Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2FB-16799-1149/2026Teisminio proceso Nr. 2-6-3-15971-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.2.1.1; 3.4.2.2.2; 3.4.2.7.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 26 d.KlaipėdaKlaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė,sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Anetai Budrei,dalyvaujant pareiškėjai PRS1, jos atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys SUA1, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“.Teismasn u s t a t ė :Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašydama teismo iškelti jai, PRS1, fizinio asmens bankroto bylą, patvirtinti 550 Eur sumą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, paskirti bankroto administratorių. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja PRS1, būdama santuokoje su SUA1, paėmė kreditą iš akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB bankas būsto įsigijimui. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui sutuoktiniai įkeitė įsigyjamą būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). PRS1 ir SUA1 nebevykdant įsipareigojamų pagal kredito sutartį, Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras padarė vykdomąjį įrašą dėl 91 468,45 Eur skolos išieškojimo pagal hipoteką. Paaiškino, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu SUA1 nuo 2005 m. kovo mėnesio gyveno Anglijoje. Visais šeimos finansais, tame tarpe ir įsipareigojimų pagal sutartis vykdymu rūpinosi pareiškėjos sutuoktinis SUA1. Pareiškėja rūpinosi namais, augino vaikus, nedirbo ir buvo visiškai tikra, kad sutuoktinis tinkamai ir laiku sumoka visus mokesčius. Tuo labiau, kad apie tai, jog šeimoje galimai atsirado finansinių problemų SUA1 niekada neprasitarė, o pareiškėja pinigų trūkumo šeimoje nepastebėjo. 2023 metų rudenį pareiškėjai parvažiavus į Lietuvą ji sužinojo, kad nėra vykdomi įsipareigojimai pagal kredito sutartį AB SEB bankasi, kad yra išduotas vykdomasis dokumentas ir kad yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Pareiškėjos kreditoriai yra: 1) AB SEB bankas, kuriam skolos suma siekia – 91 468,45 Eur; 2) AB „Klaipėdos energija“, kuriai skolos suma siekia – 7 633,12 Eur; 3) AB „Klaipėdos vanduo“, kuriai skolos suma siekia – 309,79 Eur; 4) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, kuriai skolos suma siekia – 268,08 Eur 5) UAB „Paslaugos būstui“, kuriai skolos suma siekia – 3 564,02 Eur; 6) UAB „Julianus Inkaso“, kuriai skolos suma siekia – 343,74 Eur. Visų pareiškėjos turimų nepadengtų kreditorinių įsipareigojimų suma kreditoriams siekia 103 587,20 Eur. Pareiškėjos teigimu, ji tapo nemoki dėl to, kad buvo apgauta savo sutuoktinio SUA1, nes buvo tikra, kad finansiniai įsipareigojimai yra vykdomi tinkamai. Net jeigu turimi finansiniai įsipareigojimai būtų padalijami per pusę tarp jos ir jos sutuoktino, pareiškėja būtų nemoki, nes jai tenkanti finansinių įsipareigojimų suma būtų 51 793,60 Eur. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su SUA1 pareiškėja turi dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vardu registruotų transporto priemonių nėra, asmenų, kurie būtų skolingi pareiškėjai, nėra, išlaikytinų asmenų pareiškėja neturi. Pareiškėja nuo 2025 m. rugsėjo 7 d. iki 2026 m. vasario 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2026 m. gegužės 11 d. iki 2026 m. gegužės 21 d. pareiškėja dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės operatore. Šiuo metu pareiškėja yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau ji deda visas pastangas, kad susirastų darbą ir galėtų pradėti vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams pagal po bankroto bylos iškėlimo sudarytą mokumo atkūrimo planą. Pareiškėja teigia, kad nėra pajėgi įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, pareiškėja laiko, kad yra nemoki.