Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-3072-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05892-2026-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymo dalies panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2026 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1V-214 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas 2026 m. kovo 16 d., tačiau jo nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2026 m. liepos 22 d., todėl nuo šios dienos skaičiuotinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio Įsakymo apskundimo terminas. Pareiškėjo teigimu, net jeigu teismas nuspręstų Įsakymo apskundimo terminą skaičiuoti ne nuo faktinio Įsakymo nuorašo įteikimo pareiškėjui dienos, o nuo ankstesnės datos, skunde nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl terminas skundui pateikti atnaujintinas.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.Teismas nustatė, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas 2026 m. kovo 16 d. ir tą pačią dieną paskelbtas Teisės aktų registre, 2026 m. kovo 17 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pareiškėjui išsiuntė pranešimą apie priimtą Įsakymą ir nurodė, kad Įsakymą galima peržiūrėti Teisės aktų registre. Šį pranešimą pareiškėjas perskaitė 2026 m. gegužės 30 d. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. spalio 24 d. prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo pareiškėjas pateikė naudodamasis MIGRIS, todėl, būdamas pakankamai aktyvus ir rūpestingas, apie jo atžvilgiu priimtą Įsakymą galėjo sužinoti nuo Migracijos departamento 2026 m. kovo 17 d. pranešimo išsiuntimo dienos. Teismo vertinimu, pareiškėjas apie Įsakymą buvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjui apie Įsakymą vėliausiai tapo žinoma 2026 m. gegužės 30 d. Teismas apžvelgė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, taip pat Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 36 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 28 punkto nuostatas. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą, nes kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo turėjo iki 2026 m. birželio 30 d., tuo tarpu skundą teismui pateikė 2026 m. rugpjūčio 21 d.Vertindamas pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas pažymėjo tai, kad pareiškėjas nuo 2025 metų buvo atstovaujamas advokato, taip pat pareiškėjas neginčija, jog Migracijos departamento 2026 m. kovo 17 d. pranešimą MIGRIS jis perskaitė dar 2026 m. gegužės 30 d. Prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodytos aplinkybės, kad su Įsakymu pareiškėjui nebuvo pateikti jo lydimieji dokumentai, teismas nevertino kaip svarbios priežasties, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui kreiptis į teismą. Dėl Įsakymo lydimųjų duomenų pateikimo (išreikalavimo) pareiškėjas turėjo teisę teikti prašymą jau kreipęsis į teismą dėl Įsakymo dalies panaikinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė kitų objektyvių priežasčių, užkirtusių kelią jam kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu.Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviai sutrukdžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, todėl konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Neatnaujinęs termino skundui paduoti, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.Teismas pareiškėjui išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus.III.Pareiškėjas A. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir jo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo skundas pateiktas praleidus Įsakymo apskundimo terminą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas apie Įsakymo priėmimą sužinojo 2026 m. gegužės 30 d. Jis 2026 m. kovo 17 d. MIGRIS pranešimą pirmą kartą pamatė tik po to, kai šis pranešimas 2026 m. rugsėjo 1 d. buvo pateiktas į teisme nagrinėjamą administracinę bylą. Pareiškėjas tokio turinio pranešimo savo MIGRIS paskyroje nemato. Jis 2026 m. kovo 17 d. gavo automatinį el. laišką, nurodantį, kad MIGRIS paskyroje yra gautas naujas pranešimas, tačiau el. laiške nebuvo nurodyta nei MIGRIS gauto pranešimo esmė, nei jo turinys. Siekdamas susipažinti su gautu pranešimu, pareiškėjas tą pačią dieną 12.07 val. prisijungė prie MIGRIS, tačiau jokio naujo pranešimo nerado ir jo neperskaitė, dėl ko pamanė, kad automatinis el. laiškas gautas per klaidą. Migracijos departamentas neteigė, kad 2026 m. kovo 17 d. pareiškėjas tokį pranešimą perskaitė. Skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas pranešimą perskaitė 2026 m. gegužės 30 d., grindžiama vienašaliu Migracijos departamento teiginiu, kurio pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės iki skundžiamos nutarties priėmimo tinkamai patikrinti ir dėl jo pasisakyti. Tokiu būdu teismas pažeidė pareigą objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti klausimo išsprendimui aktualias aplinkybes. Taip pat tokia teismo išvada prieštarauja LVAT praktikoje suformuotai pareigai visapusiškai išsiaiškinti su administracinio akto įteikimu susijusias aplinkybes ir suteikti jį ginčijančiai šaliai galimybę dėl jų pasisakyti. Terminas Įsakymo apskundimui turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2026 m. liepos 22 d., t. y., nuo datos, kai pareiškėjui buvo įteiktas Įsakymo nuorašas ir Migracijos departamento 2026 m. sausio 27 d. teikimas Nr. 26TR17 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius“, kurio pagrindu Įsakymas buvo priimtas. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas Įsakymo apskundimo termino pradžios momentas prieštarauja Įsakyme tiesiogiai nurodytai jo apskundimo tvarkai ir suformuotai teismų praktikai. Migracijos departamento 2026 m. sausio 27 d. teikimas yra sudėtinė (motyvuojamoji) Įsakymo dalis, todėl Įsakymo tinkamu įteikimu galėjo būti laikomas tik toks įteikimas, kuris apėmė ir teikimo įteikimą pareiškėjui, o pastarasis, kaip ir Įsakymas, pareiškėjui įteiktas 2026 m. liepos 22 d.Net jeigu būtų sprendžiama, jog skundas pateiktas praleidus Įsakymo apskundimo terminą, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė jį atnaujinti. Pareiškėjo elgesys negali būti laikomas nerūpestingu, neatidžiu ar nesąžiningu. Jis elgėsi aktyviai ir dėjo visas pastangas kuo operatyviau išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją. Net jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjas apie Įsakymą sužinojo 2026 m. gegužės 30 d., laikytina, kad pareiškėjas, 2026 m. rugpjūčio 21 d. pateikęs skundą dėl Įsakymo dalies panaikinimo, veikė operatyviai. Gavę Įsakymo nuorašą ir teikimą, pareiškėjo atstovai per ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą terminą surašė motyvuotą ir išsamų skundą. Skundas pateiktas per protingą terminą nuo visų Įsakymo apskundimą kliudžiusių aplinkybių išnykimo, kas taip pat sudaro pagrindą atnaujinti praleistą Įsakymo apskundimo terminą, net jeigu jis būtų laikomas praleistu. Galimybę apskųsti Įsakymą pareiškėjas įgijo nuo tada, kai gavo teikimą, kuris, vadovaujantis LVAT praktika, laikytinas sudėtine (motyvuojamąja) Įsakymo dalimi. Aplinkybė, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato, nepaneigia egzistuojančių pagrindų atnaujinti Įsakymo apskundimo terminą. Profesionalių atstovų pasitelkimas siekiant išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją pagrindžia, kad pareiškėjas į situaciją žiūrėjo rimtai ir rūpestingai. Vien tai, kad pareiškėjas turėjo atstovą (advokatą), savaime nereiškia, kad apie Įsakymo priėmimą jam tapo žinoma anksčiau nei 2026 m. liepos 22 d. Pareiškėjas nurodo, kad šios aplinkybės turi būti vertinamos atsižvelgiant į nagrinėjamo santykio tarp valstybės ir jos piliečio specifiką bei svarbą. Pareiškėjo turėta Lietuvos Respublikos pilietybė nebuvo grindžiama vien istorinėmis–genealoginėmis sąsajomis. Pareiškėjas palaiko glaudų ryšį su Lietuvos Respublika, investuoja į ją, nors Lietuvoje nuolat ir negyvena. Vos sužinojęs apie problemas su Lietuvos Respublikos pasu pareiškėjas dėjo visas įmanomas pastangas išsiaiškinti situaciją. Visa tai pagrindžia, jog jam Lietuvos Respublikos pilietybė yra labai svarbi.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui apie ginčijamą Įsakymą buvo žinoma nuo 2026 m. gegužės 30 d., konstatavo, jog pareiškėjas su skundu į teismą dėl Įsakymo dalies panaikinimo kreipėsi tik 2026 m. rugpjūčio 21 d., t. y., praleidęs skundo padavimo terminą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė jį priimti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad terminas Įsakymo apskundimui turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2026 m. liepos 22 d., t. y., nuo datos, kai pareiškėjui buvo įteiktas Įsakymo nuorašas ir Migracijos departamento teikimas. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas Įsakymo apskundimo termino pradžios momentas prieštarauja Įsakyme nurodytai jo apskundimo tvarkai ir teismų praktikai. Net jeigu būtų sprendžiama, kad skundas pateiktas praleidus Įsakymo apskundimo terminą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jį atnaujinti, kadangi pareiškėjas veikė operatyviai, rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, ir neuždelsė Įsakymo apskundimo, taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turėjo apskųsti Įsakymą ir tik po to reikalauti, kad Migracijos departamentas pateiktų su Įsakymo priėmimu susijusius dokumentus.Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-602/2025).ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ABTĮ yra įtvirtintos dvi faktinės aplinkybės, nuo kurių skaičiuojama termino paduoti skundą pradžia, tai – ginčijamo akto paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai diena (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-363/2010). Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti pradžios svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo (žr., pvz., LVAT 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-415/2023).ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.). Jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 36 straipsnyje įtvirtinta, kad ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre. Ši pareiga detalizuota Aprašo 28 punkte, kuriame nurodyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo ministro sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paskelbimo Teisės aktų registre dienos išsiunčia asmeniui pranešimą apie priimtą sprendimą per MIGRIS. Prie pranešimo pridedama ministro sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nuoroda Teisės aktų registre arba Migracijos departamento sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.Šiame kontekste Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į ginčo, kylančio iš konstitucinio pilietybės instituto, pobūdį, suinteresuotam asmeniui reikšmingas teisines pasekmes sukeliantis vidaus reikalų ministro įsakymas dėl pilietybės netekimo turi būti įteiktas, o kompetentingos institucijos turi skirti pakankamą dėmesį suinteresuoto asmens informavimui (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-525/2023; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-997-442/2025).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog jei atitinkamas administracinis sprendimas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju administraciniame sprendime nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju administracinio sprendimo įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas administracinis sprendimas, ir juos pridėti prie administracinio sprendimo. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinio sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to administracinio sprendimo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015; 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-18-575/2024). Administracinių teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas administracinis sprendimas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad tinkamas asmens informavimas apie administracinio sprendimo motyvus yra susijęs su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Apsispręsdamas kreiptis į teismą dėl administracinio sprendimo ginčijimo, asmuo įvertina, ar gali ginčą laimėti, kokias teismo išlaidas jis gali patirti, siekdamas veiksmingos teisminės gynybos, ir kokio jų atlyginimo gali tikėtis. Priešingu atveju asmeniui taptų sunku apsiginti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025).Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog vidaus reikalų ministras 2026 m. kovo 16 d. priėmė skundžiamą Įsakymą. Vidaus reikalų ministerija į bylą pateikė MIGRIS ekrano nuotraukos iškarpą, iš kurios matyti, kad 2026 m. kovo 17 d. pareiškėjui buvo išsiųstas tokio turinio pranešimas „2026-03-16 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-214, kuris įsigaliojo 2026-03-16, A. G. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės jos atsisakius. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą galima rasti Teisės aktų registre www.e-tar.lt. A. G. turi grąžinti Lietuvos Respublikos pasą ar asmens tapatybės kortelę Migracijos departamento teritoriniam skyriui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, jeigu šie dokumentai dar nėra grąžinti“. Iš ekrano nuotraukos iškarpos matyti, kad pranešimą pareiškėjas A. G. perskaitė 2026 m. gegužės 30 d.Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 21 d. skunde teismui nurodė, jog apie priimtą Įsakymą sužinojo 2026 m. liepos 22 d., kai jam buvo įteiktas Įsakymo nuorašas ir Migracijos departamento 2026 m. sausio 27 d. teikimas Nr. 26TR17 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius“, kuris yra sudedamoji Įsakymo dalis ir kuriame nurodyti Įsakymo motyvai. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad 2026 m. kovo 17 d. MIGRIS pranešimo jis iki šiol nėra gavęs. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2026 m. rugpjūčio 21 d., t. y., per vieną mėnesį nuo Įsakymo nuorašo įteikimo dienos (2026 m. liepos 22 d.).Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su Migracijos departamento 2026 m. sausio 27 d. teikimo Nr. 26TR1, kuriame nurodyti Įsakymo priėmimo motyvai, įteikimu pareiškėjui.Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjui apie Įsakymą vėliausiai tapo žinoma 2026 m. gegužės 30 d., perskaičius 2026 m. kovo 17 d. MIGRIS pranešimą, ir nuo šios datos skaičiavo Įsakymo apskundimo terminą. MIGRIS pranešime nebuvo nurodyti Įsakymo priėmimo motyvai, prie pranešimo nebuvo pridėtas Įsakymas ir Migracijos departamento 2026 m. sausio 27 d. teikimas Nr. 26TR1, kuriame nurodyti Įsakymo priėmimo motyvai, nepateikta Teisės aktų registro nuoroda į konkretų Įsakymą, nenurodyta Įsakymo apskundimo tvarka. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad 2026 m. gegužės 30 d. pareiškėjui Įsakymas buvo įteiktas tinkamai. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas dėl Įsakymo dalies panaikinimo kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą tenkinti.Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. G. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius BakaveckasRytis KrasauskasJolanta Malijauskienė