Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui RSA1 dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) 2025-01-28 sprendimą Nr. 2SD-738 „Dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos laikymosi“ (toliau – Tarnybos sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – Komisija) 2025-03-18 sprendimą Nr. 21RE1-104 byloje Nr. AG1-44/11-2025 (toliau – Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024-12-27 pateiktą skundą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad jis 2024-12-27 Tarnybai pateiktame skunde (toliau – Prašymas) prašė: 1) nedelsiant pradėti tyrimą dėl sistemingų vaikų motinos veiksmų, kuriais pažeidžiamos vaikų teisės; 2) nustatyti papildomas priemones, užtikrinančias vaikų teisių apsaugą ir ateities sprendimų laikymąsi; 3) įpareigoti motiną užtikrinti nustatytų bendravimo sąlygų vykdymą pagal teismo nutartį; 4) inicijuoti motinos patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnį už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnį.

Teigia, kad, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Tarnyba Tarnybos sprendimu neatsakė atskirai į pareiškėjo suformuluotus prašymus, tačiau nurodė, kad teismų priimtų sprendimų vykdymo užtikrinimas priskirtas antstolių kompetencijai ir, jei, pareiškėjo manymu, RSA1 nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, pareiškėjas turi teisę kreiptis į bet kurį antstolį, kuris užfiksuos pažeidimo faktines aplinkybes ir, esant teisiniam pagrindui, kreipsis į teismą dėl baudos RSA1 skyrimo už teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymą. Tuo pačiu Tarnyba nurodė, kad šiuo atveju negauti nenuginčijami įrodymai, kad tyčia buvo padarytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena RSA1 atžvilgiu nepradedama. Be to Tarnyba nurodė, kad pažeidimus dėl teismo sprendimo vykdymo padarė ir RSA1, ir pareiškėjas ir rekomendavo kreiptis pagalbos į Kauno socialinių paslaugų centrą.

Pareiškėjas teigia dėl Tarnybos sprendimo kreipęsis į Komisiją, tačiau Komisija Komisijos sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Mano, kad Komisijos sprendimas priimtas iš esmės netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis, nepakankamai išanalizavus faktines aplinkybes ir nepagrįstai susiaurinus skundo turinį bei esmę, nevisapusiškai ir objektyviai įvertinta pareiškėjo nurodyta situacija dėl sistemingo vaiko motinos piktnaudžiavimo tėvų valdžia pažeidžiant vaikų teisę palaikyti ryšius su abiem tėvais. Teigia, kad tiek Tarnybos, tiek Komisijos argumentas, jog priimtų sprendimų vykdymo užtikrinimas priskirtas antstolių kompetencijai ir išaiškinimas pareiškėjui apie jo teisę kreiptis į bet kurį antstolį, neatitinka pareiškėjo prašymo turinio ir esmės. Teigia skunde aiškiai nurodęs, jog prašo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnį, konstatuojant RSA1 piktnaudžiavimą tėvų valdžia. Vadovaujasi CK 3.170 straipsnio 4 dalimi ir nurodo siekęs ne užtikrinti teismo sprendimo vykdymą per antstolį, o inicijuoti atsakomybę už savarankišką pažeidimą – piktnaudžiavimą tėvų valdžia, kuris yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl nepagrįsta ir iškreipiančia skundo esmę laiko Tarnybos interpretaciją, kad pareiškėjas prašė teismo sprendimo vykdymo.

Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-04-06 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-976/2022 nagrinėjo atvejį, kurio faktinės aplinkybės yra labai panašios į esančias šiuo atveju – motina, pažeisdama teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, sistemingai trukdė vaikų bendravimui su tėvu. Kasacinis teismas konstatavo, kad tokie motinos veiksmai laikytini vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais pažeidimu ir pripažino, jog toks elgesys atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Teismas aiškiai įvertino, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba jos panaudojimas priešingai vaiko interesams, kai vienas iš tėvų sistemingai kliudo kitam tėvui įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku, gali lemti administracinę atsakomybę. Mano, kad šį praktika yra aktuali ir taikytina nagrinėjamu atveju.

Pareiškėjo teigimu, jis skunde Komisijai buvo nurodęs, kad Tarnyba nepagrįstai atsisako pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnį dėl RSA1 veiksmų, trukdančių vykdyti teismo sprendimą ir pažeidžiančių vaikų teisę palaikyti ryšius su abiem tėvais. Komisija atmetė pareiškėjo skundą, be kita ko motyvuodama, jog laiko nepagrįstu pareiškėjo skundo argumentą, kad Tarnyba nepagrįstai atsisako pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės Komisijos posėdyje atsakovė informavo Komisiją ir pareiškėją, jog gavus pareiškėjo patikslintą skundą ir peržiūrėjus atsakymą (reg. 2SD-738), buvo priimtas sprendimas pradėti administracinę teiseną RSA1 atžvilgiu pagal Tarnybos „Rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatų taikymo“, tačiau tyrimas nebaigtas ir sprendimas dar nepriimtas (administracinio nusižengimo Nr. (ROIK) 25266188678).

