Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-996-1188/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04183-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 35 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d. VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Amber Gaming“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2024 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. DIE-368 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2024 m. vasario 23 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-11“ (toliau – ir Įsakymas).Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:Įsakymu konstatuota, kad Bendrovė veikė ne pagal lošimo reglamentą ir pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 18 straipsnio 1 dalies nuostatą bei nutarta Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą. ALĮ pažeidimas konstatuotas atsižvelgiant į tai, kad Bendroves klientei A. A. (toliau – ir Klientė) Bendrovės atitikties vadovo sprendimu nuo 2023 m. gruodžio 13 d. taikyta rizikos valdymo (mažinimo) priemonė – kliento sandorių vykdymas ir (ar) atlikimas tik tada, jei Klientė dėl kiekvieno norimo atlikti statymo užpildo Informacijos apie prašomą priimti statymą pateikimo formą ir Bendrovės atitikties vadovas tam pritaria.Bendrovė nuo 2021 m. vykdo azartinių lošimų veiklą. Bendrovė 2023 m. spalio 16 d. sudarė nuotolinio lošimo sutartį su Kliente. Nuo minėtos sutarties sudarymo dienos iki 2023 m. gruodžio 13 d. Bendrovė buvo priskyrusi Klientę žemos rizikos grupei. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) reikalavimus, 2023 m. gruodžio 13 d. Bendrovė atliko Klientės individualų rizikos vertinimą. Nustačiusi Klientės keliamą padidintą pinigų plovimo riziką, Bendrovė Klientę priskyrė vidutinės rizikos grupei. Bendrovė pritaikė Klientei pinigų plovimo rizikos valdymo (mažinimo) priemonę, nustatytą Bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tvarkos aprašo 18.1.1 punkte – Klientės sandorių vykdymą ir (arba) operacijų atlikimą tik tada, jei Bendrovės atitikties vadovas tam pritaria.Apie nurodytos rizikos valdymo priemonės taikymą pareiškėjas informavo atsakovą. Tokia priemonė anksčiau buvo taikyta daugeliui Bendrovės klientų. Tačiau po Tarnybos atlikto Bendrovės patikrinimo konstatavus, kad kliento sandorių vykdymas ir (ar) atlikimas tik tada, jei Bendrovės klientas dėl kiekvieno norimo atlikti statymo užpildo Informacijos apie prašomą priimti statymą pateikimo formą ir Bendrovės atitikties vadovas tam pritaria, pažeidžia ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą, bei įpareigojo Bendrovę ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 5 d. pašalinti tariamą pažeidimą, Bendrovė, nesutikdama su 2024 m. kovo 28 d. Tarnybos įsakymu, pateikė skundą Regionų administraciniame teismui, prašydama jį panaikinti, tačiau, kartu, nerizikuodama gresiančiu licencijos sustabdymu, Bendrovė po šio įsakymo priėmimo nebetaikė aptartos rizikos valdymo priemonės nė vienam klientui, įskaitant ir Klientę. Klientei pateikus skundą, Tarnyba 2024 m. vasario 23 d. pradėjo neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą, kurio metu Bendrovė visapusiškai bendradarbiavo su atsakovu, teikė argumentus, kodėl ALĮ nuostatų nepažeidė. Tačiau 2024 m. liepos 4 d. Bendrovė gavo skundžiamą Įsakymą, kuris yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas klaidingai interpretuojant aplinkybes ir neteisingai aiškinant bei taikant teisės aktus bei nukrypstant nuo teismų praktikos.Bendrovė tinkamai vadovavosi PPTFPĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimais. Bendrovė turi vidaus dokumentus, vidaus kontrolės procedūras ir sistemas, skirtas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti, yra atlikusi Bendrovės veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą (toliau – ir Vertinimas). Taip pat Bendrovė yra pasitvirtinusi Bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tvarkos aprašą. Tarnyba nenustatė, kad Vertinimas, Aprašas, ar Bendrovės taikoma rizikos valdymo (mažinimo) priemonė neatitiktų PPTFPĮ reikalavimų.Tarnybos pozicija, kad „Bendrovei nusprendus siūlyti klientams dalyvauti lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto ar kitų įvykių, ji pati turi prisiimti riziką, kuri kyla iš lošimų organizatoriaus siūlomos statymų pasiūlos, todėl ji neturėtų šios atsakomybės perkelti lošėjui bei lošėjo dalyvavimą lošimų organizatoriaus pasiūloje siūlomuose įvykiuose traktuoti kaip rizikos faktorių“, prieštarauja PPTFPĮ.Bendrovė, atlikdama lošimo paslaugų panaudojimo galimose pinigų plovimo schemose rizikos vertinimą, pagrįstai nustatė, kad žemo meistriškumo ir (ar) mažo populiarumo sporto varžybos ir kiti įvykiai turi didesnį rizikos lygį dėl jų panaudojimo aptariamose schemose. Bendrovės nustatytos pinigų plovimo rizikos ir jų valdymo (mažinimo) priemonės atitinka ir Tarnybos viešai skelbiamus reikalavimus. Bendrovė Vertinime ir Apraše yra įvardinusi paslaugų rizikos lygį ir numačiusi konkrečias priemones paslaugų rizikai valdyti / mažinti. Bendrovės taikyta priemonė, t. y. kliento sandorių vykdymas ir (arba) operacijų atlikimas tik tada, jei Bendrovės atitikties vadovas tam pritaria, yra expressis verbis įtvirtinta Azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. DIE-450 (toliau – ir LPT Aprašas, Aprašas) 56.5 punkte.Bendrovė, taikydama pinigų plovimo prevencijos priemonę Klientei, neturėjo nustatyti ir įrodinėti Klientės daromų teisės aktų pažeidimų (LPT Aprašo 4.3 p.), objektyvių ir neginčijamų faktų / įrodymų. Bendrovei taikant prevencines pinigų plovimo rizikos valdymo priemones užtenka nustatyti, kad egzistuoja pinigų plovimo tikimybė ateityje. Egzistuojant tokiai tikimybei Bendrovė ne tik turėjo ją identifikuoti, tačiau turėjo pareigą ir taikyti veiksmingas šios rizikos mažinimo (valdymo) priemones, ką ir padarė.Pareiškėjas nesutiko su LPT pozicija, kad jis turėjo vadovautis UAB „Amber gaming“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr.DIE-246 (toliau – ir Reglamentas, Bendrovės reglamentas) 14.3 punktu. Visos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, kurių efektyviam taikymui būtinas konfidencialumas ir netikėtumas, turi būti ir yra aprašytos vidiniuose Bendrovės dokumentuose ir tvarkose, reglamentuojančiose Bendrovės vykdomą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Pagal Reglamento 1.1 punktą, Bendrovė organizuoja nuotolinius lošimus vadovaudamasi ne tik ALĮ, tačiau ir PPTFPĮ bei jo įgyvendinimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais. Be to, Tarnyba yra patvirtinusi teisės aktą (Aprašą), kurio 56 punkte nurodė, kad lošimų organizatoriai gali / turi taikyti ginčo priemones. Vadovaujantis PPTFPĮ, Aprašo nuostatomis, konkrečios lošimus organizuojančios bendrovės taikomos rizikos valdymo (mažinimo) priemonės turi būti nustatomos vidiniuose (neviešose) bendrovės dokumentuose, o ne Reglamente, kuris privalo būti skelbiamas viešai.Tarnyba nepagrįstai nubaudė Bendrovę du kartus už tą patį tariamą pažeidimą ir nepagrįstai skyrė sankciją. Ginčo rizikos valdymo (mažinimo) priemonę Bendrovė taikė visiems klientams, atitinkantiems objektyvius kiekybinius kriterijus, kurie indikuoja didesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Apie tai Bendrovė buvo ne kartą raštu informavusi Tarnybą. Bendrovės patikrinimą dėl Klientei taikomos rizikos valdymo (mažinimo) priemonės Tarnyba pradėjo 2024 m. vasario 23 d. Tik po daugiau nei mėnesio Tarnyba priėmė 2024 m. kovo 28 d. įsakymą dėl kitų Bendrovės analogiškų patikrinimų. Pareiškėjas mano, kad tiek iš skundžiamo Įsakymo, tiek iš 2024 m. kovo 28 d. įsakymo matyti, kad Tarnyba neteisėtu laikė pačios pinigų plovimo riziką mažinančios priemonės taikymą Bendrovės klientams. Anot Tarnybos, tokia priemonė, jeigu nėra įtvirtinta Reglamente, yra neteisėta nepriklausomai nuo to, kokiam klientui ir kokiu pagrindu ši priemonė yra taikoma. Todėl, pareiškėjo vertinimu, Tarnyba du kartus taikė sankcijas Bendrovei už tą patį tęstinį veiksmą.Nurodyti pažeidimai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti Įsakymą, kaip priimtą pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras ir Konstitucinį non bis in idem principą, neteisėtu.Pareiškėjas taip pat nesutiko su paskirtos baudos dydžiu, nurodė, kad Tarnyba, nenustačiusi Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustačiusi dvi Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskyrė Bendrovei maksimalią ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatytą baudą. Taip pat Tarnyba nesilaikė metodinės pagalbos principo, neteikė jokios informacijos apie tai, kad ginčo pinigų plovimo rizikos mažinimo priemonė turėtų būti įtvirtinta Bendrovės Reglamente, kai Tarnyba Apraše yra aiškiai nurodžiusi, kad pinigų plovimo rizikų mažinimo / valdymo priemonės turi būti įtvirtintos vidiniuose bendrovių dokumentuose. Todėl Bendrovė turėjo pagrindą tikėtis, kad turi teisę ir pareigą taikyti ginčo priemonę. Todėl net jei būtų laikoma, kad Bendrovė padarė pažeidimą, paskirta maksimali sankcija neatitinka proporcingumo kriterijaus.Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovas neneigia Bendrovės pareigų, kylančių iš PPTFPĮ. Bendrovės lošimų organizavimo reglamentas yra pagrindinis teisės aktas, nustatantis pagrindines lošėjo ir Bendrovės teises ir pareigas, Bendrovės atliekamus veiksmus. Bendrovės vykdoma prevencinė pinigų plovimo veikla yra tik viena iš Bendrovės vykdomų veiklų. Tačiau Bendrovės vykdomos veiklos turi papildyti viena kitą, o ne prieštarauti viena kitai. Bendrovės vykdoma prevencinė pinigų plovimo veikla ir taikomos ribojimo priemonės negali prieštarauti Bendrovės Reglamentui.Be privalomojo turinio Reglamente, kurį skunde akcentuoja Bendrovė, turi būti aiškiai aprašytos ir visos kitos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtiems interesams, ir lošėjui turi būti žinomos. Bendrovė ir lošėjas privalo vadovautis Reglamentu. Teisės aktai nedraudžia lošėjui statymus atlikti tik dėl mažesnio populiarumo varžybų. Pati Bendrovė yra atsakinga už lažybų pasiūlą ir tai, kokius sporto įvykius į lažybų pasiūlą įtraukia. Lošėjai turi teisę rinktis spėjamus lažybų įvykius iš visos Bendrovės siūlomos lažybų pasiūlos. Būtent lošimų organizatorius, o ne lošėjas, privalo užtikrinti lažybų pasiūlos atitikimą ALĮ reikalavimams. Įvairios priemonės rizikai valdyti yra nurodytos Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente, o Bendrovei manant, kad jos yra nepakankamos, Bendrovė turėtų kreiptis dėl nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimo.Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad varžybose, dėl kurių Klientė lažinosi, iš tiesų buvo manipuliuojama sporto varžybų eiga ar rezultatu, ar kad Klientė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Bendrovė pati, prieš priimdama sprendimą dėl Klientės, skaičiavo jos atliekamus statymus ir dėl to riziką, kylančią iš Bendrovės siūlomos paslaugos (lažybų dėl sporto įvykių, kuriuos Bendrovė laiko rizikingais dėl galimų neteisėtų susitarimų sporte, kurią turėtų suvaldyti pati), perkėlė Klientei. PPTFPĮ ir šio įstatymo pagrindu vykdoma lošimus organizuojančių bendrovių prevencinė veikla, taikomos prevencinės priemonės, negali būti būdas išvengti ALĮ nustatytų draudimų ar tapti priemone nepaisyti Bendrovės Reglamente nurodytų Bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų. Lošėjo ir Bendrovės teisiniai santykiai negali būti teisiniame neapibrėžtume. Bendrovė savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir taikyti ribojimus Bendrovės nuotolinio lošimo reglamente nenustatytais atvejais, o Bendrovės veiklos sritys, susijusios su Bendrovės ir jos klientų santykiais, turi būti aprašytos Bendrovės Reglamente.Ginčo patikrinimas buvo atliekamas pagal Klientės pranešimą ir nebuvo pagrindo jo jungti su kitais tikrinimais ar atlikti pakartotinį tikrinimą. Neprijungus patikrinimo prie anksčiau pradėtų patikrinimų, jie buvo pabaigti greičiau, išvengiant sujungtų patikrinimų vilkinimo. Teisės aktuose nėra nustatytas terminas, kiek Tarnyba turėtų laukti, kad galėtų sujungti kelis patikrinimus ir nagrinėti juos kaip vieną tęstinį pažeidimą.Įsakymas buvo priimtas laikantis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateiktas teisinis pagrindas.Teismo posėdyje pareiškėjo akcentavo Bendrovės pareigą užtikrinti, kad organizuojant lošimus būtų užtikrintos riziką mažinančios priemonės. Taip pat teigė, kad ginčo dėl šio konkretaus atvejo galėjo nebūti, nes jau buvo atliktas Bendrovės patikrinimas, kaip laikomasi ALĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atstovas palaikė skundo argumentus ir dėl nesutikimo su skirta bauda, paaiškindamas, kad bauda yra per didelė ir neproporcinga.Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. II.Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:Tarnyboje 2024 m. sausio 25 d. buvo gautas Klientės pranešimas dėl Bendrovės veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad jai buvo ribojama lošimo paskyra. Klientė prašė pradėti tyrimą ir patikrinti, ar Bendrovė nepažeidė jos teisių bei nuimti apribojimus nuo jos paskyros.Atlikus neplaninį specialųjį patikrinimą, 2024 m. liepos 4 d. Tarnybos direktoriaus įsakymo 2 punktu konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog Klientė nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. lapkričio 26 d. atliko daugiau kaip 70 proc. statymų (nuo visų atliktų statymų) Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (ar) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, Bendrovės atitikties vadovo sprendimu nuo 2023 m. gruodžio 13 d. Klientei taikyta rizikos valdymo (mažinimo) priemonė – kliento sandorių vykdymas ir (ar) atlikimas tik tada, jei Klientė dėl kiekvieno norimo atlikti statymo užpildo Informacijos apie prašomą priimti statymą pateikimo formą ir Bendrovės atitikties vadovas tam pritaria, Bendrovė veikė ne pagal Reglamentą ir pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Įsakymo 3 punktu nutarta pritarti komisijos išvadai ir už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi Reglamento (1.1, 14.3.2 p.), PPTFPĮ (29 str.), ALĮ (18 str.) nuostatomis, taip jas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Tačiau ginčas kilo dėl skirtingai aiškinamos Bendrovės teisės vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiklą taikyti lošėjui rizikos valdymo priemonę – sandorių atlikimą (vykdymą) tik užpildžius dėl kiekvieno statymo informacijos apie prašomą priimti statymą pateikimo formą ir pritarus tam Bendrovės atitikties vadovui.Teismas nustatė, kad Klientei taikytą rizikos valdymo (mažinimo) priemonę Bendrovė taiko išimtinai klientams, kurių atliktų statymų už žemo meistriškumo ir mažo populiarumo sporto varžybų baigtys lyginamos su statymais už aukšto meistriškumo ir didelio populiarumo įvykių baigtimis. Teismas nurodė, kad teisės aktai draudimo lošėjui statymus atlikti tik dėl mažesnio populiarumo varžybų. Teismas vertino, kad tokių ribojimų taikymas, kai kliento sandoriai vykdomi ir (ar) operacijos atliekamos tik tada, jei Bendrovės atitikties vadovas tam pritaria (užpildant Informacijos apie prašomą priimti statymą pateikimo formą), nelaikytina rizikos valdymo priemone pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos prasme, kadangi ši rizika kyla ne dėl lošėjo veiksmų, o dėl pačios Bendrovės teikiamos lažybų pasiūlos rizikingumo. Ši rizika negali būti priskiriama lošėjo keliamai rizikai.Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pati Bendrovė yra atsakinga už lažybų pasiūlą ir tai, kokius sporto įvykius į lažybų pasiūlą įtraukia. Bendrovė turi pareigą domėtis varžybomis, dėl kurių įvykių baigties siūloma lažintis. Lošėjai turi teisę rinktis spėjamus lažybų įvykius iš visos Bendrovės siūlomos lažybų pasiūlos. Jei Bendrovė mano, kad tam tikros varžybos yra rizikingos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų eiga ar rezultatais, Bendrovė turi pareigą nesiūlyti savo pasiūloje spėti tokių varžybų baigtis. Bendrovei nusprendus siūlyti klientams dalyvauti lažybose dėl žemo meistriškumo ir (ar) mažo populiarumo sporto ar kitų įvykių, ji pati turi prisiimti riziką, kuri kyla iš lošimų organizatoriaus siūlomos statymų pasiūlos, todėl neturėtų šios atsakomybės perkelti lošėjui bei lošėjo dalyvavimą lošimų organizatoriaus pasiūloje siūlomuose įvykiuose traktuoti kaip rizikos faktorių.Teismas sprendė, kad Klientės sandorių vykdymas ir (ar) operacijų atlikimas tik jei Bendrovės atitikties vadovas tam pritaria, yra akivaizdi ribojimo priemonė, t. y. sustabdomas ne tik konkretus statymas, dėl kurio Bendrovei kilo įtarimų, bet visi Klientės atliekami lažybų statymai, nurodant, kad jie bus įvykdomi tik gavus rašytinį Bendrovės atsakingo darbuotojo pritarimą.Teismas pažymėjo, kad nei PPTFPĮ, nei ALĮ, nei Reglamento nuostatos nereglamentuoja pareiškėjo teisės prevencijos pagrindais dėl bendrai vyraujančios galimos grėsmės žemo meistriškumo ir (ar) mažo populiarumo sporto varžybose lošėjui taikyti rizikos valdymo (mažinimo) priemonę – kliento sandorių vykdymą ir (arba) atlikimą tik dėl kiekvieno norimo atlikti statymo užpildžius Informacijos apie prašomą priimti statymą pateikimo formą ir gavus Bendrovės atitikties vadovo pritarimą, ir iš esmės tokiu būdu riboti Klientės galimybę dalyvauti lošimuose. Teismas nurodė, kad neneigia lošėjo teisių apribojimų galimybės, tačiau tik tokiais atvejais, kai Bendrovei kyla pagrįstų abejonių, įtarimų dėl lošėjo sukčiavimo ir pan. Šiuo atveju į bylą nėra pateikta jokių realių įrodymų tokiems įtarimams dėl Klientės patvirtinti.Teismas nurodė, kad lošimų organizavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos, taip pat ir Reglamento nuostatos, negali būti aiškinamos plečiamai. Tai reiškia, kad ALĮ ir Reglamente nesant įtvirtintam leidimui vien tik prevencijos tikslais taikyti lošėjui ginčo rizikos valdymo (mažinimo) priemonės, toks taikymas yra negalimas. Todėl pareiškėjas negalėjo taikyti Klientei ribojimo priemonės, kuri nebuvo patvirtinta Reglamente.Teismas akcentavo, kad Bendrovė, vykdydama savo veiklą turi laikytis tiek ALĮ, tiek PPTFPĮ nustatytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad kliento sandorių vykdymo ir (ar) operacijų atlikimo ribojimai galimi tik esant aiškiam teisiniam pagrindui, kurio nagrinėjamu atveju nenustatyta. Teismas kartu pažymėjo, kad lošėjo ir Bendrovės teisiniai santykiai negali būti teisiniame neapibrėžtume. Bendrovė savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir taikyti ribojimus Bendrovės nuotolinio lošimo reglamente nenustatytais atvejais, o Bendrovės veiklos sritys, susijusios su Bendrovės ir jos klientų santykiais, turi būti aprašytos Bendrovės Reglamente. Teismo vertinimu, PPTFPĮ ir šio įstatymo pagrindu vykdoma lošimus organizuojančių bendrovių prevencinė veikla, taikomos prevencinės priemonės, negali būti būdas išvengti ALĮ nustatytų draudimų ar tapti priemone nepaisyti Reglamente nurodytų Bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų.Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju atskirų situacijų negalima laikyti vienu tęstiniu pažeidimu, kadangi vėlesnių skundų atveju nebeliktų galimybės pritaikyti Bendrovei poveikio priemones ir pašalinti pažeidimus kitų lošėjų atžvilgiu, taip apginant teisėtus jų interesus, kadangi kiekviena atskira situacija yra subjektyvi, tik su jai būdingomis aplinkybėmis.Teismas nurodė, kad Tarnyba, individualizuodama sankciją, atsižvelgė, kad Įsakymo priėmimo dieną pažeidimas buvo pašalintas, įvertino, kad pažeidimas nebuvo padarytas tyčia, pagrįstai rėmėsi ALĮ nustatytais kriterijais, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo nuostatomis, todėl Įsakymu paskirta sankcija vertintina kaip proporcinga ir nebuvo sumažinta.Teismas konstatavo, kad atsakovas vadovaudamasi teisės aktuose nustatytais kriterijais, įvertino visas Klientės pranešime nurodytas aplinkybes, Bendrovės pateiktus paaiškinimus, Reglamento taisykles, kitus teisės aktus ir surinktą informaciją. Be to, Tarnyba vertino ir tyrė visas su nagrinėjamu atveju susijusias aplinkybes ir pateiktus argumentus, t. y. kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti detalius paaiškinimus, o visa surinkta informacija ir šalių pateikti argumentai yra susisteminti Įsakyme, iš kurio matyti, jog be visų reikšmingų aplinkybių buvo vertinamas ir Klientės elgesys, ir nebuvo nustatyta nei jos nesąžiningo elgesio, nei bandymo neteisėtai pasipelnyti. Todėl teismas pripažino, kad Įsakymas yra pagrįstas, teisėtas, proporcingas ir motyvuotas.III.Pareiškėjas Bendrovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą bei panaikinti Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo ginčo faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus teiginius ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:Bendrovė, vadovaudamasi pačios Tarnybos patvirtintu teisės aktu (Aprašu), turėjo teisę ir pareigą valdyti pinigų plovimo riziką, kylančią iš lažybų pasiūlos, taikydama šios rizikos mažinimo priemonę – Klientės sandorių vykdymą ir (ar) operacijų atlikimą tik tada, jei Bendrovės atitikties vadovas tam pritaria. Priešingai, nei nurodė teismas, Bendrovė, vykdydama pinigų plovimo prevenciją, turėjo vadovautis ne ALĮ ir Reglamento nuostatomis, o PPTFPĮ ir šį įstatymą įgyvendinančiais teisės aktais bei savo vidiniais dokumentais, parengtais šių teisės aktų pagrindu. Aprašo nuostatos Bendrovei yra privalomos, kai Bendrovė vykdo pinigų plovimo prevenciją, įskaitant, kai taiko pinigų plovimo rizikų mažinimo priemones. Bendrovės organizuojamuose nuotoliniuose azartiniuose lošimuose objektyviai egzistuoja pinigų plovimo rizika, t. y. tikimybė, kad Bendrove bus pasinaudota inter alia Klientei atliekant statymus už sutartas rungtynes, kurios garantuoja pergalę, taip pat manipuliuojant statymais. Bendrovė nustatė, kad lažybos už žemo meistriškumo ir (ar) mažo populiarumo sporto varžybas ir kitus įvykius turi didesnį pinigų plovimo rizikos lygį, lyginant su lažybomis už aukšto meistriškumo ir (ar) didelio populiarumo įvykius. Bendrovė turi teisę savo lažybų pasiūloje siūlyti lažintis tiek už aukšto meistriškumo ir (ar) didelio populiarumo įvykius, tiek už žemo meistriškumo ir (ar) mažo populiarumo įvykius. Tačiau svarbiausia, kad Bendrovė šias rizikas identifikuotų ir veiksmingai valdytų. Klientė vien dėl sistemingo naudojimosi didesnės rizikos paslaugomis turi būti priskiriamas didesnės rizikos klientų kategorijai. Bendrovė pinigų plovimo prevencijos (pinigų plovimo rizikų valdymo) tikslais turi teisę (ir pareigą) savo klientams taikyti riziką mažinančias priemones. Tarp tokių priemonių yra kliento sandorių vykdymas ir (ar) operacijų atlikimas tik tada, jei Bendrovės atitikties vadovas tam pritaria. Taip pat teisės aktai nenustato, kad tuo atveju, kai pinigų plovimo rizika kyla dėl Bendrovės teikiamos lažybų pasiūlos rizikingumo, ši rizika negali būti valdoma taikant rizikos mažinimo priemones, nustatytas Aprašo 56.1 ir 56.5 punktuose. Nagrinėjamu atveju Bendrovė identifikavo tiek pačią paslaugų riziką, tiek ir jos lygį. Todėl Bendrovė turėjo teisę ir pareigą pagal Aprašo nuostatas taikyti ginčo rizikos mažinimo priemonę. Aprašą ir jo nuostatas ignoravo tiek Tarnyba, tiek teismas. Tačiau būtent Aprašas yra pagrindinis teisės aktas, kadangi Bendrovė taikė riziką mažinančias priemones expressis verbis nustatytas AprašeBendrovė, prieš taikydama pinigų plovimo rizikos mažinimo priemonę Klientei, atliko būtinus pinigų plovimo rizikos vertinimus, po kurių nustatyta aukšta Klientės rizika, sudariusi pagrindą minėtos priemonės taikymui. Bendrovė yra atlikusi savo veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą (Vertinimas). Bendrovė numatė, kad riziką, susijusią su manipuliavimu