Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. K., išieškotoja SUA2.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė A. K. 2026 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė jį teismui.

Antstolė patvarkyme nurodė, kad dėl 177,82 Eur sumos gražinimo skolininkas teigia, jog nurašytos lėšos sudaro socialinę pašalpą, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas. 2026 m. balandžio 2 d. gautas išieškotojos pranešimas, kad skolininkas nemoka išlaikymo, todėl buvo atliktas išlaikymo paskaičiavimas ir pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės. 2026 m. balandžio 2 d. parengtas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas, kuriuo areštuotos skolininko banko sąskaitos išlaikymo įsiskolinimo sumai. Patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą buvo nustatyta, kad skolininkui nėra paskirta išmoka, taip pat buvo patikrintas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registras, kuriame taip pat nebuvo duomenų apie skolininkui paskirtą išmoką. Iki parengto nurodymo priverstinai nurašyti lėšas vykdomojoje byloje taip pat nebuvo duomenų apie skolininkui paskirtą išmoką, iš kurios negalimas išieškojimas. Skolininko vardu atidarytos trys banko sąskaitos. Kadangi nebuvo nustatyta duomenų, kad skolininkas gauna išmokas, iš kurių negalimas išieškojimas, vienai iš skolininko vardu atidarytų banko sąskaitų, t. y. sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta 468 Eur minimali neišieškoma suma. Nuo skolininko banko sąskaitų buvo nurašyta: 2026 m. balandžio 7 d. – 7,83 Eur nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 2026 m. balandžio 14 d. – 362,22 Eur nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 2026 m. balandžio 27 d. – 4,11 Eur nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininko skunde nurodyta 179,72 Eur suma 2026 m. balandžio 2 d. nurašyta nebuvo. 2026 m. balandžio 7 d. skolininkas kreipėsi dėl neišieškomos sumos padidinimo ir lėšų grąžinimo. Skolininkas buvo informuotas, kad dėl gaunamų lėšų jis turi pateikti duomenis. Skolininko laiškas su dokumentais buvo gautas tik 2026 m. balandžio 15 d. Iš skolininko pateikto banko išrašo už laikotarpį nuo 2026 m. balandžio 12 d. iki 2026 m. balandžio 15 d. nustatyta, kad 2026 m. balandžio 13 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija į skolininko banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 652,40 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant: Socialinės pašalpos. Atsižvelgiant į gautus duomenis, 2026 m. balandžio 16 d. buvo parengtas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neišieškoma suma padidinta nuo 468 Eur iki 652,40 Eur, ir atliktas 184,40 Eur sumos grąžinimas iš nurašytų lėšų. 2026 m. balandžio 21 d. skolininkas pateikė banko išrašą nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. balandžio 18 d., pagal kurį skolininkas į banko sąskaitą 2026 m. balandžio mėnesį nebuvo gavęs daugiau lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas, nei nustatyta neišieškoma suma. Banko išraše matoma, kad skolininkas iš 2026 m. kovo mėnesio į savo banko sąskaitą persikėlė 179,72 Eur sumą. Skolininkas iki šios dienos nepateikė duomenų, kad šios lėšos yra lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas. Nuo skolininko banko sąskaitos 2026 m. sausio mėnesį buvo nurašyta visa suma, reikalinga įsiskolinimui padengti. Lėšos nebuvo paskirstytos vykdomojoje byloje, kadangi skolininkas yra pateikęs skundą, kuris nebuvo tenkintas ir vykdomoji byla perduota į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Skolininkas ne kartą buvo informuotas, kad, nors 2026 m. sausio mėn. lėšos nuo jo sąskaitos ir buvo nurašytos įsiskolinimui padengti, tačiau vykdomoji byla nebus užbaigta iki vaikui sueis pilnametystė ir bus padengtas visas įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, skolininkas žinojo, kad nemokant išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir esant įsiskolinimui vykdomojoje byloje, bus pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės. Vykdomojoje byloje turimi duomenys nepatvirtina, kad likusios nurašytos lėšos buvo identifikuotos kaip neliečiamos lėšos jų nurašymo metu. Skolininkas nepateikė antstolei duomenų ar dokumentų, leidžiančių šias lėšas priskirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje numatytoms pinigų sumoms, iš kurių išieškoti negalima. Todėl likusių lėšų antstolės depozitinėje sąskaitoje nurašymas atliktas teisėtai, laikantis galiojančių teisės aktų, ir pagrindo grąžinti nurašytas lėšas nėra. Dėl banko ir PLAIS mokesčių atlyginimo antstolė pažymėjo, kad vykdymo procese mokėjimo operacijos atliekamos per kredito įstaigas ir PLAIS sistemą, o jų taikomi mokesčiai nėra nustatomi antstolio. Kadangi nurašymai atlikti teisėtai, pagrindo perkelti banko ar PLAIS taikomus mokesčius antstolei nėra. Skolininkas taip pat skunde nurodo, kad nesutinka su 2026 m. balandžio 2 d. apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis (620,19 Eur) ir jų išieškojimo tvarka. Tačiau byloje jau pateikti duomenys, kad 2026 m. balandžio 2 d. nuo skolininko banko sąskaitos nebuvo nurašyta 179,72 Eur suma, nes banko sąskaitai buvo nustatyta minimali neišieškoma suma. Skolininkas skunde nurodo, kad didžioji išlaidų dalis – atlygis antstoliui (514,73 Eur) – gali būti išieškoma tik proporcingai nuo faktiškai išieškotos skolos sumos, o ne avansu iš lėšų, kurios pagal CPK 739 straipsnį yra neliečiamos (socialinė pašalpa). Antstolė pažymėjo, kad antstolio atlygis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 109 punkte nustatytais dydžiais. 2026 m. balandžio 2 d. parengtame Vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytas 514,73 Eur atlygis antstoliui. Atsižvelgiant i tai, kad vykdomojoje byloje buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. išieškojimas nukreiptas į pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitoje, vykdomojoje byloje buvo paskaičiuotas antstolės atlygis nuo 4289,40 Eur sumos (12 procentų), kas sudaro 514,73 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.12 punktas). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė atliko visus įstatyme numatytus privalomus pradinius vykdymo veiksmus; vykdomosios bylos administravimas, procesinių dokumentų rengimas, informacinių sistemų naudojimas, arešto taikymas ir išieškotojos interesų užtikrinimas sudaro antstolio atlygio pagrindą; antstolio atlygis 514,73 Eur apskaičiuotas griežtai laikantis galiojančių teisės aktų ir neprieštarauja protingumo bei proporcingumo principams.