Pažymi, kad Tarnyba savo veiksmais patvirtino, jog anksčiau priimtas sprendimas dėl atsisakymo pradėti administracinę teiseną buvo nepagrįstas ir neatitiko faktinių aplinkybių. Po skundo pateikimo Tarnyba atliko veiksmus, kurie akivaizdžiai prieštarauja jos pačios anksčiau priimtam (ir pareiškėjo apskųstam) sprendimui. Todėl mano, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra nenuoseklus ir kelia pagrįstų abejonių dėl jo teisėtumo bei pagrįstumo. Teigia, kad pateikęs skundą Tarnybai, pareiškėjas nepateikė jokių naujų ar reikšmingų duomenų, kurie galėtų turėti esminės įtakos sprendimui pradėti administracinio nusižengimo teiseną, todėl mano, jog Tarnybos pozicija pasikeitė dėl pareiškėjo Komisijai pateikto skundo.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad priimant su vaiku susijusį sprendimą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Komisija ir Tarnyba, vertindamos faktines aplinkybes, negali apsiriboti formaliu situacijos teisiniu vertinimu, o turi aktyviai ginti vaiko teisę palaikyti ryšius su abiem tėvais. Šiuo atveju Komisija nevertino, kad Tarnyba iš esmės nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ginti ir užtikrinti vaikų interesus, o tik pateikė rekomendaciją esant poreikiui kreiptis į Kauno socialinių paslaugų centrą dėl socialinių paslaugų, psichologo konsultacijų ar informacijos dėl Kauno miesto savivaldybėje galimos pagalbos.

Tarnybos sprendimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kai yra akivaizdūs sistemingo ir sąmoningo tėvų valdžios piktnaudžiavimo požymiai, rodo pasyvų institucijos elgesį, neatitinkantį efektyvios teisinės gynybos reikalavimų. Tokiu būdu pažeidžiamas ne tik pareiškėjo, bet ir vaikų interesas į veiksmingą valstybės apsaugą bei užtikrinamą teisę palaikyti ryšius su abiem tėvais. Teigia, kad Komisija visiškai šios aplinkybės, t. y. Tarnybos pasyvumo.

Teigia, kad Tarnyba pasirinko pasyvaus stebėtojo poziciją, nors turėjo visus teisinius ir faktinius pagrindus pradėti tyrimą, ginti vaikų interesus ir užtikrinti, kad piktnaudžiavimas tėvų valdžia neliktų be teisinės atsakomybės. Komisija skundžiamu sprendimu taip pat vertino, kad toks Tarnybos pasyvus yra tinkama veikų teisių apsaugos forma ir visiškai nevertino aplinkybės, kad valstybės institucijos, įskaitant Vaiko teisių apsaugos skyrius, privalo ne tik reaguoti į jau įvykusius pažeidimus, bet ir imtis aktyvių, veiksmingų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams ar jų pasikartojimui. Tarnyba negali apsiriboti formaliais atsakymais ar procesinių priemonių rekomendavimu (pvz., pasiūlymu kreiptis į antstolį ar socialinių paslaugų centrą), kai yra akivaizdžių duomenų apie sistemingą ir sąmoningą vaiko teisės bendrauti su kitu iš tėvų ribojimą. Mano, kad šiuo atveju Tarnyba, žinodama apie teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir esmines aplinkybes dėl šios tvarkos ignoravimo, turėjo pareigą neapsiriboti vien formalia teisine rekomendacija (kreiptis į antstolį), bet imtis veiksmų pagal savo kompetenciją – atlikti tyrimą, vertinti galimą piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir aktyviai ginti vaikų teisę palaikyti ryšius su abiem tėvais. Nevykdydama šios pareigos, Tarnyba iš esmės paneigia vaiko teisių apsaugos prevencinę funkciją ir sumažina valstybės atsakomybę iki formalios konsultacijos, kas prieštarauja tiek nacionalinės teisės aktams, tiek Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams vaiko teisių srityje.

Komisija, vertindama Tarnybos sprendimo teisėtumą, palaikė Tarnybos neveiklumą, pripažindama, kad Tarnybos pasiūlymas kreiptis į antstolį ar socialinių paslaugų centrą, yra tinkama mažamečių vaikų teisių apsaugos forma. Todėl Tarnybos pasyvumą pateisinantis Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Komisijos sprendimas priimtas neįvertinus esminių faktinių duomenų, pažeidžiant materialiosios teisės normas, įpareigojančias valstybės institucijas užtikrinti vaiko teisę palaikyti ryšius su abiem tėvais, taip pat ignoruojant procesinės teisės principus, įpareigojančius atlikti visapusišką ir objektyvų aplinkybių bei įrodymų vertinimą. Pareiškėjo skundo esmė buvo reikalavimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl savarankiško ir sistemingo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo, kuris atitinka ANK 73 straipsnyje apibrėžtus piktnaudžiavimo tėvų valdžia požymius. Nurodo nesiekęs inicijuoti teismo sprendimo priverstinio vykdymo per antstolį, todėl nepagrįsta laiko Tarnybos ir Komisijos išvadą, kad tokį klausimą galima spręsti tik pasitelkus antstolį. Teigia, jog pareiškėjo pateikti įrodymai – konkrečios SMS žinutės, kuriose RSA1 tiesiogiai nurodo, kad nevykdys teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos – patvirtina ne pavienį nesusipratimą, o sąmoningą ir tęstinį piktnaudžiavimą tėvų valdžia. Nepaisant šių objektyvių įrodymų, Tarnyba neinicijavo savalaikės teisenos, veikė formaliai, neatsižvelgė į aiškius teisės pažeidimo požymius. Tarnybos pozicijos pasikeitimas po skundo pateikimo, neturint jokių naujų reikšmingų duomenų, taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirminis sprendimas buvo neobjektyvus ir neatitiko vaiko teisių apsaugos tikslų. Komisija šių aspektų iš esmės nevertino (t. I b. l. 1-5).

Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog pareiškėjas nenurodo, kad ginčas dėl Tarnybos sprendimo buvo bandomas spręsti taikiai, kaip rekomendavo Komisija: 2025-02-21 suorganizuotas nuotolinis susitikimas ir aptarta situacija; 2025-02-26 Tarnyba pareiškėjui pateikė rekomendacijas (reg. Nr. 2SD-1632) dėl jo Komisijai pateiktame patikslintame skunde iškeltų klausimų; pareiškėjas 2024-12-27 Tarnybai pateikė skundą (reg. Nr. 2VTP-3435), kuriame reikalavo nedelsiant pradėti tyrimą dėl sistemingų vaikų motinos veiksmų, kuriais pažeidžiamos vaikų teisės; nustatyti papildomas priemones, užtikrinančias vaikų teisių apsaugą ir ateities sprendimų laikymąsi; inicijuoti motinos patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams pagal CK 170 straipsnio 4 dalį; pranešti apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus raštu.

Vadovaujasi Įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4, 6, 10.1 punktais ir teigia, kad, gavus pareiškėjo pranešimą, Tarnybos specialistė 2025-01-07 susitiko su pareiškėjo vaikų motina RSA1 Tarnybos skyriuje, išklausė jos nuomonę dėl skundo, kuri užfiksuota nepilnamečių vaikų NPV1 ir NPV2 2025-01-21 vaikų situacijos vertinimo duomenų anketose (reg. Nr. 2P-VSV-259; 2P-VSV-260). Teigia, kad RSA1 nurodė, jog ji laikosi Kauno apylinkės teismo 2023-06-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12388-959/2023 (toliau – Nutartis) nustatytos vaikų bendravimo tvarkos, vaikams nedraudžia bendrauti su tėvu, neriboja jų bendravimo, vaikai kiekvieną dieną su pareiškėju bendrauja telefonu, jis pasiima vaikus kas antrą savaitgalį; akcentavo, kad teismo nutartyje numatyti vaikų susitikimai su tėvu savaitės viduryje, tačiau tėvas pats jų neima; RSA1 nurodė mananti, kad vaikų teisės nepažeidžiamos, vaikai bendrauja su tėvu, susitinka ir su giminaičiais, nes per Šv. Kūčias vaikai buvo pas tėvą ir grįžę pasakojo, kad pas močiutę buvo atvažiavę ir pusseserės, ji neriboja vaikų bendravimo su giminaičiais, nes vaikų tėvas gyvena su vaikų močiute. Pokalbio metu RSA1 pasakė, kad šiuo atveju vaikų bendravimas su Tarnybos specialistais būtų netikslingas, nes vaikai labai išgyvena susitikimus su vaiko teisėmis, ima jaustis nesaugūs, nes supranta, pradeda pergyventi, kad tėvai vėl dėl jų pykstasi. Prašė netraumuoti vaikų ir nebendrauti su jais, nes kaskart bendraujant su vaiko teisėmis jie pergyvena, vaikai nepaaiškins, kokia yra teismo nutartis, ir nepakomentuos, ar jos teisingai laikomasi; kad vaikams trūksta bendravimo, bet pareiškėjas pats jų neima tiek, kiek galėtų ar tiek, kiek numatyta nutartyje; pareiškėjas nesilaiko teismo nutarties ir neima vaikų antradieniais bei ketvirtadieniais, kaip jam priklauso pagal teismo nutartį.

Paaiškina, kad Tarnybos specialistė 2025-01-13 bendravo telefonu su pareiškėju, jo nuomonė užfiksuota 2025-01-21 vaikų situacijos vertinimo duomenų anketose (reg. Nr. 2P-VSV-259; 2P-VSV-260). Pareiškėjas nurodė bendraujantis su vaikais, kad pasiskambina kiekvieną vakarą, kaip ir numatyta teismo nutartyje, tik bendravimas telefonu yra apsunkintas, nes pokalbis dažniausiai vyksta per garsiakalbį; su vaikai praleido Kūčių dieną, juos pagal teismo nutartį turėjo pasiimti 27 d., bet mama išvyko su vaikais atostogų; mama nesilaiko teismo nutarties, jis buvo suplanavęs atostogas su vaikais, todėl, nesilaikydama teismo nutarties, motina pažeidė vaikų teises, t. y. buvo trukdoma su jais bendrauti; teigė, kad vaikai apie pažeistas ar nepažeistas jų teises nepasakys, teismo nutarties, kurios nesilaiko mama, nepakomentuos, todėl manė, kad Tarnybos specialistams nėra poreikio kalbėti su vaikais siekiant nekelti jiems papildomo streso ir atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus; prašymą dėl administracinio poveikio priemonių taikymo motinai parašė nepagalvojęs, kad dėl to vaikai vėl turės bendrauti su vaiko teisių apsaugos specialistais.

