Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-406-530/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-11-05
Bylos Nr.: 1A-406-530/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37763-2024-7
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Gytis Večerskas
Nukentėjusysis: NKA1
Nuteistasis: KAL1

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
2.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-530/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1- 37763-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.1.2

KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Ievai Juzvikienei,dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,nukentėjusiosios NKA1 atstovui advokatui Mariui Kuzminovui,nuteistajam KAL1 ir jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant KAL1 be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, o skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš KAL1 priteista nukentėjusiajai NKA1 (buvusiai (duomenys neskelbtini)) 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų neturtinei žalai, 35 (trisdešimt penki) eurai turtinei žalai atlyginti bei 700 (septyni šimtai) eurų proceso išlaidų už advokato paslaugas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

KAL1 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini)-ju numeriu pažymėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo į butą tarpduryje, tyčia sužalojo sutuoktinę NKA1 . Jis nepagrįstai neįleido nukentėjusiosios į butą, o nukentėjusiajai stovint buto tarpduryje, KAL1 laikydamas už įėjimo į butą durų vidinės rankenos, tyčia, nemažiau kaip du kartus, patraukė įėjimo į butą duris į save, taip ją suspausdamas tarpduryje ir tokiu būdu nukentėjusiajai NKA1 sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste, dešinio raktikaulio petinio galo panirimu, nes dėl to NKA1 sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis KAL1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir jį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Skunde cituojant teismų praktiką susijusią su nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principu teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nepašalinus abejonių dėl bylai reikšmingų aplinkybių, o KAL1 kaltė nebuvo įrodyta taip, kad dėl jos nekiltų jokių abejonių.

Skunde pažymima, jog specialisto išvada kategoriškai nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių, kadangi apylinkės teisme apklausto specialisto teigimu, neatmestina, kad nukentėjusioji NKA1 dešine peties-žasto sritimi atsitrenkė į bukus objektus, pvz., durų staktą, sieną ar pan., uždaromomis durimis ją pastūmus, ar sudavus smūgį (-ius) į kairę kūno pusę. O tai, kategoriškai nepatvirtinta, jog sužalojimai buvo neabejotinai padaryti būtent tokiu būdu ir aplinkybėmis, kaip nurodyta kaltinime. Specialistas netgi nenurodė konkretaus objekto, sukėlusio traumas („durų stakta, siena ar pan.“) ir traumos sukėlimo būdo („uždaromomis durimis pastūmus, ar sudavus smūgį (-ius)“). Specialistas taip pat pagrįstai nepaaiškino, kaip galėjo atsitikti, kad, nukentėjusiosios teigimu, stipriai trenkus durimis į jos kairę ranką, esminiai sužalojimai atsirado tik dešinėje rankoje, o kairėje rankoje, į kurią neva buvo nukreiptas pirminis stiprus smūgis durimis, neatsirado net menkiausių kraujosruvų (mėlynių). Specialistui neatskleidus šių reikšmingų aplinkybių išlieka pagrįsta abejonė, kad nukentėjusiosios susižalojimai buvo padaryti kitu būdu ir kitomis aplinkybėmis ir ši abejonė nebuvo pašalinta nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog specialisto išvada nėra pakankama KAL1 kaltei neabejotinai įrodyti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Be to specialisto tyrimas buvo atliktas sekančią dieną po įvykio. Ir nukentėjusiajai konstatuotos poodinės kraujosruvos buvo melsvos spalvos su gelsvu atspalviu. Tuo tarpu gelsva spalva kraujosruvoje pradeda ryškėti praėjus 4-7 dienoms po sumušimo ir mokslinėje literatūroje laikoma vienu iš vėlyvųjų gijimo požymių. Todėl nukentėjusiosios susižalojimai galėjo būti padaryti ir anksčiau.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neatliko įvykio garsinio įrašo, specialisto išvados, NKA1 ir liudytojo LUD1 parodymų analizės. Jis tik lakoniškai išvardino šiuos parodymus, tačiau jų sistemiškai neįvertino, nesulygino tarpusavyje ir nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė liudytojo LUD1 parodymus bei rėmėsi išimtinai tik nukentėjusiosios parodymais, nors šių parodymų analizė ir palyginimas yra reikšmingi, darant išvadą, ar nukentėjusioji apskritai buvo suspausta durimis, ar susižalojo kitu būdu dar iki įvykio, Šie prieštaravimai kelia pagrįstų abejonių, kad nukentėjusiosios susižalojimai galėjo būti padaryti kitu būdu, pvz. parkritus, ar sportuojant, ypač kai trauminiu poveikiu buvo veikiama tik viena kūno pusė.

Skunde akcentuojama, jog nukentėjusioji teigė, kad ji buvo stipriai suspausta tarp durų ir staktos, durys stipriai atsitrenkė į jos kairę ranką, o dešinės rankos žastu ji atsitrenkė į durų staktą. Ji pajuto skausmą abiejuose rankose. Antrą kartą uždarant duris, jos dar kartą stipriai atsitrenkė į jos kairę ranką, o dešinės rankos žastu dar stipriau atsitrenkė į durų staktą. Ji vėl pajuto stiprų skausmą kairėje rankoje, ypatingai dešinėje rankoje. Tačiau specialisto išvadoje ir kituose medicininiuose dokumentuose kraujosruvos ir sąnario panirimas konstatuojamas tik dešinėje kūno pusėje. Todėl toks traumų pasiskirstymas kelia pagrįstų abejonių, nes suspaudimui durimis yra būdingas proporcingas jėgos pasiskirstymas į abi spaudžiamas puses ir traumas abiejuose spaudžiamose pusėse. Vis tik, šių įrodymų vertinimo apylinkės teisme neatliko. Kaip ir garsinio įrašo, kuris buvo išklausytas teismo posėdžio metu ir kuriame buvo girdėti, kaip nukentėjusioji provokavo konfliktą, nereaguodama į daugkartinius apelianto prašymus patraukti koją ir leisti uždaryti duris bei kartojo „naudok smurtą“ ir „turėsiu įrodymą“. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nurodė netikintis tam tikromis aplinkybėmis, teismo netikėjimas nėra paremtas tokia įrodymų analize ir jų palyginimu tarpusavyje, kuri pašalintų pagrįstas abejones dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, tikrojo sužalojimų padarymo mechanizmo ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių.

Skundo autoriaus įsitikinimu, apylinkės teismas turėdamas pareigą apibendrinančias išvadas daryti tik po to, kai bus įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungus visus reikšmingus faktus į loginę visumą, apskritai nevertino garsinio įrašo, liudytojo LUD1 parodymų, neatliko išsamios specialisto išvados analizės, nepalygino šių įrodymų su nukentėjusiosios parodymais bei darė apibendrinančias išvadas dėl apelianto kaltės, nesujungęs šių įrodymų į loginę visumą bei neįvertindamas jų visumos. Ir šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas ir apelianto kaltė konstatuota pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei kasacinio teismo praktikoje įtvirtintas tinkamo įrodymų vertinimo taisykles.

