Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, sekretoriaujant Daivai Žvinklienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario sodžius“ atstovui direktoriui A. B., advokatui Edenui Leleivai, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klasana“ atstovei direktorei I. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario sodžius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klasana“ dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, patikslinusi ieškinio dalyką, prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti elektros kabelį nuo ieškovo pastato fasado; priteisti iš atsakovo po 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną; priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.9 5– 4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria).

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7-378/2015).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36, 38 punktai).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl ieškovės nuosavybės teisės, t. y. ieškinys reiškiamas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos – sandėlio. įgyto 1995 metais, galimų nuosavybės teisės pažeidimų. Taigi, ieškovė įrodė pirmąją aplinkybę – kad ji yra turto – sandėlio, ant kurio yra pritvirtintas ginčo elektros kabelis, savininkė.

Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos – savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas įrodinėjo, kad jis niekada nebuvo davęs raštiškų leidimų/sutikimų tiesti elektros kabelį ir jį kabinti tiesiai ant sandėlio fasado, tai galėjo būti laikinas sprendimas, bet dabar ši padėtis tęsiasi jau beveik šešerius metus, iki tol kabelis buvo įkastas po žeme. Vadinasi, ieškovas reiškia negatorinį ieškinį, kuriuo prašo priimti sprendimą, kurį įvykdžius būtų atkurta iki jo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusi padėtis.

Kaip minėta, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti, be kita ko, kad jo teisės yra pažeistos. Paprastai negatorinis ieškinys reiškiamas tada, kai dėl pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, savininkas praranda galimybę naudoti nuosavybės teisės objektą pagal paskirtį ar tokia galimybė iš esmės suvaržoma. Ieškovas nurodė, kad ketina atlikti jam nuosavybės teise priklausančio sandėlio išorės fasado atnaujinimo darbus, tačiau darbų negali pradėti atlikinėti, nes atsakovas nesutinka pašalinti jam priklausančio elektros kabelio nuo ieškovo sandėlio. Iš teismui pateikto el. susirašinėjimo matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama nuimti nuo sandėlio fasado elektros kabelį, tačiau atsakovė nurodė, kad elektros kabelio nuimti negali, nes juo tiekiama elektra kitiems abonentams. Ieškovė į atsakovę kreipėsi kelis kartus elektroniniais laiškais, tačiau kabelis nuo fasado iki šiol nėra pašalintas. Taip pat, ieškovė kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, kuri nurodė, kad ieškovė turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą teisės aktų nustatyta tvarka dėl savo nuosavybės teisių gynimo. Šiuo atveju, akivaizdu, kad dėl ant ieškovei priklausančio pastato fasado esant pritvirtintam atsakovei priklausančio elektros kabelio, ieškovė negali naudoti šio objekto užimtos fasado dalies pagal paskirtį, todėl ieškovės subjektinė nuosavybės teisė yra pažeidžiama ir turi būti ginama. Pažymėtina ir tai, kad dėl galimo ieškovės teisių pažeidimo spręstina pagal tai, ar, ieškovės manymu, jos teises pažeidžiančios dėl to, kad ant pastato fasado yra pritvirtintas atsakovei priklausantis elektros kabelis ir tai paveikia ieškovės teises taip, jog jai priklausančio turto naudojimą ir valdymą daro negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu ir jį valdyti, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia jų daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu. Šiuo atveju, atsakovė sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis ieškovei priklausančiu sandėliu ir jį valdyti, ieškovė negali laisvai šiuo pastatu disponuoti, atlikti reikiamus fasado atnaujinimo darbus.

