Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. Č., jo atstovui advokato padėjėjui Arturui Zablackui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos antstolės Danutės Marčiukaitienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. V. ir A. Č. dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto perdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį antstolė neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu A. Č. paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Jis galvoja, kad skolininkė viską darė, kad vaikas atprastų nuo tėvo. Tas vyko ne iškarto, bet palaipsniui blogėjo jo santykiai su vaiku. Vaiko nematė nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo pasiėmęs vaiką ir nusivežė jį pas močiutę. Vaikas buvo blogos nuotaikos ir pareiškė, kad nori važiuoti namo. Parvežęs namo pasakė vaikui, kad taip negali elgtis, palydėjo iki laiptinės ir vaikas nubėgo namo. Vėliau jam skolininkė rašė, kad vaikas drebėjo, bet vaikas su juo nedrebėjo, buvo tik nekalbus. Nuo to laiko visi prašymai pasimaityti su vaiku buvo ignoruojama. Buvo jam parašyta, kad vaikas nenori bendrauti. Savo motiną jis palaidojo (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jam buvo įtemtas laikas, todėl į skolininkės žinutę dėl (duomenys neskelbtini) susitikimo su vaiku atsakė tik (duomenys neskelbtini). Su vaiku siekė susitikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo atsakyta, kad vaikas nenori susitikti. Su vaiku norėjo pasimatyti (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) skolininkė nurodė, kad vaikas serga. Su skolininke jie susirašinėdavo sms žinutėmis, nes ji nurodė, kad neskambintų, nes jis trukdo jos gyvenimui, todėl su ja bendravimas vyko per susirašinėjimą. Sūnaus telefonas buvo užblokuotas, todėl jis neturėjo galimybės bendrauti. (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs į kelionę, buvo prieš tai bendravęs su vaiku, ir telefonas buvo kišenėje ir netyčia įvyko skambutis, todėl skolininkė panaikino messengeri. (duomenys neskelbtini) vaiko telefone jis buvo užblokuotas. Skolininkė taip pat jo neinformuodavo kada vaikas serga. Ji nurodo, kad jis turi jungtis prie e.sveikata ir stebėti ar vaikas serga. Tačiau jeigu vaikas serga, tai jis turi teisę matyti ir lankyti vaiką, nes jeigu serga nestipria ūmine liga, tai vaikas gali pabūti ir pas tėtį. (duomenys neskelbtini) vaikas sirgo ūmine liga. Kada galima pasimatyti su vaiku viskas priklauso nuo skolininkės sprendimo, nes jis yra nustumtas nuo vaiko, nes be motinos leidimo negalima net artintis prie vaiko. Jis yra svarstęs galimybę keisti bendravimo sutartį, buvo nuvykęs pas mediatorę ir sužinojo, kad skolininkė nutraukė mediaciją ir kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Per visą šitą laikotarpį vaiko motina nei karto nemotyvavo vaiko susitikti su tėvu, nes nei karto jam nepaskambino ir nepasiūlė susitikti su vaiku. Dėl susitikimo su vaiku jis rašydavo skolininkei įvairiai, pripažįsta, kad retsykiais pavėluodavo parašyti. Taikos sutartyje nėra nurodyta, kad jis turi parašyti prieš 24 valandas. Kai pasiima vaiką, tai jis nesitaria su vaiko motina kada jis turi parvežti vaiką, nes kada ji nurodo, tada ir parveža vaiką. Jis parašo skolininkei kada parveš vaiką namo, gal tik vieną kartą neparašė. Pripažįsta, kad keturi kartus negalėjo atvykti į susitikimą su psichologe, nes kelis kartus negalėjo atvykti dėl darbo pobūdžio, tačiau iškarto suderindavo kitas datas. Nėra svarbu, kad vaiko motinai būtų paskirta bauda, tačiau jis nori bendrauti su vaiku (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 10 s. – 58 min. 05 s.; 1 val. 45 min. 46 s. – 1 val. 47 min. 52 s.).