Teigia, kad tiek pareiškėjas, tiek vaikų motina RSA1 prašė neklausinėti vaikų, nagrinėjant pareiškėjo skundą, tačiau pareiškėjas patikslintame skunde Komisijai nurodė aplinkybę, jog nebuvo išklausytos jo nepilnamečių vaikų nuomonę. Teigia, kad Tarnyba, atsižvelgdama į Tarnybos rekomendacijas, nesant naujų aplinkybių, saugant vaikų teises ir jų psichologinę būklę, priėmė sprendimą neišklausyti nepilnamečių vaikų nuomonės, kadangi dėl kai kurių pranešime nurodytų aplinkybių vaikų nuomonės dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymosi iš dalies, jau buvo išklausytos nagrinėjant ankstesnius pranešimus. Teigia, kad ir pareiškėjas, ir vaikų motina nurodė, kad vaikai bendrauja su tėvu, tik kiekvienas savaip interpretuoja teismo nutartį, ir paaiškina, kad nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų abiejų tėvų bendravimo tvarkos nesilaikymo faktus.

Atlikus nepilnamečių vaikų vertinimą, 2025-01-22 sprendimuose (reg. Nr. 2VSV-227; 2VSV-228) nurodyta, jog nustatytas vaiko teisių pažeidimas – nepakankamai, nevisapusiškai užtikrinamas bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, kai šią teisę pažeidžia vaiko atstovai pagal įstatymą; vaiko situacijos vertinimo buvo gautos prieštaringos tėvų nuomonės dėl bendravimo su vaikais tvarkos – ją pažeidė abu tėvai. Toks sprendimas priimtas išklausius abiejų tėvų nuomones, abu jautėsi teisūs, jokių kitų įrodymų (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktų, iš kurių būtų matyti, kuris iš tėvų nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos), kuriais galėtų pagrįsti savo teiginius, nei vienas iš tėvų nepateikė, nors Tarnybos sprendime nurodyta, kad reikalingi objektyvūs ir patikimi įrodymai, t. y. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktai. Teigia, jog buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys į galimybę kreiptis į antstolį, kad būtų fiksuotos konkrečios faktinės aplinkybės dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsniu ir teigia, kad, jeigu sprendimas nevykdomas, jo vykdymą privalo užtikrinti antstolis. Vadovaujasi CPK 585 straipsniu ir teigia, kad antstolis, be ne Tarnyba privalo užtikrinti teismo sprendimų, nutarčių vykdymą.

Nurodo, kad pareiškėjas neskundė įstatyme numatyta tvarka vaikų situacijos vertinimo anketų ir nepateikė jokių pastabų.

Teigia, kad Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, CK, CPK, Įstatymu ir kt. teisės aktais, kurie įtvirtina prioritetinę tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vadovaujasi CK 3.156, 3.165 straipsniais ir teigia, kad pagal nuo 2018-07-01 įstatymuose įtvirtintas nuostatas Vaiko teisių apsaugos skyriai, užtikrindami jų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Taip pat nustato būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį, inicijuojant atvejo vadybą. Skyriai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, veikia savo kompetencijos ribose, t. y. užtikrina vaiko teisių apsaugą, o pagalbą ir paslaugas vaikui ir šeimai teikia atvejo vadybos procesą koordinuojantys ir paslaugas teikiantys specialistai konkrečios savivaldybės socialinių paslaugų centrai, kurie teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir kitas paslaugas vaikui bei jo tėvams. Todėl Tarnybos sprendime pareiškėjui rekomenduota esant poreikiui kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centrą dėl socialinių paslaugų, psichologo konsultacijų ar informacijos. Tuo pačiu pareiškėjui ir vaikų motinai – RSA1 išaiškinta pareiga laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, Tarnyba rekomendavo vaikų motinai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, sudaryti sąlygas vaikams telefonu bendrauti su pareiškėju jai nedalyvaujant, stengtis laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, savalaikiai dalintis su pareiškėju informacij1 apie vaikus (pranešti apie jų lankomus būrelius, apsilankymus pas gydytojus ir t. t.).

Tarnyba nurodo abejiems tėvams priminusi, kad vaikai negali būti įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktus, nuteikinėjami prieš kurį nors iš tėvų, kad turi teisę bendrauti ir matytis su abiem tėvais nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyriumi, rekomendavo pareiškėjui su vaikų priežiūra, auklėjimu ar bendravimu susijusius klausimus spręsti geranoriškai bendradarbiaujant su RSA1.

Paaiškina, jog pareiškėjui 2025-01-28 pranešta, kad, negavus neginčijamų įrodymų apie vaikų motinos RSA1 veiksmais tyčia padarytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, administracinio nusižengimo teisena RSA1 atžvilgiu nebuvo inicijuota, tačiau gavus patikslintą pareiškėjo skundą, atsižvelgdamas į Tarnybos rekomendacijas, Tarnybos skyrius pradėjo administracinę teiseną RSA1 atžvilgiu ir priėmė nutarimą.

Mano, kad Tarnybos sprendimas priimtas įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes, pareiškėjui suteikta išsami ir aiški informacija (t. I b. l. 38-43).

Trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1 atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad pareiškėjas savaip interpretuoja faktines aplinkybes, siekdamas sukurti apie save gero vaikų tėvo įvaizdį bei sumenkinti vaikų motinos autoritetą, ją „nubausti“ ir objektyviai nevertina sistemingų savo su vaikų interesais nesuderinamų veiksmų. Mano, kad Tarnybos sprendimas ir Komisijos sprendimas teisėti ir pagrįsti, priimti įvertinus visus reikšmingus ginčo situacijai duomenis.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2024-12-27 skunde atsakovei nurodė, kad nuolat pažeidžiamos vaikų NPV1 (gim. (duomenys neskelbtini)) ir NPV2 (gim. (duomenys neskelbtini)) teisės, atkreipė dėmesį į tai, kad susitarimo dėl atostogų kitokiu laikotarpiu, nei numatyta Nutartyje, nebuvo, neatsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo likus mėnesiui iki laikotarpyje nuo 2024-12-27 iki 2025-01-01 suplanuotų atostogų su vaikais Palangos mieste, t. y. per protingą laiką, pranešė apie tai pareiškėjui. Teigia, kad pareiškėjas ignoruoja trečiojo suinteresuoto asmens bandymus geranoriškai susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos atostogų metu, galimus šių atostogų pakeitimus ir kt., kaip tai matyti 2024-11-26 pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens susirašinėjimuose, nereagavo į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą susitarti dėl bendravimo su vaikais Kalėdų atostogų metu. Teigia, kad pareiškėjas, nepaisydamas Nutartyje įtvirtintos atostogų tvarkos, trečiajam suinteresuotam asmeniui jųdviejų tarpusavio susirašinėjime 2024-12-17 nurodė, kad vaikus pasiims ir 2025-01-01, nors pagal Nutartį būtent šis vaikų atostogų laikas turėtų būti leidžiamas kartu su vaikų motina RSA1. Teigia, kad pareiškėjas nesilaiko tėvų kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo, pats sudaro sąlygas Nutarties pažeidimams atsirasti, savo interesus iškelia aukščiau vaikų ir jų motinos, todėl mano, kad Tarnybos sprendime padaryta teisinga išvada, jog Nutarties vykdymo, kiek tai susiję su vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo užtikrinimu, pažeidimus padarė ir pareiškėjas, ir trečiasis suinteresuotas asmuo.

Pažymi, jog pats pareiškėjas skunde nurodė, jog nėra suinteresuotas tinkamu Nutarties, kuria nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, vykdymu ir mano, kad pagrindinis pareiškėjo tikslas yra ne apsaugoti / užtikrinti vaikų interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, bet be pagrindo konfliktuoti su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, siekiant, kad jam būtų skirta administracinė nuobauda. Sutinka su Tarybos sprendimo argumentu, kad klausimus, susijusius su vaikų priežiūra, auklėjimu ar bendravimu, tėvai turi spręsti geranoriškai bendradarbiaudami, tačiau pareiškėjas iniciatyvos nerodo ir nuolat elgiasi priešingai vaikų interesams, taip įtraukdamas juos į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nesutarimus. Be to, pareiškėjas ignoruoja trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymus pasimatyti su vaikais, nepasiima vaikų Nutartyje nustatytomis dienomis. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pateiktu išaiškinimu ir atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, vedamas asmeninio intereso ir priešiškumo trečiajam suinteresuotam asmeniui, siekdamas tik sau patogiausios tvarkos vykdymo, pilnavertiškai nesinaudoja galimybėmis maksimaliai bendrauti su vaikais, nepasiima jų Nutartyje numatytais laikotarpiais, tokiu būdu pats pažeidinėdamas Nutarties nuostatas, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo, priešingai nei pareiškėjas, šių pažeidimų tokia apimtimi nesureikšmina, kad kreiptųsi į atitinkamas institucijas, inicijuojant pareiškėjui galimą administracinę atsakomybę. Nepagrįsti ir nuolatiniai ketinimai inicijuoti administracinės atsakomybės taikymą trečiajam suinteresuotam asmeniui patvirtina pareiškėjo siekį pakenkti ir sukelti papildomų nepatogumų trečiajam suinteresuotam asmeniui, o ne užtikrinti tinkamą Nutarties vykdymą ir praleisti kuo daugiau laiko su vaikais, kas labiausiai atitiktų vaikų, o ne pareiškėjo interesus.

Vadovaujasi CK 3.156 straipsniu ir teigia, kad pareiškėjo skunde atsispindi jo pozicijos nenuoseklumas ir prieštaringumas, t. y. pareiškėjas išreiškia prieštaravimą dėl atsakovo veiksmų, kuriuos atsakovas atliko reaguodamas į pareiškėjo 2024-12-27 kreipimąsi, teigia, kad atsakovas nepakankamai objektyviai įvertino faktinę situaciją, nors pats atsakovui pareiškė, kad nėra būtinybės bendrauti su vaikais, siekiant nesukelti pastariesiems streso bei kitų neigiamų padarinių. Mano, kad toks pareiškėjo elgesys tik patvirtina, kad tiek skundai, atsakovui, tiek skundas teismui yra neapykantos, kurią pareiškėjas jaučia trečiajam suinteresuotam asmeniui, padarinys o ne Nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimo ar netinkamai atliktų atsakovo procedūrų nagrinėjant pareiškėjo skundus.