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo teismo netenkinti pareiškėjos pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjos atžvilgiu.Atsiliepime nurodo, kad pagal pareiškėjos pateikiamą informaciją, įsiskolinimas kreditoriams sudaro apie 103 587,20 Eur, tačiau pareiškėja nepateikia jokio turimo nekilnojamojo turto rinkos vertę patvirtinančio dokumento, be kurio nėra galimybės spręsti, ar pareiškėjos būklė atitinka fizinio asmens nemokumo būklės sąvoką. Kreditoriaus nuomone, pareiškėjos būsena neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – ir FABĮ) įtvirtintos nemokumo būsenos, nes turimo turto vertė, jį realizavus, padengtų didžiąją dalį, o gal net ir pilnai padengtų turimus įsipareigojimus. Vien iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu registruoto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta 2008 m. lapkričio 13 d. masinio vertinimo būdu, yra 74 162 Eur, kuria jau dengiama beveik 72 procentai visų turimų įsiskolinimų kreditoriams. Šiuo metu šio turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė ir turimų įsiskolinimų kreditoriams dengimas, realizavus minėtą nekilnojamąjį turtą, būtų ženkliai didesnis, o gal net būtų pilnai padengti įsiskolinimai kreditoriams. Pareiškėja šiuo metu neturi jokių pastovių darbinių santykių ir yra įsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Pareiškėja nepateikia jokios informacijos, kokios šiuo metu yra jos pajamos. Būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėja prašo patvirtinti 550 Eur per mėnesį sumą, tačiau iš kokių pajamų bus tenkinami būtinieji poreikiai nėra aišku. Neturint tikslių ar bent numatomų ar planuojamų pareiškėjos pajamų bei šių pajamų šaltinių, nėra galimybės spręsti, kaip ir kokia apimtimi bus tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai bei dengiamos administravimo išlaidos.Teismo posėdžio metu pareiškėja PRS1 pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su SUA1 santuoką sudarė 1999 metais, susilaukė dviejų vaikų, ji sutuoktiniu pasitikėjo, tačiau jis ja manipuliavo. Pareiškėja praėjusiais 2025 metais grįžo nuolat gyventi į Lietuvą, nes šeima iširo ir jie su vyru nebegyveno kartu pusantrų metų. Sutuoktinis jai melavo ir apgaudinėjo, visa finansinė našta ją užgulė. Jis prisiteisė 50 procentų jiems priklausančio buto, kuriame ji gyvena, tai jų vienintelis būstas. Buvęs vyras už butą nieko nemoka, nors su juo buvo sudaryta taikos sutartis. Jis nieko nemoka, tai ji viena moka už paskolą, nes bijo netekti buto. Jos buvęs sutuoktinis gyvena Anglijoje, jie nebendrauja ir jam nerūpi nei butas, nei paskola. Į Lietuvą ji grįžo visam laikui, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, ieškojosi darbo, nes reikia atiduoti skolas. Taip pat nurodė, kad pareiškėja vykdo finansinius įsipareigojimus Luminor Bank AS, moka bankui būsto paskolą, iki kredito sutarties pabaigos yra likę 8 metai, dar apie 10 000 Eur liko bankui sumokėti, per mėnesį bankui moka apie 120 Eur – 130 Eur paskolą. Šiai dienai ji dirba Vokietijoje, Lietuvos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji dirba apie mėnesį laiko ir visą tą laiką buvo Vokietijoje. Ji uždirba minimalią mėnesinę algą. Skolas, kiek įmanoma, ji dengia, einamąsias sąskaitas už butą ji sumoka. Visos skolos yra solidarios, sutuoktinis skolų nedengia. Jos žiniomis, sutuoktinis daugiau turto irgi neturi. Norėtų, kad iš jos vienintelės gyvenamosios vietos neatimtų.Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad butas yra vienintelis pareiškėjos būstas, kitos gyvenamosios vietos pareiškėja neturi. Jeigu būtų parduotas butas, pareiškėjai iškelta bankroto byla, o ji dirbtų už minimalią algą, ji negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškimo pateikimo metu pareiškėja buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau šiuo metu pareiškėja dirba ir gauna darbo užmokestį. Sudarius mokumo atkūrimo planą, būtų galima apginti tiek pareiškėjos interesus turėti gyvenamąjį būstą, tiek pareiškėja vykdytų finansinius įsipareigojimus savo kreditoriams. Duomenų, kad pareiškėja dėl savo gyvenimo būdo atsidūrė tokioje situacijoje, nėra, ji šiuo metu dirba, stengiasi, kiek galėdama vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškimas iškelti bankroto bylą yra visiškai pagrįstas ir atitinka visas FABĮ nuostatas. Pareiškėja, pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatą yra nemoki, nes jos finansiniai įsipareigojimai šiuo metu yra didesni negu 28 825 Eur. Net jei būtų parduotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas, vis tiek pareiškėja negalėtų padengti visų savo finansinių įsipareigojimų. Esant FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytai nuostatai, pagal kurią pareiškėja yra laikoma nemokiu asmeniu, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ numato pagrindus, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, mano, kad šiuo atveju nėra nei vieno FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų. Pareiškėja yra nemoki, pareiškėja nėra sudariusi nesąžiningų sandorių, pareiškėja neturi žalingų įpročių, nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir pareiškėja pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teismui nusprendus iškelti pareiškėjai bankroto bylą, prašo patvirtinti būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingą pinigų sumą – 550 Eur per mėnesį, prašo paskirti bankroto administratorių. Įvertinus bankroto administratorių siūlomas kainas už paslaugas, pareiškėja nusprendė, jog teismas bankroto administratoriumi turėtų skirti Vitalijų Šerpytį.Suinteresuoti asmenys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė prašymą bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui (jo atstovui) nedalyvaujant. Kitų prašymų negauta. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas išnagrinėtas suinteresuotiems asmenims (jų atstovams) nedalyvaujant.Teismask o n s t a t u o j a :Pareiškimas tenkintinas, iškeltina fizinio asmens bankroto byla.FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.Dėl fizinio asmens nemokumoFABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).Mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko (fizinio ar juridinio asmens) sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (šiuo metu 28 825 Eur (25 x 1 153 Eur)).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl FABĮ 2 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: i) skolų suma turi viršyti 25 MMA; ii) šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir iii) asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, be kita ko, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-60-1032/2026 nutraukta santuoka, įregistruota 1999 m. liepos 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 504, tarp SUA1 ir pareiškėjos PRS1 bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios nuostatas, pareiškėja, be kita ko, įsipareigojo vykdyti šiuos kreditorinius įsipareigojimus solidariai su pareiškėju SUA1: 1) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimą Nr. e2-942-1032/2022, išieškotojas AB „Klaipėdos energija“, išieškojimą vykdo antstolis Jonas Petrikas (vykdomosios bylos Nr. 0172/23/00287); 2) įsipareigojimą pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą Nr. 1-6230-583/2022, išieškotojas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, išieškojimą vykdo antstolis Jonas Petrikas (vykdomosios bylos Nr. 0172/22/01707); 3) įsipareigojimą pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą Nr. 1-7152-386/2020, išieškotojas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, išieškojimą vykdo antstolė Asta Rimantė Žičkuvienė (vykdomosios bylos Nr. 0075/20/00957); 4) įsipareigojimą pagal Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro Gintaro Bastakio vykdomąjį įrašą Nr. 1286, išieškotojas AB SEB bankas, išieškojimą vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas (vykdomosios bylos Nr. 0010/20/03898); 5) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos rūmų sprendimą Nr. e2-10023-965/2018, išieškotojas UAB „Klaipėdos energija“, išieškojimą vykdo antstolė Brigita Tamkevičienė (vykdomosios bylos Nr. 0005/19/00442); 6) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimą Nr. e2-7346-769/2017, išieškotojas AB „Klaipėdos energija“, išieškojimą vykdo antstolė Brigita Tamkevičienė (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/01769); 7) įsipareigojimą pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą Nr. 1-1119-162/2017, išieškotojas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, išieškojimą vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas (vykdomosios bylos Nr. 0010/19/08295); 8) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą Nr. I-781-609/2015, išieškotojas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, išieškojimą vykdo antstolė Viktorija Vėliuvienė (vykdomosios bylos Nr. 0162/15/00558); 9) įsipareigojimą pagal Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4912-342/2024, išieškotojas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“; 10) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-9621-965/2014, išieškotojas UAB „Paslaugos būstui“, išieškojimą vykdo antstolė Asta Rimantė Žičkuvienė (vykdomosios bylos Nr. 0075/14/01033); 11) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-5404-323/2014, išieškotojas AB „Klaipėdos vanduo“, išieškojimą vykdo antstolė Viktorija Vėliuvienė (vykdomosios bylos Nr. 0162/14/01643); 12) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-492-323/2014, išieškotojas UAB „Paslaugos būstui“, išieškojimą vykdo antstolė Asta Rimantė Žičkuvienė (vykdomosios bylos Nr. 0075/14/00198); 13) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-12803-255/2012, išieškotojas