Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo T. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą.

Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2SP-10354-512/2023 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią su suinteresuotu asmeniu T. M. susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Suinteresuotas asmuo išlaikymo nepilnamečiui vaikui nemoka ir šiai dienai yra susidaręs įsiskolinimas 5 940 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vykdomieji raštai išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, kitais vykdytinais dokumentais. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą.

CPK 646 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, jei yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas. Vadovaujantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis).

Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-10354-512/2023 2023 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų R. G. ir T. M. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad sprendimu priteistas išlaikymas padidinamas nuo 400 LT, t. y. 115,85 Eur iki 180 Eur mokamų periodinių išmokų per vieną mėnesį iki nepilnamečio sūnaus R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės - indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šalys taip pat susitarė, kad taikos sutarties 2 punkte nustatytas 180 Eur išlaikymo dydis sūnui teikiamas nuo 2023 m. spalio 19 d., išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio 25 d. į pareiškėjos atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią SEB banke, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Taikos sutarties 3 punktas).

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.112 straipsnio 1 dalis). Vaikų ir tėvų turtas yra atskiras, t. y. vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iš jų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu (CK 3.185 straipsnis). Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1151-936/2022).

Pagal CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktą tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės, tai imperatyvi įstatymo nuostata. CK 2.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų. Tėvai vaiko turtą tvarko kaip uzufruktoriai (vaiko atstovai pagal įstatymą). Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnis), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra pilnametis. Pilnametystės jis sulaukė (duomenys neskelbtini). Vadinasi R. M. turi visišką civilinį veiksnumą, todėl pats įgyvendina savo teises teisme. Ieškovė neteko teisės tvarkyti uzufrukto teise sūnaus turtą jam tapus pilnamečiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo turi kreiptis pats pilnametis vaikas, todėl pareiškėjos prašymas išduoti jai vykdomąjį raštą netenkintinas (CK 3.157 straipsnis, 3.160 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-313/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1311-459/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-711-212/2017).

Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. G. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.