- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- 1S-34-1020/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- N. P.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. P. gynėjo advokato Eligijaus Karbausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo N. P. gynėjo advokato Eligijaus Karbausko prašymas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu N. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 17 d. ir yra vykdomas.
2. 2026 m. sausio 12 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas nuteistojo N. P. gynėjo advokato E. Karbausko prašymas nuteistajam paskirtą 11 (vienuolikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pusiau atviro tipo laisvės atėmimo vietoje. Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi teismo pareigą nustatyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietą, buvo panaikinta tik 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, taigi iki Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nuteistajam N. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo 2017 metais. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, padaręs labai sunkų nusikaltimą, laisvės atėmimo bausmę visada atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje (buvęs kalėjimo režimas), o galiojant BK 50 straipsnio 3 daliai (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VMI-1968 redakcija), teismas galėjo nustatyti ir švelnesnį laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, todėl šios nuostatos turėjo būti taikomos Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nustatant laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą nuteistajam N. P..
3. Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo N. P. gynėjo prašymo argumentus, 2026 m. vasario 3 d. nutartimi nuteistojo N. P. gynėjo prašymą atmetė, konstatuodamas, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, bausmės atlikimo vieta nuteistajam N. P. nustatyta nebuvo, todėl advokato minimi BK ir BVK pakeitimai jo teisinės padėties neblogina ir pagal BK 3 straipsnio 2 dalį atgal negalioja.
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nuteistojo N. P. gynėjas advokatas E. Karbauskas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nuteistajam N. P. paskirtą 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pusiau atviro tipo laisvės atėmimo vietoje.
4.1. Skunde nurodoma, kad pagal anksčiau galiojusią BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VMI-1968 redakcija) laisvės atėmimo bausmę nuteistieji galėjo atlikti atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą parinkdavo teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 pripažinta netekusia galios ir nuo to laiko teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti bausmės atlikimo vietą. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju BK 50 straipsnio 3 dalis turi grįžtamąją galią ir turi būti taikoma nuteistojo N. P. atžvilgiu, nes 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta už nusikalstamas veikas, padarytas 2017 metais, kai BK 50 straipsnio 3 dalis dar nebuvo netekusi galios.
4.2. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad teismų praktikoje tokiais atvejais, kai BK 50 straipsnio 3 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija nuosprendžio priėmimo metu jau nebegaliojo, tačiau galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas turi teisę vadovautis BK 50 straipsnio 3 dalimi, jei vadovaujantis aktualia Baudžiamojo kodekso redakcija, nuteistojo padėtis būtų pabloginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-788/2021, Nr. 2K-201-788/2021, Nr. 2K-125-689/2021 Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-103-1020/2023, Nr. 1S-14-487/2024). Taigi, nors vertinamu atveju nuteistojo N. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta uždaro tipo laisvės atėmimo vietoje buvo nustatyta pagal BVK teisinį reguliavimą, tačiau ankščiau galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas jam palankesnis teisinis reguliavimas (asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą didesne nei 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo bausme, teismas turėjo įgaliojimus nuspręsti, kad laisvės atėmimo bausmė gali būti atliekama pataisos namuose (šiuo metu pusiau atviro tipo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta)), todėl jis taikytinas ir šiuo atveju.
4.3. Be to, pagal ankščiau galiojusią BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), teismas privalėjo kartu vertinti ir nuteistojo asmenybę, tačiau tai nei priimant Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, nei prašymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo vertinama. N. P. yra nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2017 metais, o pagal ankstesnį nuosprendį jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo atlikęs visiškai. Per daugiau nei aštuonerius metus jokių kitų nusikaltimų jis nepadarė, savo ankstesnį neteisėtą elgesį yra įvertinęs. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, jis dirbo, augino, išlaikė ir rūpinosi dviem nepilnamečiais vaikais. Tai rodo, kad nuteistojo asmenybė nėra labai pavojinga, kad savo neteisėtus veiksmus jis įvertino kritiškai, prisiėmė už tai kilusias pasekmes. Atsižvelgdamas į visa tai, Panevėžio apygardos teismas turėjo pakankamą pagrindą nustatyti, kad N. P. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali atlikti pusiau atviro tipo laisvės atėmimo vietoje.
Atsiliepimas
5. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ramūnas Pačebutas pateikė atsiliepimą į nuteistojo N. P. gynėjo skundą ir prašo jį atmesti.
