Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-1088-524/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07458-2026-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S)

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienėteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutarties laikyti nepaduotu ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį ir patikslinto ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.Teismasnustatė:Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 621 straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėIeškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, prašydama priteisti iš atsakovo 2 673,69 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, jį skaičiuojant nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nustatytiems ieškinio trūkumams, t. y. pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus bei įrodymus apie įstatymo nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Teismas, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė reiškia turtinį reikalavimą 2 673,69 Eur sumai, už kurį turi būti sumokėtas 60 Eur žyminis mokestis (2 673,69 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovė su ieškiniu pateikė AB „Swedbank“ 2025 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. HAN-726789, iš kurio matyti, kad ieškovė 2025 m. gegužės 23 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šis žyminis mokestis įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-39805-819/2025. Šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovės ieškinys atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl 2 673,69 Eur nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtas, o žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nėra išspręstas, todėl laikytina, kad ieškovė už šį ieškinį žyminio mokesčio nesumokėjo.Ieškovė šalindama ieškinio trūkumus, pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, patikslintą ieškinį ir papildomus įrodymus. Dėl žyminio mokesčio nurodė, kad civilinė byloje Nr. e2-39805-819/2025 ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, ieškinį palikus nenagrinėtą, sumokėtą žyminį mokestį galima panaudoti kitoje byloje arba susigrąžinti. Todėl ieškovė prašo civilinėje byloje Nr. e2-39805-819/2025 sumokėtą žyminį mokestį panaudoti ir užskaityti civilinėje byloje Nr. e2-3553-970/2026, priešingu atveju būtų pažeistas bylos koncentruotumo ir ekonomiškumo principas.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėAlytaus apylinkės teismas 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi nutarė ieškinį bei patikslintą ieškinį laikyti nepaduotais ir grąžinti ieškovei.Teismas nurodė, kad ieškovė pagal teismo nurodymus nepašalino visų ieškinio trūkumų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė prašymo Vilniaus miesto apylinkės teismui grąžinti jo 2025 m. gegužės 23 d. sumokėtą žyminį mokestį civilinėje byloje Nr. e2-39805-819/2025 nėra pateikęs, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas teismo iniciatyva ieškovei taip pat nėra išspręstas (nėra priimta nutartis), todėl įskaityti jo šioje byloje teismas neturi galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovė pagal teismo nurodymą ir nustatytu terminu visų ieškinio trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepateikė, todėl CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu ieškovės ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentaiIeškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį, ieškovės pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu pripažinti nepagrįstu, priimti ieškovės patikslintą ieškinį nagrinėti pirmosios instancijos teisme.Atskirajame skunde nurodoma, kad civilinėje byloje Nr. e2-39805-819/2025 ieškinys buvo grąžintas ir laikytinas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pagal suformuotą teismų praktiką, grąžinus ieškinį, žyminis mokestis nelaikomas panaudotu nagrinėjant bylą iš esmės. CPK 87 straipsnio 1 dalis numato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas arba grąžinamas. Tai reiškia, kad toks mokestis iš esmės nėra „išnaudotas“ ir negali būti laikomas kliūtimi pakartotinai kreiptis į teismą. Formalus reikalavimas atskirai inicijuoti žyminio mokesčio grąžinimo procedūrą neturėtų paneigti ieškovo teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), ypač kai mokestis faktiškai yra sumokėtas ir valstybės biudžetas nepatyrė nuostolio. Taigi teismo išvada, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, yra pernelyg formali ir neatitinka proceso ekonomiškumo bei teisingumo principų (CPK 7 straipsnis).Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą.Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad teismas argumentuotai ir pagrįstai ieškinį bei patikslintą ieškinį laikė nepaduotais ir grąžino ieškovei. Teismas pagrįstai pasisakė, kad ieškovė pagal teismo nurodymą ir nustatytu terminu visų ieškinio trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepateikė. Toks teismo procesinis sprendimas atitinka civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir rungimosi principus bei užtikrina, kad bylos būtų pradedamos tik esant tinkamai suformuluotam ir procesiškai galimam nagrinėti ieškiniui. Ieškinio laikymas nepaduotu nesukelia ieškovei neigiamų materialiųjų teisinių pasekmių ir neužkerta kelio ateityje pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties reikalavimo, tačiau tik pašalinus ieškinio trūkumus ir laikantis įstatymuose nustatytos ieškinio pateikimo tvarkos bei terminų. Todėl ieškovės teisė į teisminę gynybą nėra paneigiama, o ginčo nagrinėjimas atidedamas iki tinkamo procesinių reikalavimų įvykdymo.Teismaskonstatuoja:Atskirasis skundas atmestinas.