Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Pikelienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Požeminiai darbai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „DN 1000“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Inovacijų agentūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Inovacijų agentūra (toliau – ir Agentūra), atlikusi pažeidimo tyrimą pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, priėmė sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Agentūros sprendimas), kuriuo nustatė pažeidimą, pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas – 73 143,73 Eur, nusprendė susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 68 529,23 Eur ir išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų dalį – 4 614,50 Eur iš galutiniame Mokėjimo plane apmokėjimui nurodytos sumos. Vykdydama Agentūros sprendimą, ieškovė grąžino 34 264,61 Eur ir negavo 34 264,62 Eur finansavimo, o 4 614,50 Eur buvo išskaičiuota kaip netinkamos finansuoti išlaidos.

Pirkimo sąlygų 5 priede ir Rangos sutarties 11.1 papunktyje nustatyta rangovo pareiga per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo savo sąskaita pateikti 10 proc. Pirkimo dokumentų 6.5.1.2 papunktyje nurodytos sumos dydžio banko arba draudimo bendrovės išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimo garantinį ar laidavimo draudimo raštą, o pratęsus darbų atlikimo terminą – tokiam pat terminui pratęsti ir užtikrinimą. Atsakovės pateikė Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkantį užtikrinimą. Tokios pozicijos laikėsi ir Agentūra, nurodžiusi, kad pateikti užtikrinimo variantai neatitiko reikalavimo pateikti besąlygišką ir neatšaukiamą užtikrinimą, o užtikrinimo galiojimas turėjo būti pratęstas bent iki 2023 m. kovo 13 d. (t. y. 45 dienoms nuo 2023 m. sausio 27 d. susirinkimo, kuriame rangovas su subrangovu patvirtino, jog dalis darbų yra neužbaigti), tačiau paskutinis pateiktas užtikrinimas galiojo tik 33 kalendorines dienas nuo nurodyto susirinkimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Teismas neatsižvelgė į tai, kad Rangos sutarties vykdymo terminų nukėlimas ir poreikis ją keisti kilo ne dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, o išimtinai dėl pačios ieškovės netinkamo pasirengimo Pirkimo procedūroms – netinkamai parengtų Pirkimo dokumentų ir techninės dokumentacijos trūkumų. Pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Pirkimų įstatymas) 29, 48 ir 50 straipsnius būtent perkantysis subjektas atsako už tinkamą Pirkimo dokumentų parengimą.

Teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį. Jeigu ieškovė būtų veikusi rūpestingai ir tinkamai įvykdžiusi jai tenkančias pareigas, Rangos sutarties terminų nukėlimo ir atitinkamai laidavimo draudimo rašto pratęsimo poreikis nebūtų atsiradęs. Todėl tarp atsakovės veiksmų, susijusių su laidavimo draudimo rašto nepratęsimu 12 dienų laikotarpiui, ir ieškovei pritaikytos finansinės korekcijos nėra tiesioginio ir pakankamo priežastinio ryšio. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nebuvo pagrindo net iš dalies tenkinti ieškinį.

Žalos dydis nustatytas netinkamai. Ieškovė žalą įrodinėjo Agentūros sprendimu, vertindama jį kaip vientisą visumą, o ne pagal atskirus pažeidimus. Teismas padarė fakto klaidą, nurodęs, kad finansinė korekcija pritaikyta už du pažeidimus, nors Agentūra konstatavo tris ieškovės pažeidimus: ji priėmė darbus, kurie perdavimo metu nebuvo atlikti; iš anksto apmokėjo už darbus, nors toks atsiskaitymo būdas Rangos sutartyje nenumatytas; priėmė Rangos sutarties neatitinkantį vykdymo užtikrinimą ir nereikalavo jo pratęsti. Taikant teismo naudotą žalos atribojimo logiką, žalos dydis turėtų būti apskaičiuotas taip: 73 143,73 Eur/ 3 = 24 381,24 Eur; 24 381,24 Eur / 2 = 12 190,62 Eur; 12 190,62 Eur / 2 = 6 095,31 Eur.

Sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Atsakovė sutartį vykdė sąžiningai ir bendradarbiaudama (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) – nustačiusi Pirkimo dokumentų trūkumus, pati inicijavo Rangos sutarties pakeitimus. Ieškovė iš pradžių pripažino, kad užtikrinimo galiojimo trukmė problemų nekelia, tačiau Agentūrai pritaikius finansinę korekciją, pakeitė poziciją ir siekia visą riziką perkelti atsakovėms. Užtikrinimas nebuvo pratęstas tik 12 dienų, realių neigiamų pasekmių dėl to nenustatyta, ieškovė pretenzijų dėl darbų kokybės ar rezultato nereiškė, todėl atsakovei perkeliamos pasekmės dėl formalaus ir trumpalaikio pažeidimo yra akivaizdžiai neproporcingos, o pati korekcija taikyta dėl ieškovės Pirkimo procedūrų ir pasirengimo joms pažeidimų.

Atsakovės argumentai dėl Techninės specifikacijos trūkumų neturi teisinės reikšmės. Net jei Rangos sutarties terminai buvo pratęsti dėl papildomų darbų ar techninės dokumentacijos korekcijų, tai nepanaikino ir nesusiaurino rangovo pareigos užtikrinti, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas galiotų visą pratęstą sutarties vykdymo laikotarpį (Rangos sutarties 11.1 papunktis). Priešingas aiškinimas reikštų, kad rangovas galėtų nevykdyti aiškios sutartinės pareigos, remdamasis termino pratęsimo priežastimis. Finansinė korekcija pritaikyta dėl Rangos sutarties vykdymo pažeidimų – netinkamo Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo ir privalomų dokumentų nepateikimo laiku. Rangos sutartis buvo projekto įgyvendinimo priemonė, todėl rangovo pažeidimai tapo projekto pažeidimais, o užsakovo kontrolės funkcija negali būti aiškinama kaip rangovo pareigų ar atsakomybės perėmimas.

