- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1892-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01257-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- Kintai
- Ieškovas
- Šilutės restoranas
- Trečiasis asmuo
- Šilutės rajono savivaldybė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kintai“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės restoranas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kintai“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šilutės restoranas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Kintai“ (toliau – atsakovė) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tinkamai įvykdyti su ieškove sudarytą 2024 m. gegužės 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, t. y. perduoti nuomininkei (ieškovei) 120 kv. m ploto prekybos patalpas, skirti atsakovei 130,00 Eur baudą ieškovės naudai už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, priteisti ieškovei iš atsakovės 6 926,00 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą ir pareikštą piktnaudžiaujant turimomis procesinėmis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 3 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-430-730/2026 Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Ieškovė 2026 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą įtraukti Šilutės rajono savivaldybę į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir įpareigoti Šilutės rajono savivaldybę pateikti 2008 m. rugsėjo 26 d. Koncesijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi įtraukė Šilutės rajono savivaldybę į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pasiūlė per 14 dienų pateikti teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir įpareigojo pateikti teismui 2008 m. rugsėjo 26 d. koncesijos sutartį, sudarytą su atsakove.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono savivaldybė (toliau – trečiasis asmuo) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė – 1) atmesti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tinkamai įvykdyti su ieškove sudarytą 2024 m. gegužės 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, t. y. perduoti ieškovei 120 kv. m ploto prekybos patalpas arba bylą šioje dalyje nutraukti išnykus ginčo dalykui, 2) kitus ieškovės reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, 3) pašalinti trečiąjį asmenį iš civilinės bylos, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. su atsakove sudarė Koncesijos sutartį dėl Šilutės prieplaukos (uosto) eksploatavimo 25 metų terminui, todėl šios sutarties pagrindu atsakovė įgijo teisę valdyti ir naudoti uosto infrastruktūrą, įskaitant ginčo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atlikus Koncesijos sutarties įgyvendinimo veiklos ekonominį auditą buvo nustatyta, kad Šilutės prieplauka (uostas) valdoma netinkamai, todėl Šilutės rajono savivaldybės taryba pritarė vienašališkam Koncesijos sutarties nutraukimui ir 2026 m. balandžio 21 d. Koncesijos sutartis buvo nutraukta, atsakovė šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka nėra apskundusi, faktiškai grąžino patalpas trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad teismo sprendimas byloje neturės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, nes Koncesijos sutartis yra pasibaigusi, ginčo turtas grąžintas trečiajam asmeniui.
Šalies argumentai
Ieškovė 2026 m. birželio 3 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame prašė civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tinkamai įvykdyti su ieškove sudarytą 2024 m. gegužės 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, t. y. perduoti nuomininkei (ieškovei) 120 kv. m ploto prekybos patalpas ir skirti atsakovei 130,00 Eur baudą ieškovės naudai už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2026 m. birželio 8 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl įpareigojimo atsakovei per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tinkamai įvykdyti 2024 m. gegužės 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį – perduoti ieškovei 120 m² prekybos patalpas, ir dėl 130,00 Eur baudos už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną priteisimo iš atsakovės ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo 2026 m. birželio 8 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė priteisti trečiojo asmens patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis yra 8 917,70 Eur su PVM.
