- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-605-516/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00300-2023-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Alma Urbanavičienė, Rūta Latvelė
- Atsakovas
- A. B., E. R.
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūra
- Kategorijos
- 2.11Kiti civilinės teisės reguliuojami teisiniai santykiai
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Latvelės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovėms A. B. ir E. R. dėl civilinio turto konfiskavimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje J. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama konfiskuoti iš atsakovės A. B. jos vardu registruotą turtą:
1/2 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 84 900 Eur (1/2 dalies vertė 42 450 Eur);
1/2 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 84 900 Eur (1/2 dalies vertė 42 450 Eur);
1/2 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 84 900 Eur (1/2 dalies vertė 42 450 Eur);
206/1357 dalį žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 24 300 Eur (206/1357 dalies vertė 3 688,87 Eur), su statiniais – butu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė 73 100 Eur, bendra šio turto vertė 76 788,87 Eur;
412/683 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 39 400 Eur (412/683 dalies vidutinė rinkos vertė 23 766,91 Eur), su statiniais – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė 154 000 Eur ir 412/683 dalį kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė 254 Eur (412/683 dalies atkuriamoji vertė 316,09 Eur); kurių bendra vertė 178 083 Eur;
Automobilį BMW 740XI, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (toliau – valst. Nr.) (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) Lietuvoje 61 778 Eur;
Automobilį VW Tiguan identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 10 783 Eur;
Lėšas, esančias akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 181 948 Eur;
Lėšas, esančias AB „SEB bankas“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė konfiskuoti iš nesąžiningos įgijėjos atsakovės E. R. jos vardu registruotą 1/2 dalį žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 42 800 Eur (1/2 dalies vertė – 21 400 Eur).
Nurodė, kad trečiasis asmuo J. R. yra įtrauktas į nacionalinio sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo organizuotų nusikalstamų grupių lyderių ir narių sąrašą Nr. 38-S7-36(RN), todėl atitinka Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau – CTKĮ) 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas sąlygas kaip asmuo, kurio atžvilgiu preziumuojama, jog jo nuosavybės teise turimas turtas nėra gautas teisėtu būdu. J. R. tyrimo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo.
CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad tokia pati prezumpcija taikoma ir asmenims, kurie yra šio įstatymo 2 dalies 4 punkte nurodyto asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo bendrai tvarko ūkį. Tokie asmenys yra atsakovės A. B. ir E. R.. J. R. gyvena, bendrai tvarko ūkį su A. B.. Galimai siekdamas išvengti turto konfiskavimo, įgytą turtą J. R. registravo savo mamos E. R. bei sugyventinės A. B. (atsakovių) vardu.
J. R. faktiškai valdomas, jo sugyventinės A. B. ir motinos E. R. vardu registruotas nekilnojamasis ir kitas privalomas registruoti turtas bei turtas, esantis A. B. vardu atidarytose bankų sąskaitose, nėra gautas teisėtu būdu ir jo bendra vertė neatitinka A. B. (2023 m. sausio 25 d. turto tyrimo pažyma Nr. 20-IL-2367) ir E. R. (2023 m. birželio 25 d. turto tyrimo pažyma Nr. 20-IL-12043) teisėtų pajamų. Turto tyrimo duomenys apibendrinti 2023 m. birželio 26 d. turto tyrimo išvadoje Nr. 20-IL-14602, iš kurios matyti, kad J. R. šiuo metu valdomo nekilnojamojo turto bendra vertė yra 408 721,87 Eur, privalomo registruoti kilnojamojo turto vertė – 80 414 Eur, tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) bendra teisėtų pajamų suma – 657 162,32 Eur, bendra patirtų išlaidų suma – 1 080 179 Eur, skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų – 454 411,85 Eur.
Turto tyrimo duomenimis, atsakovė E. R. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., gavo 358 388,18 Eur teisėtų pajamų ir galimai galėjo patirti 368 833,70 Eur išlaidų t. y. vertinamuoju laikotarpiu išlaidos 53 873,03 Eur viršijo asmens oficialias teisėtas pajamas. E. R. yra J. R. motina, ji nesąžiningai įgijo turtą ir iš jo gavo turtinę naudą, tačiau ji bendro ūkio su J. R. neveda.
Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2025 m. kovo 31 d. pateikė išvadą Nr. (13.20E) 248-447 dėl atsakovės E. R. galimybės įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių. Išvada iš esmės patvirtino keliamą prielaidą, kad atsakovės išlaidos vertinamuoju laikotarpiu viršijo asmens oficialias teisėtas pajamas. Išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad atskirais laikotarpiais E. R. patirtos išlaidos, įsigytas (pastatytas) nekilnojamasis turtas ar 2022 m. sūnui dovanotos piniginės lėšos yra apmokėtos iš nežinomų pajamų šaltinių, nes jai trūko oficialiai gautų piniginių lėšų įsigyti (pastatyti) turtą ir dovanoti pinigines lėšas sūnui iš teisėtų pajamų šaltinių.
Skirtumas tarp J. R. ir A. B. pajamų ir išlaidų gautas vertinant visas tiriamojo asmens J. R. ir atsakovės A. B. pajamas ir išlaidas, t. y. vertinant A. B. gautas pajamas pagal įgytą verslo liudijimą bei pajamas ir išlaidas, įsigyjant ir parduodant transporto priemones pagal pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas sumas, neatsižvelgiant į vidutinės rinkos vertės skirtumus pagal viešosios įstaigos (toliai – VšĮ) „Emprekis“ ir kitus duomenis.
A. B. nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo įsigijusi verslo liudijimus veiklos rūšiai „Fotografavimo veikla (išskyrus fotoreporterių veikla)“, tačiau gauta duomenų, patvirtinančių, kad A. B. realiai minėtos veiklos nevykdė, foto paslaugų neteikė, o iš neaiškių šaltinių gautas pajamas paminėtu laikotarpiu deklaravo kaip neva gautas iš vykdomos veiklos pagal verslo liudijimą. A. B. sudarytose sutartyse dėl automobilių pirkimo–pardavimo nurodytos mažesnės automobilių kainos, nei tuo metu VšĮ „Emprekis“ nustatytos analogiškų automobilių vidutinės rinkos vertės, tokiu būdu galimai siekiant nuslėpti realias savo pajamas bei išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo J. R. nuo 2017 m. birželio 15 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V(S)-35(RN) „Dėl nacionalinio sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo apžvalgos patvirtinimo“ yra įtrauktas į nacionalinio sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo organizuotų nusikalstamų grupių lyderių ir narių sąrašą.
Teismas pažymėjo, kad šioje byloje Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 11 d. buvo priėmęs sprendimą atmesti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog nėra nustatyti kokie nors įtartini, neteisėti, galimai nusikalstami, prieštaraujantys teisei trečiojo asmens veiksmai, taip pat nenustatytos jo sąsajos su tokius veiksmus atliekančiais asmenimis ar jo prisidėjimas prie tokių veiksmų, o vien kaltinančios institucijos atstovų bendro pobūdžio teiginių bei sprendimų, kuriuose nenurodytos konkrečios įtarimus sukeliančios veikos, nesant kitų įrodymų, nepakanka nustatyti trečiojo asmens ir atsakovių turto įgijimo sąsajas su neteisėtais jo veiksmais, t. y. neįrodytas priežastinis ryšys tarp konfiskuotino turto įsigijimo ir galimai neteisėtos ar nusikalstamos veikos. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino paminėtą Kauno apygardos teismo sprendimą, išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas turi ištirti įrodymus dėl konfiskuotino turto kilmės ryšio su neteisėtais veiksmais, t. y. nustatyti, ar egzistuoja sąlygos konfiskuotiną turtą laikyti gautu neteisėtu būdu ir, pasitvirtinus šiai prezumpcijai, vertinti, ar atsakovių pateikti duomenys ir įrodymai paneigia prezumpciją, t. y. ar jie pagrindžia turto įsigijimo teisėtumą.
Teismas konstatavo, kad atsakovės ir trečiasis asmuo patenka į CTKĮ nustatytas prezumpcijas, kurios sudaro pagrindą tirti šių asmenų teisėtai gautas pajamas, patirtas išlaidas ir spręsti dėl atsiradusio skirtumo tarp pajamų ir išlaidų konfiskavimo.
Teismas nustatė, kad ieškinys yra grindžiamas hipoteze, jog trečiasis asmuo neteisėtai įgijo tam tikrą turtą (pinigus), kurį paskirstė atsakovėms, o atsakovės už tuos pinigus pirko nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones.
Trečiojo asmens ir atsakovių atžvilgiu buvo atliktas turto tyrimas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Teismas nustatė, kad tiriamąjį laikotarpį A. B. pradėjo turėdama 490,62 Eur lėšų bankų sąskaitose. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Restaura“ kaip darbo užmokestį ir Garantinio fondo per 2015–2017 m. gavo 1 182,74 Eur lėšų. J. R. iš UAB „Restaura“ gavo iš viso 720,32 Eur. Dukra D. R. gavo 902,81 Eur autorinio atlyginimo. Atsakovė A. B. 2014–2015, 2019–2021 m, gavo iš viso 16 506,89 Eur pajamų iš žemės, buto, pastato, statinio ar kito nekilnojamojo turto nuomos, taip pat gavo 3 600 Eur nuomos pajamų 2022 m. Iš viso nuomos pajamos siekė 20 106,89 Eur.
Remdamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenimis, teismas nustatė, kad A. B. gavo išmokas vaikui, vienkartinę išmoką vaikui, paramą mokinio reikmenims įsigyti, išmoką COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, iš viso – 15 692,55 Eur. Be to, iš Kauno rajono savivaldybės administracijos gavo 13 298,35 Lt (3 851,47 Eur) socialinės pašalpos, paramos mokinio reikmenims įsigyti. Iš Užimtumo tarnybos A. B. gavo 3 400,46 Eur, o J. R. gavo 478,10 Eur.
Teismas nustatė, kad J. R. 2019–2022 m. dirbo Jungtinėje Karalystėje ir uždirbo iš viso 75 575,09 Eur. Be to, J. R., dirbdamas Jungtinėje Karalystėje, gavo išmokas, susijusias su pandemija (COVID-19), iš viso – 10 113,69 Eur. Nors atsakovės nurodė, kad J. R. buvo grąžinti ir 8 755,42 Eur kaip mokesčių permoka už 2019–2022 m., tačiau teismas šių lėšų nepriskaičiavo nei prie pajamų, nei prie išlaidų, nurodęs, kad mokesčių administratorius 2020–2022 m., įvertinęs J. R. metines pajamas, mokėjimo neatliko.
Teismas nustatė, kad atsakovė A. B. gavo dovanas: iš savo mamos R. B. 28 900,71 Eur (pardavus butą (duomenys neskelbtini) gatvėje), iš sesers L. P. – 3 800 Eur (2016 m. už dalį (duomenys neskelbtini) buvusio sklypo), iš močiutės J. J. – 14 400 Eur (už 2016 m. parduotą mišką), iš viso – 47 100 Eur. Be to, A. B. 2013 m. gavo 6 000 Lt (1 737,72 Eur) paskolą iš A. R..
Teismas nurodė, kad, pasak A. B., ji užsiėmė fotografavimo veikla. Nustatė, kad iš A. O. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. ji gavo 10 227,56 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios lėšos buvo (galėjo būti) ne A. O., o J. R. lėšos. Teismas nurodė, kad tais pačiais argumentais prie pajamų priskaičiuojami iš L. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. spalio 4 d. gauti 3 170 Eur.
Turto tyrimo metu ieškovė nustatė, kad per registruotą verslo liudijimo laiką atsakovė iš įvairių asmenų (apytikriai 20 asmenų) yra gavusi 64 597,64 Eur pajamų banko pavedimais už fotografijos paslaugas, tačiau turto tyrimo pažymoje pripažino tik 26 199 Eur pajamų, kaip teisėtai gautų už fotografijos paslaugas, kitais atvejais gautos pajamos galimai yra neteisėtos, nes mokėjimus atlikę asmenys negalėjo paaiškinti, už kokias paslaugas mokėjo, mokėjimus atliko kitų asmenų prašymu, negalėjo pateikti fotografijų. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai (mokėtojų apklausos) nėra pakankami nepripažinti A. B. gautų pajamų arba daryti išvadą, kad šios pajamos yra ne mokėtojų, o J. R. galimai neteisėtai gautos pajamos. Teismas pažymėjo, kad mokėjimai į atsakovės sąskaitą buvo atlikti palyginti nedidelėmis sumomis (po kelis šimtus eurų), mokėtojų sąsajos su J. R. nenustatytos, todėl A. B. gautas pajamas – 64 597,64 Eur banko pavedimais teismas įskaitė, o jos nurodytus 945,89 Eur, gautų grynaisiais, neįskaitė, nes teismui tokių mokėjimo įrodymų nepateikta.
Teismas nustatė, kad kitos atsakovės A. B. pajamos: iš G. Š. 868,86 Eur „pavedimas už J. S.“, iš J. R. mamos E. R. 289 Eur paskola, 2019 m. vasario 24 d. iš Z. V. gavo 3,50 Eur (paskirtis „Ačiū“), iš M. M. gavo 1 324 Eur („Siuntimas“, mokėta už kelionę), iš V. M. gavo 274 Eur („Likutis už virtuvę“), 2019 m. iš UAB „Bauen“ grąžinta 313 Eur („Sugrąžintas mokėjimas“), 2019 m. iš UAB „Intrum Lietuva“ gavo 238 Eur, 2016 m. balandžio 26 d. gavo 1 141,07 Eur draudimo išmoką iš akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ už autoįvykį su automobiliu BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 11 d. gavo 131 Eur iš VMI (grąžinamas gyventojų pajamų mokestis). Be to, 2016 m. atsakovė gavo 6 440,32 Eur kaip paskolos su palūkanomis grąžinimą iš N. G., taip pat grąžinta 6 600 Eur skola iš A. B., išieškota 1 471,51 Eur skola su palūkanomis iš L. K., antstolis R. B. 2020 m. J. R. grąžino 116,90 Eur, antstolis M. P. 2020 m. J. R. grąžino 36,76 Eur, antstolis S. U. J. R. 2020 m. grąžino 12,29 Eur.
Teismas nustatė, kad A. B. pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą ir gavo pajamų: 2014 m. sausio 1 d. gavo 7 240,50 Eur iš L. Ž. už garažą (duomenys neskelbtini), o iš S. S. gavo 7 240,50 Eur už parduotą garažą (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 15 d. iš I. P. gavo 35 000 Eur už parduotą sodininkų bendrijos sodo sklypą su pastatu (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 27 d. iš P. ir I. P. gavo 7 800 Eur už parduotus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 14 d. iš N. ir V. M. gavo 116 000 Eur už parduotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir butą tuo pačiu adresu, 2021 m. rugsėjo 15 d. iš A. G. ir D. L. gavo 20 000 Eur avansą už parduotą butą (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi.
Teismas nustatė, kad A. B. 2018 m. birželio 1 d. U. T. pardavė automobilį Mercedes Benz S 550, 2010 m. laidos už 1 800 Eur.
Teismas nustatė, kad atsakovė E. R. tiriamojo laikotarpio pradžioje (2013 m. sausio 1 d.) bankų sąskaitose turėjo 226,88 Eur, paveldėjo vyro K. R. AB „SEB bankas“ sąskaitoje buvusias lėšas 13,90 Eur, nuo 2013 m. rugsėjo 21 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos uždirbo iš UAB „Senolių gardumynai“ 8 899,30 Eur, gavo senatvės pensijos iš viso 29 314,64 Eur, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gavo 2 004 Eur kaip laidojimo pašalpą, iš UAB „Būstuva“ gavo 902,52 Eur kaip mirusio vyro K. R. darbo užmokestį, iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavo 15 355,58 Eur (grąžintas lėšas), sumokėtas 2021 m. pagal projektą.
Teismas taip pat nustatė, kad E. R. iš A. O. 2015–2016 m. gavo 2 850 Eur, iš L. Ž. – 3 170 Eur, paaiškinusi, jog tai galėjo būti už parduotas mirusiojo K. R. paliktas transporto priemones, įrankius ir pan.; iš draudimo bendrovių ADB „Gjensidige“, „Compensa Vienna Insurance Group“, UADB iš viso gavo 5 775,82 Eur išmokų už draudiminius įvykius. A. R. 2021 m. kovo 14 d. grąžino atsakovei E. R. 30 000 Eur avansą už norėtą įsigyti žemės sklypą. E. R. 2014 m. gegužės 22 d. A. ir D. V. už 39 098,71 Eur pardavė butą (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugpjūčio 30 d. pardavė G. M. butą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) už 100 000 Eur; 2021 m. lapkričio 15 d. pardavė E. J. butą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), už 108 000 Eur, R. P. 2021 m. rugsėjo 11 d. pardavė automobilį „Cadillac ATS“ ir gavo į sąskaitą 2 000 Eur.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas nustatė, kad gautų pajamų suma yra 861 573,22 Eur.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, teismas nustatė, kad bendros atsakovių ir trečiojo asmens išlaidos per tiriamąjį laikotarpį siekė iš viso 689 489,91 Eur.
Kadangi skirtumas tarp pajamų ir išlaidų (861 573,22 Eur – 689 489,91 Eur) yra pajamų naudai, teismas nusprendė, kad CTKĮ nustatyto pagrindo konfiskuoti turtą nenustatyta, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Yra pagrindas taikyti civilinio turto konfiskavimo procedūrą J. R. ir su juo susijusių asmenų valdomam turtui. J. R. gyvena, bendrai tvarko ūkį su A. B.. J. R., galimai siekdamas išvengti turto konfiskavimo, įgytą turtą registravo savo mamos E. R. bei sugyventinės A. B. (atsakovių) vardu. J. R. faktiškai valdomas, tačiau atsakovių vardu registruotas turtas nėra gautas teisėtu būdu. Turto bendra vertė neatitinka atsakovių teisėtų pajamų.
Tiek iš A. O., tiek L. Ž. gautos lėšos, neva gautos už fotografijos paslaugas, tačiau dalis lėšų gautos iki 2016 m. gegužės 28 d., t. y. iki atsakovei įsigyjant verslo liudijimą. Turto tyrimo metu nebuvo galimybės gauti A. O. ir L. Ž. paaiškinimų, nes asmenys yra išvykę į užsienį arba yra paieškomi. Vien tai, kad atsakovė deklaravo pajamas kaip neva gautas iš veiklos pagal verslo liudijimą, nepatvirtina fakto, jog realiai šios pajamos gautos iš foto paslaugų veiklos. Atsakovė įsigijo verslo liudijimą bei deklaravo pajamas iš šios veiklos nuo 2016 m., t. y. kuomet vyko dvibučio namo statybos bei įsigijo 3 žemės sklypus, galimai taip siekiant parodyti teisėtą pajamų šaltinį. Įvairūs asmenys atliko A. B. banko pavedimus už foto paslaugas, tačiau vėliau dalis jų negalėjo paaiškinti už ką atliko pavedimus, nurodę, jog A. B. foto paslaugomis nesinaudojo. Kiti asmenys, atlikę pavedimus, negalėjo nurodyti tikslių foto paslaugų teikimo aplinkybių, negalėjo pateikti nuotraukų ir (ar) kitaip objektyviai patvirtinti jiems suteiktas foto paslaugas. Galima pagrįstai manyti, kad tokių paslaugų atsakovė neteikė.
Ieškovė neginčija fakto, kad statybos buvo vykdomos iš asmeninių lėšų, tačiau kvestionuoja šių lėšų teisėtumą. Turto tyrimo metu nustatyta, kad atsakovės A. B. bendros butų atkūrimo sąnaudos (statybų vertės) – 145 000 Eur. E. R. bendros butų atkūrimo sąnaudos (statybų vertės) – 146 000 Eur. Kauno apskrities VMI 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 20-G-40123 buvo pateiktos A. B. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijos už 2020 m. duomenys. Remiantis šiais duomenimis, buto (duomenys neskelbtini), nurodyta pajamų suma (už parduotą butą) – 96 700 Eur, o išlaidų suma – 90 490 Eur , o už turto – 206/1357 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pajamų suma (už parduotą žemės sklypą) – 19 300 Eur, išlaidų suma – 9 000 Eur. Paskelbus apie turto areštą turto tyrimo metu, A. B. 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė patikslintą GPM deklaraciją už 2020 m. ir pakeitė buto (duomenys neskelbtini) išlaidų sumą iš 90 490 Eur į 45 235 Eur, taip sumažindama statybų išlaidas. Duomenys apie statybų išlaidas buvo pateikti pačių statytojų (atsakovės).
Tyrimo metu nustatyta, kad A. B. įgijo automobilį „BMW 740LI“, 2011 m. laidos už 1 833,15 Eur. Automobiliu naudojosi V. R.. VšĮ „Emprekis“ 2017 m. sausio mėn. leidinio duomenimis, analogiško automobilio kaina su PVM – 25 435 Eur. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, A. B., UAB „Autkeva“ (direktorius A. K.), įgijo automobilį „Mercedes Benz S550“, 2010 m. laidos už 1 802,90 Eur. VšĮ „Emprekis“ 2018 m. balandžio mėn. leidinio duomenimis analogiško automobilio kaina su PVM – 20 944 Eur, o birželio mėn. leidinio duomenimis – 20 526 Eur. Lietuvos kriminalinės policijos biure yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje UAB „Autkeva“ direktoriui A. K. ir kitiems asmenims yra pareikšti įtarimai dėl to, kad veikdami organizuotoje grupėje apgaule savo ir kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, suklastojo dokumentus ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą (klastojo automobilių pardavimo pažymas – sąskaitas, sumažindami tikrąją importuotų transporto priemonių vertę). Iš esmės analogiška situacija yra ir su kitais atsakovių įgytais ir vėliau parduotais automobiliais, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino.
Turto tyrimo metu surinkti oficialūs duomenys apie pačios atsakovės A. B. valstybės institucijoms pateiktus duomenis apie šeimos mažas pajamas keletą metų (nuo 2012 m. iki 2014 m. sausio 1 d.) iki įsigyjant žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
VMI išvados Nr. (13.20E)248-467 duomenimis, J. R. kartu su sugyventine A. B. tiriamuoju laikotarpiu gavo 424 329 Eur pajamų ir galimai galėjo patirti 775 272 Eur išlaidų. Išlaidos 382 338 Eur viršijo asmenų oficialias pajamas. Įvertinus tai, kad A. B. ir E. R. finansinės galimybės (teisėtos pajamos) neleido joms tiriamu laikotarpiu įgyti didelės vertės registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, darytina išvada, jog tiriamuoju laikotarpiu J. R., patirtos išlaidos viršijo teisėtu būdu gautas pajamas. J. R. faktiškai valdomas, tačiau atsakovių A. B. ir motinos E. R. vardu registruotas nekilnojamasis ir kitas privalomas registruoti turtas bei turtas, esantis A. B. vardu atidarytose bankų sąskaitose, nėra gautas teisėtu būdu, ir jo bendra vertė neatitinka A. B. bei E. R. teisėtų pajamų.
Atsakovei E. R. iš ieškovės priteista 55 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei A. B. – 35 195 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė visas atsakovių atstovo nurodytas išlaidas, neatsižvelgdamas į išskirtines šios bylos aplinkybes bei ignoravo viešojo intereso faktorių šiame ginče. Prokuroras šioje byloje veikė gindamas viešąjį interesą bei turėdamas tik procesinį (ne materialųjį) suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl prokuratūrai neturėtų būti nepagrįstai perkeliama pareiga atlyginti visas atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės A. B. ir E. R. pateikė atsiliepimą, prašydamos priimti naujai teikiamus įrodymus, patvirtinančius turto pardavimo faktą (pinigų kilmę) bei avansų grąžinimo faktą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Civilinio turto konfiskavimo procese nėra reikalaujama nustatyti, kad kiekvienas konkretus euras buvo panaudotas konkrečiam turto objektui įsigyti ar konkrečioms statybos išlaidoms apmokėti. Esminę reikšmę turi tai, ar byloje nustatyta, kad atsakovės ir trečiasis asmuo tiriamuoju laikotarpiu disponavo pakankamu kiekiu teisėtų lėšų, kurių objektyviai pakako ginčo turtui įgyti bei sukurti. Vien hipotetinės prielaidos, kad tam tikros išlaidos galėjo būti finansuojamos kitokios kilmės lėšomis, nesant tai patvirtinančių įrodymų, negali paneigti nustatyto teisėtų pajamų balanso ir negali sudaryti pagrindo taikyti civilinio turto konfiskavimą.
Ieškovė argumentus iš esmės grindžia ne pirminiais įrodymais, o statistinio pobūdžio duomenimis – nekilnojamojo turto registre nurodytomis statinių atkūrimo sąnaudomis, VšĮ „Emprekis“ pateikiamomis vidutinėmis transporto priemonių rinkos vertėmis bei VMI taikomomis skaičiavimo metodikomis. Ieškovė nepateikė nė vieno pakankamo įrodymo, kurio pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad J. R. pelnosi ir (ar) bent gali pelnytis iš sunkių nusikalstamų veikų.
Per visą laikotarpį, kai J. R. buvo taikomos sankcijos, nebuvo nustatyta su nusikalstamų veikų padarymų susijusių aplinkybių. J. R. nėra pareikšti įtarimai dėl sunkių ar labai sunkių nusikalstamų veikų padarymo, jis nėra pripažintas kaltu, nėra užfiksuotos galimai iš nusikalstamų veikų gautų pinigų gavimo (perdavimo) J. R. aplinkybės.
Skunde nurodyti motyvai dėl tariamo pajamų už foto paslaugas neteisėtumo yra deklaratyvūs. A. B. iki veiklos pagal verslo liudijimą vykdymo pradžios gavo 13 397,56 Eur pajamų, o už veiklą pagal verslo liudijimą gavo 65 543,53 Eur pajamų. Bendra iš fotografijos veiklos gautų pajamų suma sudarė 78 941,09 Eur. Ieškovė neįrodė, kad gautos pajamos yra neteisėtos. Visos lėšos buvo gautos banko pavedimais, apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka ir deklaruotos VMI, o nuo jų buvo apskaičiuoti ir sumokėti įstatymuose nustatyti mokesčiai.
Byloje nėra įrodymų, kad nekilnojamasis turtas buvo įgyjamas ir (ar) statybos buvo vykdomos iš neteisėtai gautų lėšų. Statybos buvo vykdomos ne vien A. B. ir jos šeimos, o kelių šeimų bendromis lėšomis, etapais, per ilgesnį nei 6 metų laikotarpį, dalį darbų atliekant ūkio būdu. Apeliantė akcentuoja aplinkybę, kad A. B. po turto arešto taikymo pateikė patikslintą 2020 m. GPM deklaraciją, kurioje sumažino buto statybos išlaidų sumą nuo 90 490 Eur iki 45 235 Eur. Dėl to ne kartą buvo paaiškinta, kad deklaracijoje A. B. visas dvibučio statybos išlaidas – 90 490 Eur – nurodė prie vieno buto ((duomenys neskelbtini)). Tai buvo padaryta dėl to, kad abu dvibučio butai buvo statomi tuo pačiu metu, naudojant tas pačias statybines medžiagas, pagal tą patį projektą ir faktiškai sudarė vieną statybos objektą. Vėliau deklaruojant išlaidas jos nebuvo paskirstytos kiekvienam butui atskirai. Turto tyrime buvo visiškai ignoruotas statybos laikotarpis. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla rodo, kad 2017 m. lapkričio 10 d. visi dvibučiai jau buvo 81 proc. baigtumo, t. y. didžioji dalis išlaidų buvo patirta iki 2017 m. pabaigos. Nepaisant to, turto tyrime visa statybų vertė apskaičiuota pagal 2020 m. lapkričio 17 d. duomenis ir faktiškai pagal 2020 m. kainų lygį. Iš esmės analogiška situacija susiklostė ir dėl (duomenys neskelbtini) pastatytų dvibučių.
Nesutinka, kad transporto priemonių įsigijimo kaštai turi būti skaičiuojami pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktas statistines rinkos vertes. Statistinė rinkos vertė neatspindi faktinių konkretaus automobilio įsigijimo ir remonto sąnaudų, juolab kai automobilis įsigytas daužtas ir buvo remontuojamas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės A. B. automobilių BMW 740LI ir Mercedes Benz S550 įsigijimo dokumentai būtų pripažinti suklastotais ar kad juose nurodyta transporto priemonių vertė neatitiko faktiškai sumokėtos kainos. Apeliacinis skundas grindžiamas vien bendro pobūdžio prielaidomis apie galimai kitų asmenų vykdytą nusikalstamą veiką, tačiau nėra pateikta nė vieno tiesioginio įrodymo.
Teismas nenurodė motyvų, dėl ko priimant sprendimą dėl 8 755,42 Eur priskyrimo pajamoms (išlaidoms), nebuvo vadovaujamasi nurodytais banko išrašais. Atsakovių įsitikinimu, vertinant visus įrodymus, pagrindžiančius šių lėšų priskirtinumą prie J. R. pajamų (išlaidų), yra akivaizdu, kad šios lėšos turi būti priskiriamos prie J. R. pajamų, o ne prie išlaidų, kaip teigia ieškovė. Šią aplinkybę byloje patvirtina tiek pateiktos J. R. mokesčių deklaracijos, mokestinių sumų apskaičiavimas, J. B. aktas bei aptariami banko išrašai, iš kurių yra matoma, kad deklaracijose nurodytas sumas J. R. į Jungtinės Karalystės banko sąskaitą pervedė Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus (HMRC). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriskirti šių lėšų prie pajamų yra klaidingas ir nepagrįstas. Vien ta aplinkybė, kad konkretūs banko sąskaitos išrašai buvo pateikti bylos nagrinėjimo metu, savaime nesudaro pagrindo abejoti jų patikimumu ar įrodomąja galia.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės ir trečiasis asmuo nuosekliai nurodė, kad tiriamuoju laikotarpiu iš V. P., A. K., T. J. ir R. Š. pagal preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis dėl planuojamo projekto (duomenys neskelbtini) buvo gauta iš viso 180 000 Eur avansų. Teismas konstatavo, kad atsakovė pripažino vėliau grąžinusi apie 100 000 Eur gautų avansų. Nepaisant to, teismas šių lėšų nepripažino teisėtomis pajamomis, motyvuodamas vien tuo, kad byloje nebuvo pateikta banko pavedimų, patvirtinančių pirminį pinigų perdavimą. Aplinkybė, kad dalis avansų vėliau buvo grąžinta, savaime patvirtina, jog šios lėšos buvo faktiškai gautos. Priešingu atveju nebūtų jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl atsakovės ir trečiasis asmuo grąžino 122 500 Eur keturiems tarpusavyje nesusijusiems asmenims. Šiuo metu yra grąžinta 122 500 Eur avansų, iš jų: 52 500 Eur – A. K., 30 000 Eur – R. Š., 30 000 Eur – V. P. ir 10 000 Eur – T. J.. Kartu su šiuo atsiliepimu pateikiami banko pavedimai, patvirtinantys tiek avansų grąžinimo faktą, tiek lėšų, iš kurių šie avansai buvo grąžinti, kilmę.
Pagrįstai iš ieškovės atsakovėms priteistos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nėra pagrindo šias išlaidas mažinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo ir bylos nagrinėjimo ribų
Atsakovės, pateikusios atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priimti naujus rašytinius įrodymus: 1) 2026 m. sausio 5 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir AB SEB banko mokėjimo nurodymus apie atsiskaitymą; 2) 2024 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir AB SEB banko mokėjimo nurodymą apie atsiskaitymą pagal sutartį; 3) AB SEB banko mokėjimų nurodymus apie 2024 m. rugsėjo–lapkričio mėn., 2026 m. vasario–kovo mėn. grąžintus avansus; 4) mokėjimų ir įplaukų lentelę. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės ir trečiasis asmuo nurodė, jog tiriamuoju laikotarpiu iš V. P., A. K., T. J. ir R. Š. pagal preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis dėl planuojamo projekto (duomenys neskelbtini), buvo avansu buvo gauta iš viso 180 000 Eur. Teismas šių lėšų nepagrįstai nepripažino teisėtomis pajamomis, motyvuodamas tuo, kad byloje nebuvo pateikta banko pavedimų, patvirtinančių pirminį pinigų perdavimą. Nurodė, kad šiuo metu yra grąžinta 122 500 Eur avansų, tai patvirtina teikiami banko pavedimai, patvirtinantys tiek avansų grąžinimo faktą, tiek lėšų, iš kurių šie avansai buvo grąžinti, kilmę.
Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimas ribojamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ir išimčių apeliacinės instancijos teisme priimti atsakovių pateiktus naujus įrodymus. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovių teikiami papildomi dokumentai nėra aktualūs ginčo turto tyrimo laikotarpiui ir neturės įtakos, vertinant atsakovių ir (ar) trečiojo asmens gautas pajamas bei patirtas išlaidas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., teisėjų kolegija prieš tai paminėtus atsakovių teikiamus naujus rašytinius įrodymus atsisako priimti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteikė, teismo išvadų (motyvuojamosios dalies, tame tarpe ir argumentų, susijusių su avansu gautų lėšų nepripažinimu atsakovių pajamomis) neskundė, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomi savarankiški nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentai dėl esą nepagrįsto avansų neįtraukimo į atsakovių pajamas, peržengia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, dėl to nėra vertinami.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo J. R. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-35(RN), 2020 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-17(RN), 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-11(RN) ir 2022 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-30(RN) yra įtrauktas į nacionalinio sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo organizuotų nusikalstamų grupių lyderių ir narių sąrašą.
Nustatyta, kad Kauno apygardos prokuroras, susipažinęs su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. liepos 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 20-PR2-8662 bei papildomai pateikta medžiaga, 2022 m. liepos 28 d. rezoliucija pradėjo trečiojo asmens J. R. (patenka į CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punkto prezumpciją) ir su juo susijusių asmenų, t. y. sugyventinės A. B. (patenka į CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 5 punkto prezumpciją) bei motinos E. R. (galimai atitinka CTKĮ 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą nesąžiningo įgijėjo prezumpciją) turto tyrimą Nr. 3TT-1/2022.
Trečiojo asmens ir atsakovių turto tyrimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., surašant 2023 m. birželio 26 d. turto tyrimo išvadą, kurioje išanalizuotos trečiojo asmens ir atsakovių pajamos ir išlaidos.
Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra įrodinėja, kad egzistuoja CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4–5 punktuose, 2 straipsnio 3 dalies ir 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų visuma, pagal kurias gali būti konfiskuojamas turtas ne iš paties asmens, kuris įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašus, bet iš nesąžiningai jį įgijusių trečiųjų asmenų. Tiek ieškinį, tiek ir apeliacinį skundą, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti, apeliantė (ieškovė) iš esmės grindė tuo, kad J. R., galimai siekdamas išvengti turto konfiskavimo, įgytą turtą registravo savo mamos E. R. bei sugyventinės A. B. (atsakovių) vardu; J. R. faktiškai valdomas, tačiau atsakovių vardu registruotas turtas, kurį prašoma konfiskuoti (nekilnojamasis ir kitas privalomas registruoti turtas bei lėšos, esančios bankų sąskaitose), nėra gautas teisėtu būdu, jo bendra vertė neatitinka atsakovių teisėtų pajamų ir šis skirtumas, remiantis CTKĮ 2 straipsnio 1 dalimi, viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (toliau – BBND) sumą.
Dėl civilinio turto konfiskavimo teisinio reglamentavimo, sąlygų ir pagrindų
Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtinti nuosavybės apsaugos principai ir nuosavybės teisės ribojimo pagrindai. Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtinta viena iš pamatinių Konstitucijos ir kitų teisės aktų saugomų asmens teisių į nuosavybės neliečiamumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), aiškindamas šį Konstitucijos straipsnį, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja interesų – tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 8/99; 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04; 2016 m. birželio 7 d. nutarimas byloje Nr. 5/2014).
Taigi tam tikrais išimtiniais ir aiškiai sureguliuotais atvejais konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą gali būti ribojama. Vienas iš tokių atvejų, kuris aktualus ir nagrinėjamoje byloje, yra nustatytas specialiame teisės akte – CTKĮ, įtvirtinančiame civilinio turto konfiskavimo instituto taikymo sąlygas bei tvarką.
CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas ir iš jo gauta turtinė nauda gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, jog šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 BBND sumą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, atitinkamai, įstatyme numatytas 2 000 BBND yra 100 000 Eur.
Prezumpcijos, kurių pagrindu civilinio turto konfiskavimo byloje nustatoma, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, įtvirtintos CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Preziumuojama, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti bent vieną iš šių sąlygų atitinkantys asmenys: 1) kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už šiame įstatymo punkte konkrečiai įvardytų nusikaltimų padarymą (CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) kuriems baudžiamąjį procesą dėl šių nusikaltimų buvo atsisakyta pradėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6 punktuose nustatytais pagrindais, o jeigu baudžiamasis procesas pradėtas – jis nutrauktas BPK 3, 212, 327 straipsniuose nustatytais pagrindais (CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nurodytus nusikaltimus (CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 3 punktas); 4) kurie yra įtraukti į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašus (CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 5) kurie yra prieš tai išvardytų asmenų sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai tvarko ūkį (CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Taigi remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, tam, kad turtas būtų konfiskuotas, būtina nustatyti šias sąlygas: 1) yra pagrindas manyti, jog turtas nėra gautas teisėtu būdu; 2) turto bendra vertė neatitinka įtariamo, kaltinamo ar nuteisto asmens teisėtų pajamų; 3) skirtumas tarp turto vertės ir teisėtų pajamų viršija 2 000 BBND, t. y. 100 000 Eur.
Viena iš aptartų būtinųjų sąlygų, kuri aktuali nagrinėjamai bylai – pagrindas manyti, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu – pagal CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punktą konstatuojama tada, kai asmuo yra įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą. Kita vertus, įstatymo leidėjo valia gali būti konfiskuojamas ne tik asmens, kuris įrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą, turtas. CTKĮ 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra įtvirtintos sąlygos bei pagrindai, kuriuos nustačius gali būti konfiskuojamas ir kitus šio teisės akto specialiuosius reikalavimus atitinkančių asmenų turtas. CTKĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas taip pat gali būti ir šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas ar jo dalis, kurį šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo (civilinio turto konfiskavimo tiesioginis subjektas) perleido kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad šio turto perdavimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti šio turto konfiskavimo (nesąžiningas įgijėjas).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendras tiek trečiojo asmens J. R., tiek ir atsakovių A. B. (trečiojo asmens sugyventinės) bei E. R. (trečiojo asmens motinos) gautas pajamas bei patirtas išlaidas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., priėjo prie išvados, kad skirtumas tarp pajamų (861 573,22 Eur) ir išlaidų (689 489,91 Eur) yra pajamų naudai ir tai leido teismui konstatuoti, jog nėra CTKĮ nustatyto pagrindo turto konfiskavimui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl turto įgijimo (ne)teisėtumo, nepagrįstai vertino bendras trečiojo asmens J. R., jo sugyventinės A. B. bei motinos E. R. pajamas ir išlaidas. Trečiasis asmuo J. R. ir kartu su juo gyvenanti bei bendrą ūkį tvarkanti atsakovė A. B. patenka į CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4–5 punktuose nurodytą sąrašą asmenų, kurių turtas, jei jo įsigijimo negali pagrįsti teisėtomis pajamomis, preziumuojamas kaip gautas neteisėtu būdu. Savo ruožtu trečiojo asmens J. R. motina E. R. į CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų sąrašą nepatenka, todėl jai prieš tai paminėta prezumpcija nėra taikoma. Minėta, kad reikalavimą konfiskuoti atsakovės E. R. turtą ieškovė grindė kitu – CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte – įtvirtintu pagrindu, įrodinėdama, kad ji yra nesąžininga įgijėja.
Atsižvelgiant į tai, atsakovės E. R. pajamos ir išlaidos, siekiant nustatyti, ar ji buvo (ne)sąžininga įgijėja ir ar egzistuoja pagrindas tokį turtą konfiskuoti, vertintinos atskirai nuo trečiojo asmens J. R. ir atsakovės A. B. pajamų bei išlaidų.
Dėl atsakovės E. R. pajamų ir išlaidų (ne)teisėtumo
CTKĮ 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos kelios sąlygos turto įgijėjo nesąžiningumui preziumuoti. Nagrinėjamu atveju aktuali CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, kad įgijėjas yra nesąžiningas, kai turtas perleidžiamas šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ar 5 punkte nurodyto asmens artimiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams). Taigi vertinant nurodytą įstatymo normą, prezumpcija, kad įgijėjas yra nesąžiningas, yra taikoma tik tuo atveju, kai turtas yra įgyjamas iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ar 5 punkte nurodyto asmens.
Teisėjų kolegijos vertinimu, CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta nesąžiningo turto įgijimo prezumpcija gali būti taikoma tuo atveju, kai byloje yra duomenų, kad turtas (šiuo atveju – piniginės lėšos) buvo įgytos iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto asmens, tačiau tokia prezumpcija savaime nėra taikoma turto įgijimo faktui. Atitinkamai, byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pirmiausia turi būti įrodyta, kad trečiasis asmuo J. R. perleido atsakovei E. R. turtą (nagrinėjamu atveju – pinigines lėšas), ir, jau esant tokiems įrodymams, galioja prezumpcija, jog ji yra nesąžininga įgijėja.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė konfiskuoti atsakovei E. R. (ieškovės teigimu, nesąžiningai įgijėjai) priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/2 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 42 800 Eur (1/2 dalies vertė 21 400 Eur), kaip įgytą neteisėtu būdu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis, nenustatė, o apeliantė nepateikė tiesioginių įrodymų, kad atsakovei E. R. buvo perleistas trečiajam asmeniui J. R. ir (ar) jo sugyventinei A. B. priklausęs turtas ar piniginės lėšos, už kurias buvo (galėjo būti) įsigytas prašomas konfiskuoti nekilnojamasis turtas.
Nesant tiesioginių duomenų apie turto (pinginių lėšų) perdavimą, tokiu įrodymu galėtų būti įvertintas ir faktas, kad tiriamuoju laikotarpiu atsakovė neturėjo pakankamai turto bei lėšų, iš kurių galėtų savarankiškai finansuoti prašomo konfiskuoti turto įsigijimą. Kitaip tariant, tokiu įrodymu galėtų būti pakankamai akivaizdi jos turto, pajamų bei išlaidų disproporcija, kuri suformuotų pagrįstą įsitikinimą atsakovei negalėjus savarankiškai įsigyti atitinkamą turtą. Todėl toliau vertinamos atsakovės E. R. tyrimo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. gautos pajamos ir patirtos išlaidos, siekiant nustatyti, ar ji galėjo įgyti prašomą konfiskuoti nekilnojamąjį turtą.
Nustatyta, kad šiuo laikotarpiu atsakovės pajamas sudarė: 1) lėšos, buvusios banko sąskaitoje turto tyrimo pradžioje – 226,88 Eur; 2) mirusio sutuoktinio paveldėtos lėšos – 13,90 Eur; 3) darbo užmokestis, gautas per visą turto tyrimo laikotarpį iš UAB „Senolių gardumynai“ – 8 899,30 Eur; 4) pensija – 29 314,64 Eur; 5) laidojimo pašalpa iš savivaldybės – 2 004 Eur; 6) mirusio sutuoktinio darbo užmokestis – 902,52 Eur; 7) lėšos, kurias AB „Energijos skirstymo operatorius“ grąžino pagal projektą – 15 355 Eur; 8) lėšos, gautos 2015–2016 m. iš A. O. – 2 850 Eur ir iš L. Ž. – 3 170 Eur; 9) iš draudimo bendrovių ADB „Gjensidige“ ir UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ gautos lėšos už draudiminius įvykius – 5 775,82 Eur; 10) avansas, kurį A. R. grąžino atsakovei už ketintą pirkti žemės sklypą – 30 000 Eur; 11) lėšos, gautos 2014 m. gegužės 22 d. pardavus butą (duomenys neskelbtini) – 39 098,71 Eur; 12) lėšos, gautos 2020 m. rugpjūčio 30 d. pardavus butą ir žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini) – 100 000 Eur; 13) lėšos, gautos 2021 m. lapkričio 15 d. pardavus butą ir žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), – 108 000 Eur; 14) į sąskaitą gautos lėšos, 2021 m. rugsėjo 11 d. pardavus automobilį Cadilac ATS – 2 000 Eur; 15) lėšos, gautos 2020 m. pardavus atsakovei A. B. automobilį VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 000 Eur. Pažymėtina, kad nors pastarųjų atsakovės E. R. gautų 6 000 Eur lėšų už parduotą automobilį pirmosios instancijos teismas į pajamas neįskaičiavo (žr. sprendimo 64 p.), nurodęs, jog viena atsakovė pardavė turtą kitai atsakovei, todėl, vertinant bendras jų pajamas, tai neturi jokios įtakos (lėšos yra E. R. pajamos ir A. B. išlaidos), tačiau teisėjų kolegijai nusprendus, kad atsakovės E. R. pajamos ir išlaidos turi būti vertinamos atskirai nuo trečiojo asmens J. R. ir jo sugyventinės A. B., šios už parduotą automobilį gautos lėšos įtraukiamos į atsakovės E. R. pajamas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės E. R. pajamos nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., remiantis byloje esančiais prieš tai aptartais duomenimis, iš viso buvo 353 610,77 Eur.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas į atsakovės E. R. pajamas įtraukė ir 14 481 Eur (50 000 Lt), konstatavęs, jog pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą gyventojas iki 2003 m. gruodžio 31 d. privalėjo deklaruoti turimas pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija 50 000 Lt (14 481 Eur). Nustatęs, kad atsakovės ir trečiasis asmuo tokių deklaracijų neteikė, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog, tokių lėšų nedeklaravus, turi būti laikoma, kad asmuo turėjo 50 000 Lt, atitinkamai, teismo vertinimu, jie bendrai turto tyrimo pradžioje (2013 m. sausio 1 d.) turėjo 43 443 Eur (150 000 Lt), t. y. kiekvienas po 14 481 Eur. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Remiantis 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, nuolatinis Lietuvos gyventojas privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą šį turtą: pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1–2 dalis, nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalėjo pateikti mokesčio administratoriui turto deklaraciją. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negalėjo būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai.
Taigi paminėtas įstatymas nustatė pareigą nuolatiniams Lietuvos gyventojams iki 2005 m. gegužės 1 d. deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimas pinigines lėšas, jei jų bendra suma viršija 50 000 Lt, bei įtvirtino tokios pareigos nesilaikymo pasekmes – tokiu turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aptariamas įstatymas nenustatė prezumpcijų, kad jei gyventojas iki nustatyto termino nedeklaravo 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų lėšų, laikoma, jog jis turėjo 50 000 Lt ar mažesnę sumą. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados paremtos neteisingu ir nepagrįstu aptariamo įstatymo nuostatų aiškinimu.
Antra, kaip jau buvo minėta, trečiojo asmens J. R. ir atsakovių A. B. bei E. R. turto tyrimas buvo atliktas bei jų pajamos ir išlaidos buvo vertinamos nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė vadovautis visiškai atsakovių ir trečiojo asmens turto tyrimo laikotarpiui neaktualiu 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymu, nustatančiu vienkartinį gyventojams 2003 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise priklausiusio turto, taip pat turėtų piniginių lėšų deklaravimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės ir trečiasis asmuo tuo metu neva turėjo po 50 000 Lt (po 14 481 Eur) ir tokio dydžio lėšas nepakitusias išlaikė net 10 metų iki pat 2013 m. sausio 1 d. (turto tyrimo pradžios), yra nepagrįsta, neįrodyta ir nelogiška. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad 14 481 Eur lėšos (bendrai abiejų atsakovių ir trečiojo asmens – 43 443 Eur), kurių egzistavimas buvo grįstas išimtinai atsakovių ir trečiojo asmens pateiktais paaiškinimais, o ne konkrečiais bylos duomenimis, nepagrįstai buvo įskaitytos į atsakovės E. R. (taip pat trečiojo asmens J. R. ir atsakovės A. B.) gautas pajamas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šių lėšų neįtraukia į atsakovės E. R. gautas pajamas.
Vertinant atsakovės laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. patirtas išlaidas, nustatyta, kad ji 2014 m. gegužės 9 d. įsigijo dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), už 26 065,80 Eur. Kitą dalį to paties žemės sklypo įsigijo atsakovė A. B.. Atsakovės, 2014 m. rugsėjo 10 d. gavusios leidimus statyboms, pradėjo dvibučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (E. R.) bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (A. B.) statybas. Minėta, kad atsakovė E. R. pastatytus dvibučius namus kartu su žemės sklypo dalimis vėliau pardavė už 100 000 Eur ir 108 100 Eur.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės E. R. patirtų jai priklausiusio dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos išlaidų. Ieškovė įrodinėjo, kad abiejų atsakovių dvibučių statybų išlaidos siekė 279 895,12 Eur, iš jų E. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos išlaidos – 61 495,92 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini) – 73 399,20 Eur, iš viso – 134 895,12 Eur. Tokias atsakovei E. R. priklausiusio dvibučio namo statybos išlaidas ieškovė grindė VMI 2023 m. kovo 21 d. išvadoje Nr. (13.20 E) aprašyta statybų išlaidų skaičiavimo metodika. Savo ruožtu atsakovės joms priklausiusių dvibučių statybos išlaidas įrodinėjo pirmosios instancijos teismui pateikta statybų eksperto D. K. išvada, kuris, patikrinęs R. Č. atliktus sąmatinius skaičiavimus, sutiko, jog trijų dvibučių namų statybos kaštai galėjo būti 234 273,61 Eur. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė vadovautis atsakovių pateikta D. K. išvada, konstatavęs, jog dviejų dvibučių statybų išlaidos, remiantis aptariamu D. K. tyrimu, buvo 78 091,20 Eur. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės motyvavo tuo, kad ieškovė nepaneigė D. K. atlikto statybų išlaidų vertinimo.
Pažymėtina, kad CKTĮ 2 straipsnio 6 dalis nustato, jog turto vertė nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią jo rinkos vertę. Remiantis byloje esančiais VĮ Registrų centro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 70 500 Eur, statybų vertė – 72 600 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 71 100 Eur, statybų vertė – 73 400 Eur. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė E. R., įsigijusi dalį žemės sklypo, ant jo statė dvibutį namą ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kurį vėliau, kartu su žemės sklypo dalimi, pardavė. Kadangi turtas (dvibutis namas) buvo sukurtas jį statant, tokiu atveju, sprendžiant dėl atsakovės patirtų dvibučio namo statybos kaštų, aktualesnės būtų VĮ Registrų centro nurodytos statybų vertės. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovėmis, kad VĮ Registrų centro nurodytos statybų vertės gali neatspindėti realių išlaidų. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovei E. R. priklausiusio dvibučio namo statybos vyko ne vienerius metus – nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. (gautas leidimas statyboms) iki, atitinkamai, 2020 m. rugpjūčio 31 d., kuomet buvo parduotas vienas iš butų, ir 2021 m. spalio 7 d., įregistravus kito buto 100 proc. baigtumą. Natūralu, kad per ne vienerius metus vykusias statybas keitėsi darbų ir statybinių medžiagų kainos. Be to, kaip paaiškino atsakovės, dalis statybos darbų buvo vykdomi ūkio būdu, dalį darbų atliko pats trečiasis asmuo J. R. ir jo brolis V. R.. Taigi šiuo atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti atsakovei E. R. priklausiusio dvibučio namo statybos kaštų (patirtų išlaidų) kiekvienais metais. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią D. K. išvadą, kuria rėmėsi atsakovės ir kurios išvadomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad joje pateikiama iš esmės bendro pobūdžio informacija, tai sudaro tiesiogines ir netiesiogines statybų išlaidas, taip pat išlaidas ūkio reikmėms ir pan., tačiau, neatliekant jokių detalesnių skaičiavimų ir vertinimų, prieinama prie išvados apie patirtus trijų dvibučių statybos kaštus, net neišskiriant ir neapskaičiuojant kiekvieno dvibučio statybos kaštų atskirai bei atskirais statybų proceso laikotarpiais. Pažymėtina, kad tokia bendro pobūdžio išvada, be konkrečių skaičiavimų, nepatvirtina atsakovei E. R. priklausiusio dvibučio namo statybos vertės, todėl, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nusprendžia vadovautis ieškovės nurodyta atsakovei E. R. priklausiusio dvibučio statybos verte – 134 895,12 Eur, paremta VMI 2023 m. kovo 21 d. išvadoje Nr. (13.20 E) aprašyta statybų išlaidų skaičiavimo metodika, kurioje nurodytos statybų kaštų kainos yra artimesnės VĮ Registrų centro nurodytoms statybų vertėm. Nors, minėta, VĮ Registrų centro duomenys gali neatspindėti realios statybų vertės, tačiau pažymėtina, kad, remiantis apeliantės paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis, dvibučių atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) pačių statytojų (atsakovių, jų matininkų) buvo nurodytos kadastrinių matavimų bylose, kurios pateiktos VĮ Registrų centrui. VMI, remdamasi būtent šiais VĮ Registrų centrui pateiktais kadastrinių matavimų byloje nurodytais duomenimis, apskaičiavo dvibučio statybų išlaidas. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta VMI 2023 m. kovo 21 d. išvadoje Nr. (13.20 E) aprašytą statybų išlaidų skaičiavimo metodiką ir joje nurodytą statybos vertę teisingiau bei objektyviau atspindinčia atsakovės patirtus dvibučio namo statybos kaštus.
Be žemės sklypo įsigijimo (26 065,80 Eur) ir dvibučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybos išlaidų (134 895,12 Eur), kitas atsakovės E. R. patirtas išlaidas sudarė: 1) 2021 m. Barklais Bank pervesti 7 500 Eur, 2) automobilio VW Tiguan, 2015 m. laidos įsigijimo išlaidos – 10 783 Eur, 3) 2022 m. G. Z. paskolinti 20 000 Eur, 4) dukrai E. V. dovanotos lėšos – 14 000 Eur, 5) sūnui J. R. dovanotos lėšos – 102 000 Eur. Pastarųjų J. R. dovanotų 102 000 Eur lėšų pirmosios instancijos teismas į išlaidas neįskaičiavo (dėl to kad lėšos yra E. R. išlaidos ir J. R. pajamos, žr. sprendimo 64 p.), tačiau teisėjų kolegijai nusprendus, jog atsakovės E. R. pajamos ir išlaidos turi būti vertinamos atskirai nuo trečiojo asmens J. R. ir jo sugyventinės A. B. išlaidų ir pajamų, šios trečiajam asmeniui dovanotos 102 000 Eur lėšos įtraukiamos į atsakovės E. R. išlaidas.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir atsakovės E. R. tyrimui aktualiu laikotarpiu reikalingas kasdienio vartojimo išlaidas. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad E. R. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) mieste, todėl, remiantis viešais Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, vidutinės pragyvenimo išlaidos galėjo siekti apie 44 004 Eur. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovių ir trečiojo asmens paaiškinimus, kad E. R. visą laiką gyveno kaime, (duomenys neskelbtini) bei konstatavęs, jog tokie parodymai dėl gyvenamosios vietos nebuvo paneigti, nusprendė jais vadovautis ir, remdamasis Valstybinės duomenų agentūros viešai skelbiamais duomenimis apie pragyvenimo kaštus kaimo vietovėje, priėjo prie išvados, kad E. R. vidutinės vartojimo išlaidos per tiriamąjį laikotarpį siekė 29 427,60 Eur.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, paremtu išskirtinai atsakovių bei trečiojo asmens paaiškinimais. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės E. R. deklaruota gyvenamoji vieta didžiąją tiriamojo laikotarpio dalį buvo (duomenys neskelbtini) mieste: nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. balandžio 7 d. (tik vienerius metus laiko) (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. – (duomenys neskelbtini). Teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose taip pat nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, remdamasi šiais byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovės E. R. gyvenamąją vietą kaimo vietovėje ir atitinkamai apskaičiuotas pragyvenimo išlaidas. Nesant byloje kitų duomenų, patvirtinančių, kad E. R. gyvenamoji vieta tiriamuoju laikotarpiu didžiąją dalį buvo kaimo vietovėje, teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad atsakovės gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) mieste ir jos vidutinės pragyvenimo išlaidos galėjo siekti 44 004 Eur.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės E. R. išlaidos tiriamuoju laikotarpiu siekė 359 247,92 Eur.
Įvertinus atsakovės E. R. pajamas (353 610,77 Eur) ir išlaidas (359 247,92 Eur) nustatyta, kad jos išlaidos tiriamuoju laikotarpiu pajamas viršijo tik 5 637,15 Eur.
Pažymėtina, kad civilinio turto konfiskavimo bylose turėtų būti taikomas įrodinėjimo standartas, pagal kurį teisėjas, civilinio turto konfiskavimo byloje įvertinęs įrodymų visumą, turi susiformuoti vidinį įsitikimą, jog egzistuoja bylos duomenų visuma pagrįsta tikimybė, jog konfiskuotinas turtas yra susijęs su galbūt neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025, 74 punktas). Kitaip tariant, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, teismas turi įvertinti, ar yra duomenų, kurie pagrįstų asmens, kurio turtą prašoma konfiskuoti, ar susijusio asmens ryšį su tokiais veiksmais. Pagal kasacinio teismo praktiką Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog atsakovei E. R. buvo perleistas trečiajam asmeniui J. R. ir (ar) jo sugyventinei A. B. priklausęs turtas ar piniginės lėšos, už kurias buvo (galėjo būti) įsigytas prašomas konfiskuoti nekilnojamasis turtas, taip pat įvertinusi atsakovės tiriamuoju laikotarpiu gautų pajamų bei patirtų išlaidų santykį bei nustačiusi, kad išlaidos, kaip minėta, tik 5 637,15 Eur viršija pajamas, atsižvelgdama į net 10 metų laikotarpį, per kurį natūraliai gali susiklostyti tam tikra pajamų bei išlaidų neatitiktis tarp faktinių asmens pajamų ir išlaidų, konstatuoja, jog šiuo atveju nenustatytas turto (pinigų) perleidimo atsakovei E. R. faktas, todėl jos, kaip turto įgijėjos, nesąžiningumo prezumpcija laikoma paneigta. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti ieškovės ieškinio dėl paminėtai atsakovei nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – 1/2 dalies žemės sklypo konfiskavimo iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgdama į tai, toliau teisėjų kolegija vertina trečiojo asmens J. R. ir kartu su juo gyvenančios bei bendrą ūkį vedančios atsakovės A. B. pajamas ir išlaidas.
Dėl atsakovės A. B. ir trečiojo asmens J. R. pajamų ir išlaidų teisėtumo
Kaip jau buvo minėta, trečiasis asmuo J. R. ir su juo kartu gyvenanti, vaikus auginanti bei bendrą ūkį vedanti A. B. patenka į CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4–5 punktuose nurodytą sąrašą asmenų, kurių turtas, jeigu jo įsigijimo šie asmenys negali pagrįsti teisėtomis pajamomis, preziumuojamas kaip gautas neteisėtu būdu.
Kaip jau buvo minėta, civilinio turto konfiskavimo bylose, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, teismas turi įvertinti, ar yra duomenų, kurie pagrįstų asmens, kurio turtą prašoma konfiskuoti, ar susijusio asmens ryšį su tokiais veiksmais. Paminėtas įrodinėjimo standartas nereiškia, kad civilinio turto konfiskavimo byloje turi būti konstatuoti konkretūs asmens įvykdyti neteisėti veiksmai ar sprendžiamas asmens kaltės dėl tokių veiksmų klausimas, pakanka nustatyti asmens neteisėtų veiksmų tikimybę ar ryšį su tokiais veiksmais (pvz., aplinkybes, kad konfiskuotinas turtas gali būti įgytas dėl asmens, kurio turtą prašoma konfiskuoti, ar jo šeimos nario atitinkamų veiksmų, kurie gali būti neteisėti; detalizuotos galimos konfiskuotino turto įgijimo ar perleidimo kitiems asmenims schemos ir pan.). Tam, kad civilinio turto konfiskavimas atitiktų nuosavybės ribojimo būtinybę, teismo sprendimas dėl civilinio turto konfiskavimo turėtų būti grindžiamas bylos duomenimis, kurie atskleistų teismo įsitikimą dėl konfiskuotino turto ryšio su tikėtinais neteisėtais veiksmais, ir argumentais, jog civilinio turto konfiskavimo priemonė yra reikalinga CTKĮ tikslams pasiekti.
Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar trečiojo asmens J. R. ir kartu su juo gyvenančios atsakovės A. B. turimas turtas, kurį prašoma konfiskuoti, yra įgytas (ne)teisėtu būdu ir ar bendra turto vertė atitinka teisėtas pajamas, būtina įvertinti tyrimui aktualiu laikotarpiu jų gautas pajamas bei patirtas išlaidas ir nustatyti, ar skirtumas, jei toks bus nustatytas, viršija CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą dydį.
Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas į atsakovės A. B. ir trečiojo asmens J. R. pajamas įtraukė kiekvienam po 14 481 Eur (po 50 000 Lt), iš viso – 28 962 Eur, konstatavęs, jog pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą gyventojas iki 2003 m. gruodžio 31 d. privalėjo deklaruoti turimas pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija 50 000 Lt (14 481 Eur), o jeigu tokios lėšos nedeklaruotos, laikoma, kad asmuo turėjo 50 000 Lt. Dėl šių argumentų nepagrįstumo teisėjų kolegija išsamiai pasisakė, vertindama atsakovės E. R. pajamas (žr. šio sprendimo 55–58 punktus), todėl nebesikartoja ir konstatuoja, kad paminėta suma (28 962 Eur), priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, neįtraukiama į bendras A. B. ir J. R. pajamas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu atsakovės A. B. ir trečiojo asmens J. R. gautas pajamas sudarė: 1) J. R. darbo užmokestis iš UAB „Restaura“ – 720,32 Eur; 2) dukros D. R. autorinis atlyginimas – 902,81 Eur; 3) J. R. pajamos, gautos dirbant Jungtinėje Karalystėje – 75 575,09 Eur; 4) J. R. Jungtinėje Karalystėje išmokėta išmoka dėl COVID-19 pandemijos – 10 113,69 Eur; 5) 2020 m. J. R. gautos 116,90 Eur, 36,76 Eur ir 12,29 Eur lėšos iš antstolių, iš viso – 165,95 Eur; 6) turto tyrimo pradžioje (2013 m. sausio 1 d.) A. B. banko sąskaitoje buvusios lėšos – 490,62 Eur; 7) A. B. darbo užmokestis iš UAB „Restaura“ ir garantinio fondo išmokos 2015–2017 m. – 1 182,74 Eur; 8) A. B. pajamos 2014–2015 m. ir 2019–2022 m. iš žemės, buto, pastato, statinio ar kito nekilnojamojo turto nuomos – 20 106,89 Eur; 9) A. B. gautos išmokos ir paramos iš Kauno miesto savivaldybės (15 692,55 Eur) ir Kauno rajono savivaldybės (3 851,47 Eur) – 19 544,05 Eur; 10) A. B. gauta išmoka iš užimtumo tarnybos – 3 400,46 Eur; 11) J. R. gauta išmoka iš užimtumo tarnybos – 478,10 Eur; 12) A. B. 2014–2016 m. iš mamos R. B., sesers L. P. ir močiutės J. J. gautos dovanos, pardavus nekilnojamąjį turtą – 47 100 Eur; 13) A. B. 2013 m. gauta paskola iš A. R. – 1 737,72 Eur; 14) A. B. iš A. O. nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2016 m. balandžio 25 g. gautos lėšos už fotografijos paslaugas – 10 227,56 Eur; 15) A. B. iš L. Ž. nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. spalio 4 d. už fotografijos paslaugas gautos lėšos – 3 170 Eur; 16) A. B. nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. iš apytikriai 20 asmenų banko pavedimais gautos lėšos – 64 597,64 Eur; 17) kitos A. B. gautos pajamos iš fizinių asmenų, VMI, draudimo bendrovių ir kitų juridinių asmenų – 4 582,43 Eur (sprendimo 53 punktas); 18) A. B. 2016 m. gauta paskola iš N. G. – 6 440,32 Eur; 19) A. B. susigrąžinta skola iš A. B. – 6 600 Eur; 20) A. B. susigrąžinta skola iš L. K. – 1 471,51 Eur; 21) A. B. 2021 m. rugsėjo 15 d. iš A. G. ir D. L. gautas avansas už ketintą pirkti nekilnojamąjį turtą – 20 000 Eur; 22) A. B. gautos lėšos už 2018 m. birželio 1 d. parduotą automobilį Mercedes Benz S 550 – 1 800 Eur; 23) A. B. gautos lėšos už parduotą nekilnojamąjį turtą: 2014 m. sausio 1 d. už garažą (duomenys neskelbtini) – 7 240,50 Eur, už garažą (duomenys neskelbtini) – 7 240,50 Eur, 2018 m. gegužės 15 d. už sodo sklypą su pastatu (duomenys neskelbtini) – 35 000 Eur, 2016 m. sausio 27 d. už žemės sklypus (duomenys neskelbtini) – 7 800 Eur, 2020 m. gruodžio 14 d. už butą ir dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 116 000 Eur.
Ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo dėl atsakovės A. B. gautų pajamų už fotografijos veiklą (šio sprendimo 74 punkto 14–16 dalyse nurodytos pajamos). Apeliantės teigimu, tai, kad atsakovė deklaravo pajamas kaip neva gautas iš veiklos pagal verslo liudijimą, nepatvirtina fakto, jog šios pajamos realiai buvo gautos iš fotografijos paslaugų veiklos. Tokį argumentą grindė tuo, kad įvairūs asmenys atliko A. B. banko pavedimus už fotografijos paslaugas, tačiau vėliau dalis jų negalėjo paaiškinti už ką mokėjo, kiti asmenys, atlikę pavedimus, negalėjo nurodyti tikslių paslaugų teikimo aplinkybių, negalėjo pateikti nuotraukų ir pan.
Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi šiuo atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovės A. B. į banko sąskaitas gautos lėšos nėra teisėtos pajamos iš vykdytos fotografijos veiklos. Tokių įrodymų apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė šiuo atveju turėjo įrodyti, jog kiti asmenys, atlikę mokėjimus atsakovei, buvo susiję su J. R. ir kad jų pervestos lėšos realiai buvo neteisėtos J. R. pajamos. Jei tokių sąsajų nenustatyta (minėta, kad ieškovė iš esmės to net neįrodinėjo), tokiu atveju vien lėšų pervedimo faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A. B. gautos pajamos yra neteisėtos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien aplinkybė, jog dalis mokėtojų negalėjo paaiškinti už ką atliko pavedimus arba nurodyti tikslių paslaugų teikimo aplinkybių, taip pat nėra pakankama pripažinti, jog šios lėšos buvo ne pačių mokėtojų, o J. R. galimai neteisėtai gautos pajamos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, į tai, kad mokėjimai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, į atsakovės A. B. sąskaitą buvo atliekami palyginti nedidelėmis sumomis (po kelis šimtus eurų), gana ilgą laikotarpį, be to, nesant įrodymų apie mokėtojų sąsajas su trečiuoju asmeniu J. R., pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos sprendimą tokias pajamas pripažinti A. B. teisėtomis pajamomis.
Minėta, kad atsakovės A. B. ir trečiojo asmens J. R. pajamos ir išlaidos yra vertinamos atskirai nuo atsakovės E. R. pajamų ir turto. Kadangi teisėjų kolegija į E. R. išlaidas įtraukė 102 000 Eur sumą, pervestą sūnui J. R. kaip dovaną, tai, atitinkamai, šią sumą įskaičiuoja į J. R. pajamas. Kadangi į E. R. pajamas buvo įtraukta 6 000 Eur suma, gauta iš A. B. už įsigytą automobilį VW Tiguan, ši suma, atitinkamai, įtraukiama į A. B. išlaidas.
Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės A. B. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. patirtas išlaidas, nustatė, kad ji 2014 m. gegužės 9 d. įsigijo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 20 273,40 Eur. Kitą dalį to paties žemės sklypo, kaip jau buvo minėta, įsigijo atsakovė E. R.. Atsakovės, 2014 m. rugsėjo 10 d. gavusios leidimus statyboms, pradėjo dvibučių namų statybas. Vieną iš butų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovė vėliau pardavė už 116 000 Eur.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės A. B. patirtų jai priklausančio dvibučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos išlaidų. Minėta, kad ieškovė įrodinėjo, jog abiejų atsakovių dvibučių namų statybų išlaidos siekė 279 895,12 Eur, iš jų E. R. priklausančio dvibučio – 134 895,12 Eur, o atsakovei A. B. – 145 000 Eur ir tokias išlaidas grindė VĮ Registrų centro duomenimis bei VMI 2023 m. kovo 21 d. išvadoje Nr. (13.20 E) aprašyta statybų išlaidų skaičiavimo metodika. Savo ruožtu atsakovės joms priklausiusių dvibučių statybos išlaidas įrodinėjo statybų eksperto D. K. išvada, pagal kurią, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, dviejų dvibučių (priklausiusių abiem atsakovėm) statybų išlaidos sudarė 78 091,20 Eur. Pažymėtina, kad tiek dėl ieškovės ir atsakovės A. B. argumentų apie patirtas dvibučio, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos išlaidas, tiek dėl šalių pateiktų dokumentų (VMI skaičiavimo metodikos bei D. K. išvados) įrodomosios reikšmės teisėjų kolegija išsamiai pasisakė, vertindama kitos atsakovės E. R. dvibučio namo statybos išlaidas (žr. šio sprendimo 60, 61 punktus), todėl nesikartoja ir, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, vadovaujasi ieškovės nurodyta atsakovei A. B. priklausančio dvibučio namo statybos verte – 145 000 Eur, paremta VMI 2023 m. kovo 21 d. išvadoje Nr. (13.20 E) aprašyta statybų išlaidų skaičiavimo metodika, kurioje nurodytos statybų išlaidos sutapo su VĮ Registrų centro nurodytoms statybų vertėmis.
Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, remiantis Kauno apskrities VMI 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 20-G-40123 pateikta informacija, A. B. buvo pateikusi gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 m., kurioje nurodė, jog vieno buto, esančio (duomenys neskelbtini), pajamų suma (pardavimo kaina) – 96 700 Eur, išlaidų suma – 90 490 Eur, o 206/1357 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pajamų suma (pardavimo kaina) – 19 300 Eur, išlaidų suma – 9 000 Eur. Kitaip tariant, pati A. B. 2020 m. deklaravo, kad vieno iš parduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), statyboms išleido 90 490 Eur. Vėliau turto tyrimo metu paskelbus apie atsakovei taikomą areštą, A. B. 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė VMI patikslintą deklaraciją už 2020 m., kurioje pakeitė paminėto buto išlaidų sumą iš 90 490 Eur į 45 235 Eur, taip, tikėtina, siekdama sumažinti statybų išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys tik papildomai patvirtina, kad atsakovės A. B. patirtos dvibučio statybos išlaidos vis tik buvo artimesnės ne D. K. išvadoje, o VMI metodikoje ir VĮ Registrų centro nurodytoms vertėms ir jomis vadovaujamasi vertinant šios atsakovės išlaidas.
Nustatyta, kad atsakovė A. B. 2018 m. liepos 5 d. įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 35 000 Eur. Atsakovė, 2020 m. vasario 13 d. gavusi leidimą statyboms, pradėjo dvibučio namo statybas. Ginčas byloje kilo dėl paminėto dvibučio, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos išlaidų. Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad dvibučio statybų išlaidos sudarė 284 666 Eur, savo ruožtu atsakovė A. B., remdamasi R. Č., turinčio ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo kvalifikaciją, skaičiavimais, įrodinėjo, jog dvibučio namo statybų išlaidos siekė 151 364 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė vadovautis atsakovės nurodytomis dvibučio statybos išlaidomis – 151 364 Eur, tokio sprendimo iš esmės nemotyvavęs.
Nustatyta, kad byloje esanti R. Č. dvibučio namo (duomenys neskelbtini) statybų sąmata buvo sudaryta A. B. užsakymu, pastarajai, be kita ko, pateikus faktines statybos išlaidas pagrindžiančius dokumentus (statybinių medžiagų įsigijimo sąskaitas faktūras, darbų atlikimo sąskaitas). Teisėjų kolegija pažymi, kad dvibučio statybos vyko ne vienerius metus, kaip ne kartą procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovės, dalis statybos darbų buvo atliekama ūkio būdu, todėl nustatyti tikslios statybų vertės šiuo atveju nėra galimybės. Be to, nors R. Č. išvada, kaip minėta, yra paremta atsakovės A. B. pateiktais statybos išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, tačiau nustatyti, ar vertintojui buvo pateiktos visos statybinių medžiagų išlaidas ir darbų atlikimą pagrindžiančios sąskaitos bei kiti dokumentai, nėra galimybės.
Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos vertė – 154 000 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos vertė – 151 000 Eur, iš viso – 305 000 Eur. Apeliantė, įrodinėdama, kad atsakovei priklausančio dvibučio statybos vertė buvo 284 666 Eur, rėmėsi VMI 2023 m. kovo 9 d. rašte Nr. 20-G-11731 pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo sąnaudos (statybų vertė) 2020 m. sudarė 51 333 Eur, 2021 m. – 61 600 Eur, 2022 m. I pusmetį – 30 800 Eur, iš viso – 143 733 Eur, o buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo sąnaudos (statybų vertė) 2020 m. sudarė 50 333 Eur, 2021 m. – 60 400 Eur, 2022 m. I pusmetį – 30 200 Eur, iš viso – 140 933 Eur, bendra dvibučio atkūrimo sąnaudų (statybų) vertė – 284 666 Eur. Bylos duomenys – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pranešimo Nr. 20-G-50735 priedas „UAB „Geometra“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla“ – patvirtina, kad, siekiant įregistruoti statybų 83 proc. baigtumą, atsakovės A. B. įgalioti atstovai pateikė kadastrinių matavimų bylą, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog dvibučio namo (duomenys neskelbtini) atkūrimo kaštai (statybos vertė) – 305 000 Eur, kitaip tariant, pati atsakovė A. B., teikdama prašymą registruoti statybos užbaigimą, nurodė aptariamo dvibučio 305 000 Eur statybų vertę.
Įvertinusi šiuos byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nusprendžia vadovautis ieškovės nurodyta dvibučio namo (duomenys neskelbtini) nurodyta statybų verte – 284 666 Eur, grindžiama VMI skaičiavimais, kaip tiksliau atspindinčiais realias statybų išlaidas, įvertinus dar ir tai, kad VMI skaičiavimai, kaip minėta, atlikti, remiantis taip pat ir atsakovės kadastrinių matavimų byloje nurodytais duomenimis.
Nustatyta, kad be prieš tai aptartų automobilio VW Tiguan įsigijimo (6 000 Eur), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimo (20 273,40 Eur), dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos išlaidų (145 000 Eur), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimo (35 000 Eur) bei dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos išlaidų (284 666 Eur), kitas atsakovės A. B. patirtas išlaidas, dėl kurių kilo ginčas, sudarė automobilio Mercedez Benz S550 įsigijimo išlaidos ir pardavimo pajamos, taip pat automobilių BMW 740LI ir BMW 740XI įsigijimo išlaidos.
Nustatyta, kad atsakovė A. B. 2018 m. balandžio 26 d. įsigijo automobilį Mercedez Benz S550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. laidos, kurį 2018 m. birželio 1 d. pardavė. Remiantis byloje esančiomis pažymomis ir pirkimo–pardavimo sutartimis, atsakovė šį automobilį neva įsigijo už 1 802,90 Eur, o pardavė už 1 800 Eur. Ieškovė pateikė VšĮ „Emprekis“ duomenis, kad analogiško automobilio kaina 2018 m. balandžio mėn. duomenimis (kuomet automobilis buvo įsigytas) buvo 20 944 Eur, o 2018 m. birželio mėn. duomenimis (kuomet automobilis buvo parduotas) – 20 526 Eur. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis bei atsakovės argumentus, jog į ieškovės nurodomą 20 944 Eur įsigijimo kainą nepagrįstai buvo įskaičiuotas PVM, nusprendė, kad atsakovės A. B. pajamos yra pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio pardavimo kaina – 1 800 Eur, o išlaidos – 16 545,76 Eur, t. y. ieškovės nurodyta kaina be PVM. Pažymėtina, kad tiek perkant, tiek parduodant prekes yra mokamas PVM, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas į išlaidas įtraukti automobilio M. B. S550 įsigijimo kainą be PVM yra nepagrįstas, be to, niekaip nemotyvuotas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės A. B. išlaidos už automobilio Mercedez Benz S550 įsigijimą – 20 944 Eur. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamo automobilio laidos bei pardavimo metus, atsižvelgdama į VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis apie analogiško automobilio vertę jo pardavimo metu, sutinka su apeliante, kad pažymoje ir pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio Mercedez Benz S550 įsigijimo kaina (1 800 Eur) neatitinka realios rinkos kainos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia vadovautis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kaip tikslesniais bei realias rinkos sąlygas atspindinčiais duomenimis, ir laiko, kad atsakovės A. B. pajamos, pardavus automobilį Mercedez Benz S550, buvo 20 526 Eur.
Nustatyta, kad atsakovė A. B. 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsigijo automobilį BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. laidos. Remiantis byloje esančia pažyma ir pirkimo–pardavimo sutartimi, atsakovė šį automobilį neva įsigijo už 1 833,15 Eur. Ieškovė pateikė VšĮ „Emprekis“ duomenis, kad analogiško automobilio kaina 2015 m. rugpjūčio mėn. duomenimis (kuomet automobilis buvo įsigytas) – 31 330 Eur. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, pritaręs ieškovės pozicijai, jog aptariamo automobilio įsigijimo kaina nėra reali bei neatitiko rinkos sąlygų, tačiau atsižvelgęs į byloje esančius Vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, kad ginčo automobilis pirktas Jungtinėse Amerikos Valstijose, aukcione, po įvykusio eismo įvykio ir kad jo mokestinė vertė – 7 927,27 Eur, nusprendė, kad būtent ši suma laikytina realiomis atsakovės A. B. išlaidomis už automobilio BMW 740LI įsigijimą. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui, kurio apeliantė iš esmės nepaneigė, ir konstatuoja, kad atsakovės A. B. realios išlaidos už automobilio BMW 740LI įsigijimą galėjo būti 7 927,27 Eur.
Nustatyta, kad atsakovė A. B. 2000 m. liepos 29 d. įsigijo automobilį BMW 740XI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. laidos. Remiantis byloje esančia pažyma ir pirkimo–pardavimo sutartimi, atsakovė šį automobilį įsigijo už 6 596,98 Eur. Ieškovė pateikė VšĮ „Emprekis“ duomenis, kad analogiško automobilio kaina 2000 m. liepos mėn. duomenimis (kuomet automobilis buvo įsigytas) – 61 778 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės argumentus, kad aptariamą automobilį įsigijo už 6 596,98 Eur, o remonto išlaidos (byloje nekilo ginčo, kad automobilis po avarijos) papildomai siekė 22 042,75 Eur (tą įrodinėjo UAB „Asistavita“ vertinimu), nusprendė, jog atsakovės A. B. išlaidos už įsigytą automobilį BMW 740XI – 28 639,73 Eur (6 596,98 Eur + 22 042,75 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad aptariamas automobilis yra po eismo įvykio ir dėl to VšĮ „Emprekis“ duomenys gali neatspindėti realios rinkos vertės, taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliantė iš esmės nenurodė konkrečių nesutikimo su skundžiamu sprendimu dėl automobilio BMW 740XI vertės argumentų, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės A. B. patirtos įsigijimo išlaidos galėjo būti 28 639,73 Eur.
Be jau aptartų žemės sklypų įsigijimo, dvibučių statybų, automobilio įsigijimo išlaidų, kitas atsakovės A. B. ir J. R. tyrimui aktualiu laikotarpiu patirtas išlaidas sudarė: 1) A. B. 2016 m. gruodžio 16 d. įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 7 100 Eur; 2) A. B. 2016 m. liepos 27 d. įsigyti trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini) – 62 706 Eur; 3) A. B. ir J. R. Lietuvoje ir užsienyje esantiems asmenims suteiktos ar grąžintos paskolos, sumokėtos palūkanos – 15 057,75 Eur (detaliau nurodyti turto tyrimo akto 8.4 skyriuje); 4) A. B. ir J. R. kasdienio vartojimo išlaidos – 159 008,40 Eur.
Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija nustatė, kad bendros atsakovės A. B. ir trečiojo asmens J. R. pajamos tyrimui aktualiu laikotarpiu siekė 594 295,90 Eur, o išlaidos – 792 322,55 Eur, t. y. išlaidos 198 026,65 Eur viršijo jų pajamas. Toks skirtumas viršija CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą 2 000 BBND, t. y. 100 000 Eur.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad be jau aptartų atsakovės A. B. ir trečiojo asmens J. R. gautų pajamų ir patirtų išlaidų nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., ginčas nagrinėjamoje byloje taip pat kilo dėl Jungtinėje Karalystėje J. R. gautos (grąžintinos) 8 755,42 Eur mokesčių sumos. Atsakovės įrodinėjo, kad J. R. paminėta suma buvo grąžinta 2019–2022 m. kaip mokesčių permoka. Savo ruožtu ieškovė šią sumą turto tyrimo pažymoje įtraukė į J. R. išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės, įrodinėdamos, jog 8 755,42 Eur buvo grąžinti J. R. kaip mokesčių permoka, pirmosios instancijos teismui pateikė Jungtinės Karalystės banko „HSBC UK“ sąskaitos išrašą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus išrašus, sutinka su apeliante, kad, visų pirma, išrašas pateiktas ne pilnas, o tik už 2020 m. birželio mėn., 2021 m. rugpjūčio mėn. ir 2022 m. gegužės mėn. Antra, išrašuose pateikti ne pilni duomenys, dauguma informacijos yra užtušuota, t. y. išskyrus įplaukas ir kliento vardą bei pavardę, visi kiti duomenys – banko sąskaitos numeris, sąskaitos likutis pradžioje ir pabaigoje, išlaidos, vykdytos operacijos, minėta, užtušuotos, dėl to nėra aišku kas ir kokiu pagrindu pervedė lėšas J. R. į sąskaitą (pvz., 2020 m. birželio mėn. išraše mokėtojas užtušuotas, nurodyta tik suma, todėl nėra aišku, kas atliko pervedimą), be to, iš pavedimų nėra aišku, ar tai iš tiesų mokesčių grąžinimas, nes nenurodyta mokėjimų paskirtis. Teisėjų kolegija sutinka, kad šie duomenys, sprendžiant, ar trečiajam asmeniui J. R. iš tiesų 2019–2022 m. buvo grąžinta 8 755,42 Eur mokesčių permoka, yra svarbūs. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Jungtinės Karalystės deklaracijoje nurodyta kad „mokėjimo į sąskaitą nėra“ (angl. no payment on account as tax owed is less than £1000). Tačiau, jeigu tai yra mokesčių permokos grąžinimas, kaip tvirtina atsakovė ir trečiasis asmuo, tai šie mokesčiai prieš tai turėjo būti J. R. sumokėti, t. y. prieš tai turėjo būti patirtos atitinkamo dydžio išlaidos. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui pateikti įrodymai nėra pakankami nuspręsti, jog 8 755,42 Eur yra J. R. grąžinti mokesčiai, kurie, prieš tai nepatyrus atitinkamo dydžio išlaidų, vienareikšmiai turėtų būti vertinami kaip tiriamuoju laikotarpiu gautos pajamos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui neįtraukti šios sumos nei į trečiojo asmens pajamas, nei į išlaidas. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 8 755,42 Eur iš esmės nepakeičia atsakovės A. B. ir J. R. nustatytos pajamų ir išlaidų pusiausvyros, kurių skirtumas, kaip minėta, viršija CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą dydį.
Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi ir argumentu, kad bylos įrodymai nepatvirtina, jog trečiasis J. R. pelnėsi ar galėjo pelnytis iš neteisėtos ar nusikalstamos veiklos, J. R. nėra pareikšti įtarimai dėl sunkių ar labai sunkių nusikalstamų veikų padarymo, jis nėra pripažintas kaltu, nėra užfiksuotos galimai iš nusikalstamų veikų gautų pinigų gavimo (perdavimo) J. R. aplinkybės. Nors, minėta, atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti dėstomi savarankiški nesutikimo su apskųstu teismo sprendimu argumentai, o atsakovės apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo nėra padavusios, teisėjų kolegija, nusprendusi, kad atsakovės A. B. ir trečiojo asmens J. R. pajamų ir išlaidų balansas viršija CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą dydį, turi įvertinti ir tai, ar šis faktas sudaro pagrindą taikyti CTKĮ numatytą sankciją – neteisėtai įgyto turto konfiskavimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, apibendrinęs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluotus kriterijus, yra išaiškinęs, jog ieškovui (viešąjį interesą ginančiam prokurorui) civilinio turto konfiskavimo byloje tenka pareiga įrodyti ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galima nusikalstama) veikla, kurios prevencijai skirtas CTKĮ, kitaip tariant, prokuroras turi pareigą įrodyti, kad civilinis turto konfiskavimas kaip priemonė yra būtina CTKĮ tikslui pasiekti. Civilinio turto konfiskavimo procese jo kilmės neteisėtumas (potencialus ryšys su nusikalstama veikla) nustatomas taikant ne tokį griežtą įrodinėjimo standartą, kaip baudžiamajame procese, ne remiantis konkrečiu tikėtinai padarytu nusikaltimu, iš kurio gautas turtas, dėl kurio asmuo nėra pripažintas kaltu baudžiamojo proceso tvarka, bet remiantis netiesioginiais įrodymais, pagrindžiančiais turto sąsajas su baudžiamojo įstatymo draudžiama veikla, kurios prevencijai skirtas CTKĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025, 72 punktas).
Šiuo atveju civilinio turto konfiskavimą prašoma taikyti ne dėl trečiojo asmens J. R. padaryto konkretaus nusikaltimo, su kurio padarymu būtų siejamas neteisėtas turto įgijimas, o su specifiniu CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu – dėl to, kad trečiasis asmuo yra įtrauktas į nacionalinio sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo organizuotų nusikalstamų grupių lyderių ir narių sąrašą. Tokiu atveju turto sąsajos su nusikalstama veika, tikėtina, nėra tiesioginės, nes asmuo, būdamas organizuotos nusikalstamos grupės nariu ir (ar) lyderiu, nebūtinai pats vykdo nusikaltimus, generuojančius turtą ar pajamas, todėl potencialaus ryšio tarp turto įgijimo neteisėtumo ir nelegalios, netesėtos veikos įrodinėjimas tokiu atveju specifiškai remiasi netiesioginiais įrodymais. Bet kokiu atveju, CTKĮ tikslų neatitiktų toks įrodinėjimo standarto taikymas, kuris paneigtų įstatyme numatytą turto įgijimo neteisėtumo prezumpciją.
Nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas pajamų ir išlaidų disbalansas, trečiojo asmens ilgą laiką identifikuojamos sąsajos su organizuoto nusikalstamumo struktūromis (minėta, kad J. R. 2017 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-35(RN), 2020 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-17(RN), 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-11(RN) ir 2022 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-30(RN) yra įtrauktas į nacionalinio sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo organizuotų nusikalstamų grupių lyderių ir narių sąrašą), taip pat negalėjimas teisėtais pajamų šaltiniais pagrįsti lėšų, kuriomis įsigyjamas turtas, sudaro pagrindą susiformuoti pagrįstam teismo įsitikinimui dėl tokio ryšio egzistavimo. Šiuo atveju paneigti turto neteisėtumo prezumpciją privalėjo atsakovė ir (ar) trečiasis asmuo, tačiau jos nepaneigė.
Dėl konfiskuotino turto vertės procesinės bylos baigties
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs CTKĮ nuostatas, nepagrįstai tyrimui aktualiu laikotarpiu vertino bendras abiejų atsakovių ir trečiojo asmens gautas pajamas bei patirtas išlaidas, nepagrįstai sprendime nurodytais atvejais rėmėsi įrodymais, tariamai patvirtinančiais mažesnes atsakovių išlaidas ar įsigyto turto vertes ir dėl to priėjo prie nepagrįstos išvados, jog skirtumas tarp pajamų ir išlaidų yra pajamų naudai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimas dalis, kuria ieškovės ieškinys atsakovės A. B. atžvilgiu buvo atmestas, naikintina.
Minėta, kad pagal CTKĮ 2 straipsnio 1 dalį turtas ir iš jo gauta turtinė nauda gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 BBND sumą. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad tyrimui aktualiu laikotarpiu bendra atsakovės A. B. ir trečiojo asmens J. R. pajamų suma siekė 594 295,90 Eur, o išlaidos – 792 322,55 Eur, t. y. išlaidos, kaip minėta, 198 026,65 Eur viršijo pajamas, toliau yra pagrindas spręsti dėl 198 026,65 Eur vertės turto konfiskavimo.
Nustatyta, kad ieškovė Kauno apygardos prokuratūra pateiktame ieškinyje išvardino konkretų atsakovei A. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, kurį prašė konfiskuoti. Tuo pačiu nurodė, kad bendra konfiskuotino turto vertė – 636 730,87 Eur, t. y. prašoma konfiskuoti turto vertė yra žymiai didesnė, nei nustatytas išlaidas viršijančių pajamų skirtumas. Iš to darytina išvada, kad, nepaisant skirtumo tarp pajamų ir išlaidų dydžio, ieškovės laikosi pozicijos, jog visas atsakovės A. B. turtas yra įgytas neteisėtu būdu. Tačiau toks vertinimas yra nepagrįstas, neatitinka CTKĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatų bei restitucinio, o ne baudino CTKĮ tikslo. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad konfiskuojamas turėtų būti tas turtas, kurio įgijimo teisėtumas nepagrįstas teisėtomis pajamomis, nagrinėjamu atveju – prieš tai paminėtas išlaidų ir pajamų skirtumas, siekiantis 198 026,65 Eur.
Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją ir tik įstatyme nustatytais atvejais. Teisėjų kolegijai iš dalies panaikinus skundžiamą sprendimą ir konstatavus, kad ieškinys atsakovės A. B. atžvilgiu pagrįstas ir kad yra pagrindas spręsti dėl jai priklausančio 198 026,65 Eur vertės turto konfiskavimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad konkretaus konfiskuotino turto klausimas pirmosios instancijos teisme išvis nebuvo spręstas, šalių pozicija šiuo aspektu neišsakyta ir neišklausyta, tokio klausimo išsprendimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nuspręsti, koks konkretus turtas iš nurodyto ieškinyje, turėtų būti konfiskuojamas, nes toks teismo sprendimas, neiškalusius šiuo aspektu ginčo šalių, būtų siurprizinis, pažeistų šalių teisę būti išklausytomis bei išsakyti savo argumentus nagrinėjamu klausimu, galiausiai, prarastų apeliacijos galimybę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį atmetęs, priteisė iš ieškovės atsakovei E. R. 55 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), o atsakovei A. B. – 35 195 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos pasitelktiems specialistams (D. K., R. Č., J. B.) – 3 627 Eur, žyminis mokestis už atskirąjį skundą – 165 Eur, išlaidos advokato pagalbai – 31 403 Eur).
Skundžiamą sprendimą atsakovės A. B. atžvilgiu panaikinus ir konkretaus konfiskuotino turto klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šios atsakovės tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, turės būti išspręstos pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjus bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinys atsakovės A. B. atžvilgiu atmestas bei atsakovei A. B. iš ieškovės Kauno apygardos prokuratūros priteistos 35 195 Eur bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį patenkinti iš dalies. Konfiskuoti atsakovei A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį 198 026,65 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių tūkstančių dvidešimt šešių eurų ir 65 ct) vertės turtą. Klausimą dėl konkretaus 198 026,65 Eur vertės turto konfiskavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys E. R. atžvilgiu ir jai iš ieškovės Kauno apygardos prokuratūros priteistos 55 Eur bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.