- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-07
- Bylos Nr.
- 1A-349-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00262-2023-3
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- IST2, UAB „ IST1 “, Wish print
- Nukentėjusysis
- NKA1
- Civilinis ieškovas
- NKA1
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės,
išteisintajam IST2 , jo gynėjai ir išteisintosios UAB „ IST1 “ atstovei advokatei Birutei Marijai Židonienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
IST2 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
UAB „ IST1 “ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Civilinio ieškovo NKA1 civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Cadillac Escalade“, VIN: (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuspręsta panaikinti.
Priteista IST2 naudai iš valstybės 3 060 Eur (trys tūkstančiai šešiasdešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteista UAB „ IST1 “ naudai iš valstybės 2 280 Eur (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
IST2 ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – nuspręsta, panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės IST2 ir UAB „ IST1 “ buvo kaltinami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, tuo, kad IST2 ir UAB „ IST1 “, atstovaujama direktoriaus, kartu ir akcininko IST2 , kuris bendrovei pradėjo vadovauti nuo 2022 m. sausio 5 d. ir turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, IST2 veikiant juridinio asmens UAB „ IST1 “ naudai ir interesais, o UAB „ IST1 “ veikiant savo ir savo direktoriaus bei akcininko naudai, apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2023 m. sausio 30 d., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, IST2 , būdamas UAB „ IST1 “ direktoriumi ir akcininku, sutaręs su NKA1 už 10 000 Eur iš jo nupirkti automobilį „Cadilac Escalade“, VIN:(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjęs už jį 3 000 eurų avansą NKA1 atstovaujančiam asmeniui LUD2 , 2023 m. vasario 6 d. apie 17.27 val., atvykęs į LUD2 priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), apgaule paprašydamas dokumentų jų sutikrinimui, įgijo iš LUD2 transporto priemonės „Cadilac Escalade“, VIN:(duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentus – 2022 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 20 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), jų negrąžindamas, 2023 m. kovo 9 d., apie 11.20 val. iš LUD4 priklausančių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), kur buvo remontuojamas automobilis, tralu išgabeno transporto priemonę „Cadilac Escalade“, VIN:(duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir nesumokėjęs automobilio pardavėjui likusios sutartos sumos, t. y. 7 000 Eur, tokiu būdu apgaule savo ir savo atstovaujamos UAB „ IST1 “ naudai įgijo NKA1 priklausantį turtą – automobilį „Cadilac Escalade“, VIN:(duomenys neskelbtini), 10 000 eurų vertės, padarant nukentėjusiajam NKA1 7 000 eurų turtinę žalą. Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 14 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatavo, kad IST2 ir UAB „ IST1 “ veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Teismas akcentavo, kad automobilio perleidimas buvo vykdomas per juridinius asmenis, naudojant oficialius apskaitos ir muitinės dokumentus, o atsiskaitymai buvo bent iš dalies įvykdyti. Tai paneigia esminį sukčiavimo sudėties požymį – apgaulę, kaip tyčinį klaidinimą siekiant neteisėtai užvaldyti svetimą turtą. Teismas padarė išvadą, kad IST2 veikė manydamas, jog sudaro teisėtą pirkimo–pardavimo sandorį, o kilęs nesutarimas dėl galutinės kainos, automobilio būklės ar atsiskaitymo tvarkos vertintinas kaip šalių tarpusavio civilinis ginčas.
Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Rita Poškienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: IST2 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, 1 metus iš jų taikant intensyvią priežiūrą, įpareigojant IST2 per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. viešųjų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Pripažinti UAB „IST1“ kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 120 MGL (6000 Eur.) baudą, paskelbiant per informacines priemones bei priteisti NKA1 bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai) ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu, o paviršutiniškai, nelygindamas surinktų duomenų vienų su kitais, nesistengdamas įsigilinti į tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė - neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo mėn. nukentėjusysis NKA1, tarpininkaujant LUD2, JAV aukcione įsigijo automobilį „Cadillac“. Automobilio pargabenimą iš JAV organizavo LUD2. Automobilis buvo pargabentas 2022 m. sausio mėn. Kadangi nukentėjusiojo tuo metu nebuvo Lietuvoje, automobilis buvo pastatytas LUD2 tėvų kieme (duomenys neskelbtini). Neradęs kas galėtų automobilį jam sutvarkyti, 2022 m. rugsėjo mėn. NKA1 nusprendė jį parduoti. Automobilio pardavimu rūpintis taip pat pavedė LUD2. IST2, pamatęs LUD2 kieme stovintį automobilį „Cadillac“, juo susidomėjo, sukontaktavo su LUD2 bei nusprendė jį įsigyti. Buvo sutarta automobilio kaina 10 000 eurų, taip pat sutarta, kad pinigai bus sumokėti per 2 kartus. IST2 už automobilį sumokėjo viso 3 000 eurų rankpinigių. Automobilis buvo nevažiuojantis, todėl LUD2 sutarė su LUD4, kad šis sutvarkys automobilį. Su IST2 buvo sutarta, kad kol bus tvarkomas automobilis, jis LUD2 sumokės likusius pinigus už automobilį. Tačiau IST2 likusių pinigų nesumokėjo ir iš meistro, kuris tvarkė automobilį, jį pasiėmė be LUD2 žinios.
