Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2026-10-14 · Civilinė byla Nr. e2-498-1154/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-14
Bylos Nr.
e2-498-1154/2026
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01880-2025-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Lina Navickytė
Ieškovas
IES1
Atsakovas
ATS1
Trečiasis asmuo
TAR1
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-498-1154/2026Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01880-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.11
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė,sekretoriaujant E. B., R. K.,dalyvaujant ieškovui IES1, jo atstovui advokato padėjėjui AIE1,atsakovui ATS1, jo atstovui advokatui AAT1,trečiajam asmeniui TAR1,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovui ATS1, dalyvaujant trečiajam asmeniui TAR1, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ATS1 4434,28 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo susitarę dėl pavasarinio purškimo, pavasarinio žemės paruošimo sėjai, sėjimo, pasėlių tręšimo, pasėlių purškimo bei transporto paslaugų ir šie darbai buvo atlikti atsakovo laukuose, beveik 25 ha bendro ploto, 2024 m. pavasario – vasaros laikotarpiu:

atsakovas 2024 m. balandžio 11 d., pasinaudodamas ieškovo augalų apsaugos pažymėjimu, nusipirko chemines priemones laukų glifosavimui, o 2024 m. balandžio 12 d. ieškovas atsakovo laukus nupurškė;

vėliau ieškovas atsakovo prašymu vežė jo grūdus į elevatorių priduoti;

2024 m. balandžio 25 d. ieškovas dirbo atsakovo žemę;

2024 m. balandžio 26 d. atsakovas iš ieškovo sėjai pirko sėklą – 3 tonas vasarinių kviečių ir 3 tonas vasarinių miežių, už kuriuos paprašė atsiskaityti vėliau, t. y. iki 2024 m. birželio vidurio; atsakovas pagal susitarimą su ieškovu atsiskaitė, atlikdamas 2200 Eur bankinius pavedimus;

2024 m. balandžio 26 d. ieškovas atsakovo laukuose pasėjo vasarinius kviečius, o 2024 m. balandžio 27 d.– vasarinius miežius; po sėjos buvo sutarta, kad atsiskaitymas įvyks 2024 m. rugpjūčio 1 d.;

2024 m. gegužės 12 d. atsakovas paprašė ieškovo iškrauti jam atvežtas trąšas ir patręšti jo pasėlius;

2024 m. gegužės 20 d. atsakovas ieškovo paprašė nupurkšti jo laukus herbicidais nuo piktžolių, paslaugos atliktos už sutartą kainą.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, tarp jo ir atsakovo buvo susiformavę pastovūs ir reguliarūs paslaugų teikimo santykiai – ieškovas nuolat atlikdavo atsakovui žemės ūkio darbus su savo technika, abi šalys yra ūkininkai. Už pirmiau nurodytų paslaugų atlikimą ieškovas atsakovui ATS1 2024 m. rugpjūčio 5 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurią pateikė atsakovui 2024 m. rugsėjo 2 d. el. paštu ir 2024 m. rugsėjo 3 d. paštu, tačiau atsakovas, nepaisant raginimų, savo prievolės apmokėti suteiktas paslaugas neįvykdė.

Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 4434,28 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1246,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame, be kitų, nurodė tokius argumentus:

teismas sprendime konstatavo faktines aplinkybes, kurios nebuvo pagrįstos įrodymais, t. y. teismas nepagrįstai pripažino įrodytais atliktus žemės ūkio darbus, nors tai patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta;

teismas rėmėsi ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra, tačiau, pirma, ieškovas nebuvo pateikęs jokių įrodymų, kad atsakovas šią sąskaitą faktūrą gavo, antra, sąskaita faktūra savaime neįrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimo, nes ji yra vienašalis aktas. Be to, ieškovo pateiktoje sąskaitoje faktūroje nėra paslaugų aprašymo, nenurodytas atliktų darbų mastas;

teismas nevertino, kad nebuvo pateikta darbų priėmimo–perdavimo aktų, netyrė aplinkybių, kad ieškovas neturėjo technikos tokiems darbams atlikti, kad atsakovas turėjo savo sėklą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie sunaudotą kurą, darbo laiką, kas prieštarauja žemės ūkio apskaitos taisyklėms;

išvadą, kad atsakovas pirko iš ieškovo sėklą ir už ją atsiskaitė atlikdamas 2200 Eur bankinį pavedimą, teismas padarė netinkamai vertindamas įrodymus, nes trijuose atsakovo atliktuose mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtis nurodyta „sąskaitos papildymas“. Iš tikrųjų 2200 Eur mokėjimas buvo atsiskaitymas už paslaugas, o ne už sėklą, nes atsakovas turėjo savo miežius, o kviečių 3 t gavo iš kaimyno pagal rašytinę sutartį, kaimynas savo transportu sėklą pristatė į lauką. Be to, ieškovas iš atsakovo 2024 metų pavasarį ir vasarą gavo 2,5 t kuro.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir nurodė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, tačiau atsižvelgiant į jų tarpusavio santykius, kurie ilgą laiką buvo paremti abipusiu pasitikėjimu ir žodiniais susitarimais, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl ieškovas ieškinio reikalavimus grįs liudytojų parodymais.

Alytaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkintas, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-7809-1154/2025 pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. 2026 m. liepos 16 d. teismo nutartimi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje į bylą įtraukta TAR1.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo TAR1 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, o jame nurodytas aplinkybes – melagingomis. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugos buvo pilnai apmokėtos. Ieškovas informavo, kad bendra darbų suma sudaro 3620 Eur. Atsakovas buvo sumokėjęs ieškovui 2200 Eur bankiniais pavedimais, o trečiasis asmuo sumokėjo 1420 Eur grynaisiais pinigais iš karto po to, kai ieškovas pateikė mokėtiną sumą, t. y. 2024 m. birželio viduryje. Trečiasis asmuo patvirtino, kad ne vienus metus iki ginčo bendradarbiavo su ieškovu atliekant tokius pat žemės ūkio darbus, šalių santykiai buvo geri ir paremti pasitikėjimu, nebuvo jokių nesutarimų, taip pat nebuvo poreikio kiekvieną atsiskaitymą įforminti rašytiniais dokumentais. Ieškovas niekada nerašydavo sąskaitų, atsiskaitymas dažniausiai vykdavo grynaisiais pinigais, o jeigu būdavo mokama pavedimu, mokėjimo paskirtis būdavo nurodoma „papildymas“, kad ieškovui nereikėtų patirti papildomų mokestinių prievolių. Trečiojo asmens žiniomis, 2024 m. vasarą ieškovas su atsakovu stipriai susipyko, turbūt dėl to ieškovas pradėjo elgtis nesąžiningai, reikalaudamas sumokėti už darbus, už kuriuos jau buvo atsiskaityta. Jeigu ieškovas būtų sąžiningai manęs, kad egzistuoja neapmokėta skola, jis būtų sąskaitą pateikęs iš karto po darbų atlikimo arba po tariamo neatsiskaitymo, o ne praėjus keliems mėnesiams. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovo teiginiais, kad ieškovas pirko chemines priemones, reikalingas laukų purškimui, ir pažymėjo, kad chemines priemones pirko ji pati ir už jas atsiskaitė iš savo sąskaitos. Trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovas sėklą pirko ne iš ieškovo, bet iš kaimyno D. J. (vėliau posėdžio metu patikslino, kad iš LUD1), už 3 t sumokėjo pardavėjui 600 Eur, o už kitas 3 t su pardavėju atsiskaitė per ieškovą (padavė ieškovui 600 Eur grynaisiais pinigais).

