- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-297-876/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11008-2025-2
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- NUT1
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Alytus)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 gynėjo advokato GNS1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant NUT1 viso bausmės vykdymo metu dirbti, 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į NUT1 paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas – viena diena, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.
Nuspręsta pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
NKA1 civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies ir jai iš NUT1 priteisti
1 188,58 Eur (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 58 ct) turtinei žalai bei 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Iš NUT1 nuspręsta priteisti NKA1 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir iš NUT1 priteisti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 1 709,65 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devynis eurus 65 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
NUT1 nuteistas už tai, kad jis 2025 m. kovo 29 d. apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu smurtavo prieš NKA1, tyčia NKA1 sudavė abiejų rankų kumščiais nenustatytą skaičių smūgių į galvą, veidą, krūtinę, rankas, taip mušdamas dėl muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje, poodinių kraujosruvų su minkštųjų audinių paburkimu dešiniame žande, smakre, dešinės akies vokuose, poodinių kraujosruvų kairiame užausyje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairio peties srityje, kairiame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, kairėje čiurnoje, odos nubrozdinimo kairėje ausyje nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais NUT1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. kovo 18 d. nuosprendyje konstatavo, jog nors nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, tačiau NUT1 kaltė įrodyta baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais duomenimis, t. y. nukentėjusiosios nuosekliais parodymais viso proceso metu, o taip pat liudytojų – LUD3, LUD1, LUD2 parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais. Skiriant bausmę NUT1 pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54, 55, 61 straipsnių nuostatomis. Nuteistasis padarė vieną tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą asmens sveikatai, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 120), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 125, 126), dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121). Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos nustatyta, kad NUT1 į (duomenys neskelbtini) psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, tačiau gydėsi, nustatyta diagnozė (1 t., b. l. 128). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,74 promilių girtumas, ir tai, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Įvertinus nurodytas aplinkybes Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus NUT1 vieną iš švelniausių straipsnių sankcijose numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės efektyviau pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat ir į tai, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusios pasekmės nebuvo sunkios ar ilgalaikės, o bylos duomenimis, paties NUT1 asmenybė charakterizuojama pakankamai teigiamai, jam už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirta laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei minimalus šios bausmės rūšies dydis, bet mažesnė už numatyto jos dydžio vidurkį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas GNS1 teikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nuosprendį ir NUT1 atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį, nuosprendį arba 2) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nuosprendį ir sumažinti NKA1 iš NUT1 priteistos neturtinės žalos atlyginimą, priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad kaltinamojo akto turinys neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Be to, teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė in dubio pro reo principo, įtvirtinto BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl teisiškai reikšmingų nusikalstamos veikos požymių buvimo NUT1 veiksmuose, tai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą konstatuojant, kad jis padarė nusikalstamą veiką ir yra dėl to kaltas.
Advokatas teigia, kad klaidinanti ir itin neaiški vertintina kaltinamajame akte išdėstyta kaltinimų konstrukcija, kuri pakartota ir skundžiamame nuosprendyje, nurodant esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes - laiką ir būdą. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog NUT1 kaltinamas tuo, kad „2025 m. kovo 29 d. apie 02 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, smurtavo prieš NKA1“. Kaltinamojo akto dalyje „Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“ nurodyti NKA1 parodymai apie, jos teigimu, tarp NUT1 ir jos bręstantį konfliktą, staigų jo smurtą, nurodant laiką maždaug nuo 23.30 val. ir apie skambutį sūnui po to, kai jau buvo sumušta. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti NKA1 sūnaus liudytojo LUD2 parodymai, kad motina jam paskambino į mobilų telefoną 01.30 val. Tai reiškia, kad NKA1, jos pačios tvirtinimu, buvo sumušta gerokai iki kaltinamajame akte nurodyto momento - 02 val. 20 min. Be to, nors kaltinamajame akte nurodyta, jog NUT1 smurtavo prieš NKA1 žodinio konflikto metu, tačiau NKA1 savo parodymuose nebuvo nurodžiusi apie jokį žodinį konfliktą tarp jos ir NUT1, priešingai, netgi neigė jį buvus.
Apeliantas teigia, kad taip pat kaltinamajame akte nurodytas sužalojimų padarymo būdas neatitiko nurodytų sužalojimų lokacijų. Buvo nurodyta, kad NUT1 „tyčia NKA1 sudavė abiejų rankų kumščiais nenustatytą skaičių smūgių į galvą, veidą, krūtinę, rankas, taip mušdamas dėl muštinės žaizdos apatinės lupos gleivinėje, poodinių kraujosruvų su minkštųjų audinių paburkimu dešiniame žande, smakre, dešinės akie vokuose, poodinių kraujosruvų kairiame užausyje, dešiniajame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairio peties srityje, kairiame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, kairėje čiurnoje, odos nubrozdinimo kairėje ausyje nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą“. Pagal tokią kaltinimo formuluotę sužalojimas kairėje čiurnoje, t. y. žmogaus kojos apatinėje dalyje, buvo padarytas rankų kumščių smūgiais į galvą, krūtinę, rankas, o tai anatomiškai niekaip nėra įmanoma, Tai reiškia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, o taip pat ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme, nebuvo nustatyta viena esminių tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, t. y. kokiu būdu NKA1 sužalojimai buvo padaryti. Advokato įsitikinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, buvo pažeista teisė į gynybą.
Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomojoje dalyje išdėstytos aplinkybės buvo pažodžiui perrašytos iš kaltinamojo akto, nors jos net nebuvo nustatytos, NKA1 baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duodama parodymus dėl laiko aplinkybių, ir apie tai išdėstyta nuosprendyje, nurodė, jog „apie 23.30 val. paprašė eiti ilsėtis, bet NUT1 prašė dar pabūti, todėl ji liko sėdėti ant fotelio prie stalelio, NUT1 gulėjo ant išskleidžiamos sofos, jie apie nieką daugiau nekalbėjo. Apie 01 val. nakties ji atsistojusi paprašė NUT1 vis tik išeiti į kitą kambarį, nes ten nebuvo jai kur prisiglausti. Negali pasakyti, kodėl taip įvyko, bet NUT1 pašoko iš lovos ir netikėtai ją sumušė <...>. Sudavęs paskutinį smūgį, jis nuėjo ir atsigulė, o ji išėjo į kitą kambarį, paskambino sūnui, pasakė, kad yra sumušta“. NKA1 sūnus, duodamas parodymus baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, patvirtino, kad motina jam skambino „kovo 29 d. 1.30 val.“. Taip pat, kaip matyti iš pacituotų NKA1 parodymų, ji dar kartą patvirtino, kad jokio žodinio konflikto tarp jos ir NUT1 prieš tai, kai ji buvo sumušta, nebuvo, NKA1 tvirtino, jog „prieš pat man suduodamas smūgius NUT1 buvo lovoje, gulėjo, nešnekėjo“. Taigi, pagal aptartą skundžiamo nuosprendžio turinį, taip ir liko neaišku, kokių įrodymu pagrindu teismas konstatavo, kad NUT1 smurtavo prieš NKA1 žodinio konflikto metu, bei aplinkybę, jog tai įvyko 02.20 val., nes nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomojoje dalyje nurodytos aptartos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo teismo išvadų motyvuojamoje dalyje. Šie teismo padaryti apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimai parodo, kad, kaip minėta, nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei baudžiamąją byla nagrinėjant teisme nebuvo išsiaiškintos esminės aplinkybės - kas būtent ir kuriuo metu įvyko tą naktį NUT1 bute, kokius veiksmus atliko jis, o kokius nukentėjusioji, kokiu būdu NKA1 buvo padaryti sužalojimai.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas NUT1 kaltę grindė vien tik aplinkybėmis, sekusiomis po įvykio bei išimtinai nukentėjusiosios ir liudytojų, nedalyvavusių ir savo akimis nemačiusių paties įvykio parodymais, suteikdamas prioritetą išskirtinai tik kaltinimui palankiems įrodymams ir taip padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus vertinant įrodymus. Šioje baudžiamojoje byloje NUT1 teikė išsamius parodymus, juos pagrįsdamas ikiteisminiam tyrimui ir teismui teiktais dokumentais bei fotografijomis, kiek įmanoma išsamiau paaiškindamas reikšmingas aplinkybes. Visgi, teismas šiuos įrodymus vertino kaip niekuo nepagrįstus, nelogiškus, prieštaringus ir juos atmetė, tačiau NKA1 parodymus, nors jie stokojo ir logikos, ir pagrindimo bei juose buvo daug nutylėjimų, vertino išimtinai kaip nuoseklius ir patikimus, be kita ko, ignoruodamas vieną svarbiausių aplinkybių, jog NKA1 aptariamų įvykių metu buvo tiek pat neblaivi kaip ir nuteistasis, kadangi iškart po įvykio jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.
Gynėjas teigia, kad viso proceso metu nukentėjusiosios NKA1 parodymai buvo nenuoseklūs, kiekvieną kartą ji keisdavo laiko aplinkybes bei tai, apie ką bendravo ir ar išvis bendravo su NUT1 jos nurodytu laiku. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, NKA1 parodymai nepagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinti kaip nuoseklūs, nes kiekvieną kartą juos duodama NKA1 nupasakodavo vis kitą įvykių eigą ir tai darė tendencingai, visų pirma, siekdama neatskleisti savo pačios elgesio naktį iš 2025 m. kovo 28 d. į 2025 m. kovo 29 d., o taip pat vis siaurindama laiko tarpą nuo tariamo jos sumušimo iki to laiko, kuomet paskambino savo sūnui, nes pagal pirminius, 2025 m. kovo 29 d. ir net 2025 m. kovo 31 d. NKA1 parodymus nurodytos aplinkybės laiko ir įvykių eigos atžvilgiu realybėje sunkiai tikėtinos.
