Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-460-552/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00315-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 36(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo pakeitimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Švyturys-Utenos alus“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pakeisti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1S-170 (2023) „Nustatyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų pažeidimą ir skirti sankciją UAB Švyturys-Utenos alus“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 2 punktą ir sumažinti pareiškėjui skirtinos baudos dydį bent iki 384 050 Eur.Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:Nutarimu Taryba pripažino pareiškėją pažeidus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų reikalavimus, nes jis kliudė Tarybos įgaliotiems pareigūnams atlikti patikrinimą, peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus ir kitą informaciją bei gauti jos kopijas ir išrašus. Už šį procedūrinį pažeidimą pareiškėjui skirta 810 790 Eur bauda. Pareiškėjas pripažino pažeidimo faktą, jo kvalifikavimą ir faktines aplinkybes: 2023 m. balandžio 25 d. atliekant patikrinimą pareiškėjo darbuotoja socialinio tinklo Facebook (toliau – ir Facebook) programėlėje Messenger (toliau – ir Messenger) ištrynė Tarybos pareigūnės tikrintą susirašinėjimą su kitos Tyrime įtariamos įmonės darbuotoju (toliau – ir Susirašinėjimas), o pareiškėjas vėliau neįvykdė įpareigojimo pateikti šios darbuotojos „Facebook“ paskyros duomenų išrašą (toliau – ir Duomenų išrašas).Pareiškėjas ginčija ne atsakomybės taikymo pagrindą, o paskirtos baudos dydį. Jo vertinimu, Taryba, pirma, nepakankamai individualizavo pažeidimą ir nepagrįstai nustatė maksimalų bazinį baudos dydį, lygų 1 procentui pareiškėjo 2022 m. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų. Antra, pareiškėjo suteiktą pagalbą Tyrimo metu Taryba nepakankamai įvertino, nes už šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę baudą sumažino tik 5 procentais.Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas 1 procentas ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų yra maksimali sankcijos riba, o ne kiekvienu kliudymo atveju automatiškai taikytinas baudos dydis. Pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus turi būti įvertintas konkretaus pažeidimo pavojingumas ir atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Tarybą taip pat saisto proporcingumo, objektyvumo, lygiateisiškumo ir įstatymo viršenybės principai, įtvirtinti Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje. Todėl bauda turi būti ne tik veiksminga ir atgrasanti, bet ir individualizuota bei proporcinga konkrečioms aplinkybėms.Taryba galimybę nustatyti maksimalų baudos dydį, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, grindė 2006 m. rugsėjo 1 d. Europos Komisijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėmis (2006/C 210/02) (toliau – ir Gairės) ir jas aiškinančia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika. Tačiau Gairės skirtos baudoms už draudžiamus susitarimus ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi apskaičiuoti, o procedūriniai pažeidimai, įskaitant neteisingos informacijos pateikimą ar atsisakymą leisti atlikti patikrinimą, reglamentuojami Reglamento 23 straipsnio 1 dalyje. Todėl pareiškėjo padarytam procedūriniam pažeidimui Gairės tiesiogiai netaikytinos.Maksimalus bazinis baudos dydis negali būti grindžiamas vien bendru kliudymo atlikti tyrimą pavojingumu. Pareiškėjui nenustatyta nė vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl tokio paties maksimalaus pradinio dydžio taikymas tiek pareiškėjui, tiek sunkesnį ar didesnio masto pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis padariusiam ūkio subjektui neatitiktų baudų diferencijavimo logikos. Tokiu atveju praktiškai neliktų galimybės griežčiau įvertinti sunkinančiomis aplinkybėmis padaryto pažeidimo, nes padidintas dydis vis tiek turėtų būti sumažintas iki įstatyme nustatytos maksimalios ribos. Nagrinėjamu atveju proporcingas atskaitos taškas buvo 0,5 procento pareiškėjo bendrųjų metinių pasaulinių pajamų, o ne maksimali 1 procento riba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-3003/2012 ir 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021 (toliau – ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ byla)).Bazinio baudos dydžio nustatymas ir jo tikslinimas dėl atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių yra atskiri baudos apskaičiavimo etapai. Todėl vėlesnis baudos sumažinimas už pareiškėjo pagalbą Tyrimo metu pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą nepaneigia Tarybos pareigos jau pirmajame etape nustatyti proporcingą bazinį baudos dydį. Šios pareigos nepaneigia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostata, leidžianti maksimalią baudą skirti ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių.Nutarime nepakankamai paaiškinta, kokios būtent pareiškėjo padarytam pažeidimui būdingos aplinkybės pateisino maksimalų bazinį baudos dydį. Tarybos pateikti argumentai dėl patikrinimų svarbos, bendro kliudymo pavojingumo, elektroninės informacijos pažeidžiamumo ir atgrasymo poreikio iš esmės tinkami daugeliui kliudymo atlikti tyrimą atvejų. Todėl jie neleidžia pareiškėjo pažeidimo pagal pavojingumą aiškiai atskirti nuo kitų tokio pobūdžio pažeidimų. Taryba bazinio dydžio individualizavimą iš esmės susiejo su vėlesniu baudos sumažinimu dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors tai yra atskiras baudos apskaičiavimo etapas.Ankstesnė praktika patvirtina, kad kliudymo atvejai turi būti vertinami pagal konkrečias jų aplinkybes. Panašiu atveju, kai atliekant patikrinimą buvo sunaikinta pareigūnų peržiūrima informacija, buvo pritaikytas 0,6 procento bazinis baudos dydis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1693/2014). Ši aplinkybė nurodoma ne kaip pagrindas automatiškai taikyti tokį patį dydį, bet kaip patvirtinimas, kad informacijos sunaikinimas patikrinimo metu savaime nelemia maksimalaus bazinio dydžio. Europos Komisija taip pat individualiai vertina konkrečių veiksmų pobūdį, pažeidimo sunkumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. Europos Komisijos 2008 m. sausio 30 d. sprendimą byloje COMP/B-1/39.326 „E.ON Energie AG“ (toliau – ir E.ON Energie byla AG)).Nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į ribotą nepateiktos informacijos apimtį ir konkrečius pareiškėjo veiksmus. Buvo ištrintas vienas Susirašinėjimas su vienu asmeniu, o patikrinimo metu Taryba surinko daug kitų dokumentų, elektroninių laiškų ir susirašinėjimų. Nors Susirašinėjimas buvo susijęs su Tyrimo dalyku, Nutarime nepakankamai pagrįsta, kad būtent neatkurta jo dalis turėjo esminę reikšmę Tyrimo rezultatui.Aplinkybė, kad kliudymo veiksmai pasireiškė dviem epizodais – Susirašinėjimo ištrynimu ir Duomenų išrašo nepateikimu, – galėjo būti vertinama nustatant pažeidimo pavojingumą, tačiau savaime nepagrindė maksimalaus bazinio baudos dydžio. Pareiškėjo elgesys taip pat nebuvo sistemingas ar tokio masto kaip UAB „Mano Būsto priežiūra“ byloje nustatyti kliudymo veiksmai.Vien elektroninis informacijos pobūdis taip pat nebuvo pakankamas pagrindas nustatyti maksimalų bazinį baudos dydį. Atsakovas nepagrįstai rėmėsi Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendime byloje Energetický a průmyslový holding ir EP Investment Advisors prieš Komisiją, T‑272/12 pateiktais išaiškinimais dėl elektroninės informacijos. Elektroninė informacija negali būti laikoma jautresne už popieriuje užfiksuotą informaciją, nes jos pakeitimai palieka pėdsakų ir gali būti pastebėti, o ištrinti duomenys – atkurti. Popierinių dokumentų sunaikinimas, priešingai, gali nepalikti jokių pėdsakų.Pareiškėjui skirta bauda turėjo būti proporcinga ne tik pažeidimo pavojingumui, bet ir atgrasymo tikslui. Nors bauda turi atgrasyti pareiškėją ir kitus ūkio subjektus nuo kliudymo atlikti tyrimo veiksmus, Nutarime nepaaiškinta, kodėl šį tikslą galėjo užtikrinti tik maksimalus bazinis dydis ir kodėl mažesnė, tačiau pareiškėjui vis tiek reikšminga bauda būtų buvusi nepakankama. Pareiškėjui skirta 810 790 Eur bauda daugiau kaip septynis kartus viršijo iki tol UAB „Mano Būsto priežiūra“ byloje skirtą 113 520 Eur baudą.Pareiškėjo elgesys po pažeidimo turėjo būti išsamiau įvertintas nustatant baudos sumažinimą už pagalbą Tarybai Tyrimo metu. Sužinojęs apie kliudymo veiksmus, pareiškėjas savo iniciatyva atskleidė Susirašinėjimo ištrynimo aplinkybes, nurodė jį ištrynusią darbuotoją, pateikė jos asmeninį telefoną, 2023 m. balandžio 27 d. darbuotojos pasiaiškinimą, 2023 m. balandžio 28 d. savo paaiškinimus, duomenis apie prisijungiant prie darbuotojos Facebook paskyros naudotus IP adresus ir kitą jam žinomą informaciją. Pareiškėjas taip pat dalyvavo 2023 m. gegužės 4, 18 ir 26 d. procedūriniuose susitikimuose, per kuriuos buvo mėginama atkurti ištrintą Susirašinėjimą. Šie veiksmai padėjo nustatyti kliudymo faktines aplinkybes ir veiksmingiau atlikti Tyrimą. Todėl, atsižvelgiant į suteiktos pagalbos apimtį ir reikšmę, bauda turėjo būti sumažinta 10, o ne 5 procentais.Bazinis baudos dydis turėjo būti apskaičiuotas taikant 0,5 procento pareiškėjo bendrųjų metinių pasaulinių pajamų dydį. Šis dydis turėjo būti sumažintas 10 procentų už pagalbą Tarybai Tyrimo metu ir papildomai 15 procentų už pažeidimo ir maksimalios baudos pripažinimą pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Pagal pareiškėjo pateiktą apskaičiavimą galutinė bauda neturėtų viršyti 384 050 Eur.Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:Pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalį už kliudymą atlikti tyrimo veiksmus ūkio subjektui gali būti skiriama bauda iki 1 procento jo bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas per patikrinimą ištrynus galimo draudžiamo susitarimo dėl kainų Tyrimui reikšmingą informaciją ir nepateikus kitų reikalautų duomenų.Už procedūrinius pažeidimus skiriama bauda turi būti pakankamai atgrasanti, kad ūkio subjektams nekiltų paskatų nevykdyti Tarybos pareigūnų reikalavimų ar kitaip kliudyti atlikti patikrinimą.Pareiškėjui pripažinus pažeidimo faktą, Nutarime nebuvo būtina iš naujo įrodinėti jo padarymo aplinkybių. Vis dėlto Taryba įvertino baudos dydžiui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo išvadą dėl konkretaus pažeidimo pavojingumo. Pareiškėjo pateiktas sau palankus savo veiksmų vertinimas nepaneigia Nutarime nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo pažeidimą laikyti mažiau pavojingu.Pažeidimas padarytas Tarybai pareiškėjo patalpose atliekant iš anksto nepraneštą patikrinimą dėl galimo konkurenciją ribojančio susitarimo dėl kainų tarp gėrimų gamintojų ir pardavėjų. Patikrinimo pradžioje pareiškėjo darbuotojai ir atstovai buvo supažindinti su patikrinimo tvarka, savo pareigomis ir atsakomybe už kliudymą jį atlikti. Tikrinami darbuotojai buvo papildomai įspėti netrinti ir nemodifikuoti įrenginiuose esančios informacijos. Nepaisydama šių nurodymų, pareiškėjo darbuotoja, Tarybos pareigūnei pradėjus kopijuoti Tyrimui reikšmingą jos susirašinėjimą su kitos tikrinamos įmonės darbuotoju dėl pareiškėjo produktų kainų, per kitą įrenginį prisijungė prie savo Facebook paskyros ir Susirašinėjimą ištrynė. Be to, pareiškėjas neįvykdė įpareigojimo pateikti Duomenų išrašą, nors apie šią pareigą jam buvo ne kartą priminta. Duomenis Tarybos pareigūnai gavo tik pakartotinai inicijavę jų atsisiuntimą per susitikimą su pareiškėjo atstovais.Pažeidimą sudarė du savarankiški kliudymo epizodai – Susirašinėjimo ištrynimas ir Duomenų išrašo nepateikimas. Abu epizodai turėjo tą patį poveikį – apribojo Tarybos galimybę gauti galimam draudžiamam susitarimui ištirti reikšmingą informaciją. Kiekvienas iš šių epizodų galėtų būti kvalifikuojamas kaip atskiras pažeidimas, todėl jų visuma didino pareiškėjo padaryto pažeidimo pavojingumą. Bet kuriuo atveju pažeidimo pavojingumui įvertinti pakanka objektyviai nustatyto galimų draudžiamo susitarimo įrodymų ištrynimo ir įpareigojimo pateikti duomenis neįvykdymo faktų.Pažeidimo pavojingumą didino ir tai, kad jis buvo susijęs su elektronine informacija. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, elektronines rinkmenas galima lengviau ir greičiau pakeisti, ištrinti ar paslėpti nei popierinius dokumentus, todėl tokių pažeidimų atveju ypač svarbus baudos atgrasomasis poveikis. Net jeigu ištrintus elektroninius duomenis kartais įmanoma atkurti, jų pakeitimo ar pašalinimo paprastumas apsunkina veiksmingą patikrinimą. Nagrinėjamu atveju Susirašinėjimas ir Duomenų išrašas buvo elektroniniai duomenys, saugomi Facebook paskyroje.Pažeidimo faktui nustatyti nebuvo būtina įrodyti, kad ištrinta informacija būtų nulėmusi pagrindinio Tyrimo baigtį. Tikrinami ūkio subjektai apskritai neturi teisės trinti informacijos per patikrinimą ir taip atimti iš Tarybos pareigūnų galimybę įvertinti jos įrodomąją reikšmę. Todėl tai, kad ištrintas Susirašinėjimas sudarė palyginti nedidelę per patikrinimą surinktos informacijos dalį, nepaneigia pažeidimo fakto. Be to, informacijos turinys ir reikšmė galėjo būti vertinami nustatant pažeidimo pavojingumą.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio kliudymą yra pripažinęs vienu pavojingiausių pažeidimų, galinčių būti padarytų atliekant tyrimo veiksmus. Nagrinėjamu atveju pažeidimo pavojingumas nustatytas atsižvelgus į tai, kad: pirma, pažeidimas padarytas per patikrinimą – vieną pagrindinių tyrimo veiksmų, skirtų viešai neatskleistai ir galimai slepiamai informacijai gauti; antra, kliudymą sudarė du epizodai; trečia, buvo ištrinta ir nepateikta Tyrimui reikšminga informacija; ketvirta, už tokio pobūdžio pažeidimą skiriama bauda turi užtikrinti individualų ir bendrąjį atgrasymą. Todėl Tarybos išvados pagrįstos konkrečiomis pareiškėjo pažeidimo aplinkybėmis, o ne vien bendrais argumentais dėl kliudymo pavojingumo.Pareiškėjo prisipažinimas, paaiškinimai ir bendradarbiavimas po pažeidimo nepaneigia kliudymo veiksmų ir nemažina jų pavojingumo. Šios aplinkybės vertinamos vėlesniame baudos apskaičiavimo etape kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareiškėjo atveju jos buvo įvertintos ir dėl jų apskaičiuota bauda reikšmingai sumažinta.Baudos dydis nustatytas vadovaujantis Konkurencijos įstatymu, bendraisiais teisės principais, taikytinais teisės aktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei Aprašu. Pagal Aprašo 49 punktą už Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus skiriamos baudos dydžiui apskaičiuoti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Aprašo II skyriaus antrojo–septintojo skirsnių ir 40 punkto nuostatos.Apraše nenustatyta, kad bazinis baudos dydis turi būti apskaičiuojamas nuo galimos baudos dydžio vidurkio arba kad šiame etape turi būti vertinamos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Tai yra vėlesnis baudos tikslinimo etapas. Aprašo 51 punkte nustatyta, kad maksimalų galimos baudos ribą atitinkantis bazinis baudos dydis, taikant Apraše nustatytas apskaičiavimo taisykles, gali būti nustatytas ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl tai, kad už pareiškėjo pažeidimo pavojingumą apskaičiuotas bazinis baudos dydis pasiekė Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalią ribą, savaime nereiškia, jog bauda apskaičiuota netinkamai.Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje bazinis baudos dydis buvo mažinamas dėl to, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, suformuota taikant ankstesnę Aprašo redakciją. Todėl joje pateikti išaiškinimai negali būti tiesiogiai taikomi nagrinėjamai situacijai, neįvertinus pasikeitusio teisinio reguliavimo. Pareiškėjo pateikti Tarybos ir Europos Komisijos praktikos pavyzdžiai taip pat nėra tiesiogiai palyginami, nes juose skyrėsi pažeidimų pobūdis ir faktinės aplinkybės.Be to, ankstesnis baudų lygis nesukuria ūkio subjektams teisėto lūkesčio, kad ateityje jis nebus didinamas. ESTT yra išaiškinęs, kad įmonės, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, galinti baigtis baudos skyrimu, negali pagrįstai tikėtis, jog Europos Komisija neviršys ankstesnio baudų lygio ar nekeis jų apskaičiavimo metodo. Analogiškos pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taryba, laikydamasi teisės aktų ir jai suteiktos diskrecijos ribų, gali koreguoti baudų dydžius tiek, kiek tai būtina veiksmingam konkurencijos politikos įgyvendinimui.Pareiškėjui paskirta bauda nėra neproporcinga vien dėl to, kad, jo vertinimu, atgrasymo tikslą galėtų pasiekti ir mažesnė bauda. Bauda kiekvienam ūkio subjektui skiriama individualiai, atsižvelgiant į konkretų pažeidimą ir jo metinę apyvartą, todėl jos dydis negali būti nustatomas pagal tai, kokia sankcija pažeidimą padariusiai įmonei būtų priimtina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad itin maža ekonominė sankcija ar atleidimas nuo baudos neužtikrintų atgrasymo tikslo. Taryba, neperžengdama jai suteiktos diskrecijos ribų, pritaikė tinkamas teisės normas ir baudos apskaičiavimo metodą, įvertino konkrečius kliudymo veiksmus bei savo išvadas pagrindė Nutarime. Todėl nėra pagrindo sumažinti baudą iki pareiškėjo prašomo dydžio. Kitoks vertinimas sudarytų prielaidas ūkio subjektams apskaičiuoti, ar jiems ekonomiškai naudinga kliudyti tyrimui ir naikinti informaciją siekiant išvengti galimos didesnės baudos už tiriamą konkurencijos teisės pažeidimą.Pareiškėjui pritaikytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės: pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punktą bauda sumažinta 15 procentų už pažeidimo ir Tarybos numatytos skirti baudos pripažinimą, o pagal tos pačios dalies 2 punktą – dar 5 procentais už pagalbą. Pareiškėjo suteikta pagalba nepateisino didesnio nei 5 procentų baudos sumažinimo. Taryba įvertino 2023 m. balandžio 27 d. darbuotojos pasiaiškinimą, 2023 m. balandžio 28 d. pareiškėjo paaiškinimus, 2023 m. lapkričio 9 d. paaiškinimus ir 2023 m. lapkričio 24 d. pareiškime dėl pažeidimo pripažinimo nurodytas aplinkybes. Ši informacija prisidėjo prie kliudymo veiksmų nustatymo ir įrodymo, tačiau didžiąją jos dalį sudarė Tarybai jau žinomų aplinkybių, jos turėtos informacijos ir teismų praktikos apibendrinimas. Pažeidimui nustatyti reikšmingi duomenys taip pat buvo užfiksuoti atliekant tyrimo veiksmus surašytuose protokoluose, gautuose dokumentuose ir Facebook paskyros veiklos įrašuose. Todėl pateikta informacija neturėjo tiek naujų, Tarybai nežinomų ar sunkiai gaunamų duomenų, kad pateisintų 10 procentų baudos sumažinimą.Tyrimo operatyvumą lėmė ne vien pareiškėjo bendradarbiavimas, bet ir pačios Tarybos atlikti tyrimo veiksmai bei siekis nedelsiant reaguoti į pavojingą procedūrinį pažeidimą. Be to, pareiškėjo pažeidimo ir Tarybos numatytos skirti baudos pripažinimas jau įvertintas baudą sumažinant 15 procentų, todėl negali būti dar kartą vertinamas kaip pagalba Tyrimo metu. Priešingu atveju bauda dėl tų pačių veiksmų būtų nepagrįstai sumažinta du kartus. Atsižvelgiant į pareiškėjo suteiktos informacijos turinį ir reikšmę, bauda už pagalbą Tyrimo metu pagrįstai sumažinta 5 procentais.II.Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Švyturys-Utenos alus“ skundą tenkino iš dalies – pakeitė Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą, sumažindamas pareiškėjui paskirtą baudą iki 486 470 Eur, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 8 383,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.Teismas nustatė, kad:Taryba, vadovaudamasi 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 1S-61 (2023) „Dėl gėrimų gamybos ir pardavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“ ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-8691-596/2023, išduotu leidimu atlikti patikrinimo veiksmus, numatytus Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2023 m. balandžio 25 d. 9.30–20.15 val. pareiškėjo patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą.Patikrinimo pradžioje pareiškėjui įteikti apie Tyrimą informuojantys ir patikrinimą leidžiantys dokumentai, pareiškėjo darbuotojai ir kiti atstovai buvo supažindinti su patikrinimo vykdymo tvarka, Tarybos įgaliotų pareigūnų, pareiškėjo ir kitų patikrinime dalyvaujančių asmenų teisėmis ir pareigomis patikrinimo metu, taip pat su Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 ir 546 straipsniuose numatyta atsakomybe už kliudymą Tarybos įgaliotiems pareigūnams atlikti patikrinimą. Tikrinami pareiškėjo darbuotojai įpareigoti nesinaudoti darbo kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu kol šie darbo įrenginiai nėra pradėti tikrinti Tarybos įgaliotų pareigūnų, taip pat netrinti ir kitaip nemodifikuoti įrenginiuose esančios informacijos (2023 m. balandžio 25 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokolas). 2023 m. balandžio 25 d. Patikrinimo protokole pareiškėjo atstovas pasirašė, kad šiuos išaiškinimus suprato.Patikrinimo metu Tarybos įgaliotam pareigūnui tikrinant Bendrovės darbuotojos asmeninį mobilųjį telefoną, kuris buvo naudojamas darbo tikslais, Messenger programėlėje peržiūrint Susirašinėjimą įgaliotas Tarybos pareigūnas rado ir tikrino šios darbuotojos Susirašinėjimą su kitos Tyrime įtariamos įmonės darbuotoju (2023 m. balandžio 25 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokolas).2023 m. balandžio 25 d. Paėmimo protokolas ir jo priedai patvirtina faktines aplinkybes, jog patikrinimo pareiškėjo patalpose metu Tarybos įgalioti pareigūnai peržiūrėjo ir paėmė informaciją apie siunčiamų elektroninio pašto paskyrų situaciją ir ekrano momentinę nuotrauką iš darbuotojos elektroninio prietaiso – kompiuterio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo fiksuotas Susirašinėjimas su kitos įmonės darbuotoju apie UAB „Švyturys-Utenos alus“ produktų kainų nustatymo klausimus. Įgaliotas pareigūnas nusprendė paimti Susirašinėjimo kopiją – pradėjo daryti Susirašinėjimo momentines ekrano kopijas (2023 m. rugsėjo 28 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo nedalyvaujant tretiesiems asmenims protokolas; 2023 m. spalio 30 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo nedalyvaujant tretiesiems asmenims protokolas).Iš patikrinimo eigą fiksavusių protokolų ir Tarybos surinktų Facebook paskyros veiklos įrašų nustatyta, jog, tuo metu kai Tarybos įgaliotas pareigūnas darė Susirašinėjimo momentines ekrano kopijas, pareiškėjo darbuotoja buvo palikusi patalpą, kurioje vyko patikrinimas, ir per kitą prietaisą prisijungusi prie savo Facebook paskyros Susirašinėjimą ištrynė (2023 m. balandžio 25 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokolas ir jo priedas; 2023 m. rugsėjo 28 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo nedalyvaujant tretiesiems asmenims protokolas; 2023 m. spalio 30 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo nedalyvaujant tretiesiems asmenims protokolas; 2023 m. gegužės 18 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokolo priedas – Įvairūs Facebook paskyros veiklos registrai).Reaguodami į Susirašinėjimo ištrynimą Tarybos įgalioti pareigūnai Messenger programėlėje inicijavo pareiškėjo darbuotojos Facebook Duomenų išrašo atsisiuntimą (2023 m. balandžio 25 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokolas; 2023 m. balandžio 26 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokolo priedas – 2023 m. balandžio 25 d. el. laiškas; 2023 m. gegužės 18 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokolo priedas – Įvairūs Facebook paskyros veiklos registrai; 2023 m. rugsėjo 28 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo nedalyvaujant tretiesiems asmenims protokolas; 2023 m. spalio 30 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo nedalyvaujant tretiesiems asmenims protokolas). Tarybos įgalioti pareigūnai nurodė pareiškėjo darbuotojai informuoti Tarybą apie Duomenų išrašo parengimą ir jį atsisiųsti / pateikti Tarybai, tačiau Duomenų išrašas Tarybai nebuvo pateiktas (2023 m. balandžio 25 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokolas; 2023 m. balandžio 26 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokolo priedas).Pareiškėjo susitikimo Taryboje metu įgalioti Tarybos pareigūnai Messenger programėlėje dar kartą inicijavo pareiškėjo darbuotojos Facebook Duomenų išrašo atsisiuntimą. Pastaroji Facebook duomenų kopija buvo parengta atsisiųsti greičiau nei per valandą, ją įgalioti pareigūnai atsisiuntė (2023 m. balandžio 26 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokolas ir priedai).Tarybos 2023 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1S-152 (2023) „Pradėti tyrimą dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ kliudymo Konkurencijos tarybai atlikti tyrimo veiksmus“ patvirtina faktinę aplinkybę, jog Taryba 2023 m. spalio 31 d. pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo kliudymo Tarybai atlikti Tyrimo veiksmus.Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 9 d. paaiškinimai dėl faktinių aplinkybių ir 2023 m. lapkričio 24 d. pareiškėjo pripažinimo pareiškimas bei Tarybos 2023 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 2.1E-45)6V-1468 „Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybes, pagal kurią pripažįstamas pažeidimas ir numatyta bauda, taikymo“ patvirtina faktines aplinkybes, jog pareiškėjas Tyrimo metu teikė informaciją Tarybai ir su ja bendradarbiavo bei pripažino savo kaltę dėl Nutarimu nustatyto procedūrinio pažeidimo Tyrimo atlikimo metu.Taryba, įvertinusi visą surinktą medžiagą, 2023 gruodžio 27 d. priėmė Nutarimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas kliudė Konkurencijos tarybai atlikti tyrimo veiksmus. Patikrinimo metu pareiškėjo darbuotoja ištrynė Messenger susirašinėjimą, taip pat buvo neįgyvendintas įpareigojimas pateikti Facebook Duomenų kopiją. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktai, kurie suteikia teisę Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atlikti patikrinimą, peržiūrėti bet kokiose laikmenose, saugyklose ar duomenų bazėse saugomus tyrimui reikalingus dokumentus ir kitą informaciją, gauti tokios informacijos kopijas ir išrašus. Už šį pažeidimą Bendrovei skirta 810 790 Eur bauda. Įvertinęs ginčo pobūdį, teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Tarybos Nutarimu pareiškėjui paskirtos baudos dydžio, jos individualizavimo, proporcingumo ir diferencijavimo. Pareiškėjas ginčijo du baudos apskaičiavimo aspektus: bazinio baudos dydžio nustatymą ir baudos sumažinimo dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės dydį.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pripažino Nutarime konstatuotą procedūrinį pažeidimą, savo kaltę, pažeidimo kvalifikavimą ir būtinybę už jį skirti sankciją. Byloje taip pat nebuvo ginčo dėl faktinių pažeidimo padarymo aplinkybių ir dėl to, kad, apskaičiuojant baudą, buvo įvertintos dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pažeidimo pripažinimas Tyrimo metu ir bendradarbiavimas su Taryba. Jų pagrindu bauda sumažinta iš viso 20 procentų. Todėl šias Nutarime nustatytas aplinkybes teismas laikė įrodytomis ir nepriskyrė bylos ginčo dalykui. Teismas papildomai nebevertino pareiškėjo veiksmų pobūdžio, jų kvalifikavimo ir pareiškėjo kaltės, o sprendė tik paskirtos baudos dydžio pagrįstumo klausimą.Nagrinėdamas ginčą dėl pareiškėjui skirtos baudos dydžio, teismas vadovavosi Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalimi, nustatančia maksimalią už procedūrinius pažeidimus skiriamos baudos ribą, 37 straipsniu, reglamentuojančiu baudų diferencijavimo kriterijus, ir Aprašo 16, 19, 20 bei 49 punktuose įtvirtintomis baudos apskaičiavimo taisyklėmis. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir ESTT praktika, kurioje aiškinamos Tarybai suteiktos diskrecijos ribos.Teismas nustatė, kad Taryba pareiškėjo padarytu procedūriniu pažeidimu pripažino elektroninės informacijos – pareiškėjo darbuotojos Susirašinėjimo su kitos įmonės darbuotoju dėl pareiškėjo produkcijos kainų – ištrynimą per atliekamą patikrinimą ir Tarybos įpareigojimo pateikti pareiškėjo darbuotojos Facebook paskyros Duomenų išrašą neįvykdymą. Šiuos veiksmus Taryba kvalifikavo kaip kliudymą jos įgaliotiems pareigūnams atlikti tyrimo veiksmus, t. y. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų pažeidimą. Pažeidimą įvertinusi kaip itin pavojingą, Taryba nustatė bazinį baudos dydį, lygų 1 procentui pareiškėjo 2022 m. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų.Teismas nustatė, kad Taryba, vertindama pažeidimo pavojingumą ir nustatydama bazinį baudos dydį, atsižvelgė į keturias aplinkybes. Pirma, atsisakymas pateikti Tyrimui reikalingą informaciją, galimybės susipažinti su dokumentais ir gauti jų kopijas ar išrašus ribojimas, informacijos naikinimas bei kitų nurodymų nevykdymas gali iš esmės sutrukdyti nustatyti įtariamą pažeidimą ir daro tiesioginę įtaką Konkurencijos įstatymo priežiūrai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio pažeidimai pripažįstami vienais pavojingiausių, galinčių būti padarytų atliekant tyrimo veiksmus. Antra, pažeidimas buvo susijęs su elektronine informacija, kurią gerokai lengviau ir greičiau pakeisti ar ištrinti nei popierinius dokumentus, todėl tokie veiksmai apsunkina veiksmingą patikrinimą net ir tada, kai ištrintas rinkmenas įmanoma atkurti. Trečia, ištrintas Susirašinėjimas tarp pareiškėjo darbuotojos ir kitos Tyrime įtariamos įmonės darbuotojo dėl pareiškėjo produktų kainų nustatymo galėjo būti reikšmingas įtariamo konkurenciją ribojančio susitarimo įrodymas, o už tokį pažeidimą galėtų būti skirta iki 10 procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų dydžio bauda. Ketvirta, kliudymo veiksmai pasireiškė dviem epizodais, kuriais siekta neleisti Tarybos įgaliotiems pareigūnams surinkti Tyrimui reikšmingos informacijos. Maksimalų bazinį baudos dydį Taryba grindė ir būtinybe atgrasyti pareiškėją nuo Konkurencijos įstatymo pažeidimų.Įvertinęs Nutarime nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas sprendė, kad Taryba nepakankamai pagrindė maksimalaus 1 procento bazinio baudos dydžio taikymą konkrečiu pareiškėjo atveju. Teismo vertinimu, nebuvo paaiškinta, kuo pareiškėjo pažeidimas buvo pavojingesnis už šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose bei Tarybos nutarimuose nagrinėtus procedūrinius pažeidimus, už kuriuos taikytas ne didesnis kaip 0,6 procento bazinis baudos dydis (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-3003/2012, 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021 ir kt.).Teismas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 1–3 dalimis ir Aprašo 22 bei 49 punktais, pažymėjo, kad nors kliudymas Tarybai atlikti patikrinimo veiksmus priskiriamas prie pavojingiausių procedūrinių pažeidimų, tai savaime nepagrindžia maksimalaus bazinio baudos dydžio nustatymo. Skiriant baudą turi būti individualiai įvertintas pažeidimo pobūdis, trukmė, padariniai ir atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Priešingu atveju toks pats maksimalus bazinis dydis galėtų būti taikomas tiek nesant sunkinančių aplinkybių, tiek jas nustačius, o tai neatitiktų baudų diferencijavimo ir vienodo vertinimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021).Teismas akcentavo, kad abu kliudymo epizodai Nutarime kvalifikuoti kaip vienas procedūrinis pažeidimas, todėl ši aplinkybė savaime reikšmingai nedidino jo pavojingumo. Teismo vertinimu, byloje taip pat neįrodyta, kad ištrintas Susirašinėjimas ir nepateiktas Duomenų išrašas turėjo esminę reikšmę pagrindinio Tyrimo rezultatui: dalis Susirašinėjimo buvo užfiksuota per patikrinimą, o Duomenų išrašą Taryba vėliau gavo savo veiksmais.Teismas taip pat konstatavo, kad nenustatyta, jog pareiškėjas būtų sistemingai ar sąmoningai nevykdęs Tarybos nurodymų. Teismo vertinimu, įpareigojimo neįvykdymą labiau lėmė techninės informacijos surinkimo kliūtys. Elektroninis informacijos pobūdis konkrečiu atveju taip pat negalėjo savaime pagrįsti didesnio pažeidimo pavojingumo, nes elektroninių duomenų pakeitimai paliko pėdsakų, dalis informacijos buvo užfiksuota, o Duomenų išrašas vėliau gautas.Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir į panašiose bylose taikytus bazinius baudos dydžius, neviršijusius 0,6 procento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-3003/2012 ir 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021), teismas konstatavo, kad pareiškėjui nustatytas maksimalus 1 procento bazinis baudos dydis buvo neproporcingas, ir sumažino jį iki 0,6 procento pareiškėjo 2022 m. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų.Teismas nenustatė pagrindo keisti dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių pritaikytų baudos sumažinimo dydžių. Jo vertinimu, už pažeidimo pripažinimą bauda pagrįstai sumažinta 15 procentų pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir Tarybos 2017 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 1S-32 (2017) patvirtintos Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pagal kurią tyrimo metu pripažįstamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimas ir numatyta bauda, taikymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 12 punktą, o už pagalbą Tarybai – 5 procentais pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo indėlis į Tyrimą buvo toks reikšmingas, jog pateisintų didesnį baudos sumažinimą.Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nenustatyta nė vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl sprendė, jog pažeidimas negali būti vertinamas kaip didelio pavojingumo. Pripažinęs pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl baudos neproporcingumo, teismas pakeitė Nutarimo dalį dėl baudos dydžio. Tarybos taikytą 1 procento bazinį baudos dydį sumažino iki 0,6 procento pareiškėjo 2022 m. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų. Pritaikęs Nutarime nustatytą bendrą 20 procentų baudos sumažinimą dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir galutinį jos dydį suapvalinęs pagal Aprašo 53 punktą, teismas pareiškėjui skirtą baudą sumažino nuo 810 790 Eur iki 486 470 Eur.Teismas, iš dalies patenkinęs pareiškėjo skundą ir sumažinęs jam skirtą baudą nuo 810 790 Eur iki 486 470 Eur, nustatė, kad patenkinta 75 procentai pareiškėjo reikalavimų. Atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų dalį ir pareiškėjo pateiktus bylinėjimosi išlaidų dydį bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, teismas pareiškėjui iš Tarybos priteisė 8 383,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.III.Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjo UAB „Švyturys-Utenos alus“ ir atsakovo Tarybos apeliaciniai skundai.Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą, pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą ir sumažinti skirtinos baudos dydį bent iki 384 050 Eur. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl pareiškėjui nustatė 0,6, o ne jo prašytą 0,5 procento bazinį baudos dydį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pažeidimas nebuvo didelio pavojingumo, jam nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta nė vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, sumažino bazinį baudos dydį, tačiau konkrečių 0,6 procento dydžio parinkimo kriterijų nenurodė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje UAB „Plungės duona“ byloje, kurioje nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, buvo pritaikytas 0,5 procento bazinis baudos dydis. Todėl liko nepaaiškinta, kodėl nagrinėjamu atveju teismas pasirinko didesnį bazinį baudos dydį.Teismas taip pat nemotyvavo, kodėl būtent 486 470 Eur bauda yra būtina atgrasymo tikslui pasiekti, o pareiškėjo prašyta 384 050 Eur bauda šiam tikslui būtų nepakankama ar laikytina itin maža ekonomine sankcija. Aiškių bazinio baudos dydžio nustatymo kriterijų ir nuoseklaus jų taikymo nebuvimas neužtikrina teisinio aiškumo, ūkio subjektų teisėtų lūkesčių apsaugos ir vienodo vertinimo.Teismas nepagrįstai ir nepakankamai motyvuotai pripažino pareiškėjo veiksmus nereikšmingais ir nepadėjusiais Tarybos atliekamam Tyrimui, tinkamai neišanalizavęs pateiktų įrodymų ir faktinių aplinkybių. Pareiškėjas savo iniciatyva pranešė apie kliudymo veiksmus, pateikė Tarybai darbuotojos telefoną ir paaiškinimus, duomenis apie IP adresus, iš kurių buvo jungtasi prie jos Facebook paskyros, atskleidė Susirašinėjimo ištrynimo aplinkybes ir nurodė jį ištrynusį asmenį. Ši informacija turėjo pridėtinės vertės, padėjo nustatyti Tyrimui reikšmingas aplinkybes ir leido jį užbaigti greičiau nei per du mėnesius. Tačiau teismas nepaaiškino, kodėl tokia pagalba pateisino tik 5, o ne pareiškėjo prašytą 10 procentų baudos sumažinimą.Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnyje ir 87 straipsnio 4 dalyje nustatytų teisėtumo, pagrįstumo ir motyvavimo reikalavimų. Nepakankamas esminių ginčo klausimų išnagrinėjimas ir teismo išvadų motyvavimas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą.Teismas pažeidė pareigą aktyviai dalyvauti procese, nes išsamiai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių. Jis savarankiškai ir kritiškai neįvertino Tarybos Nutarimo motyvų bei išvadų dėl pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių reikšmės, o iš esmės perėmė Tarybos poziciją. Suabsoliutinęs Tarybos diskreciją, teismas padarė reikšmingą proceso teisės pažeidimą, nes jos argumentams ir Nutarimui suteikė a priori (iš anksto) įrodomąją galią, nurodydamas, kad „prerogatyva kiek mažinti ar didinti baudos dydį dėl šių aplinkybių, atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą, deleguota būtent Tarybai“. Tačiau teismas, nagrinėdamas ginčą dėl baudos dydžio, turi objektyviai įvertinti abiejų šalių argumentus ir nė vienos iš jų pozicijai iš anksto neteikti pirmenybės.Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą atmesti visiškai.Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:Pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalį už kliudymą atlikti tyrimo veiksmus gali būti skiriama iki 1 procento ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda. Pagal Aprašo 49 punktą ši bauda apskaičiuojama mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant Aprašo II skyriaus antrojo–septintojo skirsnių ir 40 punkto nuostatas. Pirmiausia nustatomos baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojamos pajamos, vėliau pagal Aprašo 15 punktą, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis, o paskui jis tikslinamas pagal atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudotos Bendrovės 2022 m. bendrosios metinės pasaulinės pajamos – 100 407 467 Eur.