Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-11-19 · Civilinė byla Nr. e2-1144-866/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-08-21Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-11-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
e2-1144-866/2026
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00108-2026-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjas
Asta Pikelienė
Atsakovas
UAB Gigas
Pareiškėjas
PRS3, Bigbank AS filialas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1144-866/2026Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00108-2026-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gigas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. spalio 21d. nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS3 pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gigas“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gigas“ direktorius PRS3 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Gigas“ restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir patvirtinti restruktūrizavimo planą.

Pareiškėjas nurodė, kad bendrovė įkurta 2012 m., vykdo veiklą statybos ir inžinerinių paslaugų srityje. Bendrovė eilę metų sėkmingai vykdė veiklą, yra sukaupusi didelę patirtį, tačiau visa eilė priežasčių lėmė, kad šiuo metu susidūrė su finansinėmis problemomis. Bendrovei su kreditoriais nepavyko sudaryti susitarimų dėl pagalbos, kurių pagrindu galėtų įveikti finansinius sunkumus, todėl bendrovė yra įgijusi teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Esminės priežastys, kurios bendrovės atžvilgiu sukėlė finansinio pobūdžio problemas yra aprašytos restruktūrizavimo plano projekto 1.8 skyriuje. Pagal 2025 m. pagal statybos rangos sutartį su UAB „HSC Baltic“ bendrovė turėjo atlikti paruošiamuosius žemės darbus ir pamatų (polių) įrengimo darbus pagal užsakovo projektą. Pradėjus polių gręžimą paaiškėjo grunto problemos – dolomito sluoksniai, kurie projekte nebuvo nurodyti, kurie nukreipdavo grąžtus iš projektinės vietos, užsakovas nepripažino kaltės dėl geologinių tyrimų, nesutiko bendru susitarimu keisti sutarties sąlygas ir įtraukti papildomus darbus, kuriuos bendrovė turėjo atlikti, kad tinkamai įrengtų pamatus, projekto vykdymo kaštai ženkliai išaugo ir viršijo sutartyje numatytą kainą, užsakovas vilkino darbų priėmimą ir dėl to bendrovė patyrė apie 300 000 Eur nuostolių. Be to, 2025 m. sezonas buvo itin nepalankus darbų vykdymui dėl užsitęsusių lietingų orų, laimėtų viešųjų pirkimų darbai strigo dėl neparengtų projektinių sprendinių, dėl to darbų pradžia persikėlė į rudens laikotarpį. Darbų našumą reikšmingai ribojo nepalankios oro sąlygos, bendrovė nesugeneravo planuotų pajamų, o tai išbalansavo bendrovės veiklą, lėmė papildomus kaštus, sunaudojo apyvartines lėšas ir lėmė nuostolingus 2025 m. veiklos rezultatus, 2025 m. gruodžio mėnesį prasidėjusi neįprastai šalta žiema sustabdė bendrovės veiklą keturiems mėnesiams. Šios priežastys papildomai neigiamai paveikė bendrovės finansinius rezultatus bei pinigų srautus. Be kita ko, Tauragės rajono savivaldybės administracija, su kuria bendrovė, kaip rangovė, buvo sudariusi 2025 m. rugsėjo 1 d. statybos rangos sutartį dėl kelio (gatvės) ir nuotekų šalinimo tinklo rekonstravimo ir statybos darbų, 2026 m. balandžio 2 d. pranešė vienašališkai nutraukianti sutartį.

Pareiškėjo nuomone, bendrovei neturėtų būti keliama bankroto byla, nors dėl apyvartinių lėšų trūkumo bendrovė ir turi sunkumų vykdant finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Bendrovės prievolės kreditoriams 2026 m. balandžio 15 d. sudaro 1 293 779,58 Eur, iš jų pradelstos –

1 041 779,09 Eur. Bendrovė turi finansinių sunkumų savalaikiai vykdyti savo prievoles kreditoriams ir tai patvirtina ne tik duomenys apie bendrovės turimus įsiskolinimus, bet ir teismuose inicijuotos bylos. Nors bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau finansiniai sunkumai yra laikini, atsiradę dėl objektyvių priežasčių, todėl įveikiami. Bendrovė, kaip rangovė, yra sudariusi sutartis ir įgyvendina jose numatytus projektus.

2026 m. balandžio 15 d. duomenimis bendrovėje dirbo 33 darbuotojai. Bendrovė turi debitorių. Kadangi bendrovė vykdo veiklą ir gauna pajamas, iš vykdomos veiklos planuoja sugeneruoti sumą, kuri būtų skirta įsipareigojimams vykdyti. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė yra gyvybinga, gali stabilizuoti veiklą ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Pareiškimo pateikimo teismui dienos duomenimis bendrovei joks specialus statusas nėra suteiktas, nėra iškelta bankroto byla.

Bendrovė restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu numato išlaikyti darbuotojų skaičių, uždirbti pelną iš vykdomos veiklos, realizuoti dalį ilgalaikio materialiojo turto, siekiant užtikrinti pinigų srautų stabilumą, efektyvesnį turto panaudojimą bei kuo greitesnį atsiskaitymą su kreditoriais, sieks išnaudoti savo stipriąsias puses ir sumažinti silpnybių ir grėsmių įtaką bendrovės tikslams pasiekti. Parengtame bendrovės restruktūrizavimo plano projekte numatyti veiksmai ir priemonės padės bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Bendrovė ieško investuotojo trumpalaikei paskolai iki 75 000 Eur, tačiau šiuo metu tokio dar nėra.

