Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-658-821/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02276-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 36(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-210/04-2024) ir priimti naują sprendimą; 2) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) 2024 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 5-IL-408 „Dėl PRS1 leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėjas skunde nurodė, kad: Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Vilniaus AVPK) pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Europos šaunamojo ginklo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vardu registruoti šaunamieji ginklai: (duomenys neskelbtini). Nurodyti ginklai, pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18058-23, buvo paimti laikinai saugoti ir saugomi Vilniaus AVPK ginklų saugykloje.Ginčijamame Sprendime, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, neteisėtai šaudė iš ginklo, šaudė sodyboje, šaudyti neskirtoje vietoje, šalia esant pašaliniams asmenims, bei sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai ginklu pasinaudoti, tuo sukėlė grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsnyje nustatytų ginklų savininkams pareigų ir taikomų draudimų.Pareiškėjas iš teisėtai laikomo ginklo šaunamojo pistoleto Glock 17 iššovė apie 10 kartų. Paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad nuo 2000 metų turi leidimus medžioklei, savigynai ir sportui. Ginklams laikyti turi seifą, kuris yra įrengtas jo faktinėje gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 18 d. nuvažiavo į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Tuo metu vežėsi su savimi savigynai išduotą ginklą Glock 17, kuriame buvo įdėta dėtuvė su šoviniais. Kadangi sodyba yra atokioje vietoje, todėl paprastai važiuodamas į sodybą pasiima su savimi ginklą. Apie 20.30 val., būdamas sodyboje, pirties terasoje, iš tolo pamatęs prie savo tvenkinio ir miškelio, maždaug 10–12 m atstumu neadekvačiai besielgiančią lapę, tikėtina, sergančią pasiutlige, nusprendęs ją išgąsdinti, iššovė iš turimo tuo metu ginklo, kad ji pabėgtų į mišką. Tuo metu sodyboje pareiškėjas buvo vienas, iššaudamas niekam pavojaus nesukėlė, šaudamas laikėsi visų saugumo taisyklių. Tuo metu kai šaudė, pareiškėjas buvo blaivus. Tik atvykus draugams išgėrė draugo atsivežtą vyno butelį. Tai buvo apie vidurnaktį, prieš atvykstant policijos pareigūnams, po šaudymo praėjus daugiau nei trims valandoms. Pareiškėjui girtumas buvo nustatytas po vidurnakčio. Pareiškėjas leidimus ginklams turi nuo 2000 metų, prieš gaunant visus leidimus, jis išklausęs visus reikiamus kursus ir išlaikęs egzaminus, susipažinęs su ginklų panaudojimo sąlygomis ir laikymo taisyklėmis, žino, kad išduotus šautuvus reikia saugoti ir pan. Pareiškėjas per visą laikotarpį nuo 2000 metų nebuvo baustas už ginklų laikymo ir nešiojimo taisyklių pažeidimus. Pareiškėjas, kai šaudė, sodyboje buvo vienas, aplinkui jokių žmonių nematė, šaudamas buvo visiškai įsitikinęs, kad niekam jokio pavojaus nesukels, nes gerai matė priešais esančią pievą ir miškelį, žinojo, kad ten svetimi nevaikšto, be to, minėta pieva ir miškelis jam priklauso nuosavybes teise, miškelis yra užpelkėjęs, jame jokių keliukų nėra.Dėl Sprendime nurodyto Įstatymo 30 straipsnio pažeidimo pažymi, kad ikiteisminį tyrimą (kuris buvo nutrauktas) atliekančiam pareigūnui pareiškėjas nurodė, jog šaudymo metu buvo blaivus, iššovęs ginklą turėjo specialiame dėkle, buvo vienas, jokių pašalinių asmenų nebuvo šalia, ginklas saugiai padėtas giliai po minkštasuoliu nesant pašaliniams asmenims. Draugai į pirtį atvyko gerokai vėliau, t. y. apie 21:30 val., apie šaudymą ir ginklą nieko nežinojo. Buvo geriama arbata ir einama į pirtį, kalbamasi. Karštoje pirties patalpoje pareiškėjas su ginklu nevaikščiojo, ginklo netransportavo, nesinešiojo kitiems matant, nešaudė, t. y. ginklu ir (ar) šaudmenimis nebuvo galima panaudoti nedelsiant. Tik apie 23.50 val. į karštą pirties patalpą įsiveržė atvykę Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, t. y. po trijų valandų nuo įvykio. Iš pirties visi asmenys buvo nuvesti į kitą namo patalpą, susodinti, o pareiškėjui nurodyta sėsti ant minkštasuolio, kur vėliau pareigūnai surado ginklą. Atsakovas Sprendime nurodo pareiškėjo per penkerius metus padarytus teisės pažeidimus, kurie išimtinai susiję su vairavimu, o ne su ginklų laikymu ar nešiojimu. Atsakovas priėmė sprendimą, padaręs išvadą, pareiškėjas, būdamas neblaivus (0,91 prom. nustatytos 23.55 val., po įvykio praėjus daugiau nei trims valandoms, be to, policijos pareigūnai pareiškėjui neleido pūsti į alkotesterį pakartotinai, kaip to reikalauja taisyklės) turėjo ginklą ir šovinius, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, neteisėtai šaudė iš ginklo šaudyti neskirtoje vietoje, šalia esant pašaliniams asmenims bei sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti ginklu; tai atsakovui leido neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį. Kiekvienu atveju, priimant sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, turi būti vertinama ir tokio sprendimo pagrindai, faktinės aplinkybės, lėmusios kaltininko elgesį bei duomenys, charakterizuojantys asmenį. Pareiškėjas nelinkęs nesilaikyti ar pažeisti teisės aktais nustatytas taisykles, visą laiką gerbė ir gerbia valstybėje nustatytą tvarką, galiojančius įstatymus. Toks pareiškėjo elgesys ir gyvenimo būdas akivaizdžiai yra suderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais ginklo turėtojui. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Pareiškėjas nuo 2000 metų, kai turi leidimus turėti (nešiotis) ginklą, nėra pažeidęs ginklų laikymo ir nešiojimo taisyklių, o per penkerius metus padaryti 7 administracinės teisės pažeidimai išimtinai susiję su transporto priemonės vairavimu.Pareiškėjas jam inkriminuojamą pažeidimą, kaip nurodoma Sprendime, padarė pirmą kartą, ir tai pirmas bei vienintelis toks įvykis jo gyvenime. Tai neturėtų užkirsti bei apriboti teisės laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus. Pareiškėjas nėra linkęs nusikalsti ar daryti administracinius nusižengimus asmuo, galintis kelti ar keliantis grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas dirba, yra (duomenys neskelbtini) federacijos prezidentas, Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ narys. Darbdavio, federacijos ir asociacijos vadovai charakterizuoja pareiškėją teigiamai, kolegos pareiškėją labai vertina ir šiltai apie jį atsiliepia, jis yra pavyzdys bei autoritetas jaunajai kartai ir suaugusiems. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) bendruomenės narių, vietos gyventojų ir bendradarbių charakterizuojamas kaip gražiai su visais sugyvenantis, nekonfliktiškas asmuo. Pareiškėjas baudžiamojon atsakomybėn niekada nebuvo patrauktas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, pažeidimų ar nusikaltimų panaudojant šaunamuosius ginklus ar pažeidimų dėl ginklų laikymo (nešiojimo) tvarkos nėra padaręs, viešosios tvarkos nepažeidinėja, jo elgesys nekėlė ir nekelia pavojaus aplinkiniams bei visuomenės saugumui. Įvertinus jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pareiškėjo asmenį, pareiškėjas mano, kad išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra neproporcinga priemonė keliamam tikslui ir riboja asmens teises labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės neabejotinai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, nekeliantį grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju kilusi būtent potenciali grėsmė, nepriklausomai nuo asmens kaltės ir galimų pasekmių vertinimo. Nagrinėjamu atveju tokios grėsmės nebuvo. Todėl įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, spręstina, jog surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pareiškėjas atitinka Įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė).Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Nors pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ir nutrauktas vienas ikiteisminis tyrimas, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 255 straipsnio 1 dalyje, jam jokių nuobaudų nepaskirta, tačiau atsakovo vertinimu, tai suponuoja išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklą, gali kelti realią grėsmę. Tačiau iš Sprendimo nėra aišku, kaip jam nepadarius nusikalstamos veikos, jo veiksmai lemia minėto teisinio pagrindo taikymą, t. y. priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Taip pat atsakovo pareigūnai nerinko ir nevertino pareiškėjo asmenybę apibūdinančių duomenų, priėmė Sprendimą neįsigilinę į faktines aplinkybes ir bylos medžiagą.Atsakovo taikytos prevencinės priemonės pareiškėjui yra neproporcingos, o Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, dėl to neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto sprendimo priėmimas. Be to teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo atveju kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė vienas iš ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindų. Pareiškėjas neteistas, administracine tvarka už ginklų laikymą (nešiojimą) nebaustas, yra nepriekaištingos reputacijos, nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju nėra pakankami akivaizdžių ir informatyvių duomenų apie pareiškėjo keliamą grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas.Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:Pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimas panaikinti vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu nustačius, kad pareiškėjas būdamas neblaivus, neteisėtai šaudė iš ginklo šaudyti neskirtoje vietoje, šalia esant pašaliniams asmenims bei sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti ginklu.Sprendimas buvo priimtas gavus informaciją apie tai, jog 2023 m. gegužės 18 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), pareiškėjas būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai nustatytas 0,94 prom. girtumas, specialiai tam neskirtoje vietoje šaudė iš legaliai laikomo šaunamojo pistoleto Glock 17, šalia būnant pašaliniams asmenims, taip sukeldamas sau ir aplinkiniams asmenims pavojų sveikatai ir gyvybei, bei sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti, kadangi paliko ginklą su įdėtais šoviniais dėtuvėje ne tam skirtoje vietoje – pirties kambaryje už sofos, nes toje vietoje nebuvo seifo ginklui laikyti ir ta vieta nebuvo pareiškėjo deklaruota kaip ginklo laikymo vieta. Taip pat per pastaruosius penkis metus pareiškėjas padarė 7 administracinius nusižengimus: 2023 m. balandžio 28 d. vairavo automobilį ranka naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, vairavo automobilį viršydamas nustatytą greitį (2023 m. balandžio 4 d., 2022 m. sausio 1 d., 2020 m. rugsėjo 13 d., 2020 m. kovo 20 d., 2020 m. vasario 12 d.) bei 2020 m. lapkričio 19 d. paliko automobilį stovėti transporto eismui stovėti neskirtoje vietoje. Visi šie pareiškėjo veiksmai buvo pripažinti kaip galintys kelti ar keliantys grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.Priimant Sprendimą buvo vadovaujamasi ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) 2023 m. spalio 31 d. priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18058-23 (toliau – ir prokuratūros nutarimas) nustatytais faktiniais duomenimis bei duomenimis iš Administracinių nusižengimų registro apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus.Prokuratūros nutarime užfiksuotos aplinkybės, pareiškėjo kaimynų, paties pareiškėjo ir su juo buvusių asmenų bei atvykusių policijos pareigūnų parodymai (paaiškinimai) patvirtina, kad pareiškėjui priklausančioje valdoje paleisti šūviai sutrikdė rimtį, sukėlė išgąstį ir pagrįstą nerimą tarp kaimynų, dėl ko informacija apie šūvius buvo perduota bendrajam pagalbos centrui. Kaimynai taip pat patvirtino, jog prie pareiškėjo pirties yra takelis, kuriuo dažnai vaikšto vietiniai gyventojai, ir paleisti šūviai galėjo sukelti realų pavojų kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjo vengimas prisipažinti atvykusiems policijos pareigūnams, jog turi ginklą ir jį panaudojo, įrodo, kad jis suprato savo veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjas turėjo teisę laikyti (nešiotis) ginklus medžioklės tikslams, todėl jam yra žinoma, kad medžioti (gąsdinti) privačioje valdoje esančius laukinius gyvūnus neturint medžioklės lapo yra draudžiama. Dešimt nuosekliai ir greitai vienas po kito paleistų šūvių negali būti laikomi laukinio gyvūno gąsdinimu. Dėl galbūt privačioje valdoje buvusios lapės, kuri gal buvo užsikrėtusi pasiutlige, pastebėtina, kad Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, paskutinis pasiutligės atvejis buvo nustatytas 2018 m. rudenį prie Baltarusijos pasienio (pasiutligė diagnozuota lapei). Be to, pareiškėjui teisė medžioti panaikinta 2015 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities policijos komisariato sprendimu Nr. 15-IL-10-06090-e „Dėl PRS1 padaryto medžioklės taisyklių pažeidimo“ už medžioklės taisyklių pažeidimus.Pareiškėjo teiginiai, kad paleisti šūviai buvo teisėti ir niekam negalėjo sukelti pavojaus ir grėsmės bei buvo skirti išgąsdinti laukinį gyvūną, laikytini pareiškėjo gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Komisija teisingai vertino, kad pareiškėjo nurodoma šaudymo priežastis –galbūt pasiutusi lapė, esanti 10–12 metrų atstumu, nepagrindžia pareiškėjui kilusio realaus pavojaus dėl šio laukinio gyvūno ir niekaip nepateisina daugkartinių paleistų šūvių būtinybės (prokuratūros nutarime užfiksuota, kad buvo rasta 11 tūtų). Prokuratūros nutarime nustatytos aplinkybės susiję ne tik su šaudymu, bet ir ginklo laikymu, pareiškėjui pažeidžiant nustatytas taisykles. Visos šios aptartos aplinkybės rodo pareiškėjo nepakankamai atsakingą požiūrį į šaunamojo ginklo panaudojimą ir laikymąDėl pareiškėjo teiginių, kad naudojant ginklą jis buvo blaivus, o jis alkoholį vartojo vėliau, ginklas tuo metu buvo padėtas po minkštasuoliu, atkreiptinas dėmesys į Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą draudimą A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau). Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui panaudojus ginklą vartoti alkoholinius gėrimus. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtino Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimus, kuriuose nustatyta, kur ir kokiomis sąlygomis privaloma laikyti B kategorijos ginklus ir jų šaudmenis.Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teisės aktų, reglamentuojančių tinkamą ginklų laikymą reikalavimai yra imperatyvūs. Pareiškėjas pripažįsta, jog yra išklausęs visus reikiamus kursus ir išlaikęs egzaminus leidimams gauti dėl šaunamojo ginklo savigynai įgijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo bei yra susipažinęs su ginklų panaudojimo sąlygomis ir laikymo taisyklėmis, todėl ginklo laikymas ne tam tikslui skirtoje vietoje ir jo palikimas be priežiūros sudarant galimybę pasinaudoti ginklu pašaliniams asmenims, alkoholinių gėrimų vartojimas po ginklo panaudojimo, atsižvelgiant į teisminę praktiką, toks elgesys Sprendime buvo pagrįstai pripažintas kaip keliantis grėsmę.Dėl pareiškėjo padarytų administracinių pažeidimų pažymėtina, kad jie sietini su pavojumi asmens sveikatai, visuomenės saugumui, nuosavybei, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Sutiktina su Komisijos sprendime padarytu vertinimu, kad šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimas, už kurį pareiškėjas nors ir nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nutraukus ikiteisminį tyrimą, o taikyta administracinė atsakomybė, neabejotinai laikytinas pareiškėjo neatsakingu elgesiu, keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.Pareiškėjo teigiamos charakteristikos savaime nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, t. y. jos negali būti vertinamos atsietai nuo nustatytų objektyvių aplinkybių dėl pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų, kurių padarymas būtent neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir jo nevienkartinį teisės reikalavimų nesilaikymą. Atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, juos vertinant kokybiniu ir laiko požiūriais, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra neproporcinga priemonė. Prokuratūros nutarime, Sprendime nustatytas ir aukščiau nurodytas pareiškėjo elgesys ir jo padaryti pažeidimai atspindi jo gyvenimo būdą, mąstymą bei požiūrį į įstatymo laikymąsi, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes jo požiūris į įstatymų nesilaikymą gali ir ateityje nesulaikyti jo nuo įstatymų pažeidimų, tarp jų – ir dėl ginklų laikymo bei naudojimosi jais srityje, jeigu jam būtų ir toliau leista laikyti turėti ginklus. Tai suponuoja Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę. Įstatyme išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. II.Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad Sprendimas panaikinti pareiškėjo leidimus laikyti (nešiotis) ginklus grindžiamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, neteisėtai šaudė iš ginklo šaudyti neskirtoje vietoje, šalia esant pašaliniams asmenims, bei sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti ginklu, ir jo, kaip ginklo savininko, pareigų nevykdymas, taikomų draudimų nesilaikymas, neatsakingas elgesys su ginklu, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; taip pat nurodytais pareiškėjo per 5 metus padarytais administraciniais nusižengimais.Teismas nurodė, kad 2023 m. gegužės 19 d. Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato atliktas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2023 m. gegužės 18 d. nurodytu adresu pareiškėjas galbūt pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisykles, o būtent būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai nustatytas 0,94 prom. girtumas, specialiai tam neskirtoje vietoje šaudė iš legaliai laikomo šaunamojo pistoleto Glock 17, šalia būnant pašaliniams asmenims, taip sukeldamas sau ir aplinkiniams asmenims pavojų sveikatai ir gyvybei, bei tikėtina sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti, kadangi paliko jį su šoviniais dėtuvėje ginklui ne tam skirtoje vietoje, pirties kambaryje už sofos. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes pareiškėjas nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 18 d. pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo, nešiojimo bei gabenimo taisykles, tačiau dėl šio padaryto pažeidimo kiti asmenys, kurie su pastaruoju buvo įvykio vietoje tą dieną jo teisėtai laikomu ginklu nepasinaudojo, nors jis buvo laikomas pažeidžiant nustatytas taisykles. Medžiaga perduota spręsti administracinės atsakomybės klausimą. Pažeidimas padarytas galiojant pareiškėjo leidimui laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjui 2024 m. sausio 16 d. už 2023 m. gegužės 18 d. pažeidimą surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 2 dalį – teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas, paskirta bauda, kuri sumokėta .Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis 2023 m. gegužės 18 d. įvykio (šaudymo) metu buvo vienas sodyboje, šaudamas laikėsi visų saugumo taisyklių, teismas sutiko su Komisijos išvada, kad pareiškėjo sodybos valda, kurioje buvo šaudoma, nėra aptverta tvora, todėl neatmestina galimybė kitiems asmenims laisvai patekti į šią teritoriją, taigi, negali būti vertinama, kad buvo užtikrintas pakankamas kitų asmenų saugumas šaudymo metu. Teismas taip pat pritarė, kad pareiškėjo nurodoma šaudymo priežastis (galbūt pasiutusi lapė, esanti 10–12 metrų atstumu) nepagrindė kilusio realaus pavojaus dėl šio laukinio gyvūno ir niekaip nepateisino daugkartinių šūvių. Teismas pažymėjo, kad prokuratūros nutarime nustatytos aplinkybės, susijusios ne tik su šaudymu, bet ir ginklo laikymu, pareiškėjui pažeidžiant nustatytas taisykles. Visos šios aptartos aplinkybės rodė pareiškėjo nepakankamai atsakingą požiūrį į šaunamojo ginklo panaudojimą ir laikymą.Pažymėjęs, kad teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, teismas nurodė, kad Vilniaus AVPK 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 15-IL-10-06090-2 „Dėl PRS1 padaryto medžioklės taisyklių pažeidimo“, buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidime laikyti (nešiotis) ginklus šaunamųjų ginklų (nurodytų 2 lygiavamzdžių ir graižtvinio šautuvo) paskirtį medžioklei ir palikti leidimą laikyti (nešioti) ginklus sportui ir savigynai. Buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas teisės medžioti atėmimu 3 metams (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-1054-190/2015). Teismas detalizavo pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus per pastaruosius penkerius metus.Teismo vertinimu, šie duomenys aptvirtino, kad pareiškėjas yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, kad jis sistemingai pažeidžia kelių eismo taisykles, taip keldamas akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Dėl pareiškėjo pozicijos, kad jo administraciniai nusižengimai išimtinai susiję su vairavimu, o ne su ginklų laikymu ir nešiojimu, teismas pažymėjo, kad prokuratūros nutarime nustatytos aplinkybės dėl įvykio 2023 m. gegužės 18 d. bei pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai, kurie nors ir tiesiogiai nesusiję su šaunamųjų ginklų laikymu (naudojimu), tačiau jų sistemiškumas rodė pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai.Teismas konstatavo, kad šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimas, už kurį pareiškėjas nors ir nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o taikyta administracinė atsakomybė, neabejotinai laikytinas pareiškėjo neatsakingu elgesiu, keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; pareiškėjo paleisti šūviai sutrikdė aplinkinių rimtį, sukėlė išgąstį. Pažymėjęs, kad prokuratūros nutarimas yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas oficialus dokumentas, kuris yra įsiteisėjęs, teismas nurodė, kad jame nustatytų duomenų (su kuriais pareiškėjas nesutiko) nekvestionuoja. Pareiškėjo pateikiami paaiškinimai dėl šaudymo į galbūt pasiutusią lapę bei dėl jo blaivumo šaudymo metu nekeitė minėtame nutarime padarytos išvados, jog pareiškėjas pažeidė šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo, nešiojimo bei gabenimo taisykles, ką patvirtino ir jam taikyta atsakomybė pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį. Pasisakydamas dėl pareiškėjo charakteristikose nurodytų duomenų, teismas nurodė, kad jos patvirtina pareiškėjo teigiamas savybes, tačiau pažymėjo, kad šie įrodymai negali būti vertinami atskirai nuo kitų įrodymų visumos, Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikyti ir nešioti ginklą, gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją. Buvo atmesti pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, kadangi jame nurodyti faktinis ir teisinis priėmimo pagrindai; Sprendimas aiškus ir motyvuotas. Vien tik tai, jog nebuvo vertinti pareiškėjo asmenybę apibūdinantys duomenys (pareiškėjo charakteristikos), nesudarė pagrindo panaikinti Sprendimą. Konstatavęs, kad atsakovas tinkamai įvertino prokuratūros nutarimą bei duomenis apie pareiškėjo administracinius nusižengimus ir pagrįstai sprendė, kad yra Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos sąlygos panaikinti leidimą, teismas vertino, kad Sprendimas yra proporcinga priemonė. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenustatė pagrindo panaikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą. III.Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pareiškėjas skunde teismui buvo nurodęs aplinkybes dėl teisėtai laikomo šaunamojo ginklo, aplinkybių ir vietos (pareiškėjui priklausančios sodybos), kuomet pareiškėjas norėdamas pagąsdinti šovė į lapę, kad ši pabėgtų į mišką. Nors teismas tai laikė pareiškėjo gynybine pozicija, tačiau pareiškėjas sodyboje buvo vienas, niekam pavojaus nekėlė, miškelis priklauso pareiškėjui, ten jokių keliukų nėra. Vietovė nėra parkas, o miškas ir papuola į medžiojamus plotus, todėl niekaip negali būti laikoma, kaip namų valdos plotas, kur bet kas vakare gali vaikščioti. Pažymėtina, kad tuo metu kai šaudė, apeliantas buvo blaivus.Apeliantas yra medžiotojas, tuo metu šaudė dėl būtinojo reikalingumo ir neturėtų būti patrauktas atsakomybėn už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų. , jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Pareiškėjas siekė išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos visuomenės interesams –užpuolus lapei grėstų pavojus žmonių sveikatai, socialinei aplinkai ir ši grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis.Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi teismine praktika dėl asmens keliamos grėsmės. Įstatyme yra išsamiai diferencijuotos sąlygos bei nustatytas platus ratas atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis. Sistemiškai aiškinant Įstatymo 40 straipsnio nuostatas yra akivaizdu, kad leidimas ginklams bei šaudmenims yra naikinamas tais atvejais, kai asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tiek teismas sprendime, tiek atsakovas pareiškėjo pavojingumą asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui kildina iš apelianto per pastaruosius penkerius metus padarytų administracinės teisės pažeidimų, išimtinai susijusių su vairavimu, t. y. kelių eismo taisyklių nesilaikymu, o ne su ginklų laikymu ar nešiojimu. Tokios teismo išvados kelia pagrįstų abejonių, nes, pvz., kaip automobilio parkavimas gali būti laikomas pavojingu sau ir visuomenei. Teismo konstatuoti pažeidimai yra formalūs.Nepagrįstos teismo išvados, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas dėl šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo gali kelti grėsmę tiek kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, tiek ir viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui. Priešingai – pareiškėjas nelinkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ar juos pažeisti, visą laiką gerbė ir gerbia nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, valstybėje galiojančius įstatymus. Toks pareiškėjo elgesys ir gyvenimo būdas akivaizdžiai yra suderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais ginklo turėtojui. Pakartotinai pabrėžtina, kad pareiškėjas leidimus laikyti ir nešiotis ginklus turi nuo 2000 metų ir per visą šį laikotarpį nėra pažeidęs ginklų laikymo ir nešiojimo taisyklių, o per penkerius metus padaryti 7 administracinės teisės pažeidimai išimtinai susiję su transporto priemonės vairavimu Šio aplinkybės turi būti vertinamos priklausomai nuo situacijos. Per visą laikotarpį nuo leidimo laikyti ir nešiotis ginklus išdavimo pareiškėjas nėra atlikęs kažkokių tyčinių veiksmų savo ar kitų asmenų atžvilgiu. Apeliantas baudžiamojon atsakomybėn niekada nebuvo patrauktas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, pažeidimų ar nusikaltimų panaudojant šaunamuosius ginklus ar pažeidimų dėl ginklų laikymo (nešiojimo) tvarkos nėra padaręs, viešosios tvarkos nepažeidinėja, jo elgesys nekėlė ir nekelia pavojaus aplinkiniams bei visuomenės saugumui. Įvertinus pareiškėjui inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pareiškėjo asmenį, manytina, kad išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra neproporcinga priemonė keliamam tikslui ir riboja asmens teises labiau negu būtina. Vertindamas pareiškėjo pateiktas charakteristikas, teismas neatsižvelgė, kad kiekvienu atveju, priimant sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, turi būti vertinama ir tokio sprendimo pagrindai, faktinės aplinkybės, lėmusios kaltininko elgesį bei duomenys, charakterizuojantys asmenį. Atsižvelgiant į Įstatymo tikslą ir oficialiąją konstitucinę doktriną, įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir pagal įstatymą įgytai teisei įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis. Pareiškėjas jam inkriminuojamą pažeidimą padarė pirmą kartą ir tai vienintelis toks įvykis jo gyvenime. Šis įvykis neturėtų užkirsti bei apriboti teisės laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus. Pareiškėjas nėra linkęs nusikalsti ar daryti administracinius nusižengimus, kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Bylos duomenimis pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, kaip asmuo, nekeliantis grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas aplinkybes, atsakovas galėjo priimti kitokį nei ginčijamas sprendimas ir nepanaikinti leidimo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju kilusi būtent potenciali grėsmė, nepriklausomai nuo asmens kaltės ir galimų pasekmių vertinimo. Nagrinėjamu atveju tokios grėsmės nebuvo. Todėl įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, spręstina, jog surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, kitiems teisiniams gėriams, t. .y. pareiškėjas atitinka Įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė).Ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovo taikytos prevencinės priemonės yra neproporcingos, atsakovas netinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus, nesilaikė teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, dėl to neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas. Skundžiamas sprendimas priimtas neįvertinus pareiškėją charakterizuojančios informacijos – kad tai pirmasis jo tokio pobūdžio nusižengimas, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, įvykis nulemtas atsitiktinumo, t. y. ne dėsninga jo elgesio išraiška. Nepanaikinus ginčijamo sprendimo, svarstytinas trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas, nustačius nedidelį veikos pavojingumą, būtinąjį reikalingumą, mažareikšmiškumą, kas nagrinėjamu atveju nepažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principų, o administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės poveikio priemonės paskyrimas atitiktų administracinei nuobaudai keliamus tikslus.Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:Įstatymo nuostatos pagrindą panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus sieja ne tik su jau nustatytu asmens keliamu pavojumi, bet ir su galimu pavojumi ateityje, kurį jis gali kelti laikydamas ir galėdamas disponuoti ginklu.Apeliantas sąmoningai nutyli aplinkybę, kad būdamas neblaivus pirtyje (nustatytas 0,94 promilių girtumas) disponavo šaunamuoju ginklu Glock 17 su įstatyta dėtuve (dėtuvėje buvo 3 šoviniai) į ginklo rankeną ir ginklą laikė pirtyje už sofos, taip sudarydamas realią galimybę pašaliniams asmenims pasinaudoti ginklu. Nors pareiškėjas teigia, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tačiau šie veiksmai nepagrindžia pareiškėjui kilusio realaus pavojaus dėl laukinio gyvūno. Sutiktina ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tokie veiksmai laikytini neatsakingu elgesiu, keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Apelianto argumentai, kad jo per pastaruosius penkerius metus padaryti administraciniai nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių nesilaikymu, o ne su ginklų laikymu ar nešiojimu turėtų būti laikomi nepagrįstais, nes pavojus visuomenės saugumui yra būtinas kiekvieno administracinio nusižengimo požymis, kadangi būtent dėl pavojingumo visuomenei laipsnio atitinkami veiksmai ir yra draudžiami kaip administraciniai nusižengimai. Jeigu veiksmai, už kuriuos apeliantui buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, būtų buvę tik formalūs ir nebūtų buvę pavojingi, jis nebūtų buvęs nubaustas. Todėl Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, kaip ir ANK prasme, kiekvienas administracinis nusižengimas, dėl kurio asmuo pripažįstamas kaltu, kelia pavojų visuomenės saugumui. Be to, apeliantui teisė medžioti buvo panaikinta ir 2015 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities policijos komisariato sprendimu Nr. 15-IL-10-06090-e „Dėl PRS1 padaryto medžioklės taisyklių pažeidimo“ už medžioklės taisyklių pažeidimus.Nustatyti apelianto padaryti administraciniai nusižengimai, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, jų pobūdis, apelianto požiūris į įstatymo nesilaikymą, neabejotinai yra duomenys, charakterizuojantys pareiškėją ir jo asmenybės patikimumą bei prognozuojamumą, leidžiantys spręsti apie jo galimą grėsmę visuomenės saugumui. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nebuvo įvertinti jį teigiamai charakterizuojantys duomenys. Nustačius aplinkybes, jog asmuo gali kelti arba kelia grėsmę, kiti tokį asmenį charakterizuojantys duomenys nebeturi reikšmės. Pareiškėjo nurodomas noras bei lūkestis turėti ginklus negali būti iškeltas aukščiau visuomenės, valstybės saugumo tikslo.Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacijoje nurodytais motyvais nėra jokio pagrindoTeisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimo galiojimas, teisėtumas ir pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis apie pareiškėją, pagrįstai nusprendė, jog jis, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas pripažino Policijos departamento Sprendimą teisėtu ir pagrįstu.Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, asmenybę charakterizuojančius faktus ir vienintelį pažeidimą, susijusį su ginklo panaudojimu bei laikymu, ir padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas yra neproporcingas, neatitinka teisėtų lūkesčių apsaugos principo.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Ginčijamo Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Sprendimas taip pat priimtas vadovaujantis Įstatymo 1 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta, kad Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.