Skundžiamą nuosprendį teismas iš esmės motyvavo tuo, kad šiuo atveju tarp IST2 ir UAB „ IST1 “ bei nukentėjusiojo NKA1 yra susiklostę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Nors IST2 dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, tačiau liudytojų LUD2, LUD6 parodymų bei kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų pakanka pagrįstai išvadai apie jo bei UAB „ IST1 “ kaltumą padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padaryti.
Sutiktina su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra susiklostę sutartiniai civiliniai santykiai dėl automobilio pirkimo - pardavimo. Tačiau nesutiktina su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sutartiniai civiliniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius. Priešingai nei teigiama nuosprendyje, prieš turto savininką NKA1 bei jį atstovaujantį LUD2 buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė, turinti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl automobilio „Cadillac“ perdavimo IST2.
Iš liudytojo LUD2 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (kurie iš esmės buvo patvirtinti ir teisminio nagrinėjimo metu) matyti, kad automobilio dokumentus IST2 iš LUD2 gavo būtent panaudodamas apgaulę, t. y. paskambinęs LUD2, jis nurodė, kad turi likusius pinigus už automobilį ir atvažiuoja dokumentų ir raktų. Atvažiavęs paprašo parodyti dokumentus, teigia, kad prieš paduodamas pinigus nori apžiūrėti ar viskas gerai supildyta, o LUD2 padavus dokumentus, juos įmeta į savo mašiną, pinigų LUD2 neperduoda ir išvažiuoja. Tuo tarpu antras raktas nuo automobilio lieka pas LUD2. Liudytojo LUD2 parodymus iš dalies patvirtino liudytojas LUD6 , kad matė ir girdėjo, jog prie garažo durų kalbasi IST2 su LUD2. IST2 garsiu tonu pasakė „duok dokumentus, noriu sutikrinti, ar gerai supildyti“. Kalba buvo apie automobilio „Cadillac Escalade“ pirkimo-pardavimo dokumentus, sutarties sutikrinimą. Jis matė, kad LUD2 jam dokumentus padavė į rankas. IST2 paėmė dokumentus, peržiūrėjo ir pradėjo su LUD2 agresyviai kalbėti. Išgirdęs agresyvų toną jis iš balkono IST2 pasakė: „ką tu čia gąsdini, ką tu čia grasini“. IST2 su dokumentais nusisuko ir nuėjo į savo automobilį, sėdo ir išvažiavo. Paskui LUD2 jam pasakė, kad IST2 jam neatidavė pinigų apie 6 000 eurų.
LUD2 nurodytas aplinkybes, kad už automobilį visi pinigai nebuvo sumokėti bei kad IST2 pilnai neatsiskaitęs už automobilį jį užvaldė apgaulės būdu patvirtina ir LUD2 pateiktas jo susirašinėjimas su IST2 „Messenger“ programėlėje. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2023 m. vasario 6 d. LUD2 rašo IST2, kad dabar yra, kad rakto jam dabar vieno užteks, paduos, kai atsiskaitys. 2023 m. vasario 7 d. LUD2 kelis kartus prašo IST2 pinigų už „Cadillac“, IST2 jam atsako, kad jei jis kiš nagus prie mašinos turės baudžiamąją bylą, perspėja, kad LUD2 daro daug klaidų, nurodo, kad viską jam pasakė, koks sprendimas, pinigai jau sumokėti, viskas apšnekėta, dabar viskas priklauso nuo jo (LUD2). LUD2 atsako IST2, kad šis nori pyktis. Toliau iš susirašinėjimo suprantama, kad kalba eina apie tai, kad 2023 m. vasario 6 d. jų pokalbį girdėjo LUD6. IST2 LUD2 rašo, kad liudytojas girdėjo, kad jie šneka dėl detalių trūkumo, nurodo, kad mašina jau parduota, kad čia jo tokia kasdienybė, tokios situacijos tik ne su mašinom, bet jo tipo žmonėm, kad matosi, jog jis (LUD2) visai neturi teisinio išprusimo. Toliau nurodo, kad liudininkai jo (LUD2) suinteresuota pusė, mašina ne jo buvo pagal nuosavybę ir fb žinutė su kažkokiais kodais (veidukas su šypsenėle), kad gali dar daug jo (LUD2) klaidų vardinti. LUD2 paprašius atvežti pinigus, IST2 atsako, kad mato, jog jis (LUD2) tikrai yra neišprusęs. Toliau rašo, kad jis (LUD2) jį reketuoja. LUD2 atsako, kad jis IST2 nereketuoja, kad jis laikosi susitarimo, o jis (IST2) ne. Iš tolesnio susirašinėjimo matyti, kad galimai kalbama apie automobilio trūkumus, detales remontui. 2026 m. vasario 14 d. LUD2 IST2 rašo, kad jei šią savaitę nebus likusių 6 100 eurų už mašiną, bus rašomas pareiškimas. IST2 atsakydamas prašo gražinti antrus raktus, nurodo, kad priešingu atveju traktuos kaip vagystę.
