- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-04
- Bylos Nr.
- eAS-992-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02178-2026-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. kovo 13 d. sprendimą ,,Dėl atsakymo pateikimo“ Nr. 26SD5202 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui teikti teikimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo arba sustabdyti jau pradėtą procedūrą iki kol šioje byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui teikė prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti Ukrainos pilietybės netekimą patvirtinančius dokumentus arba stabdyti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūros inicijavimą, kadangi Ukrainoje gyvenančiam pareiškėjui šiuo metu nėra objektyvios galimybės atsiakyti Ukrainos pilietybės, tačiau atsakovas Sprendime nurodė, kad Migracijos departamentas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atleisti nuo pareigos pateikti Ukrainos pilietybės netekimą patvirtinančius dokumentus arba sustabdyti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūros inicijavimą ir teiks siūlymą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui priimti sprendimą dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 15 d. įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, priimdamas priesaiką. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 30 d. raštu Nr. 25SD2260 ir 2026 m. sausio 28 d. raštu Nr. 26SD2005 informavo pareiškėją, kad, 2020 m. gruodžio 10 d. priimant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimus, įstatymų leidėjas numatė ir šio Pilietybės įstatymo pakeitimo įgyvendinamąsias nuostatas, kuriose, be kita ko, numatyta, jog asmenims, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šiuo įstatymu keičiamo Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 ir 14 dalių nuostatos, o jose nustatytas terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui šiuose raštuose paaiškinta, kad jis Migracijos departamentui privalėjo pateikti Ukrainos pilietybės netekimą patvirtinančius dokumentus iki 2022 m. sausio 1 d., o pasinaudojus galimybe pratęsti dokumentų pateikimo terminą – iki 2023 m. sausio 1 d. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 9 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą.
Pareiškėjas 2026 m. vasario 18 d. per atstovą kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu atleisti jį nuo pareigos pateikti Ukrainos pilietybės netekimą patvirtinančius dokumentus arba stabdyti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūros inicijavimą (toliau – Prašymas). Šiame prašyme pareiškėjas nurodė reikalaujamų dokumentų nepateikimo Migracijos departamentui priežastis ir aplinkybes.
Ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą. Taip pat Sprendime konstatavus, jog pareiškėjas per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė dokumentų, patvirtinančių Ukrainos pilietybės netekimą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes, kurios sutrukdė vykdyti įstatyme nustatytą pareigą, jis buvo informuotas, kad, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 9 punktu, Migracijos departamentas teiks Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui siūlymą priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (aktuali 2021 m. rugsėjo 22 d. redakcija Nr. 761), 27 punkte nurodyta, jog Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pranešimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2, 4 ir 9 punktus, 28 straipsnio 2 ir 4 dalis ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti arba kad asmuo, pagal Aprašo 23 punktą, nepateikė prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, ne vėliau kaip per 11 mėnesių nuo šių pranešimų ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo konsulinėje įstaigoje ar Migracijos departamente dienos pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Migracijos departamento teikimo gavimo Vidaus reikalų ministerijoje dienos priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Teismas vertino, kad pareiškėjas teismui siekia apskųsti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 9 punkto pagrindu jo atžvilgiu inicijuotos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūros metu Migracijos departamento į jo (jo atstovo) prašymą pateiktą atsakymą, kuriuo nėra užbaigiama viešojo administravimo procedūra, tačiau siekiama suteikti pareiškėjui informaciją apie procedūros eigą, konstatavus, kad jis neįvykdė pareigos per Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 ir 14 dalyse nustatytus terminus pateikti Migracijos departamentui Ukrainos pilietybės netekimą patvirtinančius dokumentus. Todėl teismas sprendė, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra tarpinis, informacinio pobūdžio procedūrinis aktas, kuriuo nėra užbaigta Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nagrinėjimo procedūra, inicijuota pareiškėjo atžvilgiu, t. y. ginčijamas dokumentas nėra baigiamasis (galutinis) sprendimas tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta aptariama administracinė procedūra ir jis savaime nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių. Iš esmės skundžiamu Sprendimu pareiškėjas tik informuojamas apie ketinimą teikti vidaus reikalų ministrui atitinkamą teikimą, tačiau galutinį sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priima vidaus reikalų ministras, bet ne Migracijos departamentas.
Teismas pažymėjo tai, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2025 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1105-525/2025; 2026 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-638-525/2026). Šiuo atveju pareiškėjas nesutikimo su tarpiniu Migracijos departamento skundžiamu Sprendimu argumentus galėtų nurodyti skųsdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro galutinį sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Tokiu atveju teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo teisėtumą, turėtų įvertinti ir Migracijos departamento Sprendimo įtaką galutinio procedūros sprendimo priėmimui.