Ieškovė 2026 m. birželio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl trečiojo asmens prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kuriuose nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-430-730/2026 pažymėjo, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl Šilutės rajono savivaldybės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ji yra ginčo patalpų savininkė, o duomenų apie patalpų perdavimą koncesijos pagrindu viešajame registre nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad, neįtraukus Šilutės rajono savivaldybės į bylą, nėra galimybės tinkamai atskleisti bylos esmės, todėl trečiojo asmens įtraukimas į bylą nebuvo ieškovės nepagrįstas ar savavališkas procesinis veiksmas. Ieškovė viso proceso metu veikė sąžiningai ir ekonomiškai, nesiekė nepagrįstai apsukinti trečiojo asmens dalyvavimo procese ir pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ėmėsi priemonių proceso apimčiai sumažinti. Be to, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi koncesijos sutartį ir ji nebūtų buvusi nutraukta, ieškovei nebūtų atsiradęs poreikis atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų, šalinti trečiąjį asmenį iš bylos, spręsti papildomų procesinių klausimų, todėl trečiojo asmens patirtų išlaidų atsiradimą lėmė ne ieškovės procesinis elgesys, o atsakovės veiksmai bei pačios savivaldybės priimtas sprendimas nutraukti koncesijos sutartį dėl nustatytų esminių jos pažeidimų. Ieškovė pabrėžė ir tai, kad, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos yra laikytinos per didelės, todėl turėtų būti mažinamos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2026 m. birželio 15 d. nutartimi pašalino trečiąjį asmenį iš civilinės bylos pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei dėl įsipareigojimo vykdyti sutartį, priteisė iš ieškovės 1 510,00 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, priteisė iš atsakovės 710,00 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui.
Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui nutraukus Koncesijos sutartį ir perėmus ginčo patalpas iš atsakovės, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovei per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tinkamai įvykdyti 2024 m. gegužės 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį – perduoti ieškovei 120 m² prekybos patalpas, todėl byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl ginčo patalpų perdavimo ieškovei. Esant šioms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad bylos išsprendimas neturės įtakos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono savivaldybėms teisėms ir pareigoms, todėl trečiąjį asmenį pašalino iš bylos.
Teismas spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimų, visų pirma, pažymėjo, kad poreikį byloje spręsti klausimą dėl Šilutės rajono savivaldybės įtraukimo bylą trečiuoju asmeniu nustatė apeliacinės instancijos teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-430-730/2026, tačiau pabrėžė, kad tokį prašymą ne kartą reiškė ir pati ieškovė. Visų antra, teismas įvertino ir tai, jog Šilutės rajono savivaldybė trečiuoju asmeniu byloje, be kita ko, buvo įtraukta siekiant pašalinti abejones, susijusias su Koncesijos sutarties turiniu, ginčo patalpų nuosavybės ir valdymo teise, nes šie duomenys nebuvo tinkamai išviešinti, todėl vertino, kad Šilutės rajono savivaldybę trečiuoju asmeniu byloje lėmė ir paties trečiojo asmens bei atsakovės veiksmai. Trečia, teismas pažymėjo, jog atsakovė, kaip Koncesijos sutarties šalis, šią sutartį turėjo savo žinioje, jai buvo žinomos su sutartimi susijusios aplinkybės, tačiau atsakovė nesiėmė veiksmų pateikti paaiškinimus dėl šių aplinkybių ar minėtų duomenų, taip sudarydamas prielaidas pašalinti apeliacinės instancijos teismo įvardintas abejones ir galbūt išvengti trečiojo asmens įtraukimo į bylą ir (ar) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo patyrė 8 917,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4 561,70 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 3 242,80 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, 605,00 Eur už prašymo dėl pašalinimo iš bylos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, 508,20 Eur už bylos medžiagos analizę, susipažinimą ir veiksmų planavimą
Teismas pažymėjo, kad maksimalios išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėtų būti 6 317,00 Eur (2 526,80 Eur x 2,5), už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir prašymo dėl pašalinimo iš bylos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą – po 1 010,72 Eur (2 526,80 Eur x 0,4).
Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo patyrė 3 242,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (taikymo) parengimą, tačiau vertino, kad šios išlaidos 3 kartus viršija maksimalų Rekomendacijose nustatytą dydį, be to, įvertinęs, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, sprendė, kad yra pagrindas mažinti trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (taikymo) parengimą dydį.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų, teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (taikymo) buvo atmestas, todėl iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (taikymo) parengimą.
Teismas vertino, kad trečiojo asmens patirtos 4 561,70 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą nors ir neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, tačiau įvertinus pateikto procesinio dokumento turinį, tai, kad jame kartojasi atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (taikymo) nurodytos aplinkybės ir motyvai, konstatavo, jog yra pagrindas mažinti trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydį iki 1 500,00 Eur.