Išieškotoja SUA2, pagal įstatymą atstovaujama motinos ASU1, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

2026 m. gegužės 12 d. pareiškėjas PRS1 pateikė paaiškinimus; nurodė, kad antstolė teigia, jog 2026 m. balandžio 2 d. nurašymo nebuvo, o skolininko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 468 Eur minimali neišieškoma suma (LDS). Anot pareiškėjo, šis teiginys yra formalus ir klaidinantis: 2026 m. balandžio 2 d. antstolei pateikus bendrą nurodymą į PLAIS, visose pareiškėjo sąskaitose buvusios lėšos (įskaitant 179,72 Eur likutį kitoje sąskaitoje) buvo visiškai rezervuotos (įšaldytos) iki 0 Eur. Skolininkui teisiškai ir praktiškai nėra jokio skirtumo, ar lėšos fiziškai pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, ar jos yra rezervuojamos banke. Abiem atvejais asmuo netenka galimybės disponuoti pinigais. Antstolė teigia, kad duomenis apie lėšas gavo tik 2026 m. balandžio 15 d., todėl iki tol veikė teisėtai pagal turimus registrų duomenis. Pareiškėjo nuomone, tai yra netiesa, nes iš karto po lėšų rezervavimo (nuo 2026 m. balandžio 2 d. iki 2026 m. balandžio 12 d.) jis ne kartą elektroniniu paštu kreipėsi į antstolės kontorą, informuodamas, kad dėl pritaikyto visiško arešto yra paliktas be jokių pragyvenimo lėšų (sąskaitos prieinamas likutis – 0 Eur). Šiuose laiškuose jis prašė ne socialinės pašalpos statuso pritaikymo, o teisės į minimalią neišieškomą sumą (LDS) užtikrinimo. Kadangi antstolė neteisėtai laikė įšaldytus pareiškėjo asmeninius 179,72 Eur ir jų neatlaisvino, 2026 m. balandžio 13 d. į sąskaitą įkritus socialinei pašalpai (652,40 Eur), bendra suma sąskaitoje padidėjo. Tik dėl šios priežasties PLAIS sistema 2026 m. balandžio 14 d. automatiškai nurašė 362,22 Eur. Jeigu antstolė po pirmųjų pranešimų būtų veikusi teisėtai ir leidusi jam disponuoti kovo mėnesio likučiu (179,72 Eur), pareiškėjas šias lėšas būtų panaudojęs maistui ir būtiniausioms reikmėms iki balandžio 13 d. Tokiu atveju socialinė pašalpa būtų gauta į tuščią sąskaitą, sistema nebūtų fiksavusi jokio „viršijimo“, o CPK 739 straipsnio 1 dalies 8 punkte garantuojama socialinė pašalpa būtų likusi visiškai nepaliesta.