Skunde akcentuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje KAL1 nebuvo perduotas teismui už tai, kad jis nepagrįstai neįleido nukentėjusiosios į jam priklausantį butą dalyvauti statybos techninėje ekspertizėje (BPK 255 straipsnis). Tuo tarpu nukentėjusioji teigė, kad buvo suspausta durimis, tada ji atsitraukė į laiptinę, o KAL1 uždarė duris ir jas užrakino iš vidaus. Tai atitinka konfliktinės situacijos pabaigos momentą. Tačiau liudytojas LUD1 nurodė, kad tuo metu suspaudimo durimis nematė. Jis iškėlė versiją, kad galbūt nukentėjusioji buvo suspausta durimis anksčiau, kai jis nusiavinėjo batus, bet nukentėjusioji nurodė, kad buvusi suspausta būtent konfliktinės situacijos pabaigos metu. Nors apylinkės teismo posėdžio metu buvo klausomasi įvykio garso įrašo, tačiau jame nėra užfiksuotas suspaudimo durimis faktas. Taigi, apylinkės teismas nesiėmė įmanomų priemonių atkurti įvykių seką ir nustatyti, kuriuo konfliktinės situacijos momentu – jos pradžioje, viduryje, ar pabaigoje nukentėjusioji, teismo vertinimu, buvo neva prispausta durimis.

Skunde dar kartą pabrėžiama, kad specialisto tyrimas atliktas sekančią dieną po įvykio, todėl geltona spalvas kraujosruvoje rodo, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti ne 2024 m. rugsėjo 26 d., bet keliomis dienomis anksčiau. Pasak apelianto, specialistas nepateikė vienareikšmės ir kategoriškos išvados, jog nukentėjusiosios sužalojimai neabejotinai buvo padaryti įvykio dieną. Be to specialisto paaiškinimas grindžiamas tik tikimybine prielaida, o minimi naujausios literatūros duomenys susiję su kraujosruvų padarymo laiko nustatymu pagal spalvos pakitimus, atspindi tik retus, išimtinius, netipinius ir anomalius atvejus. Taip pat visi nukentėjusiosios sužalojimai buvo nustatyti tik dešinėje kūno pusėje, nors kaltinime ir nukentėjusiosios parodymuose teigiama, kad tarp durų buvo stipriai suspausti abu jos pečiai. Nukentėjusioji parodė, kad ji buvo suspausta tarp durų ir durų staktos (7 fotonuotrauka). Taigi, jos nurodytoje kūno padėtyje suspaudimo durimis jėga simetriškai pasiskirstė į abi kūno puses, nes ji kairiu petimi rėmėsi į duris, o dešiniu – į durų staktą. Dėl to sužalojimų kairėje kūno pusėje nebuvimas kelia pagrįstas abejones dėl nukentėjusiosios pastūmimo durimis. Be to, nukentėjusioji buvo nurodžiusi, jog durys nebuvo plačiai atvertos, todėl tokioje situacijoje smūgiuoti durimis taip, kad sukelti peties sąnario panirimą realiai nebuvo įmanoma. Dėl minėtų priežasčių specialisto išvada nepašalina pagrįstų abejonių, kad nukentėjusiosios trauma buvo patirta ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, bet kitu būdu, kai trauminiu poveikiu buvo veikiama tik viena, dešinė kūno pusė. Minėta išvada patvirtina tik sužalojimo faktą, bet kategoriškai nesusieja nukentėjusiosios sužalojimų su kaltinime nurodytais įvykiais. Taip pat teismo posėdžio metu buvo atsisakyta pakartotinai apklausti išvadą davusį specialistą, nors būtent jo išvada sudaro kaltinimo pagrindą. Todėl tokiu sprendimu buvo atsisakyta esminės galimybės pašalinti kilusias pagrįstas abejones dėl apelianto kaltės.

Skunde nurodoma, kad įvykio metu buvo daromas garso įrašas, kuris su kaltinamuoju aktu teismui nebuvo pateiktas. Vietoje jo pridėtas 2025 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame pateikiama redaguota garso įrašo transkripcija. Tačiau šiame protokole užfiksuotas garso įrašo turinys neatitinka faktinio įrašo, pavyzdžiui, nukentėjusiosios pasakyta frazė „o Jėzau, ar tu iš proto išsikraustei“ protokole perteikta tik kaip „o Jėzau“, taip iškraipant įrašo turinį ir prasmę. Ir tokie netikslumai rodo, kad pateiktas protokolas nėra patikimas ir negali būti laikomas tiksliai atspindinčiu garso įrašo turinį. Nors vėliau garso įrašas teismui buvo pateiktas papildomai ir išklausytas teismo posėdyje, tačiau vertinant nukentėjusiosios ir liudytojo LUD1 parodymus kyla pagrįsta abejonė, ar apeliantas apskritai suspaudė nukentėjusiąją durimis ir kuriuo konkrečiai momentu tai įvyko bei kuri garso įrašo dalis tai patvirtina. Kaltinimas į šį klausimą atsakymo nepateikia, nors ši aplinkybė yra esminė, sprendžiant, ar KAL1 apskritai padarė nusikalstamą veiką.