Skunde nurodoma, kad dėl nurodytų laiko aplinkybių akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytas laikas - apie 22 val. ar apie 23.30 val. kelia pagrįstą klausimą, kodėl tuomet NKA1 sūnui skambino tik 01.30 val. Net jei vertinti, kad NKA1 galimai galėjo suklysti dėl konflikto pradžios laiko, vis tiek ši paklaida negali būti tokia didelė, kad būtų tikėtina, jog visą tą laiką, t. y. dvi valandas NUT1 plūdosi ir prieš ją smurtavo, o ji tik gynėsi. Atsižvelgiant į tai vertintina, jog duodama parodymus teisme ir nurodydama, kad po 23.30 val. NUT1 gulėjo, o ji sėdėjo ir jie nieko nekalbėjo, o NUT1 puolė ją mušti apie 1 val., ji neatsitiktinai pakeitė šiuos parodymus, siekdama savo versiją dėl įvykių eigos padaryti kuo labiau įtikinama. Aplinkybės apie tai, kaip iš tiesų elgėsi pati NKA1 itin reikšmingos dėl to, kad NUT1 nurodė, jog NKA1 2025 m. kovo 29 d. taip pat fiziškai prieš jį smurtavo, jis 2025 m. balandžio 7 d. kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, o šie konstatavo konkrečius sužalojimus būtent to paties įvykio laiku. Be to, (duomenys neskelbtini) gydytoja odontologė 2025 m. balandžio 8 d. diagnozavo NUT1 danties išnirimą galimai nuo patirto smūgio. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), o NUT1 patirti sužalojimai buvo kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde teigė, kad kreipėsi prašymu šios baudžiamosios bylos tuo metu atliekamą ikiteisminį tyrimą sujungti su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tos pačios dienos įvykių, kuris buvo pradėtas pagal NUT1 pareiškimą, tačiau prašymas dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo buvo atmestas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nei NUT1, nei jo gynėjas advokatas neturėjo galimybės teismui pateikti reikšmingų duomenų, kurie patvirtintų gynybos poziciją šioje byloje, o būtent, kad NUT1 neturėjo jokios objektyvios galimybės pagrįsti savo teiginių apie tai, kad jam pačiam 2025 m. kovo 29 d. buvo padaryti veido ir kojų srityje kūno sužalojimai, išnarintas dantis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad duodamas parodymus Alytaus apylinkės teisme, taip pat ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, NUT1 nurodė, kad minimą dieną nukentėjusiosios nemušė ir neketino to daryti, dėl kokios priežasties pas ją atsirado kūno sužalojimai jis tik gali spręsti iš to, jog girdėjo duslų garsą tualete, o grįžęs namo iš policijos pamatė, jog yra išjudintas klozetas ir iš jo ant grindų bėga vanduo, nors iki to laiko šios problemos nebuvo. Anot NUT1, tai gali reikšti, kad NKA1 tualete nuvirto ar atsitrenkė į šioje mažo ploto patalpoje esančius kietus paviršius. Aiškindamas įvykio priešistorę, NUT1 nurodė, kad jis iki susitikimo penktadienį su NKA1 visą savaitę nuolat dirbo per dvi darbovietes ir buvo stipriai pavargęs. Kartu su atvykusia nukentėjusiąją jis pavalgė ir išgėrė du nedidelius butelius brendžio, po ko ten pat ant sofos užmigo ir miegojo iki pat atvyko policijos pareigūnai. Kaip nurodė NUT1, tą vakarą nebuvo jokio ginčo tarp jo ir NKA1, taip pat jie nesiginčijo ir dėl to, kokią televizijos laidą žiūrėti. Nuteistasis taip pat tvirtino, kad jis NKA1 buvo apsvaigintas ir sumuštas, kadangi ant jo veido buvo sužalojimų, be to, ypatingai prastai jautėsi.
Skunde gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į 2025 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolą, kuriuo apžiūrėtas policijos pareigūno nešiojamo registratoriaus įrašas, teigdamas, kad NUT1 policijos pareigūnų naktį netikėtai prižadintas, būdamas neblaivus, nesuprato ir stebėjosi apie kokią moterį jie klausinėja, yra natūrali reakcija nurodytoms aplinkybėms. Taip pat skunde kritikuojami pareigūno LUD3 parodymai, jog NUT1 pareigūnams nurodė, kad jokia moteris bute negyvena.