Teismo posėdžio metu skolininkė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vaikas grįžo ne kokios būsenos, verkė, ji klausė kas atsitiko, tačiau suprato, kad su tėčiu vyko konfliktas. Iškarto vaiko tėvui parašė žinutę klausdama kas atsitiko, tačiau atsakymą gavo po mėnesio laiko. Po paskutinio susikimo vaikas atsisako susitikti su tėčiu. Ji kreipėsi pagalbos į Vaiko teisų specialistus, kad padėtų išspręsti susidariusią problemą. Su vaiko tėčiu nepavyko užmegzti kontakto siekiant išsiaiškinti situaciją. Prasidėjo atvejo vadybos procesas. Susitikimo metu vaikas sakė, kad nori susitikti su tėčiu, bet bijo. Laikas užsitęsė dėl to, kad tėvas neatvykdavo į susitikimus pas psichologę, todėl jiems niekaip nepavyko susitikti anksčiau. Jai paskambino psichologė ir pasakė, kad vaiko tėvas atsisakė vaikščioti į susitikimus. Po kiek laiko vėl paskambino psichologė ir nurodė, kad turi būti suorganizuotas susitikimas, nes vaiko tėvas sutinka. Vaiko susitikimas su tėčiu ir psichologe praėjo skandžiai. Bet iki to laiko pats vaiko tėvas tempė laiką, nes jis neatvyko į keturis susitikimus su psichologe. Nuo kovo mėnesio prasidėjo vadyba. Ji klausdavo vaiko kodėl jis nenori susitikti su tėčiu, kalbindavo vaiką, tačiau vaikas kategoriškai atsakydavo ne ir, kad nenori apie tai kalbėti. Kai nesulaukė atsakymo iš vaiko tėčio nuo (duomenys neskelbtini), tada ir kreipėsi pagalbos, nes ji neranda kontakto su A. Č.. Ji nenori, kad vaiko tėvas lankytųsi jos namuose. Ji nurodydavo vaiko tėvui, kad nori iš anksto žinoti kada pasiims vaiką, kada parveš, nes jai vakarinės parašytos žinutės netinka. Pripažino, kad jie abu su vaiko tėvu blogai komunikuoja. Ji nekontroliuoja A. Č. ką jis veiks su vaiku, jai reikalinga žinoti tik kaip vaiką reikia parengti, nes jeigu eis į žaidimų kambarį, tada reikia vienaip aprengti, o jeigu bus lauke, tada jau šilčiau. Vaiko tėvas žino vaiko telefono numerį, bendrauji ji nėra uždraudusi, buvo užblokavusi tik messenger programėlę, nes A. Č. vaikui skambino naktį. Telefone tėvas nėra užblokuotas, tačiau vaikas nėra tokio amžiaus kad visur nešiotųsi telefoną, todėl galbūt ir neatsiliepdavo kada jam skambino, o po to pats neperskambindavo. Sms žinučių vaikas rašyti nemoka. Ji informuodavo vaiko tėvą, kad vaikas serga, tačiau gaudavo žinutę, kurioje vaiko tėvas dažnai pasityčiodavo iš jos, todėl ir nurodė jam, kad apie vaiko sveikatą pasitikrintų e.sveikatą. Informacija dėl sūnaus sveikatos vaiko tėvui buvo teikiama. Antstolė surašydama pareiškimą niekada nebuvo atvykusi pas ją, kad konstatuotų nevykdymo bendravimo dienų. Šiuo metu taikoma atvejo vadyba davė naudingų rezultatų, nes vaikas nori susitikti su tėčiu. Taikos sutartimi patvirtinta bendravimo tvarka nėra tinkama dėl susitikimo ir pasiėmimo laiko, nes neina nieko susiplanuoti, ji yra kaltinama, kad neduoda vaiko. Dėl bendravimo tvarkos irgi sudėtinga, nes jai nėra laiku pranešama kada pasiims vaiką, jai netinka kada parašo vakare ir ji turi sėdėti ir laukti kada parveš vaiką, nes nėra aišku ar vaikas bus parvežtas vakare ar po dviejų valandų. Norėtųsi konkretesnės bendravimo tvarkos, nes ji dirba ir savaitgaliais. Vasaros metu vaiką padeda prižiūrėti jos tėvai, o mokslų metu būna su jos pilnamete dukra. Šiuo metu yra ruošiamas ieškinys teismui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pačiam vaiko tėvui nepavyksta laikytis taikos sutarties punktų, be to ji yra išėmusi vykdomąjį raštą dėl išlaikymo priteisimo (2026 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 30 s. – 1 val. 45 min. 45 s.).