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino skirtingus baudos apskaičiavimo etapus. Spręsdamas dėl bazinio baudos dydžio ir pažeidimo pavojingumo, teismas pakartotinai įvertino pareiškėjo pažeidimo pripažinimą ir pagalbą Tyrimo metu, nors šios aplinkybės Nutarime jau buvo pripažintos atsakomybę lengvinančiomis ir jų pagrindu vėlesniame etape bauda sumažinta. Taip tos pačios aplinkybės pareiškėjo naudai buvo įvertintos du kartus: pirmą kartą mažinant bazinį baudos dydį dėl mažesnio pažeidimo pavojingumo, antrą kartą – tikslinant baudą dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tai neatitinka Apraše nustatytos baudos apskaičiavimo tvarkos.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021 bei darė išvadą, kad, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, negali būti skiriama maksimali bauda. Pareiškėjui galutinė 1 procento bauda nebuvo skirta – pritaikius atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ji sudarė 0,8 procento jo bendrųjų metinių pasaulinių pajamų.Aprašo nuostatos nedraudžia nustatyti maksimalią leistiną ribą atitinkančio bazinio baudos dydžio, kai nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Aprašo 21 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais) numatyta galimybė bazinį baudos dydį sumažinti iki maksimalios leistinos ribos, jeigu apskaičiuotas dydis ją viršija. Šią taisyklę su atitinkamais pakeitimais taikant baudoms už kliudymą atlikti tyrimo veiksmus, bazinis baudos dydis gali prilygti maksimaliai pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalį galimai skirti baudai.Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes procedūriniams pažeidimams galima pritaikyti tik retais atvejais. Daugelis jų yra susijusios su pačiu kliudymu atlikti tyrimą, todėl į jas atsižvelgiama vertinant pažeidimo pavojingumą. Dėl šios priežasties nei Taryba, nei Europos Komisija savo praktikoje už tokius pažeidimus sunkinančių aplinkybių nėra taikiusios. Todėl maksimalus bazinis baudos dydis negali būti taikomas tik tais atvejais, kai nustatomos sunkinančios aplinkybės, nes tai neleistų tinkamai įvertinti pavojingiausių kliudymo atlikti tyrimą atvejų.Teismas nepakankamai atsižvelgė į Nutarime nustatytas aplinkybes ir netinkamai įvertino pažeidimo pavojingumą, todėl nepagrįstai sumažino nustatytą bazinį baudos dydį nuo 1 iki 0,6 procento pareiškėjo bendrųjų metinių pasaulinių pajamų.Maksimalus bazinis baudos dydis buvo grindžiamas keturiomis aplinkybėmis. Pirma, kliudymas atlikti netikėtą patikrinimą gali sutrukdyti gauti kitais būdais nepasiekiamus įrodymus ir nustatyti konkurencijos teisės pažeidimą. Antra, elektroninę informaciją lengva ir greita pakeisti, paslėpti ar ištrinti, todėl tokie veiksmai ypač apsunkina patikrinimą. Trečia, ištrintas Susirašinėjimas buvo reikšmingas Tyrimui, nes vyko tarp pareiškėjo darbuotojos ir kitos tiriamos įmonės darbuotojo dėl pareiškėjo produktų kainų nustatymo. Ketvirta, kliudymas pasireiškė dviem epizodais – Susirašinėjimo ištrynimu ir įpareigojimo pateikti Duomenų išrašą neįvykdymu.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nepateikęs aiškių motyvų vertino kliudymą kaip vienkartinį veiksmą. Taryba nustatė du savarankiškus epizodus: pirma, pareiškėjo darbuotoja, įgaliotai pareigūnei darant Susirašinėjimo momentines ekrano kopijas, paliko Patikrinimo patalpą, per kitą įrenginį prisijungė prie savo Facebook paskyros ir ištrynė Tyrimui reikšmingą Susirašinėjimą; antra, pareiškėjas vėliau neįvykdė Tarybos įgaliotų pareigūnų nurodymo pateikti Duomenų kopiją. Abiem epizodais siekta to paties tikslo – neleisti Tarybos pareigūnams gauti Tyrimui reikšmingos informacijos. Aplinkybė, kad šie epizodai kvalifikuoti kaip vienas procedūrinis pažeidimas, nepaneigia jų faktinio savarankiškumo ir bendros įtakos pažeidimo pavojingumui, juolab kad kiekvienas iš jų atskirai galėjo užtraukti Konkurencijos įstatyme nustatytą sankciją. Į kliudymo epizodų skaičių kaip pažeidimo pavojingumą didinančią aplinkybę atsižvelgta ir Europos Komisijos praktikoje, o tokį vertinimą patvirtino Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (žr. Europos Komisijos 2012 m. kovo 28 d. sprendimo byloje Energetický a průmyslový holding 88 pastraipą ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo byloje Energetický a průmyslový holding ir EP Investment Advisors prieš Komisiją, T-272/12, 111 punktą).Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ištrinto Susirašinėjimo ir nepateiktos Duomenų kopijos reikšmingumas nebuvo įrodytas, yra nepagrįsta. Nutarime Taryba išsamiai išdėstė argumentus, kad Susirašinėjimas tarp pareiškėjo darbuotojos ir kitos Tyrime įtariamos įmonės darbuotojo buvo susijęs su pareiškėjo produktų kainų nustatymu, todėl galėjo būti įtariamo konkurenciją ribojančio susitarimo įrodymas. Patikrinimo metu Taryba neprivalėjo tiksliai nurodyti, kaip kiekvienas surinktas dokumentas bus panaudotas Tyrime, ar įrodyti, kad jis turės esminę įtaką galutiniam Tyrimo rezultatui. Šiuo etapu pakanka nustatyti, kad informacija susijusi su tiriamu pažeidimu ir gali būti reikšminga jam atskleisti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-822/2020). Tarybos įgaliota pareigūnė Susirašinėjimą pripažino reikšmingu ir pradėjo daryti jo momentines ekrano kopijas, tačiau iki jo ištrynimo spėjo užfiksuoti tik nedidelę 2019 m. vykusio pokalbio dalį, nors bendravimas tęsėsi iki Patikrinimo. Todėl užfiksuoto darbuotojų bendravimo fakto ir dalies jo turinio nepakako Susirašinėjimo pobūdžiui bei jo reikšmei galimam Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimui įvertinti. Pareiškėjas taip pat neįvykdė nurodymo pateikti Duomenų išrašą. Tai, kad Taryba vėliau ją gavo savo veiksmais, nepaneigia pareiškėjo pareigos įvykdyti nurodymą ir nesumažina pažeidimo pavojingumo, juolab kad gautoje Duomenų išraše ištrinto Susirašinėjimo nebuvo. Europos Komisijos praktikoje taip pat pripažįstama, kad galimybė greitai atkurti didžiąją dalį ar net visus ištrintus duomenis nekeičia pažeidimo sunkumo (žr. Europos Komisijos 2024 m. birželio 24 d. sprendimo byloje AT.40882 – IFF 69 pastraipą). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino Susirašinėjimo reikšmę ir pažeidimo pavojingumą siejo su tuo, kad Tarybai vėliau pavyko gauti Duomenų išrašą.Teismas, vertindamas pažeidimo pavojingumą, nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo bendradarbiavimu, pažeidimo pripažinimu ir tuo, kad nebuvo nustatyta sistemingo ar piktybiško Tarybos nurodymų nevykdymo. Pareiškėjo bendradarbiavimas ir pažeidimo pripažinimas Nutarime jau buvo įvertinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sumažinant apskaičiuotą baudą. Pakartotinis jų vertinimas nustatant bazinį baudos dydį reiškia, kad tos pačios aplinkybės pareiškėjo naudai įvertinamos du kartus, nors tai yra atskiri baudos apskaičiavimo etapai.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad elektroninės informacijos sunaikinimas ar pakeitimas nedidina pažeidimo pavojingumo, nes popierinius dokumentus taip pat galima greitai sunaikinti, o šiuo metu didžioji dalis informacijos saugoma elektroniniu formatu. Elektronines rinkmenas galima pakeisti, ištrinti ar paslėpti vos keliais veiksmais ir per labai trumpą laiką: pavyzdžiui, šimtai elektroninių laiškų gali būti sunaikinti per kelias sekundes, o tokio paties kiekio popierinių dokumentų taip greitai sunaikinti neįmanoma. Be to, paimti popieriniai dokumentai iki patikrinimo pabaigos lieka fiziškai kontroliuojami pareigūnų, o elektroninės rinkmenos gali būti pakeistos ar paslėptos net jiems dalyvaujant. Nutarimo 49 pastraipoje, remiantis Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika, nurodyta, kad elektronines rinkmenas dėl jų specifinio pobūdžio lengviau ir greičiau pakeisti nei popierinius dokumentus, o galimybė jas atkurti nepašalina veiksmingam patikrinimui keliamų sunkumų (žr. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo byloje Energetický a průmyslový holding ir EP Investment Advisors prieš Komisiją, T-272/12, 108 punktą). Todėl elektroninės informacijos naikinimas ar keitimas atliekant patikrinimą pagrįstai laikytinas pažeidimo pavojingumą didinančia aplinkybe, o priešinga teismo išvada neatitinka nurodytos teismų praktikos.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Taryba nepaaiškino, kuo nagrinėjamas pažeidimas pavojingesnis už ankstesnėse bylose nustatytus pažeidimus. Teismo pasirinkti palyginamieji atvejai nebuvo analogiški, nes skyrėsi pažeidimų pobūdis ir jų padarymo aplinkybės, tačiau šie skirtumai nebuvo tinkamai įvertinti. Ankstesnė Tarybos praktika savaime nėra teisinis pagrindas baudos dydžiui nustatyti ir nesukuria ūkio subjektui teisėto lūkesčio, kad bauda neviršys anksčiau taikyto dydžio. Taryba, veikdama teisės aktų ir jai suteiktos diskrecijos ribose, gali didinti baudų dydžius, jeigu tai būtina veiksmingam konkurencijos politikos įgyvendinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017; ESTT 2005 m. birželio 28 d. sprendimo byloje Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C-189/02 P, 169 ir 173 punktus). Nagrinėjamo pažeidimo negalima prilyginti UAB „Plungės duona“ bylos atvejui. Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalis apima skirtingo pobūdžio procedūrinius pažeidimus, tačiau kliudymas pareigūnams atliekant patikrinimą yra pavojingesnis už rašytinio reikalavimo pateikti informaciją nevykdymą. Nagrinėjamu atveju atliekant Patikrinimą buvo ištrinta Tyrimui reikšminga informacija, todėl nebuvo pagrindo šiam pažeidimui taikyti tokį patį 0,6 procento pavojingumo koeficientą kaip UAB „Plungės duona“ bylos atveju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021 (toliau – ir UAB „Plungės duona“ byla)). Pagal pažeidimo pobūdį nagrinėjamai situacijai artimesnis UAB „Mano Būsto priežiūra“ bylos atvejis, kuriame Taryba nustatė 0,9 procento pavojingumo koeficientą. Be to, nagrinėjamas pažeidimas yra pavojingesnis, nes buvo sunaikintas Susirašinėjimas, galėjęs būti reikšmingas nustatant tiriamą konkurencijos teisės pažeidimą, o UAB „Mano Būsto priežiūra“ bylos atveju tokia aplinkybė nebuvo nustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas, sumažindamas pavojingumo koeficientą iki 0,6 procento, nepagrįstai prilygino iš esmės skirtingus pažeidimus ir nepaaiškino, kodėl nukrypo nuo artimesnio palyginamojo atvejo. Dėl to nustatytas 0,6 procento pavojingumo koeficientas yra nepakankamai pagrįstas ir neatitinka Konkurencijos įstatymo, Aprašo bei nurodytos teismų praktikos.Pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 8 383,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra nepagrįstai didelis, nes pareiškėjo reikalavimai patenkinti tik 75 procentais. Atsižvelgiant į 2024 m. kovo 5 d. atliktą atsiskaitymą ir tuo metu taikytą 2 018,20 Eur vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, už skundo parengimą galėjo būti priteista ne daugiau kaip 5 045,50 Eur, o pagal patenkintų reikalavimų dalį – 3 784,12 Eur. Atitinkamai maksimali 439,28 Eur suma už atstovavimą teismo posėdyje mažintina iki 329,46 Eur, o už prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį iš viso galėjo būti priteista ne daugiau kaip 144,30 Eur. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 3 559,80 Eur už 12,25 valandos pasirengimą teismo posėdžiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nenustačius maksimalaus atlyginimo už pasirengimą posėdžiui, jo dydis nustatomas vadovaujantis proporcingumo principu ir atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-643-624/2022). Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas tik baudos dydžio klausimas, pareiškėjas buvo pateikęs pažeidimo pripažinimo pareiškimą, teismo posėdis truko trumpiau nei dvi valandas, o jo reikalavimai patenkinti tik iš dalies. Todėl už pasirengimą teismo posėdžiui pagrįsta priteisti ne daugiau kaip 500 Eur, o bendrą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 4 757,88 Eur.Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo šiuos atsikirtimus:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Tarybos poziciją, pagal kurią kliudymas atlikti tyrimą dėl savo pobūdžio iš esmės visada pateisina maksimalų 1 procento bazinį baudos dydį. Aprašo 16 punkte aiškiai nustatyta, kad pažeidimo pavojingumas vertinamas pagal konkretaus pažeidimo aplinkybes. Todėl vien aplinkybės, kad kliudymas apsunkina įrodymų surinkimą, buvo ištrinta elektroninė informacija ir ji galėjo būti reikšminga Tyrimui, nepakanka maksimaliam baziniam baudos dydžiui pagrįsti. Priešingu atveju visi kliudymo atvejai būtų vertinami vienodai ir bazinio baudos dydžio diferencijavimas netektų prasmės.Didelis kliudymo atlikti tyrimą pavojingumas savaime nelemia maksimalios baudos skyrimo. Jeigu maksimalus bazinis baudos dydis būtų taikomas nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, toks pat dydis būtų nustatomas ir ūkio subjektui, padariusiam pavojingesnį pažeidimą esant sunkinančioms aplinkybėms. Tai neatitiktų baudų diferencijavimo logikos ir vienodo ūkio subjektų vertinimo reikalavimų. Tarybos aiškinimas praktiškai panaikintų galimybę didinti bazinį baudos dydį dėl sunkinančių aplinkybių ir taip paneigtų šio instituto paskirtį.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bazinį baudos dydį, nesupainiojo skirtingų baudos apskaičiavimo etapų ir tų pačių lengvinančių aplinkybių neįvertino du kartus. Teismas pareiškėjo veiksmams nesuteikė konkrečios baudos sumažinimo procentinės vertės, o vertino jų visumą, siekdamas nustatyti tikrąjį pažeidimo pavojingumą. Pareiškėjo pastangos atkurti Susirašinėjimą ir sumažinti pažeidimo padarinius formaliai nebuvo pripažintos savarankiškomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau atskleidė jo elgesį, tikslus ir konkretaus pažeidimo pobūdį. Todėl į jas pagrįstai atsižvelgta individualizuojant bazinį baudos dydį.Tarybos nurodyti du kliudymo epizodai taip pat nepagrindžia maksimalaus bazinio baudos dydžio. Susirašinėjimo ištrynimas ir paskesnis Duomenų išrašo nepateikimas buvo tiesiogiai susiję – antrasis veiksmas kilo kaip pirmojo padarinys. Todėl nėra pagrindo jų vertinti kaip dviejų savarankiškų pažeidimų, reikšmingai didinančių bendrą pažeidimo pavojingumą. Pareiškėjo veiksmai buvo gerokai mažiau pavojingi nei UAB „Mano Būsto priežiūra“ byloje nustatyti sistemingi ir tyčiniai kliudymo veiksmai. Toje byloje darbuotojas vengė pateikti kompiuterį, specialia programine įranga naikino ir keitė informaciją, kad jos nebūtų galima atkurti, buvo delsiama suteikti prieigą prie serverio ir teikiama klaidinga informacija. Nepaisant to, bazinis baudos dydis siekė 0,9, o ne 1 procentą. Nagrinėjamu atveju buvo ištrintas vienas Messenger susirašinėjimas su vienu asmeniu, apie tai operatyviai pranešta Tarybai, pareiškėjas padėjo mėginti jį atkurti, bendradarbiavo ir neginčijo kliudymo fakto. Todėl maksimalaus bazinio dydžio taikymas nepagrįstai prilygintų pareiškėją daug intensyviau ir sistemingai kliudžiusiems ūkio subjektams.Būtinybę individualizuoti baudas patvirtina ir Europos Komisijos praktika. E.ON Energie AG byloje plombos sugadinimas, įmonei iš esmės nebendradarbiaujant ir ginčijant pažeidimą, įvertintas 0,14 procento metinių pajamų bauda. Suez Environnement Company SA byloje už panašų pažeidimą, įmonėms savanoriškai pateikus reikšmingą informaciją ir pripažinus atsakomybę, skirta 0,065 procento bauda. Byloje AT.40882 International Flavors & Fragrances (IFF) už darbuotojo per patikrinimą ištrintas „WhatsApp“ žinutes nustatytas 0,30 procento bazinis dydis, kuris dėl bendradarbiavimo sumažintas 50 procentų – iki 0,15 procento pajamų. Pareiškėjo situacija pagal pažeidimo mastą, jo pripažinimą ir bendradarbiavimą artimesnė pastarosioms byloms, o ne E.ON Energie AG bylos atvejui.Tarybai suteikta plati diskrecija skiriant baudas nepanaikina pareigos jas individualizuoti. Pagal Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei VAĮ 3 straipsnį Taryba turi atsižvelgti į konkretų pažeidimo pavojingumą ir laikytis objektyvumo, proporcingumo bei vienodo vertinimo principų. Todėl bauda turi būti ne tik veiksminga ir atgrasanti, bet ir proporcinga konkretaus pažeidimo pobūdžiui, mastui bei jo padarymo aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus pritaikė tinkamai, todėl Tarybos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.Pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į priimto sprendimo rezultatą ir pareiškėjo patirtų išlaidų pobūdį. Taryba nepagrįstai ginčija pasirengimo teismo posėdžiui trukmę. Posėdis vyko praėjus beveik dešimčiai mėnesių nuo procesinių dokumentų pateikimo, todėl pareiškėjo atstovas turėjo iš naujo išnagrinėti visą bylos medžiagą, taip pat pareiškėjo pozicijai reikšmingą Europos Komisijos, ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria rėmėsi posėdyje. Pasirengimas teismo posėdžiui yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą dalis, todėl trumpa paties posėdžio trukmė savaime nepagrindžia pasirengimo išlaidų sumažinimo.Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti – pareiškėjo skundą atmetant visiškai. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas pateikia šiuos atsikirtimus:Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bazinį baudos dydį mažinti iki pareiškėjo prašomo 0,5 procento, o už pagalbą Tyrimo metu baudą – 10 procentų. Su šiuo aspektu susijusius argumentus atsakovas išsamiai nurodė savo apeliaciniame skunde.Pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo itin pavojingas. Tokią išvadą pagrindžia keturios aplinkybės: pirma, kliudymas atlikti netikėtą patikrinimą gali užkirsti kelią gauti kitais būdais nepasiekiamus įrodymus; antra, elektroninę informaciją lengva ir greita pakeisti, ištrinti ar paslėpti; trečia, ištrintas Susirašinėjimas tarp pareiškėjo darbuotojos ir kitos Tyrime įtariamos įmonės darbuotojo dėl pareiškėjo produktų kainų galėjo būti reikšmingas įtariamo konkurenciją ribojančio susitarimo įrodymas; ketvirta, kliudymas pasireiškė dviem epizodais, kuriais siekta neleisti Tarybos pareigūnams gauti Tyrimui reikšmingos informacijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 0,5 procento bazinis baudos dydis neatitiktų pažeidimo pavojingumo.Pareiškėjo siūlymas bazinį baudos dydį pradėti skaičiuoti nuo minimalios ir maksimalios sankcijos vidurkio neturi teisinio pagrindo. Konkurencijos įstatymo 37 straipsnyje ir Apraše nustatyta speciali baudos apskaičiavimo tvarka: pirmiausia pagal pažeidimo pavojingumą nustatomas bazinis baudos dydis, o vėliau jis tikslinamas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šios taisyklės nenumato pradinio 0,5 procento dydžio taikymo, todėl kitų įstatymų nuostatomis grindžiamas pareiškėjo siūlomas skaičiavimo būdas netaikytinas. Be to, nagrinėjamas pažeidimas negali būti prilygintas UAB „Plungės duona“ bylos atvejui, kuriame ūkio subjektas tik delsė atsakyti į Tarybos rašytinį paklausimą.Pareiškėjui buvo pritaikytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės: pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punktą už pažeidimo ir maksimalios baudos pripažinimą bauda sumažinta 15 procentų, o pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą už pagalbą Tarybai Tyrimo metu – dar 5 procentais. Pažeidimo pripažinimas ir dėl jo paspartėjęs Tyrimas jau buvo įvertinti taikant 15 procentų sumažinimą, todėl nėra pagrindo tas pačias aplinkybes pakartotinai vertinti didinant sumažinimą už pagalbą Tyrimui nuo 5 iki 10 procentų.Nustatant baudos sumažinimą už pagalbą Tyrimui vertinamas ne pateiktų dokumentų skaičius ar apimtis, bet jų turinys ir pridėtinė vertė. Nors pareiškėjo pateikti paaiškinimai padėjo patvirtinti ir patikslinti tam tikras Susirašinėjimo ištrynimo bei Duomenų išrašo nepateikimo aplinkybes, didelė jų dalis apibendrino Tarybai jau žinomus faktus, teismų praktiką ir pačios Tarybos pareiškėjui pateiktą informaciją. Reikšmingi duomenys taip pat buvo užfiksuoti Tarybos protokoluose, gautuose dokumentuose ir Facebook paskyros veiklos įrašuose. Tyrimo operatyvumą lėmė ne tik pareiškėjo veiksmai, bet ir pačios Tarybos darbas bei pateiktas pažeidimo pripažinimo pareiškimas, už kurį bauda jau sumažinta 15 procentų. Todėl 5 procentų baudos sumažinimas už pagalbą Tyrimui yra pakankamas ir proporcingas.Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taip pat gauti pareiškėjo papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis atkreipia dėmesį į po Nutarimo priėmimo pakeistą Konkurencijos įstatymo 37 straipsnį, kuriuo, pasak pareiškėjo, iš esmės siekta išspręsti sisteminę problemą – pernelyg plačią Konkurencijos tarybos diskreciją ir dažną maksimalių baudų taikymą. Nutarimo priėmimo metu galioję Konkurencijos įstatymas ir Aprašas nenustatė bazinio baudos dydžio skalės, gradacijos ar objektyvių kriterijų, leidžiančių patikrinti, kodėl konkrečiam pažeidimui taikomas maksimalų, o ne vidutinį baudos dydį atitinkantis koeficientas. Toks reguliavimas sudarė prielaidas maksimalius koeficientus taikyti beveik automatiškai, tinkamai neindividualizuojant baudos. Pareiškėjas akcentuoja, kad neprašo vėlesnių šio įstatymo pakeitimų taikyti atgaline tvarka, tačiau vertinti juos kaip įstatymų leidėjo patvirtinimą, kaip Nutarimo priėmimo metu galiojusios nuostatos turėjo būti aiškinamos pagal proporcingumo, individualizavimo ir diferencijavimo principus. Pareiškėjo vertinimu, Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas šiuos principus pritaikė netinkamai.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas atsakovo Konkurencijos tarybos 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1S-170 (2023) rezoliucinės dalies 2 punktas ir pareiškėjui „UAB Švyturys-Utenos alus“ už Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų pažeidimą skirta 810 790 Eur bauda sumažinta iki 486 470 Eur, pagrįstumas ir teisėtumas.Pareiškėjui Tarybos Nutarimu buvo skirta piniginė bauda už kliudymą atlikti tyrimo veiksmus, nes atliekamo patikrinimo metu pareiškėjo darbuotoja ištrynė Messenger susirašinėjimą, taip pat buvo neįgyvendintas įpareigojimas pareiškėjui pateikti Facebook Duomenų kopiją. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė pareiškėjas ir atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir jam skirta sankcija turėtų būti dar daugiau sumažinta - bent iki 384 050 Eur. Atsakovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, sumažinęs piniginę baudą, nepagrįstai pripažino pareiškėjo padarytą pažeidimą nepavojingu, neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o pareiškėjo skundas visiškai atmestas, nes pareiškėjui skirta piniginė bauda buvo apskaičiuota teisingai.Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ir ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar apeliantų argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikalingas bylai išspręsti faktines aplinkybes. Šio pirmosios instancijos teismo sprendimo aspekto nei vienas iš apeliantų neginčija. Ginčas tarp proceso šalių iš esmės apsiriboja skirtingais požiūriais į baudų už Konkurencijos įstatymo 25 straipsnyje numatytus pažeidimus dydžio nustatymą bei apskaičiavimo tvarką.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (Konkurencijos įstatymo 18 straipsnis, 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013 ir kt.). Visa tai lemia, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Analogiškos pozicijos laikosi ir ESTT (žr., pvz., 2005 m. birželio 28 d. sprendimo Dansk Rørindustri prieš Europos Komisiją, C-189/02, 172 punktą). Kita vertus, tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto ir bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimo), ir specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos. Teismas turi įgaliojimus patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi šių teisės reikalavimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas įrodyti jam skirtų baudų ar jų dydžių nepagrįstumą, turi pateikti duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecija (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012, 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016 ir kt.).Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalis numato, jog už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą ar pateikimą ne laiku, taip pat neteisingos, klaidinančios ar ne visos informacijos pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą pateikimą, nurodymų pateikti atsakymus į klausimus, užduotus asmenims, susijusiesiems su tiriamųjų ūkio subjektų veikla dėl faktų ir dokumentų pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nevykdymą arba neteisingų, klaidinančių ar neišsamių atsakymų į klausimus pateikimą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, pažeistą ar nuplėštą antspaudą, uždėtą pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 4 punktą, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.Taigi, konstatuotina, kad pats įstatymų leidėjas Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje išvardintus procedūrinius pažeidimus, kuriais Konkurencijos tarybai trukdoma atlikti tyrimą, iš esmės vertina kaip mažiau pavojingus nei tiesioginius sąžiningos konkurencijos pažeidimus (draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo ir kt.), nes už juos galimos skirti piniginės baudos yra 10 kartų mažesnės nei numatytos Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje.Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pasisakydamas dėl baudos už procedūrinius pažeidimus konkurencijos srityje skyrimo yra pažymėjęs, jog „didelis pažeidimo pavojingumas ipso facto (savaime) neturėtų lemti maksimalios baudos taikymo, kai aiškiai nustatoma, kad sankcijos paskyrimui įtakos nedarė nei lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės (t. y. kai tokių aplinkybių nenustatyta). Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su teisine logika, atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju maksimalią 1 proc. ribą siekianti bauda galėtų būti skiriama tokį sunkų pažeidimą padariusiai įmonei, nenustačius jokių sunkinančių aplinkybių, ir įmonei tokį patį sunkų pažeidimą padariusiai sunkinančiomis aplinkybėmis (nes pastaruoju atveju dėl tokių aplinkybių griežtintina sankcija vis dėlto turėtų būti mažinama iki teisės normose nustatytos maksimaliosios 1 proc. ribos).(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021 )Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba Nutarime pripažino, kad bendrovė padarė pavojingą pažeidimą ir taikė 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais bazinį baudos dydį ( 1 004 075 Eur), šį dydį vėlesniais baudos apskaičiavimo etapais sumažinusi iki 810 790 Eur galutinės baudos. tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šioje byloje sprendė, kad ginčijamame Nutarime nėra pakankamo pagrindimo tokiam baudos baziniam dydžiui, kokį pritaikė Konkurencijos taryba. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pažeidimas nelaikytinas pavojingu, todėl bazinį baudos dydį sumažino iki 0,6 procento Bendrovės bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o skirtą galutinę baudą – iki 486 470 Eur. Baudų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus skyrimo procesas yra formalizuotas tiek Konkurencijos įstatyme, tiek ir Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraše. Pagal šiuos teisės aktus už draudžiamas veikas ūkio subjektams skiriama piniginė bauda, kuri Aprašo nustatyta tvarka diferencijuojama atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (Konkurencijos įstatymo 37 str. 1 d.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kadangi Konkurencijos tarybos diskrecija apskaičiuoti ir paskirti baudas nėra ir negali būti absoliuti, tai reiškia, kad teismas nagrinėdamas nubausto subjekto skundą nėra apribotas skirtų sankcijų dydžiu.Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybai priimant skundžiamą nutarimą bei pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą galiojusioje Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje ( 2020m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3142 redakcija) nebuvo tiesiogiai įtvirtintos bazinio baudos dydžio apskaičiavimo taisyklės, apsiribojant kriterijų, pagal kuriuos diferencijuojamos baudos ūkio subjektams, išvardijimu bei nuoroda, jog Vyriausybė patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Tuo pačiu metu galiojęs Aprašas (redakcija, patvirtinta 2022 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1102) dėl bazinio baudos dydžio numatė, jog tais atvejais kai bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto praėjusiais finansiniais metais gautas bendrąsias pasaulines pajamas, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis nustatytomis bendrosiomis pajamomis, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą ir ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę, t. y. nenurodė jokios bazinio baudos dydžio maksimalios ribos, išskyrus Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje už procedūrinius pažeidimus numatytą 1 procento bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais maksimalios baudos ribą. Šiuo metu galiojantis Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 1 punktas ( 2025 12 23 įstatymo Nr. XV-736 redakcija) numato, jog bazinis baudos dydis apskaičiuojamas nustatant ūkio subjekto pardavimo vertę ir šią pardavimo vertę padauginant iš pažeidimo pavojingumo koeficiento ir pažeidimo trukmės koeficiento. Nustatytas bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimo skirti baudos dydžio, numatyto šio įstatymo 36 straipsnio 1–4 dalyse. Atitinkamai šiuo metu galiojusio Aprašo 12 punkte numatyta, jog bazinis baudos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 5–7 dalyse nustatytomis taisyklėmis Darytina išvada, jog šiuo metu galiojantys teisės aktai iš esmės lengvina atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus traukiamų asmenų padėtį tuo aspektu, kad bazinį baudos dydį apriboja 50 procentų maksimalaus už pažeidimą galimos skirti baudos dydžio, nepalikdama Konkurencijos tarybai šiuo baudos dydžio nustatymo etapu diskrecijos nustatyti didesnį bazinį baudos dydį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Konkurencijos įstatyme nustatytos baudos, kurias turi teisę skirti Konkurencijos taryba ūkio subjektams, padariusiems konkurencijos teisės pažeidimus, dėl savo turinio ir prigimties, siekiamų tikslų ir paskirties gali būti prilygintos vadinamai ekonominių sankcijų kategorijai, t. y. tokioms turtinio pobūdžio teisinėms poveikio priemonėms, kurios numatytos Lietuvos Respublikos tabako kontrolės, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymuose. Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad, pavyzdžiui, ekonominio pobūdžio sankcijos (be kita ko, ir baudos) už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus galėtų būti siejamos su administracine atsakomybe, todėl yra artimos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus, o savo dydžiu (griežtumu) gali prilygti ir kriminalinėms bausmėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012, 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-749/2006) Pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit teisės aktai, švelninantys asmens padėtį, galioja atgal, todėl pareiškėjui bauda turėtų būti perskaičiuota pagal dabar galiojančiame Konkurencijos įstatymo 37 straipsnyje nustatytas taisykles. Tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklosčiusių teisinių santykių pasibaigusiais laikyti negalima, nes ginčas iki šiol nagrinėtas administraciniame teisme. Pagal šiuo metu galiojančią Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 4 dalies redakciją maksimalus bazinis baudos dydis būtų 502 037 Eur, ( 1 procentas Bendrovės pardavimo vertės -1004 078 Eur x 0,5). Įvertinus Konkurencijos tarnybos nutarime aptartas lengvinančias aplinkybes - pažeidimo pripažinimą bei pagalbą Tarybai tyrimo metu, bazinis baudos dydis mažintinas atitinkamai 15 procentų ir 5 procentais. Baudos sumą suapvalinus, galutinis baudos dydis būtų 405 400 Eur.Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su tuo, kad Bendrovės veiksmai tyrimo metu turėjo būti vertinami itin reikšmingai prisidėjusiais prie tyrimo terminų ar rezultatų bei būtų suponavę didesnį baudos sumažinimą nei Konkurencijos tarybos pritaikyti 5 procentai.Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Nutarimu Bendrovei paskirta bauda buvo neproporcinga padarytiems pažeidimams ir turėtų būti mažintina, kad Konkurencijos tarybos nutarime abu kliudymo tyrimui epizodai įvertintas kaip vienas pažeidimas ir kt. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina ir Europos Komisijos praktika, kurioje įmonėms buvo skirtos sankcijos už Europos Sąjungos konkurencijos teisės procedūrinius pažeidimus: E.ON Energie byloje įmonei už plombos sugadinimą, kuris įvertintas kaip labai sunkus procedūrinis pažeidimas, skirta 0,14 proc., Suez Environnement Company S.A. byloje už analogišką pažeidimą – 0,065 proc., Energeticky a prumyslovy holding byloje už sunkiu pripažintą pažeidimą, kurį sudarė 2 atskiri incidentai (dėl neatsargumo suteikta prieiga prie užblokuotos elektroninio pašto paskyros ir tyčia nukreipti elektroniniai laiškai į serverį) – 0,25 proc. atitinkamos metinės apyvartos siekiančios baudos.Iš kitos pusės, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013). Vertinant nagrinėjamu atveju pagal dabar galiojančius teisės aktus apskaičiuotos piniginės baudos dydį, pripažintina, kad jis yra pakankamas, kad atgrasytų tiek pačią Bendrovę, tiek ir kitus ūkio subjektus nuo panašaus pobūdžio pažeidimųĮvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Konkurencijos tarybos apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo motyvų pakankamumo, piniginės baudos apskaičiavimo ir jos dydžio yra nepagrįsti, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė tuo metu ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nepažeidė proceso teisės normų. Atsižvelgus į šiuo metu pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant pareiškėjui skirtą baudą iki 405 400Eur.Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai.CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašė sumažinti jam skirtą baudą nuo 810 790 iki 384 050 Eur, bauda sumažinta iki 405 400 Eur, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo skundas buvo patenkintas 90 procentų, todėl tokia patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų dalis jam priteistina iš atsakovo.Pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis advokatų kontorai sumokėjo10 242,65 Eur už skundo rengimą; 3 559,80 Eur – už pasirengimą bylai; 2 371,60 Eur už atstovavimą teismo posėdyje; 169,40 Eur – už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą. Be to, buvo sumokėtas 23,00 Eur žyminis mokestis už skundo padavimą. Už apeliacinio skundo parengimą pareiškėjas advokatų kontorai sumokėjo 5 130,4 Eur , už kitas teisines paslaugas apeliacinės instancijos proceso metu - 3956,70 Eur , taip pat sumokėjo 11 Eur žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą.Šios teisinės paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos 2024 m. I ketvirtį (skundo pirmosios instancijos teismui pateikimo data) , 2024 m. IV ketvirtį ( pirmosios instancijos teismo posėdis ir apeliacinio skundo parengimas) bei 2026 m. III ketvirtį –( rašytinių paaiškinimų bei kitų dokumentų rengimas ir teikimas apeliacinės instancijos teismui) , todėl sprendžiant dėl maksimalaus priteistino išlaidų už teisines paslaugas dydžio, atsižvelgtina į užpraėjusių ketvirčių mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių): 2023 m. III ketvirtį – 2 018,20 Eur , 2024 m. II ketvirtį – 2 196,40 Eur bei 2026 m. I ketvirtį - 2 554,20 Eur.Pagal Rekomendacijas maksimalus advokato darbo užmokesčio už skundo parengimą dydis – 5 045,50 Eur (2 018,20 x 2,5); už pasirengimo bylai 12,25 val. bei 1,40 val. (iš viso: 14 val.) pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje – 3 075 Eur (2 196,40 x 0,1x 14 val.); už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą – 219,60 Eur (2 196,40 x 0,1). Atitinkamai apeliacinės instancijos teisme maksimalus advokato darbo užmokesčio už skundo parengimą dydis – 3733,90 Eur (2 196,40 x 1,7( nes advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme)); už rašytinių paaiškinimų parengimą – 1 021,70 (2 554,20 x 0,4),už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą 255,40 Eur (2 554,20 x 0,1).Palyginus Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius bei pareiškėjo atstovo prašyme nurodytas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidų sumas matyti, jog išlaidų už advokato suteiktas skundo, apeliacinio skundo rengimo bei kitų teisinių paslaugų teikimą apeliacinės instancijos teisme sumos viršija Rekomendacijose numatytą šių teisinių paslaugų maksimalų dydį, o likusios nurodytos advokato suteiktų teisinių paslaugų išlaidos Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių neviršija. Bylos sudėtingumas, apimtis bei kiti Rekomendacijose nurodyti kriterijai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo nagrinėjamu atveju viršyti Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teisėjų kolegija nelaiko jų teisiškai pagrįstais, nes juose tik išreikštas atsakovo subjektyvus požiūris į laiką, reikalingą parengti procesiniams dokumentams ir pasirengti bylos nagrinėjimui.Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjui iš atsakovo priteistina 12 047 Eur bylinėjimosi išlaidų ((5 045,50+3 075+219,60+3 733,90+1 021,70+255,40+23+11)x0,9). Tokio dydžio išlaidas teisėjų kolegija laiko realiai patirtomis, pagrįstomis ir būtinomis, proceso metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas procesinėmis teisėmis būtų naudojęsis nesąžiningai ar nepagrįstai išlaidavęs.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmesti.Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ skundą tenkinti iš daliesLietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1S-170 (2023) „UAB Švyturys-Utenos alus“ paskirtą 810 790 Eur baudą sumažinti iki 405 400 Eur (keturių šimtų penkių tūkstančių keturių šimtų eurų).Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Švyturys-Utenos alus“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 12 047 (dvylika tūkstančių keturiasdešimt septynis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų abiejų instancijų teismuose atlyginimui.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Iveta Pelienė