Gynėjas taip pat nurodo, kad priešingai nei vertino apylinkės teismas, apie tarpusavio santykius tikrovės neatitinkančias aplinkybes nurodė ne NUT1, o NKA1, kuri 2025 m. kovo 29 d. paskambinusi telefonu Bendrajam pagalbos centrui, į operatorės klausimą dėl santykio su asmeniu, nuo kurio ji nurodė nukentėjusi, atsakė „ne, tai yra mano ne senelis, ne brolis, reikia pasakyti taip nu vadinkime žodžiu partneris, sugyventinis, mes ne vedę, bet bendraujame labai daug metų, virš 1 ir šiuo metu išėjau iš buto“. Taip pat ir atvykusiems policijos pareigūnams į klausimą „o čia kas jums, sugyventinis, ar kas čia, ar draugas“ NKA1 atsakė „nu tai yra mano, mes gyvenam kartu beveik 8 metai“. Ši teisybės neatitinkanti ir dar ikiteisminio tyrimo metu paneigta aplinkybė apie NKA1 bendrą gyvenimą su NUT1 ir tai, kad jie buvo partneriai, sugyventiniai, apskritai lėmė, jog šis baudžiamasis procesas buvo pradėtas nesant tam pagrindo. Kaip nurodė teisme apklaustas policijos pareigūnas LUD3, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal faktą, nes policiją iškvietusi NKA1 nurodė, jog ji patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Priešingu atveju, jeigu ji tokios frazės nebūtų pasakiusi, šis ikiteisminis tyrimas pagal policijos pareigūno įvardintą faktą nebūtų pradėtas, nes pati NKA1 pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris tokiu atveju būtinas pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį, nerašė ir nepateikė. Atitinkamai ir NUT1 nebūtų laikinai sulaikytas, nes be ikiteisminio tyrimo pradėjimo taikyti procesines prievartos priemones draudžiama.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde advokatas nurodo, kad pagrindinę abejonę dėl NKA1 parodymų patikimumo ir NUT1 veiksmų objektyviosios pusės, t. y. konkrečių smurtinių veiksmų atlikimo, kelia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2025 m. balandžio 9 d. specialisto išvada (toliau - specialisto išvada) dėl NKA1 padarytų sužalojimų pobūdžio bei padarymo mechanizmo. Teismas vertino, kad pagal šią išvadą NKA1 buvo sužalota galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiais ir panašiai, taip pat, kad pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi, bei pakanka išvadai, jog „nukentėjusiosios parodymai apie jos sužalojimo aplinkybes, kaltinamajam kumščiai suduodant jai smūgius į veidą, krūtinę, į tai, kad mušama ji dengėsi rankomis nuo suduodamų smūgių ir traukėsi atbula, atsitrenkdama į kambaryje esančius baldus, visiškai atitinka specialisto išvadoje nurodytą sužalojimų padarymo mechanizmą, įvertinant ir nustatytą sužalojimų lokalizaciją, kraujosruvų dydį“. Su tokiu teismo vertinimu negalima sutikti, nes tokia išvada padaryta neatsižvelgus į visas itin svarbias detales, konstatuotas specialisto išvadoje ir nurodytas pačios NKA1, kurios be to ir prieštarauja vienos kitoms, o didžiosios dalies nustatytų sužalojimų kilmės mechanizmas apskritai neatskleistas. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad NKA1 padaryti įvairūs sužalojimai, tačiau jų lokacija yra visame kūne nuo pat poodinės kraujosruvos užausyje iki kairės čiurnos, t. y. visame kūne. Skunde pažymėta, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad NKA1 buvo suduoti smūgiai kumščiais į veidą, galvą, krūtinę. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog NKA1 teismui nurodė, kad NUT1 netikėtai pašoko ir ją puolė mušti, pirmas smūgis buvo kumščiu į akį, jis viena ranka sugriebė jos kairę ranką už žasto, o dešine ranka mušė jos dešinę akį. Po to buvo smūgiai į veidą, kol jis ją mušė tol laikė, po to buvo sužalota ausis, sumušta krūtinė.