Teismo posėdžio metu skolininkės J. V. atstovė advokato padėjėja Monika Šereikienė prašė atmesti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad vaiko motina niekada nedraudė bendrauti tėvui su sūnumi, tai pats vaikas atsisakė po (duomenys neskelbtini) susitikimo susitikti su tėvu. Skolininkė kreipėsi į specialistus pagalbos siekiant išspręsti susidariusią situaciją. Antstolė pareiškime nėra fiksavusi, kad išieškotojui nepavyksta su vaiku susiekti telefonu, yra nurodyta, kad motina nesuteikė galimybės susitikti su vaiku. Šiuo atveju motinos kaltės nėra, nes motina dėjo visas pastangas, kad vykdytų teismo nutartį. Prašo priteisti iš išieškotojo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmetamas.

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Tačiau, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.

Vertinant skolininkės veiksmus kaltės aspektu, pažymėtina, kad ji turi pareigą užtikrinti vaiko interesą bendrauti su tėvu. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvo ar motinos, negyvenančių kartu su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino J. V. ir A. Č. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė ne tik dėl išlaikymo teikimo, bet ir dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos, t. y. susitarė, kad: Abi šalys kartu atsako už nepilnamečio sūnaus auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina jo teises (4.1 punktas); J. V. netrukdo nepilnamečio vaiko tėvui bendrauti su sūnumi bei dalyvauti jo auklėjime (4.2 punktas); Darbo dienomis apie planuojamą susitikimą su vaiku tėvas informuoja vaiko motiną iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki planuojamo bendravimo (4.3 punktas); Tėvas bendrauja su vaiku sutartą savaitgalį, pasiimdamas vaiką ir parveždamas atgal iki bendro susitarimo dienos ir valandos. Apie bendravimo su vaiku planus informuoja vaiko mamą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną (4.4 punktas); Vasaros atostogų metu tėvas konkretų atostogų laiką ir trukmę suderina su motina iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas, atsižvelgdamas į vaiko motinos planuojamą užimtumą su vaiku (4.5 punktas); Kiekvienas iš tėvų turi teisę su sūnumi praleisti pusę jo rudens, žiemos ir pavasario atostogų, iš anksto tarpusavyje susitarus dėl konkrečių datų (4.6 punktas); Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi metinių švenčių (Šv. Kalėdų, Šv. Velykų) metu, konkretų bendravimo laiką ir trukmę suderinęs iš anksto su vaiko motina (4.7 punktas); Vaiko tėvas užtikrina, kad vaiko buvimo pas jį metu vaiko auklėjimas ir priežiūra atitiktų tokio amžiaus vaikų auklėjimą ir priežiūrą (4.8 punktas); Vaiko tėvas užtikrina, kad vaikas buvimo pas tėvą metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu turėtų galimybę susisiekti ir pabendrauti su savo motina (4.9 punktas); Vaiko tėvas nedelsdamas informuoja vaiko motiną apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan., įvykusį bendravimo su tėvu metu. Tokiu atveju informuoja motiną apie įvykio aplinkybes ir tariasi dėl tolimesnių veiksmų, o esant būtinybei, veža vaiką į gydymo įstaigą (4.10 punktas); Vaiko ligos atveju, tėvas turi teisę aplankyti vaiką jo namuose ar gydymo įstaigoje arba susisiekti su juo ryšio priemonėmis (4.11 punktas); Kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 (vienai) parai, praneša apie tai kitai šaliai telefoniniu skambučiu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus (4.12 punktas); Jei vienas iš tėvų ketina laikinai (iki 2 savaičių) išvykti iš Lietuvos su sūnumi (įskaitant ir atostogų laiką), privalo informuoti kitą iš tėvų telefonu apie tokią išvyką kaip galima anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamos išvykos, nurodant išvykimo ir grįžimo laiką bei apsistojimo užsienyje vietą. Išvykimas į užsienį turi būti planuojamas, atsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką. Šalys privalo viena kitai perduoti visus sūnaus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos. Vaiko tėvas įsipareigoja be vaiko motinos raštiško sutikimo neišvežti vaiko nuolatiniam gyvenimui į kitą valstybę (4.13 punktas); Abi šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su sūnaus sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus, spręsti dėl jo papildomo ugdymo, pomėgių, kitų poreikių tenkinimo. Sūnui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su sūnumi telefonu, ar kitomis ryšio priemonėmis (4.14 punktas); Aptarta bendravimo su sūnumi tvarka gali būti keičiama abiejų šalių susitarimu (4.15 punktas) (b. l. 22-23).