Agentūros sprendime nenustatyta, kokia finansinės korekcijos dalis tenka kiekvienam atskiram pažeidimui. Agentūra nustatytus pažeidimus vertino kaip vientisą visumą ir pritaikė vieną bendrą 10 proc. korekciją nuo visos Pirkimo sutarties vertės, todėl atsakovės siūlomas korekcijos dalijimas į tris dalis yra hipotetinis ir nepagrįstas įrodymais.

Finansinė korekcija taikyta ne dėl pažeidimo trukmės, o dėl to, kad rangovas nevykdė viešojo pirkimo ir Rangos sutarties reikalavimų. Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra viena esminių viešojo pirkimo sutarties vykdymo garantijų. Reali neigiama pasekmė – Agentūros pritaikyta finansinė korekcija, dėl kurios ieškovė grąžino dalį finansavimo ir negavo dalies lėšų. Darbų kokybė nėra šio ginčo dalykas, o Agentūra jau pritaikė proporcingumo principą, vietoje Europos Sąjungos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 nustatytose su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų pirkimo taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse (toliau – Gairės) numatytos 25 proc. korekcijos, taikydama 10 proc. korekciją.

Dėl pirmojo žalos sumažinimo perpus: Agentūra, vadovaudamasi Gairių lentelės 23 punktu, pagal kurį galėjo būti taikoma ne mažesnė kaip 25 proc. korekcija, įvertinusi visas aplinkybes, pritaikė tik 10 proc. korekciją, taigi proporcingumo vertinimą jau atliko kompetentinga institucija, o ir už vieną pažeidimą korekcija nebūtų buvusi mažesnė. Agentūros sprendimas nenuginčytas, jame konstatuotos aplinkybės laikytinos įrodytomis. Agentūros sprendime neatribota, kokia korekcijos dalis tenka išankstiniam apmokėjimui, o kokia – netinkamam užtikrinimui ar jo nepratęsimui. Pažeidimai vertinti kaip tarpusavyje neatsiejama visuma, lėmusi vieną bendrą sankciją, todėl teismas neturėjo pagrindo pakartotinai taikyti proporcingumo principą.

Dėl antrojo žalos sumažinimo perpus: Agentūros sprendimo 12 punkte konstatuota, kad rangovas pateikė reikalavimų neatitinkantį užtikrinimą ir nepratęsė jo galiojimo. Pagal Rangos sutarties 11.1 papunktį pareiga pateikti tinkamą užtikrinimą, užtikrinti jo galiojimą ir jį pratęsti teko išimtinai atsakovėms, kaip profesionalioms rangovėms, kurioms taikomi didesni rūpestingumo standartai. Ieškovei nebuvo nustatyta pareiga tikrinti draudiko dokumentų atitikties viešųjų pirkimų reikalavimams. Vien tai, kad ieškovė priėmė atsakovių pateiktus dokumentus, nepanaikina jų atsakomybės. Teismas negalėjo kartu pripažinti Agentūros išvadų teisingumo ir paneigti jų teisinių pasekmių.

Dėl trečiojo žalos sumažinimo perpus: byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie atsakovių sutartinių prievolių pažeidimo ar nuostolių padidėjimo. Kreditoriaus pareiga bendradarbiauti nepanaikina skolininko pareigos tinkamai vykdyti sutartį, o atsakovės, kaip verslininkės, neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėjo pateikti tinkamo užtikrinimo ar jo pratęsti. Net ir pripažinus ieškovės prisidėjimą, nuostolių sumažinimas 50 proc. neproporcingas ir nemotyvuotas – teismas nepaaiškino, kodėl ieškovės tariamas neveikimas prilygintas dviejų atsakovių sutarties pažeidimui.

Lietuvoje įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, o ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės pateikia savo, kitokį nei pirmosios instancijos teismo, faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau tai nereiškia sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Teismas nuosekliai įvertino kiekvieną ieškinyje nurodytą tariamą Rangos sutarties pažeidimą visų civilinės atsakomybės sąlygų aspektu.

Ieškovė apeliaciniame skunde nebeginčija išvados, kad tarp pavėluoto VERT pažymos gavimo ir nuostolių nėra priežastinio ryšio, taip susiaurindama ieškinio faktinį pagrindą, tačiau formaliai nekeisdama ieškinio dalyko. Toks procesinis elgesys nenuoseklus ir neatitinka proceso koncentracijos bei sąžiningumo principų.

Agentūros sprendimas neturi ieškovės nurodomos reikšmės: jis neapėmė atsakovės, kuri nebuvo įtraukta į patikrinimą ir apie jį net neinformuota, veiksmų, patikrinimas atliktas vertinant Projekto sutarties, kurios šalimi atsakovė nėra, vykdymą (sutarties uždarumo principas). Agentūros sprendimą apskųsti galėjo tik pati ieškovė, o teismas pagrįstai jį vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Agentūros sprendimu konstatuota būtent ieškovės pažeidimų visuma – faktiškai neatliktų darbų priėmimas, avansinis atsiskaitymas, nors toks atsiskaitymo būdas Rangos sutartyje nenumatytas, ir nepareikalavimas pratęsti vykdymo užtikrinimą. Ieškovė apie pirmuosius du pažeidimus nutyli, o jos teiginiai apie pažeidimų tarpusavio sąsają yra deklaratyvūs; pati ieškovė, nurodydama skirtingus korekcijų procentus, pripažįsta, kad korekcijos dydis priklauso nuo pažeidimų pobūdžio ir sunkumo.