Pažymi, kad pareiškėjas 2025-01-13 telefonu kalbėdamas su atsakovo specialistais sutiko su tuo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nekliudo jam bendrauti su jųdviejų vaikais, kad bendrauja su jai kiekvieną vakarą, kaip ir nustatyta Nutartyje, nors pareiškėjas 2024-12-27 kreipdamasis į atsakovą nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nesilaiko Nutarties 5 punkto, kuris numato pareiškėjui teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną nuo 20.00 val. iki 20.30 val. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, kadangi tuo metu, kai turi bendrauti su pareiškėju, vaikai maudosi, daro namų darbus, lankosi parduotuvėse, kavinėse ar užimti kita veikla (žiūri televizorių), kurios metu negali sukoncentruoti dėmesio į bendravimą. Pabrėžia, kad vaikų koncentracijos lygis, bendraujant su pareiškėju telefonu, nepriklauso nuo vaikų motinos valios ir veiksmų, kadangi pagal vaikų amžių jų domėjimasis juos supančia aplinka, smalsumas, negalėjimas sutelkti dėmesio į vieną veiklą yra normalus reiškinys, t. y. jų koncentracijos laikas yra itin ribotas, vaikams sudėtinga palaikyti ilgą pokalbį, jiems tai pabosta ir tai nepagrįstai yra siejama tiesiogiai su trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais.

Pareiškėjo manymu, trečiajam suinteresuotam asmeniui turėtų kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnį dėl kliudymo vaikams bendrauti su pareiškėju ir tokiu būdu pažeistų vaikų teisių. Pažymi, kad ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vadovaujasi CK 3.155 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse atnaujintose administracinėse bylose Nr. 2AT-38/2014, 2AT-10-693/2018 pateiktais išaiškinimais ir teigia, kad tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos, taikomos tik išimtiniais atvejais. Pareiškėjas 2025-01-13 pokalbio su atsakovo specialistais metu nurodė bendraujantis su vaikais, trečiasis suinteresuotas asmuo skatina pareiškėją tai daryti, tačiau pats pareiškėjas sąmoningai ir laisva valia priima sprendimą neišnaudoti visų bendravimo galimybių, nors tokia teisė ir pareiga jam yra įtvirtinta Nutartyje. Mano trečiojo suinteresuoto asmens „veika“ neatitinka administracinei atsakomybei kilti būtino pavojingumo lygmens, jie nėra nukreipti priešingai vaikų interesams ir neapriboja jų bendravimo su pareiškėju, todėl nėra jokios atsakomybės rūšies objektu. Teigia, kad Tarnybos sprendime ir Komisijos sprendime pareiškėjui pagrįstai rekomenduojama kreiptis į antstolį tuo atveju, jei jis mano, kad yra nesilaikoma Nutartyje nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Mano, kad Tarnyba ir Komisija tikslingai pareiškėją nukreipė į antstolį, turintį kompetenciją konstatuoti faktines aplinkybes (CPK 635 straipsnio 1 dalis) bei priverstinai vykdyti teismo Nutartį (CPK 585 straipsnio 1 dalis), t. y. rekomendavo klausimą spręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Toks būdas nuosekliai minimas ir teismų praktikoje (žr. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-94-926/2025, 15 punktas), tačiau pareiškėjas iš esmės siekia „nubausti“ trečiąjį suinteresuotą asmenį, o ne teisėtomis priemonėmis spręsti galimus ginčus, kilusius (kilsiančius) dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

Pritaria Tarnybai, kad be pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų, jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų (pvz., antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktų), kurie reikalingi vertinant, kuris iš tėvų pažeidžia teismo nustatytą bendravimo tvarką, nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė, todėl negalima teigti, kad atsakovas turėjo teisinius ir faktinius pagrindus, kurie pateisintų aukšto intensyvumo priemones tariamam pažeidimui nutraukti. Atsakovo aktyvus įsikišimas į vaikų poreikius atitinkantį gyvenimo būdą ir jų nusistovėjusį ritmą nesant būtinybės (t. y. nenustačius, kad yra pažeidžiamos vaikų teisės tokia apimtimi, kuri pateisintų tokį įsikišimą), prieštarautų proporcingumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 4 straipsnio 10 dalyje, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje (t. I b. l. 98-103).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo atliktas tyrimas dėl pareiškėjo bendravimo su vaikais, nebuvo vertinama vaikų nuomonė, nevertino sms žinučių. Tarnyba sprendime nurodo, kad nėra nustatytas pažeidimas tam, kad būtų galima pradėti administracinio pažeidimo teiseną, teigia, kad yra kita išnagrinėta byla, kurioje Tarnybos Šiaulių skyrius pritaikė ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuobaudą dėl trukdymo vaikams bendrauti su tėvu, kurią paliko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teigia, kad Tarnybos Šiaulių skyrius gali skirti nuobaudą, tačiau Tarnybos Kauno skyrius, nors ir pasakydamas, kad trukdymas yra, bet tuo pačiu, kad jo nėra, baudos neskyrė. Todėl mano, kad Tarnybos sprendimas turi būti panaikintas ir Tarnyba įpareigota iš naujo atlikti tyrimą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad Tarnyba turėjo tyrimą pradėti ir vėliau administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta, tačiau tai nereiškia, kad buvo atliktas pradinis tyrimas. Tarnyba turėjo nustatyti, kad vaikų motina pažeidžia pareiškėjo ir vaikų interesus ir trukdo pareiškėjui su vaikais bendrauti. Paaiškino, kad skundo objektas yra tai, jog Tarnyba nepardėjo tyrimo, t. y. ar pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir ar Komisija pagrįstai atsisakymą pripažino pagrįstu.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad Tarnyba išklausė abu tėvus, įvertino pažeidimus, pateikė rekomendacijas, situacijos vertinimo sprendimus, tačiau jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tarnyba nėra priverstinio teismo sprendimą vykdanti institucija, ji surinko duomenis, atliko tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Nutartimi, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas, nustatyta laikina pareiškėjo ir RSA1 vaikų bendravimo su pareiškėju PRS1 tvarka (t. I b. l. 165-168). Kauno apylinkės teismo 2023-08-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12388-959/2023 išaiškinta Nutarties rezoliucinėje dalyje 4 ir 19 punktuose nustatyta bendravimo su vaikais tvarka (t. I b. l. 151-152).

