Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Druskininkų ligoninės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MedUS Medical“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Druskininkų ligoninei dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Su atskiruoju skundu teikiami įrodymai – projekto sutartis – patvirtina, kad skundžiamoje nutartyje neužtikrinta tinkama ieškovės interesų apsaugos ir visuomenės intereso laiku įgyvendinti sveikatos priežiūros paslaugoms skirtą projektą pusiausvyra. Neigiamos pirkimo sustabdymo pasekmės viešajam interesui viršija šių priemonių teikiamą naudą. Teismas neįvertino konkretaus projekto veiklų vykdymo termino, finansavimo sąlygų ir procedūrų stabdymo keliamos rizikos laiku įsigyti bei parengti naudoti pacientų sveikatos priežiūrai skirtą įrangą.

Atsakovė įgyvendina Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą, pagal projekto įgyvendinimo planą projekto įvykdymo terminas ir jo veiklų vykdymo pabaiga – 2026 m. lapkričio 30 d. Tomografo įsigijimas vertintinas kaip konkrečios sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo programos dalis, turinti reikšmę atsakovės vykdomoms funkcijoms. Pirkimu įsigyjamas kompiuterinis tomografas skirtas atsakovės teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms ir projekto tikslams įgyvendinti. Projekto sutarties 5.2 papunktyje nustatytas tikslas – gerinti skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugų kokybę bei saugumą ir pasirengti efektyviai jas teikti ekstremaliųjų situacijų atvejais. Taigi, pirkimo nauda tenka pacientams, kuriems reikalingas ištyrimas ir gydymas. Projekto sutarties 5.1 papunktyje atsakovė įvardyta kaip Vilniaus regiono intensyviosios terapijos klasterio dalis. Sutartyje taip pat aprašytas infrastruktūros ir medicinos įrangos atnaujinimo poreikis. Pirkimo sustabdymo padariniai paliečia platesnės pacientų grupės interesus ir neapsiriboja atsakovės, kaip proceso šalies, finansine padėtimi. Projekto sutarties 5.3 papunktyje tikslinėmis grupėmis nurodyti Druskininkų ir aplinkinių savivaldybių gyventojai, savivaldybės svečiai, skubiosios medicinos pagalbos, stebėjimo ir intensyviosios terapijos paslaugas gaunantys pacientai bei sveikatos priežiūros specialistai.

Pagal formuojamą teismų praktiką, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principų ir viešojo intereso. Lietuvos apeliacinis teismas konkrečiomis sveikatos priežiūros įrangos pirkimo aplinkybėmis suteikė prioritetą pacientų interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-719-464/2025). Ieškovės interesas pasiūlyti pasirinktą įrangą nepateisina rizikos prarasti konkrečiam tomografui įsigyti skirtą finansavimą ir atidėti pacientams skirtą diagnostikos paslaugų gerinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeidžia viešąjį interesą ir proporcingumo principą.

Viešojo intereso pažeidimo rizika siejama su konkrečiu projekto terminu ir galimybės laiku įgyvendinti pacientams skirtą investiciją praradimu. Projekto įgyvendinimui nepakanka iki nustatyto termino vien sudaryti pirkimo sutartį – būtina įvertinti visą įrangos įdiegimo veiksmų seką. Techninės specifikacijos 3.3 papunktyje numatytas įrangos pristatymas, iškrovimas, instaliavimas ir montavimas, radiacinės saugos projekto parengimas bei ekspertizė ir įrangos parengimas eksploatuoti. Pagal 3.4 papunktį turi būti atlikti priėmimo ir kokybės kontrolės bandymai. Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 papunktyje nustatytas maksimalus 6 mėnesių prekių pristatymo terminas nepratęsia projekto sutartyje nustatytos veiklų vykdymo pabaigos. Procedūrų sustabdymas papildomai mažina likusį laiką pirkimo procedūroms užbaigti ir įrangai parengti naudoti. Projekto sutarties 13.3 papunktyje nustatyta galutinės veiklos ataskaitos pateikimo data – 2026 m. gruodžio 31 d.; ataskaitos pateikimo data nepratęsia projekto veiklų vykdymo termino.

