Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 ir jo gynėjo advokato Aloyzo Kruopio skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo NUT1 prašymas į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti atliktą 90 parų arešto bausmę ir 2 paras, išbūtas laikinajame sulaikyme, kaip nurodyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendyje, bei paskirti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę atviro tipo kolonijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį (4 veikos). Už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta galutinė bausmė – 1 metai 1 mėnuo ir 10 dienų laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.), 153 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 151¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos), 151¹ straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bei pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalį, jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu.

Kauno apylinkės teisme 2026 m. rugpjūčio 31 d. gautas nuteistojo NUT1 prašymas į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti atliktą 90 parų arešto bausmę ir 2 paras, išbūtas laikinajame sulaikyme, kaip nurodyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendyje, bei paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę atviro tipo kolonijoje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi šis nuteistojo prašymas netenkintas.

Skunde nuteistasis mini ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus sprendimus, pažymėdamas, jog atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-2-511/2025 išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, kad, sprendžiant dėl BK 63 straipsnio ar 64 straipsnio taikymo, būtina nustatyti nusikalstamų veikų padarymo ir nuosprendžių priėmimo laiką bei bausmių atlikimo faktą. Šioje byloje taip pat pasisakyta, kad į BK 63 straipsnio 9 dalies reguliavimo sritį patenka ir atvejai, kai ankstesnė bausmė jau visiškai atlikta, tokia bausmė turi būti įtraukta į bendrinimą ir įskaityta. Atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2-594/2026 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad BK 63 straipsnio 9 dalimi turi būti užtikrinta tokia nuteistojo padėtis, kokia susidarytų, jeigu visos veikos būtų išnagrinėtos vienu metu. Jis ( NUT1 ) paskutinę nusikalstamą veiką padarė ne vėliau kaip 2020 m. vasario 21 d., o kitas dar anksčiau. Taigi visos jos padarytos dar iki 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio priėmimo, dėl ko egzistuoja BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo sąlyga. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neapėmė 90 parų arešto. Todėl tiek Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, tiek skundžiamos nutarties išvados, kad įskaitymas būtų pakartotinis, prieštarauja įsiteisėjusio 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžio ir jį patikrinusios kasacinio teismo nutarties turiniui. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas taikė dvi nesuderinamas prielaidas: galutinę bausmę bendrino su Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bet atsisakydami įskaityti atliktą 90 parų arešto bausmę rėmėsi nebegaliojančios jokia prasme 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės sandara. Nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose nenurodyta, kuriame galiojančios bausmės apskaičiavime atspindi 90 parų arešto, koks konkrečiai procesinis sprendimas šią bausmę įskaitė ir nuo kurios bausmės dalies ji atimta. Todėl teiginys apie dvigubą įskaitymą nėra patikrinamas nei teisiniu, nei aritmetiniu požiūriu.