Gynėjas teigia, kad NUT1 yra dešiniarankis, o iš to seka, kad stovint prieš kitą asmenį veidu į veidą dešine ranka padaryti sužalojimą dešinės akies srityje yra neįmanoma, nes anatomiškai ranka negali tiek susisukti, kad dešine ranka būtų sužalota priešais stovinčio žmogaus dešinė akis, tokiu būdu galima būtų sužaloti tik kairę akį, kuri ir yra prieš dešinę ranką. Juo labiau, jis negalėjo, kaip kad nurodė NKA1, viena ranka laikyti NKA1 kairę ranką, o mušti dešine ranka dešinę akį, nes tokiu atveju NUT1 rankos būtų sukryžiuotos. Šiuo atveju tiek pati NKA1, tiek ir teismo medicinos specialistė konstatavo, jog buvo sužalota būtent dešinioji akis. Tas pats pasakytina ir apie kitus tariamai NUT1 padarytus sužalojimus dešinėje NKA1 kūno pusėje. NUT1 įvykio naktį girdėjo, kad tuo metu, kai tualete buvo NKA1, jis išgirdo duslius garsus, kurie buvo panašūs į griuvimo ar trenkimosi į tualeto patalpoje esančius daiktus ar sienas. Be to, NUT1 teko remontuoti iš vietos išjudintą tualete esantį klozetą, iš kurio apatinėje dalyje sunkėsi vanduo, o tai matyti ir iš teismui pateiktų NUT1 darytų fotografijų. Tokia situacija yra galima, o taip pat ji gali paaiškinanti ir NKA1 konstatuotus kūno sužalojimus. Duodama parodymus NKA1 nenurodė, kad NUT1 jai sudavė kokius nors smūgius ir kojomis, taip pat nenurodė, kad sudavė smūgius rankomis į kojas, o juo labiau į kojų čiurnas. Tai reiškia, kad šie nustatyti kūno sužalojimai net kaip didžiausia prielaida negali būti siejami su NUT1 atliktais veiksmais, tačiau šie kūno sužalojimai kaip tik patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie įvykį tualete, kai NKA1 mažo ploto patalpoje ties kojos čiurna galėjo užkliūti ir (ar) trenktis į klozetą, o po to ir nuvirsti bei dėl to susižaloti.
Advokatas nurodo, kad teismui NUT1 aiškino, kad jo sveikatos būklė nėra ideali ir dėl įvairių lėtinių susirgimų jis priverstas nuolat vartoti įvarius vaistus, kurių dalis negali būti vartojami su alkoholiu, kadangi turi slopinamąjį poveikį. Be to, grįžęs iš policijos areštinės, NUT1 namuose pastebėjo išmėtytus vaistus, išlaistytus gėrimus. Šios aplinkybės buvo fiksuotos ir 2025 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros priede fotolentelėje. Dėl to, NUT1 spėja, jog tokiu būdu buvo apsvaigintas ir neprisimena įvykių nuo to momento kai užmigo iki to momento, kuomet buvo prižadintas policijos pareigūnų. Skunde taip pat atkreiptas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo LUD2 parodymus vertino selektyviai, rėmėsi jais tik tiek, kiek jais patvirtinta NUT1 nepalanki versija.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Alytaus apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad už psichologo - psichiatro paslaugas, kurios, NKA1 teigimu, buvo skirtos jos psichologinei būsenai gerinti, priteisė ir turtinės žalos atlyginimą. NKA1 psichologo - psichiatro pagalba naudojosi intensyviai, pas šį specialistą lankėsi 15 kartų per keturis mėnesius, ir teismo priteistas visiškas jos dėl to turėtų išlaidų atlyginimas. Tai reiškia, kad dėl tų pačių NKA1 teigimu patirtų padarinių - psichologinės būklės pablogėjimo, žalos atlyginimas nepagrįstai priteistas iš esmės du kartus, nes atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinkamai nebuvo sumažintas, nors, kaip nurodęs kasacinės instancijos teismas sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti įvertintas ir turtinės žalos dydis. Taip pat NKA1 dvasinius išgyvenimus siejo su tuo, kad negalėjo viešai pasirodyti kolegoms ir mokiniams. Kitaip tariant - NKA1 negalėjo eiti į darbą. Teismas priteisė turtinės žalos atlyginimą už negautas pajamas, tačiau į šį savo sprendimą neatsižvelgė spręsdamas dėl neturtinės žalos ir NKA1 argumentų dėl tariamai patirtų dvasinių dėl negalėjimo dirbti nepripažino nepagrįstai ir neatmetė.
Atsiliepimų byloje negauta.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas GNS1 prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato GNS1 apeliacinis skundas atmetamas
BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų padarymas byloje yra išimtinai teismo, priimančio galutinį procesinį sprendimą byloje, kompetencija. Įrodymų vertinimo metu teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais ir priimti sprendimą, ar surinktais įrodymais galima grįsti teismo išvadas. Įrodymų vertinimo metu turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma, sujungiant juos į loginę visumą, tuo tarpu proceso dalyvių pateiktų versijų ir pasiūlymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia. Nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais viso proceso metu, o taip pat liudytojų, nemačiusių įvykio, parodymais bei nesirėmė nuteistojo NUT1 viso proceso metu nuosekliais parodymais neigiant savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo bei teiktais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nesutikdama su apelianto pozicija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais bei jais vadovavosi motyvuodamas savo sprendimą NUT1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl kaltinamojo akto trūkumų
Nuteistojo NUT1 gynėjas apeliaciniame skunde pateikia argumentus dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams. Apelianto įsitikinimu, kaltinamajame akte klaidinanti ir itin neaiški išdėstyta kaltinimų konstrukcija, o taip pat klaidingai nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – laikas ir būdas. Gynėjas taip pat skunde nurodo, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog NUT1 smurtavo prieš nukentėjusiąją žodinio konflikto metu, tačiau pati nukentėjusioji savo parodymuose apie žodinį konfliktą nurodžiusi nebuvo. Taip pat kaltinime nurodytas sužalojimų padarymo būdas neatitiko nurodytų sužalojimų lokacijų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.