Teikiama projekto sutartis patvirtina konkretų veiklų vykdymo terminą ir finansuojamos investicijos paskirtį. Pirkimo sustabdymui užsitęsus, kyla rizika laiku neįgyvendinti šios projekto dalies ir netekti galimybės su ja susijusias išlaidas finansuoti pagal projekto sąlygas. Tokie padariniai reikštų ne vien atsakovės finansinį nuostolį. Kiltų grėsmė neįgyvendinti numatyto diagnostikos paslaugų gerinimo arba jo įgyvendinimą atidėti. ES lėšomis finansuojamų pirkimų atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2441/2012 išaiškino, kad jeigu iš bylos duomenų matyti, jog dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo organizuotas pirkimas apskritai gali neįvykti (pavyzdžiui, dėl užtrukusių pirkimo procedūrų ir perkamų paslaugų įgyvendinimo trumpų terminų) ir dėl to nebus įsisavintos lėšos, kurių didžioji dalis skiriama iš ES fondų, teismas gali ir nestabdyti pirkimo procedūrų.

Interesų pusiausvyra vertintina atsižvelgiant ir į valstybės interesą užtikrinti Saugiojo tinklo naudotojų įsigyjamos programinės įrangos saugumą, kurio apsaugai nustatyta ginčijama pirkimo sąlyga. Viešojo intereso vertinimui reikšmingas atsakovės, kaip Saugiojo tinklo naudotojos, statusas. Atsakovė siekia įsigyti diagnostikos įrangą, atitinkančią jai taikomus nacionalinio saugumo reikalavimus.

Aplinkybė, kad pirkimas yra vykdomas atsakovei įgyvendinant projektą, per se (savaime) neturi teisinės reikšmės vertinant, ar byloje pagrįstai ir teisėtai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, užtikrino viešojo intereso apsaugą, o pirkimo objektas savaime nelemia draudimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu.

Atsakovė Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) pranešimą apie sprendimą dėl projekto sutarties keitimo, t. y. papildomo finansavimo skyrimo kompiuteriniam tomografui įsigyti, gavo 2026 m. birželio 18 d. Skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas tik 2026 m. rugpjūčio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo CPVA pranešimo apie sprendimą dėl projekto sutarties keitimo – papildomo finansavimo skyrimo kompiuteriniam tomografui įsigyti – gavimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jeigu atsakovė būtų vertinusi, jog egzistuoja neatidėliotina skuba įsigyti pirkimo objektą, kaip teigiama atskirajame skunde, pirkimą būtų paskelbusi mažiausiai 2 mėnesiais anksčiau, tačiau to nepadarė.

Viešai prieinami duomenys paneigia atsakovės teiginius, kad pirkimo sustabdymas kelia grėsmę laiku įgyvendinti pacientams skirtą diagnostikos paslaugų gerinimą, nes patvirtina, jog atsakovė turi įsigijusi kompiuterinį tomografą. 2023 m. birželio 16 d. atsakovė ir UAB ,,Affidea Lietuva“ sudarė Viešojo prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VPS-108/23/DRL dėl kompiuterinio tomografo įsigijimo. Atsakovei turint ir naudojant kompiuterinį tomografą, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju prioritetas turėtų būti suteikiamas viešajam interesui pirkimo objektu, o ne viešajam interesui sąžiningam ir teisėtam pirkimo procedūrų vykdymui.

Aplinkybė, kad atsakovė yra Saugiojo tinklo naudotoja, neturi teisinės reikšmės vertinant, ar byloje pagrįstai ir teisėtai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) 2024 m. rugsėjo 19 d. projekto „Druskininkų ligoninės skubiosios medicinos pagalbos ir intensyvios terapijos paslaugų kokybės gerinimas“ Nr. 09-029-P-0002 sutartį Nr. DRL-85 (toliau – projekto sutartis) ir projekto įgyvendinimo planą (toliau – PĮP) (2026 m. spalio 5 d. atskirojo skundo Nr. DOK-86394 priedai Nr. 2–3), patvirtinančius, kad atsakovė įgyvendina ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Druskininkų ligoninės skubiosios medicinos pagalbos ir intensyvios terapijos paslaugų kokybės gerinimas“ Nr. 09-029-P-0002, dėl projekto finansavimo atsakovė su CPVA 2024 m. rugsėjo 19 d. sudarė projekto sutartį Nr. DRL-85; 2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) 2026 m. vasario 9 d. raštą Nr. 10-429 ir CPVA 2026 m. birželio 18 d. pranešimą dėl projekto sutarties keitimo (2026 m. spalio 5 d. atskirojo skundo Nr. DOK-86394 priedai Nr. 4–5), patvirtinančius, kad atsakovė kreipėsi į SAM, prašydama skirti papildomą finansavimą projektui kompiuteriniam tomografui įsigyti, SAM minėtu 2026 m. vasario 9 d. raštu informavo atsakovę, jog preliminariai pritaria papildomo 450 000 Eur finansavimo skyrimui kompiuteriniam tomografui įsigyti, o 2026 m. birželio 18 d. pranešimu CPVA informavo atsakovę, kad pritarta inicijuotam keitimui dėl papildomo finansavimo, projekto vertė didinama iš 2 374 131 Eur į 2 824 131 Eur, iš kurių: 2 400 511,35 Eur – ES fondų lėšos, 423 619,65 Eur – bendrojo finansavimo lėšos.

Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naują rašytinį įrodymą – atsakovės ir UAB ,,Affidea Lietuva“ 2023 m. birželio 16 d. Viešojo prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VPS-108/23/DRL (2026 m. spalio 22 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą Nr. DOK-87789 priedas), pagal kurią atsakovė įsigijo kompiuterinį tomografą; šiuo dokumentu ieškovė grindžia įrodinėjamas aplinkybes, kad nėra būtinybės atsakovei skubiai įsigyti kompiuterinės tomografijos prietaisą.

Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 41 punktas).

Spręsdamas dėl atsakovės pateiktų papildomų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo; prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suformuluotas ieškinyje ir teismo išspręstas priimant ieškinį, t. y. apeliantė (atsakovė) neturėjo galimybės duomenų pateikti anksčiau; ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą turėjo galimybę pateikti nuomonę dėl šių rašytinių įrodymų, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, ir, esant poreikiui, įvertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

Preliminariai įvertinus ieškovės apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą naują rašytinį įrodymą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Ieškovė tokių aplinkybių nenurodo ir nepagrindžia. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog nurodyto įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme prieštarautų CPK 314 straipsnyje įtvirtintam naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimo draudimui, todėl atsisakoma priimti ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateiktą papildomą rašytinį įrodymą (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškinio reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti, nustatęs, kad yra visos pirmiau aptartos būtinos sąlygos taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, argumentavo, kad: ieškinys preliminariai pagrįstas; egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui – nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, su pirkimą laimėjusiu tiekėju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kuri galėtų būti pradėta vykdyti, o, išnagrinėjus bylą ir pasitvirtinus, jog ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos yra neteisėtos, toks ginčo pirkimas turėtų būti nutrauktas; galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visoms bylos šalims, šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas; ginčo pirkimu atsakovės siekiamas įsigyti objektas (kompiuterinis tomografas) yra itin reikšmingas viešojo intereso požiūriu, tačiau pirkimo objekto sąsaja su sveikatos priežiūros asmenims teikimu bei egzistuojančiu visuomenės interesu gauti šias svarbias paslaugas tinkamos kokybės savaime nedaro visuomenės intereso pirkimo objektu svarbesniu už interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi; byloje nėra duomenų, kad egzistuotų neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įsigijus pirkimo objektą; laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes viešajam interesui nei laikinas pirkimo procedūrų sustabdymas; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą, kol ginčas bus išspręstas iš esmės.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes: skundžiamoje nutartyje neužtikrinta tinkama pusiausvyra tarp ieškovės interesų apsaugos ir visuomenės intereso laiku įgyvendinti sveikatos priežiūros paslaugoms skirtą projektą; pirkimo sustabdymo neigiamos pasekmės viešajam interesui viršija laikinųjų apsaugos priemonių teikiamą naudą; pirkimo sustabdymas kelia grėsmę laiku neįgyvendinti pacientams skirto diagnostikos paslaugų gerinimo ir neišsaugoti šiam tikslui skirto finansavimo; ieškovės interesas pasiūlyti pasirinktą įrangą nepateisina rizikos prarasti konkrečiam tomografui įsigyti skirtą finansavimą ir atidėti pacientams skirtą diagnostikos paslaugų gerinimą; projekto įgyvendinimui nepakanka iki nustatyto termino sudaryti pirkimo sutartį, reikalinga atlikti įrangos įdiegimo veiksmus; projekto sutarties 13.3 papunktyje nustatyta galutinės veiklos ataskaitos pateikimo data – 2026 m. gruodžio 31 d., todėl, pirkimo sustabdymui užsitęsus, kyla rizika laiku neįgyvendinti šios projekto dalies ir netekti galimybės su ja susijusias išlaidas finansuoti pagal projekto sąlygas; viešojo intereso vertinimui reikšmingas atsakovės, kaip Saugiojo tinklo naudotojos, statusas.