Taigi, apelianto įsitikinimu, byloje nėra nustatyta esminė kaltinimo aplinkybė, t. y. ar jis apskritai suspaudė nukentėjusiąją durimis ir kada tai tariamai įvyko. Nors liudytojas LUD1 duodamas parodymus ir teigė girdėjęs NKA1 kelis kartus sušukus „prispaudė mane“. Tačiau ikiteisminio tyrimo tyrėjui susisiekus su juo telefonu ir informavus apie garso įrašą, jis pakeitė savo parodymus ir jau teigė, kad girdėjo tik vieną kartą moters riksmą. Tačiau garso įraše nėra girdėti jokių NKA1 šauksmų, kad ją prispaudė. Įraše girdimi tik jos žodžiai „O Jėzau, ar tu iš proto išsikraustei“ (įrašo 01:36 min.). Tačiau po šių žodžių KAL1 neuždarė buto durų ir jų neužrakino iš vidaus, o konfliktinė situacija tęsėsi toliau, todėl tuo momentu tariamas NKA1 suspaudimas durimis negalėjo įvykti. Priešingai, pagal nukentėjusiosios parodymus, ji buvo tariamai prispausta durų uždarymo momentu. Tuo tarpu paskutiniai NKA1 žodžiai užfiksuoti pokalbyje su advokate 2:29 min. ir tuo metu nukentėjusiosios balsas buvo ramus, kas rodo, kad ji tada skausmo nejautė. O užrakinamų durų garsas girdimas tik 2:31 min. Taigi, pagal šią kaltinimo versiją, per šias dvi sekundes KAL1 turėjo du kartus stipriai patraukti duris į save ir prispausti jomis NKA1 , su tokia jėga, kad būtų sukeltas jos raktikaulio akromialinio galo panirimas, po to NKA1 turėjo pasitraukti nuo durų į laiptinę ir galiausiai nuteistasis turėjo sekančiu judesiu uždaryti bei užrakinti duris iš vidaus. Visgi, patys fiziniai veiksmai, pasitraukimas į laiptinę, durų uždarymas ir užrakinimas per dviejų sekundžių intervalą objektyviai nėra įmanomas atlikti. Paminint ir tai, kad nukentėjusioji tuo metu dar kalbėjo telefonu su advokate, todėl reakcijos laikas turėjo būti dar ilgesnis – fiziškai atsitraukti į laiptinę, uždaryti duris ir jas užrakinti.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamajame akte pripažįstama, jog garso įraše girdimi pašaliniai garsai kurie kartais užgožia įvykio dalyvių žodžius. Iš tikrųjų garso įrašymo įrenginys buvo prie KAL1 kūno, todėl jame aiškiai girdimi net menkiausi apelianto drabužių skleidžiami garsai ir tai rodo įrašo jautrumą aplinkos triukšmams. Dėl to, jei nuteistasis būtų atlikęs du stiprius ir greitus judesius durimis, kaip teigia nukentėjusioji, įraše būtų aiškiai girdimi du atskiri smūginiai garsai. Tačiau garso įraše neužfiksuota jokių tokio pobūdžio drabužių ar durų skleidžiamų garsų, taip pat negirdėti jokių NKA1 reakcijų į skausmą (pvz., spontaniškų šūksnių iš skausmo konflikto pabaigoje), kurios kiltų natūraliai ir nevalingai, jei būtų įvykęs sąnario panirimas ar kitas skausmingas sužalojimas. Ypač atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad ji patyrė didelį fizinį skausmą, paveikusį jos psichinės sveikatos būklę. Pasak jos, ji ilgą laiką (du mėnesius turėjo nedarbingumą, kai žmonėms su daug rimtesnėmis traumomis skiriamas žymiai trumpesnis nedarbingumo laikotarpis) negalėjo pilnai naudotis dešine ranka, buvo visiškai negalimi dešinės rankos judesiai atgal, buvo čiuopiami skausmingi trigeriniai taškai ir kt. Todėl patiriant tokį trauminį poveikį, smūgio metu turėjo kilti natūrali spontaniška žmogiška reakcija į skausmą, tačiau garso įraše tokių reakcijų nefiksuojama. Be to, atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji taip pat nesiskundė stipriais skausmais.

Apeliantas skunde pasitelkdamas įvairius skaičiavimus bei literatūrą daug dėmesio skiria suspaudimo durimis jėgai nurodydamas, kad jam stovint tokioje padėtyje, kurioje nurodė nukentėjusioji 5 fotonuotraukoje, durys turėjo būti uždaromos šoniniu ištiestos rankos judesiu iš dešinės į kairę. O tokiu šoniniu judesiu rankos išvystoma jėga nėra didelė. Tuo tarpu nukentėjusiosios kontaktas su durimis vyko statiniu būdu (abi jos rankos per visą žasto ilgį lietė duris iš vienos kūno pusės ir durų staktą iš kitos pusės) (7 ir 8 fotonuotraukos). Ir trenkimo durimis nebuvo, todėl durų masė nereikšminga, nes ji neveikė kūno per pagreitį. Jėga, veikianti NKA1 petį, galėjo būti tik tokia, kokią jis fiziškai sugebėjo sukurti viena ištiesta ranka spausdamas duris šoniniu judesiu. Jėga turėjo veikti visą nukentėjusiosios žasto plotą ir liemenį, o trauminis poveikis turėjo pasiskirstyti į abi rankas – tai turėjo sumažinti jėgos veikimą į dešinį peties sąnarį. Tačiau kairėje kūno pusėje jokio sužalojimo nebuvo užfiksuota. O nagrinėjamoje situacijoje apskaičiuota maksimali tikėtina jo tariamai panaudota jėga pagal pačias optimistiškiausias prielaidas galėjo būti daugiau, kaip dvigubai mažesnė, nei reikalinga traumuoti sveiką moters peties sąnarį. Taigi, spaudimas tokia jėga galėjo sukelti diskomfortą, bet ne peties sąnario panirimą, jeigu sąnarys prieš tai nebuvo traumuotas.

Skunde nuteistasis cituodamas specialisto paaiškinimus susijusius su nukentėjusiajai nustatytu sąnario panirimu bei jėgos stiprumu, juos laiko abstrakčiais ir neleidžiančiais daryti kategorišką išvadą dėl sužalojimų atsiradimo būdo, laiko ir priežastinio ryšio su kaltinime nurodytais veiksmais, todėl jie negali būti laikomi ir pakankamu pagrindu konstatuoti jo kaltę kaip visiškai įrodytą.

Skunde apeliantas teigia, kad byloje neįrodyta, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl nėra ir teisinio pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp jo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios reikalaujamos atlyginti žalos. Dėl šios priežasties civilinis ieškinys negali būti tenkinamas ir turėtų būti atmestas.

Pasak apelianto, vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, reikšmingas yra ne tik jų turinys, bet ir aplinkybės, kad nagrinėjamo įvykio metu tarp jo ir nukentėjusiosios vyko santuokos nutraukimo procesas. Civilinėje byloje nukentėjusioji siekė, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, todėl kaltino jį nuolatiniu alkoholio vartojimu, narkotinės medžiagos vartojimu bei jos lenkimu vartoti šią medžiagą. Nepaisant šių kaltinimų, civilinėje byloje nebuvo nustatyta, kad jis būtų padaręs kokią nors nusikalstamą veiką, o santuoka buvo nutraukta dėl nukentėjusiosios kaltės. Be to apylinkės teisme buvo išklausytas įvykio garso įrašas, kuriame girdėti, kaip nukentėjusioji jam daug kartų prašant patraukti koją ir leisti uždaryti duris, kartoja frazes „naudok smurtą“ ir „turėsiu įrodymą“. Šie duomenys, nuteistojo nuomone, yra reikšmingi vertinant konflikto eigą ir nukentėjusiosios elgesį konflikto metu, tačiau skundžiamame nuosprendyje jie nebuvo sistemiškai įvertinti. Nors teismo posėdžio metu, atsakydama į klausimus dėl įvykio aplinkybių, nukentėjusioji teigė, kad nepamena žodžių „naudok smurtą“ ir „turėsiu įrodymą“. Ji taip pat apylinkės teisme teigė, kad nepamena, kuriuo momentu buvo suspausta tarp durų, nors savo ankstesniuose parodymuose ir jų patikslinime vietoje teigė, kad buvo suspausta konflikto pabaigoje. Jos parodymai kito ir dėl kitų aplinkybių, pvz. dėl to ar durys buvo plačiai atvertos. Ji atvykusiems policijos pareigūnams taip pat nurodė, kad turi įvykio garso įrašą ir gali paleisti. Tačiau teismo posėdžio metu ji jau teigė, kad apie garso įrašą girdi pirmą kartą ir negali atsakyti į klausimą apie garso įrašą, minimą kaltinamajame akte. Pasak jos, ji įvykio nefilmavo ir nematė, kad kas nors būtų filmavęs. Taigi, nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs, o dėl reikšmingų bylos aplinkybių jie kito proceso metu ir neatitiko kitų byloje esančių duomenų. Esant tokioms aplinkybėms, vien nukentėjusiosios parodymai negali būti laikomi pakankamu pagrindu išvadai, kad jo kaltė yra įrodyta neabejotinai, ypač kai kiti byloje esantys įrodymai šių parodymų nepatvirtina arba kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu nukentėjusiosios NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) atstovas advokatas Marius Kuzminovas prašo nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą atmesti ir priteisti nukentėjusiajai NKA1 iš nuteistojo KAL1 išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Atsiliepime cituojant nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus teigiama, kad būtent KAL1 parodymai visiškai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. O apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo ir galimo suinteresuotumo yra tik prielaidos, nes nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Tai ir aplinkybės, kuomet į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai atliko asmens apžiūra ir ant moters dešiniojo žasto buvo matyti paraudimai. Taip pat bendrojo pagalbos centro garso įrašas, policijos pareigūno kūno vaizdo kameros įrašas, KAL1 pateiktas garso įrašas, liudytojo LUD1 parodymai, specialisto išvada, apylinkės teisme apklausto specialisto Žydrūno Mėgelaičio parodymai, kurie paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad sužalojimas galėjo būti padarytas gerokai anksčiau nei teigia nukentėjusioji.