Nors skundžiamame nuosprendyje teismas priėjo išvados, kad visame susirašinėjime nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų nuo pat pradžių siekęs apgaule užvaldyti automobilį ar klaidinęs kitą sandorio šalį dėl savo ketinimų, kad priešingai ginčas kilo jau vykdant susitarimą – dėl likusios kainos sumokėjimo, automobilio būklės ir šalių tarpusavio įsipareigojimo, kad kaltinamasis ne tik neneigė sandorio fakto, bet ir komunikavo apie jo sąlygų vykdymą bei galimus sprendimo būdus, tačiau su tokia teismo išvada nesutiktina. Priešingai, iš susirašinėjimo matyti, kad iš LUD2 pasiėmęs automobilio dokumentus, sekančią dieną LUD2 paprašius sumokėti likusius pinigus, IST2 LUD2 pagrasina, kad jei jis kiš nagus prie mašinos turės baudžiamąją bylą, pašaipiai teigia, kad LUD2 teisiškai neišprusęs, kad mašina jau parduota, ji yra ne jo nuosavybė, kad LUD2 daro daug klaidų, o jam tokios situacijos yra kasdienybė, iš ko darytina išvada, kad IST2 iš anksto buvo apgalvojęs ir nusprendęs visų pinigų už mašiną nemokėti. Dalį pinigų sumokėjo tik norėdamas įgyti LUD2 pasitikėjimą, pasiimti iš jo automobilį ir dokumentus bei tokiu būdu automobilį užvaldyti.
Nesutiktina ir su skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju civilinio teisinio ginčo pobūdį patvirtina aplinkybės, jog: kaltinamasis atliko dalinius mokėjimus už automobilį, organizavo automobilio remontą, sumokėjo už remonto darbus, vėliau automobilį įregistravo „Regitroje“; taip pat IST2 pateiktas 2022 m. gruodžio 20 d. pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, kad jis faktiškai atliko mokėjimą UAB ,,A.“‘ už automobilį „Cadillac“, tą pačią dieną išrašyta PVM sąskaita-faktūra, pagal kurią UAB „A.“ pardavė automobilį UAB „IST1“ už 2 150 eurų, kas rodo, kad sandoris buvo įformintas oficialiais buhalteriniais dokumentais.
Priešingai nei konstatuoja teismas, dalį pinigų, IST2 sumokėjo tik norėdamas įgyti LUD2 pasitikėjimą, įtikinti jį, kad sandoris įvyks bei pasiimti iš jo automobilį, už automobilio tvarkymą mokėjo, nes automobilį remontavo sau, o „Regitroje“ automobilį įregistravo apgaulės būdu iš LUD2 gavęs dokumentus bei siekdamas visiškai jį užvaldyti. Teismo minimi IST2 pateikti dokumentai (2022 m. gruodžio 20 d. pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, kad jis faktiškai atliko mokėjimą UAB „A.“ už automobilį „Cadillac“, tą pačią dieną išrašyta PVM sąskaita-faktūra, pagal kurią UAB „A.“ pardavė automobilį UAB „ IST1 “ už 2 150 eurų) tik patvirtina LUD2 parodymus, iš kurių matyti, kad sutarus dėl automobilio pirkimo – pardavimo, manydamas, kad sandoris bus sąžiningas bei pasitikėdamas IST2, žinodamas, kad dokumentų tvarkymas užtruks, jis kreipėsi į UAB „I.“, kad jie galėtų sutvarkyti pirkimo dokumentus, t. y. išrašytų sąskaitą- faktūrą IST2 įmonės UAB „IST1“ vardu, bei IST2 siekį įgyti automobilį, pradėti juo disponuoti, tačiau nepaneigia IST2 galimos apgaulės.