sporto varžybomis ir kitais įvykiais, ji valdys taikydama veiksmingą ginčo rizikos valdymo priemonę, tiesiogiai įvirtintą Apraše. Prieš taikydama Klientei ginčo priemonę, Bendrovė atliko Klientės individualų rizikos vertinimą ir nustatė, kad Klientė atitinka Apraše (14.3.6 p.) įtvirtintus rizikos kriterijus. Klientė sistemiškai naudojosi padidintos rizikos paslaugomis, tuo keldama padidintą pinigų plovimo riziką.Bendrovė buvo pateikusi informaciją Tarnybai, kad minėtą rizikos mažinimo priemonę nuo 2023 m. spalio mėn. taikė (duomenys neskelbtini) klientams. Rizikos mažinimo priemonė yra aktuali vos 1 proc. visų laiminčių lošėjų ir apie 0,3 proc. visų aktyvių lošėjų.Bendrovės taikyta pinigų plovimo rizikos (susijusios su varžybų manipuliavimu) mažinimo priemonė yra nukreipta tikslingai, proporcingai (nėra taikoma perteklinai), jos taikymas paremtas objektyviais kiekybiniais klientų rizikos kriterijais. Bendrovė nesiekia eliminuoti ar sudaryti nepalankias sąlygas toliau lošti laimintiems žaidėjams. Pinigų plovimo rizikos valdymo priemonė taikoma siekiant realiai suvaldyti pavienius (išimtinius) atvejus, keliančius didelę riziką, susijusią su varžybų manipuliavimu.vertindama tiek savo veiklos riziką, tiek atlikdama individualų (konkretaus kliento) pinigų plovimo rizikos vertinimą, Bendrovė privalo atsižvelgti inter alia į teikiamų paslaugų riziką ir kliento naudojamų paslaugų riziką (LPT Aprašo 30.3 ir 40.3 punktai). Bendrovė įvertino tiek jai kylančią teikiamų paslaugų riziką, tiek Klientės naudojamų didelės rizikos paslaugų. Bendrovė siekė vienintelio tikslo, kuris ir nurodytas Bendrovės atitikties vadovo sprendime dėl Klientės – mažinti pinigų plovimo riziką, kylančią iš didesnės rizikos paslaugų ir Klientės sisteminio naudojimosi tokiomis paslaugomis. Šis tikslas yra teisėtas, pagal PPTFPĮ ir Aprašą.Bendrovė, taikydama pinigų plovimo rizikos mažinimo priemones, turi nustatyti tik jai kylančias pinigų plovimo rizikas, bet neturi nustatyti ir įrodyti Klientės padarytų ar daromų nusikalstamų veikų.Teismas ir Tarnyba ignoravo faktą, kad PPTFPĮ įtvirtinto pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reglamentavimo esmė yra ta, jog įpareigotieji subjektai (įskaitant Bendrovę), visų pirma, prevenciškai imtųsi visų reikiamų priemonių minimizuoti (valdyti) pinigų plovimo rizikas, o ne kovotų su pinigų plovimo pasekmėmis. Taikant prevencijos priemones Bendrovė neprivalo nustatyti, kad pinigų plovimas konkrečiu atveju iš tiesų yra / buvo vykdomas.Bendrovė, taikydama ginčo priemonę, neturėjo nustatyti, kad įvykiai, už kuriuos Klientė atliko statymus, ar pati Klientė yra susijusi su sutartomis sporto varžybomis (manipuliavimu rezultatais). Minėtos priemonės taikymui visiškai pakako Bendrovės atsakingų darbuotojų įtarimų, paremtų Bendrovės Vertinime ir Apraše nustatytais kriterijais.Bendrovės taikyta pinigų plovimo rizikos mažinimo priemonė ir bet kokia su jos taikymu susijusi informacija neturėjo ir negalėjo būti aprašyta Reglamente, ar bet kuriame kitame Bendrovės viešame dokumente. Todėl Bendrovė, taikydama pinigų plovimo rizikos priemonę, neturėjo vadovautis ir pagrįstai nesivadovavo Reglamentu. Klientė per Reglamentą buvo informuota, kad Bendrovė privalo vadovautis PPTFPĮ ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, įskaitant Aprašą. Būtent iš šių teisės aktų Bendrovei kyla pareiga vykdyti pinigų plovimo prevenciją bei taikyti nustatytas rizikų mažinimo priemones. Šiuose teisės aktuose aiškiai nustatyta, kad pinigų plovimo rizikų mažinimo priemonės yra pinigų plovimo prevencijos dalis, todėl jos neturi būti įtrauktos į Reglamentą. Teismas šiuos faktus ignoravo ir netinkamai taikė teisės aktus.Klientės teisės nebuvo pažeistos. Klientė galėjo atlikti statymus dėl visos Bendrovės lažybų pasiūlos, t. y. lažybų pasiūla Klientei nebuvo ribojama. Tarnyba nenustatė, kad Klientė faktiškai negalėjo pasinaudoti Bendrovės paslaugomis. Bendrovės taikyta pinigų plovimo rizikos mažinimo priemonė buvo ne tik teisėta, tačiau ir veiksminga, proporcinga bei atitiko viešąjį interesą. Klientės teisės nebuvo pažeistos, lažybų pasiūla jai nebuvo ribojama, ji net nemėgino atlikti statymų.Teismas nepagrįstai ignoravo Bendrovės įrodymus, patvirtinančius, kad Klientė kėlė realią pinigų plovimo riziką Bendrovei, dėl ko Bendrovė šią riziką pagrįstai valdė. Pareiškėjo įtarimai dėl keliamų pinigų plovimo rizikų buvo visiškai pagrįsti, todėl pareiškėjas turėjo teisę šias rizikas valdyti ir Klientei taikyti pinigų plovimo rizikos mažinimo priemonę pagal PPTFPĮ nuostatas.Tarnyba padarė akivaizdžius pažeidimus, nubausdama Bendrovę ir skirdama jai maksimalią piniginę sankciją, o teismas šiuos pažeidimus nepagrįstai ignoravo. Tarnyba, manydama, kad Bendrovė neteisėtai taiko pinigų plovimo riziką mažinančią priemonę aukštesnės rizikos klientams, galėjo tokį pažeidimą vertinti tik kaip sudėtinį tęstinį nusižengimą. Tarnyba neturėjo teisės už tą pačią galbūt teisei priešingą veiką bausti Bendrovę daugiau nei vieną kartą. Tais atvejais, kai paaiškėja naujų aplinkybių Tarnybai atlikus patikrinimą, Tarnyba turi atlikti pakartotinį patikrinimą. Šiuo atveju Tarnyba, atlikusi patikrinimą dėl kitų minėtų Bendrovės klientų, nustatė / sužinojo, kad Bendrovės taikoma pinigų plovimo rizikos valdymo (mažinimo) priemonė galbūt neatitinka ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir kad šią priemonę Bendrovė taip pat taikė Klientei. Atsižvelgdama į šią reikšmingą aplinkybę bei į tai, kad Tarnyba privalo užtikrinti konstitucinio principo non bis in idem laikymąsi, Tarnyba privalėjo atlikti pakartotinį patikrinimą dėl rizikos valdymo priemonės taikymo visiems rizikos kriterijus atitinkantiems Bendrovės klientams (įskaitant Klientę) kaip dėl vieno galimo sudėtinio tęstinio nusižengimo. Jeigu po pakartotinio patikrinimo atlikimo Tarnyba manytų, kad Bendrovė pažeidžia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, Tarnyba galėtų taikyti tik vieną sankciją už tokį vieną sudėtinį tęstinį nusižengimą. Tačiau Tarnyba pakartotinio patikrinimo neatliko ir Bendrovę nubaudė du kartus už tą pačią veiką. Tarnyba Įsakyme nemotyvavo, kodėl buvo būtina taikyti poveikio priemonę (skirti baudą). Įsakymo priėmimo metu Bendrovė Klientei ginčo pinigų plovimo rizikos mažinimo priemonės jau nebetaikė. Tarnybos tikslas (kad minėta priemonė Klientės atžvilgiu nebūtų taikoma) buvo pasiektas dar iki Įsakymo priėmimo, o už tą patį tariamą pažeidimą Bendrovei jau buvo skirta maksimali piniginė sankcija. Be to, Tarnyba nenustatė, kad Klientė dėl minėtos priemonės taikymo būtų patyrusi kokią nors žalą. Įsakymas priimtas pažeidžiant minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą.Nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad atskirų situacijų negalima laikyti vienu tęstiniu pažeidimu. Poveikio priemonių taikymas yra ultima ratio priemonė. Jeigu priežiūros tikslą galima pasiekti netaikant sankcijos, jos apskritai negali būti taikomos. Nagrinėjamoje situacijoje tariamas pažeidimas buvo pašalintas dar iki Įsakymo priėmimo. Bendrovė jau buvo nubausta už tą patį veiksmą. Todėl nagrinėjamoje situacijoje priežiūros tikslas buvo pasiektas dar iki Įsakymo priėmimo, baudos Bendrovei taikymas buvo akivaizdžiai neadekvatus ir neatitiko minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principo. Tiek klientų, kurie buvo išvardinti Tarnybos įsakyme, atžvilgiu, tiek Klientei ginčo priemonę Bendrovė nustojo taikyti dar iki Įsakymo priėmimo. Teismo argumentai dėl situacijų atskirumo, tariamų pažeidimo pašalinimo kitų lošėjų atžvilgiu yra visiškai neaktualūs nagrinėjamai situacijai. Šiai situacijai aktualu tai, kad Tarnyba, neturėdama tam pagrindo, skundus dėl vienų klientų apjungė, o Klientės skundą nagrinėjo atskirai. Tokiu būdu Bendrovei dirbtinai buvo paskirtos dvi maksimalios piniginės sankcijos. Tarnyba nagrinėjamoje situacijoje privalėjo atnaujinti ankstesnį sujungtą patikrinimą, prie jo prijungti patikrinimą, pradėtą pagal Klientės skundą, ir priimti tik vieną įsakymą.