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo PRS3 pareiškimas netenkintas ir atsisakyta iškelti atsakovei UAB „Grigas“ restruktūrizavimo bylą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo

2026 m. liepos 16 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo UAB „Grigas“ perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bendrovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2026 m. balandžio 15 d. duomenimis bendrovės įsipareigojimai 229 kreditoriams sudarė 1 293 779,58 Eur, iš jų reikšminga suma 2026 m. rugsėjo 30 d. (209 780,97 Eur) yra padengta. Bendrovė nepertraukiamai vykdo veiklą. Šiuo metu joje dirba 34 darbuotojai. 2026 m. rugsėjo mėn. darbuotojams priskaičiuota 73 072,51 Eur darbo užmokesčio. Vertinant regioniniu principu, bendrovė yra reikšmingas darbdavys Šiaulių regione. Laikotarpiu nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki 2026 m. rugsėjo 30 d. bendrovė gavo įplaukų iš debitorių – 701 868,29 Eur. Bendrovės veikla generuoja pajamas. Pagal pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų registrą 2026 m. rugsėjo mėn. bendrovė atliko darbų ir išrašė sąskaitų už 316 082,32 Eur be PVM.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. spalio 21d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo PRS3 pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Gigas“, UAB „Gigas“ iškelti bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“, išsprendė kitus, su bankroto procesu susijusius, klausimus.

Teismas nurodė, kad atsakovė įkurta 2012 m. ir veiklą vykdo 14 metų. UAB „Gigas“ vykdo veiklą statybos ir inžinerinių paslaugų srityje. Pagrindinės įmonės veiklos kryptys yra kelių ir geležinkelių statyba, žemės sklypų formavimo ir teritorijų planavimo darbai bei statybviečių paruošimo darbai. Įmonė taip pat projektuoja ir įrengia lietaus nuotekų bei lauko apšvietimo sistemas, vykdo natūralaus akmens ir trinkelių dangų įrengimo darbus.

Iš byloje pateikto 2026 m. balandžio 10 d. sudaryto UAB „Gigas” 2025 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad bendrovė turėjo 1 046 118 Eur turto, kurį sudarė: ilgalaikis turtas

623 683 Eur, trumpalaikis turtas – 370 974 Eur. Ilgalaikį turtą sudarė: materialus turtas

623 683 Eur. Trumpalaikį turtą sudarė: atsargos – 61 419 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 309 555 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 390 282 Eur. Iš byloje pateiktos 2026 m. balandžio 10 d. sudarytos UAB „Gigas” 2025 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, nustatyta, kad bendrovė patyrė 1 050 413 Eur nuostolių.

Iš teismui pateikto 2026 m. balandžio 15 d. UAB „Gigas“ ilgalaikio turto sąrašo, matyti, jog bendrovė turi 623 700,47 Eur ilgalaikio turto, kurį sudaro tiek nekilnojamasis turtas, tiek kilnojamasis turtas. Nekilnojamasis turtą sudaro 2 800 Eur vertės žemės sklypas. Kilnojamasis turtas – 620 900,47 Eur, kurį sudaro: transporto priemonės ir priekabos (be frontalinių krautuvų) – 192 380,32 Eur; statybinė technika ir mechanizmai (įskaitant ir frontalinius krautuvus) – 325 939,20 Eur; įranga, kompiuteriai, telefonai ir kitas inventorius – 102 580,95 Eur. Teismo vertinimu, bendrovės turimas kilnojamasis turtas yra reikšmingas jos vykdomai ūkinei komercinei veiklai, nes sudaro galimybę teikti paslaugas ir vykdyti statybos darbus. Vis dėlto vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad minėtu turtu bendrovė ir toliau disponuos. Šiuo aspektu svarbu atsižvelgti ir į tai, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad dalies civilinėse bylose procesiniais sprendimais priteistų sumų iš UAB „Gigas“ išieškojimą vykdo antstolė Irma Ežerskienė. Tai patvirtina, kad kreditorių reikalavimų priverstinio vykdymo procesai jau yra pradėti. Dar daugiau, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO2) duomenimis nustatyta, kad po pareiškimo teismui dėl UAB „Gigas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo civilinėse bylose yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai dėl turtinių reikalavimų tenkinimo UAB „Gigas“ (civilinės bylos Nr. e2-13886-841/2026, e2-9630-476/2026, eL2-9612-1119/2026). Be to, dalis bylų, kuriose UAB „Gigas“ turtiniai reikalavimai buvo pareikšti tiek iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo, tiek po jo pateikimo, vis dar nėra išnagrinėtos (civilinės bylos Nr. e2-11785-496/2026, e2-111-471/2026, 2-11645-476/2026, e2-4039-496/2026). Taigi bendrovės turimas turtas gali būti areštuotas ir realizuotas, o iš gautų lėšų gali būti dengiami kreditorių reikalavimai bei vykdymo išlaidos.

