Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-544-552/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09376-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 5.7(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas PRS1 (PRS1) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, ir atsakovas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. Sp-263 „Dėl socialiniame tinkle „Youtube“ paskelbto vaizdo įrašo „Kodėl Z. yra nusikaltėlis? (2023 faktai)“ vertinimo politinės reklamos požiūriu“ (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėjas skunde nurodė, kad VRK 2023 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. Sp-263 jo vaizdo įrašą „Kodėl Z. yra nusikaltėlis? (2023 faktai)“, paskelbtą socialiniame tinkle „YouTube“ (toliau – ir Vaizdo įrašas), pripažino politine reklama, skleista neigiamais PRS2 interesais, nes jame pateikta neigiama informacija ir raginta nebalsuoti už šį kandidatą, siekiant daryti įtaką rinkimų rezultatams bei paveikti rinkėjų motyvaciją.Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes priimtas netinkamai aiškinant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse (toliau – ir RK) įtvirtintą politinės reklamos sąvoką. Informacijai pripažinti politine reklama būtinos dvi sąlygos: ji turi būti skleidžiama įstatyme nurodytų politinių subjektų, jų vardu ir (ar) interesais, o jos skleidimu turi būti siekiama paveikti rinkimų rezultatus ar rinkėjų motyvaciją arba propaguoti šiuos subjektus, jų idėjas, tikslus ar programą. Pareiškėjas pažymėjo, kad šios sąlygos, suformuluotos taikant anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, išlieka aktualios, nes RK įtvirtintos politinės reklamos sąvokos struktūra iš esmės nepasikeitė.Pareiškėjas nurodė, kad jis nepriklauso nė vienai RK įvardytai politinių subjektų kategorijai ir neveikė jų vardu ar interesais. Nors Vaizdo įraše pateikta neigiama informacija apie PRS2 ir siekta paveikti rinkimų rezultatus, vien šios aplinkybės nepakanka informacijai pripažinti politine reklama. Nebuvo įrodymų, kad pareiškėjas būtų veikęs kito politinės kampanijos dalyvio interesais ar susitaręs su juo dėl informacijos skleidimo. Vaizdo įraše išsakytas raginimas balsuoti už PRS3 arba PRS4 nebuvo esminis, taip pat nenustatyta, kad jis būtų orientuotas į konkretaus kito kandidato interesus.Pareiškėjas iš esmės pritarė VRK darbo grupės 2023 m. spalio 11 d. išvadai, laikydamas ją motyvuota ir teisiškai pagrįsta, tačiau teigė, kad VRK ginčijamą Sprendimą priėmė nepaisydama šios išvados.Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad VRK darbo grupė, ištyrusi 2023 m. kovo 27 d. gautą PRS2 pareiškimą, 2023 m. spalio 11 d. išvadoje siūlė pareiškėjo Vaizdo įrašo nepripažinti politine reklama. Darbo grupė nustatė, kad šiame įraše pateikta neigiama informacija apie PRS2 ir raginta už jį nebalsuoti, tačiau vertino, jog įrašo turinys nukreiptas tik prieš šio kandidato interesus, todėl atitinka kompromituojančios informacijos, o ne politinės reklamos požymius. Atitinkamai darbo grupė konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo pareigos įrašo žymėti RK nustatyta tvarka. VRK 2023 m. spalio 19 d. posėdyje darbo grupės siūlymui nepritarta ir pavesta parengti alternatyvų sprendimo projektą pagal posėdyje išsakytus VRK narių argumentus.Atsakovas pažymėjo, kad darbo grupės išvada ir joje pateikti siūlymai VRK nėra privalomi. Sprendimus VRK priima kolegialiai, jos nariams balsuojant ir turint teisę pritarti arba nepritarti pateiktam sprendimo projektui. Todėl aplinkybė, kad darbo grupė siūlė Vaizdo įrašo nepripažinti politine reklama, savaime nepaneigia 2023 m. spalio 26 d. VRK narių balsų dauguma priimto ginčijamo Sprendimo teisėtumo.Atsakovo teigimu, priėmus RK, politinės reklamos sąvoka papildyta teigiamos ir neigiamos informacijos bei siekio daryti įtaką rinkimų rezultatams kriterijais, kuriuos VRK nariai vertino priimdami ginčijamą Sprendimą. RK 95 straipsnio 1 dalyje nėra ribojamas politinę reklamą galinčių skleisti subjektų ratas, tačiau nustatyta, kieno vardu ir (ar) interesais ji turi būti skleidžiama. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jis nepriklauso šioje nuostatoje įvardytoms politinių subjektų kategorijoms, nepaneigia galimybės jo paskleistą informaciją pripažinti politine reklama. Susitarimas su politinės kampanijos dalyviu ar jo užsakymas taip pat nėra būtinas politinės reklamos požymis.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas veikė kaip viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, o jo valdomas „YouTube“ kanalas „1K“, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vertinimu, yra visuomenės informavimo priemonė. Todėl Vaizdo įrašas vertintinas ne vien kaip asmeninės nuomonės išraiška, bet ir kaip žiūrovų apsisprendimą siekianti paveikti informacija. Pats pareiškėjas pripažino, kad įraše, sulaukusiame 168 000 peržiūrų, skleidė neigiamą informaciją apie PRS2, siekė daryti įtaką rinkimų rezultatams ir ragino nebalsuoti už PRS2, o pasirinkti PRS3, PRS4 arba kitus kandidatus. Atsakovo vertinimu, tokia informacija buvo skleidžiama PRS2 nenaudai ir kitų kandidatų interesais, todėl atitiko RK įtvirtintą politinės reklamos sąvoką.Atsakovas paaiškino, kad VRK, nepritardama darbo grupės teisiniam vertinimui, ginčijamą Sprendimą grindė tyrimo medžiaga, Vaizdo įrašo turiniu ir posėdyje išsakytais VRK narių argumentais. Dauguma VRK narių vertino, kad raginimas balsuoti už kitus kandidatus buvo orientuotas į jų interesus ir juo siekta paveikti rinkimų rezultatus. Šie motyvai, nors ir nesutapo su VRK darbo grupės išvadoje pateiktu vertinimu, buvo užfiksuoti posėdžio įraše, protokole ir ginčijamame Sprendime.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino VRK 2023 m. spalio 26 d. Sprendimą.Teismas nustatė, kad PRS2 2023 m. kovo 27 d. kreipėsi į VRK su pareiškimu atlikti tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų. VRK darbo grupė 2023 m. spalio 11 d. išvadoje siūlė nepripažinti Vaizdo įrašo politine reklama, nes nenustatyta, kad pareiškėjas ((duomenys neskelbtini)) socialinio tinklo „YouTube“ kanale „1K“ rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu skleidė užsakytą informaciją ir (ar) veikė konkretaus kandidato interesais. Darbo grupė vertino, kad Vaizdo įrašas atitinka RK 100 straipsnyje apibrėžtos kompromituojančios informacijos požymius. VRK 2023 m. spalio 19 d. posėdyje nepritarė pateiktam sprendimo projektui ir nusprendė parengti alternatyvų projektą. VRK 2023 m. spalio 26 d. posėdyje priėmė Sprendimą, kuriuo Vaizdo įrašą pripažino politine reklama, skleista neigiamais PRS2 interesais.Įvertinęs RK 95 straipsnio 1 dalį, teismas padarė išvadą, kad ši teisės norma apibrėžia tiek subjektų ratą, tiek skleidžiamos informacijos pobūdį ir tikslą. Teismas pažymėjo, kad informacijai pripažinti politine reklama būtinos dvi sąlygos: 1) ji turi būti skleidžiama valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato, jų vardu ir (ar) interesais; 2) skleidžiama teigiama ar neigiama informacija turi būti siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba jos skleidimu turi būti propaguojamas valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys, rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, jų idėjos, tikslai ar programa.Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra politikas, politinės partijos narys, politinės kampanijos dalyvis ar kandidatas. Laisvės partija 2023 m. liepos 19 d. raštu Nr. LT-S-20230719, atsakydama į VRK paklausimą, nurodė, kad Vaizdo įrašo turinys nebuvo derintas nei su šia partija, nei su jos iškeltu kandidatu į merus PRS4. Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. S-4 nurodė, kad įraše išsakyta parama kandidatui į Vilniaus miesto merus PRS3 nebuvo derinta nei su šia partija, nei su pačiu kandidatu. Be to, VRK darbo grupės 2023 m. spalio 11 d. išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas Vaizdo įraše ragino nebalsuoti už PRS2, o antrajame rinkimų ture pasirinkti PRS4, PRS3 arba kitus kandidatus.Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad neigiamo turinio informaciją apie PRS2 paskleidė asmuo, kuris nėra politikas, politinės partijos narys, politinės kampanijos dalyvis ar kandidatas. Taip pat byloje nesurinkta duomenų, kad informacija buvo skleidžiama kurio nors iš šių subjektų vardu ir (ar) interesais. Pareiškėjas ragino balsuoti ne tik už PRS4 ar PRS3, bet ir už kitus kandidatus, išskyrus PRS2, todėl teismas vertino, kad jis neveikė konkretaus asmens vardu ir (ar) interesais, o išreiškė neigiamą nuomonę apie vieną kandidatą.Teismas nesutiko su atsakovo pateiktu RK 95 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir pažymėjo, kad skleidžiama informacija gali būti tiek neigiamo, tiek teigiamo turinio, tačiau ją skleidžiantis asmuo turi veikti įstatyme nurodyto subjekto vardu ir (ar) interesais. Teismo vertinimu, šiuo atveju nei PRS2, nei kitas politikas, politinės partijos narys, politinės kampanijos dalyvis ar kandidatas neturėjo intereso, kad pareiškėjas Vaizdo įraše paskleistų neigiamo turinio informaciją.Teismas pažymėjo, kad tiek teigiamo, tiek neigiamo turinio informacija gali būti pripažinta politine reklama tik nustačius abi aptartas sąlygas. Nenustačius bent vienos iš jų, informacijos skleidimas negali būti pripažintas politine reklama. Teismas taip pat nurodė, kad RK 95 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė konstatuoti politinės reklamos skleidimo ir jos žymėjimo reikalavimų pažeidimą, kai informaciją skleidžia šios normos dispozicijoje nenurodytas asmuo.Teismas atkreipė dėmesį, kad anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme įtvirtintas siekis paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume ir RK įtvirtintas siekis daryti įtaką rinkimų rezultatams savo esme nėra tokie skirtingi, kaip teigė atsakovas. Poveikis rinkėjų motyvacijai yra tiesiogiai susijęs su rinkimų rezultatais, nes, nepakeitus rinkėjų motyvacijos, rinkimų rezultatai nepakistų.Atsižvelgęs į 2023 m. spalio 19 d. VRK posėdyje vykusią diskusiją, teismas nurodė, kad VRK narių samprotavimai, abejonės ir pritarimo ar nepritarimo argumentai, jų neapibendrinus ir aiškiai nesuformulavus, negali būti laikomi pakankamais priimto Sprendimo motyvais. Iš jų nėra aišku, kokiais konkrečiais argumentais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas Sprendimas.Teismo vertinimu, neaišku, kokios papildomos aplinkybės, palyginti su nustatytomis tyrimo metu ir nurodytomis darbo grupės išvadoje, leido VRK spręsti, kad Vaizdo įrašas atitinka RK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą politinės reklamos sąvoką.Teismas pažymėjo, kad nei skunde, nei atsiliepime nebuvo keliamas informacijos skleidimo atlygintinumo klausimas, o VRK Sprendime pripažinta, kad politinė reklama skleista neatlygintinai. Kadangi tarp šalių nekilo ginčo dėl to, ar už Vaizdo įrašo skleidimą buvo atlyginta, teismas šiuo klausimu išsamiau nepasisakė.Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad VRK nepagrįstai pripažino Vaizdo įrašą atitinkančiu RK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą politinės reklamos sąvoką, todėl panaikino VRK 2023 m. spalio 26 d. Sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.III.Atsakovas VRK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą atmesti.Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas netinkamai aiškino RK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą politinės reklamos sąvoką. Šioje nuostatoje nėra ribojamas politinę reklamą galinčių skleisti subjektų ratas, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas nėra politikas, politinės organizacijos narys, politinės kampanijos dalyvis ar kandidatas, nėra teisiškai reikšminga. Atsakovo vertinimu, informacijos skleidimas kandidatų interesais nebūtinai turi būti vykdomas jų užsakymu ar su jais suderintas. Neigiamos informacijos apie vieną kandidatą skleidimas, raginant už jį nebalsuoti ir pasirinkti kitus kandidatus, laikytinas politine reklama, skleidžiama kitų kandidatų interesais.Atsakovas pažymi, kad teismas neįvertino tyrimo išvadoje, remiantis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vertinimu, nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas veikė kaip viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, o jo valdomas socialinio