Ieškovė įvertino vykdymo užtikrinimo projektą ir pripažino jį tinkamu, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad draudimo bendrovė už tokią pačią kainą būtų išdavusi ir Rangos sutarties nuostatas atitinkantį užtikrinimą; Pirkimo sąlygas, įskaitant reikalavimus užtikrinimo turiniui, rengė pati ieškovė. Teismas reikalavimų neatitinkančio užtikrinimo priėmimą ir jo nepratęsimą 12 dienų laikotarpiui vertino kaip lygiaverčius pažeidimus, o tai ieškovei yra palanku. Ieškovė užtikrinimo pratęsti nereikalavo, pastabų dėl jo neturėjo ir ne kartą patvirtino, kad Rangos sutartis vykdoma tinkamai, todėl užtikrinimo nepratęsimas nesukėlė neigiamų padarinių, o Rangos sutarties vykdymo pailgėjimą lėmė pačios ieškovės netinkamas pasirengimas Pirkimui. Net ir pripažinus užtikrinimo nepratęsimą formaliu pažeidimu, jis laikytinas mažareikšmiu ir negali sukelti atsakovei turtinio pobūdžio pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

Bylos duomenimis, UAB „Šakių šilumos tinklai“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra sudarė Projekto sutartį dėl iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0034 „Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas UAB „Šakių šilumos tinklai“ įgyvendinimo. Pagal Projekto sutarties 6.4 papunktį UAB „Šakių šilumos tinklai“, kaip projekto vykdytoja, įsipareigojo užtikrinti, kad su projekto įgyvendinimu susiję pirkimai būtų vykdomi pagal Pirkimų įstatymą. Pagal Projekto sutarties 6.19 papunktį projekto vykdytojai už sutarties sąlygų nesilaikymą buvo numatytas skirto finansavimo mažinamas arba sutarties nutraukimas.

2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės AB „Požeminiai darbai“ ir UAB „DN 1000“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį dalyvauti ieškovės vykdytame Pirkime. JV 2.4 papunktyje buvo nustatyta partnerių solidarioji atsakomybė už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą.

2020 m. gruodžio 3 d. UAB „Šakių šilumos tinklai“ (užsakovė) ir AB „Požeminiai darbai“ bei UAB „DN 1000“ (rangovės) sudarė Projektavimo ir rekonstravimo darbų atlikimo sutartį Nr. 499685 (Rangos sutartis), kurios kaina – 903 739,32 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Darbai turėjo būti atlikti ir perduoti iki 2021 m. liepos 16 d. (Rangos sutarties 4.5 papunktis). Rangos sutarties 11.1 papunktyje buvo nustatyta rangovo pareiga per 5 darbo dienas pateikti 10 proc. dydžio sutarties įvykdymo užtikrinimą pagal užsakovės Pirkimo dokumentų 6.5.1 papunkčio reikalavimus, o pratęsus darbų atlikimo terminą – tokiam pat terminui pratęsti ir užtikrinimą.

Pirkimo sąlygų 6.5.1 papunktyje buvo nustatyta, kad rangovas turi pateikti besąlygišką ir neatšaukiamą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio galiojimo terminas – 45 kalendorinės dienos ilgiau nei garantuojamas laikotarpis, o dalykas – bet koks tiekėjo prievolių pagal Pirkimo sutartį ir jos priedus pažeidimas, dalinis ar visiškas jų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas.

2020 m. gruodžio 10 d. UAB „Šakių šilumos tinklai“ projektų vadovė, įvertinusi AB „Požeminiai darbai“ pateiktą draudimo bendrovės laidavimo rašto projektą, elektroniniu laišku nurodė, kad „laidavimo dokumentas tinka, tvirtiname“. Tą pačią dieną ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išdavė laidavimo draudimo raštą Nr. AT 91924 (kuris galiojo nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.). Jame numatyta, kad draudikas įsipareigojo mokėti užsakovei „tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus“ sumą, „atitinkančią patirtų tiesioginių nuostolių dydį dėl draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“, o „laiduojama suma mažėja proporcingai draudėjo pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai“.

2021 m. liepos 12 d. Rangos sutarties šalių sudarytu Susitarimu Nr. 1 Rangos sutarties vertė sumažinta iki 733 437,34 Eur be PVM, o jos vykdymo terminas pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Susitarimu Nr. 2 Rangos sutarties terminas pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į Rangos sutarties vykdymo termino pratęsimus, užtikrinimo galiojimas taip pat buvo pratęsiamas – to paties turinio laidavimo draudimo raštais: Nr. AT 91924P (galiojo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), Nr. AT 91924PP (galiojo nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d.), Nr. AT 91924PPP (galiojo nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 30 d.) ir Nr. AT 91924PPPP (galiojo nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2023 m. kovo 1 d. imtinai). Ieškovė visus šiuos dokumentus priėmė be pastabų.

2021 m. lapkričio 23 d. Rangos sutarties šalys pasirašė Galutinį statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą, 2021 m. lapkričio 2 d. – Atliktų darbų aktus Nr. 9–11, kuriais ieškovė priėmė darbus už visą 887 459,18 Eur su PVM vertę, įskaitant poziciją „Projektavimo paslaugos, VERT pažyma“. Galutinį mokėjimą už atliktus rangos darbus UAB „Šakių šilumos tinklai“ atliko 2021 m. gruodžio 20 d. Tuo metu geodezinė išpildomoji nuotrauka dar nebuvo parengta, o VERT pažyma dar nebuvo gauta.