Baudžiamajame procese kaltinamasis aktas yra toks procesinis dokumentas, kurio turinys apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo akto surašymui keliami reikalavimai nustatyti BPK 219 straipsnyje, kuriame pateiktas išsamus ir baigtinis kaltinamojo akto turinį sudarančių elementų sąrašas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, pirmiausia užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje aiškinant BPK 219 straipsnio 3 punktą yra nurodyta, kad iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-689/2018,
Nr. 2K-146-976/2022 ir kt.).
Pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-242-719/2022, Nr. 2K-154-697/2023 ir kt.). Taigi, esminis BPK 219 straipsnio pažeidimas konstatuojamas tada, kai nustatomi ne bet kokie, o esminiai kaltinamojo akto turinio trūkumai, t. y. tokie, dėl kurių kaltinamajam esmingai suvaržoma galimybė suprasti jam reiškiamą kaltinimą ir nuo jo gintis arba pagal kaltinamojo akto turinį teismui nepakanka duomenų neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-489/2022, Nr. 2K-7-119-719/2024 ir kt.).
Vertinant kaltinamojo akto atitiktį BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams, aukštesnysis teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei nuteistasis NUT1, nei jo gynėjas advokatas GNS1 nekėlė klausimų dėl kaltinamojo akto neaiškumų. Priešingai, Alytaus apylinkės teisme 2025 m. gruodžio 1 d. vykusiame teisimajame posėdyje prieš pradedant įrodymų tyrimą teismui proceso dalyvių paklausus, ar bus prašymų prieš pradedant įrodymų tyrimą, prašymų pareikšta nebuvo. Taip pat teismui paklausus NUT1, ar jis susipažino su kaltinamuoju aktu, ar supranta, kuo jis kaltinamas, jis nurodė, kad su kaltinamuoju aktu yra susipažinęs bei supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažįsta. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde gynėjo nurodyti argumentai dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams, nepagrįsti. Matyti, kad kaltinamajame akte, aprašant NUT1 nusikalstamą veiką, yra nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos reikšmingos kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai ir kt.), taip pat kiti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teisinis veikos kvalifikavimas. Visi šie duomenys buvo nurodyti tiek, kiek jie nustatyti byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo būtina, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą. Todėl šiuo aspektu kaltinamasis aktas neturi tokių trūkumų, kurie būtų suvaržę kaltinamojo teisę į gynybą ir trukdę nagrinėti bylą teisme. Iš kaltinamojo akto yra aiški tiek bendro nusikalstamo sumanymo esmė, tiek nusikaltimo padarymo aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikaltimo sudėties požymiai. Svarbu pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu (nuo 2025 m. balandžio 22 d.) ir nagrinėjant bylą teisme NUT1 naudojosi advokato pagalba, todėl turėjo realią galimybę išsiaiškinti visus jam kylančius neaiškumus dėl reiškiamo kaltinimo esmės ir pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad nuteistojo gynybos teiginiai dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, yra deklaratyvūs.
Dėl NUT1 kaltės
Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-6-693/2018, 2K-21-976/2023).
Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme gynybos išsakytais argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam NUT1 inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sujungiant juos į nuoseklią, logišką grandinę.
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2026). NUT1 skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad sudavė abiejų rankų kumščiais nenustatytą skaičių smūgių į galvą, veidą, krūtinę, rankas, taip mušdamas dėl muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje, poodinių kraujosruvų su minkštųjų audinių paburkimu dešiniame žande, smakre, dešinės akies vokuose, poodinių kraujosruvų kairiame užausyje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairio peties srityje, kairiame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, kairėje čiurnoje, odos nubrozdinimo kairėje ausyje, taip jai nežymiai sutrikdydamas sveikatą ir sukeldamas fizinį skausmą.
Nuteistasis NUT1 nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog NKA1 jį apkalbinėja, nes yra kerštinga ir pikta, jis jos atžvilgiu nenaudojo jokio smurto. Jis teigė, kad nukentėjusioji greičiausiai jam sudavė migdomųjų ar kažkokių kitų vaistų, kadangi jis staiga iš niekur nieko užmigo, ko niekada nebūna. Prabudo tik tada, kai atvažiavo policijos pareigūnai ir jį prikėlė. Prieš jam užmiegant nukentėjusioji ėjo į tualetą, jis girdėjo, kai ji užkliuvo tualete ir nukrito. Nurodė, kad jokių muštynių neprisimena, įtaria, kad jam pačiam miegančiam trenkė, nes vaizdo įraše matyti, kad jam ištinęs žandas ir prakirsta lūpa. Dėl patirtų NUT1 sužalojimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas. Prisimena, jog atvykus policijos pareigūnams, NKA1 intensyviai trynė akį, nuteistasis sakė jai netrinti akies, nes atsiras mėlynė, kadangi kraujosruvos jai atsiranda labai greitai. Taip pat nurodė, kad jam niekas nedarė kraujo tyrimo, todėl nebuvo nustatyta, ar jis gavo kažkokių vaistų iš nukentėjusiosios.