Pasak nukentėjusiosios atstovo advokato, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusioji KAL1 atžvilgiu būtų naudojusi fizinį smurtą, todėl nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi į nuteistojo sveikatą. Kaip nustatyta, jis nevykdė teismo nutarties ir neleido nukentėjusiajai patekti į butą, nors tokią teisę ji turėjo. Konfliktas buvo sukeltas KAL1 , kuris buvo neigiamai nusiteikęs nukentėjusios atžvilgiu. Pastarosios elgesys nebuvo provokuojantis ir tai negalėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, buvo padaryta teisinga išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog KAL1 kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto su nukentėjusiąja metu pastarosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Jis nepagrįstai neįleido nukentėjusiosios į butą, o nukentėjusiajai stovint buto tarpduryje, laikydamas už įėjimo į butą durų vidinės rankenos tyčia, ne mažiau kai du kartus patraukė buto duris į save, taip suspausdamas nukentėjusiąją tarpduryje ir sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsiliepime akcentuojama, kad buvo paneigta nuteistojo versija, kad ne jis, o pati nukentėjusioji išprovokavo konfliktą, bandydama be jo sutikimo patekti į butą, kad ji galbūt turėjo išankstinį tikslą inicijuoti baudžiamąjį procesą prieš jį, nes jos elgesys rodė tiesioginę provokaciją ir iš anksto numatytą siekį sukelti konfliktą. Apylinkės teismas pagrįstai nepatikėjo ir apelianto aiškinimu, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti prieš įvykį, kad jis tyčia nespaudė nukentėjusiosios buto durimis ir atmetė šiuos paaiškinimus kaip nepagrįstą siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai įvertino ir tai, kad nors pagal bylos aplinkybes ir galima spręsti, jog KAL1 , neįsileisdamas nukentėjusiosios į buto vidų ir jėga uždarydamas buto duris ir nesiekė sukelti jai fizinio skausmo ar padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet spausdamas nukentėjusiąją durimis jis turėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą ir, kad nurodytos pasekmės gali kilti, t. y. jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi, veikė netiesiogine tyčia, kas iš esmės niekaip nekeičia veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Atsiliepime pabrėžiama, jog nukentėjusiajai yra padaryta neturtinė žala. Ji patyrė ir patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, Iš medicininių dokumentų akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, jis truko ilgą laiką, o pasekmės jaučiamos iki šiol. Taip pat ji patyrė daug nepatogumų dėl to, kad daug kartų turėjo kreiptis į medikus, kad ilgą laiką negalėjo pilnai naudotis dešine ranka. Ji buvo užpulta artimo žmogaus, savo vyro. Ir fizinis smurtas prieš ją sukėlė pažeminimo jausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Nusikalstama veika taip pat sukėlė neigiamą poveikį jos socialiniam, profesiniam gyvenimui, neigiamą finansinį poveikį ir neigiamą poveikį jos psichinės sveikatos būklei. Ji ilgą laiką negalėjo dirbti, buvo apribotos jos bendravimo su artimaisiais galimybės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajai nustatyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą yra teisėtas ir pagrįstas bei visiškai atitinkantis suformuotą teismų praktiką, kurioje mažiausia (1 000 - 1 500 Eur) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-415-813/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022).

Šalies argumentai

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis KAL1 prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką bei nukentėjusiosios NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį atmesti. Nuteistojo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė jos ginamąjį išteisinti. Nukentėjusiosios NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) atstovas advokatas Marius Kuzminovas prašė nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo KAL1 apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis KAL1 apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, tvirtindamas, kad nukentėjusiosios NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) jis nesužalojo ir kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, o jo kaltė skundžiamame nuosprendyje buvo konstatuota pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija siekdama tinkamai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus bei gauti duomenų patvirtinančių arba paneigiančių apelianto teiginius atnaujino įrodymų tyrimą ir apklausė specialistą Žydrūną Mėgelaitį, taip pat išklausė nuteistojo KAL1 paaiškinimus.

