Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-1515-513/2026 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03722-2025-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo ATS1 priešieškinį ieškovei IES1 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmėLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo ATS1 priešieškinį ieškovei IES1 dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su tėvu, išlaikymo vaikui priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi priimtas ieškovės IES1 ieškinio atsisakymas ir bylos dalis pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nutraukta.Atsakovas ATS1 2026 m. liepos 12 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir papildymo (DOK-54395), kuriuo prašo: 1) pakeisti ir papildyti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-275-1154/2026; 2) eliminuoti iš laikinos bendravimo tvarkos reikalavimą nepilnametį vaiką pristatyti pas psichologę (duomenys neskelbtini) bei panaikinti pareiškėjo finansinį įpareigojimą apmokėti šios specialistės sąskaitas faktūras; 3) nustatyti, kad ieškovės IES1 laikinas bendravimas su nepilnamečiu sūnumi vyks neutralioje valstybinėje aplinkoje – VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre antradieniais ir ketvirtadieniais, išlaikant kasdienį bendravimą telefonu tarp 21 val. ir 22 val. bei netaikant privalomų vaiko nakvynių ieškovės gyvenamojoje vietoje; 4) taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – skubiai sustabdyti išlaikymo išieškojimą iš jo ieškovės naudai pagal Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-9-970/2025; 5) nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, įpareigojant ieškovę kas mėnesį mokėti atsakovui laikiną išlaikymą vaiko kasdieniams poreikiams užtikrinti iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Atsakovas nurodo, kad prašo pakeisti ir papildyti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į po nutarties priėmimo paaiškėjusias naujas esmines faktines bei teisines aplinkybes.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėAlytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovo ATS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir papildymo (DOK-54395).Teismas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi patenkintas ieškovės IES1 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatyta laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Įvertinęs atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį teismas konstatavo, kad nors dokumentas pavadintas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir papildymo, tačiau juo atsakovas iš esmės siekia Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, t. y. atsakovo prašymo esmę sudaro tai, jog jis prašo netaikyti (panaikinti) teismo 2026 m. gegužės 22 d. nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir atsakovui nustatytų neigiamų pasekmių už šios tvarkos nesilaikymą – įpareigojimų nevykdymą. Teismas vertino, kad atsakovo procesinio dokumento 2 ir 3 reikalavimai laikytini atskiruoju skundu dėl teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutarties, nors dėl šios nutarties atsakovas jau yra pateikęs atskirąjį skundą, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė panaikinti 2026 m. gegužės 22 d. nutartį, taip pat pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad ieškovės laikinas bendravimas su sūnumi vyks neutralioje valstybinėje aplinkoje – VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre stebint valstybiniam psichologui, eliminuojant finansines prievoles ar nakvynių ieškovės gyvenamojoje vietoje reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atskirasis skundas yra priimtas, todėl pakartotinai negali būti paduodamas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl psichologės (duomenys neskelbtini) atsisakymo bendradarbiauti su atsakovu nėra susijusios su 2026 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šia nutartimi nėra nustatytas psichologės paslaugų teikimas atsakovui, be to, nurodytų aplinkybių atsakovas niekuo nepagrindžia; taip pat neaišku, kokią įtaką 2026 m. gegužės 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumui ir pagrįstumui turi atsakovo nurodyta aplinkybė dėl medicinos psichologo licencijos nebuvimo, nes apie tokią licenciją teismo nutartyje nebuvo pasisakyta. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat prašo taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti iš jo vykdomą išlaikymo išieškojimą ieškovės naudai pagal Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-9-970/2025 ir priteisti laikiną išlaikymą vaikui iš ieškovės, kadangi vaikas faktiškai gyvena su juo ir, jo teigimu, šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi. Teismas pažymėjo, kad nurodyta nutartimi nebuvo nustatyti jokie juridinę reikšmę turintys faktai, o spręsta tik dėl priemonių, skirtų laikinai sureguliuoti šalių santykius ir užtikrinti nepilnamečio vaiko teises, kol bus išnagrinėta byla. Teismo nutartyje nebuvo vertinamos aplinkybės, ar tėvas užtikrina kasdienius vaiko poreikius, išskyrus vaiko poreikį bendrauti su motina. Be to, atsakovo pateiktas Alytaus seniūnijos 2026 m. liepos 9 d. raštas Nr. (1.3)R3-340, kuriame nurodyta, jog vaikas faktiškai gyvena su juo ir prašoma inicijuoti vaiko išmokų mokėjimo ieškovei nutraukimą, yra priimtas remiantis ta pačia 2026 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi.Teismas pažymėjo, kad Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-970/2025, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nėra panaikinta ir yra galiojanti bei sukelia teisines pasekmes, tačiau atsakovas jų nepaiso. Atsakovas nagrinėjamoje byloje jau ne kartą kreipėsi su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su juo, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. ir 2026 m. kovo 12 d. nutartimis atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip tapatų. Šių teismo nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrintas instancine tvarka, apeliacinės instancijos teismo jos yra paliktos nepakeistos. Be to, atsakovas apeliacinės instancijos teismui taip pat teikė pakartotinį tapatų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-982-730/2026 atsakovo prašymą atsisakė priimti ir išaiškino atsakovui, kad vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo pateikė akivaizdžiai nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą.Teismas konstatavo, kad atsakovo pateikto procesinio dokumento 4 ir 5 reikalavimai yra tapatūs ne kartą jo reikštiems reikalavimams dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir su tuo susijusio laikino išlaikymo priteisimo bei laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Vien tai, kad šį kartą atsakovas neprašo nustatyti laikinos vaiko gyvenamosios vietos su juo, o remiasi neva nustatytu juridiniu faktu, kad vaikas gyvena su juo, nepaneigia aplinkybės, kad galiojančia 2025 m. birželio 18 d. teismo nutartimi vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina. Faktinis šios teismo nutarties nevykdymas nesudaro pagrindo iš jo kildinti naujus reikalavimus ir prašyti priteisti laikiną išlaikymą bei sustabdyti priteisto išlaikymo mokėjimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pateikto prašymo 4 ir 5 punktuose reiškia tapačius reikalavimus dėl laikino išlaikymo iš ieškovės priteisimo ir jo prievolės mokėti išlaikymą sustabdymo, todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovas tuos pačius reikalavimus reiškia pakeisdamas procesinio dokumento, kuriame tie reikalavimai suformuluoti, pavadinimą, reikalavimų esmės nekeičia ir nesudaro pagrindo juos priimti ir nagrinėti.III. Atskirojo skundo argumentaiAtskiruoju skundu atsakovas ATS1 (apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartį ir jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir papildymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Teigia, jog po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. 2026 m. liepos 22 d., Alytaus apylinkės teismas priėmė naują nutartį, kuria skyrė teismo psichologinę ekspertizę vaikui ir civilinę bylą sustabdė. Šis naujas procesinis faktas iš esmės keičia reikalavimų kontekstą ir patvirtina skubų poreikį laikinai sureguliuoti situaciją, kol byla bus sustabdyta. Pažymi, kad prašyme rėmėsi nauju faktu – psichologė visiškai nutraukė paslaugų teikimą, o tai, kad teismas 2026 m. liepos 22 d. nutartimi skyrė teismo psichologinę ekspertizę, patvirtina, kad buvęs laikinųjų apsaugos priemonių mechanizmas su privačia psichologe nebeegzistuoja ir negali būti vykdomas. Kadangi byla yra sustabdyta ilgesniam laikui, teismas privalėjo priimti ir patenkinti prašymą dėl bendravimo tvarkos neutralioje aplinkoje nustatymo, kad sustabdyto proceso metu nebūtų pažeidžiami vaiko interesai. Prašymas stabdyti išlaikymo vaikui išieškojimą buvo grindžiamas visiškai nauju įrodymu – Alytaus seniūnijos 2026 m. liepos 9 d. raštu ir 2026 m. liepos 3 d. buities patikrinimo aktu. Šiais dokumentais valstybė paskyrė vaiko išmokas tėvui, nes vaikas realiai gyvena su juo, o 2026 m. liepos 22 d. nutartimi teismas oficialiai pripažino, kad „faktiškai vaikas nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d. gyvena pas tėvą“, tačiau jo sąskaitos areštuotos kartu su vaiku negyvenančios motinos naudai. Dėl ekspertizės skyrimo sustabdžius bylą neapibrėžtam laikotarpiui ir palikus galioti išieškojimą motinos naudai yra šiurkščiai pažeidžiamas vaiko teisių prioriteto principas bei daroma reali turtinė žala vaikui.Teismask o n s t a t u o j a :Atskirasis netenkintinas.