Teismo posėdžio metu ieškovas IES1 paaiškino, kad 2024 metų pavasarį susitarė su atsakovu dėl paslaugų atsakovui suteikimo, jas suteikė 2024 metų pavasario–vasaros laikotarpiu, išrašė atsakovui sąskaitą, pateikė ją el. paštu ir paštu, tačiau atsakovas į ją nereagavo, su ieškovu iki šiol nėra atsiskaitęs. Ieškovas pažymėjo, kad paslaugas atsakovui teikė ne vienerius metus, jokių rašytinių susitarimų nebūdavo. Ieškovo teigimu, dėl sąskaitoje nurodytų paslaugų atlikimo jis tarėsi su atsakovu. Teikė tas pačias paslaugas kaip ir anksčiau, taip pat ir kainos buvo aptariamos kaip ir anksčiau, paslaugas atsakovui teikė jau apie 10 metų. Tai patvirtina banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad 2022 metais atsakovas sumokėjo 5000 Eur už analogiškus darbus, 2021 metais trečiasis asmuo TAR1 sumokėjo ieškovui apie 11 000 Eur už save ir už atsakovą, iš viso už 50–51 ha plote atliktus identiškus darbus. Taigi kaina vidutiniškai varijuoja ties 4–5 tūkst. Eur už maždaug 25 ha plotą kaip ginčo atveju. Įkainiai, kurie nurodyti sąskaitoje faktūroje, buvo aptarti prieš atliekant darbus. Su TAR1 dėl darbų teko bendrauti tik vieną kartą, kai reikėjo jos žemę nupurkšti, t. y. 2024 m. rugpjūčio mėnesį, tuomet ji padavė pinigus už chemines medžiagas. Ieškovas pripažino, kad gavo 1420 Eur iš TAR1, tačiau tvirtino, kad ji sumokėjo už augalų apsaugos priemones savo, o ne atsakovo laukui, t. y. ne tam laukui, už kurį išrašyta 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaita faktūra. Ieškovas sąskaitos už parduotas chemines medžiagas TAR1 nerašė. Ieškovas pažymėjo, kad cheminėms medžiagoms įsigyti reikia turėti augalų apsaugos pažymėjimą. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo TAR1 tokio pažymėjimo neturi. Ieškovas nurodė, kad atsakovo 24,7 ha lauką užsėjo 2024 m. balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Sėkla iš ūkininko LUD1 buvo nupirkta tą pačią dieną, kai buvo pasėta. Ieškovo teigimu, atsakovas pervedė jam 2200 Eur už sėklą – 3 t vasarinių kviečių ir 3 t vasarinių miežių, po 1000 Eur. Ieškovas už kviečius LUD1 sumokėjo ne iš karto, o vėliau, kai gavo atsakovo pavedimą, o dėl miežių LUD1 paskambino, kad atsakovas už juos atsiskaitė pats. Ieškovas paaiškino, kad sėklos pritrūko, todėl atsakovas buvo perspėtas susimokėti už trūkstamą 380 kg miežių sėklos kiekį, bet jis sumokėjo už visus miežius – 1380 kg. Todėl ieškovui liko nepanaudoti 1000 Eur. Kadangi reikėjo augalų apsaugos priemonių, be to, atsakovas buvo perspėtas, kad trūksta 200 Eur už chemiją, tai iš viso ieškovas panaudojo 1200 Eur už chemines priemones. Šias aplinkybes, ieškovo teigimu, patvirtina sąskaitos duomenys, ieškinio 8 punktas, kuriame nurodyta, kad atsakovas pirko chemines priemones, kurios buvo panaudotos prieš sėją. Tuo tarpu 1200 Eur buvo panaudota už chemines priemones po sėjimo. Sąskaita atsakovui nebuvo išrašyta, cheminės priemonės nupirktos ieškovo ūkio vardu. Ieškovas paaiškino, kad naudojo savo ūkio augalų apsaugos pažymėjimą pirkti atsakovui chemines medžiagas. Vienam hektarui už chemiją reikia 45 Eur. Tai atitinka ir TAR1 sumokėtą 1420 Eur sumą už jos 27 ha žemę. Cheminių priemonių įsigijimą patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė, bet jos pardavimą patvirtina sąskaitoje įvardyti purškimo darbai. Jeigu būtų nenupurkšta, būtų žolynas, tačiau to nebuvo, atsakovas priekaištų nereiškė. Taip pat lauke yra technologinės vėžės, patvirtinančios chemijos panaudojimą. Aplinkybę, kad 1000 Eur iš atsakovo sumokėtų 2200 Eur buvo panaudota sėklai įsigyti, patvirtina liudytojo LUD1 parodymai. Ieškovas pripažino, kad darbai buvo atlikti naudojant atsakovo jam pateiktą kurą. Nurodė, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui 800 l kuro už ankstesnį laikotarpį, kita kuro dalis iš gautų 2,5 t buvo panaudota darbams pagal traktoriaus kuro sunaudojimo vidurkį. Darbams panaudojo apie 2100–2200 l. Taigi, atsakovas ieškovui dar liko skolingas kuro. Ieškovo teigimu, darbų įkainiai nustatyti įprastiniai. Ieškovas pripažino, kad sąskaitą atsakovui išrašė tik 2024 m. rugpjūčio mėn. dėl to, kad nebūtų skaičiuojami mokesčiai. Buvo sutarta, kad atsakovas, nepridavęs produkcijos, neturi už ką susimokėti. Jeigu atsakovas būtų atsiskaitęs, gal ieškovas sąskaitos nebūtų išrašęs. Sąskaitą pateikė atsakovui paštu ir el. paštu. Atsakovas vis žadėjo atsiskaityti, todėl ieškovas atsakovui sąskaitą išrašė ir siuntė vėliau, laukė atsiskaitymo. Konfliktas tarp šalių kilo 2024 m. rugpjūčio pabaigoje, jau po sąskaitos išrašymo. Ieškovo teigimu, PVM sąskaita faktūra yra įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI).

Atsiliepimas

Atsakovas ATS1 teismo posėdžio metu nurodė, kad kainos už ieškovo atliktus darbus su juo nebuvo derintos, dėl jų tarėsi atsakovo motina – trečiasis asmuo TAR1. Paprastai ieškovas atlikęs darbus atvažiuodavo su lapelyje surašytomis sumomis už darbus pas atsakovo motiną ir jam būdavo sumokama. Buvo pasitikėjimo santykiai, niekada prieš darbus kainų nederindavo. Šį kartą buvo taip pat, niekas kainų iš anksto nederino ir dėl jų nesiderėjo. Po darbų ieškovas atvyko pas atsakovo motiną su lape užrašyta darbų bendra suma ir jam buvo sumokėta nurodyta kaina – 3620 Eur (2200 Eur atsakovas buvo sumokėjęs pavedimu dar iki ieškovo atvykimo, o likusią sumą – 1420 Eur – grynaisiais davė trečiasis asmuo TAR1). Atsakovas šiais metais tame procese nedalyvavo, pats atsiskaitymo nematė. Jokių pakvitavimų apie darbų priėmimą, atsiskaitymą niekada nerašydavo, viskas buvo daroma pasitikėjimo pagrindu. Šį kartą pasikeitus aplinkybėms ieškovas vėliau pateikė sąskaitą su kita suma. Sąskaitą ieškovas pateikė pirmą kartą, anksčiau to nebūdavo. Anksčiau atsiskaitymai su ieškovu vykdavo kas pusę metų. Atsakovas pripažino, kad paprastai su ieškovu būdavo atsiskaitoma atlikus darbus, bet teigė, kad dėl atsiskaitymo ieškovas tardavosi su jo motina, todėl visų detalių jis nežino, turbūt pasitaikydavo visaip. Sėklą ieškovas pirko po 200 Eur už toną, jai ėmė pinigus atskirai, t. y. gavo iš atsakovo 600 Eur grynaisiais. 2200 Eur atsakovas sumokėjo ieškovui už darbus pavedimu, 1420 Eur davė TAR1. Atsakovas teigė nežinantis, kokiu pagrindu suma 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitoje išaugo. Ieškovo nurodyta kaina buvo 3620 Eur. Anot atsakovo, visi jo ir jo motinos laukai buvo dirbami bendrai, dėl darbų su ieškovu tarėsi TAR1. Ji apmokėjo ir sąskaitą UAB „A.“ už chemines priemones. Atsakovas nurodė, kad iš LUD1 pirko 3 t sėklos, po to pritrūkus – dar 350 kg. Atsiskaitė po sėjos, kitą ar tą pačią dieną. Sumokėjo 600 Eur už 3 t, paskui dar už 350 kg, bet neprisimena kiek. Ieškovas sumokėjo LUD1 600 Eur už kviečius. Atsakovas turėjo išvažiuoti, tai padavė šiuos pinigus ieškovui. Atsakovas paaiškino, kad 2200 Eur mokėjimo paskirtį nurodė taip, kad pinigai nebūtų mokami už darbus, nes tokiu atveju reikėtų sutarties. Atsakovas ginčijo, kad 1200 Eur iš šios sumos ieškovas panaudojo chemikalams; nurodė, kad už chemines medžiagas buvo mokama atskirai. Chemiją pirko atsakovo motina TAR1, suderinusi su ieškovu, kiek ir ko reikia; ji pati ir atsiskaitė. Atsakovo teigimu, byloje pateiktos dvi sąskaitos patvirtina visų cheminių priemonių, reikalingų ieškovo atliktiems pavasariniams darbams atlikti, įsigijimą, jos apmokėtos atsakovo motinos TAR1. Tačiau pažymėjo, kad apie chemikalų pirkimą nežino, nes viską ieškovas derino su trečiuoju asmeniu TAR1. Kiek jis žino, chemiją pirko TAR1 iš UAB „A.“ ir pristatė ieškovui. Cheminės medžiagos buvo gautos pavasarį, apmokėjimas atliktas rudenį, viskas buvo sumokėta. Ieškovas sumokėjo už sėklą LUD1 600 Eur, kuriuos gavo iš atsakovo grynaisiais prieš sėklos įsigijimą. Už kitas 3 t sėklos atsakovas mokėjo pats, nes tuomet jau buvo namuose. Atsakovo teigimu, sėkla nebuvo nupirkta vienu metu. Kaina buvo sutarta su LUD1. Atsakovas pripažino, kad sėklos mainai su D. J. nevyko, sėklą jis įsigijo iš LUD1. Visus finansus su ieškovu, kaip ir ankstesniais metais, skaičiavo ir derino trečiasis asmuo TAR1. Degalų atsakovas ieškovui patiekdavo tiek, kiek šis pasakydavo. Pirma tona degalų buvo pavasarį, o 1,5 t – vasarą, kūlimo darbams. Jie iš dalies buvo atlikti, 25 ha ieškovas nukūlė. Kuras buvo tiekiamas tiek atsakovo, tiek jo motinos plotui bendrai. Atsakovas pripažino, kad ieškovas ir anksčiau atlikdavo darbus jo ūkyje. Už darbus atsiskaitydavo grynaisiais pinigais trečiasis asmuo TAR1. Atsakovas buvo mokėjęs ir banko pavedimais, sumų nebeprisimena. Paskirtis visada būdavo nurodoma tokia pati, toks buvo šalių susitarimas. Paslaugos buvo teikiamos tam pačiam žemės plotui. Atsakovas paaiškino, kad jis yra įregistravęs savo ūkį. Jau dveji metai kaip nėra PVM mokėtojas. Ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą el. pašte rado 2025 m. lapkričio 3 d. Pretenzijų atsakovui nereiškė, nes jau buvo priimtas teismo sprendimas už akių. Atsakovo teigimu, jo santykiai su ieškovu pašlijo 2024 m. rugpjūčio mėnesį, kai ieškovas išvežė grūdus iš TAR1 lauko ir negrąžino pinigų. Apie savo ūkio pajamų deklaracijų teikimą atsakovas negalėjo paaiškinti, nurodė, kad deklaracijas pildo, finansais rūpinasi trečiasis asmuo TAR1. Atsakovas nurodė, kad jo ūkis yra vienas, atskiro motinos ūkio nėra, jie su trečiuoju asmeniu TAR1 dirba ūkyje kartu, visus reikalus sprendžia kartu, viskas yra valdoma bendrai. Žemę deklaruoja atsakovas, bet didesnės dalies žemės savininkė yra TAR1. Visą buhalteriją tvarko TAR1, ji galėdavo priimti sprendimus dėl darbų atlikimo, apmokėjimo. Nurodė, kad dėl kainų ieškovas tardavosi su TAR1. Atsakovas apmokėdavo, kiek ieškovas pasakydavo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per skubą pamiršo įrašyti, jog 1420 Eur už darbus sumokėjo TAR1 ir kad jis perdavė ieškovui 600 Eur grynaisiais už sėklą. Atsakovo teigimu, ieškovui už darbus buvo sumokėta, tik po to išrašyta sąskaita faktūra.