Apeliantė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Nutartyje pasisakoma dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)atitikties ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams bei viešajam interesui.

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)atitikties ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams bei viešajam interesui

Kaip aptarta pirmiau, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir aplinkybės, kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys jų pritaikymu teikiamos naudos.

Apeliantė argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, proporcingumo principą, o galimos neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės viršys jų teikiamą naudą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2025, 33 punktas).

Sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės, taip pat išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pirkimo procedūrų stabdymo, neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 38–39 punktai).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė įgyvendina ES struktūrinių fondų lėšų ir bendrojo finansavimo finansuojamą projektą „Druskininkų ligoninės skubiosios medicinos pagalbos ir intensyvios terapijos paslaugų kokybės gerinimas“ Nr. 09-029-P-0002, dėl kurio finansavimo atsakovė su CPVA 2024 m. rugsėjo 19 d. sudarė projekto sutartį. Projekto sutarties 12 punkte nustatyta, jog projektas įgyvendinamas pagal PĮP ir jo priedus ir (ar) patvirtintą veiklos ataskaitą, įvykdymo terminas – 2026 m. lapkričio 30 d. Projekto sutarties 6.2 papunktyje nustatyta projekto veiklų vykdymo pabaiga – 2026 m. lapkričio 30 d. Projekto sutarties 13.3 papunktyje nustatyta galutinės veiklos ataskaitos pateikimo data – 2026 m. gruodžio 31 d. PĮP III skyriaus „Projekto įgyvendinimo detalizacija“ 1.1.4 eilutėje numatytas medicinos įrangos įsigijimas ir jam skirtas finansavimas – 542 582,51 Eur su PVM. Atsakovė kreipėsi į SAM, prašydama skirti papildomą finansavimą projektui kompiuteriniam tomografui įsigyti. SAM 2026 m. vasario 9 d. raštu Nr. 10-429 „Dėl papildomo finansavimo skyrimo projektui Nr. 09-029-P-0002“ informavo atsakovę, kad preliminariai pritaria papildomo 450 000 Eur finansavimo skyrimui kompiuteriniam tomografui įsigyti. CPVA 2026 m. birželio 18 d. pranešimu informavo atsakovę, jog pritaria inicijuotam keitimui dėl papildomo finansavimo, projekto vertė didinama iš 2 374 131 Eur į 2 824 131,00 Eur, iš kurių: 2 400 511,35 Eur – ES fondų lėšos, 423 619,65 Eur – bendrojo finansavimo lėšos. Projekto sutarties 5.2 papunktyje nustatytas tikslas – gerinti skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugų kokybę bei saugumą ir pasirengti efektyviai jas teikti ekstremaliųjų situacijų atvejais. Projekto sutarties 5.1 papunktyje atsakovė įvardyta kaip Vilniaus regiono intensyviosios terapijos klasterio dalis. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 3.3 papunktyje numatytas įrangos pristatymas, iškrovimas, instaliavimas ir montavimas, radiacinės saugos projekto parengimas bei ekspertizė ir įrangos parengimas eksploatuoti, o pagal 3.4 papunktį taip pat turi būti atlikti priėmimo ir kokybės kontrolės bandymai. Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 papunktyje nustatytas maksimalus 6 mėnesių prekių pristatymo terminas nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

