Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-11-19 · Civilinė byla Nr. e2-1151-450/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-10-04Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-11-14Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-11-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
e2-1151-450/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00812-2024-4
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Trečiasis asmuo
Comet Trading SA
Atsakovas
„Hansamet“
Ieškovas
"Ruvis"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1151-450/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00812-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Šveicarijos bendrovės „Comet Trading SA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hansamet“, atstovaujamos nemokumo administratorės Boženos Markovos, ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“ skundai dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hansamet“ kreditorių susirinkimo priimto sprendimo dėl turto pardavimo tvarkos patenkinti ir nustatyta nauja turto pardavimo tvarka, atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hansamet“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Hansamet“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Božena Markova (toliau – nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 14 d.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „Hansamet“ pripažino likviduojama dėl bankroto (toliau – ir LUAB „Hansamet“).

2026 m. rugpjūčio 10 d. įvyko LUAB „Hansamet“ penktasis kreditorių susirinkimas, kuriame 3–uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl LUAB „Hansamet“ turto – 3 699,10 t metalo laužo (toliau – ir turtas) pardavimo ir pradinės kainos nustatymo. Nemokumo administratorės pasiūlytai tvarkai, pagal kurią turtas būtų pardavinėjamas iš varžytynių, balsams pasiskirsčius 66,93 proc. „prieš“ ir 32,81 proc. „už“ nepritarta; 66,93 proc. balsų dauguma nuspręsta patvirtinti kreditorės Šveicarijos bendrovės „Comet Trading SA“ (toliau – ir „Comet Trading SA“) pasiūlytą turto pardavimo tvarką – metalo laužo pardavimą viešojo skelbimo būdu, pirkėjui pavedant metalo laužą pasverti ir pageidaujamą metalo laužą paimti, šiam pirkėjo pasirinktam metalo laužui nustatant 250 Eur (plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM)) už 1 toną kainą.

Šalies argumentai

Kreditorė UAB „Ruvis“ (toliau – ir kreditorė) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti LUAB „Hansamet“ 2026 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą 3–uoju darbotvarkės klausimu.

Kreditorė UAB „Ruvis“ nurodė, kad „Comet Trading SA“ sprendimo projektas jai nebuvo pateiktas, todėl jai nebuvo galimybės balsuoti „prieš“.

Kreditorė nurodė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas parduoti turtą ne iš varžytynių priimtas dėl turto, kurio vertė viršija Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 90 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 10 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį ir nesant JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Be to, nagrinėjamu atveju nėra ir kitos būtinos sąlygos JANĮ 90 straipsnio 2 dalies taikymui, t. y. nėra nemokumo administratorės motyvuoto prašymo leisti turtą realizuoti ne varžytynėse.

Skundžiamas nutarimas neužtikrina tinkamo atsiskaitymo principo ir nepagrįstai perkelia komercinę riziką LUAB „Hansamet“ ir jos kreditoriams. Pagal patvirtintą tvarką potencialus pirkėjas dar iki galutinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo savo transportu pakrauna pageidaujamą metalo laužo kiekį, išveža jį iš turto saugojimo vietos į svarstykles, o galutinė kaina nustatoma tik po tokio išvežimo. Kartu nenustatyta nei išankstinio apmokėjimo, nei avanso, depozito, banko garantijos ar kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Taigi, LUAB „Hansamet“ priklausantis didelės vertės turtas faktiškai perduodamas potencialaus pirkėjo dispozicijon dar negavus už jį atlygio ir net neįvertinus pirkėjo mokumo bei jo realių galimybių atsiskaityti. Patvirtinta tvarka neužtikrina ir to, kad nesudarius galutinės sutarties LUAB „Hansamet“ būtų grąžintas būtent tas pats, tokios pačios sudėties ir kokybės metalo laužas. Atsižvelgiant į tai, kad parduodamą turtą sudaro skirtingų rūšių metalo laužas, toks reguliavimas sukuria realią riziką, jog potencialus pirkėjas išveš ekonomiškai vertingesnės sudėties metalo laužą, o nepavykus sudaryti galutinės sutarties grąžins tokio paties svorio, tačiau kitokios rūšinės sudėties ar mažesnės vertės metalo laužą. Kreditorių susirinkimo sprendime nėra nustatyta jokių veiksmingų priemonių tokiai rizikai pašalinti ar LUAB „Hansamet“ nuostoliams užtikrinti, todėl ši turto pardavimo tvarka neužtikrina nei LUAB „Hansamet“ turto vertės išsaugojimo, nei kreditorių interesų.

Skundžiamu nutarimu pasirinkta neformalizuota turto pardavimo tvarka, neužtikrinanti vienodos ir skaidrios potencialių pirkėjų konkurencijos, kelia papildomą piktnaudžiavimo ir smulkesnių kreditorių interesų pažeidimo riziką. „Comet Trading SA“ šioje byloje atstovauja advokatų kontora „Sorainen“, kuri skelbiasi turinti reikšmingos patirties ir ryšių būtent metalo laužo ir perdirbimo rinkoje. Šios aplinkybės rodo, kad dominuojantis kreditorius per savo profesionalius atstovus objektyviai gali turėti prieigą prie metalo laužo rinkos dalyvių, tuo pačiu ir galimybes piktnaudžiauti susidariusia situacija, kurios kiti kreditoriai negali kontroliuoti. Todėl šiuo atveju turto pardavimas varžytynėse yra reikšmingas ne tik didžiausios kainos, bet ir visų kreditorių lygiateisiškumo bei galimo interesų konflikto ar piktnaudžiavimo eliminavimo aspektu.

Šalies argumentai

LUAB „Hansamet“, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti LUAB „Hansamet“ 2026 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą 3–uoju darbotvarkės klausimu.

Nurodė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas parduoti turtą ne iš varžytynių priimtas dėl turto, kurio vertė viršija JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 10 MMA dydį ir nesant JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Be to, nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui neteikė prašymo turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, o kreditorė „Comet Trading SA“ nepateikė konkrečių ekonominių duomenų, pagrindžiančių, kad būtent 3 699,10 t metalo laužo pardavimas patvirtintu viešojo skelbimo būdu už 250 Eur / t suteiks kreditoriams didesnę naudą negu turto pardavimas varžytynėse. Nenustatyta, kokios kainos būtų galima tikėtis varžytynėse, kokia konkreti ekonominė nauda būtų gaunama pasirinkus kitą pardavimo būdą ir kuo ši nauda būtų didesnė.

