Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei D. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-20367-1272/2026 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei D. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti atsakovės D. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Š., P. Š., P. Š. tvarką – motina kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis bendrauja su vaikais, lyginės savaitės penktadienį paimdama vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir nelyginės savaitės pirmadienį pristatydama vaikus į ugdymo įstaigą iki ugdymo užsiėmimų pradžios. Jeigu dėl kokios nors priežasties motina negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, tai tą savaitgalį tėvas ir vaikai užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra.

Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai nuo 2026 m. sausio 30 d. faktiškai gyvena pas ieškovą. Nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su atsakove geriausiai užtikrintų bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovė bendrautų su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl laikinosios apsaugos priemonės (bendravimo tvarkos), kurioje nurodė, kad susisiekė su atsakove, siekdama išsiaiškinti jos poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (bendravimo tvarkos dalyje). D. Š. paaiškino, kad su vaikais matosi 3 kartus per savaitę, pagal galimybes nuolat bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo metu vaikai faktiškai gyvena pas ieškovą, tačiau ieškovas daro kliūtis ieškovės bendravimui su vaikais, nesudaro atsakovei sąlygų su vaikais bendrauti po jos darbo valandų. Atsakovė nurodė, kad norėtų, jog su vaikais galėtų bendrauti kada nori, atsižvelgiant į jos ir vaikų užimtumą, nenori, kad būtų nustatyta konkreti jos ir vaikų bendravimo tvarka, ir nesutinka su ieškovo siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka. Taip pat nurodė, kad tikslinga nustatyti skyrium gyvenančios motinos konkrečią laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais ir užtikrinti skyrium gyvenančios motinos ir nepilnamečių vaikų bendravimą, siekiant išsaugoti vaikų artimą ryšį su šeimos nariais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nustatant, kad laikinai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja 50:50 laiko proporcija, rotacijos principu po vieną savaitę, nustatant, kad vieno iš tėvų bendravimo laikas prasideda penktadienį, pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, ir baigiasi kitą penktadienį, pristatant vaikus į ugdymo įstaigą, o kitą savaitę tokiu pačiu principu vaikai gyvena su kitu iš tėvų. Tais atvejais, kai vaikai nelanko ugdymo įstaigos (atostogų, ligos ar kitais atvejais), vaikų perdavimas vykdomas penktadienį iki 20:00 val. vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, o nesusitarus perduodant vaikus pas tą iš tėvų, pas kurį prasideda jo bendravimo laikas.

Teismas nustatydamas atsakovei laikiną bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiais vaikais lyginės savaitės savaitgalį (t. y. kas antrą savaitgalį) nuo penktadienio iki pirmadienio, nepagrįstai suvaržė ir neteisėtai apribojo atsakovės bendravimą su vaikais, kuris iki 2026 m. gegužės 28 d. nutarties priėmimo buvo platesnis ir intensyvesnis.

Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nustatė atsakovei laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nes su atsakove 2025 m. gegužės 29 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16590-1085/2025 yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir ji nėra pakeista. Nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškiniu reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones, nes po Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo priėmimo, nėra esmingai pasikeitusių aplinkybių, kurios nulemtų būtinumą keisti nepilnamečių vaikų laikiną ar nuolatinę gyvenamą vietą, su atsakove nustatant minimalią ir ribojančią nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Nei atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu, nei gyvenimo būdas nekelia grėsmės esminiams vaikų interesams. 2026 m. sausio pabaigoje, nepakeldama fizinio ir emocinio krūvio, nesulaukusi ieškovo adekvataus prisidėjimo vaikų priežiūroje, atsakovė priėmė vienasmenį sprendimą vaikus nuvežti į ieškovo gyvenamąjį būstą. Nuvežus vaikus ieškovui, atsakovė jam paaiškino visas aplinkybes bei nurodė, kad susiklosčiusi situacija yra tik laikina. Ieškovas ilgainiui ėmė manipuliuoti susiklosčiusia situacija, riboti atsakovės bendravimą su vaikais, melagingai deklaruodamas neva atsakovė pati su vaikais nebendrauja. Ieškovas ėmė riboti atsakovės bendravimą su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, melagingai deklaruodamas vaikams, jog atsakovė su vaikais nesusisiekia. Ieškovas nusprendė pasinaudoti susiklosčiusia situacija bei pakeisti vaikų gyvenamąją vietą su juo, nors nei esminių pasikeitimų, nei realios priežasties tam nebuvo. Atsakovė tokį ieškovo elgesį vertina ne kaip realų siekį rūpintis šalių nepilnamečiais vaikais, bet kaip siekį atsakovei kenkti, daryti neigiamą psichologinį, emocinį poveikį. Tai, jog ieškovas dėl objektyvių priežasčių pora mėnesių nuo 2026 m. vasario pradžios vaikų priežiūroje dalyvavo didesne apimtimi, nesudaro teisinio pagrindo keisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatant ją su ieškovu.

Atsakovė niekuomet nebuvo nusišalinusi nuo vaikų priežiūros ir pareigų vaikams vykdymo.

Ieškovo keliamas reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo po 350 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, yra niekuo nepagrįstas.

