Kauno apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. 2S-1839-950/2026Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01762-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.4.6.11KAUNO APYGARDOS TEISMASN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 1 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio ANTST atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-5433-835/2026, pagal pareiškėjos PAR1 skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui ANTST ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmėPareiškėja PAR1 (toliau – ir pareiškėja, skolininkė) 2026 m. gegužės 5 d. pateikė skundą (reg. Nr. CBP-2347) dėl antstolio ANTST (toliau – ir antstolis, apeliantas) veiksmų, kuriuo prašė skubos tvarka panaikinti pareiškėjos turtui paskirtą areštą ir nurašyti / panaikinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vykdomoji byla). Skunde nurodė, kad visas pareiškėjai paskirtas baudas ji yra apmokėjusi, o per 24 metų laikotarpį nėra gavusi jokios informacijos ar raginimo apie antstolio išieškomos baudos Vykdomojoje byloje neapmokėjimą. Nepaisant to, kad yra suėjęs 5 metų senaties terminas, antstolis areštavo pareiškėjos turtą ir reikalauja apmokėti 148,58 Eur sumą, į kurią yra įtraukta 28,96 Eur bauda ir 119,62 Eur vykdymo išlaidos. Laiko, kad tokie antstolio veiksmai yra neteisėti. Taip pat papildomai nurodė (DOK- 17527) ir tai, jog 2026 m. gegužės 7 d. iš savo motinos sąskaitos atliko 148,58 Eur mokėjimą antstoliui tik todėl, jog nebūtų parduodamas jos turtas, tačiau su išieškojimu nesutinka ir prašo įpareigoti antstolį minėtą sumą grąžinti. Anot pareiškėjos, Vykdomoji byla yra galimai suklastota, nes iš Vykdomosios bylos duomenų mato, jog 2002 m. birželio 28 d. išieškotojas kreipėsi į antstolį, o vykdymo veiksmai pradėti tik 2008 m. gruodžio 12 d.Suinteresuotas asmuo antstolis ANTST 2026 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S-26-127-19663 pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su Vykdomąja byla perdavė Alytaus apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad institucija, skolininkei paskyrusi nuobaudas, antstoliui nepateikė sprendimų, kuriais būtų nutraukusi baudų vykdymą, o įstatymų leidėjas antstoliui savarankiškai šiuo klausimu priimti sprendimus nėra suteikęs įgaliojimų, todėl antstoliui nėra teisinio pagrindo nutraukti aukščiau vykdomojo dokumento vykdymo. Skolininkė taip pat nepateikė jokių duomenų, jog būtų kreipusis į šią instituciją, kuriai įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę spręsti klausimą dėl vykdymo nutraukimo. Esant nepadengtai skolai ir vykdymo išlaidoms, nėra teisinio pagrindo panaikinti skolininkės turtui taikytus apribojimus. Antstolis papildomai (DOK-17923) nurodė, jog Vykdomoji byla buvo užvesta 2002 m., vėliau buvo perduodama kitiems antstoliams, o po perdavimo buvo keičiamas bylos numeris. Nors antstoliui ANTST byla buvo perduota 2008 m., tai nereiškia, kad ji tais metais ir buvo pradėta vykdyti. Pažymėjo, jog nuo Vykdomosios bylos užvedimo 2002 m. nebuvo gauta jokių duomenų apie skolos sumokėjimą. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, išieškotoja) 2026 m. gegužės 11 d. pateikė atsiliepimą (reg. Nr. DOK-18163) į pareiškėjos skundą, kuriame prašė procesinį sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėAlytaus apylinkės teismas 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino, panaikino 2026 m. balandžio 9 d. antstolio patvarkymą Nr. S-26-127-15035, kuriuo jis areštavo pareiškėjos lėšas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“, ir įpareigojo nutraukti Vykdomąją bylą suėjus senaties terminui.Teismas sprendė, kad nuobaudos vykdymo senaties termino taikymo klausimas nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatomis ir suformuota teismų praktika, ir nurodė, jog taikytino iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio nuostatos neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų.Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, suformuota praktika, kur yra nurodyta, kad tokiu atveju kaip šis turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse nustatytomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taisyklėmis.Teismas, vertindamas, ar yra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, konstatavo, jog: (1) Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato kelių policijos skyriaus 2002 m. birželio 28 d. nutarimas perduotas vykdyti 2002 m. liepos 22 d., todėl 3 mėnesių terminas nebuvo praleistas (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); (2) baudos išieškojimo metu Vykdomojoje byloje buvo nuosekliai (dažniau nei dvejų metų laikotarpis) daromos užklausos dėl skolininkės turto ir pajamų, todėl formaliai išieškojimas buvo vykdomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); (3) nenustačius kokių nors aplinkybių, kad skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išvengti paskirtos baudos