IST2 siekį apgaule užvaldyti automobilį, patvirtina ir aplinkybė, kad antras automobilio raktelis liko pas LUD2. 2026 m. vasario 6 d. IST2 atvykimo pas LUD2 tikslas buvo ne grąžinti likusius pinigus už automobilį, kaip paskambinęs LUD2 teigė IST2, o būtent apgaulės būdu (nurodant, kad atvyksta grąžinti pinigų ir pasiimti dokumentų bei antro raktelio) gauti automobilio dokumentus.
Nors nuosprendyje teismas pažymi, kad automobilio paėmimas iš dirbtuvių (duomenys neskelbtini), savaime nepatvirtina apgaulės požymių, kadangi automobilis kaltinamajam buvo perduotas su savininko žinia vykdant pirkimo-pardavimo susitarimą, tačiau pažymėtina, kad automobilį IST2 LUD2 perdavė, tik todėl, kad juo pasitikėjo. Be to, IST2 leido automobilį nutransportuoti iki jo pažįstamo LUD4 dirbtuvių, jokios kalbos apie leidimą IST2 visiškai disponuoti automobiliu savo nuožiūra tarp LUD2 bei IST2 nebuvo.
Sutiktina ir su teismo išvada, kad vėlesnis atsisakymas sumokėti likusią pinigų sumą, galimai buvo grindžiamas ir automobilio techninės būklės trūkumais, tačiau pažymėtina, kad LUD2 automobilio būklės nuo IST2 nenuslėpė, IST2 žinojo, kad automobilis yra nevažiuojantis, kad jam reikalingas remontas, šią aplinkybę IST2 patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tačiau automobilį vis tiek pirko. Be to, net ir darant prielaidą, kad sandorio vykdymo eigoje kilo ginčas dėl automobilio techninės būklės, IST2 privalėjo vykdyti susitarimą, o manydamas, kad automobilio pirkimo - pardavimo sandoriu jam buvo padaryta žala, turėjo teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, o ne galutinai neatsiskaitęs su pardavėju savavališkai pasiimti automobilį.
Nors inkriminuota sukčiavimo nusikalstama veika šiuo atveju reiškėsi civiliniuose teisiniuose santykiuose, t. y. IST2 bei LUD2 kaip NKA1 atstovui sutarus dėl automobilio pirkimo – pardavimo, ko pasėkoje NKA1 dėl neteisėtų IST2 veiksmų neteko 7 000 Eur sumos, tačiau nustatytų aplinkybių visumoje IST2 veiksmuose konstatuotinas nusikalstamas pobūdis. Pažymėtina, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Civiliniai teisiniai santykiai neturi būti painiojami su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021).
Atsiliepimas
Nukentėjusiojo NKA1 atstovė advokatė Irina Beleškienė pateikė atsiliepimą į prokurorės apeliacinį skundą, kuriame prašė šį skundą tenkinti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės: NKA1 įsigijo automobilį Cadillac JAV aukcione ir sumokėjo už automobilį 5628 JAV dolerių; automobilis buvo atgabentas į Lietuvą; NKA1 per savo patikėtinį LUD2 automobilį pardavinėjo už 13 000,00 EUR sumą; IST2, žinodamas kam priklauso automobilis ir kokia yra automobilio pardavimo kana bei automobilio būklė, susitarė su NKA1 patikėtiniu LUD2 dėl automobilio įsigijimo už 10 000 Eur sumą; NKA1 automobilio išmuitinimo procedūrai buvo pasitekta įmonė, suteikusi automobilio gabenimo paslaugą, UAB „A.“; UAB „A.“ vardu buvo užpildyta 2021 m. gruodžio 30 d. deklaracija, kurioje nurodyta, kad automobilio siuntėjas/eksportuotojas yra „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas/deklarantas UAB „A.“, šalies siuntėjas „US“, automobilis: „Cadillac Escalade“, baltas, 2013 m., VIN: (duomenys neskelbtini), 6200 CMQ, benzinas, 296 KW, su defektais; LUD2 prašymu UAB „A.“, atlikdama muitinės tarpininko paslaugas, išrašė 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „ IST1 “ nuo UAB „A.“ dėl automobilio „Cadillac“ pardavimo UAB „ IST1 “ už 2 150 eurų ir 2022 m. gruodžio 20 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą IST2 nuo UAB „A.“ dėl 2 150 eurų sumokėjimo už „Cadillac“; IST2 sumokėjo už automobilį 3 000 Eur avansą; Žadėdamas atsiskaityti IST2 apgaulės būdu iš LUD2 gavo automobilio dokumentus ir įregistravo automobilį VĮ „Regitra“; IST2 atsisakė sumokėti likusią automobilio kainą – 7 000 Eur.