Teismas įvertinęs aplinkybės lėmusias poreikį įtraukti Šilutės rajono savivaldybę trečiuoju asmeniu byloje, darė išvadą, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą atlygintinos tiek ieškovės, tiek atsakovės ir paties trečiojo asmens lėšomis, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovės ir atsakovės priteisė po 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą.
Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl pašalinimo iš bylos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, tačiau sprendė, kad nors šios išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatyto dydžio, tačiau įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį konstatavo, kad yra pagrindas mažinti trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų už šį procesinį dokumentų dydį iki 210,00 Eur.
Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes lėmusias poreikį įtraukti Šilutės rajono savivaldybę trečiuoju asmeniu byloje, darė išvadą, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už prašymo dėl pašalinimo iš bylos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą atlygintinos tiek ieškovės, tiek atsakovės ir paties trečiojo asmens lėšomis, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovės ir atsakovės priteisė po 70,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl pašalinimo iš bylos ir bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo patyrė 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už bylos medžiagos analizę, susipažinimą ir veiksmų planavimą, tačiau vertino, kad minėti veiksmai nėra laikytini savarankiška teisine paslauga, o yra kitų parengtų procesinių dokumentų dalis, todėl trečiojo asmens prašymą dėl 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už bylos medžiagos analizę, susipažinimą ir veiksmų planavimą priteisimo atmetė.
Teismas, atsižvelgęs į tai kas išdėstytą, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisė 1 510,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės 710,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2026 m. birželio 25 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidas, padarytas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje – priteisė iš ieškovės 1 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, priteisė iš atsakovės 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios laikėsi pozicijos, kad Šilutės rajono savivaldybės įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra tikslingas ir reikalingas, nes niekaip nėra susijęs su savivaldybės teisėmis ir pareigomis.
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismo nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad atsakovės kaltė dėl Šilutės rajono savivaldybės įtraukimo į procesą yra ta, kad atsakovė neteikė argumentų dėl koncesijos sutarties, tačiau atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodžius, jog prašymas dėl Šilutės rajono savivaldybės įtraukimo į procesą ir koncesijos sutarties išreikalavimo buvo pagrįstai atmestas, nes ieškovės šioje byloje pareikštas ieškinys yra dėl įpareigojimo įvykdyti galiojančią nuomos sutartį.
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus byloje priimtą teismo sprendimą, ieškovė dar kartą pateikė prašymą įtraukti Šilutės rajono savivaldybę į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniui, nors pareikštu ieškiniu nereiškė reikalavimo pripažinti nuomos sutartį negaliojančia, todėl atsakovė neturėjo teisės sudaryti nuomos sutarties, o priešingai ieškiniu reikalavo nuomos sutarties vykdymo.
Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad 2026 m. gegužės 4 d. prašymą dėl Šilutės rajono savivaldybės įtraukimo į procesą ieškovė pateikė jau žinodama, kad yra nutraukta koncesijos sutartis, todėl Šilutės rajono savivaldybės įtraukimas buvo inicijuotas nepagrįstai būtent ieškovės, dėl ko ir susidarė bylinėjimosi išlaidos, kurių dalis nepagrįstai priteista iš atsakovės.
Ieškovės argumentai, kad atsakovė negalėjo sudaryti nuomos sutarties dėl koncesijos sutarties nepasitvirtino, o atsakovės argumentai, kad nėra pagrindo įtraukti Šilutės rajono savivaldybės į procesą ir nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad patalpos naudojamos pagal koncesijos sutartį pasitvirtino, todėl nėra jokios atsakovės kaltės.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono savivaldybė atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas ne savo iniciatyva, o teismo procesiniu sprendimu, priimtu įvertinus byloje nustatytas aplinkybe bei Klaipėdos apygardos teismo pareikštus išaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad ginčo sprendimas gali turėti įtakos Šilutės rajono savivaldybės teisėms ir pareigoms, kadangi ji buvo ginčo patalpų savininkė, todėl Šilutės rajono savivaldybės dalyvavimas procese buvo objektyviai būtinas.
