Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Amber Gaming“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Amber Gaming“) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. DIE-762 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. gegužės 20 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Bendrovė nuo 2021 m. vykdo azartinių lošimų veiklą ir turi jai Tarnybos išduotas licencijas organizuoti totalizatorių, lažybas ir lošimus B kategorijos automatais, taip pat leidimus organizuoti šiuos azartinius ir nuotolinius lošimus. Bendrovė nuotolinių lošimų veiklą vykdo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Tarnyboje 2022 m. balandžio 21 d. buvo gautas kliento I. K. (toliau – ir Lošėjas) pranešimas (pretenzija), kuriame pastarasis nurodė besikreipiantis dėl UAB „Amber Gaming“ veiksmų, ribojant jam lažybų pasiūlą. Lošėjo pranešime nurodyta, kad nuo 2022 m. kovo 20 d. jis pastebėjo, kad jam prisijungus prie savo (duomenys neskelbtini) nuotolinių lošimų paskyros, jis nemato įprastų lažybų pasiūlos pasiūlymų lažintis. Tuo tarpu atsijungus nuo asmeninės paskyros, Lošėjas mato įprastus sporto bei pramogų statymus, todėl teiravosi Tarnybos, kodėl jam siūloma pasiūla yra mažesnė, nei kitiems lošėjams. Kartu su pranešimu Lošėjas pateikė ir Bendrovės atsakymą, kuriame pareiškėjui Bendrovė paaiškino, kad azartiniai lošimai nėra viešoji sutartis, kai paslaugos teikėjas privalo paslaugą suteikti visiems vartotojams, kurie tik į jį kreipėsi, todėl lažybų įvykių sąrašas, lažybų santykio koeficientas ir kiti elementai priklauso lažybų organizatoriaus diskrecijai. Paaiškino, kad jeigu Lošėjas nemato pasiūlymo lažintis dėl kokių nors varžybų, tai greičiausiai Bendrovės lažybų tarpininkai tuo metu nėra paskaičiavę ir nustatę lažybų santykio koeficiento, kurį galėtų pasiūlyti, sudarant su Bendrove abipusių lažybų sandorį. Tarnyba pagal Bendrovės kliento skundą 2022 m. gegužės 20 d. pradėjo neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą, kurio metu tyrė, ar Bendrovė savo vykdomoje veikloje pagrįstai Lošėjui siūlo ir teikia supaprastintą lažybų pasiūlą. Bendrovė tiek pirminės procedūros, kai buvo tikslinama iš minėto asmens gauta informacija, tiek viso patikrinimo metu, bendradarbiavo su Tarnyba ir nustatytais terminais teikė jai visą prašomą informaciją. Tarnyba užbaigusi patikrinimą, 2022 m. rugpjūčio 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PT1-36 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame, kiek tai susiję su Bendrovės atsakomybe, konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. DIE-246 (kartu su Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. DIE-519 patvirtintais pakeitimais ir papildymais, toliau – ir Reglamentas) nuostatas, susijusias su procedūromis, įtariant, kad buvo lažinamasi dėl sutartų varžybų, ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 18 straipsnio 1 dalį. Tarnyba Bendrovei už padarytą pažeidimą Įsakymu skyrė 6 000 Eur baudą.

2.2. Tarnyba nurodė, kad Bendrovė, taikė Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą, kuri nėra įtvirtinta Reglamente, ir tokiais savo veiksmais pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama reglamento struktūra, iš šio dokumento matyti, kad Reglamentas turi konkretų dalyką ir nereglamentuoja visų su lošimų organizavimu susijusių sričių. ALĮ nėra nurodyta, jog lošimų reglamente turi būti aprašytos ūkio subjekto taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Šiame įstatyme taip pat nenurodyta, kad lošimo reglamente turi būti nustatytos lažybų pasiūlos formavimo ir pateikimo taisyklės. ALĮ, be kita ko, nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas visiems lažybų dalyviams teikti vienodą pasiūlą (tiek įvykių, tiek siūlomų koeficientų prasme), todėl Bendrovės vykdomoje veikloje taikoma pinigų plovimo prevencijos rizikos valdymo priemonė dėl supaprastintos pasiūlos nepatenka į Reglamento dalyką. Ūkio subjektas negali savo veiksmais pažeisti tokio reikalavimo (įpareigojimo), kuris nėra įtvirtintas įstatyme, todėl Tarnybos pozicija dėl Bendrovei inkriminuojamo ALĮ 18 straipsnio 1 dalies tariamo pažeidimo yra nepagrįsta.

