Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Neringos valda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-12252-1067/2026, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Neringos valda“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Neringos investicijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Energokomplektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Literna“, uždaroji akcinė bendrovė,,Mirgita“, akcinė bendrovė „Baltijos laivų statykla“, antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Antstolio A. S. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/25/01685 pagal išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kredito garantas“ pateiktą Klaipėdos m. 14-ojo notaro biuro notarės D. R. 2025 m. liepos 2 d. vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 3640, skolininkas UAB „Neringos valda“ Antstolio 2026 m. kovo 30 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1J26-6413 skolininkei UAB „Neringos valda“ yra paskelbtos nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto – negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos, bendras plotas 26,55 kv. m, (duomenys neskelbtini) pardavimas iš pirmųjų varžytinių. Pareiškėja (skolininkė) nesutinka su antstolio patvarkymu Nr. S1J26-6413, prašo jį panaikinti ir sustabdyti išieškojimo veiksmus iš UAB „Neringos valda“ priklausančio turto – negyvenamųjų patalpų – poilsio patalpų, bendras plotas 26,55 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-901-603/2026. Pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-901-603/2026 pagal ieškovų UAB „Neringos valda“ ir R. Z. ieškinį atsakovams UAB „Gabana“, BUAB „Goneras“ ir UAB „Neringos investicijos“, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras G. B. ir antstolis A. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei skolos priteisimo, kas rodo didelę tikimybę, kad pareiškėja atgaus dideles pinigines lėšas ir tokiu būdu sugebės atsiskaityti su išieškotoja UAB „Kredito garantas“. Antstolis A. S. 2026 m. balandžio 23 d. patvarkymu Nr. S1J26-7953 pareiškėjos skundą atmetė ir perdavė jį toliau nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0010/25/01685 buvo pradėta vykdyti pagal notaro išduotą vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių siekiant patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimą, o pagal CPK 754 straipsnio l dalį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Antstolio nuomone, vykdomosios bylos vykdymas niekaip nėra susijęs su pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodytais argumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas skunde išdėstytų išsamių argumentų faktiškai nenagrinėjo, formaliai apsiribodamas konstatavimu, jog vien kitos bylos nagrinėjimo faktas savaime nesukelia teisinių pasekmių vykdomajai bylai ir nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Teismas privalėjo išsamiai ištirti pareiškėjos argumentus dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-901- 603/2026 sąsajumo su pareiškėjos galimybėmis atsiskaityti su išieškotoja UAB „Kredito garantas“ nepardavus skolininkės turto, įvertinti visus pareiškėjos pateiktus įrodymus bei išsakytus argumentus ir tuomet spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Tačiau teismas atsiribojo nuo išsamaus aplinkybių tyrimo bei priėmė formalią nutartį. Pažymi, jog savo skundo pareiškėja antruoju prašymu yra nurodžiusi prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, tačiau ir pats antstolis savo 2026 m. balandžio 23d. patvarkymu Nr. S1J26-7953 dėl šio prašymo išvis nepasisakė.

Minėtoje kitoje civilinėje byloje keliami reikalavimai, kad ginčijami sandoriai (2022 m. gruodžio 9 d. tarp ieškovės UAB „Neringos valda“ ir atsakovių UAB „Gabana“ ir UAB „Goneras“ sudaryta Paslaugų sutartis Nr. 2022/12/9, taip pat jos pasekmėje sudarytas 2023m. balandžio 14 d. Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas, 2023 m. balandžio 18 d. UAB „Gabana“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. GB0212, 2023 m. balandžio 18 d. UAB „Goneras“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. GON0430, 2023 m. balandžio 13 d. pasirašyti paprastieji vekseliai, Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. išduoti vykdomieji įrašai Nr. 9752 ir Nr. 9754, bei 2023 m. spalio 27 d. tarp atsakovių UAB „Gabana“ bei UAB „Neringos investicijos“ ir UAB „Goneras“ bei UAB „Neringos investicijos“ pasirašytos Sutartys dėl reikalavimo teisės perleidimo) buvo sudaryti tik dėl akių ir dėl apgaulės, kurių pagrindu 2023 m. buvo areštuotos UAB „Neringos valda“ banko sąskaitos ir pareiškėjai buvo apsunkintos galimybės vykdyti veiklą bei atsiskaityti su tikraisiais, o ne tariamais kreditoriais.

Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-901-603/2026 nagrinėjimas jau yra baigiamojoje stadijoje, kadangi paskirtame 2026 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje yra numatyta paskutinio liudytojo apklausa ir baigiamosios kalbos. Civilinė byla negali būti nagrinėjama neribotą laiką, todėl akivaizdu, jog ir vykdomosios bylos sustabdymas nevyktų ilgą laiką. Apeliantės vertinimu, tokia situacija nepažeistų išieškotojos UAB „Kredito garantas“ teisių, priešingai, užtikrintų išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Turto pardavimo iš varžytynių atveju turto grąžinimas apeliantei natūra būtų neįmanomas, taigi apeliantė atsidurtų ženkliai blogesnėje padėtyje.