Pareiškėjas Tarnybai pateiktame 2024-12-27 Prašyme prašė 1) nedelsiant „pradėti tyrimą dėl sistemingų vaikų motinos veiksmų, kuriais pažeidžiamos vaikų teisės“; 2) „nustatyti papildomas priemones, užtikrinančias vaikų teisių apsaugą ir ateities sprendimų laikymąsi“; 3) „įpareigoti motiną užtikrinti nustatytų bendravimo sąlygų vykdymą pagal teismo nutartį“; 4) „inicijuoti motinos patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnį už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 170 straipsnio skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant 4 dalį tėvas ir motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka“; 5) „informuoti apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus raštu“ (b. l. 13-14).

Tarnyba atliko pareiškėjo ir RSA1 vaikų situacijos vertinimą ir rezultatus įformino 2025-01-21 vaiko situacijos vertinimo duomenų anketose Nr. 2P-2P-VSV-259 ir Nr. 2P-2P-VSV-260 (t. II b. l. 45-52).

Tarnyba 2025-01-22 priėmė vaiko situacijos vertinimo sprendimus Nr. 2VSV-227 ir Nr. 2VSV-228, kuriuose nurodė, be kita ko, ir nustatytus rizikos veiksnius (t. II b. l. 53-61).

Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir skundžiamame Tarnybos sprendime nurodė, kad atliko gautos informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą tyrimą; vaikų nuomonė išklausyta nagrinėjant ankstesnius pareiškėjo ir RSA1 skundus bei nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-402-959/2025, todėl, nagrinėjant pareiškėjo Prašymą pareiškėjo ir RSA1 prašymu bei siekiant nesukelti vaikams papildomų neigiamų išgyvenimų, vaikų nuomonė nebuvo išklausyta; vaikai Tarnybos specialistams ir civilinės bylos Nr. e2-402-959/2025 nagrinėjimo metu yra išsakę savo nuomonę, kad jiems patinka bendrauti su tėvu, jie su juo ir su mama gerai sutaria; išklausyti pareiškėjo ir RSA1 paaiškinimai; su atlikto vaiko teisių pažeidimo tyrimu pareiškėjas ir RSA1 supažindinti; vaiko situacijos vertinimo metu Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas ir RSA1 pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos laikymosi; pareiškėjas ir RSA1 nesilaiko tėvų kooperavimosi principo ir dėl to negeba susitarti dėl geriausius vaikų interesus atitinkančių sprendimų; tačiau pagal pareiškėjo, RSA1 bei vaikų išsakytą nuomonę pareiškėjo bendravimas su vaikais vyksta nors ir nukrypstant nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos; Tarnybos vertinimu, teismo sprendimo vykdymą pažeidė ir pareiškėjas, ir RSA1; dėl pareiškėjo nesutarimų su RSA1 rekomendavo esant poreikiui kreiptis į Kauno socialinių paslaugų centrą dėl socialinių paslaugų, psichologo konsultacijų ar informacijos dėl Kauno miesto savivaldybėje galimos pagalbos; rekomendavo atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, sudaryti sąlygas vaikams telefonu bendrauti su pareiškėju nedalyvaujant RSA1, stengtis laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, dalintis su pareiškėju informacija apie vaikus (pranešti apie lankomus būrelius, vizitus pas gydytojus ir t. t.); priminė apie tėvų pareigas bendraujant su vaikais; tuo pačiu pranešė, jog Tarnyba nenustatė ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties, todėl atsisakė pradėti RSA1 administracinio nusižengimo bylos teiseną; nurodė, kad teismų priimtų sprendimų vykdymo užtikrinimas priskirtas antstolių kompetencijai ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į jį tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, jog RSA1 nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos; kad antstolis užfiksuos pažeidimo faktines aplinkybes ir, esant pagrindui, kreipsis į teismą dėl baudos RSA1 skyrimo už teismo nutartimi nustatytos pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymą (t. I b. l. 46-49).

Pareiškėjas su Tarnybos sprendimu nesutiko ir pateikė skundą Komisijai. Komisijos sprendime išanalizuotos ginčo faktinės aplinkybės ir konstatuota, kad Tarnybos sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus. Tuo pačiu konstatuota, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn nėra siejamos su viešuoju administravimu, Komisija nevertino Tarnybos, kaip administracinių nusižengimo tyrimo subjekto veiksmų, tačiau nepagrįstu pripažino pareiškėjo skundo argumentą, kad Tarnyba nepagrįstai atsisako pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės Komisijos posėdyje atsakovė informavo Komisiją ir pareiškėją, kad buvo priimtas sprendimas pradėti administracinę teiseną RSA1 atžvilgiu pagal Tarnybos „Rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatų taikymo“, tačiau tyrimas nebaigtas ir sprendimas dar nepriimtas (administracinio nusižengimo Nr. (ROIK) 25266188678). Komisijos sprendime nurodyta, kad teismo sprendimų vykdymas yra išimtinai priskirtinas antstolio kompetencijai ir pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (t. I b. l. 16-24).