Įgyvendindama projektą, atsakovė 2026 m. rugpjūčio 24 d. paskelbė pirkimą, kuriuo siekia įsigyti kompiuterinį tomografą kartu su jo sudėtinę dalį sudarančia veikimui reikalinga programine įranga ir kitais komplektuojamais elementais. Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.3 papunktyje nustatytas reikalavimas dėl įsigyjamų prekių atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams, įtvirtintiems VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje. Atsakovė įrašyta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 818 patvirtintą Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo (toliau – Saugusis tinklas) naudotojų sąrašą. Atsakovė nurodo, kad, nustatydama ginčijamą pirkimo sąlygą, kaip perkančioji organizacija ir Saugiojo tinklo naudotoja, siekė užtikrinti, jog įsigyjamos prekės atitiktų nacionalinio saugumo reikalavimus. Ieškovė, nesutikdama su ginčijama viešojo pirkimo sąlyga, 2026 m. rugsėjo 3 d. pateikė pretenziją, kuri atsakovės 2026 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atmesta. Nesutikdama su šiuo sprendimu, ieškovė 2026 m. rugsėjo 21 d. pareiškė ieškinį, taip pat prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Viena vertus, nagrinėjamu atveju nekvestionuotina ir akivaizdu, kad ginčo pirkimo objektas (kompiuterinis tomografas) yra svarbus visuomenei (Druskininkų bei aplinkinių savivaldybių gyventojams, savivaldybės svečiams, skubiosios medicinos pagalbos, stebėjimo ir (ar) intensyviosios terapijos paslaugas gaunantiems pacientams, sveikatos priežiūros specialistams) dėl skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo kokybės, prieinamumo ir saugumo pagerinimo, pasirengimui ekstremaliųjų situacijų atvejais užtikrinti efektyvų šių paslaugų teikimą. Pažymėtina ir tai, kad pirkimas siekiant įsigyti kompiuterinį tomografą vykdomas įgyvendinant projekto, finansuojamo, be kita ko, ES ir valstybės lėšomis, sutartį, pirkimo įgyvendinimas laiku svarbus viso projekto tinkamam įgyvendinimui.

Kita vertus, sutiktina su ieškove, kad aplinkybė, jog vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso, susijusio su pirkimo objektu, įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, ar, neapgynus kurio nors iš konkuruojančių interesų, galėtų kilti didesnė žala.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo procedūras.

Pirma, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad, nekvestionuojant ginčo pirkimo objekto svarbos, jo įsigijimo skubos svarba būtų tokio išimtinio lygio, jog pati savaime pateisintų pirkimo objekto įsigijimo kuo greičiau poreikio iškėlimą prieš sąžiningą konkurso pirkimo dalyvių konkurenciją, sąžiningą varžymąsi ir, atitinkamai, efektyviausią viešųjų lėšų panaudojimą. Pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, asmenų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų itin skubus, nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei: byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad poreikis dėl kompiuterinio tomografo įsigijimo būtų neatidėliotinas, siekiant išvengti žalos visuomenei. Apeliantė neįrodė, jog pirkimo objektas yra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus, iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas, prieinamų, kokybiškų ir saugių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimas. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl kompiuterinio tomografo įsigijimu siekiamo tikslo gerinti skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugų kokybę bei saugumą ir pasirengti efektyviai jas teikti ekstremaliųjų situacijų atvejais, bei pirkimo naudos pacientams, kuriems reikalingas ištyrimas ir gydymas, nėra staiga atsiradusios, nesitęsiančios kurį laiką ir, atitinkamai, nepripažintinos pakankamomis pateisinti pirkimo objekto įsigijimo skubos poreikio iškėlimą prieš sąžiningą konkurso pirkimo dalyvių konkurenciją, sąžiningą varžymąsi. Be to, apeliantė neįrodė, kad neatidėliotinai neįsigijus pirkimo objekto, kils grėsmės pacientų sveikatai ir (ar) darbuotojų saugumui, sveikatai ir pan. Iš apeliantės nurodytų aplinkybių matyti, kad esama situacija yra tęstinio pobūdžio, o aptartu projektu siekiama ją pagerinti. Iš viešai atsakovės skelbiamų duomenų matyti, kad VšĮ Druskininkų ligoninėje yra teikiamos kompiuterinės tomografijos paslaugos (https://druskligonine.lt/skyriai/kompiuterine-tomografija/); apeliantė nenurodė ir nepagrindė įrodymais, kad ligoninė neturi kompiuterinės tomografijos aparato(-ų), ar kad turimas skaičius kompiuterinės tomografijos aparatų yra ženkliai nepakankamas esamam pacientų srautui aptarnauti, ar kad turimas(-i) aparatas(-ai) yra tokio senumo ir nuolat gendantys, dėl to nutrūksta nepertraukiamas diagnostikos paslaugų teikimas, taip pat nepateikė duomenų, kad turimi kompiuterinės tomografijos aparatai neatitinka Saugiojo tinklo reikalavimų ir dėl to negali būti naudojami.