Apygardos teisme apklausiamas specialistas Žydrūnas Mėgelaitis parodė, kad tiesa, jog ant nukentėjusiosios kūno kairėje pusėje nebuvo kraujosruvų ar patinimų. Jis apie kairę pusę nepasisakė. Smūgių sudavimo taip pat negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Nenustatinėjo, kas padarė sužalojimus ir kaip vyko įvykis. Tai ne jo kompetencija. Nustatė sužalojimų padarymo mechanizmą. Toks mechanizmas, kai tarp durų suspaudžiamas asmuo, ar jis šioje situacijoje dėl sąnario panirimo yra galimas – sunku pasakyti. Durimis galima pastumti žmogų, o jam atsitrenkus į kitą daiktą gali atsirasti sužalojimų. Šiuo atveju buvo toks mechanizmas, kad buvo trauminis poveikis į kairio peties žasto sritį. Iš to aišku, kad buvo atsitrenkta į kokį nors daiktą, ar suduotas smūgis. Dažniausiai tai būna atsitrenkiama. Durimis galima suduoti į dešinę pusę, o sužalojimų gali ir nelikti. Ne kiekvienas trauminis poveikis palieka sužalojimų. Tai gali priklausyti nuo poveikio stiprumo ir vietos. Jeigu smūgis nėra labai stiprus, jis sužalojimo nepalieka. Ar viena kūno pusė atsitrenkė į plokštumą, ar į briauną – nematydamas sužalojimų pasakyti negali. Kairėje pusėje sužalojimų nenustatė, todėl daugiau apie poveikį tai pusei pasakyti negali. Negalėjo atmesti ir to, kad nukentėjusiosios NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) dešinio peties trauma atsirado kitomis, negu kaltinime nurodyta, aplinkybėmis, pavyzdžiui pargriuvus, sportuojant, ar panašiai. Nurodė, jog nėra neįprasta, kad suspaudus durimis abi kūno puses vienoda jėga reikšmingų sužalojimų atsiranda tik dešinėje kūno pusėje, o kairėje kūno pusėje nelieka net menkiausių paraudimų ar kraujosruvų. Kadangi pastumtas žmogus gali griūdamas atsitrenkti pečiu į staktą ar sieną. Tuomet veikia ir kūno masė, todėl poveikis abiem kūno pusėm gali būti nevienodas. Ne kiekvienas smūgis palieka sužalojimų. Jeigu smūgiai nestiprūs, jie sužalojimų nepaliks. Išvadą rašo pagal tai, ką mato, o ne vien pagal nukentėjusiojo pasakojimus. Skausmas yra subjektyvus pojūtis. Gali žmogus sakyti, kad stiprų skausmą pajuto, ar mažą. Jie negali to priimti kaip objektyvaus fakto. Melsva spalva rodo šviežią kraujosruvą. Gelsvas atspalvis gali atsirasti jau po 18 valandų. Jam liudytojo LUD1 parodymai nebuvo žinomi. Jo išvados tai nekeičia. Duomenų, kad sužalojimai padaryti skirtingu laiku, jis neturi. Kaip jau sakė, ne nuo kiekvieno smūgio atsiranda sužalojimų. Kad tai buvo stiprus smūgis, niekas nenustatė. Pakanka pastumti žmogų, ir jam atsitrenkus pečiu į staktą ar sieną gali atsirasti sužalojimų. Jeigu sužalojimų jis nemato, negali teigti, kad jų galėjo likti. Ką mato, kokie sužalojimai nustatyti, tą ir konstatuoja. Kažkokias prielaidas daryti, ar į kairę pusę sudavė, ar nesudavė jis negali. Kairėje pusėje sužalojimų nenustatyta. Vaikščiojimui tai įtakos neturėjo, nes sužalotas peties raktikaulio sąnarys. Skausmą po tokio sužalojimo nukentėjusioji turėjo jausti, tačiau kokio jis buvo intensyvumo, negali pasakyti. Iš pradžių kraujosruva būna rausva. Po 18 valandų pakraščiuose jau gali atsirasti gelsva spalva. Melsvos ir gelsvos spalvų derinys sudaro žalsvą atspalvį. Gijimo trukmė gali būti įvairi. Anksčiau pagal spalvas buvo nustatomas konkretesnis kraujosruvos senumas, tačiau dabar tokia klasifikacija nesivadovauja. Matydami gelsvą spalvą gali pasakyti, kad praėjo daugiau kaip 18 valandų, tačiau tiksliau nurodyti parų skaičiaus negali. Kraujosruva gali išnykti po savaitės ar dviejų (4 t., b. l. 89-91).

Apygardos teisme apklausiamas nuteistasis KAL1 parodė, kad tuo metu vyko civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų. Jų santykiai buvo konfliktiški, todėl buvo pasiruošęs daryti įrašą. Dar prieš tai buvusiam ekspertui dėl turto įvertinimo telefonu sakė, kad nenori įleisti žmonos į namus. Tada tas ekspertas parašė teismui, kad jiems nepavyko suderinti laiko, kada jis juos įleis. Tada teismas priėmė nutartį, kad jis privalo įleisti ekspertą ir žmona privalo dalyvauti toje ekspertizėje. Jis jai pačiai yra sakęs, kad ji į namus neįeis, nes jų santykiai yra konfliktiški ir tiesiog tas ekspertas negalėtų dirbti savo darbo. Ji, tuo metu, kai jis jos neįleido, nuolat bendravo su savo advokate ir vykdė jos nurodymus. Tai girdisi garso įraše. Jo manymu, viskas buvo daroma specialiai, siekiant panaudoti tą medžiagą pradėti baudžiamąjį procesą ir pasiekti palankų rezultatą civilinėje byloje. Jis nenorėjo įleisti nukentėjusiosios ir buvo pasiruošęs daryti vaizdo ir garso įrašą. Kiekvieną kartą susitikdamas su ja, turėdavo daryti įrašus, nes kildavo konfliktų ir jis nežinojo, ko tikėtis. Turto vertintojas atliko tuos veiksmus dėl kurių jis atėjo pas jį į namus. Pastarasis turtą apžiūrėjo ir surašė aktą. Jis užrakino duris ir nukentėjusiosios neįleido. Girdėjo, kaip ji kalbėjo telefonu su advokate, kad, jeigu turto vertinimo aktas netiks, jį bus galima apskųsti, nes aktas surašytas jai nedalyvaujant. Ta eksperto turto apžiūra įvyko be jos dalyvavimo. Nukentėjusioji eksperto apžiūros metu bandė patekti į butą. Jis prašė jos uždaryti duris ir patraukti koją. Nors ekspertizės aktas buvo surašytas jai nedalyvaujant, tačiau ji tos ekspertizės neskundė. Ji to akto neginčijo. Teismo paskirto eksperto aktu buvo pasinaudota dalijant turtą. Pretenzijų dėl to, kad aktas surašytas jai nedalyvaujant, nukentėjusioji nereiškė. Teismo nutartimi jis buvo įpareigotas įleisti ekspertą ir NKA1 (buvusią (duomenys neskelbtini)). Turėjo jiems sudaryti sąlygas laiku patekti į butą ir leisti dalyvauti vykdant ekspertizę. Tačiau jų su NKA1 (buvusia (duomenys neskelbtini)) santykiai buvo konfliktiški ir jie būtų trukdę ekspertui. Jis manė, kad trukdžiai galėtų turėti įtakos galutiniam rezultatui. Kiekvieną kartą susitikdamas su NKA1 (buvusia (duomenys neskelbtini)) jis turėdavo daryti vaizdo įrašą, nes kildavo konfliktų. Nežinojo, ko iš jos tikėtis. Turėjo save kažkaip saugoti. Jeigu būtų pasikabinęs vaizdo kamerą, nebūtų kilę klausimų. Prieš nukentėjusiajai norint įeiti į butą jam nutartis nebuvo parodyta. Apie teismo nutartį jis žinojo dar iki šio įvykio. Vyko konfliktas, NKA1 (buvusi (duomenys neskelbtini)) brovėsi į vidų ir neleido jam uždaryti durų. Ji kišo koją tarp durų, laikė duris su ranka, už durų rankenos, taip neleisdama jam uždaryti durų. Daug kartų prašė pasitraukti. Kaip girdėti jo darytame garso įraše, ji ramiu tonu sakė: „Naudok smurtą prieš mane, turėsiu įrodymą“. Jis ją atstūmė ir uždarė duris (4 t., b. l. 91-92).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir nuteistojo KAL1 apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi nukentėjusiosios NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) atstovo advokato atsiliepimą, taip pat apygardos teisme duotus specialisto Žydrūno Mėgelaičio ir nuteistojo KAL1 paaiškinimus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, su jomis visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas. Be to apylinkės teismas, teisingai išsprendė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai, dėl to skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų, nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą atmetant kaip nepagrįstą.