Trečiasis asmuo TAR1 teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. pavasario sėja prasidėjo balandžio mėn. Buvo du laukai, jie sudarė 24,7 ha plotą. Ieškovas užėjo pas ją, aptarė būsimus darbus, TAR1 jam pasiguodė, kad neturi sėklos, klausė, gal jis turi. Ieškovas nurodė, kad sėklos neturi, bet vėliau patvirtino, kad sėklos turi LUD1, tik perspėjo, kad reikės iš karto sumokėti. Atsakovas pinigų turėjo, viskas išsisprendė, laukai buvo apsėti. Tada ieškovas pasakė, kad reikės chemikalų. Trečiasis asmuo pasisiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir parvežti. Iš pardavėjo pasiskambino ieškovui, su juo suderinusi nupirko chemines medžiagas ir nuvežė ieškovui, sąskaitą pasiėmė, apmokėjo vėliau pavedimu. Daugiau už chemikalus nieko nemokėjo. Laukai buvo nupurkšti, apsėti, darbai baigti, reikėjo atsiskaityti. Trečiasis asmuo žinojo, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui pavedimu 2200 Eur kaip avansą. Atvažiavęs ieškovas pasiėmė tokio popieriuko kampą, ant jo paskaičiavo 1420 Eur, trečiasis asmuo tiek ir sumokėjo. Tuo ir pasibaigė, už pavasarinius darbus buvo atsiskaityta. Apie 2024 m. birželio vidurį ieškovas paskambino, pranešė, kad pasėliai atrodo labai gerai, jokių konfliktų nebuvo. Atėjus rugpjūčio mėnesiui prasidėjo javapjūtė, ieškovas pradėjo pjauti žieminių kviečių lauką (kitą lauką). Vieną rytą ieškovui užsukus ji jam pranešė, kad ketina žemės nebedirbti, bet ją išnuomoti, pasiūlė jam, sutarė kainą. 2026 m. rugpjūčio 17 d. jie pasirašė nuomos sutartį, ieškovas pradėjo kulti grūdus (tame kitame lauke), kad greičiau atlaisvintų žemę rapsui pasėti. Grūdus išvežė. Po kelių dienų atsakovas paklausė, kur grūdai, tada paaiškėjo, kad ieškovas juos užsirašė „ant savęs“. Atsakovui pasiūlius pervesti jam pinigus už grūdus, ieškovas atsakė negalintis to padaryti, nes jo sąskaita užblokuota. Nuo to prasidėjo toks lyg ir konfliktas. Kai prasidėjo pavasarinės sėjos javapjūtė ginčo lauke (24,7 ha plote), ieškovas atidėliojo darbus, vėliau telefono nekėlė, 24,7 ha laukas liko nenupjautas, o už grūdus iš kito, t. y. 25 ha lauko, pinigų ieškovas negrąžino. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad iš LUD1 pirkti grūdai buvo ne sėkliniai, bet pašariniai, nes LUD1 neturi sertifikato sėkliniams grūdams (jo ūkis nėra sėklinis), jų kaina tuo metu buvo po 200 Eur už toną. Trečiasis asmuo tvirtino, kad už darbus 24,7 ha sklype su ieškovu visiškai atsiskaitė. Jos ir atsakovo ūkis yra bendras, pinigai bendri, skolos taip pat bendros. TAR1 nurodė, kad su ieškovu jokių derybų nevedė. Kiek ieškovas pasakydavo, tiek jam mokėdavo, nė karto neprieštaravo. Atsakovas iš anksto sumokėjo 2200 Eur ieškovui gal kaip avansą, nes žinojo, kad reikės mokėti, paprastai už darbus ieškovui per metus sumokėdavo per 7000 Eur (už visą 50 ha plotą, kurio 25 ha plote pavasarinių darbų atlikti nereikėjo, tik rudeninius, o 24,7 ha plote darbai būdavo atliekami pavasarį). Pavasariniai darbai kainavo 3620 Eur. Lapelio, ant kurio ieškovas užrašė galutinę sumą už darbus, neišsaugojo, jame buvo nurodyta tik mokėtina suma, darbai nedetalizuoti. Trečiasis asmuo atnešė pinigus ir atsiskaitė su ieškovu. Dėl darbų kokybės priekaištų neturi. Dėl sėklos įsigijimo – nurodė, kad buvo įsigyta apie 6 t sėklos, po to dar truputį pritrūko, tai pridėjo. Už sėklą su LUD1 atsiskaitė atsakovas – davė jam 600 Eur ir dar 600 Eur padavė ieškovui, kad perduotų LUD1, nes tuo metu buvo išvažiavęs. Dėl cheminių priemonių įsigijimo – patvirtino, kad nuvažiavo pas pardavėją, paėmė chemiją, UAB „A.“ išrašė sąskaitą, chemines priemones paliko pas ieškovą. Daugiau cheminių priemonių nereikėjo. Ji skambino ieškovui iš parduotuvės, ieškovas tiksliai padiktavo, kiek reikia nupirkti cheminių medžiagų. Vėliau ieškovas nieko apie chemines medžiagas neminėjo, tąkart jis pats paskaičiavo, kiek reikia chemikalų.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas AIE1 baigiamojoje kalboje nurodė, kad, jo vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarbu atsakyti į tris klausimus: 1) ar ieškovas atliko sąskaitoje nurodytus darbus atsakovui, 2) ar ieškovo apskaičiuota kaina už šiuos darbus yra pagrįsta; 3) ar atsakovas įrodė savo teiginį, kad jis už darbus atsiskaitė. Ieškovo atstovo vertinimu, dėl darbų atlikimo ginčo nėra, atsakovas ir trečiasis asmuo tai pripažįsta, taip pat atsakovas pripažįsta turėjęs pareigą už atliktus darbus atsiskaityti. Šalių ginčas kilo dėl atliktų darbų apimties, jų kainos ir atsiskaitymo už darbus. Ieškovo atstovo teigimu, ieškovo reikalavimo pagrįstumą patvirtina byloje pateiktų įrodymų visumos vertinimas: paties atsakovo ir trečiojo asmens pripažinimas, kad už ieškovo paslaugas buvo atsiskaitoma; trečiojo asmens pripažinimas, kad ieškovas atliko žemės ūkio darbus; ankstesnių metų šalių tęstiniai ūkiniai santykiai; 2021 ir 2022 m. bankiniai atsiskaitymai už analogiško pobūdžio paslaugas; ieškovo išrašyta detalizuota PVM sąskaita faktūra; Žemės ūkio duomenų centro 2024 m. mechanizuotų žemės ūkio paslaugų kainos, liudytojo LUD1 parodymai, kad ieškovas atsakovui reguliariai teikdavo žemės ūkio paslaugas. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad nė vienas iš ieškovo 2024 m. rugpjūčio 5 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų įkainių nesiekia Žemės ūkio duomenų centro nurodytų kainų vidurkio, o bendra apskaičiuota suma be PVM yra 19,09 proc. mažesnė už vidutinį kainų lygį. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad kainos yra dirbtinai pakeltos. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovui buvo taikomos mažesnės kainos, nes šis ieškovui davė 2,5 t kuro, kuriuo iš dalies buvo padengtas anksčiau susidaręs kuro įsiskolinimas, todėl protinga ir teisinga, kad buvo taikomi mažesni tarifai už suteiktas paslaugas. Kainos pagrįstumą netiesiogiai patvirtina ir trečiojo asmens paaiškinimai, kad ieškovo nurodyta kaina už darbus sudarė 3620, t. y. tik 44,70 Eur mažiau nei nurodyta ieškovo išrašytoje sąskaitoje (be PVM). Dėl atsakovo atsiskaitymo už darbus ieškovo atstovas pažymėjo, kad 2200 Eur atsakovas pervedė ieškovui gerokai anksčiau, nei buvo išrašyta sąskaita faktūra, ir tik po to mėgino šią sumą pateikti kaip atsiskaitymą už darbus, iš tikrųjų dalis šios sumos (1000 Eur) buvo sumokėta už sėklą, o kita dalis (1200 Eur) – už chemines medžiagas atsakovo laukams. Trečiojo asmens TAR1 grynaisiais pinigais sumokėti 1420 Eur buvo panaudoti chemikalams jos laukams nupurkšti. Ieškovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo versija dėl šios 1420 Eur sumos atsirado po to, kai ieškovas pripažino gavęs iš TAR1 1420 Eur grynaisiais. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas šia aplinkybe nesirėmė, taip pat nesirėmė ir tuo, kad jis perdavė ieškovui 600 Eur grynaisiais pinigais atsiskaityti už sėklą. Ieškovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas ir trečiasis asmuo įrodinėjo, jog patys pirko chemines medžiagas, sumokėjo už sėklą, tačiau ieškovo reikalavimas yra priteisti skolą ne už sėklą ir chemikalus, bet už sėją bei chemikalų purškimo darbus, šie dalykai netapatintini. Be to, atsakovo ir trečiojo asmens teiginiai dėl 2,5 t kuro panaudojimo prieštarauja tarpusavyje. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigė, kad darbams atlikti davė ieškovui 2,5 t kuro, ketino šią aplinkybę įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau trečiasis asmuo išdėstė tokią atsiskaitymo su ieškovu schemą, kurioje kuro išvis nebeliko. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą deklaravo VMI i.SAF posistemyje, tai patvirtina, kad ieškovas ginčo ūkinę operaciją ir iš jos kylančią atsakovo prievolę laikė realiai egzistuojančia jau sąskaitos išrašymo metu, o atsakovas, kaip PVM mokėtojas (iš PVM mokėtojų registro atsakovas išregistruotas vėliau), privalėjo apie ją žinoti ir deklaruoti gautą sąskaitą.