5.1. Prokuroro teigimu, nuteistasis N. P. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikė organizuota grupe, jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Praeityje, t. y. iki Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio priėmimo, jis jau buvo teistas, be kita ko, už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ir už tai jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko 2024 m. lapkričio 19 d. Visa tai patvirtina, kad nuteistasis N. P. jokių išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nepadarė, todėl sutikti su gynėjo skundo motyvais, kad jo asmenybė nėra labai pavojinga, kad savo neteisėtus veiksmus jis jau įvertino kritiškai, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo N. P. gynėjo advokato E. Karbausko skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančią medžiagą, skundžiamos teismo nutarties motyvus bei nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatuoja, kad nors Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties argumentacija nėra teisinga – joje pateiktos žemesniojo teismo išvados dėl BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VMI-1968 redakcija) galiojimo laike yra neteisingos, dėl to, nepagrįstai nevertinta nuteistojo N. P. asmenybė, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, tačiau panaikinti skundžiamą nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nuteistajam N. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pusiau atviro tipo laisvės atėmimo vietoje, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
7. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) ir nuo to laiko teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Nuo to laiko ji nustatoma vadovaujantis aktualiomis BVK nuostatomis.
8. Kaip nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio priėmimo ir šiuo metu galiojančioje BVK 32 straipsnyje, nuteistieji jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Pagal BVK 33 straipsnio 1 dalį į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nustačius, kad asmuo yra pilnametis, o jam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, jis, nepriklausomai nuo jo asmenybės ir kitų reikšmingų aplinkybių, laisvės atėmimo bausmę atliks uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Vis dėlto, vadovaujantis anksčiau galiojusia BK 50 straipsnio 3 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, galėjo net ir asmenims, nuteistiems dešimties metų ar griežtesne laisvės atėmimo bausme, išskyrus griežčiausią laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, paskirti ją atlikti ne kalėjime, o pataisos namuose.
9. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nurodytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis N. P. atlieka Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą jam paskirtą galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio turinio, nuteistajam N. P. inkriminuoti nusikaltimai padaryti nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. gruodžio 17 d. (LITEKO duomenys), t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo (2020 m. liepos 1 d.). Esant tokiai teisinei situacijai, išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki BK 50 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios įsigaliojimo (2020 m. liepos 1 d.), nuteistajam paskyrus 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teismas turėjo pagrindą nustatyti bausmės atlikimo vietą ir ši vieta, priešingai nei pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, galėjo būti paskirta atlikti ne tik uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje (kalėjime).
11. Kitaip tariant, nagrinėjamoje situacijoje skirdamas bausmę nuteistajam N. P., Panevėžio apygardos teismas turėjo pagrindą vadovautis anksčiau galiojusia BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti vieną iš kelių bausmės atlikimo vietų – nurodyti, kad nuteistasis šią bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, arba parinkti kitą bausmės atlikimo vietos rūšį, pavyzdžiui, paskirti bausmę atlikti pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nustatyti, kad dalį bausmės nuteistais turi atlikti uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, o likusią dalį pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir pan.
12. Tokios pačios pozicijos, konstatuojant, kad teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2020 m. liepos 1 d. (iki BK 50 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios), nuosprendyje turi pagrindą nurodyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, jei pagal ankstesnį reglamentavimą nuteistojo teisinė padėtis yra švelnesnė, laikomasi ne tik aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-689/2021, Nr. 2K-201-788/2021, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-103-1020/2023, Nr. 1S-14-487/2024). Vis dėlto, sprendžiant dėl konkrečios bausmės atlikimo vietos, priešingai nei savo skunde iš esmės nurodo nuteistojo gynėjas, negali būti nevertinami ir BVK pakeitimai, dėl kurių nuteistųjų teisės ir bausmės atlikimo sąlygos ankstesniuose pataisos namuose ir šiuo metu pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje yra skirtingos, lygiai taip pat skiriasi ir kalėjime bei uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje bausmes atliekančių asmenų teisės ir dalis jų šiuo metu yra palankesnės (pvz. iki BVK pakeitimų kalėjime bausmę atliekantys nuteistieji galėjo per du mėnesius gauti vos vieną trumpalaikį pasimatymą ir vos du kartus per savaitę paskambinti telefonu, o pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, turi galimybę per mėnesi gauti tris pasimatymus ir telefonu skambinti keturis kartus per savaitę ir t.t.).
13. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nuteistajam N. P. šiuo nuosprendžiu nustatyta nebuvo. Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme, taip pat ir pagal nuteistojo N. P. gynėjo advokato D. Dargevičiaus apeliacinį skundą, dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos taip pat nepasisakyta, tačiau apie tai nebuvo užsiminta ir nuteistojo N. P. gynėjo advokato D. Dargevičiaus apeliaciniame skunde. Vis dėlto, priešingai nei sprendė žemesnės instancijos teismas (skundžiamos nutarties 19 pastraipa), vien tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nebuvo nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, niekaip neužkerta kelio šį klausimą išspręsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnyje nustatyta tvarka, nuteistojo N. P. atžvilgiu taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią ir jam palankesnę BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bei įvertinus jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, parinkti vieną iš kelių bausmės atlikimo vietų – nurodyti, kad nuteistasis šią bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, arba parinkti kitą bausmės atlikimo vietos rūšį. Vis dėlto, padaręs klaidingą išvadą dėl BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) galiojimo laike, apygardos teismas šių veiksmų neatliko, nuteistojo N. P. asmenybės, jo padarytų nusikaltimų pobūdžio ir pavojingumo nevertino, apie tai skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakė, nuteistojo gynėjo prašymą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nustatymo atmesdamas tik dėl netinkamo BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) galiojimo laike aiškinimo.
14. Nors toks žemesniojo teismo procesinis sprendimas, nevertinant nuteistojo asmenybės, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir galimybės jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis, yra ydingas, tačiau įvertinus tiek skundo nagrinėjimui pateiktą, tiek ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančią medžiagą, jo naikinti ir nustatyti švelnesnį bausmės atlikimo vietos rėžimą nėra pagrindo.
15. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį N. P. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atgabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5073,31 g kanapių (antžeminių dalių), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, o nuteistojo N. P. disponuotų narkotinių medžiagų kiekis daugiau nei du kartus viršijo įstatyme nustatytą labai didelį tokių medžiagų kiekį, kas leidžia pagrįstai spręsti apie didesnį tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir jas padariusio asmens pavojingumą.
16. Paminėtų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad N. P. vaidmuo organizuotoje grupėje nebuvo antraeilis, priešingai, vienas pagrindinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad veikdamas pagal išankstinį susitarimą su kitais organizuotos grupės nariais jis surado Latvijos Respublikos pilietį, galintį gabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, nuolatiniam ryšio palaikymui su šiuo asmeniu jį aprūpino būtinomis priemonėmis (mobiliojo ryšio telefonu), narkotinių medžiagų gabenimo iš Ispanijos Karalystę į Lietuvos Respubliką metu nuolat palaikė ryšį su jas gabenančiu Latvijos Respublikos piliečiu, organizavo narkotinių medžiagų perėmimą iš paminėto Latvijos Respublikos piliečio Lietuvos Respublikoje. Tokio masto nuteistojo veiksmai objektyviai rodo ne atsitiktinį ar epizodinį jo elgesį, bet kryptingą ir intensyvų dalyvavimą neteisėtoje psichotropinių medžiagų apyvartoje. Juo labiau, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos, taip pat susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (padėjo auginti didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių augalų) padarymą, už ką buvo nuteistas galutine subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2024 m. lapkričio 19 d.).
17. Vertindamas nuteistojo gynėjo skundo motyvus apie pasikeitusį N. P. elgesį jam išėjus į laisvę 2024 m. lapkričio 19 d. – sukūrė šeimą, augino ir išlaikė nepilnamečius vaikus, aukštesnysis teismas pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteistajam N. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų pabaiga siejama su 2014 m. rugsėjo 17 d., o naujas, t. y. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu inkriminuotas, nusikalstamas veikas nuteistasis N. P. padarė 2017 metais. Visa tai aukštesniajam teismui leidžia spręsti, kad N. P. elgesys, pasireiškęs 2017 metais, nebuvo atsitiktinis ar pavienis ir atitinka jam būdingą nusikalstamo elgesio modelį, susiformavusį jo ankstesnio nusikalstamo elgesio pagrindu. Toks tęstinis nuteistojo N. P. veiksmų pobūdis rodo didesnį tiek jo, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, todėl vien tai, kad išėjęs į laisvę 2024 m. lapkričio 19 d. nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, sukūrė šeimą, kuria rūpinosi, niekaip nepaneigia nei jo paties, nei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir neleidžia aukštesniajam teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai galėtų būti pasiekti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam atliekant švelnesnio nei uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo N. P. gynėjo advokato Eligijaus Karbausko skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.