Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 m. (vienerių metų) 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje – ją atlikti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdančios institucijos nuosprendžio gavimo dienos; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės atlikimo laiką įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per visą bausmės atlikimo laiką uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai jam bendrauti su nepilnamete NUK1.

Vadovaujantis BK 72⁴ straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nustatyta tvarka 2 m. (du metus) pranešti policijos įstaigai apie gyvenamosios vietos pakeitimą ir išvykimą iš jos.

KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šią priemonę panaikinti.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.

Nuspręsta priteisti iš KAL1 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusios NUK1 naudai, nepilnametei nukentėjusiai priteistų lėšų tvarkytoju iki jos pilnametystės paskirti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas patenkintas iš dalies.

Nuspręsta priteisti iš KAL1 valstybės naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) už nepilnametei nukentėjusiai NUK1 advokatės ANK1 jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš KAL1 valstybės naudai už advokato Kęstučio Gudyno suteiktas teisines paslaugas, nuspręsta netenkinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo KAL1 apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog skundžiamas nuosprendis ginčijamas iš esmės, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį bei nuteistojo KAL1 atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl KAL1 kaltės, padarius BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą

BK 153 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Pagal teismų praktiką, tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, 2K-67-495/2024 ir kt.). Taigi, tvirkinamieji veiksmai BK 153 straipsnio prasme gali būti siejami tiek su fizinio sąlyčio ir kontakto nebuvimu, tiek ir su tokio kontakto buvimu, tačiau, pagal teismų praktiką, jie nėra susiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su jaunesniu nei šešiolikos metų amžiaus asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-116-942/2016, 2K-191-697/2018, 2K-67-495/2024). Pažymėtina ir tai, kad tvirkinamaisiais veiksmais pripažįstami veiksmai, galintys sukelti jaunesnio negu šešiolikos metų asmens per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokių neigiamų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka šešiolikos metų amžiaus nesulaukusio asmens tvirkinimo veiksmus, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-813/2025).

Visų pirma pažymėtina, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentavo, jog byloje nebuvo apklausti jo broliai NPD1, NPD2 bei nukentėjusiosios tėtis NPD3, tačiau apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad mano, jog minėtų asmenų apklausti nebereikia. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo argumentus bei tai, kad tiek nuteistojo gynėjas, tiek prokuroras neprašė apeliacinės instancijos teisme atnaujinti įrodymų tyrimą bei nenustačiusi jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų tikslinga įrodymų tyrimą atnaujinti, nutarė apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo baudžiamojoje byloje neatnaujinti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nepadarė BK 153 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios ir jos liudytojų parodymais. Sutikti su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pasisakė dėl visų nuteistojo ir jo gynėjo argumentų, kuriuos jie pateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės būtų nepagrįstos, o tai kad priimtas procesinis sprendimas netenkina nuteistojo lūkesčių, nedaro jo neteisėtu bei nepagrįstu.

KAL1 skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, jis laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2025 m. sausio 27 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiojo NUK1 yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, sistemingai bučiavo jos kaklą, veidą ir krūtinę, mažiausiai vieną kartą per drabužius lietė jos krūtinę, mažiausiai vieną kartą užkišo savo rankas po jos drabužiais ir lietė jos kūną lytinių organų srityje, mažiausiai tris kartus per drabužius savo lytinių organų sritimi lietė jos lytinių organų sritį ir mažiausiai du kartus – sėdmenų sritį, mažiausiai vieną kartą rankomis po drabužiais dirgino savo lytinius organus.

Nuteistasis viso proceso metu savo kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusioji dėl nežinomų priežasčių jį apkalba, kad jokių seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, kad jis niekada namuose nebuvo pasilikęs vienas su nukentėjusiąja. Tačiau šiuos nuteistojo parodymus, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, paneigia byloje esantis įrodymų visetas: nukentėjusiosios NUK1, liudytojų LUD8, LUD1, LUD7, LUD5, LUD6, LUD2, LUD3 parodymai, 2025 m. spalio 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu akcentavo nukentėjusiosios parodymų patikimumą, teigdamas, jog šiuo atveju būtina įvertinti tai, jog nukentėjusiosios ugdymo įstaigos darbuotojos, kurios pastoviai mato nukentėjusiąją, teigė, kad NUK1 yra linkusi fantazuoti, tuo tarpu ekspertinį vertinimą atlikusios specialistės, mačiusios nukentėjusiąją ir su ja kalbėjusios tik vieną kartą, pateikė kategorišką išvadą, jog nukentėjusioji nemeluoja. Vis dėlto, pastarieji nuteistojo gynėjo argumentai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, juo labiau, kad juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei ištirti įrodymai.

Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu iš esmės yra nuoseklūs. Nukentėjusioji NUK1, bendraudama su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VVTAĮT) specialiste, nurodė, kad nuteistasis bučiuoja jai į kaklą, žandus, daug kartų lietė jos krūtinę, kad nuteistasis užkišo rankas už jos kelnaičių, kad nuteistasis dažnai ją atsivesdavo į savo kambarį, kai tėvai išvažiuodavo, kad nuteistasis rodė jai savo lytinį organą, žiūrėdamas filmą telefone (2 t., b. l. 122). Vykdant nukentėjusiosios NUK1 apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis per drabužius lietė jos krūtinę, kad jis rankomis dirgino savo lytinius organus, kad savo lytinių organų sritimi per drabužius lietė nukentėjusiosios lytinių organų ir išeinamosios angos sritis (1 t., b. l. 71–72). Ikiteisminio tyrimo metu atliekant nukentėjusiosios psichiatrinį–psichologinį vertinimą, nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis bučiavo jos skruostus, lūpas, kaklą, rankomis lietė krūtinę, lytinių organų sritį, kad nuteistasis norėjo nurengti nukentėjusiosios marškinėlius ir kelnes (1 t., b. l. 169–170). Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos LUD7 ir LUD6, kurios buvo pagarsinti ir parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad joms nukentėjusioji nurodė, kad ji buvo bučiuojama nuteistojo, kad nuteistasis namuose liečia jos krūtinę, liepia jai nusirengti, kiša ranką po drabužiais, įkišęs ranką į savo kelnes, daro judesius lytinių organų srityje, bučiuoja nukentėjusiosios kaklą, krūtinę, glosto jos nugarą (2 t., b. l. 45–48; 4 t., b. l.71–72, 84–85). Liudytoja LUD5 parodė, kad jai teko nukentėjusiąją kalbinti papildomai ir nukentėjusioji jai nurodė, kad nuteistasis pabučiavo ją į skruostą, kaklą, rankomis lietė krūtinę, tarpkojį, galimai masturbavosi savo lytiniu organu, lietė jos išangės sritį (2 t., b. l. 33–36; 4 t., b. l. 74–76). Taip pat apklausta liudytoja LUD8 – (duomenys neskelbtini) ugdymo centro socialinė pedagogė, nurodė, kad nukentėjusiąją pažįsta apie 4-5 metus, kad jos nuomone ir vertinimu yra akivaizdu, jog seksualinio pobūdžio veiksmai iš nuteistojo pusės iš tiesų turėjo būti ne vienkartiniai, priešingu atveju nukentėjusioji, atsižvelgiant į jos gebėjimus, (duomenys neskelbtini) sutrikimo pobūdį nebūtų įsiminusi tokių veiksmų, nebūtų jų akcentavusi (2 t., b. l. 21–24; 4 t., b. l. 72–73).

Taigi, akivaizdu, jog nukentėjusioji, bendraudama tiek su VVTAĮT atstove, tiek su psichologe, tiek su ugdymo įstaigos darbuotojomis, tiek atliekant ekspertinį vertinimą, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo nuosekli, jos parodymai iš esmės nekito. Be to, byloje esančiame 2025 m. spalio 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nukentėjusiajai nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, ką darė) byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei atgaminti apklausų metu, kad nukentėjusioji realistiškai nupasakoja galimai patirtos seksualinės prievartos aplinkybes (1 t., b. l. 171). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas nukentėjusiosios parodymų patikimumą, įvertino ir tai, kad nuteistojo naudojamo kompiuterio laikmenoje, telefono atmintyje buvo rasta pornografinio turinio medžiaga, kas patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie tai, kad nuteistasis žiūrėdavo tokio turinio medžiagą, bei dar kartą patvirtina nukentėjusiosios parodymų teisingumą.