Ginčijamas sprendimas ne tik nėra pagrįstas didesne nauda LUAB „Hansamet“ kreditoriams, bet ir yra ydingas, nepakankamai apibrėžtas ir, atsižvelgiant į faktines turto savybes bei jo saugojimo sąlygas, praktiškai sunkiai įgyvendinamas. LUAB „Hansamet“ priklauso itin didelis kiekis 3 699,10 t (arba 3 699 100 kg) metalo laužo; metalo laužas sudarytas iš įvairių rūšių metalo ir turi reikšmingą kiekį priemaišų, t. y. viso laužo faktinė kokybė yra nevienalytė; metalo laužas sandėliuojamas mokamoje saugomoje aikštelėje, kuri yra Klaipėdos uosto teritorijoje (dėl to judėjimas transporto priemonėmis yra mokamas); metalo laužas sandėliuojamas aikštelėje, kurios plotas nesudaro galimybių vykdyti jo rūšiavimą ar kitus, papildomos vietos reikalaujančius veiksmus; metalo laužo saugojimo išlaidos sudaro 6 000 Eur per mėnesį, kurias saugotojas turi pagrįstą teisę skaičiuoti iki visiško aikštelės atlaisvinimo ir sutvarkymo, todėl dalies metalo laužo pardavimas nemažintų dėl saugojimo patiriamų sąnaudų. Tvarkoje nustatyta fiksuota 250 Eur / t pardavimo kaina, tačiau nenustatytas joks potencialių pirkėjų konkuravimo ir kainos didinimo mechanizmas, nenumatyta, kaip turi būti elgiamasi, jeigu keli potencialūs pirkėjai pageidauja įsigyti tą patį turtą, ir nėra nustatyta procedūra, pagal kurią jie galėtų teikti didesnius kainos pasiūlymus. Todėl net ir tuo atveju, jeigu keli profesionalūs rinkos dalyviai būtų pasirengę už turtą mokėti daugiau nei 250 Eur / t, tvarka nenustato, kaip nemokumo administratorė turėtų organizuoti jų konkurenciją ir išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tokia tvarka ne tik negarantuoja JANĮ 90 straipsnio 2 dalies reikalaujamos didesnės naudos kreditoriams, bet ir nesukuria galimybės tokiai naudai pasiekti. Tvarkoje nenustatyti objektyvūs turto kokybės kriterijai, todėl potencialiam pirkėjui faktiškai sudaroma galimybė savo nuožiūra atsirinkti ekonomiškai patraukliausią turto dalį ir atsisakyti likusios dalies. Tai sukuria realią riziką, kad pirmiausia bus realizuota likvidžiausia ir vertingiausia metalo laužo dalis, o LUAB „Hansamet“ liks sunkiau realizuojamas ir mažesnę ekonominę vertę turintis turtas. Tvarkoje nenustatytas ir minimalus vienam pirkėjui parduodamas turto kiekis, todėl nėra aišku, kiek atskirų sandorių gali būti sudaryta ir kokiais kiekiais turtas gali būti skaidomas. Tai ypač reikšminga, nes LUAB „Hansamet“ 6 000 Eur mėnesines saugojimo išlaidas patiria iki visiško aikštelės atlaisvinimo, todėl dalinis turto pardavimas savaime šių išlaidų nemažina. Esminis patvirtintos tvarkos trūkumas yra nustatytos turto perdavimo ir atsiskaitymo padarinys.

Nemokumo administratorės teigimu, kreditorių susirinkimas negali tinkamai įgyvendinti kreditorių susirinkimo kompetencijos sprendžiat bendrovės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo klausimus sprendžiančiąją balsų daugumą turinčiai kreditorei „Comet Trading SA“ savo balsais balsuojant „prieš“ turto pardavimą įstatyme įtvirtinta tvarka (JANĮ 90 straipsnis). Turto pardavimo proceso vilkinimas pažeidžia tiek kreditorių, tiek pačios bendrovės teises bei teisėtus interesus, prieštarauja bankroto proceso tikslams užbaigti bankroto procesą operatyviai ir veiksmingai, todėl nemokumo administratorė prašė teismo patvirtinti tokią LUAB „Hansamet“ turto pardavimo tvarką bei kainą, kurių nutarimo projektas buvo pateiktas 2026 m. rugpjūčio 10 d. LUAB „Hansamet“ kreditorių susirinkimui ir prieš kurį nemotyvuojant balsavo tik kreditorė „Comet Trading SA“, taip savo turima balsų dauguma priimdama JANĮ nuostatas pažeidžiantį sprendimą ir užvilkindama bendrovės turto realizavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. spalio 6 d. nutartimi atsakovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, ir kreditorės UAB „Ruvis“ skundus patenkino bei pripažino negaliojančiu ir panaikino LUAB „Hansamet“ 2026 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą 3–uoju darbotvarkės klausimu dėl LUAB „Hansamet“ turto pardavimo ir pradinių kainų nustatymo. Teismas nustatė LUAB „Hansamet“ priklausančio turto – 3 699,10 t metalo laužo pardavimo tvarką pagal nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateiktą projektą bei priteisė UAB „Ruvis“ iš „Comet Trading SA“ 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų šaukiant 2026 m. rugpjūčio 10 d. LUAB „Hansamet“ kreditorių susirinkimą, nustatant kreditorių dalyvavimo kvorumą, taip pat susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų.

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos turto realizavimo tvarkos patvirtinimo sąlygos, t. y. tvarkos patvirtinimo procedūra prieštarauja imperatyviai JANĮ 90 straipsnio 2 dalies normai dėl pasinaudojimo nekilnojamojo turto pardavimo ne iš varžytynių išimtimi. Pasak teismo, nekvestionuojant kreditorių susirinkimo teisės spręsti dėl turto pardavimo (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis), pastaroji nuostata vertintina sistemiškai kartu su JANĮ 44 straipsnio, nustatančio kreditorių susirinkimo teises, 8 punkto nuostata, kuri įtvirtina kreditorių susirinkimo teisę leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu. Taigi, kreditorių susirinkimo teisė leisti turtą parduoti kitu nei iš varžytynių būdu yra sąlygota nemokumo administratoriaus motyvuoto prašymo teisės (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad taip šios nuostatos aiškintinos ir kitu aspektu – kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai turi turėti galimybę žinoti ne tik darbotvarkės klausimus, tačiau ir siūlomų sprendimų projektus (JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Taigi, tik turėdami sprendimų projektus, kuriuos jiems pateikia kreditorių susirikimą šaukiantis nemokumo administratorius, kreditoriai gali tinkamai įgyvendinti savo teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose, teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų (JANĮ 43 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismo vertinimu, situacija, kai absoliučią balsų daugumą turinčio kreditoriaus pasiūlyta tvarka, apie kurią nebuvo informuoti ir neturėjo galimybės dėl jos pasisakyti kiti kreditoriai, buvo patvirtinta formaliais pagrindais (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis), pažeidžia ne tik JANĮ 90 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas, tačiau ir nemokumo proceso skaidrumo principą, reiškiantį, kad informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą (JANĮ 3 straipsnio 3 punktas).

Teismas pažymėjo, kad turto pardavimo tvarką ir būdą pasiūlęs kreditorius nepagrindė, kaip šis, jau kartą nepasiteisinęs turto pardavimo būdas, ir toliau gali suteikti didesnę naudą kreditoriams, nei turto pardavimas iš varžytynių ir kodėl jų vengiama bei nepageidaujama.