2022 m. birželio 6 d. VšĮ Inovacijų agentūra pradėjo įtariamo pažeidimo projekte tyrimą ir apie tai informavo UAB „Šakių šilumos tinklai“.

2022 m. spalio 20 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išdavė pažymą Nr. KPP-505, konstatuojančią, kad rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai atitinka projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį.

2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Šakių šilumos tinklai“ draudikui patvirtino, kad rangovės sutartinius įsipareigojimus vykdo laiku ir tinkamai, pretenzijų neturi, ir sutiko su užtikrinimo pratęsimu iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2023 m. sausio 27 d. Rangos sutarties šalių susirinkimo protokolu Nr. 1 užfiksuota, kad susirinkimo dieną dar nebuvo atlikta darbų už 22 095 Eur be PVM (įskaitant išpildomosios dokumentacijos parengimą).

2023 m. vasario 8 d. raštu Nr. R-20 UAB „Šakių šilumos tinklai“ Agentūrai nurodė, kad „Atitinkamai šią savaitę pateiksime laidavimo pratęsimą“. Paskutinis pateiktas užtikrinimas (Nr. AT 91924PPPP) galiojo iki 2023 m. kovo 1 d.; tačiau užtikrinimas, galiojantis bent iki 2023 m. kovo 13 d. (45 dienos nuo 2023 m. sausio 27 d.), nebuvo pateiktas. Duomenų, kad ieškovė būtų reikalavusi iš atsakovių pratęsti užtikrinimą ar reiškusi joms pretenzijas dėl to, byloje nėra.

2023 m. kovo 16 d. raštu UAB „Šakių šilumos tinklai“ draudimo bendrovėms patvirtino, kad darbai atlikti visiškai, defektų nėra ir pagrindo reikšti pretenziją nėra.

2023 m. balandžio 7 d. raštu Nr. R-61 UAB „Šakių šilumos tinklai“ pareikalavo iš rangovių sumokėti 58 529,31 Eur delspinigių už 399 dienų vėlavimą (nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. spalio 20 d.).

2023 m. balandžio 21 d. Agentūra priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01. Jo 1 punkte konstatuota, kad projekto vykdytoja (UAB „Šakių šilumos tinklai“) padarė pažeidimą, nes „Pirkimo sutartyje nenumatytu būdu – išankstiniu apmokėjimu rangovui sumokėjo už dar neatliktus vykdyti įsipareigojimus bei toleravo tai, jog rangovas pateikė neatitinkantį reikalavimų užtikrinimą ir nepratęsė jo galiojimo, tuo pakeičiant ekonominę Pirkimo sutarties pusiausvyrą rangovo naudai“. Agentūra kiekvieną iš šių aplinkybių atskirai (Agentūros sprendimo 10 ir 11 punktai) vertino kaip atitinkančią Europos Komisijos finansinių pataisų gairių lentelės 23 eilutėje aprašytą pažeidimą, už kurį numatyta iki 25 proc. dydžio pataisa. Taikydama proporcingumo principą, Agentūra pritaikė vieną 10 proc. dydžio finansinę korekciją nuo 731 437,34 Eur Pirkimo sutarties išlaidų ir netinkamomis finansuoti pripažino 73 143,73 Eur išlaidas (Agentūros sprendimo 19 punktas), nusprendė susigrąžinti 68 529,23 Eur ir išskaičiuoti 4 614,50 Eur.

2023 m. balandžio 26 d. ieškovė, vykdydama Agentūros sprendimą, grąžino 34 264,61 Eur, dar 34 264,62 Eur finansavimo ji negavo, o 4 614,50 Eur – išskaičiuota.

Būdama įsitikinusi, kad būtent dėl rangovių neteisėtų veiksmų – per vėlai pateiktos VERT pažymos, reikalavimų neatitinkančio užtikrinimo pateikimo bei nepratęsto jo galiojimo, Agentūra priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, jog 73 143,73 Eur laikytina netinkamomis finansuoti išlaidomis projekte, UAB „Šakių šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 73 143,73 Eur nuostolių iš rangovių AB „Požeminiai darbai“ ir UAB „DN 1000“ priteisimo. Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Šakių šilumos tinklai“ solidariai iš atsakovių AB „Požeminiai darbai“ ir UAB „DN 1000“ 9 142,96 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (9 142,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė AB „Požeminiai darbai“ skundžia sprendimo dalį, kuria ieškovei priteisti 9 142,96 Eur nuostolių atlyginimas ir procesinės palūkanos (prašo ieškinį atmesti visiškai). Ieškovė UAB „Šakių šilumos tinklai“ skundžia sprendimo dalį, kuria atmesta 64 000,77 Eur reikalavimo dalis (prašo ieškinį patenkinti visiškai).

