Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 6 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas E. M. A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 26S165449, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Migracijos departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą motyvavo tuo, kad prašymą dėl leidimo laikinai gyventi užpildė jo agentas, tokią informaciją jis pateikė ir apklausos metu, kad visus pareiškėjo prisijungimo duomenis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) turėjo ne pats pareiškėjas, tačiau agentas, kuris ir užpildė pareiškėjo vardu prašymą MIGRIS. Sprendimas buvo įteiktas ne tiesiogiai pareiškėjui, bet jo agentui, kuris dirba pareiškėjo naudai susitarimo pagrindu, kadangi pareiškėjas nežinojo, kaip turi būti užpildytas prašymas. Apie tai, kad yra priimtas neigiamas sprendimas, agentas pareiškėją informavo 2026 m. rugpjūčio 26 d., o Sprendimas buvo atsiųstas tik po to, kai pareiškėjas pasirašė su atstove, advokato padėjėja, teisinių paslaugų sutartį. Sužinojęs apie neigiamą sprendimą, pareiškėjas pradėjo ieškoti teisininko, prašė agento surasti teisininką. Kadangi pareiškėjas yra užsienyje, teisininko paieškos užtruko, teisinių paslaugų sutartis buvo pasirašyta tik 2026 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas yra surašytas ir įteiktas tik lietuvių kalba, todėl pareiškėjui labai sunku susiorientuoti, kada turi būti pateiktas skundas ir kam. Pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų laiku paduoti skundą, tačiau terminas nežymiai praleistas dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas prašė teismo neriboti jo teisės į teismą ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjo E. M. A. M. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos už pareiškėją žyminį mokestį sumokėjusiai atstovei advokato padėjėjai L. T. grąžinti 30 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo dokumentu Nr. 967 (22,50 Eur suma) bei 2026 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo dokumentu Nr. 973 (7,50 Eur suma).

Teismas nurodė, kad MIGRIS duomenys patvirtina, jog 2026 m. rugpjūčio 18 d. 11:11:32 val. į MIGRIS pareiškėjo asmens byloje nurodytą aktyvią pareiškėjo paskyrą buvo išsiųstas pranešimas apie priimtą sprendimą kartu su pridėtu Sprendimu („ADOC“ formatu). MIGRIS taip pat fiksuotas sistemos įrašas, jog 2026 m. rugpjūčio 19 d. 19:42:08 val. pareiškėjas pranešimą perskaitė. Atsižvelgęs tai, kad Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2026 m. rugpjūčio 19 d., teismas konstatavo, kad paskutinė diena skundui dėl Sprendimo paduoti buvo 2026 m. rugsėjo 2 d., tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2026 m. rugsėjo 14 d., 12 kalendorinių dienų praleidęs skundžiamo administracinio sprendimo apskundimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad su skundu pateikta susirašinėjimo išklotinė, išversta į lietuvių kalbą, nelaikytina įrodymu byloje, kadangi, įvertinus išklotinės turinį, nėra galimybės objektyviai nustatyti, jog šie duomenys yra susiję su ginčo dalyku, jog tai būtent pareiškėjo susirašinėjimas su subjektu (duomenys neskelbtini). Taip pat yra visiškai neaišku, kas yra (duomenys neskelbtini) ir ar šis subjektas kaip nors yra susijęs su pareiškėju.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, savo valia pasirinkęs savo MIGRIS sistemos paskyros duomenis perduoti valdyti tretiesiems asmenims (pvz., pareiškėjo įvardinamam agentui), turi prisiimti ir iš tokių veiksmų (veikimo / neveikimo) kylančias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas, pats savo noru trečiajam asmeniui suteikęs prieigą prie savo MIGRIS paskyros ir įgaliojimus jo MIGRIS paskyrą valdyti pareiškėjo vardu, turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, t. y. aktyviai domėtis, ar pareiškėjo įvardinamas agentas nėra gavęs Migracijos departamento priimtų administracinių sprendimų dėl pareiškėjo individualios situacijos bei savalaikiai įstatymo nustatytais terminais ir tvarka aktyviai ginti savo galbūt pažeistas teises, tačiau tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė jokių svarbių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais dėl objektyvių, ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių jis negalėjo įgyvendinti savo teisės pateikti skundo teismui teisės aktų nustatytu terminu, todėl netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

III.

