Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios NUT1 skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistosios prašymas dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NUT1 Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteista 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos pradžią skaičiuojant nuo bausmės faktinio atlikimo pradžios. NUT1 Marijampolės apylinkės teismui pateikė prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 338 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atidėti įsiteisėjusio Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio vykdymą, motyvuodama tuo, kad po Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. kovo 6 d. nutarties, kuomet jos analogiškas prašymas buvo atmestas, atsirado naujos reikšmingos aplinkybės, kurios patvirtina, kad šiuo metu egzistuoja išimtinė situacija ir būtinybė taikyti BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, t. y. 2026 m. kovo 19 d. įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje, kuriuo nustatyta, kad mažamečio vaiko E. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su ja (motina NUT1 ). Taip pat konstatuota, jog vaiko tėvas A. Z. faktiškai nedalyvauja vaiko priežiūroje, auklėjime ir išlaikyme, su šeima negyvena, vaiko neaugina ir jo priežiūros neperima. Tuo tarpu nuteistoji viena augina ne tik mažametį E. Z. bet ir dar du nepilnamečius vaikus – (duomenys neskelbtini) metų dukrą bei (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Ir neturi artimųjų ar kitų asmenų, galinčių užtikrinti mažamečio vaiko priežiūrą jos laisvės atėmimo metu.Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi nuteistosios NUT1 prašymą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atmetė, konstatuodamas, jog pakartotinai pateiktame prašyme nurodytos aplinkybės iš esmės nekeičia anksčiau teismo įvertintos situacijos. Nuteistoji neįrodė BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui būtino papildomo faktinio kriterijaus – išskirtinių aplinkybių, keliančių grėsmę būtent mažamečio E. Z. interesams.Nesutikdama su Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi, nuteistoji NUT1 pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį ir atidėti bausmės vykdymą iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki kol mažamečiui vaikui E. Z. sueis 3 metai arba teismo nuožiūra kitam, trumpesniam terminui, iki išnyks būtinybė atidėti įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymą.Skunde nuteistoji teigia, kad apylinkės teismas abstrakčiai ir formaliai atmetė jos prašymą nurodydamas vienintelį argumentą – išskirtinių aplinkybių, keliančių grėsmę mažamečio vaiko interesams neįrodymą. Pasak nuteistosios, teismas pernelyg siaurai pritaikė ir aiškino teisės normą, numatytą BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl neįvykdė pareigos tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą, nepagrįstai suvaržė nuteistosios procesinės teisės, pažeidė mažamečio vaiko interesus bei formaliai įvykdė teisingumą.Skunde cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir Konstitucinius principus nurodoma, kad formalus įstatymų taikymas nulemia teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Nuteistosios įsitikinimu, nėra būtina nustatyti kad tik šiuo konkrečiu atveju ir tik šiam mažamečiui vaikui, šios konkrečios bausmės vykdymo metu augant bei vystantis pačiu pažeidžiamiausiu savo amžiaus metu (iki 3 metų), būnant laisvės atėmimo vietoje kartu su mama dar turi atsirasti kažkokios neigiamos priežastys. Tokia teismo pozicija ne tik, kad yra itin formali bei nepagrįsta, bet ir žalinga mažo vaiko atžvilgiu, nesudarant jam galimybės augti bent iki 3 metų amžiaus laisvės sąlygomis.Skunde nuteistoji pažymi, jog pats apylinkės teismas nurodė, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nėra gavusi jokių pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus. Tuo tarpu mažamečio vaiko nenori ir negali paimti auginti kitas teisėtas globėjas, t. y. tėvas. Ji viena augina ir išlaiko mažametį vaiką – E. Z. bei kitus du savo nepilnamečius vaikus. Mažamečio vaiko E. Z. tėvas gyvena