- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-23
- Bylos Nr.
- e2S-1378-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05507-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, GS Core, PLUSPLUS CAPITAL AS, Akciju sabiedriba "Citadele banka" Lietuvos filialas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-12219-996/2026 pagal pareiškėjo G. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., V. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialas, PLUSPLUS CAPITAL AS, A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Pareiškėjas G. L. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriame prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios 212,85 kv. m ploto 8 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,1248 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti antstolį paskirti minėto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.
Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad antstolio I. G. kontoroje yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas iš pareiškėjo, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjui ir V. L. priklausantį turtą. Antstolis nuo 2026 m. sausio 26 d. iki 2026 m. vasario 25 d. vykdo antrąsias turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose turtas parduodamas už 141 000,00 Eur pradinę pardavimo kainą, tačiau pareiškėjo įsitikinimu, turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turtas įkainotas ir parduodamas ženkliai žemesne nei jo rinkos kaina. Pareiškėjas pažymėjo, kad toje pačioje vietovėje, mažesnio arba panašaus ploto nei pareiškėjo namai pardavinėjami ženkliai didesnėmis kainomis. Be to, patikrinus vidutinės rinkos vertės paiešką pagal nekilnojamojo turto objekto unikalų numerį, matyti, kad turto rinkos vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 352 400,00 Eur, tuo tarpu antstolis turto vertinimą darė prieš metus, o nekilnojamojo turto vertės neabejotinai kilo, todėl egzistuoja objektyvus pagrindas atlikti turto vertės nustatymą paskiriant ekspertizę.
Antstolis I. G. 2026 m. vasario 26 d. priėmė Patvarkymą į skundą dėl antstolio procesinių veiksmų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė – 1) uždrausi antstoliui I. G. išduoti ir pateikti varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtojui pareiškėjo turto – 212,85 kv. m ploto 8 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,1248 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą; 2) uždrausti valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ tokį antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktą registruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre.
Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas grindė tuo, kad dar esant neišnagrinėtam ginčui dėl turto vertės, antstolis 2026 m. vasario 25 d. užbaigė pareiškėjo turto antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose didžiausia pastatyta kaina – 150 000,00 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinosios sąlygos, t. y. pareiškėjas savo skundą dėl antstolio veiksmų pagrindė išsamiais argumentais ir teisiniais motyvais, išdėstė teisinę bazę ir teismų praktiką, kuria vadovaujantis reiškiami skundo reikalavimai, pateikė panašaus turto pardavimo skelbimus, liudijančius, kad už pareiškėjo turtą būtų galima gauti daug didesnę kainą, jei jo vertė būtų nustatyta tinkamai. Be to, egzistuoja reali grėsmė būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui, kadangi pareiškėjas skundu prašo panaikinti patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo ir paskirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjo turtui, kad turtas vykdomojoje byloje būtų įkainotas rinkos kaina, kuri nekeltų abejonių, tačiau antstolis 2026 m. vasario 25 d. užbaigė pareiškėjo turto antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis pareiškėjo turtą pardavinėjo už kainą, kuri apskaičiuota pagal šiai dienai ginčijamą antstolio nustatytą turto vertę, kai pareiškėjas skunde pagrindė aplinkybę, jog pareiškėjo turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei antstolis nustatė vykdomojoje byloje. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus antstoliui toliau vykdyti turto pardavimo procedūras, pareiškėjo turtas jau bet kada bus perleistas varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtojui turto pardavimo iš varžytynių aktu, o tokiu būdu pareiškėjo turtas bus perleistas ne rinkos kaina. Pareiškėjas pabrėžė, kad tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tokiai situacija gali nebeturėti jokios reikšmės, nes turtas jau gali būti perleistas sąžiningam naujam įgijėjui, o pareiškėjui teiktų imtis papildomų teisinių veiksmų, t. y. reikšti ieškinius, mokėti didelius žyminius mokesčius, išlaidas advokatams.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atmetė.
Teismas preliminariai įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, todėl neįvykdė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismas pažymėjo, kad skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiais, kurių pagrindu teismas negali daryti išvados apie preliminarų skundo pagrįstumą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė ir antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, kadangi nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog būsimas teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vien tik deklaratyvaus ir hipotetinio pobūdžio pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o pareiškėjo teiginiai apie turto perleidimą yra nesusiję su tuo, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Net jeigu pareiškėjo turtas būtų perleistas varžytynių laimėtojui, egzistuoja galimybė taikyti restituciją, grąžinant šalis į pradinę padėtį.
Teismas pažymėjo, kad šioje stadijoje sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nepasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų, kurie iš esmės yra skundo nagrinėjimo dalykas.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė aplinkybių įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir būtinumą, todėl prašymo netenkino ir jį vertino kaip galimą siekį užvilkinti vykdomąją bylą.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį – nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) uždrausi antstoliui I. G. išduoti ir pateikti varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) laimėtojui pareiškėjo turto – 212,85 kv. m ploto 8 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,1248 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą; 2) uždrausti VĮ „Registrų centras“ tokį antstolio I. G. turto – 212,85 kv. m ploto 8 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,1248 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą registruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė neva pareiškėjas nenurodė tariamų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, neįvardinant nei kokių aplinkybių, nei kokių įrodymų teismui nepakanka konstatuoti skundo tikėtiną pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismui išėjus iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo ribų, negalima laikyti, kad teismo padaryta išvada dėl skundo tikėtino pagrįstumo yra teisėta.
Pareiškėjas išsamiai išdėstė grėsmę būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o pirmosios instancijos teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus antstoliui toliau vykdyti turto pardavimo procedūras, pareiškėjo turtas bet kada gali būti perleistas varžytynių laimėtojui turto pardavimo iš varžytynių aktu, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 724 straipsnio 1 dalyje įvirtintas 20 dienų terminas jau suėjęs, todėl tokiu būdu pareiškėjo turtas bus perleistas ne rinkos kaina dar nesant išnagrinėtam ginčui dėl turto vertės.
Laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, civilinėje byloje nėra analizuojamas ieškinio ir jame išdėstytų reikalavimų pagrįstumas ar kitos aplinkybės, tiesiogiai nepagrindžiančios rizikos dėl ateityje priimto teismo sprendimo nebuvimo, todėl tokių argumentų kaip ieškinio pagrįstumas vertinimas jau yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris sprendžiamas vėlesnėje civilinės bylos stadijoje.
Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra visapusiškai pagrįstas ir paremtas rašytiniais įrodymais, išsamiai motyvuota galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą neva nėra pirmosios ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės klausimą, neįvertino, kad šios bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.
Pirmosios instancijos teismas išėjo iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo ribų, ėmėsi nagrinėti patį skundą, kas jau yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011, 2014 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-851/2014).
Teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina prima facie (iš lot. preliminarus vertinimas) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus procesinis sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12219-996/2026 teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kurio reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmetė. Nors minėta nutartis dar nėra įsiteisėjusi (CPK 279 straipsnio 1 dalis), tačiau ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas spręsti dėl preliminaraus pareiškėjo skundo nepagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tuo pačiu paneigiant pareiškėjo atskirajam skunde nurodytus argumentus, kuriais pareiškėjas įrodinėja preliminarų skundo pagrįstumą. Pažymėtina, kad vien dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas negali būti tenkinamas.
Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas skundo pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368-943/2015).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos. Pabrėžtina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutiko su nustatyta turto verte nėra pakankama vykdymo veiksmų sustabdymui.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.