Ginčydamas apylinkės teismo sprendimą atmesti jo prašymą paskirti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę atviro tipo kolonijoje, nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas visiškai nevertino jo teisinės ir faktinės padėties, kuri susiklostė po to, kai jis buvo grąžintas atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies po Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, nenurodė nė vieno motyvo, kodėl, vadovaujantis BK 3 straipsniu ir 50 straipsnio 3 dalimi, jam negalima skirti atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-788/2021 pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas turi teisinį pagrindą vadovautis BK 50 straipsnio 3 dalimi, nors nuosprendžio priėmimo metu ši norma jau nebegaliojo, nes ji galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, o vėlesnio reguliavimo taikymas konkrečioje situacijoje blogina nuteistųjų teisinę padėtį. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-34-1020/2026 aiškiai konstatavo, kad vien tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nebuvo nustatyta nuosprendyje, neužkerta kelio šį klausimą išspręsti BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad už iki 2020 m. liepos 1 d. padarytas veikas gali būti taikoma ankstesnė ir nuteistajam palankesnė BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija, o parenkant konkrečią vietos rūšį turi būti vertinama nuteistojo asmenybė, veikų pobūdis ir pavojingumas. Nagrinėjamu atveju jo ( NUT1 ) veikos padarytos iki 2020 m. liepos 1 d. Todėl teismas, spręsdamas bausmės vykdymo įstaigos rūšies klausimą, turi ne vien mechaniškai ir nemotyvuotai taikyti dabartinę bausmės atlikimo vietos rūšies parinkimo sistemą, bet patikrinti, ar ankstesnė BK 50 straipsnio 3 dalis suteikia palankesnę individualizavimo galimybę. Jo atveju tokia galimybė egzistuoja, nes ankstesnė norma leido teismui pasirinkti ir atvirąją koloniją, o dabartinio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 5 straipsnio 1 dalies bendroji taisyklė nenumato tiesioginio paskyrimo į atviro tipo vietą asmeniui, kuriam už tyčinį nusikaltimą paskira ilgesnė nei 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Toliau nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nevertino, jog Šiaulių kalėjimas nėra pusiau atviro tipo, dėl ko jo laikymo sąlygos prilygsta uždaro tipo kalėjimo režimui. Vertinant galimybę taikyti senąją BK 50 straipsnio 3 dalį, esminę reikšmę turi Kalėjimų tarnybos priimti oficialūs dokumentai, kurie buvo pridėti ir plačiai aptarti 2026 m. rugsėjo 14 d. teikimo papildymo 7-13 puslapiuose. Šių duomenų apylinkės teismas nevertino visiškai. Pagrindinis dokumentas yra 2026 m. kovo 6 d. atliktas jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimas, kuriuo nustatytas akivaizdus rizikos mažėjimas bei konstatuota, jog atlikus didelės rizikos vaikams, jam esant laisvėje, vertinimą buvo nustatyta žema rizika, nurodant, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog jis būtų linkęs tokią riziką sukelti. Be to, taip pat nurodyta, kad jis demonstruoja teigiamą resocializacijos progresą, didėjančią savianalizę, atsakomybės prisiėmimą ir motyvaciją keisti nusikalstamą elgesį. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo ir atliekant bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Atliekant bausmę anksčiau, švelnėjo ir jo bausmės atlikimo sąlygos. Kol įsiteisėjo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendis, jo teisinė padėtis tik švelnėjo, nuo 2026 m. kovo 24 d. jis buvo perkeltas tęsti bausmės į atvirąją koloniją. Jis pateisino jam parodytą pasitikėjimą, dirbo pagal darbo sutartį, atlygindavo žalą nukentėjusiesiems, vykdavo į trumpalaikes išvykas, laikėsi taisyklių. Kai 2026 m. birželio 25 d. kalėjimo viršininko buvo paleistas lygtinai, nepriekaištingai laikėsi probacijos sąlygų.

Dar nuteistasis nurodo, kad byloje Nr. 1A-38-1076/2022 apeliacinis teismas pripažino, jog už iki 2020 m. liepos 1 d. padarytus nusikaltimus turi būti taikoma ankstesnė BK 50 straipsnio 3 dalis, jei ji nuteistojo padėtį švelnina, ir nuteistajam paskirtą bausmę nustatė atlikti atvirojoje kolonijoje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis ankstesnę laisvės atėmimo bausmę jau atliko atvirojoje kolonijoje, byloje nebuvo duomenų apie bausmės atlikimo metu padarytus drausmės ar kitus teisės pažeidimus, o nuteistojo asmenybė leido spręsti, kad švelnesnė vieta padės pasiekti ne tik nubaudimo, bet ir kitus tikslus. Jo ( NUT1 ) atveju, jis nėra padaręs jokių naujų nusikaltimų nuo 2022 m. vasario 27 d., bausmės atlikimo metu taip pat nėra padaręs drausmės ar kitų pažeidimų, bausmę atlikinėjo irgi atviroje kolonijoje bei buvo paleistas lygtinai. Įvertinus viską, nėra suprantama, kodėl jam negalima paskirti bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, kai faktiškai iki lygtinio paleidimo liko 5 mėnesiai, o jei būtų įskaityta 90 parų arešto bausmė – 2 mėnesiai. Nuteistasis taip pat pažymi, kad, atlikdamas bausmę atvirojoje kolonijoje, jis galėtų tęsti darbą, mokytis, resocializuotis, atlyginti žalą nukentėjusiesiems, ko pagal šiuo metu esamą padėtį nėra galimybės padaryti.