Pareiškėjas E. M. A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš naujo – atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti ir perduoti pareiškėjo skundą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pritaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas yra užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini)) pilietis, skundžiamas aktas buvo priimtas lietuvių kalba. Teismas visiškai neįvertino, kad užsieniečiui, esančiam kitokioje teisinėje ir kalbinėje aplinkoje, kyla objektyvūs sunkumai operatyviai suvokti priimto sprendimo turinį, jo teisinius padarinius bei apskundimo tvarką. Teismas nevertino, kad pareiškėjas yra ne Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) ir čia niekada nebuvo, todėl jam sunkiau pasinaudoti teise apskųsti dėl jo priimamus sprendimus nei kitiems asmenimis, kurie yra susiję su Lietuva.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas suteikė prieigą prie MIGRIS paskyros agentui, todėl jis privalo prisiimti visas neigiamas pasekmes. Toks vertinimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Agentas teikė tik techninę pagalbą užpildant prašymą ir neturi teisinio išsilavinimo ar įgaliojimų atstovauti asmeniui teisme ar išaiškinti procesinius terminus. Pareiškėjas apie neigiamą sprendimą per agentą sužinojo tik 2026 m. rugpjūčio 26 d. ir nedelsdamas siekė surasti kvalifikuotą teisininką Lietuvoje. Atsižvelgiant į atstumą, kalbos barjerą ir sutarties su advokatų kontora pasirašymą 2026 m. rugsėjo 11 d., skundas teismui buvo pateiktas operatyviai – 2026 m. rugsėjo 14 d. Tai patvirtina, kad pareiškėjas veikė sąžiningai, rūpestingai ir dėjo visas įmanomas pastangas savo teisėms apginti. Termino praleidimas (12 kalendorinių dienų) buvo minimalus ir nulemtas objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

Pareiškėjo teigimu, sprendimas atsisakyti atnaujinti terminą jam sukelia itin neproporcingas pasekmes. Atsakovas atsisakė išduoti leidimą gyventi, remdamasis nepagrįstomis prielaidomis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 12 punktą, kas ateityje sudaro teisinį pagrindą pareiškėjui nustatyti 3 metų draudimą atvykti į visą Šengeno zoną. Užkertant kelią išnagrinėti skundą teisme, pareiškėjas netenka vienintelės galimybės apginti savo reputaciją ir teises.

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad pareiškėjas pats inicijavo leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūrą Lietuvoje ir pasirinko prašymą teikti per MIGRIS, todėl turėjo pagrįstai tikėtis, kad sprendimas bus priimtas lietuvių kalba ir įteiktas per MIGRIS. Be to, būdamas užsienyje, pareiškėjas galiausiai sudarė atstovavimo sutartį ir per atstovę elektroniniu būdu padavė skundą. Vadinasi, buvimas ne Lietuvoje jam nekliudė kreiptis į teismą ir per įstatymo nustatytą terminą. Pranešimas buvo pateiktas į pareiškėjo paskyrą ir joje perskaitytas. Aplinkybė, kad agentas neturi teisinio išsilavinimo, šios išvados nekeičia. Perdavęs paskyros valdymą kitam asmeniui, pareiškėjas išlaikė pareigą sekti savo prašymo nagrinėjimo eigą. Migracijos departamentui išsiuntus pranešimą per MIGRIS komunikacijos priemonę, asmenys į jų nurodytą el. paštą gauna automatinį pranešimą apie naują žinutę MIGRIS paskyroje. Paskyroje nurodytas pareiškėjo el. paštas (duomenys neskelbtini), juo ir buvo išsiųstas pranešimas. Pareiškėjo teiginys, kad apie Sprendimą jis sužinojo tik 2026 m. rugpjūčio 26 d., yra nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Teismas pagrįstai nepripažino įrodymu susirašinėjimo išklotinės, nes iš jos neįmanoma nustatyti, kad susirašinėjo būtent pareiškėjas ir kaip su juo yra susijęs subjektas (duomenys neskelbtini). Be to, net sutikus su pareiškėjo versija, 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo 2026 m. rugpjūčio 26 d., būtų pasibaigęs 2026 m. rugsėjo 9 d. Skundas paduotas 2026 m. rugsėjo 14 d., todėl buvo pavėluota skundą paduoti net pagal paties pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad teisininko paieška nuo 2026 m. rugpjūčio 26 d. iki 2026 m. rugsėjo 11 d. priklausė išimtinai nuo paties pareiškėjo veiksmų. Duomenų apie objektyvias kliūtis sudaryti atstovavimo sutartį anksčiau nepateikta. Nepagrįstas ir teiginys, kad termino praleidimas yra minimalus, skundas paduotas praėjus 26 dienoms nuo Sprendimo įteikimo, o praleistas laikotarpis beveik prilygsta visam 14 dienų apskundimo terminui.

