Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-707-575/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03490-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 23.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. KS-66 (toliau – ir Sprendimas) ir išspręsti klausimą iš esmės.Pareiškėjas paaiškino, kad eina (duomenys neskelbtini) gimnazijos (toliau – ir Gimnazija) direktoriaus pareigas. Komisija Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, 2021–2023 metais pasirašydamas penkiolika įsakymų dėl Gimnazijoje mokytojomis dirbančių savo sutuoktinės R. G. (toliau – ir sutuoktinė) ir dukters J. G. (toliau – ir dukra) darbo santykių ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas, veikė interesų konflikto situacijoje, realizavo savo privatų interesą ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pareiškėjas taip pat pripažintas pažeidusiu pareigą Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti duomenis apie dukters ir sutuoktinės darbovietę bei einamas pareigas. Sprendimu nutarta pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir pasiūlyta Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) merui paskirti asmenį, kuris spręstų su pareiškėjo artimaisiais susijusius darbo klausimus.Pareiškėjas neginčijo Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su jo pasirašytais Gimnazijos vidaus dokumentais, ir pripažino pavėluotai deklaravęs duomenis apie artimųjų darbovietę ir einamas pareigas bei nenusišalinęs nuo atitinkamų dokumentų pasirašymo. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, šie pažeidimai buvo formalūs, nesukėlė neigiamų padarinių ir negalėjo būti pripažinti šiurkščiais. Komisija netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, neišnagrinėjo visų pareiškėjo 2024 m. balandžio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų argumentų ir pernelyg plačiai aiškino Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias pažeidimas pripažįstamas šiurkščiu, kai interesų konflikto aplinkybėmis deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo realizavo savo privatų interesą.Pareiškėjas pabrėžė, kad visi Komisijos vertinti įsakymai priimti vadovaujantis teisės aktais ir Gimnazijos vidaus dokumentais, o jo sutuoktinei ir dukrai nebuvo sudarytos išskirtinės ar palankesnės darbo sąlygos, taikytos išimtys ar suteikta daugiau teisių negu kitiems atitinkamą darbą dirbantiems Gimnazijos darbuotojams. Jam nusišalinus ir tuos pačius įsakymus pasirašius kitam įgaliotam asmeniui, jų turinys bei padariniai būtų buvę tokie patys. Todėl nei pareiškėjas, nei jo artimieji nerealizavo privataus intereso ir negavo naudos, kuria būtų galima pagrįsti pažeidimo pripažinimą šiurkščiu.Pareiškėjas paaiškino, kad nebuvo pakankamai įsigilinęs į Įstatymo reikalavimus, iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nebuvo gavęs rekomendacijų, nebuvo dalyvavęs jos organizuotuose mokymuose šiais klausimais ir manė, jog ryšiams su artimaisiais išviešinti pakanka sutuoktinę bei dukterį nurodyti Savivaldybei kasmet teikiamuose Gimnazijos darbuotojų sąrašuose. Pažeidimus padarė be tyčios ir dėl jų apgailestavo. Komisijai pradėjus tyrimą pareiškėjas išsamiai susipažino su Įstatymu, papildė privačių interesų deklaraciją ir įsipareigojo nusišalinti nuo su artimaisiais susijusių dokumentų pasirašymo. Į šias aplinkybes, neigiamų padarinių nebuvimą ir tai, kad artimieji nebuvo privilegijuojami, turėjo būti atsižvelgta sprendžiant dėl pažeidimo šiurkštumo.Pareiškėjas taip pat teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų nurodyti administracinio sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą bei motyvus. Neatskleidus privataus intereso realizavimo, Sprendimas nėra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, o jo trūkumai trukdo pareiškėjui suprasti priimto sprendimo pagrindus. Netinkamai kvalifikavus veiką, jam kylantys padariniai yra neproporcingi ir nesuderinami su teisingumo, protingumo, sąžiningumo, gero administravimo, įstatymo viršenybės, išsamumo bei skaidrumo principais.Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, todėl pareigos vengti interesų konflikto ir nusišalinti pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti interesų konflikto požymius ir tai, kad asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių šiam konfliktui išvengti. Nebūtina įrodyti, jog privatūs interesai buvo įgyvendinti viešųjų interesų sąskaita. Interesų konfliktas kyla tada, kai asmuo turi rengti, svarstyti ar priimti su jo arba jam artimo asmens privačiais interesais susijusį sprendimą. Tokio sprendimo palankūs, nepalankūs ar neutralūs padariniai savaime nepanaikina pareigos informuoti apie interesų konfliktą ir nusišalinti.Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. pasirašė penkiolika įsakymų, kuriais sprendė sutuoktinės ir dukters darbo santykių klausimus: skyrė priemokas ir premijas, keitė dukters darbo sutartį bei darbo krūvį, tvirtino atostogų grafikus ir suteikė atostogas. Nė vienu iš šių atvejų pareiškėjas neinformavo jį į pareigas skiriančio subjekto apie kilusį interesų konfliktą ir nepareiškė nusišalinimo. Tai patvirtino Savivaldybės pateikti duomenys. Šie pareiškėjo veiksmai buvo nuolatiniai ir sistemingi, o šeši įsakymai buvo susiję vien su dukters darbo santykių klausimais. Dėl suėjusio trejų metų senaties termino Komisija nevertino ankstesnių veiksmų, susijusių su dukters įdarbinimu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.Atsakovas pabrėžė, kad ne kiekvienas Įstatymo pažeidimas savaime yra šiurkštus. Sprendžiant dėl pažeidimo šiurkštumo, vertinami veiksmų pobūdis, turinys, atlikimo aplinkybės, pakartotinumas ir kiti reikšmingi duomenys. Šiuo atveju pareiškėjas buvo suinteresuotas artimųjų turtine ir neturtine gerove, o šį suinteresuotumą realizavo priimdamas sprendimus dėl jų darbo santykių. Sutuoktinei skirtos išmokos gerino ir bendrą šeimos finansinę padėtį, o dukrai pareiškėjas turėjo ir moralinių įsipareigojimų. Privataus intereso realizavimas apima ne tik tiesioginės naudos gavimą, bet ir neturtinių interesų ir moralinių įsipareigojimų įgyvendinimą, netiesioginę naudą ar galimybę ją gauti ateityje. Todėl artimųjų neišskyrimas iš kitų darbuotojų nepaneigia privataus intereso realizavimo.Atsakovas nurodė nekvestionuojantis pareiškėjo įsakymų tikslingumo, tačiau pareiga atlikti tiesiogines tarnybines funkcijas nepanaikina pareigos vengti interesų konflikto. Šių pareigų priešprieša sprendžiama pirmenybę teikiant pareigai nusišalinti. Įstaigos vadovui nustatyta išimtis dėl su juo pačiu susijusių einamųjų vidaus administravimo klausimų neapima nagrinėjamų sprendimų dėl artimųjų. Apie nusišalinimą turi būti pranešta į pareigas skiriančiam subjektui, kuris gali motyvuotai jo nepriimti ir įpareigoti toliau atlikti tarnybines pareigas, tačiau pats pareiškėjas negalėjo nuspręsti šios procedūros netaikyti.Atsakovo vertinimu, nepakankamas Įstatymo išmanymas ar išankstinių rekomendacijų nebuvimas pareiškėjo elgesio nepateisina. Kilus abejonių pareiškėjas galėjo kreiptis į Komisiją dėl konsultacijos ar į Savivaldybės merą dėl išankstinių rekomendacijų, tačiau to nedarė. Įstaigos vadovui taikomi aukštesni veiklos skaidrumo, profesionalumo bei atsakomybės standartai, o sistemingas pareigos nusišalinti nevykdymas kelia abejonių dėl nešališkumo ir mažina pasitikėjimą įstaiga. Šios aplinkybės kartu su privataus intereso realizavimu pagrindžia išvadą, kad Įstatymo pažeidimas buvo šiurkštus.Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl nepakankamo Sprendimo motyvavimo. Sprendime išsamiai aprašyti pareiškėjo priimti sprendimai ir tyrimui reikšmingi faktai, nurodyti įrodymai ir pateiktas jų teisinis vertinimas, įskaitant pažeidimo pripažinimo šiurkščiu pagrindus. Sprendimas turi būti vertinamas kaip vientisas dokumentas. Jo motyvai yra aiškūs ir pakankami, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis neatitinka VAĮ reikalavimų. Atsakovas taip pat laikė Sprendimą proporcingu.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. G. skundą.Teismas nustatė, kad Komisija gavo Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. kovo 18 d. pranešimą. Pranešimas pateiktas atliekant 2023 metų Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo auditą. Teismas taip pat nustatė, kad Gimnazijoje (duomenys neskelbtini) mokytoja nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. dirba pareiškėjo sutuoktinė, o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. – ir dukra. Nors jos yra tiesiogiai pavaldžios direktoriaus pavaduotojai ugdymui, pareiškėjas, kaip Gimnazijos direktorius, pasirašė bendrus įsakymus dėl priemokų ir premijų skyrimo darbuotojams, įskaitant savo artimąsias. Surinkusi papildomus duomenis, Komisija pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo pareigų vengti interesų konflikto, nusišalinti ir deklaruoti privačius interesus vykdymo. Teismas nurodė, kad Gimnazija yra Savivaldybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėjas tyrimui reikšmingu laikotarpiu ėjo jos direktoriaus pareigas. Biudžetinių įstaigų vadovai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, todėl Įstatymo nuostatos pareiškėjui taikomos tiesiogiai ir visa apimtimi. Pareiškėjas, eidamas direktoriaus pareigas, pasirašė šešis įsakymus dėl priemokų ir premijų, susijusius ir su savo artimosiomis: 2023 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. P1-83/P sutuoktinei, kaip ir dar dviem mokytojoms, skirta 100 Eur priemoka; 2023 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. P1-168/P, kuriuo priemokos skirtos 68 mokytojams, dukrai skirta 310 Eur priemoka, sutuoktinei – 400 Eur