Bendrovės restruktūrizavimo plano projekto 3.2 skyriaus 12 lentelėje nurodyta, kad debitorių pradelstų mokėtinų sumų iš viso – 68 108,74 Eur, bendrovė restruktūrizavimo laikotarpiu tikisi atgauti iš debitorių 20 000 Eur. Į bylą pateikti pareiškėjo duomenys apie 2026 m. rugsėjo 30 d. naujus debitorius, kurių skola UAB „Gigas“ sudaro 149 962,68 Eur, ir debitorių̨ UAB „Gigas“ sąrašo pokyčius, iš kurių matyti, kad UAB „Gigas“ padengtos debitorinės skolos

69 028,09 Eur suma, debitorinių skolų likutis – 112 192,42 Eur. Iš šių duomenų taip pat nustatyta, kad daliai debitorių vykdomas bankroto procesas. Be to, iš restruktūrizavimo plano projekto pateiktų duomenų apie bylas, kuriose UAB „Gigas“ pareikšti turtiniai reikalavimai, matyti, kad UAB „Gigas“ debitorių sąraše nurodytas debitorius UAB „Architektum“ (kurio debitorinė skola sudaro 36 142,670 Eur), yra pareiškęs ieškinį UAB „Gigas“ dėl

24 583,23 Eur skolos; 335,56 Eur palūkanų; 10,15 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-4039-496/2026). Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl bendrovės galimybių apskaitoje nurodytas debitorines skolas atgauti visa apimtimi ir per restruktūrizavimo plane numatytą laikotarpį. Darytina išvada, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad UAB „Gigas“ deda visas pastangas siekdama atgauti esmines debitorines skolas, ketina inicijuoti teisminius procesus dėl skolų priteisimo. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti, kad bendrovė aktyviai siekia susigrąžinti jai priklausančias didelių sumų lėšas ir ar restruktūrizavimo plano projekte numatytas debitorinių skolų atgavimas yra pagrįstas realiomis jų išieškojimo perspektyvomis.

Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad 2026 m. balandžio 15 d. UAB „Gigas“ įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 293 779,58 Eur sumą, pradelsti mokėjimai sudarė

1 041 779,09 Eur sumą. Taip restruktūrizavimo plano projekte pateikta informacija apie 17 bylų, kuriuose UAB „Gigas“ pareikšti turtiniai reikalavimai. Į bylą pateikti duomenys apie UAB „Gigas“ pagal 2026 m. balandžio 15 d. balanso duomenis sudarytą įmonės kreditorių sąrašą skolų kreditoriams dengimą, iš kurio matyti, kad iki 2026 m. rugsėjo 30 d. padengti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 209 780,97 Eur sumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Gigas“ atžvilgiu buvo iškeltos bylos, kurios nenurodytos restruktūrizavimo plano projekte (civilinės bylos Nr. e2-13886-841/2026, e2-9630-476/2026, eL2-9612-1119/2026, e2-11785-496/2026, 2-11645-476/2026 ir t. t.), be to, dalyje bylų priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai dėl skolų priteisimo iš UAB „Gigas“. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pagal 2026 m. balandžio 15 d. balanso duomenis sudaryto įmonės kreditorių sąrašas neatspindi realių duomenų apie dabartinį kreditorių skaičių ir jų finansinių reikalavimų dydį.

2026 m. balandžio 15 d. sudarytas kreditorių sąrašas, tiek restruktūrizavimo plano projekto 2.1 skyriuje esančios 5 lentelės duomenys patvirtina, kad UAB „Gigas“ įsipareigojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) siekė 174 433,61 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – VSDF) – 72 542,21 Eur, bendrovė taip pat turi įsipareigojimų darbuotojams. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų internete UAB „Gigas“ mokestiniai įsiskolinimai valstybei toliau ženkliai didėja.

2026 m. spalio 19 d. duomenimis, VMI mokestiniai įsipareigojimai siekė 249 896,68 Eur;

2026 m. spalio 8 d. duomenimis, VSDF mokestiniai įsipareigojimai siekė 158 254,07 Eur.

Nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog UAB „Gigas“ įsipareigojimai 229 kreditoriams po 2026 m. balandžio 15 d. sudaryto balanso ir toliau esmingai didėja. Dideli atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovė finansinių prievolių nevykdo sistemiškai, t. y. šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai.

Teismo vertinimu, aukščiau nustatytų aplinkybių visuma patvirtina sudėtingą bendrovės finansinę padėtį. UAB „Gigas“ restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad viso turto vertė 2025 m. buvo 994 657 Eur, kurį sudaro: ilgalaikis turtas 623 683 Eur (tai sudaro apie 63 proc. viso turto). Ilgalaikį turtą sudaro materialus turtas 623 683 Eur, trumpalaikis turtas –

370 974 Eur (tai sudaro apie 37 proc. viso turto). Trumpalaikį turtą sudaro: atsargos –

61 419 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 309 555 Eur. Tuo tarpu 2026 m. balandžio 15 d. trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 962 tūkst. Eur, o ilgalaikiai įsipareigojimai siekė

332 tūkst. Eur, todėl vertintina, kad bendras įsipareigojimų dydis viršija bendrovės turto vertę. Be to, bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas (468 tūkst. Eur), o sukauptas nepaskirstytasis nuostolis sudaro 489 tūkst. Eur. Tokie finansiniai rodikliai patvirtina, kad bendrovė susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą kritiškai vertinti bendrovės galimybes savarankiškai generuoti pakankamus pinigų srautus, laiku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrinti atsiskaitymą su kreditoriais.