išieškojimo, Vykdomojoje byloje nesant duomenų apie skolininkei siųstas pretenzijas, raginimus ar kitokius procesinius dokumentus, tikėtina, kad apie Vykdomąją bylą skolininkei galėjo būti nežinoma, todėl nenustatė pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).Teismas, įvertinęs, kad kitus įsipareigojimus (baudas) pareiškėja yra įvykdžiusi, o išieškoma suma yra itin maža, sprendė, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja vengė sumokėti baudą, elgėsi piktybiškai ar aplaidžiai, todėl antstoliui per 17 metų neišieškojus baudos, laikė, jog suėjo jos vykdymo senatis, kas sudaro pagrindą vykdomąją bylą nutraukti.Teismas konstatavo, kad antstolio sprendimas tęsti išieškojimo veiksmus, užuot grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, yra neracionalus, pažeidžiantis skolininkės teises, kadangi egzistuojant net trims savarankiškiems pagrindams grąžinti vykdomąjį dokumentą, antstolis formaliai tęsė vykdymo veiksmus ir tokiu būdu buvo didinamos vykdymo išlaidos, kurios net keturis kartus viršija išieškotiną sumą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad antstolis, priimdamas 2026 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. S-26-127-15035, kuriuo areštavo pareiškėjos lėšas UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“, kai ilgą laiką egzistavo įstatyme numatytos aplinkybės Vykdomąją bylą užbaigti grąžinant vykdomąjį raštą išieškotojai, nesilaikė pareigos nepažeisti pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų, todėl šiuos jo veiksmus pripažino neteisėtais.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-21287, perregistruotas Nr. DOK-53997) suinteresuotas asmuo antstolis ANTST prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį ir skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų pripažinti nepagrįstu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog BK 96 straipsnyje yra nurodyti terminai vykdomosios bylos vykdymui, kuriems suėjus vykdomoji byla turėtų būti nutraukiama. Šiame BK straipsnyje yra nurodyti terminai, per kuriuos apkaltinamasis nuosprendis turi būti pateiktas vykdyti, o ne vykdymo terminas jau užvestoje vykdomojoje byloje.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnyje nurodytomis sąlygomis, kurioms esant antstolis privalo užbaigti vykdomosios bylos vykdymą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme nėra nustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo antstolį atlikti veiksmus, kurie viršija įstatymų leidėjo jam suteiktus įgaliojimus. Šiuo atveju antstolis pagal teismo įpareigojimą priėmęs sprendimą nutraukti Vykdomąją bylą suėjus senaties terminui, viršys įstatymų leidėjo antstoliui suteiktus įgaliojimus ir pažeis intra vires doktriną. Šiuo atveju teisė nutraukti administracinių baudų vykdymą yra suteikta išimtinai tik institucijai, priėmusiai nutarimą, o jeigu nutarimą priėmė teismas – institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Skundžiamoje nutartyje teismas savo tokio sprendimo įpareigoti antstolį atlikti jo įgaliojimus viršijančius veiksmus niekaip nemotyvavo.Skolininkės įgaliotas asmuo Vykdomojoje byloje 2026 m. gegužės 7 d. sumokėjo skolą ir vykdymo išlaidas, todėl 2026 m. gegužės 12 d. buvo panaikinti visi apribojimai, taikyti Vykdomojoje byloje, tarp jų ir 2026 m. balandžio 9 d. patvarkymas, kuriuo buvo areštuotos skolininkės lėšos UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“, todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas antstoliui panaikinti jau panaikintą patvarkymą yra perteklinis teismo veiksmas. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje niekaip neatsižvelgė į tai, kad skolininkė sumokėjo skolą ir vykdymo išlaidas, nepasisakė ir dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nors norminiai aktai numato šių vykdymo išlaidų išieškojimą. Tokio procesinio sprendimo teismas niekaip nemotyvavo, todėl antstoliui nėra suprantama, kodėl Vykdomoji byla turėtų būti nutraukta neišieškant vykdymo išlaidų. Pareiškėja PAR1 pateikė atsiliepimą (reg. Nr. DOK-53734) į atskirąjį skundą, kuriuo prašo įpareigoti antstolį nutraukti Vykdomąją byla, priteisti iš antstolio 148,58 Eur sumą į sąskaitą, iš kurios šią sumą gavo, ir įpareigoti antstolį sumokėti visas teismo išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Antstolis klaidiną teismą atskirajame skunde vadovaudamasis BK, nes tai yra civilinė byla.Pažymi, jog jokiose institucijose nėra jokios informacijos apie, neva, pareiškėjos turimą skolą. VMI pareiškėjai taip pat yra nurodžiusi, kad pas juos yra sugeneruota sistema, kuri automatiškai nurašo valstybei skolą, o senaties terminas yra 5 metai. Informaciją, kad pareiškėja yra skolinga valstybei, šiuo atveju turi tik antstolis.Taip pat nurodo ir tai, jog antstoliui visa ginčo suma buvo sumokėta tik todėl, kad būtų užkirstas kelias tolimesniems jo neteisėtiems veiksmas, nes jis buvo areštavęs pareiškėjos turtą.Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.Teismas k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų (dėl teismo priimtų nutarčių) nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Dėl naujų įrodymų prijungimoPareiškėja 2026 m. spalio 1 d. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. D2-9747 dėl informacijos pateikimo kopiją ir prašo prijungti prie bylos.Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.Nagrinėjamu atveju matyti, jog šis dokumentas yra gautas po skundžiamos nutarties priėmimo, nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo būti gautas dar iki pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertina situaciją, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, o minėtas dokumentas gautas gerokai vėliau, todėl šis rašytinis įrodymas prie bylos medžiagos neprijungiamas.Dėl ginčo esmėsApeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolio ANTST kontoroje yra atliekami priverstinio vykdymo veiksmai pagal pareiškėjos atžvilgiu Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2002 m. birželio 28 d. priimtą nutarimą Nr. 1-2442 (toliau – Nutarimas), kuriuo pareiškėjai paskirta 100 Lt (28,96 Eur) dydžio bauda už tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 9.1, 17.12 punktų pažeidimus ir kuris antstoliui ANTST vykdyti buvo perduotas 2008 m. gruodžio 22 d., priskiriant vykdomajai bylai Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdomojoje byloje antstolis 2026 m. balandžio 9 d. priėmė šiuos dokumentus: patvarkymą Nr. S-26-127-15035 dėl lėšų ir turtinių teisių arešto; nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-26-127-15036 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-127-15035. Patvarkymu Nr. S-26-127-15035 dėl lėšų ir turtinių teisių arešto antstolis areštavo UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ esančias pareiškėjos pinigines lėšas.Pareiškėja 2026 m. gegužės 4 d. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama skubos tvarka panaikinti jos turtui pritaikytą areštą, o vykdomąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui. Antstolis 22026 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S-26-127-19663 pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su Vykdomąja byla perdavė Alytaus apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino 2026 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. S-26-127-15035 dėl lėšų ir turtinių teisių arešto ir įpareigojo antstolį Vykdomąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad: skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodomos su šioje byloje nagrinėjamu atveju nesusiję BK 96 straipsnio nuostatos; antstolis neprivalo vykdomosios bylos grąžinti išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams; teismas įpareigojo antstolį atlikti veiksmus, kurie viršija įstatymų leidėjo jam suteiktus įgaliojimus, ir tokio savo sprendimo niekaip nemotyvavo, be to, įpareigojo panaikinti jau panaikintą patvarkymą, kas laikytina pertekliniu veiksmu; teismas niekaip neatsižvelgė į tai, kad skolininkė sumokėjo skolą ir vykdymo išlaidas, nepasisakė ir dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nors norminiai aktai numato šių vykdymo išlaidų išieškojimą.Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas, pagal kurį buvo pradėta Vykdomoji byla, priimtas ir įsiteisėjo iki įsigaliojant ANK, bauda nebuvo perkvalifikuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Be to, pareiškėjai bauda yra paskirta iki 2015 m. liepos 1 d. (2002 metais), todėl jos išieškojimui turėjo būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. Nors iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas, tačiau ši teisės spraga buvo užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, išaiškinus tam tikras administracinės nuobaudos vykdymo senaties taikymo taisykles, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021). BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021). Taigi, administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis reiškia, kad pasibaigus nustatytam senaties terminui priverstinis baudos išieškojimas yra nebegalimas. Vykdymo senaties institutu siekiama užtikrinti išieškojimo efektyvumą, skatinti išieškojimo subjektus operatyviai ir aktyviai atlikti išieškojimo veiksmus, taip pat apsaugoti sąžiningą skolininką nuo pernelyg ilgai ne dėl jo kaltės užsitęsusio priverstinio išieškojimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis reiškia, kad pasibaigus nustatytam senaties terminui priverstinis baudos išieškojimas yra nebegalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021), todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo jo įpareigoti atlikti veiksmus, kurie viršija įstatymų leidėjo jam suteiktus įgaliojimus. Šios nutarties 24–26 punktuose minima teismų praktika buvo cituojama ir skundžiamoje nutartyje, be kita ko, vertinant senaties termino taikymo sąlygas ir nurodant senaties termino taikymo priežastis, todėl apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai teigia ir tai, jog teismo įpareigojimas antstoliui nutraukti Vykdomąją bylą skundžiamoje nutartyje nėra niekaip motyvuotas.