Atsakant į aukščiau nurodytus nuteistojo gynėjo argumentus, sutiktina, jog nukentėjusiosios ugdymo įstaigos darbuotojos byloje nurodė, jog NUK1 yra linkusi fantazuoti. Vis dėlto, tokias aplinkybes nurodžiusi liudytoja – (duomenys neskelbtini) specialiojo ugdymo centro darbuotoja – budinti auklėtoja, LUD1 ir buvo būtent tas asmuo, kuris pastebėjo įtarimų sukėlusį nukentėjusiosios elgesį, apie ką ji pranešė liudytojai LUD7 – klasės vaikų auklėtojai ir ko pagrindu buvo pradėta aiškintis, ar nukentėjusioji nėra seksualiai tvirkinama namų aplinkoje (4 t., b. l. 69–70). Tuo tarpu nuteistojo gynėjo akcentuota liudytoja LUD6, apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad nukentėjusioji kartais pasako realybę, kartasi fantazuoja, bei kad jai dalyvaujant nukentėjusiosios ir liudytojos LUD7 pokalbyje, nukentėjusioji papasakojo, kad nuteistasis, kad su nuteistuoju gulėjo lovoje, nuteistasis jai lietė krūtinę, liepė nusimauti kelnes (4 t., b. l. 71). Nors nuteistojo gynėjas ir teisingai nurodė, kad tiek liudytoja LUD1, tiek liudytoja LUD6 teigė, jog nukentėjusioji kartais fantazuoja, tačiau nei viena iš šių liudytojų nenurodė, kad būtent nagrinėjamu atveju joms kilo kokių nors abejonių dėl nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių. Juo labiau, kad liudytoja LUD6 parodė, jog daug apie nukentėjusiąją nežino, nežino ir jos tikslios diagnozės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti duomenys nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu bei pagrįstumu vien dėl nuteistojo gynėjo akcentuotų aukščiau aptartų liudytojų parodymų, jog nukentėjusioji kartais fantazuoja. Pažymėtina, kad byloje esančiame 2025 m. spalio 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko užfiksuota, kad padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais) nukentėjusiajai nenustatytas, kad psichologiniu požiūriu apie byloje tiriamus įvykius nukentėjusioji kalba taip, kaip sugeba bei realistiškai (jai būdingu žodynu, pasakojimas atitinka jos protinio išsivystymo lygį, yra nuoseklus, lydimas pasakojimo turinį atitinkančių emocinių reakcijų) (1 t., b. l. 171). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusios ekspertizės akto išvadomis. Pažymėtina, kad tyrimą atliko ir ekspertizės aktą parengė teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė NPD4, turinti 10 metų darbo ekspertu stažą, bei teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė NPD5, turinti 5 metų darbo ekspertu stažą, todėl abejoti šių eksperčių pateiktu nukentėjusiosios atliktu psichiatriniu–psichologiniu vertinimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis bei jo gynėjas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti aptartų liudytojų parodymų patikimumu ir teisingumu, kadangi byloje nenustatytas joks jų suinteresuotumas šios bylos baigtimi. Taip pat nenustatytas pagrindas, jokio įtikinamo pagrindo nenurodė ir nuteistasis, kodėl nukentėjusiajai NUK1 būtų buvę naudinga apkalbėti nuteistąjį, duoti prieš jį melagingus parodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo tėvai turėjo pastebėti jo padidintą susidomėjimą priešingos lyties mažamete ir todėl paprastai stengėsi nepalikti jų namuose ilgesniam laikui dviese, padaryta remiantis prielaidomis. Kaip teisingai nurodė nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme vykusių baigiamųjų labų metu, liudytojai LUD4 ir LUD9 nenurodė jokių konkrečių priežasčių, kodėl stengėsi nuteistojo ir nukentėjusiosios nepalikti namuose vienų. Vis dėlto, nurodytas pirmosios instancijos teismo padarytas neteisingas liudytojų parodymų vertinimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų LUD4 ir LUD9 parodymai, jog nebuvo taip, kad nuteistasis liktų vienas su nukentėjusiąja, kad nepastebėjo nuteistojo padidinto dėmesio nukentėjusiajai ar kad nematė, jog nuteistasis žiūrėtų filmus suaugusiems (4 t., b. l. 77–79), prieštarauja aukščiau aptartiems, byloje surinktiems ir pirmosios instancijos teismo ištirtiems įrodymams. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teisme apklausiama liudytoja LUD4 vienu atveju nurodė, kad nebuvo nei vieno atvejo, kai nukentėjusioji likdavo su nuteistuoju viena, tačiau kitu atveju jau nurodė, kad būdavo, jog važiuodavo į turgų ir nukentėjusioji likdavo su nuteistuoju (4 t., b. l. 77). Be to, privalu įvertinti ir tai, kad minėti liudytojai yra nuteistojo tėvai, kas sudaro objektyvų pagrindą konstatuoti, jog jie yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, t. y. šių liudytojų parodymai vertintini kaip siekis palengvinti nuteistojo tisinę padėtį.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai papildo vieni kitus ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistasis KAL1 nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamus veiksmus, kurie atitinka jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti nuteistojo tyčiniai nusikalstami veiksmai pagal jų pobūdį ir intensyvumą Marijampolės apylinkės teismo buvo pagrįstai įvertinti kaip nukentėjusiosios NUK1 tvirkinimas. KAL1 žinojo, jog nukentėjusioji yra mažametė ir veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, kad atlieka mažamečio tvirkinimo veiksmus bei to norėjo.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo KAL1 padaryta nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės

Apeliaciniame skunde nėra suformuluotas joks prašymas dėl nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018), teisėjų kolegija pasisako ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės atlikimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per visą bausmės atlikimo laiką uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai jam bendrauti su nepilnamete NUK1 bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nustatyta tvarka 2 metus pranešti policijos įstaigai apie gyvenamosios vietos pakeitimą ir išvykimą iš jos.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad KAL1 padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, jis anksčiau neteistas (3 t., b. l. 35–36), administracine tvarka nebaustas (3 t. b. l. 37–38), niekur nedirba (3 t., b. l. 39–40), nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (3 t., b. l. 41–42). Be šių aplinkybių įvertintina ir tai, kad KAL1 nėra registruotas ir Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l.43), neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (3 t., b. l. 44–45, 46–47), kad remiantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu nuteistasis galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (3 t., b. l. 89–92). Be to, nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, susijusį su vaikų seksualiniu neliečiamumu. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą vidurkiui, o paskirti įpareigojimai ir draudimas atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, todėl spręstina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Taip pat aukščiau nurodytos nuteistojo asmenybę bei nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės patvirtina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir toje dalyje, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą bei nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, kadangi tai neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo KAL1 už nusikaltimą paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo, nes į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios svarbios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties, todėl KAL1 už BK 153 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė paliekama nepakeista.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės NUK1 įgaliotoji atstovė ikiteisminio tyrimo metu pareiškė nuteistajam civilinį ieškinį 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 126–128). Pirmosios instancijos teismas tenkino civilinį ieškinį iš dalies ir priteisė iš KAL1 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusios NUK1 naudai. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su priteista neturtine žala.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-144-511/2025), taip pat atsižvelgia ir į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė kriterijus, kuriais rėmėsi nustatydamas priteistinos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį. Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, jog KAL1 pažeidė tuo metu buvusios mažametės NUK1 seksualinę neliečiamybę, atliko seksualinio pobūdžio veiksmus su ja. Būdamas suaugęs vyras ir žinodamas, kad nukentėjusioji dėl savo amžiaus, socialinės brandos negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų tvirkinamojo pobūdžio veiksmų, tam tinkamai pasipriešinti, jų išvengti, intymiai liesdamas mažametės kūną jos lytinių organų srityse, bučiuodamas jos kaklą, veidą, krūtinę, per drabužius savo lytinių organų sritimi liesdamas jos lytinių organų sritį, sėdmenis, nukentėjusiosios akivaizdoje rankomis po drabužiais dirgindamas savo lytinius organus, sukėlė nukentėjusiajai stresą, neigiamas emocijas ir išgyvenimus.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos už nuteistojo neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą dydį NUK1, įvertino tai, kad nuteistasis naudojosi mažametės nukentėjusiosios patiklumu, jos socialinės brandos stygiumi, psichinės sveikatos būkle ir prieš ją atliko nusikalstamo pobūdžio veiksmus, dėl ko nukentėjusioji patyrė įtampą, baimę, nesaugumo jausmą, nepatogumus ir išgyvenimus, kad tokia nukentėjusiosios patirtis neabejotinai jai turės ilgalaikių pasekmių, kad dėl nepilnametystės (mažametystės) ir pakankamos brandos nebuvimo nukentėjusioji ne tik negalėjo tinkamai pasipriešinti nuteistojo veiksmams, bet ir savalaikiai pranešti globėjams, pedagogams apie prieš ją naudojamus nusikalstamus veiksmus. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo turtinę padėtį, kad jis nedirba, gyvena pas tėvus, negauna nuolatinio pobūdžio pajamų.