Vertindamas restruktūrizavimo plano projektą, teismas pažymėjo, kad jame nurodoma, kad restruktūrizavimo laikotarpiu bendrovė tęs pagrindinę veiklą statybos ir inžinerinių paslaugų srityje, ieškos investuotojo iki 75 000 Eur trumpalaikei paskolai suteikti, realizuos dalį ilgalaikio materialiojo turto, optimizuos veiklą, išsaugos darbuotojų kolektyvą bei atsiskaitymus su kreditoriais vykdys iš pagrindinės veiklos gaunamo pelno ir turto realizavimo pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gigas“ atžvilgiu jau vykdomas priverstinis skolų išieškojimas kelių kreditorių naudai, darytina išvada, kad bendrovei kaip skolininkei neabejotinai bus apsunkintas papildomų pajamų iš realizuotino turto gavimas. Be to net ir laikant, kad bendrovė gautų iki 75 000 Eur beprocentę paskolą, toks paskolos dydis, teismo nuomone, įvertinus turimų įsipareigojimų dydį, sistemingai didėjančias mokestines prievoles valstybei, realiai nepadės bendrovei atkurti mokumo.

Restruktūrizavimo plano projekte taip pat nurodyta, kad bendrovė yra sudariusi pagrindines sutartis, kurių bendra vertė sudaro 2 661 250,78 Eur. Iš į bylą pateikto 2026 m. rugsėjo 30 d. naujų sutarčių bei papildomų susitarimų, prie esamų sutarčių, sąrašo, matyti, kad UAB „Gigas“ naujų sutarčių sudarė už 363 809,10 Eur sumą (be PVM), taip pat planuojama sudaryti

119 382,75 Eur (be PVM) vertės sutartį. Vis dėlto, teismo vertinimu, vien šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad bendrovės mokumas restruktūrizavimo laikotarpiu bus realiai atkurtas. Statybos ir inžinerinių paslaugų sektoriuje vykdomų sutarčių bendra vertė savaime nepatvirtina nei būsimų pinigų srautų pakankamumo, nei planuojamo veiklos pelningumo, kadangi sutarčių vykdymas yra susijęs su reikšmingomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis sąnaudomis, įskaitant darbo užmokesčio, medžiagų, įrangos, subrangos bei kitas veiklos išlaidas.

Įvertinęs byloje esančius bei teismo nustatytus duomenis, teismas priėjo prie išvados, jog UAB „Gigas“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, įskaitant mokestinių prievolių valstybei, bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, todėl UAB „Gigas“ keltina bankroto byla.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė UAB „Gigas“ atskirajame skunde prašo priimti į bylą naujus įrodymus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. spalio 21d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovės vadovas nurodė, kad bendrovė nesiekia išvengti savo prievolių kreditoriams, jai reikalingos nuolaidos dėl atsiskaitymo terminų, kas patvirtina, jog realiai yra įvertintos galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nuo to priklauso 14 metų vykdytos bendrovės veiklos tęstinumas, sukurtų darbo vietų, sukauptos patirties išsaugojimas.

Bendrovė ūkinės komercinės veiklos nėra nutraukusi, nėra sustabdžiusi, toliau ją tęsia – tai patvirtina į bylą pateikti duomenys, o tai reiškia, kad bendrovė yra gyvybinga. Teismas, skundžiamoje nutartyje padaręs priešingą išvadą ir bendrovei iškėlęs bankroto bylą, į bylą pateiktus duomenis, bendrovės finansines galimybes, galimybes vykdyti prievoles kreditoriams vertino tendencingai ir šališkai.

Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigia, kad pagal 2026 m. balandžio 15 d. balanso duomenis sudaryto bendrovės kreditorių sąrašas neatspindi realių duomenų apie dabartinį kreditorių skaičių ir jų finansinių reikalavimų dydį. Bendrovei vykdant veiklą kreditorių sąrašo neįmanoma užfiksuoti. Iš 2026 m. balandžio 15 d. duomenimis sudaryto bendrovės kreditorių sąrašo iki 2026 m. rugsėjo 30 d. padengti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 209 780,97 Eur sumą,

Teismas nurodo, kad dėl antstolės I. Ežerskienės vykdomo išieškojimo 17 vykdomųjų bylų bendrovės turimas turtas gali būti areštuotas ir realizuotas. Bendrovės turimas kilnojamasis turtas tikrai yra reikšmingas jos vykdomai veiklai, nes sudaro galimybę teikti paslaugas ir vykdyti statybos darbus, todėl bendrovė, prašydama pradėti restruktūrizavimo procesą, ir siekia maksimaliai išsaugoti turimą turtą, realizuojant mažiau naudingą, kad užsitikrintų veiklos tęstinumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais ne pajamomis, gautomis realizavus turtą, o pajamomis, gautomis iš bendrovės veiklos. Pažymėtina, kad visos vykdomosios bylos yra pradėtos 2026 m. Tai, kad bendrovė nuo 2012 m. sėkmingai vykdė tą pačią veiklą pelningai, be jokių nemokumo grėsmių, yra įrodymas, kad bendrovė yra pajėgi atkurti mokumą. Restruktūrizavimo procesas sudarytų galimybę sustabdyti išieškojimą iš bendrovės turto jau pradėtose vykdomosiose bylose.

