Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo „Luminor Bank AS“, veikiančio Lietuvoje per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atmestas likviduojamos J. P. individualios įmonės nemokumo administratoriaus prašymas dėl kreditorių sąrašo patikslinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartimi J. P. individualiai įmonei (toliau – ir įmonė, atsakovė) iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka, bendraatsakove į bylą įtraukta įmonės savininkė J. P., nemokumo administratoriumi paskirtas Vytautas Glodenis (toliau – ir nemokumo administratorius). Ši nutartis įsiteisėjo 2026 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2026 m. birželio 29 d. ir 2026 m. liepos 14 d. nutartimis.

Nemokumo administratorius 2026 m. rugsėjo 11 d. pareiškimu (2026 m. rugsėjo 14 d. Nr. DOK-84676) prašė likviduojamos J. P. individualios įmonės bankroto byloje patvirtinti „Luminor Bank AS“, veikiančio Lietuvoje per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, (toliau – ir Bankas) hipoteka užtikrintą 39 539,77 Eur finansinį reikalavimą: 39 373,95 Eur – tekinamą pirmuoju etapu, 165,82 Eur – tenkinamą antruoju etapu.

Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nemokumo administratoriaus pareiškimą atmetė.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartimi J. P. individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą kreditoriams buvo nustatytas 30 dienų terminas finansiniams reikalavimams pareikšti, kuris yra pasibaigęs. Teismas pažymėjo, kad Bankas 2026 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą patvirtinti 39 539,77 Eur hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą, grindžiamą 2007 m. rugpjūčio 10 d. kreditavimo sutartimi Nr. BK 07/08/29VY (toliau – kreditavimo sutartis). Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad Bankas neįrodė turintis vykdytiną reikalavimą, nes nepateikė duomenų nei apie prievolės neįvykdymą, nei apie kreditavimo sutarties nutraukimą, taip pat notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Teismas nurodė, kad bankroto byloje gali būti tvirtinami tik tokie finansiniai reikalavimai, kurių vykdymo terminas yra suėjęs ir kurie nėra įvykdyti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Bankas neturi vykdytino 39 539,77 Eur finansinio reikalavimo, todėl nėra pagrindo tvirtinti jo įmonės bankroto byloje.