Migracijos departamentas pažymi, kad atskirojo skundo argumentai dėl Sprendimo pagrįstumo ir galimo draudimo atvykti į Šengeno erdvę nustatymo nėra reikšmingi sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Ginčijamu Sprendimu atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, bet draudimas atvykti nenustatytas. Jeigu ateityje toks sprendimas būtų priimtas, jis būtų atskiras administracinis aktas, kurį pareiškėjas galėtų skųsti savarankiškai.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad dėl Migracijos departamento 2026 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo panaikinimo pareiškėjas į teismą kreipėsi 2026 m. rugsėjo 14 d., 12 kalendorinių dienų praleidęs Sprendimo apskundimo terminą, ir teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo jo valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias jam per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad terminą praleido nežymiai, o tai nulėmė objektyvios, nuo jo valios nepriklausančios priežastys: teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas yra užsienio valstybės pilietis, o skundžiamas aktas buvo priimtas lietuvių kalba, apie priimtą neigiamą sprendimą jis sužinojo tik 2026 m. rugpjūčio 26 d. iš agento, pildžiusio jo prašymą MIGRIS, ir nedelsdamas siekė surasti kvalifikuotą teisininką Lietuvoje, sutartį su advokatų kontora pasirašė 2026 m. rugsėjo 11 d., o skundas teismui buvo paduotas 2026 m. rugsėjo 14 d. Be to, sprendimas atsisakyti atnaujinti terminą pareiškėjui sukelia itin neproporcingas pasekmes, nes tai yra pagrindas ateityje nustatyti 3 metų draudimą atvykti į visą Šengeno zoną.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalimi, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Migracijos departamento pateiktais duomenimis, teisingai nustatė, jog pareiškėjui per MIGRIS paskyrą 2026 m. rugpjūčio 18 d. buvo išsiųstas pranešimas, prie kurio pridėtas Sprendimo nuorašas, pareiškėjas šį pranešimą perskaitė 2026 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjas neneigia fakto, jog Sprendimas jam buvo išsiųstas per MIGRIS, todėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo 138 straipsnio 1 dalies prasme Sprendimas laikytinas pareiškėjui įteiktas 2026 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2026 m. rugsėjo 14 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido Sprendimo apskundimo terminą. Nors pareiškėjas teigia, kad Sprendimas 2026 m. rugpjūčio 19 d. buvo įteiktas agentui, kuris dirbo jo naudai susitarimo pagrindu, o pats pareiškėjas apie Sprendimą sužinojo tik 2026 m. rugpjūčio 26 d., tačiau tai nepaneigia padarytos išvados, jog įstatyme nustatytas terminas skundui paduoti yra praleistas, kadangi net ir tokiu atveju skundas turėjo būti paduotas iki 2026 m. rugsėjo 9 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui padavė 2026 m. rugsėjo 14 d.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Taigi pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes (teisinių žinių neturėjimas, kalbos barjeras, asmeninės MIGRIS paskyros perdavimas valdyti tretiesiems asmenims (pareiškėjo įvardinamam agentui)) sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, o teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas būtų susidūręs su kokiomis nors objektyviomis kliūtimis, siekdamas tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Vertindama atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl to, kad terminas praleistas nežymiai, teisėjų kolegija pažymi, jog nedidelė termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2018).

Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad sprendimas atsisakyti atnaujinti terminą jam sukelia itin neproporcingas pasekmes, kadangi skundžiamas Sprendimas ateityje sudarys teisinį pagrindą nustatyti 3 metų draudimą atvykti į visą Šengeno zoną, yra hipotetinio pobūdžio, nukreipti į ateitį, todėl šioje proceso stadijoje (sprendžiant termino atnaujinimo klausimą) teisiškai nereikšmingi.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. M. A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.