Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-30 · Administracinė byla Nr. eAS-2968-822/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-30
Bylos Nr.
eAS-2968-822/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05722-2026-9
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Ričardas Piličiauskas, Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
J. M. Y.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM
Administracinė byla Nr. eAS-2968-822/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05722-2026-9 Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugsėjo 30 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. Y. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė: I.

Pareiškėjas J. M. Y. (toliau – ir pareiškėjas) 2026 m. rugpjūčio 13 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje, sustabdyti Sprendimo vykdymą (galiojimą). Pareiškėjas prašymą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti byloje ginčijamo Sprendimo vykdymą – grindė tuo, kad, prieš teismui išanalizuojant jo situaciją dėl negalimumo grąžinti į kilmės valstybę (Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 130 str.), jis gali būti išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo argumentus ir bylos duomenis, pažymėjo, kad pareiškėjas nekonkretizuoja ir nepateikia objektyvių įrodymų, kokią konkrečią žalą jis patirs netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjo prašymas yra grindžiamas tik hipotetinio pobūdžio argumentais dėl galimo jo išsiuntimo. Be to, byloje nėra duomenų apie priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo (grąžinimo) iš šalies. Teismas įvertino, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje proceso stadijoje reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, teismas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. III.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas paaiškina, kad išsiuntimo sprendimas pagal Įstatymo 127 straipsnio 2 dalį turi būti vykdomas nedelsiant. Teigia, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjas turės pareigą išvykti iš Lietuvos iki 2026 m. rugpjūčio 30 d., o tokios pareigos neįvykdžius – bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad jam žala būtų padaryta, nes negali grįžti į kilmės valstybę dėl kylančios grėsmės. Pareiškėjo teigimu, kilmės valstybėje būtų kankinamas ir persekiojamas, pareiškėjas turi paskolą, taip pat turi išmaitinti savo vaikus, o grįžęs į (duomenys neskelbtini) būtų persekiojamas dėl paskolos grąžinimo, susilauktų grasinimų tiek jis, tiek vaikai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti Sprendimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos, galiojimą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Taigi yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo sustabdyti Sprendimo, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos – iki 2026 m. rugpjūčio 30 d., galiojimą. Valstybė, į kurią įpareigojamas išvykti – (duomenys neskelbtini). Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad, nepritaikius šios priemonės, jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, nes grįžus į kilmės valsrtybę jam kiltų grėsmė.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl sprendimų, kuriais užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti, yra pažymėjęs, kad tokie sprendimai pagal savo pobūdį nėra priverstiniai, t. y. užsienietis per nustatytą laiką Lietuvos Respublikos teritoriją privalo palikti savarankiškai (žr., pvz., 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-814-822/2016; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-643-575/2019). Jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš Lietuvos Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais galėtų būti sprendžiamas jo išsiuntimo klausimas. Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo galėtų būti skundžiamas teismui, kartu prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Įstatymo 128 str. 2 d. 1 p.) ir sustabdyti šio sprendimo vykdymą (Įstatymo 128 str. 2 d. 2–5 p.). Pareiškėjo ginčijamo Sprendimo galiojimo sustabdymas reikštų, kad pareiškėjo galbūt pažeistos teisės ginamos prevenciškai, nesant tam teisinio pagrindo, o tai pagal nustatytas aplinkybes pažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-968/2022; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5097-552/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-585-502/2020; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-278-525/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Laikinas Sprendimo galiojimo sustabdymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pakankamo pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. M. Y. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasEgidijus ŠileikisSkirgailė Žalimienė