Tai, jog atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, o taip pat netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo panaikinti nutartį. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie ne tam teismui nusiųstą el. laišką nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės pateikti duomenys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) atstovui taip pat negali būti laikoma tinkamu pagrindu panaikinti nutarti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nepagrįsti argumentai, kad sprendimu buvo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakove ir ji nėra pakeista. 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Tai reiškia, kad teismas laikinai, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, pakeitė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovė šios nutarties nėra apskundusi, todėl argumentus dėl neva nepagrįstai laikinai pakeistos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir priteisto laikino išlaikymo yra nereikšmingi.

Atsakovės argumentas dėl ieškovui nustatytinos 50:50 procentų laiko modelio bendravimo tvarkos yra visiškai nepagrįstas, kadangi bendravimo tvarka yra nustatoma su skyriumi nuo vaikų gyvenančiu tėvu. Šiuo atveju skyriumi nuo vaikų gyvena atsakovė. Tai reiškia, kad ieškovui bendravimo tvarka nėra nustatinėjama.

Teismas priėmė pagrįstą, teisėtą ir motyvuotą nutartį, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus. Teismas, priimdamas nutartį, veikė įstatymų nustatyta tvarka ir nei procesinių teisės normų, nei prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos principų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė VGTPT 2026 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (8.28Mr) ATP-C-2026-04770; prašymą pratęsti terminą atsiliepimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti; šalių susirašinėjimą dėl bendravimo ir buvimo su vaikais; atsakovės skambučių išklotinę vaikų tėvui; atsakovės bankinių pavedimų išrašą už gyvenamųjų patalpų nuomą; atsakovės močiutės mirties liudijimą; atsakovės individualios veiklos pažymą; atsakovės komercinės veiklos vystymo išlaidas; JAR išrašą MB (duomenys neskelbtini).

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 38 pastraipa).

Nustatyta, kad su atskiruoju skundu pateikti įrodymai jau yra byloje, t. y. buvo pateikti su atsiliepimu į ieškinį (2026-06-21 DOK-72913), todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų pakartotinai nepriima.

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atsakovė nurodo, kad buvo pažeista jos teisė į tinkamą teisminę gynybą. 2026 m. gegužės 26 d. el. laišku teisėjai L. Ž., atsakovė išdėstė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, taip pat ir dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovei reikalingas advokatas. Dėl žinių stokos atsakovė laišką su prašymu išsiuntė ne Kauno apylinkės teismo teisėjai, bet Kauno apygardos teismo teisėjai, dėl ko atsakovės prašymo gavimas Kauno apylinkės teisme užtruko. Tokią pat poziciją dėl atstovo poreikio, atsakovė išdėstė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, kai šis su ja susisiekė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir VGTPT) 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2026-04770 sutiko atsakovei teikti antrinę teisinę pagalbą ir paskirti advokatą. Antrinės teisinės pagalbos suteikimas yra trunkantis laike. Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į atsakovės prašymus ir taip pažeidė jos teisę būti tinkamai atstovaujamai nagrinėjamoje civilinėje pasirinkto arba VGTPT paskirto teisininko, kaip tai numato CPK 51 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nėra pakankami pirmosios instancijos teismo nutartį vertinti kaip nepagrįstą.

Sutiktina su atsakove, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2026-04770 sutiko atsakovei teikti antrinę teisinę pagalbą bei paskirti advokatą. Nors minėtas sprendimas priimtas 2026 m. gegužės 28 d., t. y. kaip ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, atsakovė teismo procesinius dokumentus gavo 2026 m. gegužės 21 d. (DOK-60061). Tai reiškia, kad atsakovė turėjo galimybę nedelsiant teikti teismui prašymą pratęsti terminą pateikti atsiliepimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau to nepadarė. Apeliantė pati nurodo, kad tokį prašymą el. paštu siuntė tik 2026 m. gegužės 26 d. (per klaidą kito teismo teisėjai). Prašymas Kauno apylinkės teisme gautas tik 2026 m. gegužės 28 d. (DOK-63867).

Nors apeliantė teigia, kad dėl žinių stokos, laišką su prašymu išsiuntė ne Kauno apylinkės teismo teisėjai, bet Kauno apygardos teismo teisėjai, dėl ko atsakovės prašymo gavimas Kauno apylinkės teisme užtruko, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantei buvo išsiųstas Kauno apylinkės teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame nurodoma, kad 2026 m. gegužės 18 d. teisėja L. Ž. rezoliucija įpareigojo atsakovę per 7 dienas pateikti teismui atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (bendravimo tvarkos dalyje) bei šį klausimą spręsti gavus atsakovės atsiliepimą ir išvadą teikiančios institucijos išvadą. Pranešime aiškiai nurodoma, kad byla nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, todėl apeliantės neatidumas prašymą dėl termino pratęsimo išsiųsti kito teismo teisėjai nelaikytinas pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apeliantė nurodo, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nustatė atsakovei laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nes vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove 2025 m. gegužės 29 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16590-1085/2025 ir ji nėra pakeista. Taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, nes po 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo priėmimo nėra esminių pasikeitusių aplinkybių, kurios nulemtų būtinumą keisti nepilnamečių vaikų laikiną ar nuolatinę gyvenamą vietą, su atsakove nustatant minimalią ir ribojančią nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus vertina kaip nepagrįstus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT 16590-1085/2025 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria be kita ko nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina; nustatyta tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka.