atskirai, nesirūpina vaiko auklėjimu ir ugdymu, jo neaugina ir kol kas materialiai neišlaiko. Be to tarptautinės rekomendacijos ir EŽTT praktika skatina valstybes ieškoti alternatyvų laisvės atėmimui tiems tėvams, kurie yra pagrindiniai vaiko prižiūrėtojai, kad būtų išvengta vaiko augimo įkalinimo įstaigoje, kadangi net Konstitucijoje vaikystė yra įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama vertybė, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Ir šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtu atsižvelgiama pirmiausiai į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaida juos pažeisti.Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos teisėje reglamentuotas mažamečio vaiko gyvenimas kartu su nuteistu tėvu (praktiškai – motina) ne laisvės atėmimo vietoje iki tam tikro amžiaus, leidžiantis užtikrinti jo teisę į šeimos ryšius ir tinkamą raidą pirmaisiais gyvenimo metais.Atsiliepimų į nuteistosios NUT1 skundą negauta.Nuteistosios NUT1 skundas atmetamas.Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundo ir skundžiamos nutarties argumentus, daro išvadą, jog Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartis netenkinti nuteistosios NUT1 prašymo atidėti nuosprendžio vykdymą yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo.BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas, kai nuteistasis, kuriam tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai, turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimo ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas). Anot Konstitucinio Teismo, „<...> BPK 338 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos susidaryti situacijoms, kai spręsdamas klausimą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo vien dėl tos aplinkybės, kad nėščioji arba turintis mažamečių vaikų asmuo, kuriam tėvų valdžia neapribota, laisvės atėmimu yra nuteisti už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, teismas net ir nustatęs, kad neatidėjus nuosprendžio vykdymo gali susidaryti tokios išskirtinės aplinkybės, kurios sukeltų grėsmę gimsiančio vaiko ar nuteistojo turimo mažamečio vaiko interesams, inter alia teisei gimti ir vystytis saugioje, be kita ko, nekeliančioje grėsmės sveikatai aplinkoje, negalės, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, nenusižengdamas iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo, vaiko interesų pirmumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo byloje ir šitaip įvykdyti teisingumo“ (2025 m. gruodžio 23 d. nutarimo 24 punktas). Tai reiškia, kad teismas neturi teisinės pareigos visais atvejais atidėti nuosprendžio vykdymą, jeigu nuteistasis, kuriam tėvų valdžia neapribota, turi vaiką iki trejų metų. Kitaip tariant, vien nuteistojo vaiko iki trejų metų turėjimas nėra pakankamas pagrindas atidėti nuosprendžio vykdymą. BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nuosprendžio vykdymą teismas gali atidėti (net ir tais atvejais, kai asmuo nuteistas laisvės atėmimu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą) tada, kai (jeigu), įvertinęs visas turinčias reikmės bylos aplinkybes, padaro išvadą, kad, konkrečiu atveju neatidėjus nuosprendžio vykdymo, gali susidaryti tokios išskirtinės aplinkybės, kurios sukeltų grėsmę nuteistojo turimo vaiko iki trejų metų interesams, be kita ko, vystytis saugioje, nekeliančioje grėsmės sveikatai aplinkoje.Pažymėtina, kad išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą atidėti nuosprendžio vykdymą pagal BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra susijusios išimtinai su nuteisto turimo vaiko iki trejų metų, bet ne kitų asmenų, interesais. Todėl paties nuteistojo, jo šeimos narių (pavyzdžiui, kitų turimų vaikų) ar kitų asmenų interesai, tiek, kiek jie nėra susiję su vaiko interesais, neturi reikšmės sprendžiant dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Taip pat pareigą pagrįsti tokių išskirtinių aplinkybių egzistavimą turi (nuteistasis ir (ar) jo gynėjas), prašantis atidėti nuosprendžio vykdymą šiuo pagrindu, todėl nepagrįstais laikytini nuteistosios skundo argumentai, jog apylinkės