Įvertinus bylos aplinkybes ir kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, visumą, pirmosios instancijos teismo priteista nukentėjusiajai NUK1 2 500 Eur suma nelaikytina per didelė. Be to, nuteistasis yra darbingo amžiaus, tad turi galimybę atlyginti tokio dydžio žalą. Atsižvelgusi į byloje esančių aplinkybių visetą, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją dėl patirtų skriaudų, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajai skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei neprieštarauja teismų praktikai, iš kurios matyti, kad baudžiamosiose bylose priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo atvejais dažniausiai svyruoja nuo 750 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, 2K-86-788/2021, 2K-28-628/2023, 2K-56-594/2023, 2K-18-976/2025, 2K-57-719/2025, 2K-133-813/2025).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, keisti ar naikinti šioje dalyje skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo, nes pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į visas aptartas bylos aplinkybes, atitinka protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesus.

Dėl iš nuteistojo priteistų proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pirmosios instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą ir iš nuteistojo valstybės naudai už NUK1 suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisti 1 472,17 Eur (4 t., b. l. 100–102). Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir iš nuteistojo KAL1 priteisė 500 Eur nukentėjusios NUK1 atstovavimo išlaidų. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su iš jo priteistomis nukentėjusiosios atstovavimo išlaidomis, nepateikdamas jokių konkrečių argumentų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į kaltinamojo (nuteistojo) turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai įgaliotasis atstovas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nuteistasis buvo kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, už ką ir buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Be to, iš nuteistojo priteista 2 500 Eur neturtinė žala. Pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per keturis teisiamuosius posėdžius, kuriuose nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu. Bendra visų teisiamųjų posėdžių trukmė 5 val. 42 min. (2026 m. kovo 26 d. – 41 min., 2026 m. gegužės 6 d. – 2 val. 13 min., 2026 m. gegužės 26 d. – 1 val. 11 min., 2026 m. birželio 17 d. – 1 val. 37 min.). Nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė parengė ir pateikė civilinį ieškinį, kurio apimtis – trys lapai ir didžiąją dalį sudaro kaltinimo ir CK nuostatų citavimas, o motyvai – keli sakiniai (1 t., b. l. 126–128). Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų klausimą, pagrįstai įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį – nedirba, yra nevedęs, neturi nepilnamečių išlaikytinių, gyvena pas tėvus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatą, teisiamųjų posėdžių skaičių, jų trukmę, civilinio ieškinio apimtį ir turinį, įgaliotosios atstovės darbo sąnaudas, aktyvumą teismo posėdžiuose, bylos apimtį (4 tomai), sudėtingumą (1 nusikalstama veika), į tai, kad advokatė ANK1 atstovavo nukentėjusiąją NUK1 ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 121), todėl, suteikdama paslaugas pirmosios instancijos teisme, su bylos esme jau buvo susipažinusi, taip pat į kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo priteistos 500 Eur dydžio nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos atitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai priteisė iš nuteistojo KAL1.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.