Bendrovės debitorių skolos nėra tokio dydžio, kad reikšmingai keistų bendrovės finansinę padėtį (2026 m. rugsėjo 30 d. debitorinių skolų likutis – 112 192,42 Eur), todėl teismas nepagrįstai jas sureikšmino. Bendrovė realiai deda pastangas siekdama atgauti debitorines skolas, todėl ir yra teigiamas pokytis nuo 2026 m. balandžio 16 d.

Bendrovė neneigia, kad turi finansinių sunkumų, dėl to susidarė mokesčių VMI ir VSDF įsiskolinimai. Iš teismo nutartyje nurodytų viešai prieinamų duomenų internete matyti, kad nepriemokos susidarė trumpame periode (2025 m. pabaigoje), vertinant visą veiklos laikotarpį, o 2026 m. didėja dėl to, kad bendrovei nepavyko susitarti dėl mokestinių nepriemokų atidėjimo. Bendrovė įsitikinusi, kad jei būtų pavykę susitarti dėl mokestinių nepriemokų atidėjimo su VMI ir VSDF, ji iš finansinių sunkumų būtų išėjusi be nemokumo proceso, tačiau VSDF atidėjo tik tuo metu buvusios 26 343,28 Eur skolos (vieno mėnesio bendrovės mokėtinų įmokų) mokėjimą, tačiau ne einamųjų įmokų mokėjimą, kas bendrovei 2026 m. pradžioje nedavė apčiuopiamos naudos, nes apyvartinių lėšų einamųjų įmokų mokėjimui trūko. VMI atsisakė išdėstyti (atidėti) nepriemokų sumokėjimą, 2025 m. pabaigoje užblokavo sąskaitas, dėl ko visiškai sustojo galimybė atsiskaityti su kreditoriais.

Bendrovė į bylą pateikė realiomis prognozėmis pagrįstą ir realiai įgyvendinamą restruktūrizavimo plano projektą. Prognozės yra sudarytos remiantis faktiniais duomenimis, t. y. pasirašytomis sutartimis, jose esančiomis darbų sąmatomis ir išlaidų kalkuliacijomis. Prognoziniuose skaičiavimuose prognozuotas bendras 31 proc. sutarčių pelningumas, pagal šiuo metu vykdomų sutarčių atliktų darbų aktus, pajamų išlaidų̨ suvestines, bendrasis pelningumas svyruoja nuo 18,69 proc. iki 39,44 proc., bendrasis pelningumas pastaruoju metu nuosekliai auga, todėl prognozuojamas 31 proc. bendrasis pelningumas yra realus ir pasiekiamas.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutarta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Kartu su atskiruoju skundu apeliantė į bylą pateikė įplaukų lentelę ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registro išrašą.

Atsakovė pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, kuriame prašo prie bylos prijungti šiuos naujus įrodymus – duomenis apie gautus apmokėjimus bei atliktus pavedimus kreditoriams, antstolės I. Ežerskienės el. laišką bei ekrano nuotrauką apie iškeltą bankroto bylą viešai prieinamuose elektroniniuose portaluose. Nurodė, kad 2026 m. spalio 29 d. UAB „Gigas“ gavo apmokėjimą už atliktus darbus 172 799,01 Eur, 2026 m. spalio 30 d. po 5 000 Eur pervedė VSDF ir VMI, daugiau pavedimų negali atlikti, nes antstolė taiko apribojimus sąskaitose esančioms lėšoms. Pateikiami rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą su atskiruoju skundu ar anksčiau, nes jų nebuvo, tačiau jie patvirtina, kad UAB „Gigas“ vykdo veiklą, nuolat atsiranda naujų įmonės gyvybingumą ir finansinius sunkumus bei jų priežastis patvirtinančių rašytinių įrodymų.

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, ji siekia įrodyti, jog yra gyvybinga ir vykdo veiklą, atsiskaito su kreditoriais, todėl jos prašymas tenkinamas, naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nurodė, kad atsakovės turtas yra areštuotas ir gali būti realizuotas vykdant išieškojimus, debitorinių įsiskolinimų atgavimas abejotinas, bendrovė nemoka mokesčių, o restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės (turto pardavimas) neleis pasiekti restruktūrizavimo tikslų.