Atsakovė nurodė, kad ji yra Klaipėdos valstybinės sandėlių aptarnavimo įmonės, veikusios nuo 1992-04-06, teisių ir pareigų perėmėjas, teisėtas teisėtai įrengtų elektros kabelių, įskaitant ginčo kabelį (2001-02-27 perimtų iš valstybės įmonės) savininkas ir elektros kabeliai, taip pat ir ginčo kabelis, einantis oro linija, atsakovo buvo įsigyti 2001 metais iš valstybės teisėtu pagrindu kartu su kitais elektros tinklais, kurie buvo privatizuoti ir perleisti atsakovui kaip veikiantis infrastruktūros objektų kompleksas. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad elektros kabeliai atsakovės buvo įgyti teisėtai ir kad jie teisėtai buvo įrengti, ginčas byloje kilo dėl to, kad būtent vienas iš atsakovei teisėtai priklausančių elektros kabelių buvo neteisėtai perkeltas ant šiuo metu ieškovei priklausančio pastato – sandėlio ir pritvirtintas prie jo fasado kaip atraminės konstrukcijos, taip pažeidžiant ieškovės kaip pastato savininkės teises. Atsakovė neginčijo, kad elektros kabelis šiuo metu yra pritvirtintas prie ieškovei priklausančio pastato fasado, tačiau ginčija ieškovės teiginį, jog tai yra laikinas ir neteisėtas sprendimas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad elektros kabelis iki jį perkeliant ir pritvirtinant ant ieškovei priklausančio pastato fasado buvo įrengtas po žeme. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. K. patvirtino, kad panašiai 2015 ar 2016 metais įvyko kabelio gedimas, sudegė elektros kabelis ties ieškovo pastatu, todėl ieškant greito sprendimo buvo nuspręsta kabelį tiesi oro linija, nes ir pačiam ieškovui reikėjo elektros. Kad kabelis sudegė ir buvo perkeltas ant ieškovei priklausančio pastato panašiai 2015 ar 2016 metais nurodė ir liudytojas A. K., kuris patvirtino, kad buvo ieškoma sprendimo atstatyti kabelį kuo mažiausiomis sąnaudomis. Taigi, nors ginčo kabelis ir buvo įgytas bei įrengtas teisėtai, tačiau jis buvo teisėtai įrengtas po žeme ir iki pat kabelio gedimo jis buvo po žeme, tačiau pakeitus kabelio buvimo vietą, negalima tvirtinti, kad jis ir toliau yra teisėtai įrengtas, kadangi jis buvo pritvirtintas prie ieškovei priklausančio pastato fasado, neturint pastato savininko leidimo, taip pažeidžiant pastato savininko teises netrukdomai naudotis tuo pastatu. Nors tiek atsakovės atstovė, tiek apklausti liudytojai nurodė, kad atliekant kabelio montavimo darbus ant sandėlio fasado buvo gautas raštiškas ieškovės direktoriaus sutikimas, tačiau byloje šis sutikimas nėra pateiktas motyvuojant, kad jo negalima rasti dėl įmonės archyvo gausos, ieškovės atstovas taip pat paneigė šias atsakovės nurodytas aplinkybes. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei priklausanti elektros oro linija nutiesta ant ieškovės pastato fasado turint projektą, suderinimą su pastato savininku ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patikrinimo ir priėmimo aktą, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo kabelis iki pat 2019 metų (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jame pateiktos foto nuotraukos) buvo po žeme ir dėl to ginčo tarp šalių nebuvo. Nors, kaip nurodo atsakovė, ieškovė ginčo kabeliu ir gaudavo elektros energiją iš atsakovės, tačiau, pirma, byloje nepateikta įrodymų, kad būtent ginčo kabeliu ieškovei buvo tiekiama elektros energija, antra, iki pat 2019 metų ginčo kabelis buvo po žeme, trečia, tai nereiškia, kad ieškovė leido atsakovei nutiesti elektros kabelį tiesiai per visą pastato fasadą.

CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.

Savininko valia apriboti savo nuosavybės teisę gali būti išreiškiama duodant sutikimą, leidimą, sudarant susitarimą ar kitokį sandorį. Atsižvelgiant į minėtą CK 4.39 straipsnio 2 dalies nuostatą, darytina išvada, kad savininko valia apriboti savo nuosavybės teisę turi būti aiškiai išreikšta tam, kad nekiltų abejonių dėl tokio nuosavybės teisės apribojimo. Be to, pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę daiktinių teisių ir nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra duomenų ir atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pastato savininkas būtų davęs sutikimą dėl ginčo kabelio įrengimo ant pastato fasado. Teismas pažymi, kad priešingai nei savo atsikirtimuose teigia atsakovė, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kad ginčo elektros kabelis buvo įrengtas anksčiau nei kad ieškovė įsigijo pastatą – sandėlį ir apie kabelio egzistavimą žinojo. Savo teises savininkas gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, ir tai jis gali daryti nepriklausomai nuo to, kada tokie pažeidimai atsirado – daikto sukūrimo, jo įsigijimo ar tik daikto naudojimo metu. Privatinės teisės požiūriu, elektros kabelis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, nuostatas priskirtinas inžineriniams tinklams ir jų įrengimas reiškia ne ką kita, kaip daiktinių teisių į žemę, pastatą ar kt. suvaržymų nustatymą. Todėl minėta aplinkybė, t. y. aplinkybė, kad ieškovė sandėlį įsigijo tuomet, kai jau kabelis buvo įrengtas, faktinę ir teisinę reikšmę turėtų vieninteliu atveju – jeigu ankstesni pastato savininkai būtų sutikę/leidę atsakovei ant pastato fasado pritvirtinti elektros kabelį, nes pagal CK 4.9 straipsnio 2 dalį, daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu yra perleidžiami naujam daikto savininkui. Tačiau, pirma, kai ieškovė įgijo pastatą, ginčo elektros kabelis buvo po žeme, ieškovė negalėjo žinoti ar numatyti, kad ši situacija pasikeis ir ginčo kabelis bus perkeltas ant pastato fasado, antra, atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad ieškovė leidimą/sutikimą, kad kabelis būtų pritvirtintas ant jai priklausančio pastato, būtų davusi. Nurodytą faktinę aplinkybę įrodyti byloje privalėjo išimtinai atsakovė (CPK 178 straipsnis), tačiau to ji nepadarė.