Taip pat gynėjo skunde kvestionuojamas apylinkės teismo sprendimas atmesti nuteistojo prašymą nustatyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vietą atviro tipo kolonijoje, nurodžius, kad šiuo metu susiklostęs teisinis reguliavimas, kai bausmės atlikimo įstaigą parenka Kalėjimų tarnyba, nelaikytinas kaip mažiau palankus nuteistajam, nei galiojęs nusikalstamų veikų padarymo metu. Gynėjas pažymi, kad jei reguliavimas nuteistajam iš tikrųjų nebūtų mažiau palankus, tai nuteistasis dėl tokio reguliavimo rezultato nesiskųstų ir neprašytų taikyti jam senesnio, veikų padarymo metu galiojusio teisinio reguliavimo. Šiuo atveju to reguliavimo rezultatas yra tas, kad NUT1 laisvės atėmimo bausmę atlieka Šiaulių kalėjime, uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, nors pagal bausmės dydį ir kitus BVK 33-35 straipsniuose nustatytus kriterijus jam tokia bausmės atlikimo vieta netaikytina. NUT1 laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, atlikinėjo Pravieniškių 1-ajame kalėjime atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, sėkmingai dirbdamas ir vykdydamas resocializacijos priemones. Viso to, net psichologo, Šiaulių kalėjime nėra. Todėl tokiai teisinei situacijai kilti leidęs dabartinis teisinis reguliavimas tikrai nėra palankesnis nuteistajam. Dėl to nuteistojo prašymas taikyti jam veikų padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir paskirti atlikti bausmę atviro tipo kolonijoje, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 ir jo gynėjo advokato Aloyzo Kruopio skundai atmestini.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, teismų informacinėje sistemoje Liteko2 užregistruotomis baudžiamosiomis bylomis, susijusiomis su nuteistuoju NUT1 , ir jose priimtais procesiniais sprendimais, įvertinęs nuteistojo ir jo gynėjo skunduose nurodytas aplinkybes, skundžiamos nutarties motyvus, taip pat gynėjo ir nuteistojo papildomai pateiktus duomenis, sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas, netenkinęs nuteistojo NUT1 prašymo į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti atliktą 90 parų arešto bausmę ir dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme, kaip nurodyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendyje, bei paskirti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę atviro tipo kolonijoje, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendis buvo skundžiamas apeliacine tvarka. Apeliacinius skundus dėl šio nuosprendžio pateikė NUT1 gynėjas advokatas Olegas Šibkovas, nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas Aloyzas Kruopys ir Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dovilė Augustauskaitė. Nuteistojo gynėjai pateiktuose apeliaciniuose skunduose dėl 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, be kita ko, prašė į NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti ir atliktą 90 parų arešto bausmę, paskirtą 2023 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama nuteistojo gynėjo ir prokurorės apeliacinius skundus, peržiūrėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-546-1109/2025 ir pasisakė apeliaciniuose skunduose keltais klausimais, tame tarpe ir dėl atliktos 90 parų arešto bausmės įskaitymo. Kauno apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio 42 punkte nurodė, jog „Kaip matyti, 2023-04-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi NUT1 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-12-13 nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022-03-10 nuosprendžiu paskirta 1 m. 10 mėn. 10 d. laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę ( t. 2, b. l. 107-113 ). 2023-04-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu NUT1 buvo paskirta subendrinta 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Ji paskirta subendrinus ją su jau minėta 90 parų arešto bausme ( t. 2, b. l. 120-150 ). Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintas su šiuo 2023-04-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, į paskirtą bausmę įskaitant bausmę, atliktą pagal 2023-06-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad dar kartą įskaičiuoti atliktą 90 parų arešto bausmę nėra pagrindo“.

BPK 336 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. To paties straipsnio 336 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. BPK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aiškinant ir taikant BPK IX dalies („Nuosprendžio ir nutarties įvykdymas“) normas, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad nuosprendžio vykdymo procese (BPK 361, 362 straipsniai) teismas sprendžia tik kylančias vykdymo neaiškumus ar abejones, tačiau neturi teisės iš naujo nagrinėti ar peržiūrėti klausimų, kurie jau buvo išnagrinėti bei teisiškai įvertinti priimant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nuosprendžio vykdymo stadija negali būti naudojama kaip papildoma ar pakartotinė įsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo bei jų teisėtumo peržiūrėjimo forma. Kadangi apeliacinės instancijos teismas jau priėmė sprendimą dėl 2023 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi NUT1 paskirtos 90 parų arešto bausmės įskaitymo į vėliausiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę galimybės, Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, nuosprendžio vykdymo procese iš naujo vertinti ir peržiūrėti šį klausimą, abejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisingumu kokiais nors aspektais, apylinkės teismas iš tiesų neturėjo teisinio pagrindo. Tokio pagrindo neturi ir aukštesnės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas taip pat nepasisako dėl nuteistojo ir jo gynėjo skundų argumentų, kuriais kvestionuojama Kauno apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendyje pateikta argumentacija ir jos pagrindu priimtas sprendimas netenkinti apeliacinių skundų prašymų dėl 2023 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi NUT1 paskirtos 90 parų arešto bausmės įskaitymo į vėliausiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kuo šiuo atveju rėmėsi ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas.