Teismas, įvertinęs ginčijamos LUAB „Hansamet“ turto pardavimo tvarkos turinį, pritarė pagrįstiems ir reikšmingiems nemokumo administratorės ir kreditorės UAB „Ruvis“ argumentams, kad patvirtinta tvarka nenustatant jokių potencialių pirkėjų konkuravimo ir kainos didinimo mechanizmo, neįtvirtinant konkrečių turto kokybės vertinimo kriterijų, nenustatant minimalaus vienam pirkėjui parduodamo turto kiekio, įtvirtinus galimybę turtą išvežti iš jo saugojimo vietos nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties ir negavus apmokėjimo jokia apimtimi, jokiomis priemonėmis neužtikrinant grąžinamo turto sudėties ir kokybės, neįtvirtinus galutinio atsiskaitymo tikslaus mechanizmo prieštarauja imperatyviai JANĮ 90 straipsnio 2 dalies normai, nustatančiai nekilnojamojo turto pardavimo ne iš varžytynių sąlygas, ir JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintiems nekilnojamojo turto pardavimo – didžiausios kainos ir turto apyvartos greičio principams. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju buvo pažeistos su patvirtinta turto realizavimo tvarka nesutinkančių kreditorių teisės ir teisėti interesai JANĮ 55 straipsnio 4 dalies prasme, todėl skundžiamą nutarimą pripažino negaliojančiu ir panaikino. Pasak teismo, kreditorės „Comet Trading SA“ pateikta 2026 m. liepos 10 d. Tarpinė lyginamoji patikrinimo ataskaita nepaneigia teismo padarytų išvadų ir nesuponuoja kitokio konstatuotų pažeidimų vertinimo.

Teismas, spręsdamas dėl nemokumo administratorės prašymo teismo patvirtinti LUAB „Hansamet“ turto realizavimo tvarką, pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas ne tik teismo galimybių įsiterpti į kreditorių kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą išimtinumas, bet ir teismo įsiterpimui būtinos sąlygos – bankroto proceso vilkinimo bei kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo (netinkamo) įgyvendinimo konstatavimas. Pasak teismo, vien aplinkybė, kad turto pardavimo būdą nustatė kreditorių susirinkimas, savaime neužkerta kelio teismui, nagrinėjančiam skundą dėl tokio sprendimo, įvertinti jo teisėtumą ir, nustačius pagrindą, sprendimą panaikinti bei imtis įstatymo leidžiamų priemonių pažeidimui pašalinti. Teismo įvertinimu nagrinėjamu atveju yra susidariusi situacija, kai klausimo spręsti iš naujo kreditorių susirinkimui grąžinimas užvilkintų ilgai trunkantį (nuo 2024 m.) bankroto procesą ir prieštarautų bankroto proceso tikslams. Išskirtinę faktinę padėtį lemia ir tai, kad iš esmės vienas kreditorius, kurio balsai sudaro daugumą (66,93 proc.), siekdamas sau palankaus (naudingo) sprendimo, gali priimti nutarimą, pažeidžiantį teisėtus LUAB „Hansamet“ ir (ar) kitų jos kreditorių teisėtus interesus, kurių teisminė gynyba akivaizdžiai užvilkintų bankroto procesą. Tokia bankroto proceso eiga pripažįstama neleistina, nes pažeidžia kreditorių teisėtus interesus iš skolininko kuo greičiau gauti jiems priklausančias lėšas, t. y. neatitinka bankroto bylos dalyvių interesų pusiausvyros principo. Dėl to teismas, turėdamas užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros išsaugojimą, nutarė įsiterpti į LUAB „Hansamet“ kreditorių susirinkimo kompetenciją ir patvirtinti JANĮ 90 straipsnio nuostatas atitinkančią nemokumo administratorės pasiūlytą LUAB „Hansamet“ turto realizavimo tvarką, parduodant turtą iš varžytynių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė (kreditorė) „Comet Trading SA“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį – kreditorės UAB „Ruvis“ ir LUAB „Hansamet“ nemokumo administratorės skundus dėl 2026 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo 3–uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Skundžiamu nutarimu nėra pažeistos imperatyvios JANĮ 90 straipsnio nuostatos, nes JANĮ 90 straipsnio 2 dalis nenustato imperatyvaus draudimo kreditoriams tvirtinti kitokią turto pardavimo tvarką, nepriklausomai nuo to ar yra gautas nemokumo administratoriaus motyvuotas prašymas, ar ne. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-701-881/2026, kurioje išaiškinta, kad vien tai, jog iniciatyva pakeisti turto pardavimo tvarką iš įstatyme imperatyviai numatytos iš varžytynių tvarkos į laisvo pardavimo buvo pareikšta kreditorės, nėra savarankiškas pagrindas pripažinti tokį kreditorių susirinkimo sprendimą neteisėtu; nustačius, kad kreditorės siūlymas dėl juridinio asmens turto pardavimo tvarkos kreditorių susirinkimui buvo pateiktas laikantis JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir priimtas pagal JANĮ 51 straipsnyje nustatytą tvarką, teismas, gavęs nemokumo administratoriaus skundą, kuriuo prašoma panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą parduoti juridinio asmens turtą laisvu pardavimu, turi įvertinti, ar kreditorių pasirinkta turto realizavimo tvarka atitinka JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnės naudos kreditoriams kriterijų, taip pat jos ekonominį tikslingumą.

Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kad kreditorė apie siūlomą sprendimo projektą iš anksto neinformavo kitų bendrovės kreditorių. 2026 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimas buvo organizuojamas nemokumo administratorės, sudarant kreditoriams galimybę darbotvarkėje įtrauktais klausimais balsuoti iš anksto raštu. Apeliantė, pasinaudodama tokia teise bei nesutikdama su nemokumo administratorės siūloma turto pardavimo tvarka, įtraukė į savo balsavimo raštu biuletenį alternatyvų sprendimo projektą į darbotvarkę įtrauktu klausimu. Tokią teisę kreditorė turi ir ji negali būti formaliai ribojama nutarties motyvais, kad neva kiti kreditoriai neturėjo galimybės su tokiu alternatyviu projektu susipažinti. Net ir kitiems bendrovės kreditoriams iš anksto susipažinus su alternatyviu sprendimo projektu, galutinis kreditorių susirinkimo rezultatas nebūtų kitoks, nes apeliantė turi sprendimų priėmimui reikiamą balsų daugumą.

Skundžiama tvarka yra ekonomiškai naudingesnė bendrovei ir jos kreditoriams nei turto pardavimas varžytynėse. Pirmasis bendrovės kreditorių patvirtintas turto pardavimas buvo vykdomas būtent varžytynių tvarka, tačiau nemokumo administratorė per varžytynes turto nesugebėjo parduoti. Kadangi turto pardavimas iš varžytynių, bene per pusę sumažinus jo kainą, nebuvo sėkmingas, kreditorė dėl to pasiūlė kitokią turto pardavimo tvarką, turtą parduodant rinkos kaina (250 Eur / t), kuri, remiantis 2026 m. liepos 10 d. Turto apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis dėl kokybės metalo laužo rinkos kainos, atitinka esamą rinkos lygį. Jei visas turtas būtų parduotas šia kaina, bendra pardavimo suma sudarytų iki 924 775 Eur, t. y. daugiau kaip tris kartus viršytų šeštų varžytynių pradinę kainą. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Tvarkos ekonominis pranašumas išlieka net atsižvelgus į priemaišas ir jų utilizavimo kaštus, tai patvirtina 2026 m. liepos 10 d. atliktos Turto apžiūros ataskaita. Be to, papildomos saugojimo išlaidos didina, o ne mažina tvarkos ekonominį pranašumą, nes nemokumo administratorės siūlomas modelis nesuteikia pagrindo manyti, kad rezultatas bus kitoks.

Patvirtinta turto pardavimo tvarka yra įgyvendinama, o su jos įgyvendinimu susijusios rizikos yra valdomos nemokumo administratorei vykdant savo pareigas

Skundžiama tvarka atitinka JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintus turto pardavimo principus.