Nors apeliantė nurodo, kad projekto įvykdymo terminas – 2026 m. lapkričio 30 d., galutinės veiklos ataskaitos pateikimo data – 2026 m. gruodžio 31 d., tačiau nepateikė objektyvių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog nėra galimybių pratęsti projekto įvykdymo terminą. Be to, kaip pažymėjo ir ieškovė, CPVA 2026 m. birželio 18 d. pranešimu informavus atsakovę, kad pritarta inicijuotam keitimui dėl papildomo finansavimo, atsakovė ginčo viešąjį pirkimą paskelbė tik 2026 m. rugpjūčio 24 d., pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 papunktyje nustatytas maksimalus 6 mėnesių prekių pristatymo terminas nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, įskaitant nurodytą projekto sutarties vykdymo terminą, papildomai patvirtina, jog pirkimo objekto įsigijimas nereikalauja ypatingos ir išimtinės skubos. Skubiai neįgyvendinus pirkimo ir neįsigijus jo objekto, net ir tam tikram laikui atidėjus kompiuterinio tomografo įsigijimą, nesant byloje duomenų apie šiuo metu esantį neatidėliotiną pirkimo objekto įsigijimo poreikį, nėra pagrindo nustatyti, jog kiltų neišvengiama žala gyventojų sveikatai, kasdienių sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ar pan. Iš byloje nurodytų aplinkybių matyti, kad esama situacija dėl ligoninėje turimos įrangos yra tęstinio pobūdžio, o aptartu projektu siekiama ją pagerinti. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo įrodyta, jog, sustabdžius pirkimo procedūras, būtų pažeistas viešasis interesas užtikrinti tinkamą sveikatos apsaugą, saugumą ir kitas pamatines vertybes (CPK 178, 185 straipsniai).

Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės keltų realią grėsmę prarasti ES finansavimą. Apeliantės teigimu, projektas yra iš dalies finansuojamas ES lėšomis, teikiama projekto sutartis patvirtina konkretų veiklų vykdymo terminą (2026 m. lapkričio 30 d.) ir finansuojamos investicijos paskirtį, o pirkimo sustabdymui užsitęsus, kyla rizika laiku neįgyvendinti šios projekto dalies ir netekti galimybės su ja susijusias išlaidas finansuoti pagal projekto sąlygas.

Šiame kontekste aktuali teismų formuojama praktika, kad vien faktas, jog vykdomam pirkimui yra skirtos tarptautinės lėšos, o dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, negali būti laikomas pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimų procedūrų sustabdymo. Tik konkrečioje byloje nustačius, kad dėl sustabdytų pirkimo procedūrų neabejotinai nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, o visuomenė neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų, galima laikyti, jog prioritetu turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą, nebent būtų nustatyti akivaizdūs imperatyviųjų teisės normų pažeidimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2097/2011; 2016 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-180/2016).

Nagrinėjamu atveju apeliantė, argumentuodama vykdomo pirkimo procedūrų skubumo ir nepertraukiamumo poreikį, įrodymais nepagrindžia teiginių dėl realios grėsmės netekti projektui finansuoti skirtų ES lėšų, pvz., jog projekto finansavimo sutartyje nenumatyta galimybė pratęsti lėšų įsisavinimo terminus. Minėta, nors projekto sutarties 12 punkte nustatyta, kad projektas įgyvendinamas pagal projekto įgyvendinimo planą ir jo priedus ir (ar) patvirtintą veiklos ataskaitą, įvykdymo terminas – 2026 m. lapkričio 30 d., projekto sutarties 6.2 papunktyje nustatyta projekto veiklų vykdymo pabaiga – 2026 m. lapkričio 30 d., o pagal projekto sutarties 13.3 papunktį galutinės veiklos ataskaitos pateikimo data – 2026 m. gruodžio 31 d., tačiau projekto sutartyje su CVPA nėra duomenų, kad nėra galimybės pratęsti finansavimo terminą.