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvaiBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo pateiktą procesinį dokumentą, teisėtumo ir pagrįstumo.Informacinės teismų sistemos LITEKOII duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9-970/2025, patvirtino ATS1 ir IES1 taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos. Teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina, 2 punktu šalys susitarė, kad tėvas mokės vaikui išlaikymą po 230 Eur per mėnesį, 3 punkte nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 27 d. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-9-970/2025 dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, 1 ir 3 punktų priverstinio vykdymo.Ieškovė inicijavo civilinę bylą atsakovui dėl laikino tėvo valdžios apribojimo (vėliau ieškinio atsisakė, ši civilinės bylos dalis nutraukta Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi), o atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovei dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su tėvu, išlaikymo vaikui priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Taigi, šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo priešieškinį dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovas 2025 m. rugsėjo 30 d. kartu su pareikštu priešieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su tėvu bei susijusių reikalavimų (ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo) pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol bus nagrinėjama civilinė byla, laikinai nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi (iki bylų sujungimo bylos Nr. e2-10814-1231/2025) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2026 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-164-601/2026 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsakovas Alytaus apylinkės teismui 2026 m. kovo 2 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0133/26/00277; 3) nustatyti prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytą laikinąją sūnaus ir motinos (ieškovės) bendravimo tvarką; 4) priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą vaikui po 230 Eur bei laikinai sustabdyti atsakovo prievolę mokėti išlaikymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1944-560/2026 Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad atsakovas, teikdamas naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė tas pačias aplinkybes, dėl kurių jau yra pasisakę teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais (t. y. Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartimi) ir teismas neturi teisinio pagrindo tas pačias aplinkybes įvertinti kitaip ir padaryti priešingas išvadas, o atsakovo nurodyta aplinkybė, kad vaikas gyvena su juo, nėra nauja ir teismams buvo žinoma ir jų buvo vertinta. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šalių sutarta vaiko gyvenamoji tvarka su ieškove pažeistų vaiko interesus ir keltų grėsmę vaiko saugumui, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, o konstatavus, kad nėra pagrindo nustatyti laikinos vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu, nėra pagrindo taikyti ir kitas atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės vykdomąją bylą Nr. 0133/26/00277; priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą vaikui po 230 Eur bei laikinai sustabdyti atsakovo prievolę mokėti išlaikymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas 2026 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi vaikas faktiškai gyvena su tėvu jau 9 mėnesius, vaikas yra išreiškęs valią gyventi su tėvu; 2) sustabdyti bet kokius priverstinio vaiko paėmimo veiksmus iš tėvo gyvenamosios vietos; 3) sustabdyti išlaikymo išieškojimą iš atsakovo ir sustabdyti visus antstolės atliekamus vykdymo veiksmus, kadangi išlaiko vaiką tik savo lėšomis, o areštuotos atsakovo sąskaitos kelia grėsmę vaiko kasdienių poreikių užtikrinimui. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konstatavęs jo tapatumą 2026 m. kovo 2 d. prašymui, kuris išnagrinėtas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi, ir nurodęs, kad atsakovo minima aplinkybė, jog vaikas faktiškai 9 mėnesius gyvena su juo, nėra nauja ar iš esmės pasikeitusi aplinkybė. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-982-730/2026 Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktų atsakovo 2026 m. kovo 2 d. ir 2026 m. kovo 12 d. prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju pateikti prašymai iš esmės yra analogiški, o 2026 m. kovo 12 d. pateiktas prašymas yra papildytas aplinkybėmis (kad vaikas faktiškai gyveno su atsakovu, kad vaikas sulauks dešimtojo gimtadienio), kurios neturi esminės reikšmės dėl poreikio pakartotinai spręsti laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimą. Be to, Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-982-730/2026 2026 m. balandžio 24 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo (2026 m. balandžio 23 d. Nr. DOK-4778, Nr. DOK-4775 ir 2026 m. balandžio 24 d. Nr. DOK-4848) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0133/26/00529 sustabdymo. Atsakovas 2026 m. balandžio 27 d. pakartotinai Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0133/26/00529. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė šį prašymą priimti kaip tapatų ir išaiškino atsakovui, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama iki 5000 Eur bauda. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė ieškovės laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1) iki 2026 m. birželio 4 d. įskaitytinai ieškovė su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį nuo 14.15 val., ketvirtadienį nuo 13.15 val. ir kiekvieną sekmadienį nuo 10.30 val. Atsakovas įpareigojamas nurodytu laiku pristatyti nepilnametį vaiką pas psichologę (duomenys neskelbtini). Ieškovė perduoda nepilnametį vaiką atsakovui tą pačią dieną 19.00 val. pas psichologę (duomenys neskelbtini); 2) nuo 2026 m. birželio 5 d. ieškovė su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 10.30 val. Atsakovas įpareigojamas nurodytu laiku pristatyti nepilnametį vaiką pas psichologę (duomenys neskelbtini). Ieškovė grąžina nepilnametį vaiką tą pačią dieną 19.00 val. pas psichologę (duomenys neskelbtini); 3) pradedant nuo 2026 m. liepos 11 d. iki 2026 m. rugpjūčio 24 d. įskaitytinai ieškovė papildomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą šeštadienį nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Nurodytu laiku atsakovas privalo atvesti nepilnametį vaiką prie ieškovės gyvenamosios vietos, automobilį palikęs gatvėje, ir perduoti nepilnametį vaiką ieškovei. Ieškovė grąžina nepilnametį vaiką atsakovui tą pačią dieną 19.00 val. viešoje vietoje nutartyje nurodytu adresu. Vaikui neprieštaraujant ieškovė gali grąžinti nepilnametį vaiką kitos dienos (sekmadienio) 19.00 val., apie tai informuodama atsakovą SMS žinute ne vėliau kaip iki to šeštadienio 17.00 val. Vaikas perduodamas atsakovui viešoje vietoje nutartyje nurodytu adresu; 4) atsakovas, pažeidęs pareigą nurodytu laiku pristatyti nepilnametį sūnų pas psichologę, privalo kompensuoti ieškovės išlaidas, susijusias su psichologės (duomenys neskelbtini) paslaugos (konkrečią dieną suplanuoto ieškovės ir nepilnamečio vaiko susitikimo organizavimo) apmokėjimu, vadovaujantis psichologės sąskaitoje faktūroje nurodytu mokesčiu už paslaugą; 5) ieškovė bendrauja su sūnumi telefonu kiekvieną dieną tarp 21.00 val. ir 22.00 val., o atsakovas įpareigojamas užtikrinti šią ieškovės ir nepilnamečio vaiko teisę. Teismas nustatė, kad 2025 m. birželio 18 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tačiau nepilnametis šalių sūnus nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d. faktiškai gyvena su atsakovu ir vaiko bendravimas su ieškove nėra tinkamai užtikrinamas. Atskiruoju skundu atsakovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartį, pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad ieškovės laikinas bendravimas su sūnumi vyks neutralioje aplinkoje – VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre, stebint valstybiniam psichologui, eliminuojant finansines prievoles ar nakvynių ieškovės namuose reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1737-945/2026 paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2026 m. liepos 12 d. vėl pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir papildymo, kuriuo prašo pakeisti ir papildyti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-275-1154/2026, t. y. eliminuoti iš laikinos bendravimo tvarkos reikalavimą nepilnametį vaiką pristatyti pas psichologę (duomenys neskelbtini) bei panaikinti pareiškėjo finansinį įpareigojimą apmokėti šios specialistės sąskaitas faktūras; nustatyti, kad ieškovės laikinas bendravimas su nepilnamečiu sūnumi vyks neutralioje valstybinėje aplinkoje – VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre antradieniais ir ketvirtadieniais, išlaikant kasdienį bendravimą telefonu tarp 21 val. ir 22 val. bei netaikant privalomų vaiko nakvynių ieškovės gyvenamojoje vietoje; skubiai sustabdyti išlaikymo išieškojimą iš jo ieškovės naudai pagal Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-9-970/2025; priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė šį atsakovo procesinį dokumentą priimti kaip tapatų anksčiau jo teiktiems prašymams ir atskiriesiems skundams. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktų atsakovo prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį, aukščiau nurodytų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovo teikiami prašymai iš esmės yra analogiški, jo nurodytos aplinkybės įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais yra įvertinos ir dėl jų reikšmės pasisakyta, t. y. jos nelemia poreikio pakartotinai spręsti laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimą. Atsakovo 2026 m. liepos 12 d. prašymas iš esmės atitinka jo atskirojo skundo, teikto dėl 2026 m. gegužės 22 d. teismo nutarties, kuria ieškovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turinį ir kuris šiuo metu jau yra išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 8 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo pateiktą procesinį dokumentą vertino kaip tapatų anksčiau teiktiems ir šiuo metu jau įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais išnagrinėtiems prašymams, o jokių naujų esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas nepateikė. Tuo tarpu, jo nurodytos aplinkybės, jog faktiškai vaikas gyvena su juo, kad psichologė (duomenys neskelbtini) neturi Akreditavimo tarnybos išduotos medicinos praktikos medicinos psichologo licencijos, teikdama paslaugas veikia ne kaip medicinos psichologė, o kaip psichologė, jau buvo ne kartą teismų įvertintos, kaip ir atsakovo prašymai nustatyti, kad ieškovės laikinas bendravimas su nepilnamečiu sūnumi vyks neutralioje valstybinėje aplinkoje – VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre, ar prašymai sustabdyti išlaikymo vaikui išieškojimą iš jo ir laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisti iš ieškovės. Pažymėtina, kad dėl reikalavimo panaikinti atsakovo finansinį įpareigojimą apmokėti psichologės sąskaitas faktūras, minėta Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 8 d. nutartimi taip pat yra pasisakyta ir nurodyta, jog atsakovas privalo kompensuoti ieškovės išlaidas, susijusias su psichologės (duomenys neskelbtini) paslaugomis, tik pažeidęs pareigą nurodytu laiku pristatyti nepilnametį sūnų pas psichologę. Tai reiškia, kad atsakovui tinkamai vykdant pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovas nepatirs jokių išlaidų, susijusių su psichologės (duomenys neskelbtini) paslaugų apmokėjimu. Taip pat ir, kaip atsakovas nurodo, dėl privalomų vaiko nakvynių ieškovės gyvenamojoje vietoje 2026 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodyta, jog jos nėra privalomos ir vaiko nakvynė pas ieškovę galima tik pačiam vaikui neprieštaraujant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas teigia egzistuojant naują aplinkybę, jog psichologė (duomenys neskelbtini) paslaugų nebeteikia, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, kaip ir nurodyta ginčijamoje nutartyje. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 22 d. nutartimi paskyrė nepilnamečio vaiko ambulatorinę teismo psichologinę ekspertizę, niekaip nepagrindžia atsakovo teiginių apie iškilusią būtinybę iš naujo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jų pakeitimo ar panaikinimo. Be to, pažymėtina, kad ši nutartis priimta jau po ginčijamos nutarties priėmimo, todėl objektyviai niekaip negali turėti įtakos vertinant 2026 m. liepos 15 d. teismo nutarties teisėtumą ar pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jau Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-982-730/2026 atsakovui išaiškino, kad vertinant, ar pateiktas prašymas nėra tapatus kitiems anksčiau teismo išnagrinėtiems prašymams, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni argumentai, bet nurodytų faktinių aplinkybių turinys (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-976-1112/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-553/2019; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1622-790/2020; 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1295-464/2021). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą procesinį dokumentą DOK-54395, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismasn u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėja Irma Čuchraj