Teismas iki skundžiamos nutarties priėmimo jau buvo išreiškęs išankstinį nusistatymą prieš kreditorės pasiūlytą tvarką, 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-445-643/2026 nurodydamas, kad pritaria nemokumo administratorės pozicijai, jog tik geriausios metalo laužo dalies pardavimas vieninteliam suinteresuotam pirkėjui, o likusią metalo laužo dalį ar metalo priemaišas paliekant LUAB „Hansamet“, neleidžia daryti prielaidos, kad tokiu būdu būtų buvę geriausiai užtikrinti LUAB „Hansamet“ ir jos kreditorių turtiniai interesai.

Atsiliepimas

Atsakovė LUAB „Hansamet“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

Remiantis kasacinio teismo praktika 2023 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta išimtis gali būti taikoma tik esant motyvuotam nemokumo administratoriaus prašymui ir įrodžius, kad turtą parduodant kitu nei iš varžytynių būdu kreditoriai gautų didesnę naudą. Nagrinėjamu atveju LUAB „Hansamet“ nemokumo administratorė tokio prašymo kreditorių susirinkimui neteikė.

Žemesnės instancijos teismas

Nors apeliantė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-701-881/2026, kurioje nurodyta, kad vien aplinkybė, jog iniciatyvą pakeisti turto pardavimo tvarką iš varžytynių į laisvą pardavimą pareiškė kreditorius, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti kreditorių susirinkimo sprendimą neteisėtu, tačiau toks išaiškinimas nereiškia, kad kreditorių susirinkimas turi teisę savo nuožiūra nukrypti nuo JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos turto pardavimo tvarkos, nepaisydamas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išimties taikymo sąlygų. Be to, minimoje byloje nebuvo tiesiogiai spręstas klausimas, ar nemokumo administratorės motyvuotas prašymas yra būtina JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties taikymo sąlyga. Todėl apeliantė nepagrįstai šį išaiškinimą interpretuoja kaip suteikiantį kreditorių susirinkimui teisę savo nuožiūra nukrypti nuo įstatyme nustatytos privalomos turto pardavimo iš varžytynių tvarkos, neatsižvelgiant į JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

„Comet Trading SA“ alternatyvų sprendimo projektą pateikė kartu su balsavimo biuleteniu. Iš bylos duomenų matyti, kad kiti iš anksto raštu balsavę kreditoriai neturėjo realios galimybės susipažinti su šio projekto sąlygomis ir dėl jo išreikšti pozicijos. Aplinkybė, kad „Comet Trading SA“ bet kuriuo atveju turėjo balsų daugumą, nepanaikina kitų kreditorių dalyvavimo teisių reikšmės.

Apeliantė nepateikė objektyvių ekonominių duomenų, pagrindžiančių, kad būtent 3699,10 t metalo laužo pardavimas viešojo skelbimo būdu už 250 Eur / t bei PVM suteiktų bendrovės kreditoriams didesnę naudą nei turto pardavimas varžytynėse. Nenustatyta, kokia konkreti ekonominė nauda būtų gaunama pasirinkus apeliantės pasiūlytą pardavimo būdą ir kuo ši nauda būtų didesnė už naudą, kurią būtų galima gauti turtą realizuojant varžytynėse. Pažymėtina, kad būtent apeliantei teko pareiga pagrįsti siūlomos turto pardavimo tvarkos ekonominį naudingumą. Apeliantės teikiami hipotetiniai skaičiavimai tiek dėl turto pardavimo pajamų, tiek ir dėl atliekų tvarkymo įkainių negali būti laikomi pakankamu įrodymu, kad turto pardavimas kitu negu varžytynių būdu užtikrintų didesnę naudą kreditoriams, kaip to reikalaujama pagal JANĮ 90 straipsnio 2 dalį. Be to, apeliantė neįvertino turto saugojimo išlaidų, kurios sudaro apie 6 000 Eur per mėnesį ir būtų patiriamos visą laikotarpį iki visiško turto realizavimo bei likusių priemaišų utilizavimo.

2025 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkime buvo siūloma bendrovei priklausantį metalo laužą toliau realizuoti varžytynių būdu, tačiau apeliantės balsais buvo priimtas sprendimas turtą parduoti laisvo pardavimo būdu, nustatant 250 Eur / t plius PVM kainą ir šešių mėnesių pardavimo laikotarpį. Nemokumo administratorė šį kreditorių susirinkimo sprendimą vykdė, o bendrovei priklausantis metalo laužas visą nustatytą šešių mėnesių laikotarpį buvo siūlomas rinkai už 250 Eur / t plius PVM kainą. Tačiau per visą šį laikotarpį turtas nebuvo parduotas. Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantės pasirinktas realizavimo būdas faktiškai nepasiteisino. Kai ankstesnėse varžytynėse buvo nustatytos didesnės pradinės turto pardavimo kainos, todėl vien aplinkybė, kad turtas nebuvo parduotas už anksčiau nustatytas didesnes kainas, neleidžia daryti išvados, jog jis negalėtų būti realizuotas varžytynėse už mažesnę pradinę kainą. Priešingai, ši aplinkybė pagrindžia poreikį koreguoti pradinę pardavimo kainą, o ne savaime atsisakyti įstatyme nustatyto pardavimo iš varžytynių būdo.

Ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinta turto pardavimo tvarka turi esminių trūkumų, dėl kurių neužtikrinama tinkama bendrovės kreditorių apsauga, skaidrus turto realizavimas ir didžiausia galima nauda kreditoriams: 1) potencialiam pirkėjui suteikiama galimybė išgabenti bendrovei priklausantį metalo laužą iki galutinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir atsiskaitymo už turtą. Išgabenęs turtą ir įvertinęs jo kokybę, potencialus pirkėjas gali atsisakyti sudaryti galutinę sutartį ir turtą grąžinti bendrovei. Tokiu atveju nėra užtikrinama, kad bendrovei bus grąžintas būtent tas pats turtas, tokio paties kiekio, sudėties ir kokybės, koks buvo išgabentas; 2) patvirtintoje tvarkoje nenustatytos privalomos ir pakankamos pirkėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės – avansas, užstatas, banko garantija ar kitos lygiavertės garantijos, todėl bendrovė faktiškai prisiima turto praradimo, jo vertės sumažėjimo ir neatsiskaitymo riziką, neturėdama pakankamų priemonių savo turtiniams interesams apsaugoti; 3) pardavimo tvarkoje nenustatytas minimalus vienu sandoriu įsigyjamo turto kiekis ir pareiga įsigyti visą turtą, dėl to potencialūs pirkėjai galėtų teikti pasiūlymus net dėl itin mažo metalo laužo kiekio (pvz. 1 kg), o nemokumo administratorė turėtų organizuoti atskirus perdavimo ir apskaitos veiksmus, tai didintų realizavimo sąnaudas ir sudarytų galimybę atrinkti paklausiausią metalo laužą, bendrovei paliekant mažiau paklausią dalį. Kadangi turto saugojimo išlaidos yra apie 6 000 Eur per mėnesį, dalinis pardavimas negarantuoja jų sumažėjimo; 4) pardavimo tvarkoje nustatyta fiksuota 250 Eur / t pardavimo kaina, tačiau nenustatytas joks potencialių pirkėjų konkuravimo ir kainos didinimo mechanizmas, nenumatyta, kaip turi būti elgiamasi, jeigu keli potencialūs pirkėjai pageidauja įsigyti tą patį turtą, ir nėra numatyta procedūra, pagal kurią jie galėtų teikti didesnius kainos pasiūlymus.

