Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-1944-560/2026Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03722-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1.; 3.1.18.2.13. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo ATS priešieškinį ieškovei IESK dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Teismasnustatė:I. Ginčo esmėLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 621 straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal atsakovo ATS priešieškinį ieškovei IESK dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su atsakovu, ieškovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) sustabdyti antstolės A. K. vykdomąją bylą Nr. 0133/26/00277; 3) nustatyti prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytą laikinąją sūnaus ir motinos (ieškovės IESK) bendravimo tvarką; 4) priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą vaikui po 230 Eur bei laikinai sustabdyti atsakovo prievolę mokėti išlaikymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.Atsakovas prašymą grindžia tuo, kad ieškovė prieš sūnų J. D. naudoja smurtą, ką patvirtina 2025 m. rugpjūčio mėn. Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 4-VSV užfiksuota informacija, todėl 2025 m. rugpjūčio 25 d. vaiko teisių specialistai vaiką pristatė ir perdavė atsakovui ir nuo tos dienos, t. y. 7 mėnesius, vaikas gyvena su atsakovu. Atsakovo teigimu, sūnus su motina (ieškove) susitinka 2–3 kartus per savaitę ir neribotai bendrauja telefonu, tačiau ieškovė, neatsižvelgdama į psichologų ir kitų specialistų rekomendacijas, siekia savo valdžios ir yra pateikusi antstolei vykdomąjį raštą, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, bei planuoja vaiką priversti būti su ja pagal ankstesnę teismo patvirtintą taikos sutartį. Ieškovė kategoriškai atsisako prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl vaiką išlaiko vienas atsakovas ir pagal taikos sutartį dar moka ieškovei po 230 Eur kas mėnesį.Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė atsakovo prašymą atmesti. Ieškovės vertinimu, šiuo metu vaiko interesus labiau atitinka galiojančios taikos sutarties vykdymas – vaiko grąžinimas į gyvenamąją vietą, o ne laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Atsakovas remiasi iš konteksto išimta Vaiko situacijos vertinimo sprendimo ištrauka, kuri nėra susijusi su šiandienine situacija. Atsakovas visomis priemonėmis siekia, kad sūnus negrįžtų pas ieškovę ir nuteikinėja vaiką prieš ją. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi atmetė ATS prašymą ir atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų grėsmę vaiko saugumui, jei jo prašomos priemonės nebūtų pritaikytos. Sustabdžius galiojančio teismo sprendimo vykdymą iš esmės būtų paneigti prieš tai priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai. Tenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaiko galimybė matytis su motina būtų iš esmės neįgyvendinama, nes atsakovas nesijaustų niekaip įpareigotas derinti vaiko susitikimus su ieškove.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėAlytaus apylinkės teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9-970/2025, patvirtino ATS ir IESK taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio sūnaus J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos. Teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktu nepilnamečio vaiko J. D. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina IESK (dabartinė pavardė – D.), 2 punktu šalys susitarė, kad ATS mokės vaikui išlaikymą po 230 Eur per mėnesį, 3 punkte nustatyta ATS bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 27 d. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-9-970/2025 dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, 1 ir 3 punktų priverstinio vykdymo.Nagrinėjamu atveju klausimai, dėl kurių atsakovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra nesureguliuoti, dėl jų šalys yra susitarusios taikos sutartimi, kuri yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Nagrinėjamu atveju, šalys yra taikos sutartimi išsprendusios šioje byloje ginčijamus klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, taigi atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius, kad šalių taikos sutartimi nustatyta vaiko gyvenamoji vieta kelia grėsmę vaiko saugumui ir jo teisėms bei teisėtiems interesams ir dėl to yra būtina imtis skubių priemonių siekiant užkirsti kelią teisių pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad argumentais dėl ieškovės netinkamo elgesio su vaiku, psichologinio ir fizinio smurto naudojimo bei vaikui nesaugios aplinkos, taip pat dėl faktiškai susiklosčiusios vaiko gyvenimo su atsakovu situacijos, su tuo susijusio vaiko išlaikymo, vaiko aiškiai išreikšto noro gyventi su atsakovu atsakovas rėmėsi ir pirmą kartą, t. y. 2025 m. rugsėjo 30 d., pateikdamas teismui prašymą dėl analogiško pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-10814-1231/2025, įvertinęs atsakovo ATS nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ATS neįrodė būtinybės skubiai keisti esamą vaiko gyvenamosios vietos tvarką, neįrodė, kad motinos elgesys kelia realią grėsmę esminiams vaiko interesams. Šią išvadą patvirtino ir bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 23 d. nutartimi, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. e2S-164-601/2026. Taigi, atsakovo nurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriais jis grindžia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo, jau yra įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendžiant analogišką atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pripažinti nesudarančiais pagrindo tokioms priemonėms taikyti. Nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo tas pačias aplinkybes įvertinti kitaip ir padaryti priešingas išvadas, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje paduotas praėjus vos septynioms dienoms po Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties priėmimo ir jame atsakovas nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių.Įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą ir atsižvelgdamas į pirmiau priimtus teismų procesinius sprendimus dėl vykdomojo rašto išdavimo bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atsakovo prašymą sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0133/26/00277 pripažino nepagrįstu. Atsakovo prašymas sustabdyti vykdomąją bylą iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir 2025 m. rugsėjo 30 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su juo, dėl šių aplinkybių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau yra pasisakę. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau yra konstatuota, kad nėra pagrindo laikinosiomis apsaugos priemonėmis keisti šalių taikos sutartimi, patvirtinta teismo nutartimi, nustatytos vaiko gyvenamosios vietos. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog gyvenamosios vietos nustatymas su motina vaikui keltų grėsmę, atsakovas tokių aplinkybių neįrodė. Atsakovo teiginius dėl motinos smurto prieš vaiką, minėta, jau įvertino pirmąjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėję teismai ir pagrindo taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones nenustatė. Atsakovas jokių pasikeitusių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo, bet tiesiog siekia kitokio teismo procesinio sprendimo iš esmės tuo pačiu, jau išnagrinėtu klausimu.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas ATS pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą.Nurodo, kad šiuo metu vaikas su atsakovu gyvena daugiau kaip septynis mėnesius. Per šį laikotarpį jis yra prisitaikęs prie gyvenimo aplinkos, turi susiformavusią kasdienę rutiną, socialinius ryšius bei mokymosi aplinką. Ieškovės elgesys šiuo metu daro reikšmingą žalą vaiko interesams. Nagrinėjant bylą teisme nepilnametis jau buvo apklaustas teisme, tačiau skundžiamoje nutartyje nėra tinkamai įvertinta nepilnamečio išsakyta nuomonė. Geriausi vaiko interesai reikalauja išsaugoti stabilią gyvenamąją aplinką ir išvengti staigaus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kol byla nėra galutinai išnagrinėta. Atsakovas pagal anksčiau patvirtintą taikos sutartį vis dar privalo mokėti išlaikymą vaiko motinai. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtina įvertinti ir susiklosčiusią faktinę situaciją, susijusią su vaiko išlaikymu. Teismas nepakankamai išsamiai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Aplinkybė, kad nepilnametis vaikas jau ilgą laiką faktiškai gyvena su atsakovu, laikytina reikšminga nauja aplinkybe. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti veiksmingą teismo sprendimo įvykdymą ateityje, būtina išsaugoti esamą faktinę situaciją iki galutinio bylos išnagrinėjimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai, jeigu atsiranda naujų aplinkybių arba pasikeičia faktinė situacija. Priverstinis sprendimo vykdymas bylose, susijusiose su nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta, gali sukelti vaikui didelį emocinį stresą ir neigiamai paveikti jo psichologinę būklę.Ieškovė IESK pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, atsakovas iki šiol sąmoningai negrąžina sūnaus ieškovei. Tam, kad pateisintų ilgai trunkantį pažeidimą bei vaiko ryšio su motina silpninimą, atsakovas išgalvoja tariamas kliūtis. Atsakovas ne tik neorganizuoja psichologinės pagalbos, bet ir trukdo ieškovės pastangoms gerinti vaiko psichoemocinę būklę. Per septynis mėnesius atsakovas neužtikrino vaikui psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Atsakovas gyvena atokioje sodyboje ir vaikas yra izoliuotas nuo įprastos socialinės aplinkos. Atsakovo pateikta psichologės pažyma neatitinka metodologinių ir profesinių reikalavimų, taikomų psichologiniam vertinimui, kuris gali turėti reikšmingas teisines pasekmes. Atsakovo su skundu pateiktas įrodymas vertintinas kritiškai ir juo negali būti vadovaujamasi priimant teismo procesinį sprendimą. Atsakovas, teikdamas skundą nenurodė, kad jis ketina skelbti fizinio asmens bankrotą, keltinas klausimas kaip atsakovas sugebės užtikrinti vaiko poreikius, jei yra rizika, jog jis gali prarasti nekilnojamąjį turtą. Absoliučiai minimalus vaiko kontaktas su motina yra įmanomas tik dėl to, kad kol kas galioja teismo patvirtinta taikos sutarties sąlyga, jog J. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Jei ši sąlyga būtų pakeista, atsakovui būtų sudaryta formali galimybė dar labiau riboti ir kontroliuoti vaiko kontaktą su ieškove. Nesąžiningas atsakovo elgesys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad jei teismai kitose bylose nebūtų atmetę atsakovo prašymo sustabdyti taikos sutarties sąlygos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymą, tai atsakovas nebūtų sutikęs sūnui leisti bendrauti su motina net ir minimaliai.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosAtskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl naujų įrodymų Atsakovas su atskiruoju skundu teikia į bylą naujus įrodymus: psichologės išvadą, antstolės raginimą, pažymą apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenius. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia naujus įrodymus: pranešimą apie fizinio asmens bankrotą, nedarbingumo pažymėjimą, specialisto išvadą, ekrano nuotrauką. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Bylos šalys turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti savo vertinimą. Atsižvelgiant į tai, pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.Dėl atskirojo skundo argumentųBylos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo patikrinimas.Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 71- 687/2020). Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaikų interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9-970/2025, patvirtino ATS ir IESK taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio sūnaus J. D., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos. Teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktu nepilnamečio vaiko J. D. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina IESK (dabartinė pavardė – D.), 2 punktu šalys susitarė, kad ATS mokės vaikui išlaikymą po 230 Eur per mėnesį, 3 punkte nustatyta ATS bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 27 d.Nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas ir laikino išlaikymo vaikui priteisimas yra laikinosios apsaugos priemonės, nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (pvz., kad tol, kol nagrinėjama civilinė byla dėl ginčo, kylančio iš šeimos teisinių santykių, vaikas neliktų be išlaikymo, nebūtų kitaip pažeidžiamos vaiko teisės, ir pan.). Šiuo atveju šioje civilinėje byloje matyti, jog šalys sudaryta taikos sutartimi yra sutarusios dėl vaiko gyvenamosios vietos – ji yra nustatyta su ieškove, taigi šiuo metu ginčo situacija, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, yra sureguliuota pačių šalių sudaryta sutartimi. Šios aplinkybės patvirtina, jog pačios šalys yra sutarusios dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kas patvirtina, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti šalių taikos sutartimi numatytą vaiko gyvenamąją vietą kiltų tada, jeigu būtų nustatyta, kad šalių taikos sutartimi nustatyta vaiko gyvenamoji vieta kelia grėsmę vaiko saugumui ir jo teisėms bei teisėtiems interesams ir dėl to yra būtina imtis skubių priemonių siekiant užkirsti kelią teisių pažeidimui.Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ATS 2025 m. rugsėjo 30 d. kartu su šioje byloje pareikštu priešieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su tėvu ATS bei susijusių reikalavimų (ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo) pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol bus nagrinėjama civilinė byla, laikinai nustatyti nepilnamečio sūnaus J. D. gyvenamąją vietą su tėvu ATS. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi (iki bylų sujungimo bylos Nr. e2-10814-1231/2025) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ATS atskirąjį skundą, 2026 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-164-601/2026, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra atsisakyta tenkinti atsakovo ATS prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu. Matyti, kad teikdamas naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių jau yra pasisakę teismai įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Teismas neturi teisinio pagrindo tas pačias aplinkybes įvertinti kitaip ir padaryti priešingas išvadas. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nauja aplinkybė yra tai, kad vaikas su juo gyvena septynis mėnesius, tačiau iš įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų matyti, kad ši aplinkybė nėra nauja ir teismams buvo žinoma ir jų buvo vertinta. Apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šalių sutarta vaiko gyvenamoji tvarka su ieškove pažeistų vaiko interesus ir keltų grėsmę vaiko saugumui, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Nustačius, kad nėra pagrindo nustatyti laikinos vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu, nėra pagrindo taikyti ir kitų atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių - sustabdyti antstolės A. K. vykdomąją bylą Nr. 0133/26/00277; priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą vaikui po 230 Eur bei laikinai sustabdyti atsakovo prievolę mokėti išlaikymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Iš Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1737-945/2026 matyti, kad jau yra nustatyta laikina ieškovės bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamoje nutaryje teismas nevertino vaiko paaiškinimų, pateiktų per teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas tik preliminariai vertina šalių nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, gautos ir įvertintos specialistų išvados ir kt. Taigi, aplinkybės, susijusios su vaiko nuomone, teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, šalių apeliaciniam teismui teikiamos psichologų išvados, pranešimas dėl fizinio asmens bankroto proceso inicijavimo ir kiti byloje esantys įrodymai bus išsamiai vertinami nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje galutinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalių vaikas nėra suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankis, visais atvejais sprendžiant ginčus turi būti paisoma geriausių vaiko interesų. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą, dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutarties nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,n u t a r i a:Atsakovo ATS atskirąjį skundą atmesti.Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.Teisėjas Dainius Rinkevičius