2026 m. gegužės 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Tai reiškia, kad teismas laikinai, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, pakeitė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsakovės argumentai apie nepakeistą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jai laikiną bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiais vaikais lyginės savaitės savaitgalį (t. y. kas antrą savaitgalį) nuo penktadienio iki pirmadienio, nepagrįstai suvaržė ir neteisėtai apribojo atsakovės bendravimą su vaikais, kuris iki 2026 m. gegužės 28 d. nutarties priėmimo buvo platesnis ir intensyvesnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta tokia atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka:

Atsakovė kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis bendrauja su vaikais, lyginės savaitės penktadienį paimdama vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir nelyginės savaitės pirmadienį pristatydama vaikus į ugdymo įstaigą iki ugdymo užsiėmimų pradžios. Jeigu dėl kokios nors priežasties motina negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, tai tą savaitgalį tėvas ir vaikai užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra;

Atsakovė su nepilnamečiais vaikais ugdymo proceso metu bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuotolinio ryšio priemonėmis nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Ieškovas įpareigojamas sudaryti tinkamas sąlygas nepilnamečių vaikų bendravimui su mama nurodytu laikotarpiu;

Pasibaigus ugdymo proceso laikotarpiui, atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį 19.00 val. pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir 20.30 val. grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą.

Kaip minėta, 2025 m. gegužės 29 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16590-1085/2025 buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria be kita ko, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina bei nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Todėl natūralu, kad vaikams gyvenant nuolatos su vienu iš tėvų, tarp jų vyksta intensyvesnis bendravimas. Be to, apeliantė pati nurodo, kad susiklosčius jai nepalankioms aplinkybėms, t. y. 2026 m. sausio pabaigoje, nepakeldama fizinio ir emocinio krūvio, nesulaukusi ieškovo adekvataus prisidėjimo vaikų priežiūroje, atsakovė priėmė vienasmenį sprendimą vaikus nuvežti į ieškovo gyvenamąjį būstą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, įvertino aplinkybes, nurodytas ieškovo prašyme, išvadą teikiančios institucijos išvadoje, atsižvelgė į vaikų amžių. Teismas, įvertinęs būtinumą išsaugoti nuolatinį emocinį motinos ir vaikų ryšį, atsižvelgęs į labai intensyvų atsakovės darbo grafiką bei atsakovės galimybę darbo dienomis su vaikais bendrauti tik vakarais, kol vyksta ugdymo procesas, nustatė bendravimo su vaikais laiką kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuotolinėmis ryšio priemonėmis nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Taip būtų užtikrintas stabilus vaikų dienos ir poilsio režimas. Pasibaigus ugdymo proceso laikotarpiui, nustatė atsakovės bendravimo su vaikais laiką tiesiogiai kiekvienos savaitės trečiadienį, 19.00 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir 20.30 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei neveikiant aktyviai, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė pagrįstai ir teisėtai, įvertinus aktualias faktines aplinkybes ir vadovaujantis prioritetinių vaiko interesų apsaugos principu.

Apeliantė alternatyviu reikalavimu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nustatant, kad laikinai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja 50:50 laiko proporcija, rotacijos principu po vieną savaitę, nustatant, kad vieno iš tėvų bendravimo laikas prasideda penktadienį, pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, ir baigiasi kitą penktadienį, pristatant vaikus į ugdymo įstaigą, o kitą savaitę tokiu pačiu principu vaikai gyvena su kitu iš tėvų. Tais atvejais, kai vaikai nelanko ugdymo įstaigos (atostogų, ligos ar kitais atvejais), vaikų perdavimas vykdomas penktadienį iki 20:00 val. vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, o nesusitarus perduodant vaikus pas tą iš tėvų, pas kurį prasideda jo bendravimo laikas.

Kaip minėta, įsiteisėjusia teismo nutartimi vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovės reikalavimas dėl ieškovui nustatytinos 50:50 procentų laiko modelio bendravimo tvarkos yra visiškai nepagrįstas, kadangi bendravimo tvarka yra nustatoma su skyriumi nuo vaikų gyvenančiu tėvu. Šiuo atveju skyriumi nuo vaikų gyvena atsakovė. Tai reiškia, kad ieškovui bendravimo tvarka nėra nustatinėjama.

Dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su laikinu vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu, nepasisako, kadangi šie argumentai nesusiję su nagrinėjamos apeliacijos dalyku. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu), taip pat nutarė pakeisti 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16590-1085/2025 patvirtintos sutarties dėl santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pagrindu nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarką ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui. Minėta nutartis įsiteisėjusi, apeliantė jos neskundė.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia bendravimo su vaiku tvarka labiausiai atitiktų tiek vaiko, tiek šalių interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių bylai pateiktus įrodymus. Be to, bylos nagrinėjimo metu šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Dėl bylos procesinės baigties

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti nutartį, kuria nustatyta laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, todėl ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės D. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.