Baigiamojoje kalboje atsakovo atstovas advokatas AAT1 pažymėjo, kad atsakovas sutinka su darbų apimtimi, nurodyta sąskaitoje faktūroje, taip pat pripažįsta, kad darbai buvo atlikti, dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Ginčas kilo dėl to, ar atsakovas su ieškovu atsiskaitė. Atsakovas sumokėjo pavedimu 2200 Eur ir trečiasis asmuo grynaisiais – 1420 Eur ne anksčiau nei paslaugos buvo suteiktos. Iš 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitos ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad paskutinė paslauga – pasėlių purškimas – buvo atlikta 2024 m. gegužės 20 d. Atlikus paskutinius darbus, 2024 m. gegužės 20 d. atsakovas ieškovui pervedė 1000 Eur, birželio 7 d. – dar 1200 Eur. Pinigai buvo sumokėti už sąskaitoje nurodytus darbus, atsakovas nuosekliai šią aplinkybę aiškino nuo pat pradžių. Atsakovas parengiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sakė ieškovui nuvažiuoti pas TAR1 ir su juo bus atsiskaityta. Ieškovas, nuvykęs pas trečiąjį asmenį ir atlikęs paskaičiavimus, nurodė, kad liko sumokėti 1420 Eur, TAR1 juos tą pačią dieną sumokėjo. Taigi, pinigai sumokėti 2024 m. gegužės-birželio mėn., t. y. po darbų atlikimo. Aplinkybę, kad gavo iš TAR1 1420 Eur, patvirtino ieškovas, skiriasi tik jo aiškinimas, už ką sumokėti pinigai. Ieškovo pozicija dėl 2200 Eur mokėjimo byloje yra nenuosekli. Ieškinyje jis nurodė, kad už šią sumą atsakovas iš ieškovo pirko sėklą, vėliau, dar iki liudytojo parodymų, teigė, kad pats sėklos neturėjo, pasiūlė atsakovui ją įsigyti iš LUD1. Išklausius liudytojo parodymus, ieškovo pozicija vėl pasikeitė ir jis ėmė teigti, kad pirko tik 3 t sėklos, o likusi suma neva buvo panaudota už chemines medžiagas. LUD1 taip pat paneigė, kad atsakovas buvo su juo susipykęs, kaip teigė ieškovas. Tai rodo ieškovo nesąžiningumą. Ieškovas yra ūkininkas, PVM mokėtojas. Jeigu jis būtų pardavęs chemikalus atsakovui, turėjo pareigą išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir įtraukti ją į apskaitą, tačiau tokių duomenų byloje nėra, lėšų gavimas už chemines medžiagas yra nepagrįstas įrodymais. Be to, atsakovo mokėjimą ieškovui už chemines medžiagas paneigia UAB „A.“ PVM sąskaita faktūra, kuri patvirtina, kad chemikalus pirko atsakovas (sąskaita išrašyta jam), apmokėjo trečiasis asmuo. Atsakovas ir trečiasis asmuo paaiškino, kad chemines medžiagas pirko patys, pasinaudodami ieškovo turimu augalų apsaugos pažymėjimu. Ieškovas nepaneigė, kad 2200 Eur buvo sumokėti už 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas. Taip pat nepagrįsti ir ieškovo teiginiai dėl kitos sumos, t. y. 1420 Eur, panaudojimo chemikalams pirkti; tokių įrodymų nėra, sąskaitos ieškovas neišrašė. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitoje nurodytos paslaugos buvo suteiktos 2026 m. gegužės 20 d., tačiau sąskaita išrašyta tik po 2,5 mėnesio (nors pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą turėjo būti išrašyta nedelsiant), o išsiųsta paštu atsakovui 2026 m. rugsėjo 2 d., t. y. dar po mėnesio. Ieškovas atsakovui tiesiogiai sąskaitos nepateikė, nors tarp jų buvo betarpiškas bendravimas. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad atsakovo sumokėta 3620 Eur suma beveik atitinka 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitoje nurodytą sumą be PVM. Atsakovas patvirtino, kad ieškovas niekada sąskaitų jam nerašydavo siekiant nemokėti mokesčių. Tiesiog šiuo atveju po konflikto ieškovas nusprendė pasielgti nesąžiningai ir prie sutarties sumos nusprendė pridėti PVM. Pasisakydamas dėl darbų įkainių, advokatas nurodė, kad atsakovas ieškovui buvo pristatęs savo kurą; dėl to nėra ginčo. Byloje pateikta Žemės ūkio duomenų centro specialisto informacija, kad į įkainius degalai yra įskaičiuoti. Taigi, prie ieškovo nurodytų įkainių reikėtų pridėti kuro kainą ir tokiu atveju jie jau neatitiktų vidurkio, bet gerokai viršytų maksimalius įkainius. Ieškovas teigė, kad buvo susidariusi kuro skola, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Liudytojas LUD1 patvirtino, kad su juo buvo atsiskaityta iš karto. Sėkla pirkta apie 2024 m. balandžio 26 d. Atsakovo 2200 Eur bankiniai pervedimai ieškovui atlikti 2024 m. gegužės 20 d. – 2024 m. birželio 7 d., t. y. vėliau. Pagal ieškovo pateikiamą versiją, jis turėjo atsiskaityti už sėklą savo pinigais, kol atsakovas su juo atsiskaitys.

Liudytojas LUD1 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra ūkininkas, šalių kaimynas. Liudytojas matė, kaip ieškovas sėjo, dirbo atsakovo žemę. Tai galėjo būti 2024 m. pavasarį, tačiau ir anksčiau yra matęs ieškovą dirbant atsakovo žemę. Patvirtino, kad ieškovas 2024 m. pavasarį pirko iš jo sėklą atsakovui. Negalėjo tiksliai prisiminti, kiek mokėjo. Nurodė, kad šį pavasarį vienos tonos kaina buvo apie 200–220 Eur, tai 2024 metais gal buvo šiek tiek brangiau, bet tiksliai neatsimena. Ieškovas neminėjo jam, kokiais pinigais atsiskaitė. Pardavė vasarinių kviečių ir vasarinių miežių sėklą, po 3 t. Dėl pardavimo tarėsi ir pinigus gavo pats. Su atsakovu santykiai visada buvo normalūs. Sėklos pardavimas dokumentais įformintas nebuvo. Už 3 t kviečių atsiskaitė ieškovas, už 3 t miežių – atsakovas. Parduotą sėklą ieškovas pasėjo atsakovui. Ieškovas atsiskaitė grynaisiais pinigais, atsakovas taip pat. Bendros ieškovo sumokėtos kainos liudytojas negalėjo prisiminti. Sėkla buvo parduota tą pačią dieną ieškovui ir atsakovui. Ieškovas nupirktą sėklą supylė tiesiai į sėjamąją, o kiek pritrūko – liudytojas nuvežė iki lauko. Atsakovas papildomai pirko 350 kg miežių ir už juos atsiskaitė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl 4434,28 Eur skolos už atliktus žemės ūkio darbus priteisimo. Ieškovas nurodo, kad darbus atliko 2024 m. pavasarį–vasarą, 2024 m. rugpjūčio 5 d. išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, sąskaitos neapmokėjo.