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Įsakymu paskirta sankcija vertintina kaip proporcinga ir nemažintina. Tarnyba, nenustačiusi Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustačiusi net dvi Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskyrė Bendrovei maksimalią ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatytą baudą – 15 000 Eur. Tarnyba neatsižvelgė į tai, kad ji neteikė jokios informacijos apie tai, kad pinigų plovimo rizikos mažinimo priemonė – kliento sandorių vykdymas ir (arba) operacijų atlikimas tik tada, jei Bendrovės atitikties vadovas tam pritaria – turėtų būti įtvirtinta Reglamente. Priešingai –Tarnyba Apraše yra aiškiai nurodžiusi, kad pinigų plovimo rizikų mažinimo / valdymo priemonės turi būti įtvirtintos vidiniuose bendrovių dokumentuose, o viena iš tokių priemonių yra kliento sandorių vykdymas ir (arba) operacijų atlikimas tik tada, jei vyresnysis vadovas tam pritaria. Todėl Bendrovė turėjo pagrindą tikėtis, kad turi teisę ir pareigą taikyti minėtą priemonę. Teismas ir atsakovas neįvertino šiai situacijai aktualių aplinkybių. Tarnyba ir teismas sukūrė ydingą, pavojingą ir proporcingumo bei teisingumo imperatyvams prieštaraujantį precedentą, kai ūkio subjektas, kuris galbūt padarė pažeidimą nesant jo tyčios ir esant vien atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, yra nubaudžiamas maksimaliai įmanoma sankcija. Ūkio subjektas, kuris padarys analogišką pažeidimą tyčia ir esant sunkinančioms aplinkybėms, gaus analogišką sankciją. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime pakartojo ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Tarnybos konstatuotas pažeidimas yra susijęs su tuo, kad Bendrovė vykdė veiklą ne pagal lošimų organizavimo reglamentą (t. y., pažeidimas nesusijęs su Bendrovės pinigų plovimo prevencijos tvarkos (ne)teisėtumu). Tarnyba neneigia Bendrovės pareigų, kylančių iš PPTFPĮ, priešingai – lošimų organizatorius, vykdydamas savo veiklą, turi laikytis ALĮ ir PPTFPĮ nustatytų reikalavimų. Šių įstatymų reikalavimai taikomi vienu metu, tačiau siekiant skirtingų tikslų. Tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-284-662/2025. PPTFPĮ nenustatyta, kad lošimų organizatorių vykdoma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veikla gali prieštarauti ALĮ ir lošimų organizavimo reglamente nustatytai lošimų organizavimo tvarkai, ar kad šiuose teisės aktuose nustatytą tvarką lošimo organizatorius gali vienašališkai pakeisti.Reglamentas yra pagrindinis teisės aktas, nustatantis pagrindines lošėjo ir Bendrovės teises ir pareigas, Bendrovės atliekamus veiksmus. Lošėjo ir Bendrovės teisiniai santykiai negali būti teisiniame neapibrėžtume ir Bendrovė savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir taikyti lošėjams ribojimus Bendrovės reglamente nenustatytais atvejais, tik besivadovaudama PPTFPĮ. Tokiu būdu Bendrovės veiklos sritys, susijusios su Bendrovės ir jos klientų santykiais, turi būti aprašytos Bendrovės reglamente. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai.Bendrovė, įtarusi nesąžiningą lošėjo elgesį, privalėjo vadovautis Reglamento 14.3.2 papunkčiu, tačiau ėmėsi veiksmų, numatytų Bendrovės vidinėse pinigų plovimo prevencijos tvarkose. Visiems lažybų dalyviams privalo būti teikiamos vienodos sąlygos, kad būtų užtikrintas lošėjų lygiateisiškumo principas. Jei nustatomi atvejai, kai lošėjas pažeidžia lošimo reglamentą ar yra kitų Nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo pagrindų ar lošėjo veiksmai kelia įtarimų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, su tokiu lošėju tiesiog nutraukiama nuotolinio lošimo sutartis arba imamasi kitų Reglamente numatytų priemonių.Kaip matyti iš Bendrovės nurodytų aplinkybių, prieš priimdama sprendimą dėl Klientės, Bendrovė skaičiavo jos atliekamus statymus, nustatė, kad didžioji dauguma Klientės statymų buvo atlikta už žemo meistriškumo ir (ar) mažo populiarumo lažybų įvykius. Tačiau Bendrovė, priimdama sprendimą Klientei taikyti rizikos valdymo (mažinimo) priemonę, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad varžybose, dėl kurių Klientė lažinosi, buvo manipuliuojama sporto varžybų eiga ar rezultatu, kad Klientė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius įstatymus, Bendrovės reglamentą ar kitus teisės aktus.Nepaisant to, kad mažo populiarumo varžybose yra didesnė manipuliavimo sporto varžybų eiga ir rezultatu rizika, o tokių sporto įvykių dalyviai yra labiau paveikūs nelegaliems susitarimams, vien pats faktas, kad Klientė atliko statymus dėl varžybų, kurios nėra laikytinos aukšto meistriškumo varžybomis, nėra įrodymas, patvirtinantis Klientės dalyvavimą organizuotose pinigų plovimo schemose. Taip pat vien faktas, kad 70 proc. Klientės statymų atlikti už žemo meistriškumo ir (ar) mažo populiarumo sporto varžybų įvykius, nepagrindžia, kad Klientė lažinosi varžybose, kuriuose buvo manipuliuojama jų rezultatais ar jis atliko kokius nors kitus neteisėtus veiksmus. Bendrovei, norint taikyti ribojimo priemones, tokia galimybė turi būti įtvirtinta Reglamente ir skelbiama viešai. Priešingu atveju nebūtų galimybės apsaugoti lošėjus nuo Bendrovės laisvės elgtis neribotai. Bendrovė dėl lošimų (lažybų) pasiūlos gali spręsti tiek, kiek tai aiškiai leidžia ir apibrėžia lošimus reglamentuojantys teisės aktai, visų pirma – Bendrovės Reglamentas, nes lažybų pasiūla yra sritis, kuri patenka būtent į ALĮ ir Reglamento reguliavimo apimtį. Todėl, jeigu Bendrovė siūlo atlikti statymus žemesnės lygos varžybose, siūlo tam tikrus koeficientus, o lošėjas šiais siūlymais pasinaudoja daugumoje atvejų, Bendrovė, aiškiai to neįtvirtinusi Reglamente, negali vėliau įtarinėti lošėjų ir riboti jiems lažybų pasiūlą, atlikus statymus pagal jos pačios siūlomą rizikingą pasiūlą. PPTFPĮ ir šio įstatymo pagrindu vykdoma lošimus organizuojančių bendrovių prevencinė veikla, taikomos prevencinės priemonės negali būti būdas išvengti ALĮ nustatytų draudimų ar tapti priemone nepaisyti Reglamente nurodytų Bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų. Bendrovė savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir taikyti ribojimus Reglamente nenustatytais atvejais.Naujo skundo gavimas naujo pareiškėjo vardu (Klientės) nėra ir negali būti laikomas naujomis aplinkybėmis ar faktais, kurie buvo nežinomi kituose atliktuose patikrinimuose. Be to, neprijungus ginčo patikrinimo prie jau aukščiau minėtų patikrinimų, jie buvo pabaigti greičiau, išvengiant sujungtų patikrinimų vilkinimo. Teisės aktuose nėra nustatytas terminas, kiek Tarnyba turėtų laukti, kad galėtų sujungti kelis patikrinimus ir nagrinėti juos kaip vieną pažeidimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šios visos situacijos yra vienas pažeidimas ir patikrinimus atlikti juos sujungus. Taip pat šių atskirų situacijų negalima laikyti vienu tęstiniu pažeidimu, kadangi vėlesnių skundų atveju nebeliktų galimybės pritaikyti Bendrovei poveikio priemones ir pašalinti pažeidimus kitų lošėjų atžvilgiu, taip apginant teisėtus jų interesus, kadangi kiekviena atskira situacija yra subjektyvi, tik su jai būdingomis aplinkybėmis.Tarnyba nesutinka su argumentais, susijusiais su paskirta bauda, ir pažymi, jog ALĮ 291 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad už šio įstatymo pažeidimus Tarnyba bendrovėms taiko šias poveikio priemones: skiria baudą, jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną bendrovės padarytas pažeidimas nutrauktas. Baudos už padarytą pažeidimą apskaičiavimas trimis etapais yra išsamiai aprašytas Įsakyme, todėl Tarnyba visų skaičiavimo etapų nebekartos. Aprašu apskaičiuotas baudos dydis Bendrovei buvo (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau kadangi (duomenys neskelbtini) Eur viršija ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų baudos dydį, Bendrovei skirtas baudos dydis – 15 000 Eur.