priemoka, o tos pačios dienos įsakymu Nr. P1-169/P, kuriuo priemokos skirtos keturiems mokytojams, dukrai skirta dar 270 Eur priemoka; 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. P1-192/P premijos skirtos 64 mokytojams, tarp jų dukrai ir sutuoktinei – po 338 Eur; įsakymu Nr. P1-196/P priemokos skirtos keturiems mokytojams, tarp jų dukrai – 277 Eur; įsakymu Nr. P1-197/P priemokos skirtos 71 mokytojui, tarp jų dukrai – 316 Eur, sutuoktinei – 400 Eur.Teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. P1-68/P pareiškėjas papildė dukters darbo sutartį, nustatydamas (duomenys neskelbtini) mokytojos pareigas, o 2023 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. P1-2/P paskyrė ją 9 MT klasės vadove ir klasės vadovo funkcijoms vykdyti nustatė 210 valandų per metus. 2023 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. P1-137/P dukrai nuo 2023 m. spalio 2 d. nustatytas 1,22 etato darbo krūvis, taikant 8,73 koeficientą. 2021 m. gegužės 11 d., 2022 m. gegužės 16 d. ir 2023 m. gegužės 16 d. įsakymais patvirtinti Gimnazijos darbuotojų, įskaitant sutuoktinę ir dukterį, atostogų grafikai ir suteiktos apmokamos atostogos. Teismas nurodė, kad atskirais 2023 m. sausio 25 d., sausio 30 d. ir kovo 2 d. įsakymais spręsti dukters atostogų suteikimo klausimai.Nustatytos aplinkybės leido teismui spręsti, kad pareiškėjas nuolat priimdavo konkrečius sprendimus, tiesiogiai susijusius su sutuoktinės ir dukters darbo santykiais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčijo veikęs interesų konflikto situacijoje ir nenusišalinęs nuo sprendimų dėl artimųjų priėmimo, tačiau nesutiko su pažeidimo pripažinimu šiurkščiu.Aiškindamas Įstatymo 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio nuostatas bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad deklaruojančio asmens privatiems interesams prilyginami jam artimų asmenų privatūs interesai. Interesas gali būti ne tik turtinis, bet ir neturtinis, susijęs su naudos sukūrimu ar prielaidomis jai atsirasti ateityje. Įstatymas skirtas interesų konfliktų prevencijai ir sprendimų nešališkumui užtikrinti, todėl privaloma vengti net šališkumo regimybės.Teismo vertinimu, interesų konfliktas galimas bet kurioje sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo stadijoje. Nusišalinimo pareiga turi būti įgyvendinta nepriklausomai nuo to, ar galutinis sprendimas asmeniui palankus, nepalankus ar neutralus. Tai, kad nusišalinimas gali būti nepriimtas, neatleidžia nuo pareigos jį pareikšti. Pareiškėjas, priimdamas su sutuoktinės ir dukters privačiais interesais susijusius sprendimus, privalėjo nusišalinti, tačiau šios pareigos nevykdė. Teismas pažymėjo, kad Savivaldybės paaiškinimas patvirtina, jog meras nėra gavęs pareiškėjo pareiškimo apie nusišalinimą nuo tokių sprendimų priėmimo.Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog pakako Savivaldybei kasmet teikti darbuotojų sąrašus, kuriuose nurodytos sutuoktinė ir dukra. Toks informacijos pateikimas neprilygsta privačių interesų deklaravimui, o informavimas apie privatų interesą ir jo pagrindu kylantį konfliktą yra tik vienas nusišalinimo procedūros etapų. Teismas nepripažino pagrįstais ir pareiškėjo teiginių, kad su artimosiomis susijusius klausimus sprendė direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o pareiškėjas nusišalindavo. 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V1-126 dėl vadybinės veiklos sričių nustatymo priimtas vėliau, nei Gimnazijoje pradėjo dirbti pareiškėjo sutuoktinė ir dukra. Po jo priėmimo pareiškėjas toliau pats pasirašydavo su jų darbu susijusius įsakymus.Teismas pažymėjo, kad nepakankamas Įstatymo išmanymas ar aiškios nusišalinimo tvarkos Savivaldybėje nebuvimas nekeičia veikos kvalifikavimo, nes vadovui keliami ypač aukšti skaidrumo reikalavimai ir jis privalo išmanyti bei vykdyti Įstatymą.Spręsdamas dėl pažeidimo šiurkštumo teismas vadovavosi Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktu ir pritarė Komisijos išvadai, kad privataus intereso realizavimas reiškia įgyvendinimą to, kuo asmuo asmeniškai suinteresuotas. Privatūs interesai apibrėžiami kaip suinteresuotumas turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar panašaus pobūdžio interesas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo suinteresuotas dukters ir sutuoktinės finansine gerove ir su jų darbu susijusių interesų įgyvendinimu, o priimdamas sprendimus interesų konflikto situacijoje šį interesą realizavo. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad artimosios gavo papildomų išmokų, buvo pakoreguotas dukters darbo krūvis ir suteiktos atostogos. Teismas pažymėjo, kad tai buvo ne pavienis atvejis, o sistemingai atlikti veiksmai.Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, grindžiamus tuo, kad sutuoktinė ir dukra nebuvo išskirtos iš kitų darbuotojų ir joms nebuvo sudarytos išskirtinės darbo sąlygos. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigia nei privataus intereso buvimo, nei jo realizavimo ir neturi reikšmės vertinant pažeidimo šiurkštumą. Tai, kad sprendimai atitiko kitus teisės aktus, taip pat nepanaikina pareigos nusišalinti. Teismas pripažino pagrįsta Komisijos išvadą, kad pareiškėjas, spręsdamas su artimųjų privačiais interesais susijusius klausimus ir nenusišalindamas, realizavo savo privatų interesą, todėl šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas.Vertindamas deklaravimo pareigos vykdymą teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo pateikęs 2020 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. gruodžio 22 d., 2023 m. sausio 13 d. ir 2024 m. balandžio 11 d. privačių interesų deklaracijas. Pirmosiose trijose deklaracijose dukters darbovietė ir pareigos Gimnazijoje nenurodytos. Duomenų apie sutuoktinės darbovietę bei pareigas nebuvo 2020 m. rugsėjo 7 d. deklaracijoje; šie duomenys įrašyti 2021 m. gruodžio 22 d. deklaracijoje, kurioje ryšio pradžios data nurodyta 2003 m. balandžio 1 d. Todėl 2021 m. gegužės 11 d. priimdamas įsakymą dėl atostogų grafiko ir atostogų suteikimo, susijusį ir su sutuoktine, pareiškėjas jos darbovietės dar nebuvo deklaravęs. Duomenis apie dukters darbovietę bei pareigas pareiškėjas nurodė 2024 m. balandžio 11 d., Komisijai jau inicijavus tyrimą.Teismas nurodė, kad deklaracija turi būti tikslinama ar papildoma nedelsiant, bet ne vėliau kaip per Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą nuo naujų deklaruotinų duomenų ar privačių interesų atsiradimo arba deklaruotų duomenų ar privačių interesų pasikeitimo dienos. Kadangi pareiškėjas sprendė su dukters darbu susijusius klausimus, jos darbas pareiškėjo vadovaujamoje Gimnazijoje turėjo būti deklaruotas kaip interesų konfliktą galinti sukelti aplinkybė. Pareiškėjui šios pareigos laiku neįvykdžius, Komisija pagrįstai konstatavo Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 7 straipsnio pažeidimą, o dėl duomenų apie sutuoktinės darbovietę ir pareigas laiku nedeklaravimo – Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 straipsnio pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas deklaravimo pažeidimų ir kitų Sprendimo dalių atskirais argumentais neginčijo. Todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisakė.Dėl pasekmių proporcingumo teismas pažymėjo, kad Komisijos Sprendimu sankcija pareiškėjui nebuvo paskirta; asmenims, pripažintiems pažeidusiais Įstatymą, taikomi Įstatymo 23 straipsnyje nustatyti apribojimai. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie leistų pripažinti šias pasekmes neproporcingomis nagrinėjamoje situacijoje.Teismas taip pat nenustatė VAĮ 10 straipsnio reikalavimų pažeidimo, nes Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas bei priemonių taikymo motyvai, neapsiribota vien nuorodomis į teisės aktus.Teismas sprendė, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.III.Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nenustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė atitinkamus įrodymus. Todėl teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų. Teismas nepagrįstai pritarė Komisijos pateiktam plečiamajam Įstatymo nuostatų aiškinimui ir nekonstatavo nurodytų Sprendimo trūkumų.Pareiškėjas pripažįsta formalų Įstatymo pažeidimą, tačiau nesutinka, kad pažeidimas yra šiurkštus. Nei Komisija, nei teismas konkrečiai neįvardijo, kokį privatų, ypač neturtinį, interesą pareiškėjas realizavo. Bendros Įstatymo nuostatos, teismų praktikos citatos ir lingvistinis žodžio „realizuoti“ aiškinimas neatskleidžia, koks konkretus privatus interesas šiuo atveju buvo realizuotas. Nesant šių duomenų, išvada apie šiurkštų pažeidimą grindžiama prielaidomis, o Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų faktinio bei teisinio pagrindimo ir motyvavimo reikalavimų.Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad priimdamas įsakymus atliko tik tai, ką pagal teisės aktus bei faktines darbo aplinkybes privalėjo atlikti kaip darbdavio atstovas, ir neviršijo privalomų veiksmų apimties. Sutuoktinė ir dukra gavo tik joms teisėtai priklausančias išmokas bei garantijas, nebuvo privilegijuotos ir negavo jokios papildomos ar perteklinės turtinės arba neturtinės naudos. Kitam įgaliotam asmeniui priėmus sprendimus, jų turinys ir padariniai būtų buvę identiški. Savivaldybė, kaip Gimnazijos steigėja, nebuvo pareiškusi pastabų ar priekaištų dėl darbuotojų darbo užmokesčio, kitų su juo susijusių išmokų ar socialinių garantijų. Artimųjų neišskyrimas iš kitų darbuotojų ir išskirtinių sąlygų nesudarymas, priešingai nei sprendė teismas, yra reikšmingi vertinant pažeidimo šiurkštumą.Pareiškėjo vertinimu, Komisija ir teismas neatsižvelgė į įrodymų visumą bei jo 2024 m. balandžio 