Atsakovės teismo posėdžio metu akcentuojamas ginčo kabelio perkėlimas ar nukėlimas nuo ieškovės pastato fasado išlaidų dydis, teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo atmesti ieškovės negatorinio ieškinio reikalavimus, nes taip iš esmės būtų paneigta jos, kaip pastato savininkės, nuosavybės teisė. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nėra vertinamas kaip neproporcingas ar itin atsakovės teises pažeidžiantis reikalavimas, įvertinant ir tas aplinkybes, kad kabelio perkėlimas yra techniškai ir projektiškai įgyvendinamas. Nors atsakovė teigė, kad ginčo elektros kabeliu yra tiekiama elektros energija tretiesiems asmenims ir elektros energijos tiekimas yra viešojo intereso sritis, todėl tokios infrastruktūros pašalinimas negali būti sprendžiamas vien tik vieno savininko interesų pagrindu, tačiau pažymėtina, kad jokių įrodymų, kad atsakovė ginčo kabeliu tiekia elektros energiją kitiems vartotojams byloje nėra pateikta, be to, teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodė, kad ginčo kabeliu elektros energija tiekiama tik vienam vartotojui, nes kiti vartotojai jau yra prisijungę prie ESO, be to, atsakovė yra ne valstybės įmonė, o privatus juridinis asmuo, kuris vykdo ūkinę – komercinę veiklą ir siekia pelno, todėl joks viešasis interesas šiuo atveju nėra pažeidžiamas, atsakovės veiklos tikslas yra grynai pelno gavimas iš vykdomos veiklos. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovės teiginius, kad ieškovė nereiškia reikalavimų dėl ant to paties pastato nuo tarybinių laikų sumontuoto elektros įrenginio – elektros energijos skirstymo dėžės pašalinimo, kadangi pats ieškovas pasirenka savo pažeistų teisių gynimo būdą ir šiuo atveju ieškovė vertina, kad tik ant pastato fasado nutiestas ginčo kabelis pažeidžia jos teises, be to, kaip minėta, ginčo kabelis iki pat 2019 metų buvo po žeme ir ieškovė dėl to jokių pretenzijų nereiškė, tačiau nors pasak atsakovės tiek ginčo kabelis, tiek skirstymo dėžė yra vienos elektros energijos tiekimo sistemos dalys ir vienodai veikia pastato naudojimą, tačiau teismas vertina, kad ieškovė šiuo atveju yra laisva pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą ir reikalauti tik paties ginčo kabelio pašalinimo nuo jos pastato fasado.

Nesutiktina ir su atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovei nuo 1997-10-22 esant valstybinio žemės sklypo nuomininkui (valdytojui), galiojo Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei šio straipsnio 25 dalies nuostatos dėl rašytinių sutikimų bei pretenzijų neturėjimo, kadangi kaip minėta aukščiau sprendime, nors ieškovė ir yra pastato savininkė nuo 1997 metų, tačiau ginčo kabelis ant jos pastato fasado atsirado tik apie 2019 metais, be to, ieškovė niekada nereiškė atsakovei pretenzijų, kad tas kabelis egzistuoja, nes jis buvo po žeme ir tai yra esminė byloje aplinkybė, kad kabelis tik 2019 metais buvo perkeltas ant ieškovės pastato fasado, todėl visi atsakovės argumentai byloje, kad ieškovė situaciją toleravo nuo 1997 metų, kad ji pastatą įsigijo žinodama apie ginčo kabelį, neturi teisinės reikšmės. Esmė, kada atsirado savininko teisių pažeidimas ir ar savininko teisės yra pažeidžiamos šiuo metu. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Kaip minėta aukščiau, atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo elektros kabelis, kuris buvo teisėtai nutiestas po žeme, teisėtai buvo perkeltas ir pritvirtintas ant ieškovės pastato fasado.