2026 m. gegužės 12 d. teisme gautas pareiškėjo PRS1 prašymas dėl reikalavimų patikslinimo ir papildomų įrodymų prijungimo. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės teiginius apie užtikrintą LDS visiškai paneigia faktas, kad 2026 m. balandžio 2 d. neteisėtas visiškas lėšų rezervavimas buvo pritaikytas ir jo „R.“ banko sąskaitai ((duomenys neskelbtini)), iš kurios buvo nurašyti ten buvę 8,85 Eur. 2026 m. balandžio 2 d. antstolei pateikus bendrą nurodymą į PLAIS, visiškas lėšų rezervavimas (įšaldymas) iki 0 Eur likučio buvo pritaikytas ne tik skundo pagrindiniame tekste minimai sąskaitai, bet ir pareiškėjo sąskaitai, esančiai „R.“ banke. Šios operacijos metu iš „R.“ banko sąskaitos buvo nurašyti paskutiniai ten buvę 8,85 Eur. Bendra visose pareiškėjo sąskaitose 2026 m. balandžio 2 d. rezervuota suma (179,72 Eur + 8,85 Eur = 188,57 Eur) neviršijo pačios antstolės nustatyto minimalaus 468 Eur Lėšų disponavimo sumos (LDS) limito. Antstolė tiesiogiai atsisakė spręsti šį klausimą, teigdama, kad minimali neišieškoma suma yra nustatoma vienai iš turimų banko sąskaitų. Tokia antstolės pozicija iš esmės prieštarauja imperatyviam CPK 689 straipsnio reglamentavimui. Bet kokios sąskaitoje esančios lėšos (įskaitant likutį iš praėjusio mėnesio), jei jos neviršija 468 Eur ribos, privalo būti prieinamos skolininkui pragyvenimui. Nurašydama šią sumą balandžio pradžioje, antstolė paliko pareiškėją su 0 Eur likučiu, taip šiurkščiai pažeisdama jo teisę į minimalų pragyvenimo krepšelį. Antstolė negali nurašyti sąskaitos likučio (179,72 Eur + 8,85 Eur) balandžio mėnesio pradžioje, motyvuodama tuo, kad vėliau mėnesio eigoje gauta pašalpa užpildys limitą. LDS apsauga privalo galioti realiu laiku, užtikrinant, kad skolininkas turėtų lėšų maistui kiekvieną dieną. Iš esmės nustatydama 0 Eur laisvai disponuojamą sumą, antstolė pažeidė imperatyvias CPK normas. Dėl neteisėtų antstolės veiksmų (nustačius 0 Eur limitą) visą balandžio mėnesio pradžią pareiškėjas buvo paliktas be jokių pragyvenimo lėšų, negalėjo naudotis viešuoju transportu, pirkti maisto, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, alkį ir orumo pažeminimą, nes turėjo prašyti maisto iš artimųjų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmus pagal vykdytinus dokumentus atlieka, juos koordinuoja antstolis. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. K. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo, mokamo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 388,50 Eur nuo 2025 m. kovo 19 d. iki SUA2 pilnametystės; išieškojimas vykdomas SUA2 naudai.