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvadosDėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmėNagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartis laikyti nepaduotu ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikydamas teismų praktikos, pažeisdamas proceso ekonomiškumo bei teisingumo principus, paneigdamas ieškovės teisę į teisminę gynybą pernelyg formaliai vertino, jog kitoje byloje, kurioje teismo nutartimi ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, tačiau nėra išspręstas sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, sumokėtas žyminis mokestis negali būti įskaitytas už naujai šioje civilinėje byloje teikiamą ieškinį.Dėl skundžiamos nutarties teisėtumoTiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje nuostatoje atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatytas bendras teisės į teisminę gynybą principas, garantuojantis kiekvienam asmeniui teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 17 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą yra suteikta kiekvienam asmeniui nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, ši teisė yra absoliuti, jos negalima apriboti ar paneigti, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – viena iš pagrindinių asmens teisių garantijų, tai nereiškia, kad ši teisė gali būti įgyvendinta bet kokiu būdu, nesilaikant privalomų teisės aktuose nustatytų šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, jog įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia, be kita ko, viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Taigi Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).Konkretūs procesiniai reikalavimai, keliami asmenims, siekiantiems įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, yra nustatyti atitinkamose proceso teisės normose. Tokie reikalavimai yra nustatyti ir civilinį procesą reglamentuojančiame įstatyme, įtvirtinant jame konkrečias teisės kreiptis į teismą prielaidas, nuo kurių priklauso pačios teisės kreiptis į teismą buvimas (nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų, nėra ir teisės kreiptis į teismą), ir šios teisės tinkamo įgyvendinimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-701/2025, 25-26 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. jis tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu šios aplinkybės paaiškėja po to, kai teismas iškėlė bylą, byla nutraukiama vadovaujantis CPK 293 straipsnyje nustatytais pagrindais.Pirmiau aptarti išaiškinimai patvirtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymuose nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 34–35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).Taigi, teismas, gavęs ieškinį, patikrina, ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 1, 2 dalys, 138 straipsnis).Prie ieškinio, be kita ko, turi būti pridėti duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu reiškė turtinį reikalavimą 2 673,69 Eur sumai, už kurį turėjo būti sumokėtas 60 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnis). Ieškovė pateikė AB „Swedbank“ 2025 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. HAN-726789, iš kurio matyti, kad ieškovas 2025 m. gegužės 23 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šis žyminis mokestis įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-39805-819/2025. Šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovo ieškinys atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl 2 673,69 Eur nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtas, o žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nėra išspręstas.CPK 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CPK 79 straipsnio 2 dalis). CPK 87 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą.Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240, 8 punkte nurodyta, kad duomenis apie žyminio mokesčio gavimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą teismui teikia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudodamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Mokesčių apskaitos informacinės sistemos integracijos sąsaja. Šių taisyklių 12 punkte nurodyta, kad faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma asmens prašymu gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą CPK 87 straipsnyje ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnyje nustatytais atvejais; žyminis mokestis įskaitomas pagal jo įskaitymo dieną galiojančius žyminio mokesčio dydžius; įskaitant žyminį mokestį naudojami pradinio žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys duomenys, nurodyti šių taisyklių 5–7 punktuose, taip pat nurodoma įskaitoma žyminio mokesčio suma; duomenys apie grąžinamo žyminio mokesčio įskaitymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Mokesčių apskaitos informacinės sistemos integracijos sąsaja; permokėta žyminio mokesčio dalis gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą toje pačioje ar kitoje byloje.Teisėjų tarybos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 13P-163-(7.1.2.) patvirtintų Žyminio mokesčio apskaitos Lietuvos Respublikos teismuose taisyklių (galiojusių iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.) 12 punkte numatyta, kad žyminis mokestis užskaitomas asmeniui pateikus prašymą užskaityti kitoje byloje grąžinamą žyminį mokestį, jei kitoje byloje žyminis mokestis grąžintas teismo nutartimi ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sistemoje sukurta žyminio mokesčio grąžinimo užduotis, tačiau žyminis mokestis asmeniui nėra faktiškai sugrąžintas. Teisėjų tarybos 2026 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 13P-79-(7.1.2.E) patvirtintų Žyminio mokesčio, teismo paskirtų baudų ir valstybės naudai priteistų sumų (išlaidų) duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos teismuose taisyklių 35 punktas nustato, jog žyminio mokesčio mokėjimo užduoties sudengimas su žyminio mokesčio grąžinimo užduotimi atliekamas asmeniui pateikus prašymą įskaityti kitoje byloje grąžinamą žyminį mokestį, jei jis asmeniui nėra faktiškai sugrąžintas.Taigi, tiek iš CPK, tiek iš ginčui aktuliu laikotarpiu galiojusių ir šiuo metu galiojančių poįstatyminių teisės aktų nuostatų akivaizdu, jog CPK 87 straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą tik tuomet, kai anksčiau įskaitytas (panaudotas) žyminis mokestis yra grąžinamas teismo nutartimi, tačiau nėra sugražintas faktiškai. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-39805-819/2025 žyminio mokesčio grąžinimo klausimas apskritai nebuvo išspręstas. Kita vertus, teismui nėra suteikta kompetencija spręsti klausimų dėl ne jo nagrinėjamoje byloje įskaityto (panaudoto) žyminio mokesčio grąžinimo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuojama, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė pagal teismo nurodymą ir nustatytu terminu visų ieškinio trūkumų nepašalino ir CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Dėl bylos procesinės baigtiesEsant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismasnutaria:Atskirąjį skundą atmesti.Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.