Bylinėjimosi išlaidos atsirado ne trečiojo asmens valia, o vykdant įstatyme ir teismo nutartyje nustatytas procesines pareigas.
Klausimą dėl trečiojo asmens įtraukimo sprendžia teismas, todėl vien aplinkybė, kad atsakovė nesutiko su Šilutės rajono savivaldybės įtraukimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieno proceso dalyvio indėlį į bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir būtent dėl šios priežasties nepaskyrė visos išlaidų naštos nei ieškovei, nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui. Tuo labiau, kad atskirajame skunde iš esmės nepaneigiami teismo nustatyti faktiniai ir teisiniai argumentai, o tik išreiškiamas nesutikimas su jų vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirajame skunde nepateikiama jokių argumentų, kurie leistų konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį, neteisingai nustatė bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį.
CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021). Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-248/2021).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pašalinęs trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš civilinės bylos, be kita ko, priteisė iš atsakovės 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, motyvuojant tuo, kad Šilutės rajono savivaldybė trečiuoju asmeniu byloje buvo įtraukta siekiant pašalinti abejones, susijusias su Koncesijos sutarties turiniu, ginčo patalpų nuosavybės ir valdymo teise, nes šie duomenys nebuvo tinkamai išviešinti, todėl vertino, kad Šilutės rajono savivaldybę trečiuoju asmeniu byloje lėmė ir paties trečiojo asmens bei atsakovės veiksmai, be to, atsakovė, kaip Koncesijos sutarties šalis, šią sutartį turėjo savo žinioje, jai buvo žinomos su sutartimi susijusios aplinkybės, tačiau atsakovė nesiėmė veiksmų pateikti paaiškinimus dėl šių aplinkybių ar minėtų duomenų, taip sudarydama prielaidas pašalinti apeliacinės instancijos teismo įvardintas abejones ir galbūt išvengti trečiojo asmens įtraukimo į bylą ir (ar) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama tuo, kad nuo pat bylos pradžios laikėsi pozicijos, jog Šilutės rajono savivaldybės įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra tikslingas ir reikalingas, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad poreikį spręsti klausimą dėl Šilutės rajono savivaldybės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nustatė Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-430-730/2026 panaikindamas Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir bylą grąžindamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, motyvuojant, be kita ko ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė klausimo ar šiuo atveju tikslinga į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono savivaldybę, kadangi Nekilnojamojo turto registro 2025 m. lapkričio 20 d. išrašo duomenimis ji yra ginčo patalpų savininkė ir jokių kitų juridinių faktų registre dėl patalpų perleidimo koncesijos pagrindu nėra registruota. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nepritarimas dėl trečiojo asmens dalyvavimo byloje šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.
Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismui 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-430-730/2026 panaikinus Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, ieškovė dar kartą pateikė prašymą įtraukti Šilutės rajono savivaldybę į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniui, nors pareikštu ieškiniu nereiškė reikalavimo pripažinti nuomos sutartį negaliojančia, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad visų pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023). Visų antra, kaip jau buvo minėta, poreikį spręsti klausimą dėl Šilutės rajono savivaldybės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nustatė Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-430-730/2026 bei siekis pašalinti abejones, susijusias su Koncesijos sutarties turiniu, ginčo patalpų nuosavybės ir valdymo teise.
Apeliantė atskirajame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog 2026 m. gegužės 4 d. prašymą dėl Šilutės rajono savivaldybės įtraukimo į procesą ieškovė pateikė jau žinodama, kad yra nutraukta koncesijos sutartis, todėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų dalis nepagrįstai priteista iš atsakovės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės argumentus, kad ieškovei buvo žinoma apie koncesijos sutarties nutraukimą, todėl apeliantės argumentas atmetamas kaip neįrodytas.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, jog vien trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, vėlesnis pašalinimas iš bylos, nereiškia, jog atsakovės procesinė pozicija, kad nėra pagrindo įtraukti į bylą Šilutės rajono savivaldybės, pasitvirtino.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, įvertinęs byloje esančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteisė dalį trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.