Vykdydama jai pavestas funkcijas, antstolė atliko priverstinio vykdymo veiksmus, – be kita ko, apskaičiavo išieškomą sumą ir 2026 m. sausio 12 d. surašė nurodymą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS) priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad priverstinai nurašomų lėšų suma yra 3462,95 Eur, o suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 468 Eur. Skolininkas sumokėjo skolą, tačiau lėšos vykdomojoje byloje nebuvo paskirstytos, nes skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurio antstolė netenkino ir perdavė teismui. Skundu pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2026 m. sausio 12 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalį dėl antstolio atlygio ir panaikinti išlaidas arba perskaičiuoti iki minimalios administravimo išlaidų sumos. Iš teismo informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismas 2026 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2169-470/2026 pareiškėjo PRS1 skundą atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-896-459/2026 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų taip pat matyti, kad 2026 m. balandžio 2 d. buvo gautas išieškotojos pranešimas, kad skolininkas PRS1 nemoka dukrai išlaikymo. Antstolė 2026 m. balandžio 2 d. patikrino Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis, taip pat Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenis ir nustatė, kad informacijos apie draudėją PRS1, jam paskirtas socialines išmokas nėra.

Antstolė 2026 m. balandžio 2 d. priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti 1262,82 Eur iš PRS1 visų turimų sąskaitų, vienai skolininko vardu atidarytai banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 468 Eur minimali neišieškoma suma.

Vykdomojoje byloje pateiktas pareiškėjo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2026 m. balandžio 13 d. į pareiškėjo PRS1 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nuo 2026 m. balandžio 1 d. buvo 179,72 Eur, Alytaus miesto savivaldybės administracija pervedė 652,40 Eur socialinę pašalpą. 2026 m. balandžio 14 d. nuo pareiškėjo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 362,22 Eur suma antstolei A. K. Atsižvelgdama į tai, kad skolininko gauta socialinė pašalpa viršijo antstolės nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 468 Eur minimalią sumą, iš kurios negali būti išieškoma, antstolė 2026 m. balandžio 16 d. parengė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padidino neišieškomą sumą iki 652,40 Eur. Antstolės 2026 m. balandžio 16 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui PRS1 grąžinta 184,40 Eur suma iš nurašytų lėšų, t. y. 652,40 Eur socialinės pašalpos ir 468 Eur (pirmiau nustatytos sumos, iš kurios negali būti išieškoma) skirtumas, kuris buvo nepagrįstai išieškotas (652,40 Eur – 468 Eur = 184,40 Eur). Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. balandžio 18 d., pateiktas vykdomojoje byloje.

Iš pirmiau aptartų įrodymų nustatyta, kad iš pareiškėjo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per PLAIS sistemą 2026 m. balandžio 14 d. buvo nurašyta 362,22 Eur, iš jų 184,40 Eur grąžinta 2026 m. balandžio 16 d., taigi bendra nurašyta suma sudaro 177,82 Eur (362,22 Eur – 184,40 = 177,82). Pareiškėjas teigia, kad ši suma antstolės nurodymu buvo nurašyta neteisėtai, nes dėl lėšų įšaldymo pareiškėjas nuo balandžio mėnesio pradžios negalėjo naudotis sąskaitoje esančiomis lėšomis (179,72 Eur), o po to, kai į sąskaitą buvo pervesta 652,40 Eur socialinė pašalpa, kuri sąskaitos sumą padidino, antstolė nurašė iki socialinės pašalpos pervedimo sąskaitoje buvusias lėšas, nors jos turėjo būti neliečiamos, nes mėnesio pradžioje neviršijo minimalios sumos, iš kurios negali būti išieškoma (462 Eur). Kitaip tariant, skolininko teigimu, sąskaitoje nuo mėnesio pradžios buvusios lėšos buvo įšaldytos / areštuotos, jis jomis negalėjo naudotis, o po to, kai buvo pervesta socialinė pašalpa, nuo mėnesio pradžios sąskaitoje buvusios lėšos buvo nurašytos kaip viršijančios socialinės pašalpos sumą. Anot skolininko, veiksmai, kai iš pašalpos sumos atimamas LDS limitas ir likusi dalis (177,82 Eur) nurašoma skolai dengti, faktiškai reiškia išieškojimą iš socialinės pašalpos, o tai tiesiogiai pažeidžia imperatyvias įstatymo normas. Skolininkas pažymi, kad 2026 m. balandžio 2 d. sąskaitos likutis buvo nurašytas iki 0 Eur, nors tuo metu nebuvo viršyta jokia LDS riba. Jei nurašymą atliko bankas dėl antstolės pateikto bendro nurodymo (PLAIS), atsakomybė už korektišką sumų nustatymą tenka antstoliui. Nuo 2026 m. balandžio 2 d. iki 2026 m. balandžio 12 d. dėl neteisėto lėšų rezervavimo / nurašymo pareiškėjas buvo paliktas be jokių pragyvenimo lėšų (sąskaitos likutis buvo 0 Eur). Todėl 2026 m. balandžio 13 d. gauta socialinė pašalpa buvo vienintelis ir pirmasis pajamų šaltinis tą mėnesį, skirtas padengti susidariusias skolas už būtiniausias prekes bei užtikrinti išgyvenimą. Teismų praktika dėl lėšų kaupimo taikoma tik tada, kai lėšos užsilieka iš praėjusių laikotarpių, o ne tada, kai asmuo kurį laiką neturi net minimalios sumos (LDS) ir galiausiai gauna jam priklausančią socialinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, skolininkas reikalauja grąžinti neteisėtai nurašytą 177,82 Eur sumą bei atlyginti / anuliuoti visus papildomus banko ar PLAIS mokesčius, kurie buvo nuskaityti dėl nepagrįstų ar klaidingų antstolės patvarkymų.