Byloje nustatyta, kad antstolė (duomenys neskelbtini) surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydama, kad skolininkė nesilaiko (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5083-1232/20255 patvirtintos taikos sutarties 4.2 ir 4.14 punktų, t. y. J. V. trukdo nepilnamečio vaiko tėvui bendrauti su sūnumi bei dalyvauti jo auklėjime ir teikti viena kitai informaciją susijusią su sūnaus sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus, spręsti dėl jo papildomo ugdymo, poreikių, kitų poreikių tenkinimui. Sūnui esant vienam iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susiekti su sūnumi telefonu, ar kitomis ryšio priemonėmis. Antstolė nustatė, kad skolininkė nesuteikė vaiko tėvui galimybės susitikti su sūnumi nurodytomis dienomis – (duomenys neskelbtini), todėl ir buvo (duomenys neskelbtini) buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iš šalių pateikto sms susirašinėjimo, vaiko tėvas su sūnumi norėjo susitikti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), ir ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-21). Taip pat iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad skolininkė atrašydavo vaiko tėvui nurodydama, kad susitikti su juo nenori pats vaikas. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vaikas nenori kalbėti telefonu ir susitikti, o ji negali vaiko prievarta priversti. (duomenys neskelbtini) skolininkė nurodė, kad vaikas atsisako susitikti, o (duomenys neskelbtini) skolininkė nurodo, kad vaikas serga ir vaiko tėvas gali pasitikrinti per e.sveikata (b. l. 19-21).

Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą.

Antstolė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nustatė, kad skolininkė ne tik, kad nesilaiko taikos sutarties 4.2 punkto, bet ir 4.14 punkto, t. y.: abi šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su sūnaus sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus, spręsti dėl jo papildomo ugdymo, pomėgių, kitų poreikių tenkinimo. Sūnui esant vienam iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su sūnumi telefonu, ar kitomis ryšio priemonėmis. Tačiau nei iš vykdomoje byloje, nei pareiškime nėra konstatuota, kada skolininkė neteikė informacijos vaiko tėvui apie vaiko sveikatą, bei kada nesudarė galimybės susisiekti su sūnumi telefonu. Išieškotojas nurodė, kad vaiko motina ne visada jam teikdavo informaciją apie sūnaus sveikatai, tačiau kada konkrečiai nebuvo suteikta informacija nenurodė. Skolininkė priešingai nurodė, kad ji informuodavo skolininką apie sūnaus sveikatą, o gavus priekaištus iš vaiko tėvo, kad ne visada e.sveikata būdavo pažymėta, kad vaikas serga, skolininkė nurodė vaiko tėvui tikrintis vaiko sveikatą per e.sveikata. Vaiko tėvas pripažino, kad (duomenys neskelbtini), kai jis norėjo pasiimti vaiką, patikrinęs e.sveikata jis pamatė, kad vaikas serga. Dėl telefoninių skambučių skolininkė nurodė, kad jis buvo užblokuotas tik per messenger programėlę, o ne vaiko telefone, nes vaiko tėvas vaikui skambino 03.30 val. nakties (b. l. 75). Kad vaiko tėvas būtų užblokuotas telefone byloje tokių duomenų nėra, tai kad vaikas paskambinus nekėlė kelis kartus telefono, tai irgi nepatvirtina, kad skolininkė nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, nes kaip paaiškino skolininkė, vaikas nesinešioja su savimi telefono, nes vaikui yra tik 7 metai, o praleidęs skambutį, vaikas tėvui neperskambina. Teismo posėdžio metu vaiko tėvas patvirtino, kad vaiko telefono numerį žino ir gali jam paskambinti.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Taigi, vien tinkamas teismo patvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nevykdymas savaime nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinti skolininko veiksmai siekiant tinkamai vykdyti procesinį sprendimą.

Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą, išsaugant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Todėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiajam bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-12-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021 35 punktą).

Byloje abi šalys pripažino, kad tėvo bendravimas su vaiku paskutinį kartą įvyko (duomenys neskelbtini). Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. Č. pasiėmė vaiką apie 12 val., o 14.19 val. išieškotojas parašė skolininkei, kad pavežė N.. Tos pačios dienos 19.26 val. skolininkė parašė vaiko tėvui sms žinutę, teiraudamasi kas nutiko, nes N. grįžo visas drebėdamas ir tik įžengęs apsiverkė. Nurodė, kad klausė pas vaiką kas atsitiko, tačiau jis pasakė, kad tėtė rėkė ant manęs, nes norėjau namo (b. l. 78). Teismo posėdžio metu išieškotojas pripažino, kad vaiko motinai į žinutę atsakė tik (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) mirė jo mama, todėl jam buvo sunkus laikotarpis, bei paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pasiėmė vaiką ne kokios nuotaikos, nusivežė jį į kaimą, tačiau vaikas pareiškė, kad nori namo, todėl jį ir parvežė namo. Vaiko tėvas (duomenys neskelbtini) paaiškinime vaiko mamai nurodo, kad „niekas ant jo nereke tam kaime nei kur kitur as jau ji pasemiau lb liudna visai nieko jis nekalbejo visa kelia, net su mociute nebendravo, bandziau pasikalbeti kas yra sake nori namo ir parveziau trupuciuka pabariau kad taip elgtis sunukai negalima, kad mociute tave labai myli ir pasiilgsta kaip ir tete. As palaukiau pirmam aukste kol jis uzlips ir ieis kaip visalai. O kad tau rupejo vaiko gerove gali cia nepasakot dabar jau, tavo visi veiksmai rode ka kita, kad tau rupejo tik tavo (gerove)“ (b. l. 57). Skolininkė nurodė, kad vaikui atsisakius bendrauti su tėvu po šio įvykio, ji pati (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl pagalbos tarpininkaujant bendrauti tėvui su vaiku, t. y. kai dar nebuvo inicijuotas priverstinis teismo nutarties nevykdymas, kas rodo, kad skolininkė ne siekė išvengti neigiamų sprendimo nevykdymo pasekmių, o priešingai, prašė pagalbos specialistų, kad tėvas ir vaikas atkurtų ryšį ir siektu tarpusavio bendravimo. Taip pat pažymėtina, kad tėvo ir vaiko nebendravimas ilgą laiką nebuvo nulemtas ne dėl skolininkės veiksmų, o priešingai, šeimai pagalbą teikė specialistai, buvo pasitelkta psichologė tėvo ir vaiko ryšio atkūrimui, bet kaip pripažino ir pats išieškotojas, keturi susitikimai su psichologe nevyko dėl to, kad jis negalėjo juose dalyvauti dėl darbo, todėl ir tarpusavio ryšio atkūrimas su vaiku ir susitikimas dalyvaujant psichologei užtruko kelis mėnesius.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu. Atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumą, teismai dėl šios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas). Šiame kontekste tėvų bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga turi būti suprantama, kaip maksimalių pastangų dėjimas tam, kad vyktų skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas, jeigu reikia ir su specialistų pagalba.