Teismas pažymi, jog šiuo metu jau įsiteisėję ir vykdomi teismų procesiniai sprendimai – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendis ir jį pakeitęs Kauno apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendis gali būti peržiūrėti tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko2, Lietuvos Aukščiausiame Teisme yra gautas nuteistojo NUT1 kasacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl netinkamo BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo ir nuteistojo atliktos 90 parų arešto bausmės neįskaitymo. Taigi baudžiamojo įstatymo taikymo klaida, jei ji buvo padaryta, galės būti ištaisyta kasacinės instancijos teismo.

Skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, kuriais remiantis buvo atsisakyta tenkinti kitą nuteistojo prašymą – į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti dvi paras, nuteistojo išbūtas laikinajame sulaikyme, kaip nurodyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendyje, nei NUT1 , nei jo gynėjo nėra ginčijami. Atsižvelgdamas į tai bei įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, visiškai pritardamas skundžiamoje nutartyje, vertinant šio prašymo pagrįstumą, nurodytiems argumentams, apygardos teismas dėl šios skundžiamos nutarties dalies plačiau nepasisako.

Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taip pat buvo atmestas nuteistojo prašymas paskirti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę atviro tipo kolonijoje. Toks NUT1 prašymas buvo grindžiamas tuo, kad BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi teismo pareigą nustatyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietą, buvo panaikinta tik 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d., taigi iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu nuteistajam NUT1 inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nuo 2018 metų lapkričio mėnesio iki 2020 metų vasario mėnesio pabaigos. Apylinkės teismas, atmesdamas šį nuteistojo prašymą, skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-125-689/2021 pripažino, kad toje byloje tuo metu susiklostęs teisinis reguliavimas būtent labai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims buvo mažiau palankus, nei galiojęs nusikalstamų veikų padarymo metu, kai teismas net ir labai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims turėjo galimybę paskirti bausmę atlikti lengvesnio tipo įstaigoje, nei buvo numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, tačiau sprendė, kad NUT1 atveju, šiuo metu susiklostęs teisinis reguliavimas kai bausmės atlikimo įstaigą parenka Lietuvos Respublikos kalėjimų tarnyba, nelaikytinas kaip mažiau palankus, nei galiojęs nusikalstamų veikų padarymo metu.

Apygardos teismo vertinimu, šioje dalyje skundžiama nutartis neatitinka teismo sprendimui keliamų išsamumo bei motyvavimo reikalavimų. Žemesnės instancijos teismas neatskleidė nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio teisinio reguliavimo turinio ir nepalygino jo su dabartiniu reguliavimu. Be tokios lyginamosios analizės neįmanoma objektyviai įvertinti, ar nuteistojo padėtis, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 panaikinus BK 50 straipsnio 3 dalį, iš tiesų nepablogėjo. Vis tik, skundžiama nutartis paliekama galioti ir šioje dalyje. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu, NUT1 paskirta subendrinta bausmė už nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), padarymą dar buvo bendrinama su bausme, nuteistajam paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu. Taigi, nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka pagal du jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu NUT1 buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios baigtos jau po 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 priėmimo ir įsiteisėjimo, t. y. nebegaliojant BK 50 straipsnio 3 daliai. Dėl šios priežasties teismas neturėjo ir neturi teisinio pagrindo parinkti nuteistajam NUT1 konkrečią terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Esant tokiai situacija, pripažįstama, jog apylinkės teismo sprendimas atmesti ir šį nuteistojo prašymą, nepaisant kritikuotinos tokio sprendimo argumentacijos, yra teisingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutarties naikinti ar ją keisti, ko prašoma pateiktuose skunduose, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo ir jo gynėjo skundai atmetami, paliekant skundžiamą nutartį galioti visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 ir jo gynėjo advokato Aloyzo Kruopio skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.