Apeliantė su teismo argumentais nesutiko. Nurodė, kad yra gyvybinga, tęsia ūkinę komercinę veiklą, generuoja pajamas, o laikini finansiniai sunkumai susidarė dėl to, jog mokesčių administratorius nesutiko atidėti arba išdėstyti mokėjimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sėkmingo restruktūrizavimo sąvokos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokymo įstatymas (toliau – JANĮ) neteikia; sėkmingas restruktūrizavimo procesas nėra apibrėžtas ir teismų praktikoje. Visgi teismų praktikoje pažymima, kad sėkmingą restruktūrizavimo procesą lemia kreditorių pritarimas ir palaikymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020), mokesčių mokėjimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208-467/2025, 43 punktas) ir kt. Sėkmingas restruktūrizavimo procesas turi užtikrinti, jog, pasibaigus procedūroms, juridinis asmuo išliks veikiantis subjektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-337-881/2025, 48 punktas). Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT), analizuodama ir apibendrindama nemokumo teisės rezultatus, nurodo, kad sėkmingas restruktūrizavimo procesas yra baigtas nemokumo procesas, kai yra įgyvendinamas restruktūrizavimo planas (žr., pavyzdžiui, AVNT 2025 m. gruodžio 22 d. Nemokumo procesų 2025 m. I–III ketv. apžvalgą), tokio požiūrio iš esmės laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-145-407/2026 18 punktą). Tačiau, net ir tinkamai įvykdžius restruktūrizavimo planą, patvirtinus restruktūrizavimo ataskaitą ir baigus bylą JANĮ 117 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, savaime nereiškia, kad bus (yra) pasiektas vienas iš restruktūrizavimo tikslų – gyvybingo verslo išsaugojimas; ar restruktūrizavimo tikslas yra pasiektas, galima įvertinti tik pasibaigus restruktūrizavimo bylai, kai ūkio subjektas toliau dalyvauja rinkoje. Tai yra tik restruktūrizavimo proceso siekiamybė.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien kreditorių pritarimas nėra sąlyga, lemianti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, restruktūrizavimo plano tvirtinimas yra teismo prerogatyva (JANĮ 24 straipsnio 1 dalis ir 111 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal JANĮ 24 straipsnio nuostatas, teismas turi spręsti ne tik dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, bet ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).

Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra nė vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad dideli ir ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai, sistemingas finansinių įsipareigojimų nevykdymas, rodo, jog tiek mokestinės prievolės nevykdomos sistemiškai, tiek ir prievolės kreditoriams vykdomos netinkamai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai. Restruktūrizavimo plane nurodomos priemonės nepadės apeliantei įveikti finansinių sunkumų ir išsaugoti gyvybingumo.

Juridinio asmens restruktūrizavimas atliekamas, turint tikslą perskirstyti juridinio asmens įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta juridinio asmens normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčio juridinio asmens veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant juridinio asmens veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą juridiniam asmeniui, kol jo veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2022). Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).

Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Nustačius, kad juridinis asmuo yra gyvybingas, yra pagrindas spręsti dėl jo galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (nemokiai bendrovei nesant gyvybingai), sprendžiama dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Taigi, tais atvejais, kai juridinis asmuo yra gyvybingas, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, taikomas prioritetas.

Teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021).

Atskirajame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kuria jai atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, apeliantė nepaneigia aplinkybių, kad restruktūrizavimo plane iškelti tikslai deklaratyvūs ir neįmanomi pasiekti, jog apeliantės restruktūrizavimo plano projekte nurodytos bei į bylą pateiktos sutartys savaime neįrodo, kad atsakovė vykdo ūkinė komercinę veiklą ir generuoja pakankamai pajamų, jog būtų ženkliai pagerinta jos finansinė padėtis, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projekte iš esmės nenurodyta konkrečių priemonių, veiksnių, galinčių lemti jos mokumo atkūrimą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Iš atsakovės balanso ir restruktūrizavimo plano projekto duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš UAB „Gigas“ 2025 m. gruodžio 31 d. balanso akivaizdu, jog bendrovė turėjo

1 046 118 Eur turto, kurį sudarė: ilgalaikis turtas 623 683 Eur, trumpalaikis turtas – 370 974 Eur. Ilgalaikį turtą sudarė: materialus turtas 623 683 Eur. Trumpalaikį turtą sudarė: atsargos – 61 419 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 309 555 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 390 282 Eur. Iš byloje pateiktos 2026 m. balandžio 10 d. sudarytos UAB „Gigas“ 2025 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, nustatyta, kad bendrovė patyrė

1 050 413 Eur nuostolių.

Iš teismui pateikto 2026 m. balandžio 15 d. UAB „Gigas“ ilgalaikio turto sąrašo, matyti, jog bendrovė turi 623 700,47 Eur ilgalaikio turto, kurį sudaro tiek nekilnojamasis turtas, tiek kilnojamasis turtas. Nekilnojamasis turtą sudaro 2 800,00 Eur vertės žemės sklypas. Kilnojamasis turtas – 620 900,47 Eur, kurį sudaro: transporto priemonės ir priekabos (be frontalinių krautuvų) – 192 380,32 Eur; statybinė technika ir mechanizmai (įskaitant ir frontalinius krautuvus) – 325 939,20 Eur; įranga, kompiuteriai, telefonai ir kitas inventorius – 102 580,95 Eur. Ir nors pripažintina, kad toks ilgalaikis turtas yra reikšmingas, jo realizavimas nepadengtų nei pusės bendrovės deklaruojamų turimų (1 390 282 Eur) įsipareigojimų.