Dėl įrodymų vertinimo

Sutiktina, kad nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių sutuoktinių elgesį, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiosios NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) duotose parodymuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme dėl faktinių bylos aplinkybių, esminių prieštaravimų nėra. Ji iš karto po įvykio, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d. 12.03 val. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu nurodė, kad ją tik ką, prieš 5 minutes sutuoktinis suspaudė tarp durų ir staktos, ji dabar kreipsis į ligoninę, nes skauda prispaustą ranką (tarp alkūnės ir pečio) (1 t., b. l. 47-49). Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji taip pat nurodė, kad sutuoktinis jai sužalojo ranką. Jos neįleido į butą ir suspaudė durimis į staktą, ir išstūmė (1 t., b. l. 50-53). Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu KAL1 į butą įleido turto vertintoją, o jai neleido įeiti užstodamas įėjimą. Tuo metu ji stovėjo tarpduryje, viena jos koja jau buvo ant slenksčio. Tačiau jis jos neįleido į butą, o ji jam sakė, kad jis turi ją įleisti dalyvauti buto apžiūroje. Tada KAL1 paėmęs durų rankeną bandė uždaryti duris, matydamas, kad ji vis dar stovi tarpduryje, ko pasėkoje jis ją suspaudė su durimis tarp durų ir durų staktos. Suspaudė ją vieną kartą ir tada vėl bandydamas uždaryti duris, matydamas, kad ji vis dar stovi, smarkiai darydamas duris, smarkiau nei pirmąjį kartą, vėl ją prispaudė tarp durų ir durų staktos, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to ji šiek tiek pasitraukė, o KAL1 buto duris užsidarė (1 t., b. l. 25-28). Nukentėjusioji aplinkybes, kad tarpduryje stipria jėga buvo suspausta du kartus, kuomet už durų rankenos laikydamas KAL1 ją spaudė, nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ir apylinkės teisme bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 118-119, 3 t., b. l. 40-51, 186-188).

Pagrindo tikėti nukentėjusiosios parodymais suteikia ir iškarto įvykio vietoje asmens apžiūros metu ant NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) dešinės rankos žasto užfiksuotas paraudimas (1 t., b. l. 63-69). Byloje esančiame 2024 m. rugsėjo 26 d. 12.45 val. medicininio dokumento išraše taip pat užfiksuota, kad dešinę ranką kitas žmogus prispaudė durimis, skausmingas žąstas, rankos judesiai. Įtariamas raktikaulio akromialinio galo panirimas (dešinėje pusėje) (1 t., b. l. 74). 2024 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje NKA1 (buvusiai (duomenys neskelbtini)) konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus dešinio peties – žasto sritį, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d. Sužalojimų padarymo eiliškumui nustatyti objektyvių duomenų nėra. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija nenurodo vienos konkrečios padėties, kurioje esant jie galėjo būti padaryti. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu, t. y. dešinės rankos žastu, petimi atsitrenkus į durų staktą, ar kitus bukus objektus (1 t., b. l. 94-96).

Nors apeliaciniame skunde kvestionuojama specialisto išvada ir daug dėmesio skiriama aplinkybėms, kad pagal NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) nurodytus ir nuteistojo KAL1 atliktus veiksmus nukentėjusiajai turėjo būti nustatyti sužalojimai abiejose rankose, o ne tik dešinėje, tačiau pastebėtina, kad NKA1 (buvusi (duomenys neskelbtini)) iš pat pradžių akcentavo skausmą vienoje rankoje, o ne abiejose. Ko pasėkoje įvykio vietoje ir buvo apžiūrėta jos dešinioji ranka bei užfiksuotas paraudimas. Specialistas Žydrūnas Mėgelaitis davė paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas apygardos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą bei paneigė, kad pagal kraujosruvos spalvą galima spręsti apie jos padarymo laiką. Kadangi gelsva spalva poodinėje kraujosruvoje jau gali atsirasti praėjus 18 val. po patirtos traumos. Tuo tarpu nukentėjusioji buvo apžiūrėta praėjus parai laiko po galimo sužalojimo. Specialistas taip pat paaiškino, kad ne kiekvienas trauminis poveikis palieka sužalojimų. Tai gali priklausyti nuo poveikio stiprumo ir vietos. Jeigu smūgis nėra labai stiprus, jis sužalojimo nepalieka. Nurodė, jog nėra neįprasta, kad suspaudus durimis abi kūno puses vienoda jėga reikšmingų sužalojimų atsiranda tik dešinėje kūno pusėje, o kairėje kūno pusėje nelieka net menkiausių paraudimų ar kraujosruvų. Kadangi pastumtas žmogus gali griūdamas atsitrenkti pečiu į staktą ar sieną. Tuomet veikia ir kūno masė, todėl poveikis abiem kūno pusėm gali būti nevienodas. Dėl to neatmestina, kad NKA1 (buvusi (duomenys neskelbtini)) dešine peties-žąsto sritimi atsitrenkė į bukus objektus, pvz. durų staktą, sieną ir pan., uždaromomis durimis ją pastūmus ar sudavus smūgį (-ius) į kairę kūno pusę. Bei akcentavo, jog nukentėjusiajai buvo nustatytas tik sąnario panirimas (ne išnirimas) (3 t., b. l. 36-37, 4 t., b. l. 89-91). Tuo tarpu specialistas yra kompetentingas apžiūrėti asmenis, nustatyti sužalojimus ir jų padarymo mechanizmą, todėl abejoti jo parodymais ir duota išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Sutiktina, kad liudytojo LUD1 parodymų, jog nukentėjusioji garsiai sušuko, kad ją prispaudė, nepatvirtina nuteistojo į bylą pateiktas garso įrašas darytas įvykio metu. Tačiau garso įraše 01 min. 33 sek.- 01 min. 37 sek. yra užfiksuota nukentėjusiosios reakcija „O Jėzau. Ar tu iš proto išsikraustei“ į buvusį bruzdesį. Tuo tarpu liudytojas LUD1 nuosekliai teigė, jog jis visos konfliktinės situacijos nematė, nes NKA1 (buvusiai (duomenys neskelbtini)) sušukus, jog jos neleidžia įeiti pro duris, jis buvo nugara atsisukęs į buto duris ir pasilenkęs nusiimti batus. O kai atsisuko matė, kaip KAL1 jau tarpduryje esančią NKA1 (buvusią (duomenys neskelbtini)) vieną kartą savo rankomis pastūmė, nuo ko ji atsidūrė laiptinėje, po ko KAL1 uždarė buto duris ir jas užrakino iš vidaus. NKA1 (buvusi (duomenys neskelbtini)) liko laiptinėje. Tačiau pačio prispaudimo durimis fakto jis nematė (1 t., b. l. 112-113, 3 t., b. l. 133-134). Akcentuotina, jog beveik po savaitės nuo įvykio duotus liudytojo parodymus, kad nukentėjusioji buvo sušukusi, jog ją prispaudė, galėjo įtakoti įvykio vietoje policijos pareigūnų užduodami klausimai ar pastarasis matė, kaip nukentėjusioji buvo prispausta su durimis. Tačiau ir tuomet liudytojas LUD1 policijos pareigūnams nurodė, kad jis to veiksmo ar nukentėjusiąją užgavo nematė. Jos neleido įeiti į vidų. Čia pasirėkavo, triukšmas (1 t., b. l. 50-53). Vis tik teisėjų kolegija pažymi, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-82-594/2025).