2.3. Tarnyba, motyvuodama netinkamą Bendrovės elgesį, taikant supaprastintą lažybų pasiūlą, remėsi argumentu, kad ir pati Bendrovė suprato bei savo ankstesniais veiksmais patvirtino, kad tokia pasiūla turi būti įtvirtinta Reglamente. Atsakovas, vadovaudamasis Licencijų skyriaus vedėjos 2022 m. liepos 21 d. tarnybiniu pranešimu, nurodė, kad Bendrovė 2021 m. bandė su Tarnyba suderinti Reglamento pakeitimus, susijusius su lažybų pasiūlos individualizavimu. Tarnybiniame pranešime Tarnybos darbuotoja aiškiai nurodė, kad Bendrovė su atsakovu derino Reglamento pakeitimus ne dėl supaprastintos pasiūlos priemonės įtraukimo į Reglamento tekstą, o individualios pasiūlos institutą. Be to, Tarnyba atsisakė patvirtinti siūlomus Reglamento pakeitimus ir nenurodė, kad Bendrovė neturi teisės ir pareigos taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių prevenciniais tikslais.

2.4. Tarp lošimų bendrovių ir lošėjų sudaromos sutartys nėra viešos, pagal kurias lošimų organizatoriai būtų įpareigoti teikti savo paslaugas visiems be išimties subjektams ir vienodomis sąlygomis. Lošimų bendrovių siūlomos paslaugos pagal savo esmę nepatenka į viešųjų paslaugų sutarčių objektą (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio), todėl turėtų būti taikoma didesnė tokias paslaugas įsigyjančių asmenų interesų apsauga, tuo labiau, kad lošėjų teisės ir interesai jų atžvilgiu taikant supaprastiną pasiūlą nėra pažeidžiami. Minėti asmenys visuomet yra laisvi pasirinkti, ar pagal Bendrovės siūlomas sąlygas (lažybų pasiūlą, kuri jiems yra matoma prisijungus prie asmeninės nuotolinių lošimų sąskaitos) (ne) dalyvauti lažybose. Nesant nustatytų privalomų reikalavimų, negalima iš asmens tikėtis, kad jis nesamų reikalavimų laikysis. Įstatymų leidėjas nėra suformulavęs reikalavimo azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms savo nuotolinių lošimų reglamentuose įtraukti sąlygas dėl priemonių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir lažybų pasiūlos formavimo bei pateikimo taisyklių, todėl Tarnyba neturi pagrindo konstatuoti teisinio reguliavimo (ALĮ 18 straipsnio 1 dalis), nenustatančio tokio pobūdžio draudimų (ribojimų, reikalavimų), pažeidimo. Tarnyba, ribodama Bendrovės teises įgyvendinti ALĮ neuždraustus veiksmus, nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir apribojo Bendrovei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę.

2.5. Bendrovė savo veikloje privalo vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu (toliau – ir PPTFPĮ). ALĮ ir PPTFPĮ neturi viršenybės vienas kito atžvilgiu, o turi būti taikomi kartu. Bendrovė vykdyto neplaninio specialiojo patikrinimo metu Tarnybai akcentavo, kad ji, atlikdama savo teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo galimose pinigų plovimo ir teroristų finansavimo schemose rizikos vertinimą, nustatė, jog žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybos ir kiti įvykiai turi didesnį rizikos lygį dėl jų panaudojimo aptariamose schemose. Tokia Bendrovės išvada atitinka 2019 m. atliktų Europos Komisijos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo bei Lietuvos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus (išvadas). Tarnybos direktorius, įgyvendinamas Tarnybai PPTFPĮ deleguotas funkcijas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, yra patvirtinęs 2022 m. kovo 4 d. įsakymu UAB „Amber Gaming“ pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Apraše nėra nuostatų, reglamentuojančių, jog lošimus organizuojančių bendrovių vykdoma aptariamos srities prevencinė veikla turi būti inkorporuota į lošimų reglamentą, kuris skelbiamas viešai. Priešingai, iš Aprašo nuostatų aiškiai matyti, kad visi dokumentai (tvarkos, politikos, rizikų vertinimai ir kt.), susiję su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija ir ūkio subjekto taikomomis rizikos valdymo priemonėmis, yra vidiniai dokumentai, kurie nėra viešai skelbiami. Bendrovė, vadovaudamasi tarptautiniu ir nacionaliniu mastu atliktų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais bei Tarnybos nurodymais, yra priėmusi vidinius dokumentus, kuriais yra įgyvendinama prevencija nurodytoje srityje, t. y. Bendrovė yra patvirtinusi: (i) Bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarkos aprašą ir (ii) Bendrovės veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą. Pagal Bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarkos aprašą (13.1 p.) Bendrovė vykdo nuolatinę kliento veiksmų ir piniginių operacijų stebėseną (įskaitant nuotolinius lošimus). Šio aprašo 13.2.1 punkte nustatyta, kad ypatingas dėmesys yra kreipiamas į kliento dalyvavimą lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių.

