- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-1597-889/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16799-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Milda Valiulytė, Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27844-808/2026 pagal pareiškėjo V. Z. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko buvimo vietos nustatymo, informacijos pateikimo ir išreikalavimo, tėvo teisių priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė iš suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) išreikalauti:
informaciją apie nepilnamečio vaiko A. K. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), dabartinę gyvenamąją vietą ir asmenis, kurie šiuo metu vykdo jos globą ar priežiūrą;
Šalies argumentai
išreikalauti iš Skyriaus visą medžiagą, susijusią su nepilnamečiu vaiku, įskaitant: ieškovo pateiktus prašymus; į juos pateiktus atsakymus; dokumentus dėl bendravimo su dukra organizavimo; dokumentus dėl dukros globos, gyvenamosios vietos ir teisinio statuso;
savo iniciatyva kreiptis į Lietuvos kalėjimų tarnybą ir Vilniaus kalėjimą ir išreikalauti visą bylai reikšmingą medžiagą, susijusią su ieškovo kreipimaisi dėl dukros, įskaitant: ieškovo siųstą ir gautą korespondenciją; prašymus, skundus ir pareiškimus; registracijos duomenis; gautus atsakymus; pasimatymų prašymus ir jų nagrinėjimo medžiagą; kitus dokumentus, galinčius patvirtinti ieškovo pastangas palaikyti ryšį su dukra ir gauti informaciją apie ją;
įpareigoti atsakingas institucijas pateikti ieškovui informaciją apie jo dukros: sveikatos būklę; ugdymą; gyvenimo sąlygas; faktinę gyvenamąją vietą;
įtraukti į bylą Skyrių;
nustatyti arba atnaujinti ieškovo bendravimo su dukra tvarką, sudarant galimybę pirmą kartą gyvai pamatyti savo dukrą, su ja susipažinti ir palaipsniui atkurti tarpusavio ryšį;
jeigu paaiškėtų, kad nėra galiojančio teismo sprendimo, ribojančio ieškovo valdžią, ir jeigu tai atitinka geriausius vaiko interesus, spręsti klausimą dėl dukros grąžinimo ieškovui;
jeigu byloje yra priimti sprendimai, apie kuriuos ieškovui nebuvo žinoma ir kuriuose jis nedalyvavo, pateikti jam šių sprendimų kopijas ir sudaryti galimybę įgyvendinti savo procesines teises.
Nurodė, kad jis yra nepilnamečio vaiko tėvas. Nuo dukters gimimo ieškovui nebuvo suteikta galimybė matytis su dukra, su ja susipažinti ir dalyvauti jos gyvenime. Teigė, kad ne kartą kreipėsi į Skyrių prašydamas sudaryti galimybę pamatyti savo dukrą ir su ja bendrauti, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Nurodo, kad šiuo metu yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir siekia vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas bei atkurti ryšį su savo dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad prašymo reikalavimai yra procesinio pobūdžio, neapibrėžto turinio, susiję su duomenų ir įrodymų gavimu, jų rinkimu bei išreikalavimu. Pareiškėjas nėra suformulavęs prašymo dalyko, kuris galėtų jam sukelti materialines teisines pasekmes, o procesinio pobūdžio prašymai ir reikalavimai dėl įrodymų, duomenų išreikalavimo, sprendimų pateikimo ir pan. nėra savarankiški materialiniai reikalavimai, kurių pagrindu būtų apginta kokia nors pažeista pareiškėjo teisė ar interesas, o suinteresuotas asmuo turėtų vykdyti kokius nors įsipareigojimus, ir negali sukelti pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių. Teismas nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir prašymą grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Z. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad būtina, įpareigoti pirmosios instancijos teismą pašalinti proceso trūkumus ir sudaryti galimybę tinkamai suformuluoti reikalavimus. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neatsižvelgta į apelianto kreipimosi esmę, nes kreipimosi tikslas buvo apginti savo, kaip tėvo, teises ir gauti teisinę apsaugą dėl nepilnametės dukros. Teigia, kad prašyme buvo keliami klausimai, susiję su galimybe ginti savo teises ir gauti informaciją, reikalingą tolesniam teisminiam procesui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apelianto prašymą apribojo jo galimybę pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Nurodo, kad šiuo metu yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, dėl kurios negalėjo rūpintis savo dukra. Apelianto vertinimu, ši aplinkybė yra reikšminga vertinant tolesnius procesinius veiksmus ir apelianto galimybes įgyvendinti tėvo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.
Apeliantas atskirajame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pagrįstumą, pažymi, kad apeliantas nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti, jog šiai bylai išnagrinėti būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantas taip pat nenurodė aplinkybių, kurių nebūtų galima tinkamai įvertinti remiantis byloje esančia rašytine medžiaga. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Atsižvelgiant į apartą apelianto prašymas netenkinamas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tikrojo jo kreipimosi į teismą tikslo, t. y. apginti savo, kaip tėvo, teises. Jo manymu, atsisakymas priimti prašymą nepagrįstai apribojo jo teisę į teisminę gynybą. Taip pat nurodo, kad dėl atliktos laisvės atėmimo bausmės anksčiau negalėjo tinkamai rūpintis dukra, todėl ši aplinkybė turėtų būti reikšminga vertinant jo galimybes įgyvendinti tėvo teises.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje nuostatoje atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje nustatytas bendras teisės į teisminę gynybą principas, garantuojantis kiekvienam asmeniui teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 17 punktas).
Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – viena iš pagrindinių asmens teisių garantijų, tai nereiškia, kad ši teisė gali būti įgyvendinta bet kokiu būdu, nesilaikant privalomų teisės aktuose nustatytų šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023, 21 punktas).
Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30–31 punktai).
Iš pareiškėjo pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės prašo pateikti informaciją ir išreikalauti duomenis bei dokumentus apie nepilnametę dukterį, įpareigoti institucijas pateikti atitinkamą informaciją, pateikti procesinių sprendimų kopijas, taip pat atlikti kitus veiksmus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie procesiniai reikalavimai, nesusieti su materialiniu teisiniu reikalavimu, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjas, siekdamas gauti įrodymus ar kad juos išreikalautų teismas, pirmiausia turi kreiptis su ieškiniu į teismą ir tik po ieškinio priėmimo tik toje konkrečioje byloje reikšti procesinius prašymus, susijusius su bylos nagrinėjimo dalyku (pvz. taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sujungti bylas, išreikalauti įrodymus ir kt.). Reikalavimas dėl duomenų / informacijos pateikimo ar išreikalavimo savo pobūdžiu yra procesinis prašymas ir negali būti sprendžiamas kaip savarankiškas klausimas, kadangi jis neatitinka materialinio teisinio reikalavimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir prašymą grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Pažymėtina, kad apelianto teisės nėra pažeidžiamos, nes nei skundžiama nutartis, nei ši nutartis neužkerta kelio jam kreiptis į teismą su ieškiniu, tinkamai suformulavus materialųjį reikalavimą ir nurodžius jo faktinį bei teisinį pagrindą ir pateikus nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teikiant ieškinį jis turi teisę pasinaudoti advokato ar advokato padėjėjo pagalba. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tokia pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nustatytais atvejais ir tvarka, ieškovas dėl tokios pagalbos teikimo galimybės gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (CPK 56 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 2 punktas, 99 straipsnio 1 dalis).
Kiti apelianto argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.