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamos bylos dalykas – Tarnybos Įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas.Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad azartinių lošimų veiklą nuo 2021 m. vykdančios Bendrovės atžvilgiu priimtas ir jos skundžiamas Įsakymas grindžiamas jame nurodytų aplinkybių klaidingu vertinimu ir teisės aktų neteisingu aiškinimu bei taikymu.Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad pagrindinės lošėjo ir Bendrovės teisės bei pareigos, kurios turi būti užtikrinamos Bendrovei atliekant veiksmus azartinių lošimų organizavimo srityje, yra nustatytos Bendrovės lošimų organizavimo reglamente ir negali būti neužtikrintos Bendrovei pasiteisinant iš PPTFPĮ kylančiomis jos pareigomis pinigų plovimo prevencijos veikloje, esančioje tik tam tikra Bendrovės vykdomų veiklų dalimi. Pastaroji turi būti integruota į kitas veiklas ir nepriešpastatyta joms tiek, kad pinigų plovimo prevencijos veikla ir joje taikomos ribojimo priemonės prieštarautų minėtam reglamentui kaip teisės aktui, konkrečiai reguliuojančiam Bendrovės lošimų organizavimo pagrindinius aspektus, kurie gali būti reikšmingi lošėjo teisėtiems interesams ir todėl turi būti jam žinomi pagal reglamentą.Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatydamas, kad Tarnyba tinkamai pritaikė teisės aktų normas ir išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu Tarnybos Įsakymu Bendrovei paskirta sankcija vertintina kaip proporcinga ir nemažintina, nes Tarnyba tinkamai individualizavo sankciją, atsižvelgdama į pažeidimo pašalinimą Įsakymo priėmimo dieną, taip pat įvertindama, kad pažeidimas nebuvo padarytas tyčia.Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai neįvertinta Bendrovės: 1) teisė ir pareiga įgyvendinti Tarnybos patvirtintame Apraše reglamentuojamą pinigų plovimo rizikos, kylančią iš lažybų pasiūlos, valdymą ir šiuo tikslu taikyti šios rizikos mažinimo priemone esantį Klientės sandorių vykdymą ir (ar) operacijų atlikimą tik po to, kai tam pritaria Bendrovės atitikties vadovas; 2) grėsmės rizika ir jos tikimybe, kai susiduriama su lažybose dėl žemo meistriškumo ir (ar) mažo populiarumo sporto įvykių sistemingai dalyvaujančia ir todėl didesnės rizikos klientų kategorijai priskirtina Kliente, kuri sistemingai besinaudoja didesnės rizikos paslaugomis ir atlieka statymus už galimai sutartas rungtynes. Todėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertintas pinigų plovimo prevenciją vykdžiusios Bendrovės rėmimasis PPTFPĮ nuostatomis ir jas įgyvendinančiais teisės aktais bei savo vidiniais dokumentais. Jų laikantis Bendrovės siektas pinigų plovimo mažinimo vienintelis tikslas yra teisėtas.Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad nors didesnė manipuliavimo sporto varžybų eiga ir rezultatų rizika yra mažo populiarumo varžybose, kurių dalyviai labiau paveikūs nelegaliems susitarimams, Klientės atlikti statymai dėl neaukšto meistriškumo varžybų nėra Klientės dalyvavimo organizuotose pinigų plovimo schemose įrodymas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).Nagrinėjamu atveju esminę svarbą turi įrodymų vertinimas. Jis pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva.Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė pritaikė Klientei pinigų plovimo rizikos valdymo (mažinimo) priemonę, lemiančią sandorių vykdymą ir (arba) operacijų atlikimą tik tada, jei tam pritaria Bendrovėje veikiantis atitikties vadovas.Ginčijamame Tarnybos 2024 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. DIE-368 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2024 m. vasario 23 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-11“, kuris išdėstytas 19 puslapių, konstatuojama, kad Bendrovė veikė ne pagal lošimo reglamentą ir pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą, kai taikė Klientei rizikos valdymo (mažinimo) priemonę, pagal kurią Klientės sandorių vykdymas ir (arba) atlikimas galimas tik tada, jei Klientė dėl kiekvieno norimo atlikti statymo užpildo Informacijos apie prašomą priimti statymą pateikimo formą ir tam pritaria Bendrovės atitikties vadovas. Be to, Įsakyme nurodyta, kad nusprendžiama pritarti Komisijos Išvadai ir už konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą, kurios dydis apskaičiuotas ir sumažintas (nuo (duomenys neskelbtini) Eur) atitinkamais baudos skyrimo etapais, įvertinus, be kita ko, tai, kad pažeidimas nebuvo padarytas tyčia. Įsakyme taip pat atitinkamai nurodyta, kad:35.1. vadovaujamasi ALĮ nuostatomis (29 str. 7 p., 291 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., 292 str. 3 d.);35.2. remiamasi susipažinimu su Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti 2024 m. birželio 28 d. išvada Nr. IVL-878 „Dėl UAB,,Amber Gaming“ galimo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pažeidimo“;35.3. yra nustatytos pavedime patikrinti užfiksuotos faktinės aplinkybės, be kita ko, tai, kad Tarnyba 2024 m. sausio 25 d. gavo Klientės pranešimą (reg. 2024 m. sausio 25 d. Nr. G-4) dėl UAB ,,Amber Gaming“ veiksmų, kuriais galimai neteisėtai apribota jos lošimo paskyra, nors: a) Klientė 2023 m. spalio 16 d. sudarė nuotolinio lošimo sutartį su minėta Bendrove; b) patvirtino tapatybę mobiliu parašu; c) įnešinėjo pinigus į savo sąskaitą grynaisiais pinigais terminaluose; d) atliko statymus Bendrovės nustatytomis sąlygomis ir sumomis; e) patvirtino pinigų kilmę atsiuntusi visus prašomus dokumentus ir paaiškinimus; f) atsakė į visus užduotus klausimus tapatybės patvirtinimo pokalbio metu; g) veikė vadovaudamasi Bendrovės nustatytomis taisyklėms ir tvarka, neatlikdama jokių neteisėtų ar Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamentą pažeidžiančių veiksmų, ir nebūdama informuota dėl jos padaryto kurios nors minėto reglamento nuostatos ar vidinės tvarkos taisyklės pažeidimo; h) gavo Bendrovės 2023 m. gruodžio 13 d. el. laišką, nurodantį būsiantį Klientės atliekamų lažybų statymų įvykdymą tik gavus rašytinį Bendrovės atsakingų darbuotojų pritarimą, ir pateikė 2023 m. gruodžio 15 d. pretenziją, reikalaujančią nurodyti lažybų organizavimą tik per išankstinius rašytinius prašymus reglamentuojantį įstatymą ar kitą teisės aktą, tačiau negavo tokio pasiteiravimo konkretaus atsakymo 2024 m. sausio 12 d. gautame Bendrovės atsakyme. Todėl Klientė prašė Tarnybos pradėti Bendrovės tyrimą dėl Klientės lošimo paskyros apribojimo, t. y. patikrinti, ar Bendrovė nepažeidė Klientės teisių, ir pašalinti paskyros apribojimus; 35.4. Tarnyba 2024 m. vasario 2 d. raštu Nr. 2E-151 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Bendrovę, kuri atsakė 2024 m. vasario 8 d. raštu ,,Dėl informacijos pateikimo“ (reg. 2024 m. vasario 8 d. Nr. 1-330), nurodydama, be kita ko, tai, kad: a) Klientė gali naudotis tomis pačiomis Bendrovės paslaugomis kaip ir kiti Bendrovės klientai, tačiau, norėdama atlikti lažybų statymą, privalo pateikti papildomą planuojamos atlikti operacijos informaciją, padedančią tinkamai pažinti klientę ir suprasti jos veiklą bei lėšų šaltinius ir kitus aspektus; b) Klientės lažybų statymai vykdomi tik Bendrovės atitikties vadovui įvertinus pateiktą papildomą informaciją ir pritarus priimti statymą; c) Bendrovės atitikties vadovo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendime ,,Dėl rizikos valdymo priemonės taikymo bendrovės klientui“ nurodyti Klientės veiksmuose naudojantis Bendrovės teikiamomis lošimo paslaugomis įžvelgiami įtartinos veiklos požymiai, nes Klientė nedalyvauja jokiuose lošimuose, kur laimėjimo atsitiktinumą lemia programinės įrangos atsitiktinių skaičių generatorius, kortos arba mechaniniai įrenginiai, taip pat nedalyvauja (arba tai daro labai retai (atlieka mažiau nei 30 proc. statymų nuo visų atliktų statymų) lažybose dėl aukšto meistriškumo ir didelio populiarumo sporto ar kitų įvykių, tačiau atlieka didelės rizikos statymus (daugiau nei 70 proc. statymų nuo visų atliktų statymų) dėl žemo meistriškumo ir mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių baigčių arba dėl komandinių sporto šakų individualių sportininkų rezultatų, ir didesnę dalį tokių statymų laimi (daugiau nei 50 proc. nuo visų atliktų statymų); 35.5. Bendrovė nurodė, kad nusprendė neteikti pranešimo FNTT, nes Klientės veiksmuose nebuvo nustatyta Bendrovės galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąraše nurodytų įtartinos operacijos požymių. Klientė nuo nuotolinės lošimo sutarties sudarymo dienos (2023 m. spalio 16 d.) iki 2023 m. gruodžio 13 d. buvo priskirta žemos rizikos grupei, o 2023 m. gruodžio 13 d. buvo atliktas Klientės individualus rizikos vertinimas ir, juo remiantis, Klientė priskirta vidutinės rizikos grupei, todėl jos keliama padidinta rizika pradėta valdyti taikant Aprašo 18.1.1 punkte nustatytą rizikos valdymo (mažinimo) priemonę, kurios esmę sudaro kliento sandorių vykdymas ir (arba) atlikimas tik tada, jei Bendrovės atitikties vadovas tam pritaria;35.6. nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad situacijose, kai Bendrovei kyla įtarimų dėl sutartų varžybų rezultatų, reikia vadovautis Bendrovės reglamente nustatyta tvarka, t. y. turi būti stabdomi laimėjimų išmokėjimai ir kreipiamasi į atitinkamas institucijas;35.7. nagrinėjamu atveju taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad joks teisės norminis aktas, įskaitant Bendrovės reglamentą, nenustato draudimo lošėjui atlikti statymus tik dėl mažesnio populiarumo varžybų. Pati Bendrovė atsakinga už lažybų pasiūlą ir tai, kokius sporto įvykius įtraukia į lažybų pasiūlą.Byloje nėra ginčo, kad Bendrovė turi laikytis, be kita ko, PPTFPĮ ir Aprašo, tačiau nesutariama, ar Bendrovė, laikydamasi minėtų teisės aktų ir juos įgyvendindama ginčo priemonės pritaikymu Klientei, nenukrypo nuo ALĮ ir nepažeidė pastarojo įstatymo imperatyvios nuostatos tokioje situacijoje, kai taikė Klientei Bendrovės lošimų organizavimo reglamente nenumatytą priemonę, nors dėl tuo suvaldytos (sumažintos) Klientės galimai keliamos rizikos (jos tikimybės) nesikreipė į FNTT, kaip tai numato ir suponuoja ALĮ ir minėtas reglamentas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos turinio sampratą plėtojančioje oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje akcentuojama, kad iš Konstitucijos 46, 53 straipsnių, kyla reikalavimas, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinės veiklos santykius azartinių lošimų organizavimo srityje, atsižvelgdamas į tai, kad azartinių lošimų organizavimas gali sukelti neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms, turi nustatyti azartinių lošimų organizavimo, kaip ūkinės veiklos, pagrindus, taip pat gali, o tam tikrais atvejais ir privalo nustatyti azartinių lošimų organizavimo veiklos apribojimus, draudimus (Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarimas).Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas, vertindamas įstatymų leidėjo nustatytą ūkinės veiklos santykių azartinių lošimų organizavimo srityje reguliavimą, minėtame 2011 m. birželio 21 d. nutarime pažymėjo, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui tuo aspektu, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją azartinių lošimų organizavimo reglamentavimas yra viena iš sričių, kuriose valstybės narės turi savų moralės, religijos ar kultūros ypatumų. Kadangi nėra suderintų Europos Sąjungos (Europos Bendrijos) nuostatų, kiekviena valstybė narė, remdamasi savo vertybėmis, turi šiose srityse įvertinti, kokiais reikalavimais reikia apsaugoti atitinkamus interesus (ETT 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimas byloje C-42/07 Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International, 57–58 punktai; 2010 m. liepos 8 d. sprendimas sujungtose bylose C-447/08, C-448/08 Otto Sjöberg, Anders Gerdin, 37–38 p.). Azartinių lošimų įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 18 straipsnyje „Lošimų organizavimo reglamentas“ nustatyta, be kita ko, tai, kad: 1) lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, kuriame turi būti nurodyta, be kita ko, lošimo taisyklės (ALĮ 18 str. 1 d. 3 p.) ir pretenzijų pateikimo tvarka (ALĮ 18 str. 1 d. 10 p.); 2) lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Tarnyba (ALĮ 18 str. 2 d.); 3) lošėjo reikalavimu lošimų organizatorius privalo jį supažindinti su lošimo reglamentu (ALĮ 18 str. 3 d.). Vadinasi, Tarnybos administruojamoje azartinių lošimų srityje veikti galintis subjektas įgyvendina lošimų organizatoriaus teises ir pareigas, taip pat užtikrina lošėjo teises ir pareigas, laikydamasis jo pageidaujamai veiklos apimčiai Tarnybos specialiai patvirtinto lošimų organizavimo reglamento ir gali inicijuoti jo pakeitimus ar papildymus.Be to, minėtame ALĮ nustatyta, kad Priežiūros tarnyba, atlikdama jai pavestas funkcijas, taiko lošimus organizuojančioms bendrovėms šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytas poveikio priemones (ALĮ 29 str. 7 p.); už šio įstatymo pažeidimus Tarnyba bendrovėms taiko poveikio priemones, be kita ko, skiria baudą, jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną bendrovės padarytas pažeidimas nutrauktas (ALĮ 291 str. 1 d. 2 p.); sprendimą taikyti bendrovei konkrečią poveikio priemonę priima Tarnybos direktorius (ALĮ 291 str. 2 d.); už šio įstatymo 15–20 straipsnių, taigi ir minėto 18 straipsnio „Lošimų organizavimo reglamentas“, pažeidimus Tarnyba bendrovei skiria baudą nuo 2 iki 4 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą) (ALĮ 292 str. 3 d.).Vadinasi, Tarnyba negali neskirti baudos už nustatytą ALĮ 18 straipsnio nuostatos pažeidimą net tuo atveju, jei baudą skiriant yra nutrauktas Bendrovės padarytas šio įstatymo 18 straipsnio pažeidimas.Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatyta, be kita ko, tai, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą (1 str. 1 d.); finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias, be kita ko, su rizikos vertinimu ir rizikos valdymu, atsižvelgiant į rizikos rūšis (29 str. 1 d. 2 p.); rizika turi būti vertinama išskiriant, be kita ko, tokias rizikos rūšis: 1) kliento rizika; 2) produktų, paslaugų rizika ir (arba) operacijų rizika (29 str. 2 d. 1, 2 p.).Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. DIE-450 patvirtintame Azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos apraše nustatyta, be kita ko, tai, kad: 1) šiame teisės akte nustatyta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms įgyvendinimo tvarka (1 p.); 2) šis teisės aktas taikomas, be kita ko, bendrovėms, turinčioms licencijas ir leidimus organizuoti azartinius lošimus (2 p.); 3) šis teisės aktas parengtas atsižvelgiant į PPTFPĮ 29 straipsnio nuostatų reikalavimus ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus (3 p.); 4) individualus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas – su individualiais dalykiniais santykiais susijęs kliento (lošėjo ar žaidėjo) rizikos vertinimas (4.2 p.); 5) pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika – tikimybė, kad bendrove (pavyzdžiui, dėl nepakankamų ar netinkamų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos kontrolės įgyvendinimo priemonių) bus pasinaudota vykdant pinigų plovimo arba teroristų finansavimo veiką (4.3 p.); 6) rizikos veiksniai – kintamieji, dėl kurių pavieniui arba dėl kurių grupės gali padidėti arba sumažėti su individualiais dalykiniais santykiais ar kliento sandoriais (piniginėmis operacijomis) susijusi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika (4.4 p.); 7) Bendrovės taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymo (mažinimo) priemonės turi būti objektyviai pagrįstos ir proporcingos siekiamiems pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslams (9 p.); 8) „Bendrovė privalo užtikrinti, kad vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją būtų imamasi riziką mažinančių priemonių. Atsižvelgiant į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygį ir nepažeidžiant Įstatyme nustatytų sustiprinto tapatybės nustatymo atvejų ir priemonių, gali būti pasirenkamos šios rizikos valdymo (mažinimo) priemonės: <...