Juolab kad apeliantės veikla yra kelių ir geležinkelių statyba, žemės sklypų formavimo ir teritorijų planavimo darbai bei statybviečių paruošimo darbai. Įmonė taip pat projektuoja ir įrengia lietaus nuotekų bei lauko apšvietimo sistemas, vykdo natūralaus akmens ir trinkelių dangų įrengimo darbus. Netekus reikšmingo ir veiklai reikalingo kilnojamojo turto, lieka neaišku kaip apeliantė ketina toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad ji turi apdraustųjų darbuotojų. Tą patvirtina tiek byloje pateikti duomenys, tiek ir viešojoje erdvėje esantys duomenys. 2026 m. spalio 28 d. bendrovėje dirbo 35 darbuotojai – apdraustieji. Tačiau taip pat matyti, kad šios nutarties priėmimo dieną įsiskolinimas VSDF sudarė 166 991,84 Eur, o VMI – 296 507,87 Eur. Kitaip sakant nuo 2026 m. balandžio 15 d. (restruktūrizavimo plano projekto sudarymo metu) VSDF išaugo dvigubai, o VMI – 1,8 karto.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga tai, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams. Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos, jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių dar pradinėje restruktūrizavimo proceso stadijoje ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar bendrovės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023).

Byloje pateiktas atlyginimų darbuotojams žiniaraštis už 2026 m. rugsėjo mėn. Nurodytas žiniaraštis nėra pasirašytas nei bendrovės finansinę apskaitą vedančio asmens nei bendrovės vadovo. Byloje nėra pateiktas apeliantės sąskaitos išrašas, iš kurio būtų galima nustatyti, kad bendrovės darbuotojams atlyginimas yra išmokėtas tinkamai ir laiku.

Nagrinėjamo ginčo atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei viešai prieinamų duomenų yra akivaizdu, kad apeliantė mokesčių nemoka sistemingai. Sumos, kurios yra skiriamos mokesčiams sumokėti yra neadekvačiai neproporcingos turimiems įsipareigojimams. Apeliantės duomenimis UAB „Gigas“ 2026 m. spalio 30 d. po 5 000 Eur pervedė VSDF ir VMI. Pripažintina, kad tai nėra pakankama konstatuoti, kad apeliantė tinkamai vykdo mokestines priemones, todėl restruktūrizavimo proceso efektyvumas yra abejotinas.

Apibendrindamas argumentus šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad restruktūrizavimo plane numatyti tikslai nėra realūs ir pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apeliantei iškelti restruktūrizavimo bylą.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Šioje nutartyje jau yra pažymėta, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė pakankamų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir generuoja tokias pajamas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje padėtų jau stabilizuoti veiklą bei padengti didžiąją dalį finansinių įsipareigojimų, atsiskaityti su valstybės biudžetu.

Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė eilę sutarčių, kurie, anot apeliantės, įrodo, kad ji yra gyvybinga ir sėkmingai vykdo veiklą bei generuoja pajamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo abejoti apeliantės pateiktų sutarčių realiu vykdymu. Pavyzdžiui, byloje yra pateiktos sutartis, kurios patvirtina, kad apeliantė dalyvavo viešajame pirkime „Kelių Nr. Kr-82 „Kražių mstl. M. K. Sarbievijaus g.“ ir Kr-93 „Kražių mstl. Žemosios g.“ rekonstravimas ir vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai“ bei viešajame pirkime „Kelio Kea-81 „Uosių g.“ kapitalinis remontas ir vandentiekio bei nuotekų tinklų tiesimas Pagojo k. Kelmės r. įgyvendinant projektą „Kelmės rajono pramonės teritorijos Pagojo k. infrastruktūros įrengimas ir modernizavimas“. Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nustatyta, kad pirmojo pirkimo laimėtojas yra UAB „Kymelra“, o antrasis pirkimas buvo nutrauktas. Statybos rangos sutartis Nr. 2025.07 buvo sudarytas laikotarpiui nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d. Byloje duomenų apie jos įvykdymą nėra. Transporto priemonės nuomos sutartis Nr. 20230329-J galiojo iki 2024 m. kovo 31 d. yra tikėtina sudaryta su apeliantės vadovu susijusiu asmeniu. Kitos apeliantės pateiktos sutartys yra sudarytos dar 2021, 2022 metais, todėl jos nepatvirtina geros apeliantės padėties šiandien.

Kartu su restruktūrizavimo plano projektu privaloma pateikti kitus buhalterinius dokumentus, patvirtinančius sudarytas sutartis ir jų realų vykdymą (pvz., avanso gavimą, apmokėjimą pagal sutartį, parengtą ar pradėta rengti projektinę medžiagą, paraiškas dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, atsiskaitymą pagal sutartį patvirtinančius dokumentus ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė tik vieną apmokėjimą patvirtinantį įrodymą, t. y. apmokėjimą gautą iš Kelmės rajono savivaldybės už pramonės teritorijos Pagojų kaime infrastruktūros įrengimo ir modernizavimo darbus (172 799,01 Eur). Taip pat su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2026 m. spalio mėn. įplaukų lentelę, PVM sąskaitų registro išrašą apie išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei byloje yra pateikta beprocentinės paskolos sutartis sudaryta su UAB „Metako“, pagal kurią įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, paskolos davėjas UAB „Metako“ įsipareigoja ne vėliau kaip per l5 darbo dienų pervesti 75 000 Eur į UAB ,,Gigas“ nurodytą banko sąskaitą.