Pareiškėjas „Luminor Bank AS“, veikiantis Lietuvoje per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įrašyti jį į likviduojamos J. P. individualios įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtinti hipoteka užtikrintą 39 539,77 Eur reikalavimą, iš jo – 39 373,95 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu, ir 165,82 Eur reikalavimą, tenkinamą antruoju etapu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas neturi vykdytino finansinio reikalavimo, nes kreditavimo sutartis nėra nutraukta, nėra atlikto notaro vykdomojo įrašo dėl skolos išieškojimo pagal hipotekos sandorį. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, jog visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję. Taigi, prievolės įvykdymo terminas siejamas su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu, o ne su kreditavimo sutarties nutraukimu ar notaro vykdomojo įrašo atlikimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024 išaiškino, kad kreditorių reikalavimai fizinio asmens bankroto procese gali būti pareiškiami ir tais atvejais, kai dėl jų nėra išduotas bei priverstinai vykdyti pateiktas vykdomasis dokumentas. Ši kasacinio teismo praktika patvirtina, kad vykdomojo dokumento, įskaitant notaro vykdomąjį įrašą, turėjimas nėra būtina sąlyga finansiniam reikalavimui nemokumo procese pareikšti ir patvirtinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-403/2026 pateiktus išaiškinimus nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, turi įvertinti kreditoriaus materialiojo reikalavimo pagrįstumą, o kilus ginčui dėl reikalavimo – jį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlikti išsamų įrodymų tyrimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsamiai įvertinti apelianto pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą, tačiau šios pareigos neįvykdė ir rėmėsi tik aplinkybėmis, kad kreditavimo sutartis nėra nutraukta ir nėra pradėtas priverstinis prievolės vykdymas. Šios aplinkybės negali būti pagrindas atsisakyti tvirtinti Banko finansinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria likviduojamos J. P. individualios įmonės bankroto byloje atsisakyta patvirtinti „Luminor Bank AS“, veikiančio Lietuvoje per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, hipoteka užtikrintą 39 539,77 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą su įmonės savininke, kaip fiziniu asmeniu, sudaryta kreditavimo sutartimi. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą juridinio asmens nemokumo (šiuo atveju – bankroto) byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, gavęs prašymą dėl finansinio reikalavimo juridinio asmens bankroto byloje patvirtinimo, kiekvienu atveju visų pirma ex officio (savo iniciatyva) turi patikrinti, ar finansinis reikalavimas pateiktas nepraleidus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, o jeigu terminas praleistas – ar nėra pagrindo jo atnaujinti. Tokia teismo pareiga nulemta JANĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pagal kurį, jeigu kreditoriaus finansinis reikalavimas pateiktas praleidus pirmiau nurodytą terminą ir teismas termino praleidimo priežasčių nepripažįsta svarbiomis bei praleisto termino neatnaujina, tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kreditoriaus reikalavimo teisė pasibaigia (JANĮ 4, 6 dalys).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad Bankas su prašymu patvirtinti hipoteka užtikrintą jo 39 539,77 Eur finansinį reikalavimą į įmonės nemokumo administratorių kreipėsi 2026 m. rugsėjo 11 d., jau pasibaigus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokiais bylos duomenimis grindžiama tokia išvada, nesiaiškino termino praleidimo priežasčių, nesprendė dėl terminio praleidimo teisinių padarinių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad įvardytas klausimas sprendžiamas teismo iniciatyva, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys kelia šį klausimą, jo išsprendimas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti veiksmingą ir efektyvų nemokumo procesą, jog nemokumo byloje būtų priimti ir patvirtinti specialiojo įstatymo nustatyta tvarka bei terminais pateikti kreditorių finansiniai reikalavimai, visų pirma pasisako dėl termino Banko finansiniam reikalavimui įmonės bankroto byloje pareikšti.

Dėl termino finansiniam reikalavimui likviduojamos J. P. individualios įmonės bankroto byloje pareikšti

Kreditorių reikalavimų juridinio asmens nemokumo byloje pateikimo tvarką reglamentuoja JANĮ 41 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1– 2 dalys). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus JANĮ 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis).

Sprendžiant, ar nėra praleistas JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti, turi būti nustatyta, kada šis terminas prasidėjo ir kada pasibaigė.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai priežiūros institucijos interneto svetainėje paskelbiama apie teismo nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-819-407/2022).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti eigos pradžiai būtina dviejų juridinių faktų sudėtis: nutarties iškelti konkrečiam juridiniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimas ir įsiteisėjusios teismo nutarties paskelbimas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) interneto svetainėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-132-910/2025).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, J. P. individualiai įmonei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2026 m. balandžio 21 d. Šioje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo AVNT interneto svetainėje dienos gali paskirtam nemokumo administratoriui pateikti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartis AVNT buvo išsiųsta 2026 m. balandžio 21 d. Pagal įstatymo nuostatas apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo AVNT interneto svetainėje paskelbiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties gavimo (JANĮ 32 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šiuo atveju – 2026 m. balandžio 23 d. Taigi, JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams nemokumo administratoriui pateikti suėjo 2026 m. gegužės 25 d. (2026 m. gegužės 23 ir 24 d. – ne darbo dienos) (CPK 74 straipsnio 5 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Bankas su prašymu įrašyti jį į įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtinti hipoteka užtikrintą 39 539,77 Eur finansinį reikalavimą į nemokumo administratorių kreipėsi 2026 m. rugsėjo 11 d., iš esmės teisingai nurodė, jog Banko finansinis reikalavimas pateiktas pasibaigus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šio termino praleidimo priežasčių, nevertino, yra ar ne pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Praleisto termino (ne)atnaujinimo klausimas liko neišspręstas.