Teismas sprendžia, kad aukščiau išvardintų įrodymų visuma nesuteikia pagrindo spręsti, jog atsakovė įrodė, kad jos veiksmai, įrengiant elektros oro liniją ant ieškovei priklausančio pastato fasado, buvo teisėti. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju atsakovė, įgyvendindama teisę plėtoti verslą ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu kabeliu, pažeidė ieškovės teises atlikti pastato fasado atnaujinimo darbus ir pastatu naudotis pagal paskirtį. Byloje nustatyta, kad ieškovė keletą metų jau siekia, kad atsakovės daromas pažeidimas būtų pašalintas, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė pažeidimui pašalinti, teigia, kad tai yra brangu ir reikalauja jų įmonei nepakeliamų sprendimų. Tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiškus negatorinį ieškinį dėl jo teisės pažeidimų pašalinimo. Ieškovės pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovę pašalinti elektros kabelį nuo ieškovės pastato fasado, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Remdamasis tuo, teismas konstatuotina, kad byloje ieškovė įrodė abi negatorinio ieškinio tenkinimui reikalingas sąlygas, t. y. kad (1) yra pastato sandėlio savininkė ir kad (2) jos kaip savininkės teisės dėl ant pastato fasado pritvirtinto atsakovei nuosavybės teise priklausančio elektros kabelio yra pažeidžiamos, nes dėl minėto elektros kabelio ieškovė negali laisvai, savo nuožiūra ir pasirinkimu, naudotis pastatu, atlikti jo fasado atnaujinimo darbų, todėl yra pagrindas ieškovės pateiktą ieškinį tenkinti (CK 4.98 straipsnis).

Dėl senaties termino

Ieškovė prašė byloje taikyti dešimties metų ieškinio senaties terminą. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, kol jai ant nuosavybės teise priklausančio pastato fasado yra pritvirtintas atsakovei priklausantis ginčo elektros kabelis, negali tinkamai naudotis pastatu pagal paskirtį, atlikti fasado atnaujinimo darbų, ieškovės teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol ant jos pastato fasado yra pritvirtintas ginčo kabelis. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės nurodyti argumentai dėl senaties termino atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl termino įpareigojimui ir baudos už įpareigojimo nevykdymą skyrimą

Ieškovė ieškiniu prašė atsakovę aukščiau minėtą pažeidimą įpareigoti pažalinti per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas jau tęsiasi ilgą laiką, teismas sprendžia, kad šis terminas yra protingas ir per šį terminą yra galimas pažeidimo pašalinimas.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė atsakovei neįvykdžius sprendime nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, skirti atsakovei 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą sprendimo neįvykdymo dieną. Nagrinėjamu atveju siekiant kuo operatyviau pašalinti ieškovės, kaip pastato savininkės teisių pažeidimą, yra pagrindas šį ieškovės reikalavimą tenkinti ir skirti atsakovei po 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą sprendimo neįvykdymo dieną.

Dėl ieškovės prašymo skirti baudą

Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismas pasisakydamas dėl ieškovės atstovo teismo posėdžio metu pateikto prašymo įvertinti teismui atsakovės piktnaudžiavimą, nes atsakovė procesiniame dokumente neva pateikė tikrovės neatitinkančių duomenų cituodama kasacinio teismo nutartį, pažymi, kad vien tik klaidingos ar neegzistuojančios citatos nurodymas procesiniame dokumente, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovė siekė tyčia suklaidinti kitą šalį ar teismą, taip pat nenustatė, kad atsakovė būtų nesąžiningai pateikusi kurį nors procesinį dokumentą ar sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atstovo prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš byloje pateikto ieškovės atstovo advokato Edeno Leleivos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitos, mokėjimo pavedimo matyti, kad ieškovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1620 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos. Taip pat, ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 114 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 145,20 Eur kitų būtinųjų išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Tenkinus ieškinį pilna apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteisiama iš viso 1879,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Klasana“ savo lėšomis per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti elektros kabelį nuo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario sodžius“ pastato fasado, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klasana“ po 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klasana“ 1879,20 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario sodžius“. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.