Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimas dėl nuosprendžio vykdymo metu susijusių klausimų išsprendimo – bausmės atlikimo vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. S. K. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 199 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (trys nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, nustatant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį (medžiagų disponavimo ir gabenimo iš Nyderlandų Karalystės veikos), subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį (medžiagų disponavimo ir gabenimo iš Maroko veikos) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant S. K. bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos bausmės subendrintos su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas dideliu lizergido kiekiu), dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas S. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. liepos 30 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta iš S. K. konfiskuoti kratos metu paimtus 1 490 dirhamų ir 4 206,41 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, ir paimti juos valstybės nuosavybėn.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi patenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimas, kuriuo prašyta nuteistajam S. K. nustatyti bausmės atlikimo vietą, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju S. K. apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas 2023 m. vasario 23 d., tačiau nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo paskirta galutinė laisvės atėmimo 11 metų 6 mėnesių bausmė, jis padarė atitinkamai 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje – rugpjūčio mėnesio pradžioje; lapkričio mėnesio pabaigoje; 2020 m. sausio 12–17 d.; dar kitos nusikalstamos veikos padarytos iki 2020 m. vasario 5 d., t. y. dar galiojant BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuostatoms, pagal kurias nuteistam asmeniui bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcija (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija). Šiuo metu galiojančios redakcijos BVK 32 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Apygardos teismas nurodė, kad šios bausmės atlikimo vietų rūšys atitinka iki 2023 m. sausio 1 d. veikusių pataisos įstaigų rūšis (2023 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai BVK redakcijai, nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo kalėjimuose, įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui laikomi atliekančiais bausmes uždaro tipo laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, o nuteistieji, atlikinėję bausmę pataisos namuose – laikomi atliekančiais bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose). Atsižvelgiant į tai ir įvertinus naujai įsigaliojusį teisinį reguliavimą, nuteistajam nustatyta pirmuosius trejus laisvės atėmimo bausmės metus atlikti uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, o likusią bausmės dalį – pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4.1. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad keistina skundžiamos nutarties dalis, kuria nurodyta nuteistajam paskirtos bausmės dalį – pirmus trejus laisvės atėmimo metus atlikti uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Sprendimą dėl dalies nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo uždaro tipo atlikimo vietoje teismas motyvavo ankstesniu S. K. teistumu užsienyje už analogiško pobūdžio veikas, aplinkybėmis, kad jis ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn ir aštuonis nusikaltimus, iš kurių trys labai sunkūs, padarė tiesiogine tyčia. Tačiau, gynėjo tvirtinimu, iš nutarties motyvų nėra aišku, kodėl šios aplinkybės sudaro pagrindą pirmus trejus S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės metus atlikti pačiu griežčiausiu režimu – uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Todėl tokia teismo pozicija pripažintina nepagrįsta.

4.2. Neginčijant fakto, kad S. K. teistas Suomijoje ir Vokietijoje už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, skunde gynėjas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų nėra aišku, už ką tiksliai S. K. nuteistas užsienyje – veikų faktinės aplinkybės nėra nurodomos (ar tai buvo narkotinių medžiagų laikymas, ar platinimas; jeigu platinimas – „draugo pavaišinimas“ ar pardavimas; kokių narkotinių medžiagų ir t. t.). Gynėjas, ir nesant tokių duomenų, tvirtina, kad tai nebuvo sunkūs nusikaltimai pagal tų valstybių teisę. Todėl pripažintina, kad už tokio pobūdžio (sunkumo) ir masto nusikaltimus, už kuriuos S. K. nuteistas šioje byloje, jis yra teisiamas pirmą kartą. Tik prasidėjus šiam baudžiamajam procesui, S. K. suprato, kokius nusikaltimus padarė ir kas jam realiai gresia. Todėl ankstesnių S. K. teistumų negalima sureikšminti ir kategoriškai spręsti, kad dėl savo veiksmų jis išvadų nepadarė. Prasidėjus šiam baudžiamajam procesui, S. K. iš esmės permąstė savo elgesį, gyvenimo būdą ir galutinai nusigręžė nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo bei daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė.