Įvertinus atskirojo skundo argumentus, matyti, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kurias skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad prašomoje nutraukti Vykdomojoje byloje nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas, nuo Vykdomosios bylos pradėjimo nėra susidaręs dviejų metų laikotarpis, per kurį nebūtų atlikta jokių veiksmų, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl pareiškėjos vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Šias aplinkybes patvirtina ir Vykdomosios bylos duomenys. Kadangi apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių atskirajame skunde neginčija, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vykdomojoje byloje nuo jos užvedimo iki dabar praėjo 24 metai, tačiau nebuvo išieškota jokia paskirtos baudos dalis, nuo Vykdomosios bylos užvedimo 2002 m. pareiškėjai raginimas buvo siųstas tik vieną kartą, vėliau tik teikiamos užklausos kredito įstaigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų duomenų negalima konstatuoti ir to, jog ji, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (skolininkė), ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama išvengti baudos mokėjimo, priešingai, labai tikėtina, kad apie baudos išieškojimą nieko nežinojo iki jos lėšų arešto, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis skundžiamoje nutartyje, jog nagrinėjamu atveju suėjo Vykdomosios bylos senaties terminas, dėl ko Vykdomoji byla šiuo atveju turi būti nutraukta.Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties taikymo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Ir nors turėjo įpareigoti antstolį Vykdomąją bylą nutraukti CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui, o ne grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui esant CPK 625 straipsnio 2 dalyje, 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, tačiau tai nekeičia galutinio skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo rezultato, t. y. to, jog patvarkymas dėl turto arešto turėjo būti panaikintas, o Vykdomoji byla nutraukta suėjus senaties terminui.Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo antstolį panaikinti patvarkymą, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo panaikintas, nes nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2026 m. gegužės 11 d. antstolis, pateiktame pranešime (2026 m. gegužės 11 d. lydraštis Nr. S-26-127-20815; 2026 m. gegužės 11 d. Nr. DOK-181930) tik nurodė, jog 2026 m. gegužės 7 d. į antstolio depozitinę sąskaitą ne pareiškėja, bet kitas asmuo už ją įmokėjo 148,58 Eur sumą, tačiau vėliau 2026 m. gegužės 12 d. priimto patvarkymo, kuriuo, kaip teigia, buvo panaikinti visi apribojimai, taikyti Vykdomojoje byloje, nepateikė, taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismui apie 2026 m. gegužės 12 d. priimtą patvarkymą nebuvo pranešta ir, tikėtina, žinoma. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi ir tai, kad apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas). Pasisakant dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja sumokėjo skolą ir vykdymo išlaidas, jog nebuvo pasisakyta dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, taip pat dėl pareiškėjos prašymo atsiliepime į atskirąjį skundą (įpareigoti antstolį grąžinti į antstolio sąskaitą įmokėtą 148,58 Eur sumą), apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, nori akcentuoti tai, kad pareiškėja nors ir per kitą asmenį įmokėjo tiek baudą, tiek vykdymo išlaidas antstoliui, tačiau visada teigė, jog su tuo nesutinka, o šią sumą įmokėjo tik tam, kad, kaip nurodo procesiniuose dokumentuose, jos turtui nebūtų taikomi ribojimai ar ir kitos priemonės, pvz., turto pardavimas iš varžytynių ar pan. Kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėjo senaties termino taikymo Vykdomojoje byloje bei jos nutraukimo klausimus, pareiškėja buvo aiškiai nurodžiusi įmokos atlikimo priežastis, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje ir neturėjo būti vertinamas vykdymo išlaidų išieškojimo klausimas. Atkreiptinas byloje dalyvaujančių asmenų dėmesys į tai, kad susiklosčius tokiai situacijai, kuomet pirmosios instancijos teisme nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų reikia spręsti klausimus, kurie nebuvo keliami pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų, antstolis, vadovaudamasis CPK normomis, Sprendimų vykdymo taisyklėmis bei kitais teisės aktais, atskiru patvarkymu Vykdomojoje byloje turėtų išspręsti pareiškėjos sumokėtos sumos grąžinimo klausimą.Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).Dėl bylos procesinės baigtiesApeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino, taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 330 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėjas Tomas Ridikas