16 d. paaiškinimus. Pareiškėjas nebuvo pakankamai įsigilinęs į Įstatymo nuostatas, nebuvo gavęs Savivaldybės rekomendacijų, nebuvo dalyvavęs jos organizuotuose mokymuose ir manė, kad artimi ryšiai tinkamai atskleisti Savivaldybei teikiamuose darbuotojų sąrašuose. Pareiškėjas teigia pažeidimą padaręs be tyčios, dėl jo apgailestauja, o pradėjus tyrimą deklaraciją papildė ir nusišalina nuo visų su sutuoktine ir dukra susijusių dokumentų pasirašymo.Pareiškėjas pažymi, kad atsakomybę nustatančių normų plečiamasis aiškinimas pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir gero administravimo principus bei konstitucinį teisinės valstybės principą. Sprendimo motyvavimo trūkumai yra esminiai, nes trukdo suprasti, kokiais individualiais faktais grindžiamas privataus intereso realizavimas. Pirmosios instancijos teismas į šį esminį argumentą tinkamai neatsakė.Pareiškėjas ginčija Sprendimo padarinių proporcingumą. Pripažinus pažeidimą šiurkščiu, jam trejus metus nuo Komisijos Sprendimo priėmimo taikomi apribojimai būti skatinamam, priimamam, perkeliamam, skiriamam ar renkamam į lygiavertes arba aukštesnes pareigas įstaigoje ar įstaigų sistemoje, kurioje dirba. Tokie apribojimai yra pernelyg sunkūs, nes jo veiksmai nesukėlė neigiamų padarinių, o nei pats, nei artimieji negavo daugiau, negu jiems priklausė. Vienodo sunkumo padarinių taikymas jam ir asmenims, gavusiems realios bei įrodytos naudos pažeidžiant Įstatymą, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principų.Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Atsakovas sutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad Komisijos Sprendime išsamiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės bei pateiktas jų teisinis vertinimas, o pozicija dėl pareiškėjo argumentų papildomai paaiškinta atsiliepime į pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Apeliaciniame skunde iš esmės kartojamas nesutikimas su pažeidimo pripažinimu šiurkščiu, tačiau nepateikiama argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą.Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, nors pripažįsta padaręs formalų Įstatymo pažeidimą ir dėl jo apgailestauja, prašo panaikinti visą Sprendimą. Tai, atsakovo vertinimu, prieštarauja paties pareiškėjo pozicijai.Atsakovas nurodo vertinęs pareiškėjo elgesį interesų konflikto situacijoje, o ne jo, kaip Gimnazijos vadovo, įgaliojimus priimti personalo valdymo sprendimus. Priimdamas su artimųjų darbu susijusius įsakymus pareiškėjas privalėjo aiškiai išreikštais valiniais veiksmais vengti interesų konflikto ir nusišalinti, tačiau to nepadarė. Todėl nuorodos į kitų teisės aktų laikymąsi, sprendimų būtinumą ir artimųjų neprivilegijavimą nepaneigia nustatyto pažeidimo.Atsakovas pabrėžia, kad Įstatymo reikalavimai yra formalaus pobūdžio, todėl jų pažeidimui konstatuoti nebūtina nustatyti tiesioginės naudos atsiradimo ir priežastinio ryšio tarp veiksmo bei tokios pasekmės. Privataus intereso realizavimas reiškia įgyvendinimą to, kuo asmuo suinteresuotas, o Įstatymas privačiais interesais laiko suinteresuotumą turtine ar neturtine nauda, moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą ar kitą panašų interesą. Atsakovo teigimu, toks interesas gali būti realizuotas netiesiogiai, neatsiradus konkrečių naudingų padarinių, taip pat būti susijęs su galimybe naudą gauti ateityje. Dėl to pareiškėjo argumentai apie papildomos naudos negavimą nesudaro pagrindo panaikinti Komisijos ar pirmosios instancijos teismo sprendimų.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu pareiškėjas pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Įstatymo reikalavimus, nes veikdamas interesų konflikto situacijoje nenusišalino nuo sprendimų dėl Gimnazijoje dirbančių sutuoktinės ir dukters darbo santykių ir realizavo savo privatų interesą.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pritarė Komisijos išvadai, kad pareiškėjas, nenusišalindamas nuo su artimųjų darbo santykiais susijusių įsakymų priėmimo, realizavo savo privatų interesą, nes artimosioms buvo skirtos piniginės išmokos, pakoreguotas dukters darbo krūvis ir suteiktos atostogos. Teismo vertinimu, išmokų teisėtumas, artimųjų neišskyrimas iš kitų darbuotojų ir pareiškėjo nurodytos subjektyvios aplinkybės nepaneigė pažeidimo šiurkštumo. Teismas taip pat nenustatė Sprendimo motyvavimo trūkumų ar padarinių neproporcingumo.Pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta formalų Įstatymo pažeidimą, tačiau ginčija jo šiurkštumą. Jo teigimu, nei jis, nei artimosios privataus intereso nerealizavo: įsakymai atitiko teisės aktus, artimosios gavo tik tai, kas joms priklausė, nebuvo privilegijuotos, o kitas įgaliotas asmuo būtų priėmęs tokius pačius sprendimus. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Komisija ir teismas plečiamai aiškino atsakomybę nustatančias normas, neįvardijo konkretaus realizuoto privataus intereso, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, o teismas netinkamai įvertino įrodymus. Trejų metų apribojimus jis laiko neproporcingais, nes neigiamų padarinių nekilo, pažeidimas padarytas be tyčios, o pradėjus tyrimą deklaracija papildyta ir nuo su artimaisiais susijusių sprendimų nusišalinama.Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl byla nagrinėjama neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys draudžia deklaruojančiam asmeniui dalyvauti priimant su jo privačiais interesais susijusius sprendimus ir įpareigoja pareikšti nusišalinimą. Pareiškėjui, kaip savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovui, šie reikalavimai taikomi, o sutuoktinė ir dukra yra jam artimi asmenys (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 7 punktas). Pagal Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktą pažeidimas pripažįstamas šiurkščiu, kai interesų konflikto aplinkybėmis deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo realizavo savo privatų interesą. Įstatymų leidėjas Įstatyme neapibrėžė, kas laikytina „realizavimu“. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios sąvokos vartojimo Įstatyme kontekstą, sprendžia, kad šis terminas vartojamas bendrinėje lietuvių kalboje įprasta reikšme, kuri Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nusakoma žodžiais „(į)vykdyti, įgyvendinti“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, elektroninis leidimas, ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/realizuoti). Normoje vartojama būtojo kartinio laiko forma „realizavo“ rodo, kad turimas omenyje jau įvykęs faktas, o ne vien siekis ar galimybė gauti naudą. Todėl Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas šiurkštaus pažeidimo požymis laikomas įrodytu, kai konkrečiais duomenimis nustatoma, kad interesų konflikto aplinkybėmis deklaruojančio asmens ar jam artimo asmens privatus interesas buvo faktiškai įgyvendintas, t. y. pasiektas šį interesą tenkinantis rezultatas. Vien dalyvavimo priimant su privačiais interesais susijusį sprendimą ir pareigos nusišalinti nevykdymo savaime nepakanka privataus intereso realizavimui konstatuoti. Kita vertus, nebūtina nustatyti, kad pasiekta nauda buvo neteisėta ar didesnė nei kitiems asmenims suteikta nauda arba kad nešališkas sprendimo priėmėjas tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų priėmęs kitokį sprendimą.Pažymėtina, kad privataus intereso buvimas ir jo realizavimas netapatintini. Privatus interesas – tai deklaruojančio asmens ar jam artimo asmens suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda ar kitas Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas interesas, o interesų konfliktas kyla tada, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Todėl pareigos nusišalinti pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti interesų konfliktą ir tai, kad asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių jam išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A-1423-756/2022 38 ir 43 punktai). Šis išaiškinimas pateiktas taikant ankstesnės redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, tačiau jo laikomasi ir taikant dabartinį Įstatymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-148-822/2025 30–32 punktus). Tokiam pažeidimui konstatuoti nėra reikšminga, ar priimtas sprendimas asmeniui naudingas (ten pat, 30 punktas), taip pat ar nusišalinimo pareigą pažeidęs asmuo pasiekė norimą rezultatą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013). Tačiau Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktas pažeidimo pripažinimą šiurkščiu pagal šį pagrindą sieja būtent su tuo, kad privatus interesas buvo realizuotas, t. y. pasiektas jį tenkinantis rezultatas (šios nutarties 46 punktas).Komisija Sprendime nurodė, kad privataus intereso realizavimas turi būti siejamas „ne tik su realia ar tiesiogine nauda sprendimo priėmimo metu, bet ir su netiesiogine nauda, kuri gali atsirasti dėl sprendimo priėmimo, bei su ketinimais ar galimybe naudą gauti ateityje“, o pirmosios instancijos teismas pritarė Komisijos išaiškinimui, kad privataus intereso realizavimas reiškia įgyvendinimą to, kuo asmuo asmeniškai suinteresuotas. Šis aiškinimas tikslintinas tiek, kiek realizavimas siejamas vien su ketinimu ar galimybe gauti naudą ateityje. Teismų praktikoje iš tiesų nurodyta, kad privatus interesas gali būti ir nematerialus, nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A-1423-756/2022 37 ir 46 punktai; 2025 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-148-822/2025 31 punktas). Tačiau šie išaiškinimai pateikti vertinant privataus intereso buvimą ir interesų konflikto kilimą, todėl savaime nepagrindžia Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyto papildomo požymio – privataus intereso realizavimo. Šiam požymiui konstatuoti būtina nustatyti konkretų privatų interesą tenkinantį rezultatą, kuris gali pasireikšti ir konkrečios turtinės teisės suteikimu, nors išmoka pagal ją būtų mokama ateityje (šios nutarties 46 punktas). Priešingu atveju pareigos nusišalinti pažeidimas būtų nepagrįstai sutapatintas su šiurkščiu pažeidimu pagal šį pagrindą, nors Įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse šiems pažeidimams nustatyti skirtingi teisiniai padariniai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės–gruodžio mėnesiais pasirašė šešis įsakymus dėl priemokų ir premijų skyrimo, kuriais sutuoktinei skirta iš viso 1 238 Eur, o dukrai – 1 511 Eur. Tai 2023 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. P1-83/P, 2023 m. lapkričio 23 d. įsakymai Nr. P1-168/P ir Nr. P1-169/P bei 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymai Nr. P1-192/P, Nr. P1-196/P ir Nr. P1-197/P. Šios aplinkybės nustatytos pagal įsakymus ir jų priedus, nurodytos Sprendime bei pirmosios instancijos teismo sprendime ir pareiškėjo neginčijamos. Pareiškėjas neginčija ir to, kad artimosios išmokas gavo, tik teigia, jog jos gavo tai, kas joms priklausė.Šiais įsakymais pareiškėjo artimosioms suteiktos konkrečios turtinės teisės į nustatyto dydžio pinigines išmokas, kurias jos ir gavo. Tai yra pasiektas jų turtinį interesą tenkinantis rezultatas, o ne vien suinteresuotumas ar galimybė ateityje gauti naudą. Kadangi pareiškėjas šiuos sprendimus priėmė interesų konflikto situacijoje ir nenusišalino, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytas privataus intereso realizavimo požymis. Todėl pažeidimas pagrįstai pripažintas šiurkščiu. Apeliacinio skundo argumentai dėl plečiamojo atsakomybę nustatančių normų aiškinimo yra nepagrįsti.Pareiškėjas pabrėžia, kad išmokos atitiko darbo apmokėjimą reglamentuojančias nuostatas ir artimosios nebuvo išskiriamos iš kitų darbuotojų. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktas nereikalauja, kad realizavus privatų interesą gauta nauda būtų neteisėta ar didesnė nei kitų asmenų gauta nauda; nereikia nustatyti ir žalos viešiesiems interesams. Pavyzdžiui, 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. P1-192/P sutuoktinei ir dukrai skirtos tokio paties 338 Eur dydžio premijos kaip ir daugeliui kitų mokytojų, tačiau vienodas premijų dydis nepaneigia privataus intereso realizavimo. Dėl tos pačios priežasties išvados nekeičia ir tai, kad Savivaldybė neturėjo pastabų dėl darbuotojų darbo apmokėjimo. Pareiškėjo argumentas, kad kitas vadovas būtų priėmęs tokius pačius sprendimus, taip pat nepaneigia privataus intereso realizavimo. Kaip nurodyta šios nutarties 46 punkte, nebūtina nustatyti, kad nešališkas sprendimo priėmėjas tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų nusprendęs kitaip – pakanka, kad privatų interesą tenkinantis rezultatas pasiektas sprendimu, kurį pats deklaruojantis asmuo priėmė veikdamas interesų konflikto situacijoje. Nusišalinimo procedūra skirta tam, kad tokių klausimų nespręstų pats suinteresuotas asmuo. Pareiškėjas turėjo pareikšti nusišalinimą jį į pareigas skiriančiam subjektui – Savivaldybės merui, kuris galėjo nusišalinimą priimti arba motyvuotu rašytiniu sprendimu nepriimti ir įpareigoti toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalys). Ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusi Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis neleido priemokų, išmokų skyrimo ir kitų pagal esmę panašių mokėjimų klausimams taikyti joje nustatytos pareigos nusišalinti išimties, skirtos su pačiu įstaigos vadovu susijusiems einamiesiems vidaus administravimo klausimams. Be to, ši išimtis neapima sprendimų dėl vadovo artimųjų. Byloje nėra duomenų, kad prieš priimdamas ginčo įsakymus pareiškėjas būtų pareiškęs nusišalinimą.Šios išvados nekeičia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020. Joje, taikant ankstesnę įstatymo redakciją, vertintas interesų konflikto buvimas ir draudimo naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti laikymasis, ligoninės vadovui priimant sprendimus dėl priedų ir priemokų didelėms gydytojų grupėms, į kurias pateko ir jis pats. Nurodyta, kad būtina įvertinti, ar vadovui ir jo gydytojų grupei nustatytas kitoks (didesnis) apmokėjimas nei kitiems, ar tam buvo teisėtas pagrindas ir ar įsakymai buvo paties vadovo inicijuoti, ar priimti įgyvendinant kitų teisės subjektų sprendimus (84–85 punktai). Šie kriterijai taikyti sprendžiant, ar vadovo sprendimai buvo susiję su jo privačiais interesais ir ar jis naudojosi pareigomis asmeninei naudai gauti. Be to, nagrinėjamai situacijai artimesnėje byloje, kurioje įmonės vadovas skyrė priedus ir vienkartines išmokas bei tvirtino atostogų prašymus toje pačioje įmonėje dirbančiam sūnui, pažymėta, kad