Formaliai galima tvirtinti, kad IST2 veikė, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, ir galimai tarp šalių kilo tik civilinis ginčas dėl automobilio. Tačiau IST2 veiksmai nelaikyti sąžiningo asmens veiksmais dėl kelių aspektų. Ir būtent šių aspektų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad IST2 akivaizdžiai sukčiavo.
Pirma, IST2 visada buvo žinoma, kad automobilis priklauso ne UAB „A.“ ir automobilio kaina, už kurią IST2 ketino įsigyti automobilį, yra 10 000 Eur. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu IST2 šias aplinkybes nuslėpė. Ikiteisminio tyrimo metu IST2 parodė, kad <...2022 metais lapkričio ar tai gruodžio mėnesį, tiksliai nepamena, jo įmonė „IST1“ iš įmonės „A.“ įsigijo automobilį „Cadillac“ galimai už 2 200 eurų. Automobilis yra 2012 ar tai 2013 metų, be valstybinių numerių, įmonės vardu dar neregistruotas, nes yra remontuojamas. Automobilį pamatė prie savo kaimyno LUD2, kurio pavardė galimai LUD2, namų, tai buvo 2022 metais galimai lapkritį, tiksliai datos nepamena. Paklausus apie automobilį, LUD2 pasakė, kad automobilis yra parduodamas. Dar LUD2 sakė, kad automobilis priklauso įmonei „A.“, o jis yra tos įmonės atstovas, todėl tą automobilį parduoda jis...>.
IST2 ir UAB „ IST1 “ kaltes nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu IST2 parode, kad „pas kaimyną LUD2 kieme pamatė stovintį automobilį „Cadillac“ ir užsimanė jį įsigyti. 2022 m. su LUD2 sukomunikavus. Sis norėjo jį parduoti už 12 000 Eur. tačiau galiausiai sutarta suma buvo 10 000 eurą. 6 000 eurų LUD2 buvo paduota grynais, o 2150 eurų. kaip įmonė, sumokėjo papildomai, apie 1000 eurų buvo sumokėta LUD4 , kur turėjo būti daromas automobilio remontas. Kaltinamasis nurodo dėl sumokėtų pinigų patyręs apie 1 1000 eurų nuostolio ir dar papildomai yra sumokėjęs apie 13 000 eurų, kad automobilis galėtų būti eksploatuojamas. Kaltinamasis nedalyvavo automobilio nuvežime pas“.
Galima daryti pagrįstą išvadą, kad pirminių parodymų metu IST2 akivaizdžiai melavo apie automobilio įsigijimo aplinkybes, teigdamas, kad automobilis buvo įsigytas iš UAB „A.“ už 2 200 Eur sumą. Vėliau, kai byla buvo perduota nagrinėti teismui, IST2 pakeitė parodymus ir neneigė faktinių aplinkybių, kad automobilio kaina buvo 11 000 EUR. Antra, IST2 niekada nesiėmė jokių veiksmų dėl nuostolių atlyginimo, nors teigė, kad UAB „ IST1 “ patyrė nuostolius dėl netinkamos kokybės automobilio. IST2 neneigė, kad nėra atsiskaitęs už automobilį. IST2 nurodė, kad automobilis turėjo trūkumų, kuriuos jis taisė, jo vadovaujama įmonė UAB „ IST1 “ dėl to patyrė 13 000 Eur nuostolių.
Netinkamos kokybės automobilį įgijusio savininko teisės yra ginamos teisme. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas reikalavimams dėl gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų trūkumų pareikšti skaičiuojamas nuo daiktų atgabenimo į paskirties vietą dienos.
Jeigu IST2 būtų sąžiningas įgijėjas, įgijęs netinkamos kokybės automobilį bei dėl tokio sandorio UAB „ IST1 “ būtų patyrusi 13 000 Eur nuostolių, tiek IST2 , tiek ir UAB „ IST1 “ būtų pradėję ginti savo pažeistas, reikalaudamos iš automobilio savininko nuostolių atlyginimo, automobilio kainos sumažinimo arba kitų veiksmų, numatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, atlikimo. Tačiau nei IST2 , nei UAB „ IST1 “ jokių veiksmų nesiėmė. Apie patirtus nuostolius dėl automobilio įsigijimo tapo žinoma tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.