tinklo „YouTube“ kanalas „1K“ yra visuomenės informavimo priemonė, kuriai taikomi RK 97 straipsnyje nustatyti politinės reklamos skleidimo reikalavimai. Todėl teismas nepagrįstai Vaizdo įrašą vertino tik kaip pareiškėjo asmeninės neigiamos nuomonės išraišką. Vaizdo įraše pateikta neigiama informacija apie kandidatą PRS2, tiesiogiai raginta už jį nebalsuoti, o antrajame rinkimų ture balsuoti už PRS4 ar PRS3. Šios aplinkybės, taip pat įrašo sklaidos mastas – 168 000 peržiūrų – patvirtina, kad buvo siekiama paveikti rinkėjų apsisprendimą ir rinkimų rezultatus. Atsakovo teigimu, Vaizdo įrašas dėl agitacinio turinio nepatenka į RK 97 straipsnio 3 dalyje nustatytas politinės reklamos išimtis, taikomas įprastiniams informaciniams pranešimams, kuriais neagituojama, ir objektyviai, laikantis politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principo, skleidžiamai informacijai apie rinkimų programas. Tokį vertinimą patvirtina ir VRK rekomendacijos dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo. Atsakovas nurodo, kad politinė reklama buvo skleista neatlygintinai, o visuomenės informavimo priemonėms nustatytu tokios reklamos skleidimo ribojimu siekiama užtikrinti vienodas politinės konkurencijos sąlygas, politinės kampanijos finansavimo kontrolę bei saviraiškos laisvės ir teisės į laisvus rinkimus pusiausvyrą. Šiuo aspektu atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. eA-183-502/2022.Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad VRK Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų motyvavimo reikalavimų. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tyrimo metu surinktą faktinę medžiagą ir 2023 m. spalio 19 d. VRK posėdyje išsakytą teisinį ginčo informacijos vertinimą, į kurį nurodyta sprendimo preambulėje. Sprendimui pritarę VRK nariai paaiškino, kad Vaizdo įraše skleista neigiama agitacija prieš PRS2, siekiant paveikti rinkėjų valią kitų kandidatų naudai. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į kolegialų VRK sprendimų priėmimą, šie argumentai laikytini Sprendimo motyvais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų nepripažino pakankamais Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui pagrįsti. Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. Sp-263, kuriuo „YouTube“ platformoje pareiškėjo paskelbtas vaizdo įrašas „Kodėl Z. yra nusikaltėlis? (2023 faktai)“ pripažintas politine reklama ir konstatuoti jos skleidimo pažeidimai, teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčijamu Sprendimu VRK nusprendė: 1) pripažinti Vaizdo įrašą politine reklama, skleista neigiamais PRS2 interesais, nes šiuo vaizdo įrašu buvo skleidžiama neigiama informacija su įvardytu siekiu daryti įtaką rinkimų rezultatams ir paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, tai yra raginant nebalsuoti už PRS2; 2) pripažinti šio sprendimo 1 punkte nurodytą Vaizdo įrašą paslėpta politine reklama; 3) pripažinti, kad paskelbus šio sprendimo 1 punkte nurodytą Vaizdo įrašą buvo pažeisti RK 95 straipsnio 5 dalis – skleista nepažymėta politinė reklama – ir 97 straipsnio 1 dalies 2 punktas – politinė reklama skleista neatlygintinai.Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo VRK sprendimu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kuris pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamą Sprendimą, konstatavęs, kad nenustatyta būtinoji informacijos pripažinimo politine reklama sąlyga – jos skleidimas RK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto vardu ir (ar) interesais. Teismas vertino, kad pareiškėjas išreiškė neigiamą nuomonę apie vieną kandidatą, o duomenų, jog tai padarė kitų kandidatų ar politinių organizacijų vardu arba interesais, nesurinkta.Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti, teigdamas, kad teismas nepagrįstai susiaurino politinės reklamos sąvoką. Anot atsakovo, informacijai pripažinti politine reklama nebūtina, kad jos skleidėjas būtų politinės kampanijos subjektas ar veiktų kandidatų užsakymu arba su jais suderinęs turinį. VRK vertinimu, Vaizdo įraše skleista neigiama informacija apie PRS2 ir tiesioginiai raginimai rinktis kitus kandidatus patvirtina siekį paveikti rinkėjų valią šių kandidatų interesais. Atsakovo nuomone, teismas taip pat neįvertino pareiškėjo, kaip viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo, statuso, Vaizdo įrašo sklaidos masto bei agitacinio turinio, dėl kurio jam netaikomos politinės reklamos išimtys ir galioja neatlygintinos politinės reklamos skleidimo ribojimai. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Vaizdo įrašo paskelbimo ir VRK Sprendimo priėmimo metu galiojusio Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ( 2022 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. XIV-1381 redakcija) buvo nustatyta, kad politinė reklama – valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp rinkimų politinių kampanijų skleidžiama teigiama ar neigiama informacija, kuria siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Tuo metu galiojusi Rinkimų kodekso 95 straipsnio 5 dalis nustatė, kad nepažymėta politinė reklama laikoma paslėpta politine reklama. Politinė reklama, pažymėta nesilaikant nustatytų reikalavimų, ir paslėpta politinė reklama yra draudžiamos. Už jų skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.Rinkimų kodekso 97 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad draudžiama skleisti politinę reklamą neatlygintinai, išskyrus specialiąsias ar diskusijų laidas.Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (aiškinant tuomet galiojusiame Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme įtvirtintą politinės reklamos sąvoką) nurodoma, kad tam, jog skleidžiamą informaciją galima būtų pripažinti politine reklama, ji turi atitikti šiuos kriterijus: 1) ji turi būti skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais; 2) tokia informacija turi būti siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba jos skleidimu turi būti propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (žr., pvz., 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2839-968/2021; 2019 m. kovo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019; 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-183-502/2022; 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-574-662/2023). Nors palyginus šią sąvoką su RK įtvirtinta politinės reklamos sąvoka, konstatuotina, kad jos nėra visiškai tapačios, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad ginčui aktualiu aspektu išlieka aktualūs ir ankstesnį teisinį reguliavimą aiškinant suformuoti teismų praktikos išaiškinimai.Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos faktines aplinkybes, bylos šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatyta visų būtinų Vaizdo įrašo pripažinimo politine reklama sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Vaizdo įrašo turinys patvirtina siekį paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ir byloje iš esmės dėl to tarp šalių nėra ginčo, tačiau nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų išvadai, kad pareiškėjas informaciją skleidė Rinkimų Kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų vardu ir (ar) interesais.Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl RK 95 straipsnio 1 dalies aiškinimo, pažymi, kad pareiškėjo nepriklausymas šioje nuostatoje išvardytiems subjektams savaime neužkerta kelio jo skleidžiamą informaciją pripažinti politine reklama. Tačiau tokiu atveju būtina nustatyti, kad tokia informacija skleidžiama šių subjektų vardu ir (ar) interesais. Šis požymis yra savarankiškas ir negali būti sutapatinamas vien su siekiu paveikti rinkėjų apsisprendimą. Sutiktina su atsakovu, kad kandidato užsakymas ar išankstinis informacijos suderinimas nėra būtina veikimo jo interesais sąlyga, tačiau tai neatleidžia VRK nuo pareigos tokį veikimą pagrįsti kitais konkrečiais duomenimis. Vien aplinkybė, kad vieno kandidato kritika gali būti palanki jo konkurentams, savaime nepatvirtina, jog informacija skleidžiama pastarųjų interesais. Priešingu atveju bet kuri rinkėjų pasirinkimą galinti paveikti bet kurio kandidato kritika galėtų būti pripažįstama politine reklama, atskirai neįrodinėjant jos skleidimo konkrečių subjektų vardu ir (ar) interesais.Nagrinėjamu atveju pareiškėjo raginimai nebalsuoti už PRS2 ir rinktis PRS4 ar PRS3 arba kitus kandidatus galėtų pagrįsti siekį paveikti rinkėjų apsisprendimą, tačiau savaime nėra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas veikė šių kandidatų interesais. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Vaizdo įrašo turinys nebuvo derintas su nurodytais kandidatais ar juos iškėlusiomis politinėmis partijomis, o kitų duomenų, pagrindžiančių veikimą jų vardu ir (ar) interesais, nesurinkta. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama ne vien pareiškėjo statusu ar informacijos suderinimo nebuvimu, bet ir tuo, kad byloje nepakanka duomenų savarankiškam ir būtinam politinės reklamos požymiui nustatyti.Šios išvados nepaneigia atsakovo nurodytas pareiškėjo, kaip viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo, statusas bei jo valdomo „YouTube“ kanalo priskyrimas visuomenės informavimo priemonėms. Toks statusas savaime nelemia visos šioje priemonėje paskelbtos informacijos pripažinimo politine reklama. RK 97 straipsnyje nustatytų politinės reklamos skleidimo reikalavimų taikymas suponuoja, kad informacija atitinka RK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą politinės reklamos sąvoką. Todėl nei pareiškėjo veiklos pobūdis, nei Vaizdo įrašo sklaidos mastas – 168 000 peržiūrų – negali pakeisti trūkstamo šios sąvokos požymio. Peržiūrų skaičius atskleidžia informacijos pasiekiamumą, tačiau neįrodo, kieno vardu ir (ar) interesais ji buvo skleidžiama.Teisėjų kolegijos vertinimu, VRK argumentas, kad dėl agitacinio turinio Vaizdo įrašui netaikomos RK 97 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys, taip pat nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Informacijos nepatekimas į šias išimtis savaime nereiškia, kad ji yra politinė reklama, jeigu nenustatyti visi RK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti požymiai. Būtinybė nustatyti tiek informacijos skleidimą atitinkamų subjektų vardu ir (ar) interesais, tiek jos tikslą paveikti rinkėjus pabrėžiama ir teismų praktikoje, kurioje remiamasi atsakovo nurodyta nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-183-502/2022. VRK rekomendacijos negali išplėsti įstatyme įtvirtintos politinės reklamos sąvokos, o politinės konkurencijos sąlygų, kampanijos finansavimo skaidrumo ir saviraiškos laisvės bei teisės į laisvus rinkimus pusiausvyros užtikrinimo tikslai nepakeičia pareigos pagrįsti konkrečios informacijos atitiktį šiai sąvokai. Todėl, nenustačius, kad pareiškėjas informaciją skleidė RK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų vardu ir (ar) interesais, vien jos neatlygintinumas nesudaro pagrindo konstatuoti politinės reklamos skleidimo reikalavimų pažeidimą.Teisėjų kolegija pažymi, kad viešosios teisės normos, kuriomis nustatomos asmenų pareigos, ribojamos jų teisės ar sudaromos prielaidos taikyti atsakomybę, negali būti aiškinamos plečiamai taip, kad asmeniui būtų nustatyti įstatyme nenumatyti ribojimai ar pareigos. Todėl RK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta politinės reklamos sąvoka negali būti išplečiama atsisakant kurio nors iš joje nustatytų būtinų požymių. Vien siekis paveikti rinkėjų apsisprendimą, nenustačius informacijos skleidimo įstatyme nurodytų subjektų vardu ir (ar) interesais, nėra pakankamas pagrindas informaciją pripažinti politine reklama ir taikyti jos skleidimui nustatytus reikalavimus. Kitoks aiškinimas išplėstų šių reikalavimų taikymo sritį už įstatyme apibrėžtų ribų ir neatitiktų teisėtumo bei teisinio apibrėžtumo principų.Šioje byloje teisėjų kolegijos padarytos išvados atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-375-575/2023 pateiktus išaiškinimus dėl būtinųjų politinės reklamos požymių nustatymo.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, įvertino reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai panaikino VRK Sprendimą, nenustatęs visų būtinų Vaizdo įrašo pripažinimo politine reklama požymių. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Iveta Pelienė