Atsižvelgdama į apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacijos objektas neapima pirmosios instancijos teismo išvados, jog tarp atsakovių pavėluoto VERT pažymos gavimo ir ieškovės nurodomų nuostolių nėra priežastinio ryšio (apskųsto sprendimo dalis „Dėl vėlavimo pateikti VERT pažymą“), nes ieškovė apeliaciniame skunde šios išvados neginčija, o atsakovė su ja sutinka. Todėl teisėjų kolegija, siekdama patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisako dėl to: 1) ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovių neteisėto neveikimo (laidavimo draudimo rašto galiojimo nepratęsimo) ir ieškovei pritaikytos finansinės korekcijos; 2) ar pagrįstai atsakovėms netaikyta civilinė atsakomybė už Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančio sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimą; 3) ar pagrįstai nustatyta, kad prie užtikrinimo nepratęsimo prisidėjo ir pati ieškovė, ir kokią reikšmę tai turi atsakovių atsakomybės apimčiai; 4) koks yra atsakovių atlygintinų nuostolių dydis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Todėl toliau teisėjų kolegija pasisako dėl tų apeliacinių skundų argumentų, kurie turi esminę reikšmę apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1-2 dalys). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 91 punktas). Taip pat pažymėta, kad subjektas, manantis, jog dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius <...>, tarp jų ir patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 110 punktas).

Dėl priežastinio ryšio kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-823/2023, 52 punktas).

Iš pacituoto teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo teismų praktikoje matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovės nevykdė konkrečios Rangos sutartimi prisiimtos pareigos, kad ji patyrė nuostolių ir jog šie nuostoliai bent iš dalies yra atsakovių neteisėto neveikimo rezultatas. Atsakovių, kaip verslininkių, kaltė nenustatinėjama (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), tačiau tai nepaneigia pareigos nustatyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl atsakovių neteisėto neveikimo ir priežastinio ryšio (atsakovės AB „Požeminiai darbai“ apeliacinio skundo argumentai)

Rangos sutarties 11.1 papunktyje įtvirtinta rangovo pareiga užtikrinti, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas galiotų visą sutarties vykdymo laikotarpį, o pagal Pirkimo sąlygų 6.5.1 papunktį – dar 45 dienas ilgiau nei garantuojamas laikotarpis. Byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 27 d. rangovės dar nebuvo įvykdžiusios dalies įsipareigojimų (žr. šios nutarties 32 punktą), tačiau paskutinis užtikrinimas galiojo tik iki 2023 m. kovo 1 d. Atsakovė šios aplinkybės neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai užtikrinimo galiojimo nepratęsimą bent iki 2023 m. kovo 13 d. kvalifikavo kaip atsakovių neteisėtą neveikimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Atmestinas atsakovės argumentas, kad užtikrinimo pratęsimo poreikis kilo išimtinai dėl netinkamai ieškovės parengtų Pirkimo dokumentų ir todėl priežastinio ryšio nėra. Pirma, atsakovė, remdamasi Pirkimų įstatymo 29, 48 ir 50 straipsniais, nenurodė konkrečių Pirkimo dokumentų trūkumų ir nepateikė įrodymų, kad būtent jie lėmė darbų vėlavimą iki 2023 m. (CPK 178 straipsnis). Antra, Rangos sutarties terminų pratęsimai (iki 2021 m. gruodžio 31 d.) buvo įforminti šalių susitarimais, o atsakovių pareiga pratęsti užtikrinimą kilo ne iš šių susitarimų, o iš to, kad 2023 m. pradžioje rangovės vis dar nebuvo įvykdžiusios dalies savo įsipareigojimų. Agentūra, be to, konstatavo, kad projekto vykdytoja pirko ir projektavimo paslaugas, todėl rangovės buvo atsakingos ir už tinkamą darbų suprojektavimą ir planavimą (Agentūros sprendimo 1.2.2 papunktis), už vėlavimą nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. spalio 20 d. projekto vykdytoja pareikalavo iš rangovių delspinigių. Trečia, šios nutarties 23 punkte nustatyta, kad pratęsus darbų atlikimo terminą rangovės įsipareigojo tokiam pat terminui pratęsti ir užtikrinimą (Rangos sutarties 11.1 papunktis). Taigi, net jeigu darbų terminų pailgėjimą būtų lėmusios ir užsakovės rizikos sferai priskirtinos aplinkybės, tai nepanaikintų aiškios sutartinės rangovių pareigos pratęsti užtikrinimą visam faktiniam sutarties vykdymo laikotarpiui.

Faktinio priežastinio ryšio aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūra savo sprendimo 12 punkte užtikrinimo galiojimo nepratęsimą įvardijo kaip vieną iš aplinkybių, sudarančių pažeidimo, už kurį pritaikyta finansinė korekcija, turinį. Agentūra korekcijos dydį nustatė, įvertinusi visas konstatuoto pažeidimo ypatybes (Agentūros sprendimo 16–19 punktai), todėl negalima teigti, kad užtikrinimo nepratęsimas neturėjo jokios įtakos Agentūros sprendimui ir jo pasekmėms. Teisinio priežastinio ryšio aspektu pažymėtina, kad Techninėje specifikacijoje nurodyta, jog darbų pirkimas skirtas projektui „Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas UAB „Šakių šilumos tinklai“ įgyvendinti. Todėl atsakovės, kaip profesionalios viešųjų pirkimų dalyvės, galėjo protingai numatyti, kad Pirkimo sutarties vykdymo užtikrinimo reikalavimų nesilaikymas gali lemti finansines pasekmes Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą vykdančiai užsakovei. Todėl atsakovės argumentai, kad priežastinis ryšys apskritai nenustatytas, atmestini.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad užtikrinimo nepratęsimas nebuvo vienintelė ir lemiamoji finansinės korekcijos priežastis. Šis klausimas, kaip toliau nurodyta, turi esminę reikšmę ne atsakomybės pagrindo, o atlygintinų nuostolių dydžio nustatymui (žr. šios nutarties 58–68 punktus).

