Kauno apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-637-954/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23235-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.1; 1.2.14.1.2.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1Kauno apygardos teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,nuteistojo KAL1 gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirta jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu KAL1 skirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę įskaityta visa ar iš dalies KAL1 atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir juo įskaitytus laikotarpius.Šiuo nuosprendžiu kaltu pripažintas ir nuteistas ir KAL2, tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia. Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybėsKAL1 nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ir KAL2 2025 m. liepos 2 d. apie 17.19 val. Pramonės pr. 25, Kaunas, veikdami bendrininkų grupėje, iš UAB ,,SPORTLAND LT“ priklausančios parduotuvės ,,Sportland Outlet“, atvirai, matant parduotuvės darbuotojams, pagrobė svetimą UAB ,,SPORTLAND LT“ priklausantį turtą, o būtent: įėję į parduotuvės vidų, prekybos salėje nuo drabužių stovo pagrobė vieną striukę ,,Didriksons W Ronja Fullzi“ – 99,95 Eur vertės, vieną striukę ,,UAW Strm Session UBD JRT“ – 200,00 Eur vertės, vieną džemperį ,,Nike W Isighll TT FT MOY“ – 84,95 Eur vertės, vieną džemperį ,,TBL W Brucm“ – 69,95 Eur vertės, vieną striukę ,,NB W Candi Parka“ – 129,90 Eur vertės, vieną striukę ,,Converse W Retro CFZ-GPR“ – 74,99 Eur vertės, vieną džemperį ,,Nike W NSW Street Ls Crop“ – 64,99 Eur vertės, vieną džemperį ,,UAW Unstoppable FLC“ – 110,00 Eur vertės, vieną džemperį ,,NBW Meat Grid Malf Zip“ – 90,00 Eur vertės, vieną džemperį ,,TBL W Brushed Back“ – 69,95 Eur vertės, vienus marškinėlius ,,Under Armour“ – 45,00 Eur vertės, vienus marškinėlius ,,Nike“ – 74,99 Eur vertės, iš viso bendrais veiksmais pagrobė prekių už 1 114,67 Eur ir UAB ,,SPORTLAND LT“ padarė bendrą 1 114,67 Eur turtinę žalą.Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad KAL1 veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Praeityje ne kartą teistas, taip pat už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, ne kartą baustas administracine tvarka. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pastovios gyvenamosios vietos neturi, nei psichiatro, nei psichologo nekonsultuotas. Nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vogė, nes buvo deportuotas iš kitos šalies ir neturėjo Lietuvoje tinkamų gyventi dokumentų, tačiau tokia aplinkybė jokia prasme jo neteisėto elgesio nepateisina. Kriminalinė kaltinamojo praeitis tik atskleidžia ir patvirtina jo neigiamas nuostatas įstatymų laikymosi požiūriu. Be kita ko, akivaizdu, jog vagystės buvo tapusios kaltinamojo gyvenimo būdo dalimi. Įvertinus visa tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimo bausmė.Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymaiNuteistasis KAL1 apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių 2026 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje pakeisti ir sušvelninti jam skirtą bausmę arba atidėti jos vykdymą. Skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas rėmėsi tik pardavėjų parodymais, kurie prieštaringi jo parodymams. Jis pripažino savo kaltę, tačiau teismas to neįvertino ir skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti ir, jeigu teismas nematys galimybės sumažinti pačią bausmę, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, vadovaujantis BK 75 straipsniu. Prokurorė prašė atmesti KAL1 skundą.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistojo KAL1 apeliacinis skundas atmetamas.Analizuojamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami. Nuteistasis KAL1 nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti arba atidėti jos vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-1073/2020, 2K-125-689/2021, 2K-155-489/2023). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę KAL1, apylinkės teismas atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad individualizuodamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog veikdamas tiesiogine tyčia jis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Tai pat vertino jo asmenybę – praeityje ne kartą teistas, taip pat už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, ne kartą baustas administracine tvarka; nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, pastovios gyvenamosios vietos neturi, pakaltinamas. Konstatavęs, kad KAL1 prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos veikos buvo tik formalus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs, kad vagystės yra tapusios nuteistojo gyvenimo būdo dalimi, teismas sprendė, jog KAL1 skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo, KAL1 anksčiau teistas 11 kartų. Paskutiniais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais jis pripažintas kaltu padarius BK 178 straipsnio 1, 2, 5 dalyse numatytas nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis per penkerių metų laikotarpį eilę kartų baustas už smulkias vagystes iš parduotuvių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį. Iš šių aplinkybių, kaip konstatuota ir apylinkės teismo, yra akivaizdu, jog nuteistasis yra itin linkęs nusikalsti, nėra linkęs keisti pasirinkto nusikalstamo gyvenimo būdo, susirasti legalaus pragyvenimo šaltinio ir tokiu būdu užsitikrinti pastovias pajamas, nors yra pakankamai jauno darbingo amžiaus. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai. Nuteistasis skunde pažymi, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tačiau skirdamas bausmę apylinkės teismas neatsižvelgė į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas sprendė, jog nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis yra formalus, kadangi KAL1 situaciją vertino paviršutiniškai per asmeninę patyrimų prizmę, nerodant neabejotino gailesčio. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu tik tada, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo laikomas nuoširdžiu tuomet, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, teikia nukentėjusiajam pagalbą, jo atsiprašo, pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, nesutikdamas su inkriminuotu veikimu bendrininkų grupėje. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu KAL1 savo kaltę pripažino, tačiau nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neprisimenantis, savo veiksmus vertino kaip nesąmonę, vogė, nes reikėjo pinigų. Apeliaciniame skunde jis, be kita ko, nurodė, kad yra pasiryžęs išmokėti civilinį ieškinį, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad būtų atlyginta bent dalis priteisto civilinio ieškinio. Skundą nagrinėjantis teismas, remdamasis bylos duomenimis, vertina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis nesiekė, jog būtų nustatytos veikos aplinkybės, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką nulėmė ne nuoširdus gailėjimasis dėl savo nusikalstamų veiksmų, ne jų kritiškas vertinimas, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Toks kaltės pripažinimas ir gailestis, priešingai nei tai vertina nuteistasis, laikytini deklaratyviais veiksmais, kurie negali būti pripažįstami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apylinkės teismo sprendimas nustatyti didesnį nei šios bausmės rūšies minimumas, tačiau mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmės dydį atitinka BK 61 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimo taisykles. Kaip jau minėta, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, KAL1 teistas 11 kartų, tame tarpe ir už panašaus bei analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl jam paskirta bausmė – nei jos rūšimi, nei dydžiu – nelaikytina akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Bausmė yra neišvengiama už įstatymu uždraustos veikos padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Įvertinus nuteistojo teistumų istoriją ir nenorą keistis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kitos bausmės rūšies paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Už šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu nuteistajam skirta bausme. Bausmės subendrintos vadovaujantis bausmių bendrinimo taisyklėmis, nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, bausmių bendrinimo pažeidimų nenustatyta. Nuteistojo skunde taip pat prašoma atidėti bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą svarstyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir neatidedant bausmės savo sprendimą motyvuoti (BK 75 straipsnio 9 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismas šio klausimo nesvarstė. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, vertinamos aplinkybės turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra teisiamas ne pirmą kartą, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat yra ne kartą baustas administracinio nusižengimų kodekso nustatyta tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, taigi nesistengia keisti savo teisei priešingo elgesio ir dėl savo elgesio nesigaili, neatlygino civilinio ieškinio, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Nuteistasis nėra vertas teismo pasitikėjimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos KAL1 atžvilgiu netaikytinos. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra individualizuota teisingai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar jos vykdymą atidėti pagrindų nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :atmesti nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėjai Algirdas Giedraitis Odeta Gruodienė Aušra Vingilė