Teismas nepasisakė dėl skundo argumento, kad pareiškėja turi 425 000 Eur dydžio reikalavimo teisę ir į skolininkę UAB „Sendvario verslo centras“. Papildomai prie skundo pareiškėja buvo pateikusi UAB „Sendvario verslo centras“ direktoriaus apklausos protokolą, patvirtinantį šios įmonės įsipareigojimą sumokėti nurodytą sumą. Tai rodo, kad gavusi nurodytą sumą skolininkė turės realią galimybę pilnai atsiskaityti ne tik su UAB „Kredito garantas“, bet ir kitais kreditoriais nepriklausomai nuo nurodytos civilinės bylos baigties ir be turto pardavimo.

Vykdomoji byla Nr. 0010/25/01685 buvo pradėta vykdyti pagal notaro išduotą vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių siekiant patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimą. Pagal CPK 754 straipsnio l dalį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Atsižvelgiant į šio straipsnio reikalavimus iš hipoteka apsunkinto turto, kuris turi būti realizuotas iš viešųjų varžytynių, pirmoje eilėje bus padengtas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, o likusios piniginės lėšos po hipotekos kreditoriaus reikalavimo padengimo gali būti skiriamos kitų kreditorių reikalavimams patenkinti.

Antstolio nuomone, nurodytos vykdomosios bylos vykdymas niekaip nėra susijęs su pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui ištrauką iš 2026 m. gegužės 11 d. teisiamojo posėdžio protokolo, kurį prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad liudytojų V. U. ir K. S. apklausos iš 2026 m. gegužės 11d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-890/2026 patvirtina, jog UAB „Goneras“ ir UAB „Gabana“ atstovai veikė apgaulės būdu. Kadangi posėdis įvyko 2026 m. gegužės 11 d., apeliantė neturėjo galimybės pateikti šio dokumento anksčiau kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, todėl prašo prijungti pateiktą įrodymą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Pagal CPK 314 straipsnyje suformuluotą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

Teismo vertinimu, pateiktas naujas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu vykdomojoje byloje, nes, kaip nurodo apeliantė, pateiktu dokumentu ji įrodinėja ieškinio pagrįstumą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-901-603/2026, todėl šis dokumentas neprijungtinas prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos m. 14-ojo notaro biuro notarė D. R. 2025 m. liepos 2 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Neringos valda“ hipotekos kreditoriaus UAB „Kredito garantas“ naudai pagal sutartinės hipotekos (duomenys neskelbtini), patvirtintos 2022 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M.-Z, kuria užtikrintas skolinio įsipareigojimo, kylančio iš paskolos sutarties Nr. 29429, pasirašytos 2022 m. rugsėjo 30 d. tarp kreditoriaus ir skolininko, ir visų jos priedų: negrąžintos skolos dydis – 52 440,19 Eur, nesumokėtos palūkanos – 9 559,00 Eur, nesumokėti delspinigiai – 15 720,48 Eur.

2022 m. rugsėjo 30 d. Sutartinės (maksimaliosios) hipotekos sutartimi kreditoriui UAB „Kredito garantas“ buvo įkeistas skolininkei UAB „Neringos valda“ įkeistas turtas – negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa, bendras plotas 26,55 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Kreditorius UAB „Kredito garantas“ 2025 m. spalio 4 d. kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo, kuriame, be kita ko, prašė antstolio nukreipti skolos išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. Prieš tai minėto vykdomojo įrašo pagrindu antstolio A. S. kontoroje 2025 m. spalio 6 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/25/01685.

Antstolis 2025 m. lapkričio 18 d. turto arešto aktu Nr. S1J25-480020614 areštavo negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 22 d. stoviui šio areštuoto turto vertė yra 73 900,00 Eur. 2026 m. vasario 19 d. skolininkė pasiūlė areštuoto turto pirkėją, tačiau pasiūlytam pirkėjui per antstolio nustatytus terminus nesumokėjus 10 proc. parduodamo turto kainos, antstolis 2026 m. kovo 30 d. patvarkymu atsisakė parduoti turtą skolininko (pareiškėjos) pasirinktam pirkėjui ir nusprendė paskelbti ginčo turto pardavimą iš viešųjų varžytynių.

Antstolio 2026 m. kovo 30 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1J26-6413 buvo paskelbtos skolininkei UAB „Neringos valda“ nuosavybės teise priklausančio ginčo areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas iš pirmųjų varžytinių. Pradinė parduodamo turto kaina – 59 120,00 Eur.

Pareiškėja UAB „Neringos valda“ nesutikdama su antstolio patvarkymu Nr. S1J26-6413, pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė panaikinti šį patvarkymą ir sustabdyti išieškojimo veiksmus iš UAB „Neringos valda“ priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-901-603/2026.

Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjos skundą atmetė, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad išieškojimas vykdomas iš hipoteka apsunkinto turto. Hipotekos instituto esmė yra kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą pirmiausia iš įkeisto turto vertės. Todėl aplinkybė, kad pareiškėja turi ar galimai ateityje įgis reikalavimų tretiesiems asmenims, savaime nepaneigia hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir nesudaro pagrindo riboti jo teisių.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino visų pareiškėjos argumentų dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-901- 603/2026 sąsajumo su pareiškėjos galimybėmis atsiskaityti su išieškotoja UAB „Kredito garantas“ nepardavus skolininkės turto iš varžytinių, neįvertino visų pareiškėjos įrodymų ir argumentų dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

Byloje kilo ginčas dėl hipoteka įkeisto skolininkės turto realizavimo (varžytinių) sustabdymo, kai teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla pagal skolininkės reikalavimus kitiems asmenims (hipotekos kreditorius nėra toje byloje dalyvaujantis asmuo), su kuria skolininkė sieja savo lūkesčius laimėti tą bylą ir gavus iš atsakovų savo reikalavimų patenkinimą atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi (išieškotoju vykdomojoje byloje).

Pažymėtina, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). CPK 754 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Taigi, hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-378/2016).

CPK 746 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka, arba įkeistą turtą perduoda įkeitimo kreditoriui, jeigu, vadovaujantis įkeitimo sandoriu, išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas šį turtą perduodant įkeitimo kreditoriui.

Nagrinėjamu atveju skolininkė per raginime nustatytą terminą skolos kreditoriui nesumokėjo, o hipotekos kreditorius prašė nukreipti skolos išieškojimą į hipoteka įkeistą ginčo turtą, todėl antstolis skundžiamu 2026 m. kovo 30 d. patvarkymu paskelbdamas skolininkei priklausančio ginčo turto pirmąsias varžytynes įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Vykdomosios bylos Nr. 0010/25/01685 duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-11679-637/2026 (civilinė byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), taikė laikinąsias apsaugos priemonės ir sustabdė vykdomojoje byloje ginčo nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių iki bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Neringos valda“ skundas dėl antstolio veiksmų. Šios nutarties pagrindu antstolis 2026 m. balandžio 23 d. patvarkymu Nr. S-26-10-7397 atšaukė paskelbtas pirmąsias varžytynes. Kaip minėta, išnagrinėjęs pareiškėjos (skolininkės) skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. birželio 2 d. nutartimi UAB „Neringos valda“ skundą atmetė.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, grindžiamos tuo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023, 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pareiga veikti griežtai laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų saisto antstolį viso vykdymo proceso metu, todėl, be kita ko, ir spręsdamas klausimą dėl skolininkui priklausančio turto realizavimo antstolis neturi diskrecijos veikti savo nuožiūra priimdamas sprendimą dėl turto realizavimo būdo ir tvarkos, o turi veikti pagal įstatyme nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025, 11 punktas; 2026 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-823/2026, 25 punktas).

Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).

CPK 626 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas (1 punktas); skolininkui netekus veiksnumo (2 punktas); iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą (3 punktas); skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą) (4 punktas); gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį (5 punktas); kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus) (6 punktas). CPK 626 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais: kai, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, civilinį turto konfiskavimą ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą arba šis turtas areštuojamas ar paimamas (1 punktas); kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus (2 punktas); kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą (3 punktas); kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto (4 punktas).

CPK 627 straipsnyje ustatyta, jog antstolis taip pat gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas (1 punktas); skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos (2 punktas); kai skolininkas gydosi ligoninėje (3 punktas); kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis) (4 punktas); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška (5 punktas); teismui išreikalavus vykdomąją bylą (6 punktas); kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (7 punktas); kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (CPK 7711 straipsnio 3 dalis) (8 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliantės akcentuojamos aplinkybės (kitoje civilinėje byloje ieškinio patenkinimo atveju galimai apeliantė gaus piniginių lėšų, iš kurių galėtų patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus) nepatenka nei į privalomąjį (CPK 626 straipsnis), nei į fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindus, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju antstolio veiksmuose nėra neteisėtumo požymių. Pabrėžtina, kad imperatyvių viešosios teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, įskaitant ir vykdymo veiksmų sustabdymą, griežtas laikymasis užtikrina visų proceso dalyvių (antstolio, skolininko, išieškotojo) interesų pusiausvyrą, nes priešingu atveju – nesilaikant imperatyviai nustatytų vykdymo procedūrų – gali kilti teisinis neapibrėžtumas ir atsirasti galimybė proceso dalyviams piktnaudžiauti jiems suteikiamomis teisėmis.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomąją bylą, kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiami antstolio patvarkymas ir teismo nutartis yra neteisėti sprendimai, kuriais neva pažeidžiamos skolininkės teisės.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti ar panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Neringos valda“ atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.