UAB „Gjensidige“, išieškojimą vykdo antstolis Giedrius Jonauskas (vykdomosios bylos Nr. 0091/13/00544); 14) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-11068/328, išieškotojas UAB „Klaipėdos energija“, išieškojimą vykdo antstolė Vida Daugirdienė (vykdomosios bylos Nr. 0004/12/02109); 15) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-5976-676/2011, išieškotojas UAB „Klaipėdos energija“, išieškojimą vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas (vykdomosios bylos Nr. 0010/12/00406); 16) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-4118-144/2011, išieškotojas AB SEB bankas, išieškojimą vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas (vykdomosios bylos Nr. 0010/11/03924); 17) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-217-777, išieškotojas UAB „Paslaugos būstui“, išieškojimą vykdo antstolė Brigita Tamkevičienė (vykdomosios bylos Nr. 0005/10/00668); 18) įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-217-777, išieškotojas UAB „Paslaugos būstui“, išieškojimą vykdo antstolė Brigita Tamkevičienė (vykdomosios bylos Nr. 0005/10/00612); 19) įsipareigojimą Luminor bank AS Lietuvos skyriui (pagal 2004 m. birželio 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1/4009).Antstolių informacinės sistemos registro išrašo, gauto per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO II (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis matyti, kad: 1) antstolė Lina Pužienė iš pareiškėjos išieško: vykdomojoje byloje Nr. 0109/25/01377 AB „Klaipėdos energija“ naudai 539,19 Eur skolą, 5 proc. palūkanas; vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/01854 AB „Klaipėdos energija“ naudai 948,91 Eur skolą, 5 proc. palūkanas; vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/01287 UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo“ naudai 41,18 Eur skolą; vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/00762 AB „Klaipėdos energija“ naudai 206,75 Eur skolą, 5 proc. palūkanas; vykdomojoje byloje Nr. 0109/23/00270 AB „Klaipėdos energija“ naudai 587,33 Eur skolą, 5 proc. palūkanas; vykdomojoje byloje Nr. 0109/22/01651 UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo“ naudai 49,17 Eur skolą; antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė iš pareiškėjos išieško: vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00957 UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo“ naudai 52,91 Eur skolą; vykdomojoje byloje Nr. 0075/14/01032 UAB „Paslaugos būstui“ naudai 191,50 Eur skolą, 5 proc. palūkanas; vykdomojoje byloje Nr. 0075/14/00199 UAB „Paslaugos būstui“ naudai 2 959,66 Eur skolą, 5 proc. palūkanas; antstolis Aleksandras Selezniovas iš pareiškėjos išieško: vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/03898 AB SEB bankas naudai 91 468,45 Eur skolą, 5 proc. palūkanas; vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/08295 UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo“ naudai 124,82 Eur skolą; vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/00407 AB „Klaipėdos energija“ naudai 626,65 Eur skolą; antstolė Brigita Tamkevičienė iš pareiškėjos išieško: vykdomojoje byloje Nr. 0005/19/00441 AB „Klaipėdos energija“ naudai 1 875,14 Eur skolą, 5 proc. palūkanas; vykdomojoje byloje Nr. 0005/18/01770 AB „Klaipėdos energija“ naudai 1 556,92 Eur skolą, 5 proc. palūkanas; vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/00667 UAB „Paslaugos būstui“ naudai 352,73 Eur skolą; vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/00611 UAB „Paslaugos būstui“ naudai 60,13 Eur skolą; vykdomojoje byloje Nr. 0005/09/01113 UAB „Julianus Inkaso“ naudai 343,74 Eur skolą, 6 proc. palūkanas; antstolė Viktorija Vėliuvienė iš pareiškėjos išieško: vykdomojoje byloje Nr. 0162/14/01642 AB „Klaipėdos vanduo“ naudai 300,79 Eur skolą, 5 proc. palūkanas; antstolė Vida Daugirdienė iš pareiškėjos išieško: vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/02110 AB „Klaipėdos energija“ naudai 1879,56 Eur skolą, 5 proc. palūkanas.Pareiškėja byloje pateikė Lietuvos antstolių rūmų duomenis, iš kurių matyti, jog jos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro: AB SEB bankas – 91 468,45 Eur, AB „Klaipėdos energija“ – 8 220,45 Eur, AB „Klaipėdos vanduo“ – 300,79, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – 268,08 Eur, UAB „Paslaugos būstui“ – 3 564,02 Eur, UAB „Julianus Inkaso“ – 343,74 Eur. Taigi pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių pareiškėja negali įvykdyti, sudaro ne mažiau nei 104 165,53 Eur (neįskaitant kreditorių naudai skaičiuojamų metinių palūkanų ir vykdymo išlaidų antstoliams). Šis dydis viršija 28 825 Eur (25 MMA) sumą.Pareiškėjos teigimu ji moka apie 120 Eur –130 Eur kredito įmokas pagal su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi sudarytą kredito sutartį. Pareiškėjos tvirtinimu, ji skolininkų ar išlaikytinių neturi. Pareiškimo dėl bankroto bylos parengimo dieną pareiškėjai nebuvo iškelta jokių civilinių ar su darbo santykiais susijusių bylų. VĮ „Regitra“ pateikiamais duomenimis pareiškėjos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš pareiškėjos pateiktos UAB „Urbo bankas“ sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaitoje piniginių lėšų likutis 2026 m. rugpjūčio 11 d. buvo – 4,25 Eur, iš pareiškėjos pateiktos AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaitoje piniginių lėšų likutis 2026 m. rugpjūčio 19 d. buvo – 15,69 Eur. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 23 d. sprendimo matyti, kad, nutraukus santuoką, šalys susitarė dėl minėto turto padalijimo, pagal kurį pareiškėjai PRS1 atitenka ½ dalis žemės sklypo ir ½ dalis buto. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad minėtas butas yra įkeistas dviem hipotekomis: 2004 m. birželio 18 d. hipoteka Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus naudai (prievolės įvykdymo terminas nepasibaigęs) ir 2008 m. lapkričio 14 d. hipoteka AB SEB bankas naudai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2026 m. rugpjūčio 12 d. atlikus visuotinį nekilnojamojo turto vertinimą, minėto buto vertė buvo nustatyta 82 200 Eur, o 2026 m. sausio 1 d. atlikus žemės sklypo vertinimą, jo vertė buvo nustatyta 3 070 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėja neginčijo nustatytos turto vertės. Taigi bendra nurodyto nekilnojamojo turto vidutinė vertė sudaro 85 270 Eur (82 200 Eur + 3 070 Eur = 85 270 Eur), pareiškėjai priklausančios turto dalies vertė – 42 635 Eur.Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė norinti išsaugoti jai priklausančią buto dalį ir toliau gyventi šiame bute. Teismas supranta pareiškėjos siekį išsaugoti gyvenamąją vietą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo nevertinti turimo nekilnojamojo turto kaip galimo skolinių įsipareigojimų vykdymo šaltinio. Fizinio asmens bankroto proceso paskirtis yra sudaryti sąlygas sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti mokumą, kartu užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatyme nustatyta tvarka. Todėl, sprendžiant dėl pareiškėjos finansinės padėties, turi būti vertinamos ne tik jos gaunamos pajamos ir būtinosios išlaidos, bet ir turimas turtas, iš kurio realizavimo gautomis lėšomis galėtų būti dengiami kreditorių reikalavimai.Teismas pažymi, kad pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui priklausančiam butui nustatytos dvi hipotekos, todėl, vertinant turto vertę ir galimybę iš jo realizavimo gautomis lėšomis padengti skolinius įsipareigojimus, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes. Kadangi pirmesnė hipoteka nustatyta Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus naudai, ši aplinkybė turi reikšmės vertinant kokia turto vertės dalis galėtų būti panaudota kitų, pradelstų kreditorinių reikalavimų tenkinti. Todėl teismas negali sutikti su AB SEB bankas pozicija, kad pareiškėja turimu turtu galėtų padengti visus skolinius įsipareigojimus. Byloje esančiais duomenimis, bendra pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma sudaro ne mažiau 104 165,53 Eur (neįskaitant kreditorių naudai skaičiuojamų metinių palūkanų ir vykdymo išlaidų antstoliams). Pareiškėjos teigimu, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ji dar turi grąžinti apie 10 000 Eur (prievolės įvykdymo terminas nepasibaigęs). Nekilnojamojo turto vertė sudaro 85 270 Eur (pareiškėjos dalis - 42 635 Eur), tačiau, atsižvelgiant į nurodytą negrąžintą sumą, likusi turto vertės dalis preliminariai sudarytų 75 270 Eur (85 270 Eur – 10 000 Eur). Palyginus šią sumą su bendrais pareiškėjos pradelstais skoliniais įsipareigojimais, matyti, kad jų nepadengta dalis preliminariai sudarytų ne mažiau 28 895,53 Eur (104 165,53 Eur – 75 270 Eur). Pažymėtina, kad šie skaičiavimai neapima papildomai skoloms skaičiuojamų 5 ir 6 procentų palūkanų bei vykdymo išlaidų, todėl faktinė pareiškėjos įsipareigojimų suma yra dar didesnė. Nors šis skaičiavimas yra preliminarus, nurodyti duomenys patvirtina, kad turimo turto nepakaktų visiems pareiškėjos skoliniams įsipareigojimams padengti.Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjos gaunamas pajamas, būtinybę padengti būtinąsias pragyvenimo išlaidas, turimo turto apsunkinimus ir didelę skolinių įsipareigojimų sumą, pareiškėja neturi realių galimybių įvykdyti visus įsipareigojimus per protingą terminą.Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėja negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų per protingą terminą, nes jų suma yra didelė ir viršija turimo turto vertę. Be to, pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui priklausantis butas yra įkeistas dviem hipotekomis, o į bendrą skolų sumą nėra įtrauktos papildomai skaičiuojamos palūkanos bei vykdymo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja gauna nedidelį darbo užmokestį, teismas daro išvadą, kad jos gaunamų pajamų nepakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti per protingą terminą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja PRS1 yra nemoki.Dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimoAntroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).Šiuo atveju nenustatyta pareiškėjos veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą. Iš byloje esančių įrodymų viseto spręstina, kad pareiškėjos finansiniai įsipareigojimai kilo ne tik iš kartu su buvusiu sutuoktiniu sudarytos kredito sutarties su banku, kurios įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, bet ir dėl susidariusių įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Taigi pareiškėjos nemokumas yra susijęs su prisiimtais finansiniais įsipareigojimais kredito įstaigai, jų nevykdymu, taip pat susidariusiais įsiskolinimais už komunalines paslaugas, dėl kurio buvo pradėtas priverstinis skolų išieškojimas. Pareiškėjos teigimu, ji laikotarpiu nuo 2005 metų gyveno Anglijoje, nedirbo ir rūpinosi vaikų auginimu bei šeimos kasdieniais poreikiais, o šeimos finansais rūpinosi jos sutuoktinis. Pareiškėja nurodė maniusi, kad sutuoktinis tinkamai vykdo prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir neturėjusi pagrindo manyti, kad kredito sutartyje nustatytos prievolės nėra vykdomos. Nutraukus santuoką, pareiškėja liko solidariai atsakinga už prievolių įvykdymą kreditoriams.Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja neturi didelės darbinės patirties Lietuvos darbo rinkoje, kadangi Lietuvoje pradėjo dirbti tik 2025 m. rugsėjo 7 d., dirbo dvejose darbovietėse, o šiuo metu dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį. Iki tol pareiškėja daugiausia rūpinosi vaikų auginimu ir šeimos poreikiais, todėl neturėjo galimybės dirbti ir įgyti didesnės profesinės patirties. Jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėją pripažinti nesąžininga, byloje nėra pateikta, tokių aplinkybių neįvardijo ir pareiškėjos kreditoriai. Pažymėtina, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl aiškiai nenurodžius pareiškėjos nesąžiningų veiksmų (tariamo pasyvumo ar kt.), dėl kurių ji tapo nemoki, negali būti atsisakoma iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos nemokumą galėjo lemti jos žalingi įpročiai. Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis pareiškėja per 5 metų laikotarpį nesikreipė konsultavimui ar (ir) gydymui. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų nubausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207–209, 216, 222–223 straipsniuose. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2026 m. rugpjūčio 17 d. apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro išrašo duomenimis, pareiškėja nėra įrašyta į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos nemokumą galėjo lemti per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pareiškėjos sudaryti jos kreditorių interesus pažeidžiantys sandoriai. Nenustatyta, kad pareiškėja jau buvo kreipusis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų. Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėja, bankroto byla. Taigi nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių, apibrėžtų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, tenkinti pareiškėjos prašymą ir iškelti jai bankroto bylą.Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjos, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes jos gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai PRS1 bankroto bylą, nes pareiškėja yra nemoki ir objektyviai nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai.Dėl bankroto administratoriaus skyrimoVadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju kartu su pareiškimu pareiškėja nepateikė bankroto administratoriaus kandidatūros. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo, kad PRS1 bankroto procesą siekia administruoti šie bankroto administratoriai: Vitalijus Šerpytis, Eglė Gabrėnienė, Sergiejus Buta, UAB „Rancas“, Vitalijus Tichomirovas, UAB „Verslo teisė“, Rimtautas Balevičius, MB „Precedentas“, MB „Ripsus“, Sigita Šemetaitė, UAB „Skolvalda“, UAB „Principo reikalas“. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė bankroto administratoriumi prašė skirti Vitalijų Šerpytį. Prieštaravimų dėl šios bankroto administratoriaus kandidatūros neišreikšta. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti Vitalijaus Šerpyčio bankroto administratoriumi, nenustatyta. Byloje gautas Vitalijaus Šerpyčio sutikimas, numatytas FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, teismui pateiktas nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, bankroto administratoriaus parengtas lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimas. Atsižvelgęs į tai, teismas bankroto administratoriumi skiria Vitalijų Šerpytį.Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratoriaus Vitalijaus Šerpyčio lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 80 Eur suma yra pagrįsta, todėl nustatytina 80 Eur suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).Dėl lėšų sumos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkintiPareiškėja prašo patvirtinti 550 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėja nurodo, jog sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro lėšos maistui, higienos priemonėms, aprangai, komunaliniai mokesčiai (apie 60 Eur), elektros energija, dujos (apie 20 Eur), internetas ir televizija (apie 35 Eur), mokesčiai už telefoną (apie 15 Eur).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, tai yra negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025 m. spalio 16 d nutarimu Nr. 700 „2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ yra patvirtinusi 2026 metais taikomą 1 153 Eur minimalią mėnesinę algą neatskaičius mokesčių, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 846 Eur.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-730 „Dėl 2026 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ patvirtintas minimalių vartojimo poreikių dydis 468 Eur, kuris taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d.FABĮ 7 straipsnio 3 dalis numato, jog fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.Nagrinėjamu atveju neabejotina, jog pareiškėja patiria būtinąsias išlaidas maistui, higienos priemonėms, komunaliniams mokesčiams ir kt. Taip pat įvertinus byloje esančius duomenis apie pareiškėjo mokamą apie 120 –130 Eur kas mėnesinę įmoką Luminor Bank AS, pareiškėjos prašoma nustatyti suma jos būtiniesiems poreikiams tenkinti šioje stadijoje laikytina tikėtinai pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, nustatoma 550 Eur per mėnesį suma, reikalinga pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjos poreikiams tenkinti, yra nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7 ir 8 straipsniai). Asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatoma ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape.Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimoVadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, teismasn u t a r i a :Iškelti PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.Paskirti PRS1 bankroto administratoriumi Vitalijų Šerpytį, asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas korespondencijai A. Tumėno g. 4, Vilnius, sąrašo Nr. N-FA0169, tel. Nr. +370 656 34481, el. paštas – serpytis.vitalijus@gmail.com.Nustatyti 30 (trisdešimt) dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.Patvirtinti 80 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius Vitalijus Šerpytis turi teisę naudoti PRS1 bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.Patvirtinti 550 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos PRS1 būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims bei paskirtam bankroto administratoriui Vitalijui Šerpyčiui.Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išieškojimą vykdantiems antstoliams Linai Pužienei, Astai Rimaitei-Žičkuvienei, Aleksandrui Selezniovui, Brigitai Tamkevičienei, Viktorijai Vėliuvienei, Vidai Daugirdienei, kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens vardu atidaryta piniginių lėšų sąskaita – UAB „Urbo bankas“, „Swedbank“, AB.Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.Teisėja Marija Augustinaitė