> kliento sandorių vykdymas ir (arba) operacijų atlikimas tik tada, jei vyresnysis vadovas tam pritaria;“ (56.5 p.).Taigi Aprašo 56.5 punktas, kurį akcentuoja pareiškėjas, nagrinėjamu atveju vertintinas kaip reikalaujantis, kad ginčo priemonė būtų taikoma atsakingai ir laikantis Aprašo 9 punkte įtvirtinto objektyvaus pagrįstumo bei proporcingumo, t. y.: 1) priklausomai nuo individualiais dalykiniais santykiais susijusio kliento (lošėjo) rizikos lygio, kuris turi būti pagrįstai ir argumentuotai individualizuotas, be kita ko, tokios inicijuojamos priemonės taikymui privalomai pritariančio vyresniojo vadovo įvertinimu; 2) nepažeidžiant PPTFPĮ nuostatose įtvirtintų sustiprinto tapatybės nustatymo atvejų ir priemonių. Be to, Aprašo 56.5 punktas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip savaime neįsiterpiantis į Bendrovės reglamentą, t. y. nekeičiantis ir nepapildantis jo nuostatų, iš kurių kyla Bendrovės ir Klientės teisinis aiškumas bei saugumas atitinkamų teisių ir pareigų Bendrovės organizuojamuose lošimuose atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė tokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą esmingai suabejoti šio teismo išvadomis ir jas pripažinti nepagrįstomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tinkamai nepagrindė tokių išvadų nepagrįstumą. Atsakovas pareiškėjo skundžiamu Įsakymu, išdėstytu, kaip minėta, 19 puslapių, tinkamai įgyvendino kompetenciją ir administracinę diskreciją išsamiai vertinti bei individualizuotos baudos skyrimu užtikrinti veiksmingą Bendrovės administracinę priežiūrą. Bendrovė susidariusioje situacijoje, kurioje turi būti paisoma taikytinų teisės nuostatų sistemos ne tik PPTFPĮ ir Aprašo, bet ir ALĮ bei Bendrovės reglamento kontekste, neturėjo pakankamo teisinio pagrindo taikyti Klientės lošimų teises ribojančią ir jos teisinį netikrumą sukeliančią priemonę. Ji nepakankamai grindžiama tuo, kad Klientės pasirinkti ir įgyvendinami lošimų (statymų) variantai, nepažeidžiantys reglamento, negatyviai įvertinti minėtame Bendrovės atitikties vadovo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendime ,,Dėl rizikos valdymo priemonės taikymo bendrovės klientui“ tokiais aspektais: 1) lošėja nedalyvauja lošimuose, kur laimėjimo atsitiktinumą lemia programinės įrangos atsitiktinių skaičių generatorius, kortos arba mechaniniai įrenginiai; 2) ji nedalyvauja (arba tai daro labai retai (atlieka mažiau nei 30 proc. statymų nuo visų atliktų statymų) lažybose dėl aukšto meistriškumo ir didelio populiarumo sporto ar kitų įvykių; 3) ji atlieka didelės rizikos statymus (daugiau nei 70 proc. statymų nuo visų atliktų statymų) dėl žemo meistriškumo ir mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių baigčių arba dėl komandinių sporto šakų individualių sportininkų rezultatų, ir laimi didesnę dalį pastarųjų statymų, t. y. daugiau nei 50 proc. nuo visų atliktų statymų. Viena vertus, Bendrovė, įgyvendindama tam tikrų jos lošimų organizavimo teises ir pareigas, nustatytas Bendrovės reglamente, privalo papildomai vykdyti bendrąsias pareigas, kurios tiek Bendrovei, tiek kitiems subjektams kyla iš pinigų plovimo prevenciją reguliuojančių PPTFPĮ nuostatų, kurios lemia, kad: 1) lošėjas negali turėti absoliutaus lūkesčio, kad Bendrovė visiškai nepasirinks ir jam atitinkama tvarka nepritaikys pinigų plovimo prevenciją Bendrovėje užtikrinančių priemonių, kurios atitinkamai riboja lošėjo galimybes; 2) atsakovas negali savo vertinimuose visiškai atskirti ir formaliai diferencijuoti Bendrovės veikloje pasireiškiančias pinigų plovimo prevencijos ir lošimų organizavimo veiklas. Kita vertus, atsakovas pagal jo kompetenciją azartinių lošimų organizavimo administracinės priežiūros srityje privalo užtikrinti lošėjo teisių bei teisėtų interesų apsaugą ir šiuo tikslu veikti taip, kad: 1) Bendrovės organizuojami lošimai atitiktų Bendrovės reglamentą kaip Bendrovei ir jos klientams skirtą specialųjį teisės aktą, kurio detalizuotos nuostatos sukuria lošėjo teisinį aiškumą ir saugumą atitinkamų lošimų tvarkos kontekste; 2) lošėjas pirmiausia pagal Bendrovės reglamentą žinotų pagrindinius su jo teisėmis ir pareigomis susijusius aspektus. Tokiame kontekste pritartina atsakovo pozicijai ir ją pateisinusiems skundžiamo pirmosios instancijos teismo argumentams. Bendrovės reglamente sureguliuota platesnė Bendrovės veikla. Ji turi būti suderinta su siauresne Bendrovės veikla pinigų plovimo prevencijos srityje. Nagrinėjamu atveju nustatytina esmine teisine aplinkybe yra ne pareiškėjo pozicijos pagrindą sudaranti Bendrovės teisė ir pareiga valdyti pinigų plovimo riziką išimtinai pagal PPTFPĮ nuostatas ir šiuo teisėtu tikslu taikyti rizikos mažinimui skirtą ginčo priemonę, kuri nenumatyta Reglamente, bet atsakovo, kuris vadovavosi, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-284-662/2025 akcentuojama aplinkybė, kad azartinius lošimus organizuojanti Bendrovė turi laikytis tiek ALĮ, tiek PPTFPĮ nuostatose nustatytų reikalavimų, tačiau pastarieji įgyvendinami siekiant skirtingų tikslų ir atsižvelgiant į tai, kad PPTFPĮ nenumatytas ir nesuponuojamas: 1) lošimų organizatoriaus vykdomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiklos galimas prieštaravimas ALĮ ir reglamente nustatytai tam tikrų lošimų organizavimo tvarkai; 2) šios tvarkos vienašališkas pakeitimas lošimo organizatoriaus pasirinkimu, pateisinamu vien PPTFPĮ nuostatomis.Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo atitinkamų argumentų, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė tinkamai vadovavosi PPTFPĮ nuostatomis ir jas įgyvendinančių teisės aktų reikalavimais, o Tarnyba nenustatė Bendrovės taikomos rizikos valdymo ir mažinimo priemonė neatitikties PPTFPĮ reikalavimams, pažymėtina, kad Tarnyba pagal jos funkcinę paskirtį ir kompetenciją yra įgaliota ir įpareigota atlikti jos patvirtinto Bendrovės lošimų organizavimo reglamento laikymosi administracinę priežiūrą, taigi nėra įgaliota ir įpareigota nustatinėti Bendrovės taikomos rizikos valdymo ir mažinimo priemonė atitikties ar neatitikties PPTFPĮ nuostatų reikalavimams. Todėl nepritartina minėtiems pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams ir pritartina juos paneigusiems skundžiamo pirmosios instancijos teismo argumentams.Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Tarnyba ir teismas sukūrė precedentą nubausti maksimaliai įmanoma ir neproporcinga sankcija analogišką pažeidimą padarysiantį ūkio subjektą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė nėra nubausta maksimaliai įmanoma sankcija, kuri pagal Aprašą galėjo būti (duomenys neskelbtini) Eur ir yra individualizuotai sumažinta atitinkamais baudos skyrimo etapais, o analogišką pažeidimą padarysiančio ūkio subjekto patraukimas administracinėn atsakomybėn, pritaikant ekonominę sankciją, nėra šios bylos dalykas. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Tarnyba turėjo vertinti nustatytus Bendrovės padarytus pažeidimus tik kaip vieną sudėtinį tęstinį nusižengimą, pažymėtina, kad Tarnybos nustatyti ir įvertinti Bendrovės padaryti ALĮ imperatyvaus reikalavimo pažeidimai tam tikru laikotarpiu nėra visiškai tapatūs pagal jų atitinkamas aplinkybes ir todėl neturėjo būti atsakovo įvertinti tik kaip vienas tęstinis nusižengimas. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie finansų ministerijos 2024 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. DIE-368 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2024 m. vasario 23 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-11“ pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Ričardas Piličiauskas Egidijus Šileikis Skirgailė Žalimienė