CPK 689 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 689 straipsnio 2 dalį, antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkte įtvirtinta, kad prieš pateikdamas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

Nagrinėjamu atveju, gavus išieškotojos pranešimą, kad skolininkas nemoka priteisto išlaikymo, antstolė, kaip minėta, 2026 m. balandžio 2 d. patikrino Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis, Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą ir nenustačiusi, kad pareiškėjas gauna išmokų, iš kurių negalimas išieškojimas, 2026 m. balandžio 2 d. priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti 1262,82 Eur iš PRS1 visų turimų sąskaitų, vienai skolininko vardu atidarytai banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 468 Eur minimali neišieškoma suma. Pareiškėjui pateikus duomenis, kad jis 2026 m. balandžio 13 d. iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos gavo 652,40 Eur socialinę pašalpą, jam buvo padidinta neišieškoma suma iki 652,40 Eur. Pareiškėjui taip pat buvo grąžinta 184,40 Eur nepagrįstai nurašyta socialinės pašalpos dalis ir liko nurašyta 177,82 Eur suma, viršijanti pareiškėjo gautą 652,40 Eur socialinę pašalpą, t. y. sumą, iš kurios negali būti išieškoma.

Iš skolininko PRS1 banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad lėšų likutis sąskaitoje 2026 m. balandžio 1 d. buvo 179,72 Eur. Antstolės 2026 m. balandžio 2 d. priimtu nurodymu priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 462 Eur neliečiama lėšų suma būtent skolininko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad 179,72 Eur suma iki 2026 m. balandžio 14 d. iš skolininko sąskaitos būtų nurašyta ar kad antstolės A. K. patvarkymais būtų taikomi kitokio pobūdžio apribojimai skolininkui naudotis šiomis lėšomis, vykdomojoje byloje nėra. Turto arešto aktų registro duomenimis, pareiškėjo sąskaitoms areštas nėra pritaikytas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas nei su skundu dėl antstolio veiksmų, nei su papildomais paaiškinimais tokių duomenų taip pat nepateikė. Vien skolininko pateikti susirašinėjimai su antstolės kontora, kuriuose skolininkas nurodo, kad jo sąskaitoje yra 0 Eur lėšų, nepatvirtina nei aplinkybės, kad sąskaitoje jokių lėšų nebuvo (priešingai, šią aplinkybę paneigia skolininko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad sąskaitoje nuo 2026 m. balandžio 1 d. buvo 179,72 Eur, o pirmasis lėšų nurašymas antstolei atliktas tik 2026 m. balandžio 14 d.), nei aplinkybės, kad skolininkas negalėjo jomis naudotis dėl antstolės A. K. veiksmų.

Į skolininko sąskaitą pervedus 652,40 Eur socialinę pašalpą, bendra joje buvusių lėšų suma viršijo antstolės 2026 m. balandžio 16 d. Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) padidintą neišieškomų lėšų sumą – 652,40 Eur. Todėl šią sumą viršijančios lėšos – 177,82 Eur – pagrįstai ir teisėtai buvo nurašytos. Pagal CPK 689 straipsnio 7 dalį antstolis, nustatęs, kad yra gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui. Nagrinėjamu atveju antstolė grąžino pareiškėjui nepagrįstai nurašytą 184,40 Eur sumą. Tačiau duomenų, kad likusi nurašyta 177,82 Eur suma yra lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas, pareiškėjas antstolei nepateikė. Šioje civilinėje byloje pareiškėjas taip pat neįrodinėja, kad iš šių lėšų nebuvo galimas išieškojimas.

Pastebėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina gautą socialinę pašalpą ir iki jos pervedimo sąskaitoje buvusias lėšas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinto Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktą neišieškoma suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui ir galioja nuo neišieškomos sumos nustatymo nurodymo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai dienos ir kiekvieną kitą mėnesį tol, kol neišieškomos sumos nustatymo nurodymas nepakeičiamas arba visi apribojimo ar nurašymo nurodymai įvykdomi ar atšaukiami. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad neišieškoma suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis susiklosčiusioje situacijoje, kai, į skolininko sąskaitą pervedus 652,40 Eur socialinę pašalpą, lygią neišieškomos sumos dydžiui, sąskaitoje esanti bendra pinigų suma per kalendorinį balandžio mėnesį viršijo šią sumą, viršijanti sumos dalis (177,82 Eur) galėjo būti nurašyta, ir tai buvo padaryta teisėtai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, lėmusius, kaip teigia pareiškėjas, jo palikimą be pragyvenimo lėšų ir vėlesnį neteisėtą lėšų iš jo sąskaitos nurašymą. Dėl to pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 177,82 Eur grąžinimo į jo sąskaitą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas papildomai pateikė reikalavimą dėl, jo teigimu, neteisėtai nurašytų 8,85 Eur nuo „R.“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo pateikto šios sąskaitos išrašo matyti, kad 2026 m. balandžio 7 d. nuo sąskaitos buvo nurašyta 1,02 Eur valstybės įmonei Registrų centrui ir 7,83 Eur – antstolei A. K. Šioje nutartyje jau minėta, kad antstolės patvarkymu neišieškoma suma buvo nustatyta vienai iš pareiškėjo sąskaitų, t. y. sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB „S.“. Pareiškėjo teigimu, antstolės pozicija, kad minimali neišieškoma suma yra nustatoma vienai iš turimų banko sąskaitų, iš esmės prieštarauja imperatyviam CPK 689 straipsnio reglamentavimui. Su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutiktina. Pagal Aprašo 8 punktą skolininkas turi teisę bet kuriam iš galiojančius apribojimo ar nurašymo nurodymus pateikusių nurodymų teikėjų pateikti prašymą pakeisti neišieškomos sumos dydį ir (ar) sąskaitą arba panaikinti neišieškomą sumą. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad skolininko prašymu sąskaita, kuriai nustatyta neišieškoma suma, gali būti keičiama ne dažniau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Keičiant sąskaitą, kuriai nustatyta neišieškoma suma, nurodymo teikėjas PLAIS pateikia neišieškomos sumos nustatymo nurodymą su naujos sąskaitos numeriu ir šiai sąskaitai nustatoma neišieškoma suma, o keičiamai sąskaitai – neišieškomos sumos nustatymo nurodymą, kuriame nustato neišieškomą sumą, lygią nuliui. PLAIS, gavusi šiame punkte nurodytus nurodymus, pateikia juos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai (Aprašo 10 punktas). Nagrinėjamu atveju skolininkas nesikreipė į antstolę dėl sąskaitos, kuriai nustatoma neišieškoma suma, pakeitimo ir neprašė nustatyti neišieškomos sumos jo kitai sąskaitai, esančiai „R.“ banke, taip pat nepateikė duomenų, kad šioje sąskaitoje buvusios lėšos yra lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad 8,85 Eur lėšos iš „R.“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašytos neteisėtai.

Pareiškėjas prašo atlyginti / anuliuoti visus papildomus banko ar PLAIS mokesčius, kurie buvo nuskaityti dėl nepagrįstų ar klaidingų antstolio patvarkymų. CPK 689 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad PLAIS palaikymo išlaidos apmokamos iš skolininkų piniginių lėšų. Tam skolininkai šios sistemos tvarkytojui moka nustatyto dydžio Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokestį, kurį be atskiro skolininko nurodymo pagal sistemos tvarkytojo pateiktą nurodymą nurašo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga. Mokesčio dydį ir nurašymo, grąžinimo tvarką nustato PLAIS valdytojas. Antstolis, kita institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), neatlygina PLAIS palaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, kai lėšos buvo nurašytos dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. Byloje nėra nustatyta antstolės neteisėtų veiksmų, susijusių su priverstiniu lėšų nurašymu iš skolininko sąskaitos per PLAIS, todėl nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui banko ar PLAIS mokesčius.

