Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta terminuotas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 skirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią NUT1 nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį pradžios

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, NUT1 pripažintas recidyvistu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš NUT1 nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kokia nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, taip pat papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu neginčija teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių, nesutikdamas tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, prašo ją švelninti arba taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriamos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas NUT1 skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę devynerių mėnesių laikotarpiui, t. y. bausmės dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis, 259 straipsnio 1 dalis). Taip pat vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir NUT1 skyrė galutinę terminuotą laisvės atėmimo bausmę šešių mėnesių laikotarpiui.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, t. y. parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nuteistasis praeityje teistas penkiolika kartų, tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kad šioje byloje nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką nuteistasis padarė turėdamas teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, kurį įvykdė po laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo kritinį požiūrį į savo elgesį bei siekį keisti savo elgesio modelį.

Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad NUT1 sistemingai daro nusikalstamas veikas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis viso anksčiau buvo teistas net penkiolika kartų, iš kurių net tris kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos įvykdymą, nusikalstamos veikos daromos turint neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau skiriamos laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka, be kita ko ne vieną kartą baustas ir už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, paskirtų nuobaudų nevykdo. Įvertintina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau net dvylika kartų buvo skirta švelnesnio pobūdžio – laisvės apribojimo bausmė, ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, taip pat nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, kadangi ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, be kita ko, ir analogiško pobūdžio veikas bei nusižengimus. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad švelnesnio pobūdžio bausmės (viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto) paskyrimas nuteistajam nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo. Be to, ir už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės dydis – 9 mėnesiai, t. y. artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui, taip pat nevertintinas kaip per griežtas.

Keisti ar švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės rūšies ar dydžio nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį. Juo labiau, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties. Pažymėtina, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Aptartų aplinkybių visuma bei tai, kad švelnesnio pobūdžio bausmės nesulaikė nuteistojo nuo naujų veikų darymo, patvirtina pirmosios instancijos teismo nuteistajam NUT1 parinktos bausmės rūšies ir dydžio teisėtumą bei pagrįstumą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai ar iš dalies atidėti. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Taip pat įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis). BK 75 straipsnio 5 dalyje be kita ko numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Šią savo išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad nuteistojo atžvilgiu taikomos švelnesnės bausmės rūšys, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas savo prevencinių tikslų nepasiekė, kadangi jis darė naujas nusikalstamas veikas, kad nuteistasis eilę kartų baustas už įvairius administraciniu nusižengimus, baudų nemoka. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, nusikalstamos veikos padarytos ne atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, bet yra nuoseklus gyvenimo būdo padarinys. Todėl skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog bausmės paskirtis bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Nagrinėjamu atveju NUT1 yra nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Jo padaryta nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia. Be to, kaip minėta anksčiau, asmuo teisiamas ne pirmą kartą, taip pat ne kartą ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, be kita ko, už analogiško pobūdžio veiksmus jis baustas ir administracine tvarka, t. y. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 71 straipsnio nuostatas. Šios aplinkybės rodo akivaizdų nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymuose numatytų įpareigojimų ir draudimų, o tai, jog NUT1 atžvilgiu ir vėl buvo nagrinėjama nauja baudžiamoji byla rodo, kad anksčiau jam paskirtos bausmės iš esmės nebuvo pakankamos tikslui dėl konkretaus asmens pakartotinio nusikalstamumo rizikos panaikinimo pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog NUT1 laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikomas ir praeityje, bet nuteistasis jam teismo rodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl pakartotinai nusikalto. Įvertinus išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti NUT1 BK 75 straipsnio nuostatų, kadangi nuteistajam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad yra jaunas žmogus ir supranta, kad ankstesnis jo elgesys bei šioje byloje padaryta veika buvo klaidingi, jis nuoširdžiai gailisi, pripažįsta savo atsakomybę ir nori pakeisti savo gyvenimo būdą, prašo atsižvelgti į jo amžių, požiūrį į padarytą veiką, prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat į tai, kad nusikalstama veika nebuvo susijusi su platinimu ar smurtu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistajam nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgė į nuteistojo kritinį požiūrį į savo elgesį bei siekį keisti savo elgesio modelį. Todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir jų pagrindu švelninti ar keisti nuteistajam skirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Taip pat nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pateikė 2026 m. spalio 7 d. papildomo susitarimo prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, kad nuteistasis 2026 m. spalio 6 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 64–65). Nors pastaroji aplinkybė ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tai, kad nuteistasis pradėjo dirbti, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę. Šioje dalyje įvertintina ir tai, kad remiantis byloje esančiu „Sodros“ duomenų bazės išrašu, NUT1 nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. vykdė individualią veiklą (1 t., b. l. 45), tačiau tuo metu nuteistasis yra įvykdęs administracinius nusižengimus, kas rodo, kad ir turimi darbiniai santykiai pakankamai neįtakojo nuteistojo laikytis įstatymų ir rinktis tik teistą elgesį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu būtų skirta neteisinga bausmė bei kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pobūdį (nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė), ankstesnius nuteistojo teistumus, kurių net trys taip pat susiję su neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, nuteistojo atžvilgiu galiojančias administracines nuobaudas, sprendžia, jog šiuo atveju švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam NUT1 skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta, bausmę keisti ar ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. spalio 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 131,25 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023).

BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis NUT1 teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme nuteistąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė. Be to, nors baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris yra atmetamas, tačiau nuteistasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atliko laisvės atėmimo bausmę, taip pat turės atlikti ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Aptartų duomenų pagrindu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam NUT1 apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš NUT1 valstybės naudai 131,25 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro dvidešimt penkių euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. spalio 12 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.