Dėl atsakomybės už reikalavimų neatitinkančio užtikrinimo pateikimą ir dėl ieškovės prisidėjimo (ieškovės apeliacinio skundo argumentai)

CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (1–2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės <...>; taip pat, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2024, 37–38 punktai).

Pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1–2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 58 punktas).

Iš pacituotų nuostatų matyti, kad atsakovių, kaip verslininkių, atsakomybė be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) nepašalina galimybės sumažinti jų atsakomybę ar visiškai nuo jos atleisti, jeigu prie prievolės netinkamo įvykdymo ar nuostolių atsiradimo prisidėjo pati kreditorė (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad vien profesionalaus rangovo statusas ir aiški sutartinė pareiga pašalina kreditoriaus elgesio vertinimą.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad Rangos sutarties 11.1 papunktyje įtvirtinta pareiga pateikti Pirkimo sąlygų 6.5.1 papunkčio reikalavimus atitinkantį užtikrinimą, t. y. besąlygišką ir neatšaukiamą sutarties įvykdymo užtikrinimą (žr. šios nutarties 24 punktą), teko rangovėms, o užtikrinimo dokumentų turinys, kuriame numatytos įsipareigojimo sąlygos (žr. šios nutarties 25 punktą), šių reikalavimų neatitiko. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi draudiko pozicija, išdėstyta 2025 m. spalio 30 d. rašte, kuriame teigiama, kad užtikrinimas buvo besąlyginis. Pats laidavimo rašto tekstas, kurį Agentūra pacitavo savo sprendime, patvirtina priešingai. Vis dėlto ši aplinkybė nelemia kitokio ginčo išsprendimo. Byloje nustatyta, kad Pirkimo sąlygas, įskaitant užtikrinimo reikalavimus, rengė pati ieškovė, jog ji iki užtikrinimo išdavimo įvertino jo projektą ir raštu patvirtino, kad „laidavimo dokumentas tinka“, jog per daugiau kaip dvejus metus ji be jokių pastabų priėmė pirminį užtikrinimą ir keturis to paties turinio jo pratęsimus, o Agentūra būtent tokio užtikrinimo priėmimą kvalifikavo kaip ieškovės, kaip perkančiojo subjekto, atliktą esminį Pirkimo sutarties pakeitimą (Agentūros sprendimo 11 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, užtikrinimo turinio neatitiktis Pirkimo sąlygoms yra abiejų šalių elgesio rezultatas, tačiau lemiamą reikšmę turėjo ieškovės, kaip perkančiojo subjekto ir Pirkimo dokumentų rengėjos, veiksmai, kuriais ji ne tik nepasinaudojo galimybe reikalauti tinkamo užtikrinimo, bet ir aktyviai patvirtino netinkamą. Todėl atsakovės šioje dalyje atleistinos nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1–3 dalys). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje netenkinamas, iš esmės yra teisinga, todėl ji negali būti naikinama vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

Atmestinas ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs didesnę Agentūros sprendimo įrodomąją galią, negalėjo kitaip įvertinti atsakovių atsakomybės. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Agentūros sprendimas yra oficialus rašytinis įrodymas, patvirtinantis jame užfiksuotas faktines aplinkybes (užtikrinimo dokumentų turinį, jų galiojimo terminus, pritaikytą korekciją), tačiau Agentūra jame vertino ieškovės, kaip projekto vykdytojos, įsipareigojimų pagal Projekto sutartį vykdymą ir nesprendė Rangos sutarties šalių tarpusavio civilinės atsakomybės klausimo. Šį klausimą sprendžia teismas, vertindamas visus byloje esančius įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados nėra prieštaringos.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prie užtikrinimo galiojimo nepratęsimo prisidėjo ir pati ieškovė. Ieškovė, būdama perkančiuoju subjektu ir projekto vykdytoja, pagal Projekto sutarties 6.4 papunktį pati atsakė Agentūrai už Pirkimo sutarties vykdymo teisėtumą. Ieškovei ne tik buvo žinoma apie Agentūros vykdomą tyrimą (nuo 2022 m. birželio mėn.), tačiau 2023 m. vasario 8 d. ji pati Agentūrą patikino, kad „šią savaitę“ pateiks laidavimo pratęsimą (žr. šios nutarties 33 punktą). Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, iš atsakovių tokio pratęsimo ieškovė nereikalavo, pretenzijų nereiškė, o 2023 m. kovo 16 d., t. y. jau pasibaigus paskutinio užtikrinimo galiojimui, draudimo bendrovėms patvirtino, kad darbai atlikti visiškai ir pagrindo pretenzijai nėra (žr. šios nutarties 34 punktą). Toks ieškovės elgesys neatitinka CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendradarbiavimo pareigos ir sudaro pagrindą mažinti atsakovių atsakomybę (CK 6.259 straipsnio 1–3 dalys). Atmestinas ieškovės argumentas, kad ji neturėjo pareigos kontroliuoti užtikrinimo galiojimo. Tokia pareiga jai kilo tiek iš Projekto sutarties, tiek iš jos pačios Agentūrai duoto patikinimo, o Rangos sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 papunkčiai suteikė jai priemones reikalauti tinkamo rangovo prievolių vykdymo – tikrinti atliekamų darbų atlikimo eigą, kiekį ir kokybę, taip pat reikalauti, kad rangovas darbus vykdytų pagal projektą ir laikydamasis normatyvinių statybų dokumentų reikalavimų.