Ieškovas pateikė į bylą 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), išrašytą atsakovui ATS1 už atliktus žemės ūkio darbus: pavasarinį purškimą, pavasarinį žemės paruošimą sėjai, sėjimą, pasėlių tręšimą, pasėlių purškimą, taip pat už transporto paslaugą, bendra suma – 4434,28 Eur su PVM (3664,70 Eur už darbus bei paslaugas ir 769,58 Eur PVM) (ieškinio priedas Nr. 1).

Iš sąskaitos matyti, kad reikalavimas kildinamas iš dvejopo pobūdžio sutartinių teisinių santykių – dėl darbų atlikimo (sėja, purškimas, žemės dirbimas, tręšimas) ir vežimo paslaugų suteikimo, kuriuose dominuoja rangos santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad: 1) atsakovas 2024 m. balandžio 11 d., pasinaudodamas ieškovo augalų apsaugos pažymėjimu, nusipirko chemines priemones laukų glifosavimui, o 2024 m. balandžio 12 d. ieškovas atsakovo laukus nupurškė; 2) vėliau ieškovas atsakovo prašymu vežė jo grūdus į elevatorių priduoti; 3) 2024 m. balandžio 25 d. ieškovas dirbo atsakovo žemę; 4) 2024 m. balandžio 26 d. ieškovas atsakovo laukuose pasėjo vasarinius kviečius, o 2024 m. balandžio 27 d.– vasarinius miežius; 5) 2024 m. gegužės 12 d. atsakovas paprašė ieškovo iškrauti jam atvežtas trąšas ir patręšti jo pasėlius; 6) 2024 m. gegužės 20 d. atsakovas ieškovo paprašė nupurkšti jo laukus su herbicidais nuo piktžolių, paslaugos atliktos už sutartą kainą. Ieškovo pateiktoje 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitoje faktūroje nurodyti tokie atlikti darbai / paslaugos 24,7 ha žemės plote: 1) pavasarinis purškimas; 2) pavasarinis žemės paruošimas sėjai; 3) sėjimas; 4) pasėlių tręšimas; 5) pasėlių purškimas; 6) transporto paslauga.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ieškinyje nurodyti ir į jo 2024 m. rugpjūčio 5 d. išrašytą sąskaitą faktūrą įtraukti darbai buvo atlikti. Atsakovas šią aplinkybę pripažįsta, pretenzijų ieškovui dėl darbų kokybės nereiškia. Trečiasis asmuo TAR1 taip pat patvirtino, kad darbai buvo atlikti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. CPK 182 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis). Taigi aplinkybė, kad ieškovas 2024 m. pavasarį atsakovo valdomame 24,7 ha žemės plote atliko pavasarinio purškimo, pavasarinio žemės paruošimo sėjai, sėjimo, pasėlių tręšimo ir purškimo darbus bei suteikė atsakovui transporto paslaugas, laikytina nustatyta (CPK 187 straipsnio 2 dalis).

Šalių ginčas kilo dėl ieškovo atliktų darbų / suteiktų paslaugų kainos ir atsakovo atsiskaitymo už atliktus darbus / suteiktas paslaugas.

Rašytinės sutarties dėl darbų atlikimo šalys nesudarė. Abi pripažįsta, kad dėl darbų atlikimo buvo susitarta žodžiu. Taip pat nustatyta, kad abi šalys yra ūkininkai, ieškovas jau apie 10 metų teikia atsakovui paslaugas / atlieka darbus atsakovo valdomoje žemėje, kurios dalis nuosavybės teise priklauso pačiam atsakovui, o dalis – trečiajam asmeniui TAR1. Darbai buvo atliekami 24,7 ha žemės plote, kuris susideda iš atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančių sklypų (toliau – ir ginčo žemės sklypas), taip pat kitame atsakovo valdomame ir trečiajam asmeniui priklausančiame 25 ha žemės plote, dėl kurio šioje byloje ieškovas reikalavimų nereiškia. Šalių bendradarbiavimas visą laiką vyko žodinių susitarimų pagrindu.

CK 1.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu ( CK 1.72 straipsnio 1 dalis ). Pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą ūkininko ūkis neturi juridinio asmens teisinio statuso, įstatymo subjektas yra ūkininkas, kuris yra fizinis asmuo (Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2, 5 dalys, 3 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1500 Eur, turi būti sudaromi paprasta rašytine forma, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo susitarimui dėl žemės ūkio darbų atlikimo įstatymo yra keliamas paprastos rašytinės formos reikalavimas. Šalys šio reikalavimo nesilaikė.

CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Pagal to paties straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šiuo atveju įstatyme griežto rašytinės formos reikalavimo nėra nustatyta, todėl dėl paprastos rašytinės formos nesilaikymo pasekmių spręstina pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Minėta, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog šalis sieja ilgamečiai bendradarbiavimo santykiai dėl tokių pačių ar panašių darbų / paslaugų atlikimo. Šalys taip pat tvirtino, kad anksčiau juos siejo ir pasitikėjimo santykiai, todėl susitarimai nebuvo forminami raštu, bet buvo sudaromi žodžiu. Byloje taip pat yra kitokių sandorio sudarymo įrodymų, t. y. ieškovo išrašyta sąskaita faktūra, kurioje nurodytų darbų atsakovas neginčija, atsakovo atlikti bankiniai pervedimai, patvirtinantys sutartinius ieškovo ir atsakovo santykius, kt.. Tokiomis aplinkybėmis teismas laiko, kad pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalies 2 ir 4 punktus draudimas remtis liudytojų parodymais nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Taip pat minėta, kad atsakovas pripažįsta ieškovo atliktus darbus. Kartu tai reiškia, kad jis pripažįsta, jog šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl ieškinyje nurodytų ir į 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą faktūrą įtrauktų darbų atlikimo.

Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Savo teises ir pareigas įrodinėjimo procese šalys įgyvendina nurodydamos teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdamos ir pateikdamos teismui įrodymus bei dalyvaudamos juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Savo ruožtu ieškovui, įrodinėjančiam ieškinio pagrįstumą, kyla pareiga paneigti atsakovo atsikirtimus į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2022).

Nagrinėjamu atveju materialiosios teisės normos nenustato kitokios bylai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarkos, negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, todėl jų įrodinėjimo pareigos paskirstymui taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, šiuo atveju ieškovui teigiant, kad jis atliko darbus už 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitoje nurodytą kainą, t. y. kad jo atliktų darbų kaina, sutarta su atsakovu, yra tokia, kokia nurodyta sąskaitoje faktūroje, jam tenka įrodinėjimo našta šią aplinkybę įrodyti. Atitinkamai atsakovui, tvirtinančiam, kad jis su ieškovu atsiskaitė, tenka šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga.

Teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant tai, kad jos pačios renkasi įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Kita vertus, tuo atveju, kai šalis proceso metu keičia savo poziciją ir nurodo viena kitai prieštaraujančias arba tarpusavyje nederančias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos, teismas įrodymų vertinimo procese, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, turi teisę šalių teikiamus įrodymus (tarp jų – ir šalių paaiškinimus) vertinti kaip nepatikimus lyginant su kitais byloje pateiktais įrodymais ir jais nesiremti grįsdamas galutinį procesinį sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu rėmėsi prieštaringomis aplinkybėmis, savo poziciją dėl bylai reikšmingų faktų nurodymo ir įrodinėjimo ženkliai keitė. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl šalių paaiškinimų patikimumo. Dėl šio aspekto teismas pasisakys toliau šiame sprendime, vertindamas įrodymus, kuriais byloje dalyvaujantys asmenys grindė aplinkybes, dėl kurių šioje byloje kilo ginčas, t. y. dėl sutartos darbų atlikimo kainos dydžio (darbų įkainių) ir atsakovo atsiskaitymo už darbus / paslaugas.

Dėl ieškovo atliktų darbų / suteiktų paslaugų kainos.

Atsakovas nesutinka su 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta bendra 4434,28 Eur suma už atliktus darbus ir teigia, kad šalys buvo susitarusios, jog darbai bus atliekami už 3620 Eur. Byloje nustatyta, kad šalys rašytinio susitarimo nebuvo sudariusios. Šalys skirtingai aiškina, dėl kokių darbų kainų buvo susitarta. Ieškovas teigia, kad jis sąskaitoje darbams taikė tokius įkainius kaip įprastai, be to, jie atitinka vidutinius įkainius už tokio pobūdžio darbus. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovas buvo iš anksto sumokėjęs ieškovui 2200 Eur bankiniais pavedimais, vėliau ieškovas, baigęs darbus, ant lapelio trečiajam asmeniui TAR1 užrašė likusią mokėti kainą, t. y. 1420 Eur, kuriuos TAR1 jam iš karto sumokėjo grynaisiais pinigais. Atsakovo ir trečiojo asmens teigimu, tokie šalių santykiai buvo įprasti, ieškovas ir anksčiau po darbų atlikimo pasakydavo, kiek reikia už darbus sumokėti, ir atsakovas (arba trečiasis asmuo už atsakovą) tiek ir sumokėdavo, ginčų niekuomet nebuvo. Jų teigimu, taip buvo ir šį kartą, tačiau vėliau ieškovas pateikė atsakovui sąskaitą, ko anksčiau niekada nebūdavo, o sąskaitoje nurodyta gerokai didesnė suma.

Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas apskritai neigė, kad ieškovas aptariamu 2024 m. laikotarpiu atliko ginčo darbus jo valdomame žemės sklype, tvirtino, kad ieškovas net neturi tam technikos. Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje atsakovas pripažino, kad ginčo darbai buvo atlikti, tačiau neigė jų kokybę, rėmėsi tuo, kad nėra įrodymų, jog darbai buvo priduoti, teigė, kad darbų rezultatas nebuvo pasiektas, taip ginčydamas savo prievolę už darbus atsiskaityti, taip pat atsikirtinėjo tuo, kad jis nėra tinkamas atsakovas, nes žemė priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui TAR1 (nors pastarosiomis aplinkybėmis atsakovas nesirėmė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo). Taigi iš pradžių atsakovas apskritai neigė savo skolos ieškovui atsiradimo pagrindą. Taip pat atsakovas rėmėsi aplinkybėmis, kad jis sumokėjo ieškovui 2200 Eur bankiniais pavedimais, davė jam 2,5 t kuro, kad ieškovas neteisėtai išsivežė nukultus jo grūdus ir negrąžino pinigų, apie 5000 Eur, tačiau konkrečios darbų kainos nenurodė, teigė, kad su ieškovu dėl visko tarėsi jo motina – trečiasis asmuo TAR1. 2026 m. vasario 5 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad TAR1 visada atsiskaitydavo su ieškovu grynaisiais, išskyrus tuos 2200 Eur. Taip pat nurodė, kad TAR1 sumokėjo ieškovui 1420 Eur, nors vėliau minėjo ir kitą sumą – 1600 Eur. Tik 2026 m. kovo 23 d. parengiamajame posėdyje atsakovas pripažino, kad ieškovas atliko darbus / suteikė paslaugas jam.

Taigi, atsakovo pozicija byloje dėl sutartos darbų kainos buvo nenuosekli ir prieštaringa. Aplinkybę, kad darbų kaina buvo 3620 Eur, t. y. kad atsakovas iš anksto buvo sumokėjęs ieškovui už darbus 2200 Eur banko pavedimu, o po darbų ieškovas nurodė likusią mokėti kainą – 1420 Eur, užrašydamas ją ant nuplėšto popieriaus kampo, ir kad ji iš karto ieškovui sumokėjo šią sumą grynaisiais, teismo posėdžio metu nurodė trečiasis asmuo TAR1.

Atskirai pasisakytina dėl trečiojo asmens TAR1 paaiškinimų vertinimo. TAR1 į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta tik 2026 m. liepos 16 d. teismo nutartimi, jau pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės. Parengiamuosiuose posėdžiuose atsakovas dalyvavo nuotoliniu būdu ir TAR1 buvo pastebėta sėdinti šalia jo už ekrano ir viską stebinti bei neakivaizdžiai dalyvaujanti posėdyje. Pateiktame atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo išdėstė atsikirtimus ne tik į ieškinio argumentus ir jame nurodytas aplinkybes, bet ir į ieškovo parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje išdėstytus teiginius, kurie nebuvo pateikti ieškinyje, t. y. dėl iš atsakovo ir trečiojo asmens gautų lėšų panaudojimo cheminėms medžiagoms, reikalingoms atsakovo laukams purkšti, įsigyti. Tai rodo, kad trečiasis asmuo buvo išsamiai susipažinusi su bylos medžiaga dar iki jos įtraukimo į bylą ir turėjo galimybę savo poziciją priderinti prie byloje šalių dėstomų argumentų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo laikyti įrodytomis atsakovo ir trečiojo asmens nurodomas aplinkybes dėl su ieškovu sutartos darbų atlikimo kainos remdamasis išimtinai atsakovo ar trečiojo asmens paaiškinimais. Tuo tarpu kitų įrodymų, kurie pagrįstų šių byloje dalyvaujančių asmenų nurodomas aplinkybes, byloje nėra.

Ieškovas savo atliktų darbų kainą įrodinėjo ir į bylą pateiktais savo banko sąskaitos išrašais, patvirtinančiais, kad 2022 m. spalio 5 d. atsakovas atliko jam mokėjimų už bendrą 5000 Eur sumą, 2023 m. gegužės 26 d. atliko mokėjimų už bendrą 2036 Eur sumą (paskirtis – „Sąskaitos papildymas“) (ieškovo prašymo (duomenys neskelbtini) priedas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. spalio 18 d. trečiasis asmuo TAR1 atliko mokėjimų už bendrą 11 280 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „Uz paslaugas“ (ieškovo prašymo (duomenys neskelbtini) priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovo teigimu, tai patvirtina, kad už jo analogiškas paslaugas atsakovas bei trečiasis asmuo ir anksčiau atsiskaitydavo mokėdami maždaug 5000 Eur (anot jo, 11 280 Eur TAR1 sumokėta suma buvo ne tik už ginčo sklypą, bet ir už darbus, atliktus kitame, t. y. 25 ha sklype, taigi apytikriai po 5000 Eur kiekvienam sklypui). Teismo vertinimu, šie įrodymai ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtina, nes iš jų nėra aišku, už kokius konkrečius darbus kokiuose žemės sklypuose buvo mokėta, o iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas atliko ne tik šiuos pavasarinius darbus, už kuriuos nagrinėjamoje byloje reikalauja atsiskaityti, bet ir kitus darbus 24,7 ha ploto ginčo sklype, pvz., turėjo atlikti kūlimo darbus, bet jų neatliko dėl oro sąlygų ir vėliau galimai kilusio konflikto tarp šalių, taip pat darbus kitame atsakovo valdomame 25 ha sklype. Taip pat iš šalių santykių eigos matyti, kad buvo atsiskaitoma ne tik pavedimu, bet neretai ir grynaisiais pinigais, todėl nėra pagrindo manyti, kad pateikti 2021-2023 metų bankiniai atsiskaitymai atspindi realias ieškovo atliktų darbų kainas. Todėl teismas neturi pagrindo remtis pateiktais įrodymais kaip patvirtinančiais konkrečių nagrinėjamoje byloje nagrinėjamų ieškovo atliktų darbų kainas.

Ieškovo reikalavimas sumokėti skolą konkrečiai grindžiamas 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), ir joje nurodytomis darbų / paslaugų kainomis. Ieškovas teigė, kad jos atitinka vidutines atitinkamų mechanizuotų žemės ūkio darbų rinkos kainas, buvusias 2024 metais. Iš byloje pateiktos Žemės ūkio duomenų centro lentelės apie mechanizuotų žemės ūkio paslaugų kainas 2024 m. (ieškovo prašymo (duomenys neskelbtini) priedas) matyti, kad ieškovo sąskaitoje nurodytos kainos nesiekia vidutinių joje nurodytų kainų. Atsakovas pateikė VĮ Žemės ūkio duomenų centro buvusio darbuotojo atsakymą į paklausimą dėl degalų įtraukimo į lentelėje nurodytus žemės ūkio paslaugų įkainius (atsakovo prašymo (duomenys neskelbtini) priedas), iš kurio matyti, kad degalų kainos yra įtrauktos į nurodytus įkainius. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovas tvirtino, kad jis suteikė ieškovui 2,5 t kuro ir ieškovas šią aplinkybę pripažino, patvirtindamas, kad 2100–2200 l kuro jis sunaudojo ginčo darbams; taigi, į ieškovo nurodytus darbų įkainius kuro kaina nėra įtraukta. Kita vertus, net ir įtraukus kuro kainą įkainiai neviršytų maksimalių įkainių, nurodytų lentelėje. Kaip paskaičiavo ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje, vien pritaikius lentelėje nurodytus vidutinius įkainius, ieškovo sąskaitoje nurodyta bendra darbų vertė be PVM išaugtų daugiau kaip 800 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens nurodyta darbų kaina, kurią jie pripažįsta, t. y. 3620 Eur, yra labai artima ieškovo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitoje nurodytai kainai be PVM, ir ši kaina atsakovo ir trečiojo asmens taip pat yra nurodyta neįtraukiant degalų kainos. Dėl aplinkybės, kad degalus atsakovas pateikė ieškovui papildomai, ginčo byloje nėra.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 5 dalis numato, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje. Iš byloje pateiktos VMI interneto svetainės imas.vmi.lt ekrano nuotraukos matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaita faktūra serija ir numeris (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į ieškovo išrašytų PVM sąskaitų registrą VMI sistemoje, t. y. yra oficialiai deklaruota (ieškovo prašymo (duomenys neskelbtini) priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ši sąskaita 2024 m. rugsėjo 2 d. buvo išsiųsta atsakovui jo naudojamu el. paštu (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 3 d. išsiųsta atsakovui registruotu paštu (ieškinio priedai Nr. 2 ir 3). Atsakovas neneigė, kad sąskaitą gavo, tik tvirtino, jog el. pašte ją rado tik 2025 m. lapkričio 3 d., tačiau jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų, nepateikė. Užsakovas turi teisę nepriimti sąskaitos faktūros, jeigu darbai buvo atlikti nekokybiškai arba užsakovas turi kitų pretenzijų dėl rangovo (ieškovo) atliktų darbų. Duomenų, kad atsakovas būtų sąskaitą ieškovui grąžinęs, byloje nėra. Taip pat pastebėtina, kad iki 2025 m. vasario 4 d. atsakovas buvo PVM mokėtojas (atsakovo prašymo (duomenys neskelbtini) priedas), taigi jam taip pat teko prievolė deklaruoti tiek išrašomas, tiek gaunamas PVM sąskaitas faktūras, tačiau duomenų apie ieškovo išrašytos sąskaitos registravimą atsakovas nepateikė.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad teismas šalies įrodinėjamas faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Vadovaudamasis CPK įtvirtintomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei remdamasis pirmiau nurodytais argumentais dėl byloje pateiktų įrodymų (įskaitant šalių bei trečiojo asmens paaiškinimus) vertinimo, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju yra pagrįsta remtis 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitoje nurodytais ieškovo atliktų darbų / suteiktų paslaugų įkainiais, kurie tikėtinai buvo šalių suderinti bei kartu atspindi realias atliktų darbų kainas, atitinkančias tuo metu buvusias rinkos kainas bei protingumo kriterijus (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ir trečiasis asmuo, be savo kritiškai vertintinų paaiškinimų, nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų kitokį šalių susitarimą dėl įkainių. Atsakovas, ginčydamas ieškovo nurodytų kainų pagrįstumą, 2026 m. kovo 23 d. parengiamajame posėdyje teigė pateiksiantis sutartį su kitu ūkininku tiems patiems darbams, kuriuos atliko ieškovas, tačiau tokios sutarties nepateikė. Pastebėtina ir tai, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad dėl kainų su ieškovu niekuomet nesiderėjo, kiek ieškovas pasakydavo, tiek jam ir sumokėdavo, visada gerai sutarė ir jokių konfliktų nebuvo.

Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovas anksčiau niekada nerašydavo sąskaitų, su juo būdavo atsiskaitoma pagal žodinį susitarimą, o mokama arba grynaisiais, arba pavedimu nenurodant tikrosios mokėjimo paskirties, siekiant išvengti mokestinių prievolių. Teismas pažymi, kad atsakovo siekis sumažinti mokėtiną sumą PVM dydžiu nėra jo teisėtas ir gintinas interesas, todėl plačiau dėl šių argumentų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog jis atliko darbų /suteikė paslaugų atsakovui už 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitoje faktūroje nurodytą 4434,28 Eur sumą, o kadangi ginčo dėl to, kad darbai buvo atlikti, taip pat dėl darbų kokybės nekilo, atsakovui tenka pareiga už atliktus darbus atsiskaityti (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo atsiskaitymo už ieškovo atliktus darbus / suteiktas paslaugas.

Atsakovas, be kita ko, nuo ieškinio reikalavimų gynėsi tuo, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs. Jo teigimu, jis už darbus ieškovui sumokėjo 2200 Eur bankiniais pervedimais, o jo motina – trečiasis asmuo TAR1 – sumokėjo ieškovui 1420 Eur grynaisiais pinigais. Trečiasis asmuo šiuos teiginius patvirtino. Ieškovas rėmėsi argumentais, kad 2200 Eur suma buvo panaudota kitoms reikmėms, t. y. 1000 Eur buvo sumokėta LUD1 už vasarinių kviečių sėklą, skirtą atsakovo sklypui apsėti, o 1200 Eur – cheminėms medžiagoms, kuriomis buvo purškiama atsakovo žemė, įsigyti. Ieškovas taip pat pripažino, kad gavo iš TAR1 1420 Eur grynaisiais pinigais, bet tvirtino, kad ši suma buvo duota ir panaudota pirkti cheminėms medžiagoms, skirtoms kitam žemės sklypui, t. y. 25 ha žemės sklypui, priklausančiam trečiajam asmeniui ir naudojamam atsakovo ūkyje.

Į bylą pateikti įrodymai – atsakovo bankiniai pervedimai į ieškovo sąskaitą, atlikti 2024 m. gegužės 20 d. (1000 Eur) ir 2024 m. birželio 7 d. (1000 Eur ir 200 Eur), nurodant mokėjimo paskirtį „Sąskaitos papildymas“ (ieškinio priedas Nr. 10) – patvirtina, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu sumokėjo ieškovui iš viso 2200 Eur. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad šie pinigai buvo sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Tą patį teigė ir trečiasis asmuo TAR1. Pasak atsakovo, nurodyta mokėjimo paskirtis neatitinka tikrovės, nes taip buvo siekiama išvengti mokesčių mokėjimo.

Ieškovas ieškinyje ir atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigė, kad šie pinigai buvo sumokėti už sėklą. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas pirko sėklą iš jo paties, vėliau teigė, kad sėklą ieškovas atsakovui pirko iš ūkininko LUD1, nes atsakovas su pastaruoju neva buvo susipykęs ir nenorėjo sėklos pirkti pats.

Byloje kaip liudytojas apklaustas LUD1 patvirtino, kad jis pardavė 3 t vasarinių kviečių ir 3 t vasarinių miežių sėklos atsakovui, ir patikslino, kad už miežius atsiskaitė pats atsakovas, o už kviečius atsiskaitė ieškovas. Anot liudytojo, abu atsiskaitė grynaisiais pinigais, ieškovas nepaaiškino, kieno pinigais jis moka. Liudytojas negalėjo tiksliai prisiminti, už kokią kainą pardavė sėklą; teigė, kad kaina turėjo būti kiek didesnė nei šiuo metu esanti 200–220 Eur už toną kaina.

Po liudytojo parodymų ieškovas pakeitė savo poziciją, kad 2200 Eur jis panaudojo sėklai pirkti, ir ėmė tvirtinti, kad iš šių pinigų 1000 Eur buvo sumokėta LUD1 už 3 t vasarinių kviečių, skirtų atsakovo 24,7 ha žemės daliai apsėti, o likusi suma panaudota cheminėms medžiagoms, kuriomis buvo purškiamas atsakovo 24,7 ha žemės plotas (darbai įtraukti į 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą), pirkti. Aplinkybės, kad už 3 t vasarinių miežių ir už trūkstamą 350-380 kg miežių sėklą LUD1 sumokėjo pats atsakovas, ieškovas neginčijo.

Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 2200 Eur, ginčas kilo dėl to, kur šie pinigai buvo panaudoti. Atsakovas po liudytojo parodymų ėmė tvirtinti, kad jis sumokėjo 600 Eur už miežių sėklą LUD1 ir dar 600 Eur davė ieškovui grynaisiais, kad šis su LUD1 atsiskaitytų už atsakovą, mat pastarasis tuo metu buvo išvykęs. Liudytojas LUD1 nurodė, kad už visą sėklą buvo atsiskaityta tą pačią dieną, ieškovas ir atsakovas šias aplinkybes aiškino skirtingai. Trečiasis asmuo TAR1, kaip ir atsakovas, nurodė, kad atsakovas sumokėjo LUD1 600 Eur už 3 t miežių ir davė ieškovui 600 Eur grynaisiais sumokėti už 3 t kviečių. Pirmiau jau minėta, kad trečiojo asmens TAR1 paaiškinimus teismas vertina kaip nepatikimus, ir motyvuota kodėl. Įrodymų, kad sėkla kainavo po 200 Eur už toną, byloje nėra, šią sumą liudytojas paminėjo kaip mažiausią esančią šiuo metu, ir nurodė, kad 2024 metais sėkla buvo šiek tiek brangesnė. Objektyvių duomenų apie sėklos kainas, buvusias 2024 metais, byloje nėra. Aplinkybe, kad pats sumokėjo 600 Eur ir tokią pačią sumą davė ieškovui, atsakovas iki liudytojo parodymų išklausymo nesirėmė, apskritai neteigė, kad davė ieškovui grynųjų pinigų atsiskaityti už sėklą. Jo pozicija, išdėstyta pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, buvo tokia, kad miežių sėklą jis turėjo savo, o 3 t kviečių sėklos įsigijo mainais iš kaimyno D. J. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas į bylą buvo pateikęs su D. J. 2024 m. balandžio 26 d. sudarytą mainų sutartį, pagal kurią jis keičia 4 t pašarinių miežių į 3 t vasarinių kviečių, tinkamų sėjai. Parengiamojo posėdžio metu ieškovui pareikalavus pateikti šios sutarties originalą (siekiant įsitikinti, ar ji nėra sudaryta atgaline data), atsakovas įsipareigojo jį pateikti, tačiau nepateikė. Po to, kai liudytojas LUD1 patvirtino, kad 3 t kviečių ir 3 t miežių sėklos atsakovas (tiesiogiai ar per ieškovą) įsigijo iš jo, atsakovas atsisakė savo teiginių apie sėklos mainus ir pripažino, kad mainų sutarties su D. J. nebuvo sudaręs, o sėklą įsigijo iš LUD1. Tuomet ėmė tvirtinti, kad pirko sėklą po 200 Eur už toną ir atitinkamai davė 600 Eur grynaisiais ieškovui sėklai pirkti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad teismas tokių atsakovo paaiškinimų negali laikyti patikimais įrodymais ir jais remtis. Jokių kitų įrodymų, be trečiojo asmens TAR1 tokių pačių paaiškinimų, byloje nėra. Todėl aplinkybė, kad atsakovas davė 600 Eur ieškovui sėklai pirkti, laikytina neįrodyta (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybė, kokiais pinigais atsakovas su LUD1 atsiskaitė už miežių sėklą, bylai nėra aktuali, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako ir įrodymų netiria.