Nagrinėjamu atveju vertinant paties nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d., policijos pareigūnui du kartus paklausus KAL1 ar šis prispaudė nukentėjusiąją su durimis? Pastarasis atsakė nežino ar prispaudė (1 t., b. l. 50-53). Apklausiamas įtariamuoju pirminės apklausos, vykusios 2025 m. sausio 3 d., metu KAL1 nurodė, kad pasinaudodamas savo teise, parodymus duos ir dėl savo kaltės pasisakys dalyvaujant jo gynėjui, kurį susiras pats (2 t., b. l. 47). 2025 m. vasario 4 d. papildomos apklausos metu, jau 2025 m. sausio 14 d. būdamas susipažinęs su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo, kaip ir vėlesnių apklausų metu, KAL1 kaltės nepripažino, kadangi jau žinojo, kad jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų byloje nėra, todėl ir tvirtino, kad NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) durimis tikrai neprispaudė. Aktyviai citavo paties įvykio metu darytą garso įrašą tvirtindamas, kad jis ne kartą prašė sutuoktinės patraukti koją, bet ji sąmoningai provokavo konfliktą tarp jų ir toliau veikė savo kūno fizine raiška – ji tęstinai kliudė jam uždaryti buto duris ir sąmoningai pasakė „naudok smurtą, turėsiu įrodymą“. Kategoriškai neigė, kad atliko kažkokius tyčinius veiksmus NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu ir taip ją sužalojo (2 t., b. l. 59-61, 125-126, 3 t., b. l. 188-189).

Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Ypač, kai nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi.

Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju byloje esančių objektyvių duomenų – bendrojo pagalvos centro garso įrašo, policijos pareigūnų kūno kamera įvykio vietoje daryto įrašo, asmens apžiūros protokole ant NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) dešinės rankos žasto užfiksuoto paraudimo, taip pat medicininiame dokumento išraše bei specialisto 2024 m. rugsėjo 27 d. išvadoje Nr. G 2052/2024 (02) nustatyto nukentėjusiosios NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) sužalojimo ir specialisto Žydrūno Mėgelaičio parodymų visiškai pakanka nuteistojo KAL1 kaltei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą pagrįsti.

Tai, kad apelianto pateiktame įvykio metu darytame garso įraše nukentėjusioji NKA1 (buvusi (duomenys neskelbtini)) tiesiogiai neįvardijo nuteistojo KAL1 jam kaltinime inkriminuotų veiksmų atlikimo (suspaudimo tarpduryje nemažiau kaip du kartus), garsiai neišreiškė, jog jai skauda, viso to nenurodė ir savo advokatei su kuria bendravo telefonu bei pasakė „naudok smurtą“ neleidžia nukentėjusiosios NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) parodymus vertinti kaip nepatikimus ir išsigalvotus. Kaip jau minėta, nukentėjusiosios parodymai apie patirtą sužalojimą nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, ji puikiai suprato, kad įvykyje dalyvavo ir liudytojas LUD1 bei negalėjo nuspėti kokias aplinkybes jis nurodys. Akivaizdu, jog šioje situacijoje visas nukentėjusiosios dėmesys buvo nukreiptas į tai, kad KAL1 neįleidžia jos į butą, nors teismo nutartimi buvo įpareigotas tai padaryti ir leisti jai dalyvauti vykdant ekspertizę. Todėl tik pasibaigus konfliktiniai situacijai ir nukentėjusiajai supratus kas įvyko, ji iš karto kreipėsi pagalbos tiek į policiją, tiek į gydymo įstaigą. Tai, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji nurodė turinti garso įrašą, kurio vėliau nepateikė taip pat neleidžia jos parodymais nesivadovauti. KAL1 atvykusiems policijos pareigūnams irgi nenurodė, jog darė garso įrašą įvykio metu. Jį pateikė tik vėliau, jau žinodamas jo turinį. Tuo tarpu garso įraše po įvykusio bruzdesio nukentėjusiajai NKA1 (buvusiai (duomenys neskelbtini)) sušukus „O Jėzau. Ar tu iš proto išsikraustei“, jos balse jaučiamas susijaudinimas, kuris iš esmės atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kuomet KAL1 prispaudė ją durimis, ji kažką sušuko. Tuomet ji atsitraukė iš tarpdurio į laiptinę ir KAL1 uždarė buto duris ir jas užrakino iš vidaus. Ar KAL1 ją pastūmė rankomis, norėdamas jog ji pasitrauktų iš tarpdurio, ji jau neprisimena. Viskas įvyko gana greitai, kuomet jis prispaudė ją durimis (1 t., b. l. 118-121). O vien smulkus visų įvykio detalių nenurodymas, t. y. jog po šio sušukimo nukentėjusioji dar bendravo su advokate, o nuteistasis jai liepė patraukti koją, neleidžia NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) parodymus vertinti kaip nenuoseklius. Akivaizdu, jog nukentėjusioji dėl susiklosčiusios situacijos ir susijaudinimo visų aplinkybių įvykusių po nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų sukėlusių jai fizinį skausmą ir nustatytą sužalojimą, nebesureikšmino, o akcentavo tik patį suspaudimo durimis faktą, kurį neabejotinai patvirtina byloje surinkti ir šios nutarties 17 punkte aptarti įrodymai. Todėl nuteistojo KAL1 prašymas jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, netenkinamas.

Dėl civilinio ieškinio

Nuteistasis KAL1 apeliaciniame skunde civilinio ieškinio atmetimą sieja su jo išteisinimu ir iš esmės nepateikia jokių kitų motyvų, tik tai, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp jo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios reikalaujamos atlyginti žalos.