teismas formaliai ir abstrakčiai atmetė jos prašymą atidėti nuosprendžio vykdymą. Priešingai, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas išsamiai įvertino visas nuteistosios NUT1 prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. tiek civilinėje byloje nustatytas, tiek susijusias su tuo, kad nuteistoji viena augina vaikus ir neturi artimųjų ar kitų asmenų, galinčių jais pasirūpinti, taip pat įvertino ir nuteistosios sūnaus sveikatos būklę. Šiuo atveju aukštesnysis teismas nenustatė, kad apylinkės teismas būtų kokių nors nuteistosios prašyme nurodytų aplinkybių neįvertinęs, jas įvertinęs netinkamai ar dėl jų nepasisakęs. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistosios NUT1 lūkesčių nedaro jo neteisėtu ir nepagrįstu.Nagrinėjamu atveju, nuteistoji NUT1 nei skunde apygardos teismui, nei prašyme apylinkės teismui nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, galinčių sukelti grėsmę jos sūnaus E. Z., gimusio (duomenys neskelbtini) , interesams (vystytis saugioje, nekeliančioje grėsmės aplinkoje ar kt.), išskyrus tai, jog ji viena augina mažametį sūnų. Tuo tarpu kitų nuteistosios vaikų, kuriems šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, interesai, sprendžiant dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu reikšmės neturi.Aukštesnysis teismas neabejoja, kad pirmaisiais gyvenimo metais vaiko ir motinos ryšys turi ypatingą reikšmę vaiko raidai, jo asmenybės formavimuisi. Tačiau dėl šios priežasties Lietuvos įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę motinai auginti vaiką kartu, net ir tuo atveju, kai motina privalo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tuomet vaikas gyvena kartu su motina bausmės atlikimo vietoje ir tai reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnyje.Bausmės atlikimo vietoje, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) kalėjime, veikia vaikų (kūdikių) namai, kuriuose sudarytos sąlygos motinoms atliekančios laisvės atėmimo bausmę pačioms auginti ir prižiūrėti vaikus, kol jiems sueis treji metai, t. y. vaikui augti ir vystytis saugioje ir grėsmės nekeliančioje aplinkoje. Taip pat BVK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčios motinoms laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas gali leisti gyventi laisvės atėmimo vietų įstaigai ar pačioms šioms nuteistosioms priklausančiose, nuomojamose arba kitu teisėtu būdu jų naudojamose netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose, jeigu jos atitinka tam tikras nuostatas.Be to įvertinusi byloje esančius duomenis susijusius su nuteistosios NUT1 sūnaus E. Z. sveikata (nustatyta (duomenys neskelbtini)) ir tuo pagrindu nuteistajai išduotu nedarbingumo pažymėjimu matyti, jog jokio aiškaus pagrindo skubiai (neatidėliotinai) medicininei pagalbai ar manymui, kad nuteistosios sūnaus būklė yra sunki ir jam neišvengiamai būtina atlikti kokius nors medicininius tyrimus ir (ar) taikyti gydymą konkrečioje specializuotoje gydymo įstaigoje nėra nustatyta. Tuo tarpu, esant poreikiui ne tik nuteistajai NUT1 , bet ir jos sūnui E. Z. būtų suteikta reikalinga medicinos pagalba ne tik (duomenys neskelbtini) kalėjime, bet ir specializuotose Lietuvos gydymo įstaigose.Taigi, apygardos teismas neturi pagrindo išvadai, jog kuriuo nors aspektu (duomenys neskelbtini) kalėjime vaikui, augančiam kartu su nuteista motina, sąlygos yra nesaugios, keliančios grėsmę jo sveikatai ar kaip kitaip iš esmės pažeidžiančios jo interesus, todėl įvertinus visas skundo išnagrinėjimui turinčias reikšmės aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sukeltų grėsmę nuteistosios NUT1 turimo vaiko iki trejų metų – E. Z. – interesams, be kita ko, vystytis saugioje, nekeliančioje grėsmės sveikatai aplinkoje, jeigu nuosprendžio vykdymas nuteistajai NUT1 nebūtų atidėtas. Dėl to nuteistosios NUT1 skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymint, kad vien nuteistosios noras ir cituojami Konstituciniai principai bei teismų praktika, kuri nėra analogiška šiai situacijai, nesudaro pagrindo nuteistosios NUT1 skundą tenkinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,