Tarnyba 2025-04-03 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 25266188678 nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną (t. I b. l. 91-92).

Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punktą Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą užpildydami vaiko situacijos vertinimo dokumentus, kurių formas tvirtina Tarnybos direktorius. Pagal Aprašo 19 punktą atlikus vaiko situacijos vertinimą, gali būti: 1) nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį; 2) nustatytas vaiko apsaugos poreikis; 3) nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikis. Pagal Aprašo 20 punktą Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę vaiko situacijos vertinimą ir nenustatę pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio arba apsaugos poreikio, privalo supažindinti vaiko atstovus pagal įstatymą apie galimybę kreiptis dėl pagalbos ir (ar) socialinių paslaugų į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, jei toks poreikis būtų, nurodydami juridinio asmens pavadinimą sprendime dėl vaiko situacijos vertinimo. Pagal Aprašo 44 punktą tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą Tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus, vertinant vaiko situaciją, turi teisę skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

Kaip jau šioje byloje yra nustatytas, nagrinėjamuoju atveju Tarnyba, gavusi pareiškėjo Prašymą, atliko vaiko situacijos vertinimą ir jo rezultatus įformino 2025-01-21 vaiko situacijos vertinimo duomenų anketose Nr. 2P-2P-VSV-259 ir Nr. 2P-2P-VSV-260 bei Tarnybos 2025-01-22 priimtuose vaiko situacijos vertinimo sprendimuose Nr. 2VSV-227 ir Nr. 2VSV-228, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir kurių pareiškėjas neskundė ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamuoju atveju Nutartis, kuria nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, yra vykdytinas dokumentas pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal CPK 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 587 straipsnio 1 punktą vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų išduotas vykdomasis dokumentas dėl Nutarties nevykdymo. Be to, atsižvelgiant į šias nuostatas, Tarnyba nėra atsakinga už teismo sprendimo nevykdymą. Tarnyba, kaip jau yra nustatyta, pagal savo kompetenciją įvertino vaikų situaciją ir rezultatus nurodė 2025-01-21 vaiko situacijos vertinimo duomenų anketose Nr. 2P-2P-VSV-259 ir Nr. 2P-2P-VSV-260 bei Tarnybos 2025-01-22 priimtuose vaiko situacijos vertinimo sprendimuose Nr. 2VSV-227 ir Nr. 2VSV-228.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Tarnybos sprendimo ir Komisijos sprendimo vieninteliu aspektu, t. y. kad Tarnyba nepardėjo administracinio nusižengimo tyrimo pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį RSA1, pastarajai nevykdant Nutarties.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija . Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 dalis). Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (2 dalis). Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų); 2) administracinių ginčų (toliau – ginčai), kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką (3 dalis).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Pagal ABTĮ 18 straipsnio nuostatas administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (2 dalias).

Taigi, administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas.

Nagrinėjamuoju atveju Tarnybos sprendimas, kuriuo išdėstyti faktai, susiję su atliktu tyrimu apie vaikų situacijos įvertinimą, pasisakyta dėl Nutarties vykdymo ir su tuo susijusios administracinės atsakomybės taikymo RSA1, pateiktos rekomendacijos pareiškėjui ir RSA1, nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių, nes dėl šio sprendimo nei pareiškėjo, nei trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir / ar pareigų apimtis nepasikeičia, todėl nelaikytinas sprendimu, ginčas dėl kurio nagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ įtvirtinta tvarka. Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto surašytos 2025-01-21 vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. 2P-2P-VSV-259 ir Nr. 2P-2P-VSV-260 bei Tarnybos 2025-01-22 priimti vaiko situacijos vertinimo sprendimai Nr. 2VSV-227 ir Nr. 2VSV-228, tačiau jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, šiuo atveju pareiškėjas kelia ginčą išimtinai dėl Nutarties vykdymo ir administracinės atsakomybės taikymo ANK 73 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl klausimų, kurių negali spręsti administracinis teismas - dėl šių klausimų gali pasisakyti tik įgaliojimus veikti civiliniame procese (atlikti vykdymo proceso teisminę kontrolę ir spręsti vykdymo santykiuose kylančius ginčus) bei administracinio nusižengimo teisenoje turintis bendrosios kompetencijos teismas. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl Tarnybos sprendimo nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Konstatavus, kad Tarnybos sprendimas nenagrinėtinas teisme ABTĮ įtvirtinta tvarka, netenkintinas išvestinis pareiškėjo reikalavimas, kuriuo jis prašo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024-12-27 pateiktą skundą.

Komisija, priėmusi nagrinėti pareiškėjo skundą dėl pareiškėjui teisines pasekmes nesukeliančio Tarnybos sprendimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu turėjo administracinę bylą nutraukti, todėl skundžiamas Komisijos sprendimas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnis).

Nors skundas iš dalies tenkinamas, tačiau nei dėl pareiškėjo skunde, nei dėl trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų argumentų, todėl nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsniu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

skundą patenkinti iš dalies.

Administracinės bylos dalį dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-01-28 sprendimo Nr. 2SD-738 „Dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos laikymosi“ nutraukti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2025-03-18 sprendimą Nr. 21RE1-104 byloje Nr. AG1-44/11-2025.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.