Trečia, IST2 apgaule išviliojo automobilio dokumentus iš LUD2 . Tačiau nuosprendyje nėra pasisakyta kaip teismas vertina šią faktinę aplinkybę. Teismas apskritai nepasisako dėl automobilio dokumentų paėmimo aplinkybių vertinimo: 1) ar automobilio dokumentai iš LUD2 buvo paimti teisėtai; 2) ar buvo tarp IST2 ir LUD2 susitarimas juos pasilikti; 3) kokiu pagrindu jie nebuvo grąžinti LUD2 . Jeigu dokumentai buvo paimti tik laikinam susipažinimui, tai jų pasilikimas ir panaudojimas registracijai yra viena svarbiausių apgaulės aplinkybių. Šios aplinkybės teismas iš esmės neaptarė.
Teismas sukčiavimo požymius vertino fragmentiškai, atskirai nagrinėdamas IST2 atliktus mokėjimus, jo užsakytą automobilio remontą ir automobilio techninius trūkumus, tačiau nevertino visos IST2 veiksmų sekos kaip vientisos apgaulingo turto užvaldymo schemos. NKA1 vertinimu, IST2 neteisėtas dokumentų paėmimas iš LUD2 , pasyvus IST2 elgesys po automobilio įsigijimo nereikalaujant mažinti automobilio kainą arba atlikti kitus veiksmus patvirtina aplinkybę, kad IST2 padarė nusikalstamą veiką - sukčiavo. Taip pat NKA1 įsitikinimą, kad IST2 sukčiavo sustiprina ir ta aplinkybė, kad IST2 keitė savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
Tiek LUD2 parodymai, tiek ir IST2 bei LUD2 vėlesnis susirašinėjimas patvirtina, kad IST2 , gavęs iš LUD2 automobilio dokumentus, žinodamas, kad jis nėra atsiskaitęs už įsigytą automobilį, net neketino už automobilį atsiskaityti ir ėmėsi aktyvių veiksmų - įregistravo automobilį AB „Regitra“ bei grasino LUD2 teismais, pašaipiai vadino jį teisiniu neišmanėliu. Tokiu būdu IST2 patvirtino, kad jis suvokė, jog automobilį įregistravo kaip įmonės nuosavybę sukčiaudamas. O sukčiavimo schema IST2 buvo sugalvota, kai IST2 pareikalavo, kad LUD2 pasirūpintų automobilio dokumentais. Dėl sukčiavimo IST2 nekėlė klausimų dėl 2022 m. gruodžio 30 d. UAB „A.“ PVM sąskaitoje-faktūroje įrašytos 5 kartus mažesnės automobilio kainos, nors yra akivaizdu, kad įsigyjant automobilį įmonės vardu ir atsiskaitant įmonės pinigais, sandorio kaina neturi būti nuslėpta. Dėl sukčiavimo IST2 nekėlė nuostolių už netinkamos kokybės įsigytą automobilį atlyginimo klausimo.
Pažymėtina ir tai, kad IST2 , pripažindamas faktą, jog už automobilį nėra atsiskaitęs su NKA1 , nesiėmė jokių veiksmų šiam teisiniam ginčui užbaigti civiline tvarka. Priešingai, IST2 bandė įtikinti teismą, kad už automobilį visiškai atsiskaitė su LUD2 , o jau LUD2 galimai neperdavė pinigų NKA1 . IST2 , tikindamas, kad davė LUD2 6 000 Eur grynaisiais pinigais, jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė. Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad IST2 veiksmuose yra sukčiavimo požymių, todėl Nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis IST2 ir UAB „ IST1 “ atžvilgiu.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis IST2 ir išteisintųjų atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinis skundas atmetamas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl IST2 ir UAB „ IST1 “ nekaltumo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokurorės apeliacinio skundo ir nukentėjusiojo atstovės advokatės atsiliepimo argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir pripažindamas, kad IST2 ir UAB „ IST1 “ veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių, bei juos išteisindamas pagal minėtą straipsnį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.
Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, ir (arba) sąmoningas situacijos sudarymas, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Aptariama apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnį, svarbu nustatyti ir patį apgaulės turinį, būtent: ar apgaulė naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti, ar apgaulė naudojama dėl kitokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012; 2K-7-255/2012; 2K-7-27-746/2015; Nr. 2K-433-507/2016, 2K-145-495/2021). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-697/2025, 2K-120-489/2026 ).
Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, taip pat taikytinas pirmiau nurodytas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos). Ši sąlyga yra susijusi su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-697/2025).
Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra nustatytas (įrodytas) esminis BK 182 straipsnyje įtvirtintos sukčiavimo nusikalstamos veikos apgaulės požymis. Byloje nustatyta, kad NKA1 LUD2 JAV aukcione įsigijo automobilį „Cadillac“. Automobilio pargabenimą ir remontą pavedė atlikti LUD2. Parvežtas automobilis buvo pastatytas LUD2 tėvų kieme. LUD2 įvertinęs atvežtą automobilį suprato, kad neturi galimybių jį suremontuoti. NKA1 ieškojo meistrų pats, tačiau nerado, todėl nusprendė automobilį parduoti. Automobilio pardavimu rūpintis pavedė LUD2, kurio tėvų kieme minimas automobilis ir stovėjo. IST2 , pamatė ir susidomėjo automobiliu „Cadillac“, nusprendė jį įsigyti. LUD2 ir IST2 sutarė automobilį parduoti/pirkti. Iš karto IST2 už automobilį sumokėjo 3 000 eurų rankpinigių, o likę pinigai turėjo būti sumokėti per tą laiką kol automobilis bus remontuojamas, nes jis buvo nevažiuojantis. LUD2 sutarė su LUD4 , kad pastarasis sutvarkys automobilį. IST2 dar automobilį remontuojant paėmė iš LUD2 automobilio dokumentus. LUD4 automobilį sutvarkė kiek galėjo (nevisiškai) ir šį automobilį iš jo pasiėmė IST2 . Liudytojas LUD4 patvirtino, kad IST2 jam sakė, jog tai jo automobilis ir pats LUD2 sakė, kad automobilis yra IST2 ir, kad jį atvyks pasiimti savininkas. IST2 pasiėmęs dokumentus ir automobilį, likusios pinigų dalies už automobilį nesumokėjo.
Įvertinus išteisintojo IST2 parodymus matyti, kad jis su LUD2 tarėsi, kad už automobilį mokama 10 000 Eur ir, kad automobilis būtų paruoštas eksploatacijai. Taip pat išteisintasis nurodė, kad LUD2 padavė ne 3 000 Eur, o 6 000 Eur avanso. Atsisakymą už automobilį sumokėti likusią sumą grindžia tuo, kad nuvykęs pas automobilio meistrą LUD4 suprato, jog automobilio remontas yra didžiulė problema, nors LUD2 buvo jam sakęs, kad nedaug darbo reikia padaryti. Automobilį nuvežus pas LUD4 taisyti, pastarasis pasakė, kad automobilis yra su pažeista rėmo konstrukcija ir negali būti eksploatuojamas. Tokios būklės automobilis, jokios ekspertizės nepraeitų. Todėl IST2 pasakė LUD2 , kad kol automobilis nebus sutvarkytas, nemokės likusios sumos. Vėliau automobilį dar remontavo. Jeigu būtų žinojęs apie būsimas išlaidas automobilio sutvarkymui, jis nebūtų to automobilio pirkęs.
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos įrodymų visumą ir palyginusi su minėtais išteisintojo parodymais, sprendžia, jog nėra duomenų patvirtinančių, kad IST2 jau automobilio pirkimo (įgijimo) sandorio metu turėjo tikslą nesumokėti už automobilį likusios dalies pinigų sumos. Kaip deklaratyvūs vertinami prokurorės skundo argumentai, kad dalį pinigų IST2 sumokėjo tik norėdamas įgyti LUD2 pasitikėjimą, įtikinti jį, kad sandoris įvyks bei pasiimti iš jo automobilį.