Įstatymo 37 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad Europos šaunamojo ginklo leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu asmuo netenka teisės laikyti ar nešiotis Europos šaunamojo ginklo leidime nurodytus ginklus.Atsakovas Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, neteisėtai šaudė iš ginklo šaudyti neskirtoje vietoje, šalia esant pašaliniams asmenims, bei sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti ginklu, leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį. Jo, kaip ginklo savininko, pareigų nevykdymas, taikomų draudimų nesilaikymas, neatsakingas elgesys su ginklu, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai leidžia spręsti, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumąAiškindamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2146-492/2021, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022, 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-654-415/2024).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimus).Lietuvos vyriausiasis administracini teismas, aiškindamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, yra pažymėjęs, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, jog šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-439-822/2023).Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) 2023 m. spalio 31 d. priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18058-23 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje (numatyta atsakomybė tam, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos), pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad pareiškėjas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo, nešiojimo bei gabenimo taisykles, tačiau dėl pastarojo padaryto pažeidimo kiti asmenys, kurie su pastaruoju buvo įvykio vietoje tą dieną jo teisėtai laikomu ginklu nepasinaudojo, nors jis buvo laikomas pažeidžiant nustatytas taisykles, t. y. nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat byloje nėra ginčo, kad Sprendime nurodyti administraciniai nusižengimai (pažeidimai) (žr. šios nutarties 3.2 p.) buvo padaryti, už juos pareiškėjui taikytos administracinės nuobaudos. Vertinant atsakovo priimto Sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nustatytina, ar atsakovo surinktų teisinių faktų visuma pagrindžia realią tikimybę, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad pareiškėjas, kaip ginklų savininkas, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Prokuratūros nutarime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas, būdamas savo sodyboje, tam neskirtoje vietoje (sodybos teritorija neaptverta), ir be jokio pagrįsto tikslo paleido daugkartinius šūvius (šovė apie 10 kartų), atvykus svečiams ir nuėjus į pirtį paliko šaunamąjį ginklą su šoviniais dėtuvėje po minkštasuoliu, t. y. ginklui laikyti neskirtoje vietoje, vartojo alkoholį, kartu vertinant su padarytais administraciniais nusižengimais, liudija, kad pareiškėjas nelinkęs laikytis teisės aktų, nustatančių ginklų laikymo ir saugojimo sąlygas, reikalavimų, nors, kaip leidimo laikyti nešiotis ginklus turėtojas, šiuos reikalavimus žinojo. Prokuratūros nutarime atskleistas pareiškėjo elgesys kartu vertinant su 2020–2023 metais padarytas administraciniais nusižengimais, sietinas su pavojumi savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, saugumui ir nuosavybei. Todėl yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybė. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję išimtinai tik su kelių eismo taisyklių nesilaikymu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini pavieniais pažeidimais vairuojant automobilį – padidinto pavojaus šaltinį, jie kelia pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl nepaneigia pareiškėjo polinkio nusižengti, nesilaikyti teisinio reguliavimo, demonstruoti netinkamą požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką.Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo teigiamas savybes, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo teigiama charakteristika dalyvaujant bendruomenių veikloje, nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas pažeidė įstatymų reikalavimus, o būtent tai indikuoja į galimas grėsmes kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir leidžia konstatuoti, kad pareiškėjui išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas atitinka konstitucinį proporcingumo principą. Dėl pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, kad šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimo taisyklių pažeidimas yra vienintelis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal šio pažeidimo pobūdį, kuris išsamiai atskleistas tiek prokuratūros nutarime, tiek ginčijamame Sprendime, vertintina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo šiurkštus, akivaizdžiai sukėlęs pavojų asmenų ir paties pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, visuomenės saugumui. Taigi šis faktas nepaneigia asmens galimos kelti ar keliamos grėsmės asmenų sveikatai, gyvybei ir kitiems Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytiems teisiniams gėriams.Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, laikėsi proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Iveta Pelienė