4.3. Neginčydamas S. K. padarytų veikų skaičiaus reikšmės, gynėjas skunde pažymi ir tai, kad tokį veiksmų kvalifikavimą lėmė nuoširdi ir atvira paties S. K. procesinė laikysena. S. K. ne tik prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, bet nuo pat proceso pradžios viso proceso metu davė itin išsamius ir visiškai teisingus parodymus tiek apie savo, tiek apie kitų asmenų (A. B.) padarytus nusikaltimus. S. K. parodymų pagrindu, iš esmės nesant jokių kitų įrodymų apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybes, buvo suformuluoti visi jam pareikšti kaltinimai. S. K. netgi nurodė butą Druskininkuose, kuriame laikė dalį narkotinių medžiagų, apie kurias be jo parodymų teisėsauga duomenų neturėjo. Dėl S. K. parodymų išsamumo ir nuoširdumo, atvirai papasakojant apie medžiagų įsigijimą užsienio valstybėse, jų laikymą, platinimą ir pan., buvo pareikštas kaltinimas dėl šešių atskirų veikų pagal aštuonis BK straipsnius, įskaitant narkotinių medžiagų kontrabandą, padarymo. Jeigu S. K. nebūtų atskleidęs dalies medžiagų įsigijimo aplinkybių, jo kaltinimas galėjo atrodyti kitaip – veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (medžiagų dalis sau, neturint tikslo platinti) ir veika pagal 260 straipsnio 3 dalį (visos kitos medžiagos, turint tikslą platinti). Todėl S. K. procesinė laikysena rodo ypatingą jo atvirumą ir nuoširdumą, kartu ir pasiryžimą priimti visą atsakomybę.

4.4. Anot nuteistojo gynėjo, ankstesni S. K. teistumai ir formalus nusikalstamų veikų skaičius nepagrindžia būtinybės S. K. net 3 metus taikyti patį griežčiausią laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą.

4.5. Sprendžiant dėl S. K. paskirtos bausmės atlikimo režimo, pasak gynėjo, yra reikšmingos ir kitos aplinkybės:

4.5.1. S. K. apibūdinamas itin teigiamai; jis nėra tipinis nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, subjektas; jis yra menininkas, pagal verslo liudijimus vertėsi meninių dekoracijų verslu, deklaravo pajamas, mokėjo mokesčius ir tokiu būdu kūrė pozityvią vertę visuomenėje; byloje pateikti juridinių ir fizinių asmenų atsiliepimai, kurie S. K. charakterizuoja teigiamai.

4.5.2. Atliekant tokią bausmę ir tokiu režimu, kuris nustatytas skundžiamoje nutartyje, S. K. socialiniai ryšiai neabejotinai nutrūktų. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje ne tik esmingai apriboti socialiniai ryšiai, bet ir nėra jokių galimybių vykdyti kokią nors veiklą – studijuoti, vystyti individualią veiklą ir pan. Treji metai tokio režimo S. K., kaip asmenybei, būtų žlugdantys. Toks bausmės režimas nedera su pagrindiniu bausmės tikslu – asmens reabilitacija ir resocializacija.

4.5.3. S. K. asmenybę teigiamai apibūdina ir tai, kad jis ėmėsi ryžtingų veiksmų spręsti savo priklausomybės problemą – nustojo vartoti narkotines bei psichotropines medžiagas, buvo pradėjęs lankytis pas gydytojus psichiatrus, gavo gydymą. Treji metai griežčiausio režimo sąlygomis šias S. K. pastangas ir pasiekimus iš esmės paneigtų bei neprisidėtų prie individualios bausmės prevencijos tikslo.