Ginčas dėl likusių pinigų sumokėjimo kilo remontuojant automobilį, kas atitinka IST2 nurodytas aplinkybes, jog atsisakė sumokėti, nes sužinojo apie automobilio didelius defektus ir apsunkintą remontą. Šias aplinkybes, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina byloje esantys duomenys, jog automobilio remontas iš tiesų buvo apsunkintas. LUD2 pradžioje NKA1 žadėjo automobilį suremontuoti, tačiau vėliau suprato, kad remontas sudėtingas ir to padaryti negalės. Tuomet NKA1 ieškojo galimybių jį suremontuoti pats, tačiau taip pat nepavyko, todėl nutarė parduoti. Todėl logiškai vertinant su tokiomis pat automobilio remonto problemomis susidūrė ir automobilį įsigijęs IST2 , po ko jis ir atsisakė sumokėti likusią pinigų sumą už automobilį. Nors prokurorės skunde teigiama, kad LUD2 automobilio būklės nenuslėpė, IST2 žinojo, kad automobilis yra nevažiuojantis, kad jam reikalingas remontas, tačiau aptarti duomenys patvirtina, kad darbų mastas buvo gerokai didesnis nei buvo galima manyti, net ir žinant, jog automobilis nevažiuojantis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga pirmosios instancijos išvada, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai dėl automobilio pirkimo-pardavimo ir vėliau kilo ginčas dėl jų vykdymo. Sutarties dėl apmokėjimo už automobilį nevykdymas yra civilinių santykių reguliuojama sritis. Byloje esantys susirašinėjimai patvirtina, kad šalys reiškė priekaištus viena kitai, dėl automobilio būklės, trūkumų, detalių remontui, likusių pinigų grąžinimo/pilno atsiskaitymo ir pan. Tačiau šie duomenys nėra pakankami spręsti, kad civiliniai teisiniai santykiai šiuo atveju peraugo į baudžiamuosius ir, automobilis buvo įgytas apgaulės būdu. Pažymima, kad susirašinėjimai tarp šalių negali būti vertinami vienareikšmiškai, kadangi matyti, jog bendravimas tarp šalių vyko ir žodžiu, skambučiais, šių pokalbių turinys nėra užfiksuotas. Kaip matyti susirašinėjimuose IST2 mini, kad pinigai sumokėti, viskas apšnekėta. Tačiau tai, kaip ir aplinkybės, jog IST2 nurodo, kad kasdien turi tokias situacijas, kad LUD2 neturi teisinės patirties ir panašiai, nerodo jo išankstinės apgaulės įgyti turtą.
Prokurorės skunde nurodoma, jog apgaulę patvirtina LUD2 parodymai, kad automobilio dokumentus IST2 iš jo gavo būtent panaudodamas apgaulę, t. y. nurodė, kad turi likusius pinigus už automobilį ir atvažiuoja dokumentų ir raktų, atvažiavęs paprašė parodyti dokumentus, kuriuos gavęs įmetė į savo mašiną, pinigų neperdavė ir išvažiavo. O šiuos parodymus iš dalies patvirtino liudytojas LUD6 . Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šių aplinkybių taip pat nepakanka konstatuoti apgaulei BK 182 straipsnio prasme. Kadangi šios aplinkybės ir veiksmai vyko jau vykstant ginčui tarp šalių dėl automobilio kokybės ir galutinio atsiskaitymo.
Apibendrinant matyti, kad išteisintasis galimai elgėsi nesąžiningai pasiimdamas dokumentus, nesumokėdamas likusios sumos, tačiau tai neperžengia susiklosčiusių civilinių santykių tarp šalių. Tokie ginčai dėl sutarties pažeidimo sprendžiami civilinės teisės priemonėmis (kreipiantis dėl skolos grąžinimo, delspinigių ir pan.). Šią išvadą teismas daro įvertinęs ir tai, kad analizuojamu atveju nenustatyta tokia apgaulė, kuri esmingai apsunkintų pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju, jokių kliūčių NKA1 savo teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis nėra.
Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacine tvarka skundžiamas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jame išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes ir nėra jokio pagrindo įžvelgti netinkamą baudžiamojo įstatymo normų taikymą nurodomą apeliaciniame skunde. Todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje išteisintojo IST2 gynėja pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad išteisintasis už jo gynybą sumokėjo 700 Eur (5 t., b. l. 65). Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės skundą, kuris atmetamas, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostata, išteisintojo patirtos išlaidos gynėjo pagalbai priteistinos iš valstybės.
Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi išteisintajam IST2 buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinkta gynėja advokatė Loreta Daukšienė, o išteisintajai UAB „ IST1 “ advokatė Angelė Fominienė. Kauno apygardos teisme 2026 m. birželio 8 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma iš IST2 priteisti 230,69 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (5 t., b. l. 58-61). Kauno apygardos teisme taip pat 2026 m. birželio 15 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma iš UAB „ IST1 “ priteisti 125 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (5 t., b. l. 78-80). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad IST2 ir UAB „IST1“ atvyko ginti ir gynė advokatė Birutė Marija Židonienė, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktos advokatės posėdžio pradžioje buvo atleistos nuo bylos nagrinėjimo ir išteisintųjų gynybos. Įvertinus tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintųjų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą atmesti. Priteisti IST2 naudai iš valstybės 700 (septynis šimtus) eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš išteisintųjų IST2 ir UAB „ IST1 “ nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.