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad nuteistasis KAL1 baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą patrauktas pagrįstai toliau patikrina ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis reglamentuojančiomis žalos nustatymą.

Nukentėjusioji NKA1 (buvusi (duomenys neskelbtini)) civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nuteistojo KAL1 3000 eurų neturtinės, 35 eurus turtinės žalos atlyginimo ir 700 eurų bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 136–156).

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Į bylą nukentėjusiosios NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) pateikti įrodymai patvirtina, jog ji dėl patirto sveikatos sutrikdymo turėjo išlaidų susijusių su įtvaro įsigijimu (3 t., b. l. 136–156), todėl apylinkės teismas nukentėjusiajai visiškai pagrįstai priteisė jos prašomą – 35 eurų turtinės žalos dydį.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

Kasacinės instancijos teismas formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies, teismas motyvavo, kad tokio dydžio neturtinė žala nustatoma, įvertinus nukentėjusiajai NKA1 (buvusiai (duomenys neskelbtini)) diagnozuotą dešinio raktikaulio petinio galo panirimą, jos patirtus nepatogumus, sukeltą fizinį skausmą, išgąsti ir nerimą. Bei atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę ir turtinę padėtį, taip pat nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, jos reputacijai, nenustatytus liekamuosius reiškinius, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos dydį nuo 3000 eurų sumažino iki 1500 eurų.

Teisėjų kolegija neabejoja, kad NKA1 (buvusia (duomenys neskelbtini)) dėl nuteistojo KAL1 padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamus tiek fizinius, tiek ir dvasinius išgyvenimus, kuriuos apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dvasiniai, emociniai sukrėtimai, neigiami jausmai, pažeminimas, apribotos darbo ir socialinio gyvenimo galimybės, neigiamas poveikis psichinės sveikatos būklei, kadangi šias aplinkybes pagrindžia ir nukentėjusiosios paaiškinimai nurodomi civiliame ieškinyje (3 t., b. l. 136–139). Tuo tarpu teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K-86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021). Tad šiuo atveju teisėjų kolegija įvertinusi, jog jokių ilgalaikių liekamųjų reiškinių susijusių su fizine ar psichine sveikata nukentėjusiajai nustatyta nebuvo, tačiau ji gydėsi ir nedarbinga buvo ganėtinai ilgą laiką –30 dienų, taip pat atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis KAL1 yra darbingo amžiaus ir dirbantis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai NKA1 (buvusiai (duomenys neskelbtini)) atitinka formuojamą teismų praktiką ir yra teisingas bei proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, kuria buvo pasikėsinta į įstatymo ypač saugomą vertybę – sveikatą. Todėl pagrindo mažinti nukentėjusiajai NKA1 (buvusiai (duomenys neskelbtini)) priteistą neturtinės žalos dydį arba jos visai nepriteisti teisėjų kolegija nenustatė.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji NKA1 (buvusia (duomenys neskelbtini)) taip pat prašė priteisti ir atstovavimo išlaidas už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme iš nuteistojo KAL1 , kurios sudarė 700 eurų. Ir šį jos prašymą apylinkės teismas tenkino visa apimtimi, konstatavęs, jog nukentėjusioji šias išlaidas pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, pridėdama prie bylos kvitus.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad teisinės paslaugos NKA1 (buvusiai (duomenys neskelbtini)) buvo suteiktos tinkamai, byla teisme buvo nagrinėjama iš esmės, vyko ne vienas teisimasis posėdis ir išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti, daro išvadą, kad apylinkės teismo išvados dėl nukentėjusiajai NKA1 (buvusiai (duomenys neskelbtini)) priteistinos sumos advokato išlaidoms apmokėti pagrįstos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teisingumo ir protingumo kriterijų aiškinimu, todėl pagrindas jų nepriteisti ar jas sumažinti taip pat nenustatytas, kadangi nuteistasis KAL1 yra darbingo amžiaus ir dirbantis.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Nukentėjusiosios NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) atstovas advokatas pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą išreiškė prašymą priteisti iš nuteistojo KAL1 išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme bei pateikė tai patvirtinančius sąskaitos ir bankinio mokėjimo išrašus 600 eurų sumai (4 t., b. l. 73-74).

Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą šioje byloje padavė tik nuteistasis KAL1 prašydamas jį išteisinti, nukentėjusiosios NKA1 (buvusios (duomenys neskelbtini)) turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistojo KAL1 . Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios patirtos išlaidos vertinamos kaip protingos, proporcingos advokato suteiktai pagalbai, kadangi atstovo advokato pateiktoje sąskaitoje už suteiktas teisines paslaugas detalizuota, kad išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir atstovavimas (4 t., b. l. 73). Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi atstovo advokato rengtą dokumentą, atstovavimo apimtį dviejuose teismo posėdžiuose Kauno apygardos teisme, prašomą priteisti sumą už suteiktas teisines paslaugas, tai kad nuteistasis KAL1 turi darbą ir jo apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiosios patirtas išlaidas priteisia iš nuteistojo KAL1 pilna apimtimi.

Kauno apygardos teisme 2026 m. rugpjūčio 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 18 d. pažyma Nr. APD-2026-08394, kuria prašoma už nuteistajam KAL1 suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 250 Eur (4 t., b. l. 68-70). 2026 m. spalio 1 d. buvo gauta patikslinta pažyma Nr. APD-2026-09918, kuria prašoma už nuteistajam KAL1 suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 333,33 Eur (4 t., b. l. 101-103).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Tačiau pažymėtina ir tai, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą.

Šiuo atveju nustatyta, kad patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Kauno apygardos teismui buvo gauta 2026 m. spalio 1 d. o teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas ir vyko 2026 m. rugsėjo 30 d. Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma apeliacinės instancijos teisme buvo gauta po to, kai teisėjų kolegija 2026 m. rugsėjo 30 d. išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslintoje pažymoje pareikštas prašymas iš nuteistojo KAL1 valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudarančias 333,33 eurus paliekamas nenagrinėtas.

Tuo tarpu pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 18 d. pažyma Nr. APD-2026-08394, su prašymu iš nuteistojo KAL1 priteisti 250 eurų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme pateikta laiku, todėl spręstinas šių išlaidų atlyginimo klausimas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka BPK 322 straipsnio 1 dalis numato privalomą gynėjo dalyvavimą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo KAL1 valios. Esant tokioms aplinkybėms proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš KAL1 valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nuosprendį.

Priteisti iš nuteistojo KAL1 nukentėjusiajai NKA1 (buvusiai (duomenys neskelbtini)) 600 eurų (šešis šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Palikti nenagrinėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme pagal patikslintą 2026 m. spalio 1 d. pažymą Nr. APD-2026-09918.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminę 2026 m. rugpjūčio 18 d. pažymą Nr. APD-2026-08394, iš nuteistojo KAL1 nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėGytis Večerskas