Šalies argumentai
Kadangi su skundu pareiškėjas kreipėsi į teismą ne dėl materialiąsias teisines pasekmes sukeliančio galutinio (baigiamojo) viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo, o dėl Migracijos departamento atliekamos administracinės procedūros – dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nagrinėjimo procedūros – priimto tarpinio, informacinio pobūdžio akto, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Migracijos departamento įpareigojimo išnagrinėti iš naujo pareiškėjo Prašymą yra išvestinis ir betarpiškai susijęs su reikalavimu dėl Sprendimo panaikinimo, todėl išvestinis reikalavimas taip pat nėra nagrinėtinas teisme (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog, išsiaiškinus Pilietybės įstatymo 23 straipsnio, be kita ko, šio straipsnio 9, 13 ir 14 dalių (kuriose, be kita ko, įtvirtinta, jog reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų; tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę, asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą; šio straipsnio 13 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą ir patvirtinančius dokumentus ir (ar) duomenis, kad per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos ar nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės), nuostatų prasmę, konstatuotina, kad pareiškėjas tiesiog turi pareigą per nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, kad jis atsisakė kitos valstybės (Baltarusijos) pilietybės; kartu ši pareiga netaikytina, jeigu kitos valstybės teisėje nustatytos jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros neatitinka protingumo kriterijų (tai sprendžia įgaliotos Lietuvos valstybės institucijos). Taigi, Lietuvos institucijos prižiūri, kad ši pareiga būtų įvykdyta, arba atleidžia nuo šios pareigos vykdymo: įvykdžius šią pareigą, institucijos neatlieka jokių teisinių veiksmų, neįvykdžius – pradedama Lietuvos pilietybės netekimo procedūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1124-815/2025).
Net nustačius lietuviams teisinį reguliavimą tapti Lietuvos Respublikos piliečiais lengvesnėmis sąlygomis (supaprastinta tvarka), negalima sudaryti ir reikalauti ypatingai apsunkinto teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, neatsižvelgiant į individualias asmens aplinkybes. Pareiškėjas skunde argumentavo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atleisti nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą arba stabdyti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūros inicijavimą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, panašiai kaip ir Migracijos departamentas, neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo individualios situacijos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ne dėl materialiąsias teisines pasekmes sukeliančio galutinio (baigiamojo) viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo, bet dėl Migracijos departamento atliekamos administracinės procedūros – dokumentų dėl pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, nagrinėjimo – atliktų tarpinių procedūrinių veiksmų, kurie nėra ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad atsakovas neįvertino jo individualios situacijos, jog jis negali dėl objektyvių priežasčių atsisakyti Ukrainos pilietybės, atsakovo Sprendimas sukelia jam materialines teisines pasekmes, nes atsakovas teiks siūlymą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui priimti sprendimą dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti, t. y. ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-756/2018).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties, šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1348-556/2015, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020, 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-218-552/2021).
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo pareigos pateikti Ukrainos pilietybės netekimą patvirtinančius dokumentus arba stabdyti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūros inicijavimą ir nurodyta, kad Migracijos departamentas teiks siūlymą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui priimti sprendimą dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1124-815/2025, priimtame labai panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog Migracijos departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą teikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui siūlymą atleisti pareiškėją nuo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės ir kuriame nurodyta, jog, nepateikus kitos valstybės pilietybės atsisakymą patvirtinančių dokumentų, bus nagrinėjamas pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimas Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, yra viešojo administravimo procedūros tarpinis sprendimas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiame sprendime, įvertinęs faktinę bylos medžiagą, taip pat išaiškinęs Pilietybės įstatymo 23 straipsnio, be kita ko, šio straipsnio 9, 13 ir 14 dalių (kuriose, be kita ko, įtvirtinta, jog reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų; tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę, asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą; šio straipsnio 13 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą ir patvirtinančius dokumentus ir (ar) duomenis, kad per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos ar nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės), nuostatų prasmę, konstatavo, kad pareiškėjas tiesiog turi pareigą per nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, kad jis atsisakė kitos valstybės pilietybės; kartu ši pareiga netaikytina, jeigu kitos valstybės teisėje nustatytos jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros neatitinka protingumo kriterijų (tai sprendžia įgaliotos Lietuvos valstybės institucijos). Taigi, Lietuvos institucijos prižiūri, kad ši pareiga būtų įvykdyta, arba atleidžia nuo šios pareigos vykdymo: įvykdžius šią pareigą, institucijos neatlieka teisinių veiksmų, neįvykdžius – pradedama Lietuvos pilietybės netekimo procedūra.
Kadangi nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu pareiškėjo neatleido nuo reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą ir nurodė, kad teiks siūlymą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui priimti sprendimą dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, t. y. pradės Lietuvos pilietybės netekimo procedūrą, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo kitaip vertinti šioje byloje skundžiamą atsakovo Sprendimą, nei labai panašiomis aplinkybėmis priimtą Migracijos departamento sprendimą vertino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1124-815/2025.
Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai pagrįsti, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo D. G. skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.