Skolininkas taip pat nesutinka su 2026 m. balandžio 2 d. apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis (620,19 Eur) ir jų išieškojimo tvarka, teigdamas, kad, pagal antstolės pateiktą skaičiavimą, iki 2026 m. balandžio 2 d. nebuvo išieškota jokia suma (0 Eur), tačiau jau tą pačią dieną buvo nurašyta 179,72 Eur. Antra, didžioji išlaidų dalis – atlygis antstoliui (514,73 Eur) – gali būti išieškoma tik proporcingai nuo faktiškai išieškotos skolos sumos, o ne avansu iš lėšų, kurios yra neliečiamos (socialinė pašalpa).

Dėl 177,82 Eur (o ne 179,72 Eur, kaip nurodo pareiškėjas) lėšų nurašymo, atlikto 2026 m. balandžio 14 d., teisėtumo teismas jau pasisakė šioje nutartyje. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl atlygio antstoliui proporcingumo išieškotoms skolos sumoms, pažymėtina, kad pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: l) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).

Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte, o atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarka detalizuota 110–113 punktuose. Sprendimų vykdymo instrukcijos 118 punkte nurodyta, kad jeigu išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko turto, turtinių teisių ar piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, taip pat jeigu išlaikymą ar jo įsiskolinimą skolininkas moka pats į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolio atlygis skaičiuojamas vadovaujantis Instrukcijos 109 punkte nustatytais dydžiais. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 110 punktą, šios Instrukcijos 109 punkte nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išieškotinas sumas, o 111 punkte detalizuota, kad procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas išieškotiną sumą dauginant iš instrukcijos 109 punkte nurodytų procentų. Tuo tarpu skirstant išieškotas lėšas, jeigu buvo išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 113 punkte nustatytą formulę. Nagrinėjamu atveju nebuvo priimta antstolės patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriam taikomas antstolio atlygio proporcingumo išieškotoms lėšoms reikalavimas. Todėl pareiškėjas nepagrįstai ginčija vykdymo išlaidų paskaičiavimą remdamasis tuo, kad jos turėjo būti paskaičiuotos proporcingai išieškotoms lėšoms.

Antstolė 2026 m. balandžio 2 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaičiuota 620,19 Eur vykdymo išlaidų – 102,85 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 514,73 Eur atlygis antstoliui ir 2,61 Eur pašto išlaidos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolė 2026 m. balandžio 2 d. atliko išlaikymo skolos paskaičiavimą ir nustatė, kad skola nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. balandžio 1 d. sudaro 1165,50 Eur, skolininkas sumokėjo 10 Eur, 3133,90 Eur yra saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje, kol bus išnagrinėtas skolininko skundas. Taigi, antstolė paskaičiavo vykdymo išlaidas nuo visos išieškotinos 4289,40 Eur sumos (1165,50 Eur – 10 Eur + 3133,90 Eur = 4289,40 Eur), taikydama Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.12 punkte nustatytą 12 procentų dydį.

Minėta, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 110 punktą atlyginimo antstoliui dydis apskaičiuojamas remiantis ne faktiškai išieškota, bet išieškotina suma, t. y. visa išieškomos skolos suma. Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad antstolė apskaičiuotą vykdymo išlaidų dalį – atlygį antstoliui – turėjo susieti su realiai iš skolininko išieškota suma. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.12 punktą, kai išieškotina suma yra nuo 3200 iki 4400 Eur, atlyginimą antstoliui sudaro 12 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 416 Eur. Kaip minėta, antstolės paskaičiuotas atlyginimas sudaro 12 procentų nuo 4289,40 Eur sumos ir yra 514,73 Eur, taigi atitinka pirmiau nurodytą reglamentavimą. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad antstolės atlygis buvo paskaičiuotas avansu iš lėšų, kurios neliečiamos (socialinė pašalpa), nes šiuo atveju antstolio atlygis skaičiuojamas nuo išieškotinos sumos.

Kiti pareiškėjo argumentai ir nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebeturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolio veiksmai, atlikti konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, ar jų neatlikimas nepažeidžia antstolio veiksmus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Šiuo atveju nenustatyta, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus ar būtų atlikusi neteisėtus veiksmus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.