Atsakovės argumentą, kad užtikrinimo nepratęsimas 12 dienų laikotarpiui yra formalus ir mažareikšmis pažeidimas, kuris apskritai negali sukelti turtinių pasekmių, teisėjų kolegija atmeta, nes, kaip nurodyta šios nutarties 49 punkte, Agentūra šią aplinkybę įvertino kaip vieną iš pažeidimo elementų. Tačiau pažeidimo trukmė ir reikšmė vis dėlto turi būti įvertintos nustatant atlygintinų nuostolių dydį.

Dėl nuostolių dydžio

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas).

Iš pacituoto reglamentavimo ir jo aiškinimo matyti, kad teismas nuostolių dydį nustato pats tada, kai nuostolių faktas yra įrodytas, tačiau jų tikslaus dydžio šalis negali įrodyti. Šiuo atveju teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, turi nustatyti tokį dydį, kuris atitiktų nuostolius, priežastiniu ryšiu susijusius būtent su skolininko neteisėtais veiksmais, ir nesudarytų prielaidų kreditoriui atsidurti geresnėje padėtyje, nei ji būtų buvusi sutartį įvykdžius tinkamai.

Ieškovės patirtų nuostolių faktas – 73 143,73 Eur dydžio finansinė korekcija, kurią ji turėjo grąžinti, negavo ir kuri buvo išskaičiuota – įrodytas Agentūros sprendimu ir mokėjimo dokumentais. Tačiau ši suma nėra vien atsakovių neteisėto neveikimo rezultatas. Agentūra pažeidimą konstatavo dėl dviejų ieškovės, kaip perkančiojo subjekto, veiksmų – avansinio atsiskaitymo už neatliktus darbus ir reikalavimų neatitinkančio bei nepratęsto užtikrinimo toleravimo – ir kiekvieną iš jų atskirai prilygino Gairių lentelės 23 eilutėje aprašytam pažeidimui. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priedo 11 punkte, kurį Agentūra pacitavo savo sprendimo 18 punkte, nustatyta: „Kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų.“ Tokiu būdu Agentūra nenurodė, kokia korekcijos dalis tenka kiekvienai iš aplinkybių. Todėl tikslus su atsakovių neteisėtu neveikimu susijusių nuostolių dydis negali būti apskaičiuotas, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad korekcija yra nedali sankcija, kurią visą turi atlyginti atsakovės. Avansinis atsiskaitymas už neatliktus darbus yra išimtinai pačios ieškovės veiksmas, už kurį atsakovės neatsako ir dėl kurio ieškovė reikalavimo nereiškia. Kadangi šis pažeidimas pats savaime atitiko tą pačią Gairių 23 eilutę, o pataisų normos nesumuojamos, finansinė korekcija ieškovei būtų buvusi taikoma ir tuo atveju, jeigu atsakovės užtikrinimą būtų tinkamai pratęsusios. Visos korekcijos sumos priteisimas iš atsakovių reikštų, kad ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje, o tai prieštarautų sutartinės atsakomybės kompensacinei paskirčiai. Ieškovės argumentas, kad Agentūra jau pritaikė proporcingumo principą, sumažindama korekciją nuo 25 iki 10 proc., šios išvados nepaneigia, nes Agentūra vertino pažeidimo poveikį Europos Sąjungos biudžetui, o ne Rangos sutarties šalių tarpusavio atsakomybę.

Nepagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta ir atsakovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas padarė fakto klaidą, nustatęs du, o ne tris Agentūros konstatuotus pažeidimus. Agentūros sprendimo 12 punkto išvadose įvardyti du veiksmai (žr. šios nutarties 36 punktą). Aplinkybė, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė faktiškai dar neatliktus darbus, Agentūros sprendimo 10 punkte nurodyta kaip avansinio atsiskaitymo faktinis pagrindas, o ne kaip savarankiškas pažeidimas. Todėl atsakovės siūlomas skaičiavimas, kurio pirmasis žingsnis – korekcijos sumos dalijimas iš trijų, grindžiamas netinkama prielaida ir negali būti pripažintas pagrįstu.

Vertindama pirmosios instancijos teismo taikytą nuostolių nustatymo būdą, teisėjų kolegija sutinka, kad pirmiausia korekcijos suma turi būti padalyta tarp dviejų Agentūros nustatytų veiksmų, nes Agentūra jiems suteikė vienodą teisinę reikšmę (abu prilygino Gairių 23 eilutei) ir nė vieno iš jų neišskyrė kaip svaresnio. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad užtikrinimo turinio neatitiktis ir jo galiojimo nepratęsimas turėjo vienodą reikšmę. Pirma, Agentūros sprendimo 11 punkte pagrindinis dėmesys skirtas užtikrinimo turiniui, ir neatitiktis konstatuota visiems penkiems užtikrinimo dokumentams (Nr. AT 91924, AT 91924P, AT 91924PP, AT 91924PPP ir AT 91924PPPP), o galiojimo trūkumas susijęs tik su paskutiniuoju dokumentu ir 12 dienų laikotarpiu (nuo 2023 m. kovo 2 d. iki kovo 13 d.). Antra, net laiku atliktas užtikrinimo pratęsimas, kaip ir visi ankstesni, būtų buvęs to paties, ieškovės patvirtinto ir Pirkimo sąlygų neatitinkančio, turinio, todėl vien pratęsimas nebūtų pašalinęs užtikrinimo turinio pažeidimo. Trečia, galiojimo trūkumas atsirado pačioje sutarties vykdymo pabaigoje, kai neatliktų darbų vertė sudarė apie 3 proc. sutarties vertės (22 095 Eur iš 733 437,34 Eur). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad užtikrinimo galiojimo nepratęsimui tenkanti užtikrinimo pažeidimų (turinio ir termino) dalis negali būti didesnė nei vienas trečdalis.