Pagal jau aptartas JANĮ nuostatas tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas yra pateikiamas praleidus JANĮ nustatytą terminą, teismas turi patikrinti termino praleidimo priežastis ir nustatyti, yra ar ne pagrindas praleistą terminą atnaujinti. JANĮ nereglamentuoja praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, todėl šis klausimas sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nei CPK, nei JANĮ nekonkretizuota, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis klausimą teismas kiekvieną kartą sprendžia, be kita ko, vadovaudamasis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, atsižvelgia į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmai ir jų įtaka tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 31 punktas). Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti tam, jog būtų pripažinta, kad finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-798/2021; 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).

Jau nurodyta, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai priežiūros institucijos interneto svetainėje paskelbiama apie įsiteisėjusią teismo nutartį iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą. Kita vertus, aplinkybė, kad AVNT interneto svetainėje buvo viešai paskelbta apie nemokumo bylos įmonei iškėlimą, savaime nepatvirtina realaus kreditoriaus informavimo fakto.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pranešimas Juridinių asmenų registrui ir viešas paskelbimas apie bankroto bylos iškėlimą savaime nereiškia, jog kiekvienam kreditoriui tampa žinoma apie skolininko bankroto bylą. Reikalavimų sekti informacinius pranešimus ir periodiškai kreiptis į Juridinių asmenų registrą nekyla nei iš įstatymų, nei iš civiliniuose bei bankroto teisiniuose santykiuose dalyvaujantiems subjektams taikytinų bendrųjų teisės principų, todėl sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal JANĮ 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia kreditoriams. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta nemokumo administratoriaus pareiga užtikrinti tinkamą pranešimą kreditoriams apie bankroto bylos iškėlimą skolininkui. Ši teisės norma nėra savitikslė, ja siekiama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų nemokumo procesą.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl termino Banko finansiniam reikalavimui įmonės bankroto byloje pateikti praleidimo priežasčių svarbos ir pagrindo praleistą terminą atnaujinti, be kita ko, reikšminga atsižvelgti ir į tai, kad Bankas yra ne bankrutuojančios individualios įmonės, bet šios įmonės savininkės, kaip fizinio asmens, kreditorius, dėl to sužinoti apie skolininkės individualiai įmonei iškeltą bankroto bylą jam galėjo būti sudėtingiau. Byloje nėra duomenų, ar įmonės nemokumo administratorė įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutarties kopiją išsiuntė ir individualios įmonės savininkės kreditoriui Bankui, jeigu išsiuntė – kada, taip pat nėra duomenų, kaip ir kada Bankas faktiškai sužinojo apie bankroto bylos iškėlimą skolininkės individualiai įmonei. Kai nėra tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti, dėl kokių priežasčių Bankas praleido terminą finansiniam reikalavimui skolininkės individualios įmonės bankroto byloje pareikšti, kiek daug terminas praleistas (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis; CPK 78 straipsnio 1 dalis, 176 straipsnio 1 dalis, 302, 338 straipsniai).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, prieina prie išvados, kad, atsižvelgus į tai, jog pagal nustatytą teisinį reglamentavimą kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas sprendžiamas tik patikrinus, ar nėra praleistas terminas jam pateikti, o termino praleidimas, jeigu teismas praleidimo priežasčių nepripažįsta svarbiomis ir praleisto termino neatnaujina, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti finansinį reikalavimą (JANĮ 41 straipsnio 1, 4, 6 dalys), konstatuoja, kad apskųsta nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta vien dėl to, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė praleisto termino (ne)atnaujinimo klausimo, kurį turėjo išspręsti pirmiausia ir ex officio. Byloje nesant duomenų, dėl kokių priežasčių Bankas finansinį reikalavimą pateikė praleidęs JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išspręsti praleisto termino (ne)atnaujinimo klausimo, nors tik išsprendus šį klausimą būtų pagrindas tikrinti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą iš esmės. Dėl to apskųsta nutartis panaikinama ir Banko finansinio reikalavimo priėmimo bei tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl Banko finansinio reikalavimo pagrįstumo

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta dėl to, jog priimta neišsprendus Banko praleisto termino finansiniam reikalavimui pateikti (ne)atnaujinimo klausimo, kuris privalo būti išspręstas pirmiausia, ją panaikinus ir Banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tampa teisiškai nereikšminga pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumu. Jeigu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs termino Banko finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo priežastis, pripažintų jas svarbiomis ir atnaujintų praleistą terminą, Banko finansinio reikalavimo pagrįstumas turėtų būti vertinamas iš naujo.

Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, ypatumai (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis; CK 2.50 straipsnio 4 dalis) lemia, jog individualios įmonės savininko asmeniai kreditoriai turi teisę įstoti į skolininko individualios įmonės bankroto bylą ir pareikšti individualios įmonės savininkui turimus finansinius reikalavimus (žr., inter alia (be kita ko), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010). Individualios įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į įmonės bankroto bylą yra nulemtas poreikio apsaugoti tokių kreditorių interesus, nes bankroto procese gali būti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį išieškojimą.

Pagal JANĮ 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, jog visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus šioje teisės normoje nustatytas išimtis. Bankroto bylos iškėlimas individualiai įmonei sukelia analogiškas pasekmes ir šios įmonės savininko asmeninėms prievolėms, todėl savininko asmeniniai kreditoriai įgyja teisę reikalauti patvirtinti finansinius reikalavimus ir dėl prievolių, kurių įvykdymo terminai iki bankroto bylos įmonei iškėlimo nėra suėję.

Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje be pagrindo suabsoliutino aplinkybes, kad Banko su individualios įmonės savininke sudaryta kreditavimo sutartis nėra nutraukta, nepradėtas priverstinis skolos išieškojimas, ir iš esmės netyrė bei neįvertino apelianto prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo materialiojo pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties ir žyminio mokesčio už atskirąjį skundą grąžinimo

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Banko prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, teisingai nurodė, jog finansinis reikalavimas pateiktas nemokumo administratoriui jau pasibaigus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui finansiniams reikalavimams įmonės bankroto byloje pareikšti, tačiau nesiaiškino termino praleidimo priežasčių, nepasisakė, yra ar ne pagrindas praleistą terminą atnaujinti, nors šiuos klausimus turėjo išspręsti pirmiausia, be to, ex officio, t. y. ir nesant kreditoriaus ar nemokumo administratoriaus prašymo, bei tik po to vertinti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė praleisto termino Banko finansiniam reikalavimui įmonės bankroto byloje pateikti (ne)atnaujinimo klausimo, apskųsta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos ir įvertintos termino Banko finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo priežastys, nepasisakyta dėl pagrindo praleistą terminą atnaujinti (ne)buvimo, teisėjų kolegija negali išspręsti šio proceso teisės klausimo, taip pat neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas įrašyti Banką įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtinti hipoteka užtikrintą jo finansinį reikalavimą, panaikinama bei nurodytas prašymas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus prašymą iš naujo, turėtų nustatyti terminą proceso dalyviams pateikti argumentus dėl termino kreditoriaus reikalavimui pateikti praleidimo ir pagrindo praleistą terminą atnaujinti (ne)buvimo, tada išspręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą ir tik tada vertinti prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą materialiuoju aspektu iš esmės.

Apeliantas Bankas, paduodamas atskirąjį skundą, sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį.

Teisėjų atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog kreditorius, teikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepatvirtintas būtent jo finansinis reikalavimas (jo dalis), neturi mokėti žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, 20 punktas). Dėl to apelianto Banko už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis jam grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 3, 5 dalimis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl „Luminor Bank AS“, veikiančio Lietuvoje per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, hipoteka užtikrinto finansinio reikalavimo tvirtinimo likviduojamos J. P. individualios įmonės bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti apeliantui „Luminor Bank AS“, veikiančiam Lietuvoje per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, 60 Eur (šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą 2026 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. APMM024919. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.