pareiga nusišalinti kyla nepaisant to, ar sprendimai priimti vien artimo asmens, ar ir kitų darbuotojų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-925-822/2018 30 ir 32 punktai). Šioje byloje interesų konfliktas ir nenusišalinimas neginčijami, o pažeidimo šiurkštumas grindžiamas paties pareiškėjo pasirašytais įsakymais, kuriais išmokos skirtos artimosioms. Pareiškėjo teiginys, kad jis vykdė darbo apmokėjimą reglamentuojančias nuostatas, savaime nereiškia, kad išmokų skyrimo klausimą buvo išsprendęs kitas teisės subjektas.Pareiškėjas taip pat teigia, kad Sprendime neįvardytas konkretus realizuotas privatus interesas, todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, vertinama, ar jo turinio trūkumai yra esminiai, t. y. ar jie, vertinant akto adresato požiūriu, sukliudė jam suprasti savo teisių ir pareigų pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei veiksmingai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-126-575/2025 38 punktas ir jame nurodytas 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Sprendime nurodyti pareiškėjo priimti įsakymai, jų datos, numeriai, turinys, artimosioms skirtų išmokų dydžiai ir taikytos Įstatymo nuostatos. Sprendime pareiškėjo interesas siejamas su artimųjų finansine gerove ir su jų darbu susijusių interesų įgyvendinimu; taip pat konstatuota, kad jos gavo finansinės naudos. Taigi Sprendimo faktinis ir teisinis pagrindas bei konkretus turtinis interesas buvo atskleisti. Tuo ši byla skiriasi nuo atvejo, kai Komisijos sprendime nebuvo įvardyta, kaip galėjo pasireikšti asmens privatus interesas ir galima asmeninė nauda jam ar jo artimam asmeniui, ir dėl to sprendimas pripažintas neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-148-822/2025 38 ir 41 punktai). Pareiškėjo procesiniai argumentai taip pat rodo, kad jis šiuos pagrindus suprato ir galėjo juos ginčyti. Šioje nutartyje tikslinamas tų pačių Sprendime nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas, nepateikiant naujo faktinio pagrindo. Todėl pernelyg platus privataus intereso realizavimo aiškinimas šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.Dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendimo padariniai neproporcingi, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytų trejų metų apribojimų turinį ir trukmę nustatė įstatymų leidėjas, todėl Komisija neturėjo teisės jų sutrumpinti ar pakeisti. Vis dėlto tai neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti pareiškėjo argumentus dėl padarinių proporcingumo. Nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas šiurkščiu grindžiamas konkrečių piniginių išmokų skyrimu artimosioms, pareiškėjui veikiant interesų konflikto situacijoje. Nenusišalinimo atvejai kartojosi daugiau kaip dvejus su puse metų ir apėmė penkiolika įsakymų. Todėl nėra pagrindo pareiškėjo elgesį prilyginti pavieniam formaliam pažeidimui, nesukėlusiam jo artimųjų turtinius interesus tenkinančių padarinių. Kadangi konkretus artimųjų turtinis interesas buvo realizuotas, pareiškėjo nurodomas palyginimas su asmenimis, kurie, pažeisdami Įstatymą, gavo realios naudos, nesudaro pagrindo konstatuoti lygiateisiškumo principo pažeidimą.Teisėjų kolegija įvertino pareiškėjo nurodomą tyčios nebuvimą, nepakankamą Įstatymo išmanymą, Savivaldybės rekomendacijų negavimą, vėlesnį deklaracijos papildymą, nusišalinimą ir apgailestavimą. Pareiga nusišalinti nustatyta pačiame Įstatyme, o pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, privalėjo ją vykdyti ir be išankstinių rekomendacijų. Artimųjų nurodymas Savivaldybei teikiamuose darbuotojų sąrašuose taip pat neatstojo nei privačių interesų deklaravimo, nei nusišalinimo. Pareiškėjo nurodomas vėlesnis tinkamas pareigų vykdymas nepanaikina ankstesniais sprendimais realizuoto turtinio intereso. Šios aplinkybės savaime nepaneigia privataus intereso realizavimo, kuriuo grindžiamas pažeidimo kvalifikavimas pagal Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktą. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir pasikartojimą, jos nesudaro pagrindo Įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytų padarinių taikymo laikyti neproporcingu. Todėl pareiškėjo argumentai dėl padarinių sunkumo nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.Asmens pripažinimas pažeidusiu Įstatymą gali lemti ir kituose įstatymuose nustatytus deklaruojantiems asmenims taikomus apribojimus ir draudimus (Įstatymo 23 straipsnio 6 dalis), tačiau jų taikymas pareiškėjui nėra šios bylos dalykas. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pažeidimas pagrįstai pripažintas šiurkščiu. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, patikslinus jo motyvus, paliktinas nepakeistas (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Ričardas PiličiauskasEgidijus ŠileikisSkirgailė Žalimienė