Galiausiai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl užtikrinimo nepratęsimo atsakovės ir ieškovė yra atsakingos lygiomis dalimis, ir šią išvadą papildomai motyvuoja. Atsakovėms teko tiesioginė sutartinė pareiga pratęsti užtikrinimą (Rangos sutarties 11.1 papunktis). Tačiau ieškovė, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, nebuvo pasyvi šalis: ji pati, o ne atsakovės, buvo atsakinga Agentūrai už Pirkimo sutarties vykdymą, žinojo apie vykdomą tyrimą ir apie konkretų užtikrinimo pratęsimo poreikį, prisiėmė įsipareigojimą Agentūrai pateikti pratęsimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jį gauti iš atsakovių ir, priešingai, pasibaigus užtikrinimo galiojimui patvirtino, kad pretenzijų neturi (žr. šios nutarties 56 punktą). Tokio pobūdžio ieškovės neveikimas, teisėjų kolegijos vertinimu, savo reikšme užtikrinimo nepratęsimui prilygsta atsakovių neveikimui, todėl atsakovių atsakomybė šioje dalyje mažintina perpus (CK 6.259 straipsnio 1–3 dalys). Atmestinas ieškovės argumentas, kad teismas jos neveikimą nepagrįstai prilygino dviejų atsakovių pažeidimui: atsakovės pagal Jungtinės veiklos sutartį veikė kaip vienas rangovas ir pareigą pratęsti užtikrinimą turėjo vykdyti bendrai, todėl jų skaičius neturi įtakos šalių kaltės santykiui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovių atlygintinų nuostolių dydį nustato taip:

su užtikrinimu susijusi korekcijos dalis: 73 143,73 Eur / 2 = 36 571,87 Eur;

užtikrinimo galiojimo nepratęsimui tenkanti dalis: 36 571,87 Eur / 3 = 12 190,62 Eur;

atsakovių atsakomybė, sumažinta dėl ieškovės prisidėjimo: 12 190,62 Eur / 2 = 6 095,31 Eur.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taip nustatytas nuostolių dydis (6 095,31 Eur) sutampa su atsakovės apeliaciniame skunde alternatyviai pasiūlytu dydžiu, tačiau jis nustatytas remiantis kitais, šioje nutartyje išdėstytais, motyvais. Toks nuostolių dydis atitinka atsakovių neteisėto neveikimo pobūdį ir trukmę, jo vietą Agentūros konstatuoto pažeidimo visumoje bei abiejų šalių elgesį, todėl atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Atsakovės argumentai, kad priteistina suma akivaizdžiai neproporcinga, atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytą nuostolių dydį, atmestini.

Ieškovei iš atsakovių solidariai priteistinos ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 6 095,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultato

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovių civilinės atsakomybės pagrindą ir ieškovės prisidėjimą prie nuostolių atsiradimo. Tačiau, nustatydamas nuostolių dydį, teismas netinkamai įvertino užtikrinimo galiojimo nepratęsimo reikšmę Agentūros konstatuoto pažeidimo visumoje ir todėl priteisė per didelę nuostolių atlyginimo sumą. Tokiu būdu atsakovės AB „Požeminiai darbai“ apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai“ apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sumažinant ieškovei solidariai iš atsakovių priteistą nuostolių atlyginimą iki 6 095,31 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nurodytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 1-2 dalys).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys patenkintas 8,33 proc. (6 095,31 Eur iš 73 143,73 Eur). Atitinkamai keistinos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 4 900,50 Eur išlaidų advokato pagalbai, kurios neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, ir 1 631 Eur žyminio mokesčio; šios išvados apeliacine tvarka neginčijamos. Ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 408,38 Eur (4 900,50 Eur × 8,33 proc.) išlaidų advokato pagalbai ir 135,92 Eur (1 631 Eur × 8,33 proc.) žyminio mokesčio, iš viso – 544,30 Eur, t. y. po 272,15 Eur iš kiekvienos atsakovės.

Nepateikus pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos atsakovėms, ieškovės netenkintoje ieškinio reikalavimo dalyje, nepriteisiamos.

Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl jos išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo pateikimu (1 185 Eur žyminio mokesčio ir 1 161,60 Eur advokato pagalbai), neatlygintinos. Atsakovės AB „Požeminiai darbai“ apeliacinis skundas, kuriuo ginčyta 9 142,96 Eur suma, patenkintas 33,33 proc. (3 047,65 Eur iš 9 142,96 Eur), atitinkamai atmestas 66,67 proc.

Ieškovė prašo priteisti 871,20 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, ir nurodo pateikusi jas pagrindžiančius įrodymus. Tačiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė AB „Požeminiai darbai“ už apeliacinį skundą sumokėjo 207 Eur žyminį mokestį, todėl jai iš ieškovės priteistina 69 Eur (207 Eur × 33,33 proc.) šio mokesčio atlyginimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atsakovė taip pat prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, nurodydama, kad jų dydis bus patikslintas, tačiau šių išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šakių šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 174409393, solidariai iš atsakovių akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“, juridinio asmens kodas 133393277, ir uždarosios akcinės bendrovės „DN 1000“, juridinio asmens kodas 304745980, 6 095,31 Eur (šešis tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus 31 ct) nuostolių atlyginimo ir 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 095,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“, juridinio asmens kodas 133393277, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šakių šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 174409393, 272,15 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DN 1000“, juridinio asmens kodas 304745980, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šakių šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 174409393, 272,15 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Požeminiai darbai“, juridinio asmens kodas 133393277, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 174409393, 69 Eur (šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.