Kita vertus, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas sumokėjo LUD1 1000 Eur už 3 t kviečių sėklos. Remiantis LUD1 parodymais, 1 tonos kaina galėjo būti apie 230–250 Eur (kaip parodė liudytojas, kaina 2024 metais buvo kiek didesnė nei dabartinė 200–220 Eur kaina). Nesant jokių kitų įrodymų, teismas laiko, kad kviečiai buvo parduoti po 240 Eur už toną. Taigi, atsakovui neįrodžius, kad jis davė ieškovui grynųjų pinigų sėklai pirkti, laikytina nustatyta, kad 720 Eur iš 2200 Eur atsakovo bankiniu pervedimu ieškovui sumokėtos sumos ieškovas panaudojo sėklai atsakovo laukams apsėti pirkti. Šiuo atveju teismas neteikia lemiamos reikšmės atsakovo atstovo pastebėtai aplinkybei, kad už sėklą turėjo būti atsiskaityta anksčiau (2024 m. balandžio 26–27 d.) nei atsakovas atliko pinigų pervedimą į ieškovo sąskaitą (2024 m. gegužės 20 d. ir 2024 m. birželio 7 d.). Aplinkybę, kad ieškovas sumokėjo už 3 t sėklos, byloje patvirtino sėklą pardavęs liudytojas LUD1, kurio parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis šiuos pinigus ieškovui grąžino. Dėl aplinkybės, kad sėkla buvo įsigyta ir atsakovo laukai apsėti, ginčo byloje nėra.

Dėl likusios sumos iš 2200 Eur panaudojimo cheminėms medžiagos augalų apsaugai įsigyti – įrodinėjimo našta dėl šios aplinkybės tenka ieškovui, kuris ja remiasi. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad aplinkybę, jog jis pirko chemines priemones atsakovui, patvirtina jau vien tai, kad atsakovas pats neturėjo augalų apsaugos pažymėjimo, taigi neturėjo teisės įsigyti cheminių medžiagų, reikalingų laukams purkšti. Tačiau šiuos ieškovo teiginius paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. UAB „A.“ 2024 m. balandžio 11 d. PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta atsakovui ATS1, už chemines medžiagas, suma – 609,66 Eur, ir 2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta atsakovui ATS1, už chemines medžiagas, suma – 89,06 Eur (trečiojo asmens atsiliepimo (duomenys neskelbtini) priedai), taip pat trečiojo asmens TAR1 sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas, patvirtinantis, kad 2024 m. lapkričio 7 d. ji sumokėjo 698,72 Eur UAB „A.“, paskirtis – „už chemiją“ (trečiojo asmens atsiliepimo (duomenys neskelbtini) priedas). Atsakovas ir trečiasis asmuo neneigė, kad atsakovas neturėjo savo augalų apsaugos pažymėjimo ir naudojosi ieškovo pažymėjimu, tačiau teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad ji pati nuvyko į parduotuvę, iš ten paskambino ieškovui ir su jo pagalba įsigijo chemines medžiagas. Šiuo atveju aktualu tai, kad trečiasis asmuo chemines medžiagas atsakovo ūkiui įsigijo ir už jas atsiskaitė pati. Tai paneigia ieškovo poziciją, kad jo augalų apsaugos pažymėjimo turėjimas savaime patvirtina, jog chemines medžiagas atsakovui pirko jis.

Aplinkybė, kad ieškovas pirko chemines medžiagas, taip pat negali būti nustatyta remiantis vien tuo, kad ieškovas atliko laukų purškimo darbus (ko atsakovas neginčija). Ieškovas nurodė, kad chemines medžiagas atsakovui pirko savo ūkio vardu. Tačiau ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų cheminių medžiagų pirkimo atsakovui faktą, taip pat jų kiekį, kainą ir kad taip buvo sutarta su atsakovu.

Ieškovas 2200 Eur panaudojimą atsiskaitymui su juo už darbus ginčijo ir tuo, kad už darbus būdavo atsiskaitoma rudenį, tuo tarpu atsakovo bankiniai pervedimai atlikti 2024 m. gegužės–birželio mėn. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo atstovu, kad, kaip matyti iš paties ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, paskutiniai sąskaitoje nurodyti darbai buvo atlikti 2024 m. gegužės 20 d., taigi pinigų pervedimas atliktas jau užbaigus darbus. Antra, pats ieškovas į klausimą, kodėl jis sąskaitą išrašė tik po kelių mėnesių, o siuntė atsakovui dar vėliau, teigė, jog nuolat ragino atsakovą atsiskaityti, šis vis žadėjo, taigi ieškovas laukė atsiskaitymo ir būtų sąskaitos net nerašęs. Iš tokio paaiškinimo matyti, kad atsiskaityta turėjo būti ne rudenį, kaip tvirtino ieškovas, bet pabaigus darbus, o jie, kaip minėta, baigti dar 2024 m. gegužės pabaigoje.

Atsakovas taip pat nurodė, kad už darbus su ieškovu iš dalies atsiskaitė jo motina TAR1, sumokėdama 1420 Eur grynaisiais pinigais. Ieškovas pripažino, kad 1420 Eur iš TAR1 gavo. Taigi, aplinkybė, kad ieškovas gavo iš trečiojo asmens TAR1 1420 Eur grynaisiais pinigais, laikytina nustatyta (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju ieškovui teko pareiga pateikti įrodymus, kad šie pinigai buvo panaudoti kitam tikslui, o ne atsiskaitymui. Ieškovas tvirtino, kad 1420 Eur suma buvo skirta ir realiai panaudota įsigyti cheminėms medžiagoms kitam žemės sklypui, t. y. trečiajam asmeniui priklausančiam ir atsakovo naudojamam 25 ha ploto žemės sklypui. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad 1420 Eur buvo sumokėta už darbą, nepaneigė.

Dėl 2,5 t kuro panaudojimo teismas jau pasisakė šiame sprendime, todėl tik glaustai konstatuoja, kad ieškovas nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaita faktūra buvo išrašyta į darbų įkainius neįtraukiant kuro kainos (nors jis pripažino kurą gavęs ir panaudojęs darbams atlikti), o atsakovas ir trečiasis asmuo byloje rėmėsi aplinkybe, kad sutarta darbų kaina buvo 3620 Eur (be PVM ir be kuro kainos), iš ko matyti, kad jie taip pat į darbų kainą kuro nebuvo įskaičiavę, t. y. juos tenkino 3620 Eur kaina neįskaitant kuro ir jie nurodė, kad tokia kaina ieškovui ir buvo sumokėta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo į atsakovo atsiskaitymą su ieškovu papildomai įskaityti atsakovo pateikto kuro vertę, tai neatitiktų teisingumo bei sąžiningumo principų ir byloje nustatytų aplinkybių.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovui teko įrodinėjimo našta pateikti įrodymus, jog jis su ieškovu atsiskaitė, t. y. sumokėjo atsakovui pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą 4434,28 Eur. Laikytina, kad atsakovas įrodė 2200 Eur ir 1420 Eur sumokėjimą, tačiau iš gautos 2200 Eur sumos ieškovas sumokėjo LUD1 720 Eur už sėklą, pirktą atsakovui, taigi ieškovas paneigė dalies šios sumos panaudojimą atsiskaitymui su juo už darbus. Iš viso atsakovo įrodyta ir ieškovo nepaneigta atsiskaitymo suma sudaro 2900 Eur (2200 – 720 + 1420). Aplinkybių, kad šiuos iš atsakovo gautus pinigus panaudojo kitais tikslais atsakovo interesais, ieškovas neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai). Remiantis tuo, pripažintina, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 1534,28 Eur (4434,28 Eur – 2900 Eur). Ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo, kita reikalavimo dėl skolos priteisimo dalis atmestina kaip neįrodyta.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos dar vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1534,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo 4434,28 Eur skolos, teismo sprendimu priteista 1534,28 Eur. Taigi, sprendimu patenkinta 34,6 proc. ieškinio reikalavimų (1534,28 × 100 ÷ 4434,28 = 34,6). Taikant tokią proporciją spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Eur žyminis mokestis, 1143,46 Eur išlaidos advokato padėjėjo L. J. pagalbai apmokėti ir 1750 Eur išlaidos už advokato padėjėjo AIE1 teisinę pagalbą. Pateikta 2024 m. spalio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 11 d., 2025 m. rugpjūčio 1 d. ir 2025 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo dokumentai bei 2026 m. vasario 5 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. kovo 22 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 206 m. gegužės 4 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. rugpjūčio 30 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m., vasario 6 d., 2026 m. kovo 23 d., 2026 m. gegužės 4 d. ir 2026 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 2993,46 Eur.

Atsakovas sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 57 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat 800 Eur už advokato P. V. suteiktas paslaugas ir 1700 Eur už advokato AAT1 atstovavimą byloje. Atsakovas pateikė 2025 m. gruodžio 15 d. advokato P. V. išrašytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurios suma – 1395 Eur, tačiau 2025 m. lapkričio 11 d. mokėjimo dokumentas patvirtina tik 800 Eur sumos apmokėjimą. Taip pat atsakovas pateikė advokato AAT1 2026 m. birželio 9 d. sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius 2026 m. birželio 15 d. ir 2026 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo dokumentus, iš viso už 1700 Eur sumą. Taigi, bendrai atsakovas patyrė 2614 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo ir atsakovo patirtos išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dydžio.

Taikant pirmiau nurodytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteistina 1035,74 Eur (2993,46 Eur × 34,6 proc. = 1035,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovui iš ieškovo priteistina 1709,56 Eur (2614 Eur × 65,4 proc. = 1709,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 673,82 Eur (1709,56 Eur – 1035,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 10,34 Eur. Šios išlaidos, paskirstytos šalims taikant pirmiau nurodytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl jų atlyginimas valstybei iš šalių nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1534,28 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 28 ct) skolos ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1534,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 673,82 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Lina Navickytė