Pirma, Kelmės rajono savivaldybės apmokėjimas nėra pakankamas įrodymas spręsti, kad apeliantės finansinė padėtis yra gera, o finansiniai sunkumai laikini. Antra, Kelmės rajono savivaldybės išmokėta suma nėra laikytina pakankama, vertinant ją kartu su apeliantės turimais finansiniais įsipareigojimais bei nesumokėtų mokesčių apimtimi. Trečia, PVM sąskaitų registro išrašas apie išrašytas PVM sąskaitas faktūras nepatvirtina, kad visos paslaugos PVM sąskaitose faktūrose buvo suteiktos, o įmokos pagal PVM sąskaitas faktūras bus gautos. Ketvirta, net jei ir galima būtų tikėtis, kad visa suma pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bus apeliantei sumokėta (174 326,21 Eur), tokia suma ženkliai apeliantės finansinės padėties nepagerins. Penkta, UAB „Gigas“ gautų įplaukų iš pirkėjų per 2026 m. spalio mėn. lentelė yra sudaryta paties vadovo PRS3. Duomenų, patvirtinančių, kad apmokėjimai yra realiai gauti, nepateikta. Be to, taip pat kaip ir beprocentinės paskolos sutartis, daugelis mokėjimų buvo atlikta UAB „Metako“, kurios vadovas yra tame tarpe ir apeliantės vadovas PRS3, o įmonė yra registruota tuo pačiu adresu kaip ir apeliantė.

Apeliantė skunde taip pat pažymi, kad tam tikrą jos turto dalį sudaro gautinos sumos. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino jų dydį. Bendrovės debitorių skolos nėra tokio dydžio, kad reikšmingai keistų bendrovės finansinę padėtį (2026 m. rugsėjo 30 d. debitorinių skolų likutis – 112 192,42 Eur). Bendrovė realiai deda pastangas siekdama atgauti debitorines skolas, todėl ir yra teigiamas pokytis nuo 2026 m. balandžio 16 d.

Šiuo aspektu pirmiausia yra primintina, kad teismų praktikoje yra laikomasi griežtos pozicijos, jog debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024). Preziumuotina, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti bendrovei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024), todėl atsakovei, žinančiai apie jai keliamą bankroto bylą, neteikiant jokių įrodymų apie savo mokumą, galimybes atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto sudėtį (realią vertę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks trumpalaikis turtas (debitorinės skolos) negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, t. y. turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Bendrovės balanse nurodyti debitoriniai įsiskolinimai negarantuoja, kad jie iš tiesų bus bendrovei sumokėti, todėl sprendžiant klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, juridinio asmens sėkmingos veiklos vykdymo perspektyvos negali būti įrodinėjamos vien tik trumpalaikio turto (nagrinėjamu atveju debitorinių skolų) egzistavimu, t. y. turi būti įrodytas faktinis bendrovės gyvybingumas, veiklos vykdymas ir pan. Juolab kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad net ir pavykus greitai išsiieškoti debitorių įsiskolinimus apeliantei, jų dydis negalėtų ženkliai pagerinti apeliantės finansinės padėties.

Analizuojant apeliantės mokumo galimybes pagal likvidumo testą nustatyta, kad po pareiškimo teismui dėl UAB „Gigas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo civilinėse bylose yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai dėl turtinių reikalavimų tenkinimo iš UAB „Gigas“ (civilinės bylos Nr. e2-13886-841/2026, e2-9630-476/2026, eL2-9612-1119/2026). Be to, dalis bylų, kuriose UAB „Gigas“ turtiniai reikalavimai buvo pareikšti tiek iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo, tiek po jo pateikimo, vis dar nėra išnagrinėtos (civilinės bylos Nr. e2-11785-496/2026, e2-111-471/2026, 2-11645-476/2026, e2-4039-496/2026). Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad 2026 m. balandžio 15 d. UAB „Gigas“ įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 293 779,58 Eur sumą, pradelsti mokėjimai sudarė 1 041 779,09 Eur sumą. Restruktūrizavimo plano projekte pateikta informacija apie 17 bylų, kuriuose UAB „Gigas“ pareikšti turtiniai reikalavimai. Šioje nutartyje jau yra paminėta, kad šios nutarties priėmimo dieną įsiskolinimas VSDF sudarė 166 991,84 Eur, o VMI – 296 507,87 Eur. Kitaip sakant nuo 2026 m. balandžio 15 d. (restruktūrizavimo plano projekto sudarymo metu) VSDF išaugo dvigubai, o VMI – 1,8 karto.

Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Gigas“ įsipareigojimai 229 kreditoriams po 2026 m. balandžio 15 d. sudaryto balanso ir toliau esmingai didėja. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovės UAB „Gigas“ finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas. Įvertinus byloje esančius duomenis apie neįvykdytų prievolių kreditoriams apimtį, teismas sprendžia, kad atsakovė UAB „Gigas“, vertinant jos finansinę būklę likvidumo aspektu, taip pat laikytina nemokia, susiduriančia su finansiniais sunkumais (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantei (jos vadovui) nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus ir atsisakyti kelti apeliantei bankroto bylą, konstatuotina, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, jog yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis). Apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Taip pat pažymėtina, kad teismas gali nutraukti juridinio asmens bankroto bylą iki teismo sprendimo dėl pabaigos, kai: visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais; patvirtinama taikos sutartis (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. spalio 21d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė