Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties, kuria nutarta laikyti nepaduotu ieškovo P. S. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai ir Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos (valstybės) ir (arba) gydymo įstaigos 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė, kad ieškovo ieškinys turi trūkumų: ieškovas nenurodė savo ir atsakovės duomenų, nenurodė konkretaus atsakovo, netinkamai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ir nepateikė jį pagrindžiančių įrodymų, nepateikė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, dėl sprendimo už akių priėmimo, informacijos ar byla bus vedama per advokatą, todėl nustatė terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Ieškovas Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos (valstybės) ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. birželio 8 d. nutartimi P. S. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad ieškovas per nustatytą terminą tinkamai nepašalino ieškinio trūkumų. Nors ieškovas elektroniniu paštu pateikė nuotraukas, laiškus, kuriuose prašoma panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą, susirašinėjimus su Komisija, patikslintą ieškinį, kuriame nurodyti ieškovo ir atsakovės duomenys, trumpai išdėstytos faktinės aplinkybės, asmens dokumento kopija, tačiau ieškinyje nebuvo nurodyta nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, sprendimo už akių priėmimo, taikos sutarties sudarymo ir informacijos dėl atstovavimo. Pažymėjo, kad patikslintas ieškinys nėra pasirašytas, o dėl dokumentų siuntimo iš (duomenys neskelbtini) darbuotojo elektroninio pašto nebuvo galima nustatyta, ar trūkumus šalino pats ieškovas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad be Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties analogiški ieškinio turinio ir formos trūkumai buvo išaiškinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi, nusprendė neįpareigoti ieškovo trūkumų šalinti pakartotinai.

Ieškovas P. S. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra formalūs. Kartu su ieškiniu pateikė ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančius dokumentus, įskaitant Komisijos sprendimą, kuriame aptarta vakcinacijos istorija, išanalizuoti medicininiai dokumentai ir ekspertų išvados. Ieškinio dalykas ir pagrindas buvo aiškūs, nes ieškinyje nurodytos šalys, reikalavimo dydis, žalos atsiradimo aplinkybės ir pridėti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintas ieškovui nepašalinus Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų.

Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Teismo nutartis, kuria nustatomi procesinio dokumento trūkumai ir skiriamas terminas jiems pašalinti, nėra skundžiama atskiruoju skundu, nes tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei proceso eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, turi būti vertinama bei patikrinama aplinkybė, ar teismas pagrįstai konstatavo, jog paduotas ieškinys neatitinka CPK keliamų reikalavimų, t. y. egzistavo realūs trūkumai, sudarę kliūtis jį priimti. Juolab kad šiuo atveju apeliantas argumentus dėl, anot jo, teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi nepagrįstai nustatytų trūkumų įtraukė į atskirąjį skundą dėl 2026 m. birželio 8 d. nutarties (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė šiuos ieškinio trūkumus: ieškovas nenurodė savo ir atsakovo duomenų, nenurodė konkretaus atsakovo, netinkamai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ir nepateikė jį pagrindžiančių įrodymų, nepateikė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, dėl sprendimo už akių priėmimo, informacijos ar byla bus vedama per advokatą, todėl nustatė terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2026 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos teismas elektroniniu paštu iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gavo ieškovo P. S. kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą ieškinį. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš Lietuvos Respublikos (valstybės) ir (arba) gydymo įstaigos 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas reikalavimą grindė sveikatos sutrikimais, kurie atsirado po priverstinės COVID‑19 vakcinacijos, nurodydamas, kad dėl pablogėjusios sveikatos suprastėjo gyvenimo kokybė, be to, patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą ir stresą. Taip pat nurodė, kad Komisija netenkino jo prašymo atlyginti žalą ir jis su šiuo sprendimu nesutinka. Šioms aplinkybėms pagrįsti su ieškiniu pateikė Komisijos sprendimo kopiją.

Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės pagrindiniai ieškinio turiniui keliami reikalavimai yra du – ieškinio dalykas ir pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-326-854/2024 29 punktą). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018 27 punktą.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 48 punktą).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pirminiu ieškiniu, sprendžia, kad jo faktinis pagrindas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo pakankamai atskleistas ir aiškus, o kiti nurodyti trūkumai (nenurodyta ieškovo gimimo data arba asmens kodas, konkretus atsakovas, atsakovę (valstybę) atstovaujančios institucijos kodas, buveinės, ieškovui žinomas dokumentų įteikimo adresas, nenurodyta nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, sprendimo už akių priėmimo, taikos sutarties sudarymo ir informacija dėl atstovavimo), nelaikytini esminiais, sudariusiais realias kliūtis pradėti procesą pagal ieškovo pateiktą ieškinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 4 d. nutarimus). Žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 4 d., 2024 m. sausio 24 d. nutarimus), o tai lemia aktyvų teismo vaidmenį, teisme kilus ginčui dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas aiškiai nurodė, kad kreipiasi į teismą, nesutikdamas su Komisijos sprendimu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo įvertinti, kad ginčas kilęs dėl paciento (šiuo atveju ieškovo) sveikatai galimai padarytos žalos atlyginimo. Tokiose bylose ieškiniai yra pareiškiami Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, todėl teismo nurodytas trūkumas – ieškinyje nenurodytas konkretus atsakovas ir jo duomenys – nėra esminis šios bylos kontekste. Ieškovo gimimo data buvo nurodyta prie ieškinio pridėtoje Komisijos sprendimo kopijoje. Taigi, nebuvo neįmanoma identifikuoti bylos šalių. Ieškovo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, sprendimo už akių priėmimo ir jo atstovavimo pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę išsiaiškinti ir po ieškinio priėmimo, parengiamojo posėdžio metu, kuriame, be kita ko, teismas gali atlikti visus veiksmus, kurie, jo manymu, yra reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pateiktas ieškinys yra pateiktas pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, todėl pernelyg formaliai įvertino ieškovo ieškinio turinį ir jo atitikimą proceso įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovas iš dalies pašalino Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytus trūkumus (elektroniniu paštu atsiuntė nuotraukas, kuriose matosi žmogaus kūno dalių fragmentai, keturis elektroninius laiškus, kuriuose pateikti prašymai naikinti Komisijos sprendimą, susirašinėjimą su ja, patikslintą ieškinį, kuriame nurodytas ieškovo asmens kodas, atsakovai (Lietuvos Respublika ir Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos), trumpai išdėstytos aplinkybės apie ieškovo priverstinį skiepijimą bei po jos pablogėjusią sveikatos būklę, patirtus itin sunkius sveikatos sutrikimus ir kartu su ieškiniu pateikė asmens dokumento kopiją), tačiau pirmosios instancijos teismas kliūtimi priimti ieškovo ieškinį nagrinėti nurodė naujus trūkumus: ieškinys nėra pasirašytas, ieškinys ir kiti dokumentai teismui pateikti per (duomenys neskelbtini) darbuotojo elektroninį paštą, taip pat pakartojo, kad ieškinyje nenurodyta nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, sprendimo už akių priėmimo, taikos sutarties sudarymo ir informacija dėl atstovavimo, ir, skundžiama nutartimi konstatavęs, kad jų nepašalinimas yra pagrindas ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir jam jį grąžinti.

Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau pasisakė, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti neesminiai trūkumai (nenurodyta nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, sprendimo už akių priėmimo, taikos sutarties sudarymo ir informacija dėl atstovavimo) nebuvo kliūtis priimti ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovo elektroniniu paštu atsiųstas patikslintas ieškinys ir jo priedai nebuvo pasirašyti, tačiau, pirma, toks trūkumas pirmosios instancijos teismo buvo konstatuotas pirmą kartą (ieškovui, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, nebuvo nustatytas terminas pateikti pasirašytą dokumento egzempliorių), dėl to tai negalėjo būti pagrindu grąžinti ieškinį, nepašalinus trūkumų, antra, bylos eiga sudaro ir aplinkybės, kuriomis ieškovas kreipėsi į teismą tiek pirmą, tiek antrą kartą, šiuo konkrečiu atveju nulemia vertinimą, kad aptarta aplinkybė neturi esminės procesinės reikšmės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirminis ieškinys 2026 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas elektroniniu paštu iš adreso (duomenys neskelbtini) ir jis buvo pasirašytas kvalifikuotu ieškovo elektroniniu parašu.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje numatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, tai yra siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymų leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018 20 punktą; 2019 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019 19 punktą; 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-696-330/2022 36 punktą; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-259-450/2023 42 punktą; 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-576-933/2023 5 punktą; 2024 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-164-567/2024 11 punktą). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktą, ieškovas procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis teismui turėjo pateikti naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (VEP posistemis). Tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu buvo fiksuoti LITEKO ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) veiklos sutrikimai. Teisėjų taryba, atsižvelgdama į šiuos sutrikimus, buvo pateikusi rekomendacijas, kuriose, be kita ko, numatė galimybę procesinius dokumentus siųsti teismui elektroniniu paštu, pasirašius juos kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pirminį ieškinį laikė tinkamai pateiktu ir pasirašytu – jo pateikimo ir pasirašymo būdo neįvardijo trūkumu. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas priėmė ir tokiu pat būdu pateiktą bei pasirašytą ieškovo atskirąjį skundą dėl 2026 m. birželio 8 d. nutarties. Reikšminga aplinkybė ta, kad visi šie dokumentai (tiek pirminis ieškinys, tiek patikslintas ieškinys, tiek atskirasis skundas) buvo atsiųsti iš to paties elektroninio pašto adreso –(duomenys neskelbtini). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad, ieškovui nepasirašius patikslinto ieškinio, teismas neturėjo galimybės įsitikinti, ar ieškinio trūkumus šalino pats ieškovas.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai sprendė ieškovo ieškinio priėmimo klausimą. Jau pirminis teismui pateiktas ieškovo ieškinys yra pakankamai aiškus, ieškinio pagrindas ir dalykas buvo suprantamas, teismui nekilo realių sunkumų identifikuoti bylos šalis, taigi, esminių trūkumų, kurie būtų kliūtimi priimti jį nagrinėti, nenustatyta, o formalūs trūkumai galėjo būti pašalinti tolesnio bylos proceso metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apelianto ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad, siekdamas efektyvios savo teisių teisminės gynybos, jis turi teisę pasinaudoti advokato ar advokato padėjėjo paslaugomis, o tuo atveju, jeigu jo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, jis turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (adresas: Šiauliai, Vasario 16-osios g. 49. Tel. +370 69002267) dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Daugiau informacijos: https://vgtpt.lrv.lt/lt/.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovo P. S. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.