4.5.4. Atkreipiamas dėmesys ir į konkrečias veikų padarymo aplinkybes. Padaryti aštuoni nusikaltimai, kur S. K. vaidmuo buvo aktyvus, veikos truko ilgą laiko tarpą, didelė dalis medžiagų buvo išplatinta. Tačiau be šių yra ir kitos aplinkybės, rodančios mažesnį S. K. padarytų nusikaltimų pavojingumą – S. K. veikė išimtinai vienas, neturėjo jokio „platinimo tinklo“ (asmenų, per kuriuos būtų siekęs platinti ar platinęs), netgi neieškojo jokių pirkėjų, tokiu būdu siekdamas įtraukti galbūt psichiką veikiančių medžiagų nevartojančius asmenis. S. K. įsigytas narkotines medžiagas laikė savo meno dirbtuvėje ir platino, pavaišindamas savo bendradarbius, dirbusius prie dekoracijų kūrimo, ar draugus, taip pat parduodamas medžiagas į jį besikreipiantiems asmenims. Gynėjo nuomone, tai rodo mažesnį rūšinį BK 260 straipsnio 3 dalies nusikaltimo, kuris paprastai daromas organizuotose (ar bent jau bendrininkų) grupėse, platinant medžiagas per trečiuosius asmenis ir t. t., pavojingumą.

4.6. Esant nurodytų aplinkybių visumai, skunde gynėjas teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu S. K. paskirta visa subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė turėtų būti nustatyta atlikti pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. K. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundas atmetamas.

6. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamos teismo nutarties, nuteistojo gynėjo argumentus dėl nuteistajam S. K. paskirtos bausmės atlikimo vietos konstatuojama, kad teismo sprendimas nuteistajam paskirtos 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – pirmus 3 metus laisvės atėmimo bausmės nustatyti atlikti uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, o likusią bausmės dalį – pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra pagrįstas.

7. Nagrinėjamo skundo argumentų kontekste pirmiausia pabrėžtina, kad apygardos teismo išvada dėl byloje taikytinos anksčiau galiojusios ir nuteistajam palankesnės BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) redakcijos yra teisinga. Baudžiamojoje byloje nuteistasis S. K. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje – rugpjūčio mėnesio pradžioje; lapkričio mėnesio pabaigoje; 2020 m. sausio 12–17 d.; dar kitos – iki 2020 m. vasario 5 d., padarymo ir teismas turėjo pagrindą, paskirtas bausmes pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (trys nusikalstamos veikos) subendrinus, galutinę subendrintą 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti tiek atviro, tiek uždaro tipo pataisos namuose. Todėl, skiriant bausmę, teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), turėjo pagrindą parinkti bausmės atlikimo vietą, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Dėl šios normos taikymo pagrįstumo byloje ginčo nėra.

8. Byloje kilo ginčas dėl to, kad apygardos teismas, nustatydamas konkrečią nuteistajam S. K. paskirtos bausmės atlikimo vietą, dalį bausmės, t. y. 3 metus laisvės atėmimo, parinko atlikti labiausiai nuteistojo laisves varžančioje laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje – uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, kuriai iki BVK pakeitimo atitiko kalėjimas (pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą bausmės atlikimo vietą numato įstatymas –asmuo, nuteistas griežtesne nei 10 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlieka kalėjime, kuriam po 2023 m. sausio 1 d. prilyginama uždaro tipo bausmės atlikimo vieta). Aukštesnysis teismas, vertindamas, ar nagrinėjamoje byloje priimtas skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, svarsto, ar nuteistajam S. K. paskirtos 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – pirmi 3 metai nustatyti atlikti griežčiausioje laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje – uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, atitinka kriterijus, numatytus BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

9. Kaip jau minėta, pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, kuris kaip švelnesnis taikytinas ir nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos teismas turėjo įvertinti nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)).

10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės (jos dalies) atlikimo vietos nustatymo, vertino ne tik pasikeitusį teisinį reguliavimą, nuteistajam paskirtos bausmės dydį, bet atsižvelgė ir į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu nustatytas nuteistojo S. K. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes.

11. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu nustatyta, jog V. K. padarė aštuonis nusikaltimus – du nesunkius (narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti), tris sunkius (neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga tikslu parduoti ar kitaip platinti; labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio kontrabanda) ir tris labai sunkius nusikaltimus (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekiu tikslu parduoti ar kitaip platinti). Teismas konstatavo, kad visi nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, S. K. vaidmuo juose buvo aktyvus, veikos buvo daromos ilgą laiko tarpą (nuteistasis įgydavo narkotines medžiagas iš užsienio valstybių bei neteisėtai gabendavo į Lietuvos Respubliką, jas platino kitiems asmenims iki buvo sulaikytas pareigūnų; nemaža dalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo įgyjamos, laikomos ir gabenamos, turint tikslą platinti, bei išplatintos, t. y. buvo skirtos platinti, o ne tik paties S. K. vartojimui). Nuteistojo lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad nuteistasis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinta ir tai, kad S. K. nevedęs, iki nuosprendžio priėmimo vertėsi individualia veikla, bylos duomenimis, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat vertinta tai, kad S. K. Lietuvos Respublikoje anksčiau nebuvo teistas, tačiau buvo teistas užsienio valstybėse (Suomijos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje) už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui, bet ir platinimui, ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn. Spręsti apie mažesnį kaltininko asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą ar veikos atsitiktinį pobūdį šis teismas nenustatė pagrindo.

12. Pažymėtina ir tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Šis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje vertino nuteistojo asmenybę bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių visumą – nustatė, kad nusikalstamas nuteistojo veikimas nebuvo atsitiktinis (asmuo sąmoningai pasirinko veikti neteisėtai ir veikė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas turtinės naudos), S. K. padarytų nusikaltimų pavojingumas atitinka rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą, o nuteistąjį apibūdinantys duomenys ir procesinis elgesys neduoda pagrindo spręsti apie mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nepritarė gynybos pozicijai dėl pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. K. paskirtos bausmės (tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinės bausmės), kaip per griežtos, ir teismo jam paskirtų bausmių bei galutinės subendrintos 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nešvelnino.

13. Atsižvelgus į skundžiamos nutarties, taip pat byloje priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties motyvus dėl nuteistajam S. K. paskirtos bausmės, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodoma skunde, byloje sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies atlikimo vietos, buvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės – tiek dėl nuteistojo veikų pobūdžio ir pavojingumo, tiek dėl nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Skunde gynėjo nurodytos aplinkybės (tai, kad nustatytų nuteistojo padarytų veikų skaičių ir kvalifikavimą lėmė nuoširdi ir atvira paties nuteistojo S. K. procesinė laikysena, nuteistasis nurodė detalias nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, kad nuteistasis veikė vienas, be platintojų tinklo, kad jis yra meniška asmenybė, kritiškai vertina ankstesnius teistumus, ėmėsi veiksmų, sprendžiant priklausomybės problemas dėl ilgalaikio jo ribojimo kils pasekmės ir pan.) nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo nutartį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios gynėjo skunde minimos aplinkybės buvo išanalizuotos ir atitinkamai įvertintos tiek pirmosios instancijos teismui priimant S. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą apeliacine instancija nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo ribose.