Kaip matyti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Vaiko teisės, Skyrius) (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko motina į skyrių kreipėsi (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad vaikas atsisako susitikti su tėvu, kalbėtis su juo telefonu. Motina nurodė, kad tėvui trūksta įgūdžių bendravime su vaiku, nurodė aplinkybes dėl ko vaikas galimai nenori bendrauti su tėvu ir prašė pagalbos padėti išspręsti susidariusią situaciją vaiko bendravimo su tėvu (b. l. 84). Vaiko tėvas į Skyrių kreipėsi (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad vaiko motina kliudo bendrauti su sūnumi, nuteikinėja vaiką jo atžvilgiu, su sūnumi bendravimas nutrūko, prašė padėti išspręsti susidariusią situaciją dėl bendravimo su sūnumi. Skyriaus specialistai su vaiku bendravo (duomenys neskelbtini), vaikas apie tėvą bendravo nenoriai, keitė nuomonę, teigė, kad su tėte bendravo jau seniai, jam patinka pas tėtę eiti, mama jam leidžia bendrauti su tėte, jis nežino ar nori bendrauti su tėte. Skyriaus specialistai nurodė, kad vaikui reikalinga socialinė pagalba siekiant užtikrinti vaikui visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamą aplinką, o abiem tėvams reikalinga socialinė, psichologinė, teisinė pagalba siekiant užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu; gerinti tėvų tarpusavio bendravimą vaiką liečiančiais klausimais, siekiant užtikrinti vaikui saugią, harmoningą aplinką (b. l. 85-93). Iš viešosios įstaigos Alytaus miesto socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) pagalbos plano nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo organizuojamas pirmasis atvejo vadybos posėdis dėl N. Č. situacijos. Buvo išklausyta tiek skolininkės, tiek išieškotojo nuomonė dėl ko nevyksta bendravimas su vaiku. Skolininkė nurodė, kad netrukdo vaikui bendrauti su tėvu, tačiau vaikas pats atsisako bendrauti su tėčiu, priežasčių kodėl vaikas nenori, motina teigė nežinanti, o versti vaiko bendrauti ji nenorinti, tačiau ji neprieštarauja, kad tėvas susitiktų su sūnumi, tačiau nori, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų saugus ir vaikas gerai jaustųsi. Vaiko tėvas nurodė, kad vaiko mama taip elgiasi, nes siekia, kad vaikas augtų be tėčio, todėl jis išreiškė ketinimus kreiptis į teismą, nes jau turi vykdomąjį raštą. Tačiau jis sutiko pabandyti atkurti ryšį su vaiku psichologės pagalba, sutiko lankyti psichologės konsultacijas dėl ryšio su vaiku atkūrimo bei priimti socialinės darbuotojos pagalbą dėl tarpininkavimo bendraujant su vaiko mama. Specialistų nuomone vertinant pagalbos poreikį stebima, kad abu tėvai nebendradarbiauja sūnaus klausimais, jiems sunku susitarti dėl vaiko, todėl tikslingos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos, psichologo konsultacijos siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Taip pat numatytos psichologo konsultacijos vaikui, siekiant atkurti ir stiprinti vaiko ryšį su tėvu, išsiaiškinti ir padėti spręsti vaiko atsisakymo bendrauti su tėvu problemą, padėti tėvams susitarti dėl vaiko auklėjimo, priežiūros ir kitais individualiais klausimais (b. l. 94-100). Byloje 2026 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos atvejo vadybininkė E. Š. ir VšĮ Alytaus miesto socialinė darbuotoja darbui su šeimomis L. B. patvirtino, kad abiem tėvams iškyla sunkumų bendradarbiauti tarpusavyje vaiko klausimais. Abi liudytojos nurodė, kad negalima teigti, kad tik motina kalta, kad vaiko tėvas su sūnumi nebendrauja nuo (duomenys neskelbtini), nes teikiant pagalbą šeimą motinos kaltės nebuvo nustatyta. Abi liudytojos patvirtino, kad abu tėvai nebendradarbiauja tarpusavyje, abu nesusikalba ir abiem trūksta intereso, šeimai iki šiol teikiama pagalba ir tėvo bendravimas su vaiku jau vyksta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai kreipėsi į Vaiko teisių specialistus, kad jiems būtų teikiama pagalba dėl vaiko. Skyriaus specialistai tiek vaiko situacijos vertinimo sprendime, tiek pagalbos šeimai plane nurodė, kad abu tėvai nebendradarbiauja sūnaus klausimais, jiems sunku susitarti dėl vaiko, todėl tikslingos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos, psichologo konsultacijos siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Buvo numatytos psichologo konsultacijos vaikui, siekiant atkurti ir stiprinti vaiko ryšį su tėvu, išsiaiškinti ir padėti spręsti vaiko atsisakymo bendrauti su tėvu problemą, padėti tėvams susitarti dėl vaiko auklėjimo, priežiūros ir kitais individualiais klausimais. Teismo nuomone, nesklandumai šalims vykdant nustatytą bendravimo tvarką kyla iš abiejų šalių įtemptų tarpusavio santykių, nesusikalbėjimo bei nepakankamo bendradarbiavimo, be to kaip nurodė abi šalys, taikos sutartimi sutarta tvarka abiem šalims yra netinkama ir skolininkė yra pasikreipusi į teismą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, dėl to yra užvesta civilinė byla Nr. e2-8692-1231/2026.

Teismui įvertinus šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus teismas sprendžia, kad abi šalys, tiek skolininkė, tiek ir išieškotojas nesikooperavo ir nebendradarbiavo tarpusavyje vaiko klausimais, dėl to nebuvo užtikrinti jų nepilnamečio vaiko interesai bendrauti su abiem tėvais. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skolininkės teismo nutarties nevykdymas buvo nulemtas objektyvių priežasčių – nepilnamečio vaiko atsisakymo bendrauti su tėvu bei poreikio apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti nepilnamečio psichologinį saugumą pasitelkiant specialistų pagalba, kurie padėtų skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio ryšio atkūrimą. Nustačius, jog nagrinėjamu atveju teismo nutartis neįvykdyta dėl objektyvių priežasčių, spręstina, jog negalima konstatuoti esant skolininkės kaltę dėl teismo nutarties nevykdymo. Todėl teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į pareiškime nurodomo galimo pažeidimo pobūdį bei skolininkės elgesį, šiuo konkrečiu atveju baudos, atliekančios kompensacinę funkciją, skyrimas skolininkei neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų turinio, todėl antstolės pareiškimas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tiek išieškotojas, tiek skolininkė išreiškė prašymą byloje dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išieškotojas pateikė teismui įrodymus dėl 400,00 Eur patirtų teisinių išlaidų, kurias prašė priteisti iš skolininkės (b. l. 25-26). Skolininkė pateikė teismui įrodymus dėl 160,00 Eur patirtų teisinių išlaidų, kurias prašė priteisti iš išieškotojo (b. l. 59-61).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas iš antrosios šalies gali būti priteisiamos ir išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, suteiktą teisinę pagalbą. Toks prašymas turi būti pagrįstas bei pateiktas teismui iki bylos išnagrinėjamo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnis), tačiau nagrinėjant antstolio prašymus dėl baudos skyrimo CPK VI skyriaus nustatyta tvarka, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalys).

Pažymėtina, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė minėtame straipsnyje buvo įtvirtinta 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIIP-3551 nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko (priimtame įstatyme – vykdymo proceso šalių) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, kuriuos nagrinėja teismas. Kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka. Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise, žr., pvz., nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023).

Kita vertus teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė siekė antstolės pareiškimo atmetimo, o išieškotojas siekė antstolės pareiškimo patenkinimo bei sankcijos skolininkei paskyrimo, darytina išvada, jog skolininkės ir išieškotojo interesai yra priešingi, todėl pareiškimą atmetus ir teismui įvertinus, kad skolininkės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, skolininkei iš suinteresuoto asmens A. Č. priteisiamos 160,00 Eur skolininkės patirtos teisinės išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 290-291 straipsniais, 771 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolės Danutės Marčiukaitienės pareiškimą atmesti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.