Apeliantės cituojama 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-445-643/2026 ir joje pateiktas su turto pardavimu susijusių aplinkybių vertinimas savaime nepatvirtina teismo išankstinio nusistatymo ar šališkumo. Apeliantė civilinėje byloje dėl nemokumo administratorės atstatydinimo nurodė ir aplinkybę, kad nemokumo administratorė nori bendrovės turtą parduoti iš varžytynių. Teismas, nagrinėdamas šį argumentą, pažymėjo, kad turto pardavimas iš varžytynių, priešingai nei teigia apeliantė, yra skaidrus ir įstatyme numatytas turto realizavimo būdas. Taigi teismas tik įvertino pačios apeliantės nurodytą argumentą ir dėl jo pasisakė, vykdydamas pareigą motyvuoti priimamą procesinį sprendimą.

Atsiliepimas

Kreditorė UAB „Ruvis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

Balsų daugumą turinčios kreditorės „Comet Trading SA“ siūloma pardavimo tvarka yra neskaidri ir sudaro prielaidas didžiausiai kreditorei piktnaudžiauti pardavimo procesu: 1) siūloma tvarka leidžia išgabenti pirkėjui bendrovės turtą, nesudarius galutinės pirkimo–pardavimo sutarties ir už jį nesumokėjus, tokiu būdu bendrovei prarandant vienintelio ir didelės vertės turto kontrolę; 2) dėl turto išgabenimo yra neužtikrinamas tokios pačios sudėties ir vertės turto grąžinimas; 3) pardavimo tvarka neužtikrina pirkėjų konkurencijos ir didžiausios kainos gavimo; 4) pirkėjams sudaroma galimybė pasirinkti tik vertingiausią turtą, likusią mažiau likvidžią dalį paliekant bendrovei; 5) esminės pardavimo sąlygos paliktos vėlesniems nemokumo administratorės ir pirkėjo susitarimams, dėl to jų negali kontroliuoti kiti kreditoriai.

Nustatyta tvarka pažeidžia JANĮ 90 straipsnio 2 dalies reikalavimus: 1) apeliantės aiškinimas, kad JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje numatytas nemokumo administratorės prašymas nėra privalomas, yra nesuderinamas su kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023); 2) apeliantė neįrodė jos pasiūlytos turto pardavimo tvarkos ekonominės naudos, jos nepagrindė objektyviais duomenimis.

Kreditoriams nebuvo sudaryta reali galimybė pareikšti motyvuotas pastabas dėl apeliantės pasiūlytos turto realizavimo tvarkos. Kreditoriaus teisė pateikti savo nutarimo projektą neeliminuoja pareigos informuoti apie tai kitus kreditorius.

Apeliantė nepagrindė galimo teismo šališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi LUAB „Hansamet“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Božena Markova; nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 14 d.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi LUAB „Hansamet“ pripažino likviduojama dėl bankroto.

2025 m. kovo 31 d. įvykusiame pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime 10–uoju darbotvarkės klausimu buvo nustatyta jai priklausančio turto pardavimo tvarka ir pradinė kaina, t. y. buvo nutarta bendrovei priklausantį turtą pardavinėti iš varžytynių, nustatant, kad turto pradinė pardavimo kaina yra 1 176 468 Eur plius PVM; turto nepardavus trečiose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų siūloma svarstyti tolimesnę turto pardavimo kainą ir tvarką.

Byloje nustatyta, kad pagal 2025 m. kovo 31 d. bendrovės kreditorių susirinkimo metu nustatytą turto pardavimo tvarką ir kainą, jis nebuvo parduotas.

2025 m. lapkričio 17 d. buvo sušauktas ir įvyko antrasis LUAB „Hansamet“ kreditorių susirinkimas, kuriame 3–uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta pritarti kreditorės „Comet Trading SA“ pasiūlytam projektui ir nutarta bendrovės turtą (metalo laužą) pardavinėti laisvu pardavimu už 250 Eur / t kainą; turto nepardavus per 6 mėn., šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame bus siūloma svarstyti tolimesnę turto pardavimo kainą ir tvarką.

2025 m. lapkričio 17 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu nustatyta pardavimo tvarka ir kaina bendrovės turtas neparduotas.

2026 m. birželio 11 d. buvo sušauktas ir įvyko trečiasis LUAB „Hansamet“ kreditorių susirinkimas, kuriame 3–uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta pritarti kreditorės „Comet Trading SA“ pasiūlymui dėl turto pardavimo tvarkos spręsti po turto kokybės įvertinimo.

2026 m. rugpjūčio 10 d. įvyko penktasis LUAB „Hansamet“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo trys bendrovės kreditorės – „Comet Trading SA“ (66,93 proc.), UAB „Ruvis“ (32,38 proc.) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (0,43 proc.)), kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 99,74 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Minėtame kreditorių susirinkime 3–uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl LUAB „Hansamet“ turto – 3 699,10 t metalo laužo pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo. Nemokumo administratorės pasiūlytai tvarkai, pagal kurią turtas būtų pardavinėjamas iš varžytynių, balsams pasiskirsčius 66,93 proc. „prieš“ ir 32,81 proc. „už“ nepritarta; 66,93 proc. balsų dauguma nuspręsta patvirtinti kreditorės „Comet Trading SA“ pasiūlytą turto pardavimo tvarką – metalo laužo pardavimą viešojo skelbimo būdu, pirkėjui pavedant metalo laužą pasverti ir pageidaujamą metalo laužą paimti, šiam pirkėjo pasirinktam metalo laužui nustatant 250 Eur / t plius PVM kainą.

Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, ir kreditorė UAB „Ruvis“ nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui pateikė skundus, kuriais prašė panaikinti LUAB „Hansamet“ 2026 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą 3–uoju darbotvarkės klausimu dėl LUAB „Hansamet“ turto pardavimo ir kainos nustatymo bei patvirtinti nemokumo administratorės 2026 m. rugpjūčio 10 d. LUAB „Hansamet“ kreditorių susirinkimui pateiktą nutarimo projektą dėl LUAB „Hansamet“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2026 m. spalio 6 d. nutartimi atsakovės ir kreditorės UAB „Ruvis“ skundus patenkino, panaikino skundžiamą nutarimą ir nustatė bendrovės turto pardavimo tvarką ir kainą pagal nemokumo administratorės 2026 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimui pateiktą projektą. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad buvo pažeistos turto realizavimo tvarkos patvirtinimo sąlygos, nes nebuvo pateiktas motyvuotas nemokumo administratorės prašymas dėl pasinaudojimo nekilnojamojo turto pardavimo ne iš varžytinių išimtimi (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis), taip pat kiti kreditoriai nebuvo informuoti apie lemiamą balsų daugumą turinčios kreditorės pasiūlytą projektą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos, dėl to jie neturėjo galimybės dėl tokios tvarkos pasisakyti. Teismas pažymėjo ir tai, kad turto pardavimo tvarką ir būdą pasiūliusi kreditorė nepagrindė, kaip šis, jau kartą nepasiteisinęs turto pardavimo būdas ir toliau gali suteikti didesnę naudą kreditoriams, nei turto pardavimas iš varžytynių ir kodėl vengiama varžytynių. Teismas nusprendė, kad toks vienos kreditorės, kurios balsai sudaro daugumą (66,93 proc.), veikimas, balsuojant už savo pasiūlytą projektą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos ir jį priimant, pažeidžia teisėtus LUAB „Hansamet“ ir (ar) kitų jos kreditorių interesus bei vilkina ir taip jau ilgai besitęsiantį bendrovės bankroto procesą, dėl to teismas nusprendė įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir nustatyti LUAB „Hansamet“ turto pardavimo tvarką ir kainą pagal nemokumo administratorės suformuluotą prašymą.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliantės manymu, skundžiamas nutarimas nepažeidžia JANĮ 90 straipsnio nuostatų, o aplinkybė, kad kreditorė apie siūlomą alternatyvų projektą iš anksto neinformavo kitų kreditorių, neturi reikšmės, nes, apeliantei turint sprendimų priėmimui reikiamą balsų daugumą, galutinis kreditorių susirinkimo rezultatas nebūtų kitoks. Pasak apeliantės, skundžiama tvarka atitinka JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintus turto pardavimo principus bei yra ekonomiškai naudingesnė bendrovei ir jos kreditoriams nei turto pardavimas varžytynėse. Be to, patvirtinta tvarka yra įgyvendinama, o su jos įgyvendinimu susijusios rizikos yra valdomos nemokumo administratorei vykdant savo pareigas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

Dėl procedūrinių pažeidimų (ne)egzistavimo kreditorių susirinkime priimant skundžiamą nutarimą

Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat, jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad, net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl bankrutuojančių juridinių asmenų kreditorių susirinkimų (komitetų) nutarimų teisėtumo kriterijų išlieka aktualūs ir taikant JANĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2026 m. rugpjūčio 10 d. LUAB „Hansamet“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudarė 99,74 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, t. y. kurių finansinių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Minėtame susirinkime, sprendžiant dėl LUAB „Hansamet“ turto – 3 699,10 t metalo laužo pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, nemokumo administratorės pasiūlytai tvarkai, pagal kurią turtas būtų pardavinėjamas iš varžytynių, balsams pasiskirsčius 66,93 proc. „prieš“ ir 32,81 proc. „už“ buvo nepritarta, tačiau 66,93 proc. balsų dauguma buvo nuspręsta patvirtinti kreditorės „Comet Trading SA“ pasiūlytą turto pardavimo tvarką – metalo laužo pardavimą viešojo skelbimo būdu, nustatant 250 Eur / t plius PVM kainą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad jis nenustatė procedūrinių pažeidimų šaukiant 2026 m. rugpjūčio 10 d. LUAB „Hansamet“ kreditorių susirinkimą, nustatant kreditorių dalyvavimo kvorumą, taip pat susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų, tačiau, spręsdamas dėl skundžiamo nutarimo materialiųjų aspektų, nurodė, jog kiti kreditoriai nebuvo informuoti apie absoliučią balsų daugumą turinčios kreditorės pasiūlytą alternatyvų projektą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos, dėl to jie neturėjo galimybės dėl šios tvarkos pasisakyti.

Remiantis JANĮ 51 straipsnio 3 dalimi, kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto nutarimo projekto balsuoti iš anksto. Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 51 straipsnio 4 dalis). JANĮ 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė tiek teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, tiek dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų.

Pagal JANĮ 51 straipsnio 6 dalį, kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl minėtos normos taikymo, yra išaiškinęs, kad tokiu būdu užtikrinama, jog kreditoriai galėtų iš anksto tinkamai pasirengti kreditorių susirinkime nagrinėjamų klausimų svarstymui ir susirinkime nebūtų nagrinėjami klausimai, kurių svarstymui kreditoriai nebūtų pasiruošę. Šios taisyklės išimtis, kai kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dienotvarkėje nenustatytu klausimu, siejama su poreikiu užtikrinti operatyvų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Būtinos tokios išimties taikymo sąlygos – visų kreditorių dalyvavimas kreditorių susirinkime ir visų kreditorių sutarimas priimti sprendimą dėl dienotvarkėje nenurodyto klausimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1608-450/2020; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1228-450/2021).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti informuojami tokiu būdu, jog jiems būtų suteiktos galimybės tinkamai pasiruošti susirinkimui. Todėl kreditoriai turi būti informuojami iš anksto ir jie turi žinoti apie sprendimų projektus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1608-450/2020). Kreditorių informavimas yra siejamas su kreditorių lygiateisiškumo principu. Todėl kiekvienas kreditorius turi turėti galimybę žinoti kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektų turinį kad galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir balsavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-147-798/2019; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-437-407/2023).

Įstatymas detaliai nereguliuoja kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų – ir alternatyvių nutarimų projektų, taip pat siūlymų dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę pateikimo tvarkos. Be to, nors kiekvienas kreditorius turi teisę siūlyti svarstyti tam tikrus klausimus kreditorių susirinkime, tokie pasiūlymai, pateikti kreditoriaus, neturinčio kreditorių susirinkimo iniciatyvos teisės, kitiems kreditoriams ir nemokumo administratoriui nėra privalomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-420-533/2019; 2019 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-579-381/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-54-464/2023).

Vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, jog iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti balsuoti dėl jų ar ne. Iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt., tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad jokio išankstinio pranešimo apie balsavimo metu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, įstatymas nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469/2013; 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1715-823/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-720-381/2020; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-55-467/2023).

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nepaisant to, jog kreditoriai iki kreditorių susirinkimo turi teisę teikti alternatyvius balsavimo pasiūlymus, JANĮ 47 straipsnis ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas neturėtų būti aiškinamas kaip įpareigojantis nemokumo administratorių parengti naują protokolo projektą ar balsavimo biuletenio projektą ir (ar) nustatyti papildomą terminą kreditoriams su pasiūlymais susipažinti, kadangi tai neatitiktų nemokumo proceso efektyvumo principo (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nebent kreditoriai būtų nustatę ir patvirtinę kitokią kreditorių susirinkimo organizavimo ir (ar) pasiūlymų teikimo tvarką. Kreditorius, turėdamas alternatyvių pasiūlymų dėl kreditorių susirinkime planuojamų nagrinėti klausimų, taip pat turi pareigą operatyviai reaguoti į rengiamą kreditorių susirinkimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-437-407/2023).

Taigi, pirmiau išdėstyta teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju kreditoriams buvus iš anksto supažindintiems su 2026 m. rugpjūčio 10 d. vyksiančio LUAB „Hansamet“ kreditorių susirinkimo darbotvarke ir žinant, jog 3–uoju darbotvarkės klausimu bus sprendžiama dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (dėl to ginčo nėra), pastarieji, balsuodami raštu, turėjo teisę teikti ir savo alternatyvius pasiūlymus svarstomu klausimu, tai ir padarė kreditorė „Comet Trading SA“, taip pat kreditoriai, kurie manė esą suinteresuoti būti informuoti apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę, be kita ko, ir alternatyvius pasiūlymus, turėjo teisę kreditorių susirinkime dalyvauti tiesiogiai (žr. šios nutarties 43 punkte nurodytą teismų praktiką).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat svarbu ir tai, kad pareiškėjų argumentai dėl kreditorių neinformavimo apie apeliantės kreditorių susirinkimui pateiktą alternatyvų nutarimo projektą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos, kurie galėtų lemti kreditorių susirinkime priimto sprendimo, ginčijamo nagrinėjamoje byloje, negaliojimą, yra nesuderinami su jų siekiu bendrovės turtą realizuoti pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą. Nagrinėjamu atveju panaikinus skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą dėl procesinio pažeidimo ir šį klausimą iš naujo grąžinus spręsti kreditorių susirinkimui, kad pareiškėjos turėtų galimybę išreikšti savo nuomonę ir balsuoti dėl „Comet Trading SA“ pasiūlyto nutarimo projekto, kaip teisingai pastebi apeliantė, kreditorių susirinkimo rezultatas nebūtų kitoks, nes apeliantė turi sprendimų priėmimui reikiamą lemiamą balsų daugumą. Be to, kaip matyti iš pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų turinio, jų procesinis siekis buvo ne galimybės balsuoti dėl „Comet Trading SA“ pasiūlyto nutarimo projekto suteikimas, o teismo įsiterpimas į kreditorių susirinkimo kompetenciją, patvirtinant nemokumo administratorės siūlomą bendrovės turto pardavimo tvarką ir kainą.

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad procedūrinis pažeidimas, bendrovės kreditorių neinformuojant apie „Comet Trading SA“ pateiktą alternatyvų nutarimo projektą dėl bendrovės turto realizavimo, šiuo konkrečiu atveju savaime nelemia skundžiamo nutarimo neteisėtumo.

Dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo

Kreditorių susirinkimas yra pagrindinis bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių interesams atstovaujantis kreditorių savivaldos organas. Jame sudaroma galimybė dalyvauti ir balsuoti visiems juridinio asmens kreditoriams, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Būtent kreditorių susirinkime juridinio asmens kreditoriai turi teisę pasisakyti jų kompetencijai priskirtais klausimais ir spręsti dėl nemokumo proceso eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022, 18 punktas; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 37 punktas).

Bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių susirinkimo teisės įtvirtintos JANĮ 44 straipsnyje, taip pat kitose šio įstatymo normose. Kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius juridinio asmens bankroto proceso klausimus, tarp jų – ir nustatyti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarką, pradinę turto pardavimo kainą (JANĮ 44 straipsnio 11 punktas, 86 straipsnio 2, 4 dalys, 90 straipsnio 2, 3 dalys, 91 straipsnio 5, 6 dalys, 92 straipsnio 1 dalis, kt.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pvz., kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad nustatęs, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017, 28 punktas; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 39 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta kreditorės „Comet Trading SA“ pasiūlyta bendrovei priklausančio turto realizavimo tvarka ir kaina, jį parduodant laisvu pardavimu, bei pavedė LUAB „Hansamet“ nemokumo administratorei organizuoti bendrovei priklausančio turto pardavimą pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą, jį realizuojant varžytynėse.

Apeliantė skunde laikosi pozicijos, kad šiuo atveju skundžiamas nutarimas nepažeidžia JANĮ 90 straipsnio nuostatų, o skundžiama tvarka atitinka JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintus turto pardavimo principus bei yra ekonomiškai naudingesnė bendrovei ir jos kreditorėms nei turto pardavimas varžytynėse.

JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį; 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad JANĮ 86 straipsnio nuostatos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos įmonės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 50 punktas). Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su įmonės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 50 punktas).

Taigi, pagal JANĮ nustatytą bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarką bendroji taisyklė yra ta, kad tiek nekilnojamasis turtas, tiek kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas varžytynėse. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo ne varžytynių būdu turi būti aiškinama siaurai – turto pardavimas kitu būdu (ne varžytynėse) galimas tik tais atvejais, kai numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė negu turtą parduodant iš varžytynių. Šios išimties taikymas turėtų būti aiškiai ir konkrečiai pagrįstas, susiejant tokio turto pardavimo būdo taikymą su galimybe už turto pardavimą ne varžytynėse gauti didesnę sumą nei jį parduodant varžytynėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 68 punktas).

Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi aiškinimo, kad turto pardavimas varžytynėse yra vienas efektyviausių turto pardavimo būdų juridinių asmenų bankroto procese. Jis grindžiamas prielaida, jog pradinė parduodamo turto kaina gali pakilti varžantis varžytynių dalyviams (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-263-798/2018). Įprastai varžytynės laikomos vienu veiksmingiausių turto realizavimo būdų, nes dalyviams viešai varžantis realu, kad skolininko turtas bus parduotas už labiausiai rinkos tendencijas atitinkančią kainą. Atitinkamai įvykusių varžytynių metu nustatyta turto pardavimo kaina atspindi realią to turto pardavimo rinkoje kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-685/2020; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023).

Reikalavimai likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtui realizuoti įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. Pagal JANĮ 85 straipsnio nuostatas juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos kreditorių susirinkime, o apskundus kreditorių susirinkimo sprendimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo tvarka ir kaina nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad LUAB „Hansamet“, kurios nemokumo procesas pradėtas dar 2024 m. rugsėjo 3 d., turto pardavimo klausimai buvo svarstyti 2025 m. kovo 31 d. įvykusiame pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime ir 2025 m. lapkričio 17 d. įvykusiame antrajame kreditorių susirinkime. Minėtuose kreditorių susirinkimuose buvo nuspręsta dėl bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainų, t. y. bendrovės kreditoriai, visų pirma, nutarė bendrovei priklausantį turtą pardavinėti iš varžytynių, nustatant, kad jo pradinė pardavimo kaina yra 1 176 468 Eur plius PVM, vėliau nusprendė bendrovės turtą pardavinėti laisvu pardavimu už 250 Eur / t kainą, taip pat nutarė, jog, nepardavus bendrovės turto nustatyta tvarka ir kainomis, bus šaukiamas naujas bendrovės kreditorių susirinkimas ir jame iš naujo sprendžiama dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų. Nemokumo administratorei 2026 m. rugpjūčio 10 d. sušaukus penktąjį LUAB „Hansamet“ kreditorių susirinkimą ir jame pateikus naują pasiūlymą dėl bendrovės pirmiau neparduoto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, t. y. metalo laužą pardavinėti varžytynėse už sumažintą 564 705 Eur be PVM pradinę kainą, toks pasiūlymas buvo atmestas, daugiausia balsų turinčiai kreditorei „Comet Trading SA“ balsavus „prieš“, bei tai pačiai kreditorei „Comet Trading SA“, turinčiai lemiamą balsų daugumą, balsavus „už“ savo pasiūlytą alternatyvų projektą. Buvo nutarta bendrovės turtą pardavinėti laisvu pardavimu už 250 Eur / t plius PVM kainą. Taigi, skundžiamo nutarimo bendrovės turtą pardavinėti laisvu pardavimu priėmimą ir nemokumo administratorės projekto dėl turto pardavimo iš varžytynių atmetimą iš esmės lėmė vien tik daugiausia balsų turinčios kreditorės „Comet Trading SA“ balsavimas, kai kitos bendrovės kreditorės balsavo priešingai.

Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste, vertindamas skundžiama nutartimi patvirtintą bendrovės turto pardavimo tvarką ir kainas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės turto pardavimo klausimai jau buvo ne kartą svarstyti kreditorių susirinkimuose, kuriuose buvo nutarta turtą realizuoti tiek iš varžytynių už 1 176 468 Eur plius PVM pradinę kainą, tiek ir laisvu pardavimu už 250 Eur / t kainą. Bylos duomenys patvirtina, kad nei iš varžytynių, nei laisvu pardavimu turto realizuoti nemokumo administratorei nepavyko. Nepaisant to, kad kreditorių pasirinktas turto (metalo laužo) realizavimo būdas turtą pardavinėti laisvu pardavimu už 250 Eur / t kainą nepasiteisino, paskutiniame kreditorių susirinkime didžiausią ir lemiamą balsų daugumą turinčios kreditorės balsais buvo pakartotinai patvirtintas iš esmės identiškas bendrovės turto realizavimo būdas ir ta pati kaina kaip ir 2025 m. lapkričio 17 d. įvykusiame antrajame kreditorių susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, jog skundžiamam kreditorių susirinkime pakartotinai patvirtinta tvarka dėl laisvo turto pardavimo, kuri jau buvo nepasiteisinusi, užtikrins geriausią rezultatą ir didesnę naudą nei turto realizavimas varžytynėse. Kaip pagrįstai nurodo nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantės skunde pateikti skaičiavimai, lyginant fiksuotą laisvo pardavimo kainą, apskaičiuotą tiek visą 3 699,10 t metalo laužo kiekį, tiek ir, eliminavus 30 proc. priemaišų, apie 2 589 t metalo laužo kiekį padauginus iš 250 Eur / t kainos, su varžytynių pradinėmis kainomis, yra teisiškai ir ekonomiškai nepagrįsti bei neobjektyvūs, nes apeliantės pateikti apskaičiavimai nėra pagrįsti konkrečiu, privalomu ir realiai įvykdytinu pirkėjo pasiūlymu įsigyti visą turto kiekį, o ne jo dalį, tai numatyta kreditorių susirinkimo patvirtintoje tvarkoje, be to, lyginami skirtingo pobūdžio dydžiai – galimos pajamos, pardavus visą turto kiekį, o ne jo dalį, ir pradinės varžytynių turto kainos, kurios esant konkurenciniam pardavimo procesui gali kilti. Be to, pateiktuose skaičiavimuose neatsispindi turto saugojimo išlaidos, kurios sudaro apie 6 000 Eur per mėnesį ir būtų patiriamos visą laikotarpį iki visiško turto realizavimo ir likusių priemaišų utilizavimo. Taigi, pateikti skaičiavimai nepatvirtina turto realizavimo tvarkos viešu pardavimu ekonominio naudingumo ir negali būti laikomi pakankamu pagrindu nukrypti nuo įstatyme nustatytos turto pardavimo tvarkos.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijama kreditorių susirinkime patvirtinta turto realizavimo tvarka yra nekonkreti ir turi rizikų, susijusių su tokios tvarkos įgyvendinimu, t. y. nenustatytas pirkėjų konkuravimas ir kainos didinimo mechanizmas, neaiškūs pirkėjų atrankos kriterijai, minimalus parduodamo turto kiekis, objektyvūs turto kokybės kriterijai, nenustatytas ir išankstinis apmokėjimas ar jo užtikrinimas, neaiškus galutinis atsiskaitymo mechanizmas ir veiksminga ginčų sprendimo procedūra. Nors apeliantė teigia, kad patvirtinta tvarka yra įgyvendinama, o su jos įgyvendinimu susijusios rizikos yra valdomos nemokumo administratorei vykdant savo pareigas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti trūkumai laikytini esminiais, dėl kurių gali būti neužtikrinta tinkama bendrovės kreditorių apsauga ir didžiausia galima nauda kreditoriams bei skaidrus turto realizavimas.

Bylos duomenimis, kreditoriai pirmajame susirinkime buvo nusprendę bendrovės turtą realizuoti varžytynėse ir toks realizavimo būdas, kaip ir turto realizavimas laisvu pardavimu, nepasiteisino, tačiau skirtingai nei turto realizavimo laisvu pardavimu atveju, pakartotinių varžytynių atveju nemokumo administratorės pateiktame projekte buvo numatyta mažesnė turto pardavimo pradinė kaina nei prieš tai buvusiose varžytynėse. Nurodyta aplinkybė apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti nemokumo administratorei, kad tai, jog turtas nebuvo parduotas varžytynėse už anksčiau nustatytą didesnę kainą, neleidžia daryti išvados, kad turtas negalėtų būti realizuotas varžytynėse už mažesnę pradinę kainą. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti, kad turto realizavimas varžytynėse už mažesnę pradinę kainą mažina potencialių pirkėjų skaičių, negali užtikrinti konkurencijos bei didžiausios kainos, didina tikimybę, jog turtas iš viso nebus parduotas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tokių duomenų nepateikė ir apeliantė (kreditorė) (CPK 12, 178 straipsniai). Kai byloje nėra kitų duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nemokumo administratorės pasiūlytas ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintas bendrovei priklausančio turto pardavimo būdas (varžytynių būdu), yra ekonomiškai nenaudingas bendrovei ir jos kreditoriams (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį, kad apeliantė taip pat nepateikė duomenų, jog teismo patvirtinta parduotino turto kaina būtų per maža, kad tokio pobūdžio turto pardavimo rinkoje kainos didesnės. Juolab kai parduotinas bendrovės turtas nebuvo realizuotas ankščiau organizuotuose tokio turto pardavimo etapuose. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, apskųsta nutartimi patvirtinęs nemokumo administratorės pasiūlytą bendrovės turto pardavimo kainą, neužtikrino rinkos kainos ir didžiausios kainos principų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įprastai būtent turto pardavimas varžytynėse leidžia užtikrinti, jog turtas bus parduotas už didžiausią galimą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 75 punktas).

Pagal JANĮ 90 straipsnio 2 dalį leidimas turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu yra siejamas tiek su nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, tiek ir su aiškiu ekonominiu pagrindimu, kad pasirinktas būdas bus naudingesnis kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sutiko su pareiškėjų argumentais, kad bendrovės turto pardavimo tvarka laisvo pardavimo būdu nėra pagrįsta aiškiais ir konkrečiais argumentais, leidžiančiais daryti išvadą, jog toks būdas padidintų galimybes gauti didesnę kainą nei parduodant turtą varžytynėse. Ši teismo išvada padaryta, be kita ko, įvertinus tai, kad bendrovės nemokumo administratorė nepateikė kreditorių susirinkimui motyvuoto prašymo dėl turto pardavimo laisvo pardavimo būdu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis JANĮ 3 straipsniu, 85 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi bei 90 straipsnio 1–2 dalimis, pagrįstai panaikino ginčijamą bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytą pirmosios instancijos teismo poziciją, remdamasis šios nutarties 54–55 punktuose nurodyta teismų praktika, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo kompetenciją ir sprendimų priėmimą, turto pardavimo bankroto procese tvarkos ir kainų nustatymą, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atskirojo skundo parengimą, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atlyginimą turi atsakovė ir kreditorė UAB „Ruvis“ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Nors atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Kreditorė UAB „Ruvis“ pateikė prašymą priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą; pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į išnagrinėto ginčo pobūdį, procesinių klausimų apimtį ir sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismo laikomos pagrįstomis ir protingomis, todėl priteisiamos kreditorei UAB „Ruvis“ iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Ruvis“ (juridinio asmens kodas 302901352) iš Šveicarijos bendrovės „Comet Trading SA“ (juridinio asmens kodas CHE246699546) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Asta Radzevičienė