Nuteistojo kaltė neigiama ir gynėjo advokato GNS1 apeliaciniame skunde, tačiau vertinant nuteistojo NUT1 parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad NKA1 padarytas muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių paburkimu dešiniame žande, smakre, dešinės akies vokuose, poodinės kraujosruvos kairiajame užausyje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairio peties srityje, kairiame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, kairėje čiurnoje, odos nubrozdinimas kairėje ausyje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 13 trauminių poveikių, galimai 2025 m. kovo 29 d. apie 02.20 val. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais ar panašiai
(1 t., b. l. 58-60). Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamajame akte nurodytas sužalojimų padarymo būdas neatitiko nurodytų sužalojimų lokacijų, konkrečiai nurodant, kad sužalojimas kairėje čiurnoje negalėjo būti padarytas rankų kumščių smūgiais. Taip pat tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde keliama versija, kad nukentėjusioji susižalojo pati nukrisdama vonios kambaryje, kadangi buvo išjudintas klozetas ir iš jo ant grindų bėgo vanduo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su keliama versija, jog NKA1 susižalojo pati, kadangi kaip teisingai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, teisme apklausiama nukentėjusioji parodė, kad nuo NUT1 smūgių gynėsi rankomis, t. y. veidą dengėsi rankomis. Už jos buvo rašomasis stalas, gindamasi galėjo atsiremti į jo kampą, taip pat stovi knygų lentynos. Kadangi nuteistojo smūgiai buvo stiprūs, prieš juos nukentėjusiajai atsilaikyti stovint nejudant nepavyko, ji judėjo nuo rašomojo stalo link lentynų į kairę, toliau nuo lovos, judėjo atbulomis. NKA1 taip pat nurodė, kad sužalojimai kojose arba petyje galėjo atsirasti nuo atsitrenkimo į baldus, tačiau į veidą NUT1 smūgiavo ranka. Iš aptarto akivaizdu, jog priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo gynėjas, kaltinime nurodyti nukentėjusiosios patirti sužalojimai, o būtent – sužalojimas kairėje čiurnoje, atsirado NKA1 siekiant išvengti nuteistojo smūgių. Šią pagrįstą išvadą patvirtina ir aukščiau aptarta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai negalėjo atsirasti nugriuvus.
Nors liudytojų, kurie tiesiogiai matė įvykį, nėra, tačiau vertinant nukentėjusiosios NKA1 parodymų patikimumą, būtina atsižvelgti į liudytojų paaiškinimus. Liudytojas LUD2, kuris yra nukentėjusiosios sūnus, apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog kovo 29 d. apie 01.30 val. jam paskambino verkdama mama ir pasakė, kad NUT1 ją labai sumušė, trenkė jai į veidą. Paklausus, ar ji saugi, ji buvo labai išsigandusi, nerišliai kalbėjo. Liudytojas ragino mamą kviesti policijos pareigūnus, ji vengė, tačiau vėliau pavyko ją įkalbėti ir nukentėjusioji iškvietė pareigūnus. Liudytojui pasiėmus mamą iš policijos komisariato, ji buvo pasimetusi, sutrikusi, ant jos matėsi fiziniai sužalojimai - buvo prakirsta lūpa, prakirsta už ausies nuo auskaro, po viena akimi buvo didelė kraujosruva. Nukentėjusioji LUD2 pasakojo, jog įvykio vakarą su nuteistuoju įprastai leido laiką, tačiau vakaro eigoje palietė nepatogias pokalbių temas ir įvyko konfliktas. Liudytojas taip pat nurodė, jog jo motina su NUT1 bendravo nuo 2017 m. ar 2018 m., jie buvo labai artimi. Aptartus liudytojo parodymus patvirtina 2025 m. birželio 9 d. apžiūros protokole apžiūrėtas BPC garso įrašas, o būtent – pranešėja t. y. nukentėjusioji NKA1, paskambinusi pagalbos centrui, nurodė, jog yra sumušta partnerio, sugyventinio, yra nevedę, tačiau bendrauja daug metų, virš septynerių metų. Atsakydama į klausimą, ar reikalinga greitoji pagalba, nurodė nežinanti, kas reikalinga, yra labai sužalota, laukia savo automobilyje (1 t., b. l. 62-64). Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, jog informacijos iš nukentėjusiosios NKA1 apie jos sumušimą gavimas – 2025 m. kovo 29 d. 02.27 val. (1 t., b. l. 10). Atsižvelgus į aptartus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl įvykio laiko, o būtent – liudytojas LUD2 parodė, jog mama jam paskambino apie 01.30 val., o iš policijos registrų išrašų matyti, kad įvykis registruotas 02.27 val. Pažymėtina, jog liudytojas pirmosios instancijos teisme apklausiamas buvo 2025 m. gruodžio 1 d., t, y. po įvykio praėjus daugiau nei pusei metu, todėl neatmestina, kad tikslų gauto skambučio iš mamos laiką jis galėjo nežymiai suklysti, tačiau tai jokiu būdu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nepaneigia nuteistojo NUT1 neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios NKA1 atžvilgiu.
Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje viso proceso metu neturėjo galimybės pateikti priešpriešinio ikiteisminio tyrimo dėl 2025 m. kovo 29 d. NUT1 padarytų kūno sužalojimų, o jo prašymai ikiteisminio tyrimo metu sujungti ikiteisminius tyrimus buvo atmesti. Šioje dalyje apygardos teismas pirmiausia pažymi, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimai priimami dėl objektyvių priežasčių bei yra susiję su ikiteisminio tyrimo metu atliekamais veiksmais, ikiteisminio tyrimo taktika, kurią pasirenka ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, jog gynėjas turėjo teisę apskųsti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kaip matyti iš Kauno apygardos teisme 2026 m. gegužės 13 d. vykusio teismo posėdžio, prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą nurodė, jog minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius NKA1 veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Taigi, teisėjų kolegija plačiau dėl šio skundo argumento nepasisakys.
Aptarti nuoseklūs nukentėjusiosios NKA1 parodymai, pirminiai įvykio aplinkybių fiksavimo duomenys - Kitų objektų apžiūrų protokolai, kuriuose apžiūrėti BPC skambučio garso įrašas ir atvykusių pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, Medicininis dokumentų išrašas/siuntimas, specialisto išvada ir liudytojų parodymai jungiant šiuos įrodymus į visumą neabejotinai paneigia nuteistojo gynybinę versiją, kad nukentėjusiajai kaltinime nurodytų sužalojimų jis nepadarė. Šie duomenys patvirtina, kad NUT1 tyčia NKA1 sudavė abiejų rankų kumščiais nenustatytą skaičių smūgių į galvą, veidą, krūtinę, rankas, taip mušdamas dėl muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje, poodinių kraujosruvų su minkštųjų audinių paburkimu dešiniame žande, smakre, dešinės akies vokuose, poodinių kraujosruvų kairiame užausyje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairio peties srityje, kairiame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, kairėje čiurnoje, odos nubrozdinimo kairėje ausyje nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šios išvados pagrindu teisėjų kolegija nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą.
Dėl bausmės
Apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, individualizuodamas NUT1 paskirtą bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o būtent, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumas). Padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, jog NUT1 neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas įvertino ir tai, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusios pasekmės nebuvo sunkios ar ilgalaikės, o iš esmės pats NUT1 charakterizuojamas gana teigiamai. Šių duomenų visumoje, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus šios bausmės rūšies dydis, tačiau mažesnį už vidurkį – 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant NUT1 viso bausmės vykdymo metu dirbti, o taip pat 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 48 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, NUT1 paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.
Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje esant įrodytai NUT1 kaltei dėl nukentėjusiajai NKA1 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai tenkintas civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys. Minėta civilinė ieškovė dokumentais pagrindė nukentėjusiajai teiktas išmokėtas nukentėjusiajai nedarbingumo išmokas (1 t., b. l. 179-196), šių išmokų sumokėjimo būtinumą nulėmė nuteistojo nusikalstami veiksmai, todėl išlaidų padengimas pagrįstai priteistas iš NUT1.
Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio
Vienas iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo prašymų – sumažinti nukentėjusiajai NKA1 priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 500 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, nustatęs, kad dėl tyčinių NUT1 smurtinių veiksmų nukentėjusiajai NKA1 buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, priteisė 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusioji patyrė išgąstį, pažeminimą, ji tris savaites buvo laikinai nedarbinga, didelių sužalojimų vietos nukentėjusiosios veide jai kėlė nepatogumus bendravimui su kitais asmenimis, ji negalėjo lankytis viešose vietose. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis (2 000 Eur) atitinka žalos pobūdį ir intensyvumą, kaltės formą (tyčia), panaudoto smurto pobūdį (smurtinis nuteistojo elgesys buvo pakankamai intensyvus – bent keletą kartų smūgiuota į veidą, galvą bei kita kūno sritis gana artimam asmeniui) ir yra proporcingas teismų praktikai panašaus lygmens sužalojimų bylose, todėl pagrindo jį mažinti nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato GNS1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 18 d. nuosprendžio atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.