14. Skirtingai nei skunde nurodo gynėjas, bylos duomenimis, padarytų veikų skaičius, jų kvalifikavimui reikšmingos faktinės aplinkybės nebuvo atskleistos ir nustatytos išimtinai vien tik paties nuteistojo S. K. duotais parodymais. Disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis aplinkybės pirmiau paaiškėjo iš kitų proceso dalyvių apklausų ir atliktų tyrimo veiksmų turinio. Nuteistojo procesinis elgesys (pripažino padaręs nusikalstamas veikas, atskleidė reikšmingas bylos aplinkybes), veikimo būdas (veikė vienas), asmenybė (meninės prigimties, užsiėmė individualia veikla, buvo charakterizuojamas teigiamai), nesuponavo išvados nei dėl mažiau pavojingos nuteistojo asmenybės, nei dėl mažesnio už tipinį (rūšinį) jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą vertinimo. Minėta ir tai, kad nuteistasis disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurių kiekiai net keletą kartų viršijo teisės aktu nustatytus labai didelio kiekio ribas, turėdamas aišku tikslą – platinti šias medžiagas iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas turtinės naudos, o ne tik išskirtinai asmeniniam vartojimui.

15. Nėra pagrindo sutikti ir dėl skunde pateikto kitokio duomenų apie S. K. teistumus užsienio valstybėse vertinimo. Nors, pasak gynėjo, nėra tiksliai aišku, už kokio pobūdžio (sunkumo) nusikalstamas veikas S. K. buvo teistas užsienyje ir kad tai negalėjo būti sunkūs nusikaltimai pagal tų valstybių teisę, tačiau, nustatyta ir tai, kad S. K. užsienio valstybėse teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui. Tokie duomenys, vertinant juos nuteistojo asmenybės bei aplinkybių, apibūdinančių jo padarytas nusikalstamas veikas, kontekste, ne tik charakterizavo nuteistąjį kaip asmenį, turintį neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, leido spręsti apie susiformavusias jo antivisuomenines vertybines orientacijas, bet ir tai, kad jis iš ankstesnių teistumų bei jam paskirtų bausmių tinkamų išvadų nepadarė.

16. Aplinkybė, jog nuteistasis ėmėsi veiksmų spręsti savo priklausomybės problemą (nebevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų, lankėsi pas gydytojus, gavo gydymą), vertintina teigiamai, tačiau vien to nepakanka išvadai, jog dalies bausmės atlikimas uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje paneigtų tokias nuteistojo pastangas ir pasiekimus bei neprisidėtų prie bausmės tikslų įgyvendinimo. Be to, esant būtinumui, nuteistajam garantuojama tinkama sveikatos priežiūra bei gydymas laisvės atėmimo vietoje, taip pat užtikrinamos atitinkamos sąlygos gydytis ir nuo priklausomybės ligų.

17. Gynėjo akcentuojamos aplinkybės – nuteistojo meniška prigimtis, individuali veikla, legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas, kilsiančios pasekmės dėl esmingai apribotų socialinių ryšių, nutrūkusios galimybės vykdyti individualią veiklą ir pan., taip pat nepagrindžia skunde daromos išvados, kad nuteistajam minėtu nuosprendžiu paskirta galutinė visos trukmės bausmė turėtų būti paskirta atlikti pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Pažymėtina, kad nuteistojo meninė veikla, legalių pajamų turėjimas nesustabdė S. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, jis, suvokdamas jam gresiančias teisines pasekmes, vis tiek pasirinko nusikalstamą elgesį. Todėl gynėjo skunde minimos pasekmės yra paties nuteistojo netinkamo elgesio ir nenoro laikytis įstatymų, visuomenėje priimtinų taisyklių rezultatas. Minėta, kad S. K. yra nuteistas už aštuonių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių trys priskiriamos sunkiems ir trys labai sunkiems nusikaltimams, todėl už jų padarymą paskirtos bausmės sukelia pasekmes, varžančias jo teises ir laisves. Todėl nepatogumai dėl nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo vietos nėra prioritetiniai, lyginant su visuomenės interesu nubausti kaltininką tam, kad būtų užtikrintas teisingumas, o ne asmens, padariusio nusikalstamas veikas, siekiu išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų pasekmių.

18. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Jos keisti nuteistojo S. K. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nuteistojo S. K. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 32–34 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu ir 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. K. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.