2.6. Bendrovė, įvertinusi Lošėjo elgesį naudojantis nuotolinio lošimo paslaugomis, pagal patvirtintą vidaus politiką, jo veiksmus priskyrė didesnei keliamai rizikai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje. Lošėjas dažniau rinkosi lažintis dėl žemesnio sportinio meistriškumo lygio varžybų (pvz., Ispanijos futbolo lygos 3 diviziono, Italijos futbolo lygos D serijos, įvairių Vokietijos regioninių futbolo lygų, įvairių draugiškų, atrankinių, jaunių komandų varžybų), vengė dalyvauti kitose lošimo rūšyse. Kadangi tokio lygio varžybos yra susijusios su didesne iš anksto sutartų rezultatų rizika (dėl menkesnės sąžiningo sporto kontrolės, mažesnio visuomenės dėmesio, mažesnių komandų 8 biudžetų, sportininkams bei teisėjams mokamų atlyginimų ir kt.), todėl klientai, kurių pasirinktų lažintis įvykių sąraše dominuoja statymai už tokio tipo varžybas, pagal taikomas tvarkas (procedūras) priskirtini prie didesnės dalyvavimo statymuose už iš anksto sutarto rezultato varžybas (kas yra viena iš pinigų plovimo schemų dalis) rizikos. Taigi, Bendrovė po kompleksinio situacijos vertinimo, atsižvelgdama į nustatytus kriterijus, turėjo pagrindą taikyti rizikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje mažinimo priemonę, t. y. taikyti Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą. Šiuo atveju į supaprastiną lažybų pasiūlą, pagal kurią Lošėjas galėjo dalyvauti lažybose, buvo traukiami tik populiariausių ir aukščiausio meistriškumo sporto varžybų čempionatai, lygos ir turnyrai. Lošimų organizatoriai patys sprendžia, kaip jų veikloje kylančias rizikas valdyti (t. y. kokias priemones ir kokia apimtimi taikyti), ką Bendrovė pagal nustatytas tvarkas (procedūras) ir padarė, Lošėjo sisteminį elgesį, naudojantis lošimų paslaugomis, priskirdama didesnei rizikai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje, bei jo atžvilgiu taikydama konkrečią rizikos valdymo priemonę – supaprastiną lažybų pasiūlą. Bendrovė, siekdama suvaldyti vykdomoje veikloje kylančias rizikas, tam tikrų įvykių lažybų forma neturėtų siūlyti išimtinai visiems lošėjams, o ne tik atskirai jų kategorijai. Bendrovė neturėjo poreikio taikyti supaprastintą pasiūlą visiems lošėjams, nes tam nebuvo objektyvaus pagrindo – kiti lošėjai (jų elgesys, naudojantis lošimų paslaugomis) tokios rizikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje nekelia. Vienas iš rizikos veiksnių yra būtent asmenų veiksmai, kaip jie naudojasi lažybų pasiūla. Didelis įvykių pasirinkimas savaime nereiškia didelės rizikos – ji atsiranda tuomet, kai lošėjas sistemingai dalyvauja lažybose dėl išimtinai žemesnio meistriškumo varžybų, kuriose galima jų baigčių manipuliavimo rizika yra daug didesnė. Bendrovė neturi visiems riboti visą pasiūlą, o turi imtis proporcingos priemonės, nukreiptos išimtinai į didesnę riziką keliančius subjektus.

2.7. Tarnyba ignoruoja Bendrovės naudojamų rizikos mažinimo priemonių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje esmę, nes jos visuomet yra nukreiptos į prevenciją, o ne į jau kilusių (atsiradusių) padarinių šalinimą. Bendrovė neturėjo duomenų, kad iš pasiūlos Lošėjui eliminuotuose įvykiuose jų baigtis būtų suderinta / iš anksto žinoma, tačiau tai nepaneigia fakto, kad žemo sportinio meistriškumo varžybose tokia rizika yra daug didesnė, todėl Bendrovė neturėjo pagrindo taikyti mechanizmų, nurodytų Reglamento 4.7.2 ir 14.3 papunkčiuose, o pagrįstai įgyvendino rizikos valdymo priemones, nukreiptas į galimą pasekmių užkardymą dar iki asmens dalyvavimo lošimuose.