Dėl paminėto, nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones byloje, kuri pagal savo pobūdį turėtų būti išnagrinėta operatyviai, neišvengiamai atsiras sąlygos neįsisavinti apeliantės vykdomam projektui skirto ES finansavimo, o visuomenė neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų. Taigi, apeliantės argumentai, susiję su būtinybe netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl poreikio įsisavinti projektui finansuoti skirtas ES lėšas, nagrinėjamu atveju nurodoma deklaratyviai ir nesudaro pagrindo vertinti, jog prioritetu turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą.

Trečia, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suformuotos 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-719-464/2025, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2441/2012, 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2243/2012. Apeliantės nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios, todėl nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos apeliacinio teismo minėtose bylose pateiktus išaiškinimus.

Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-719-464/2025 buvo sprendžiamas klausimas dėl pirkimo, kurio laimėtojas turėjo įsipareigoti sutartyje numatytomis sąlygomis perduoti pirkėjui klinikinės chemijos ir imunocheminius tyrimus atliekančią automatizuotą laboratorinę sistemą nuomos pagrindu ir klinikinės chemijos ir imunocheminiams tyrimams atlikti reikalingus reagentus ir papildomas priemones bei atlikti su tuo susijusias paslaugas, t. y. pristatymą, iškrovimą, sistemos sumontavimą, pajungimą, instaliavimą, integravimą, testavimą ir (ar) validavimą, pirkėjo personalo, kuris valdys ir (ar) prižiūrės sistemą, apmokymą naudotis sistema ir supažindinti pirkėjo personalą su sistemos eksploatavimo instrukcijomis, teisės aktų reikalavimais bei atlikti visus kitus veiksmus, kurie užtikrintų nepertraukiamą, efektyvų ir sklandų sistemos veikimą, sustabdymo. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, esminę reikšmę nurodytoje byloje turėjo aplinkybė, kad perkančiosios organizacijos sudaryta ankstesnė viešojo pirkimo sutartis jau buvo pasibaigusi ir perkančioji organizacija kiekvieną mėnesį, kol galiojo teismo nustatytas draudimas sudaryti naują sutartį, prarado itin didelę piniginių lėšų sumą, mokėdama ieškovui už paslaugas gerokai brangiau, nei galėtų mokėti. Be to, byloje nustatyta, kad senoji įranga po ilgamečio intensyvaus jos eksploatavimo laikotarpio nusidėvėjo ir nebebuvo efektyvi, neveikė taip, kaip galėtų veikti nauja įranga, o dėl to buvo pažeidžiami pacientų interesai. Nagrinėjamu atveju, minėta, iš atsakovės viešai skelbiamų duomenų matyti, kad ligoninėje yra teikiamos kompiuterinės tomografijos paslaugos, o duomenų, jog esama įranga neefektyvi ar veikia netinkamai, nagrinėjamu atveju nepateikta. Apeliantė aptartų aplinkybių nepaneigė ir priešingai neįrodė.

Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2441/2012 teismas konstatavo, kad atsakovo organizuojamame projekte numatytų rangos darbų pirkimas tiek dėl savo pobūdžio (atliekų savalaikis tvarkymas, surinkimas, perdirbimas ir šalinimas, sąvartynų tvarkymas), tiek ir dėl masto (Marijampolės apskritis) susijęs su viešuoju interesu – visuomenės teise į saugią ir švarią aplinką ir jos apsaugą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirkimo objektas yra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus, iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas, prieinamų, kokybiškų ir saugių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimas, nenustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje situacijoje sukeltų didesnę žalą, nei jų netaikymas.

Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2243/2012 vertino ir konstatavo, kad, neužtikrinus Tarpžinybinės mokestinių duomenų saugyklos (toliau – TDS) tinkamo funkcionavimo, nepakeitus tam tikros TDS techninės ir kompiuterinės programinės įrangos, kuri naudojama nuo 2004 m., vienareikšmiškai bus pažeistas viešasis interesas – akivaizdžiai nukentėtų visuomenės interesai, nes TDS naudotojai – valstybinės institucijos – nebegalėtų atlikti savo tiesioginių funkcijų, taip pat negalėtų teikti tam tikrų administracinių paslaugų, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcingas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, minėta, nėra duomenų, kad atsakovės teikiant kompiuterinės tomografijos paslaugas šiuo metu naudojama įranga yra netinkama naudoti ir dėl to atsakovė nebegali atlikti kokybiškų pacientų sveikatos priežiūros funkcijų.

Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto įsigijimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui – užtikrinti vykdomo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai bei kad galimos neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės viršys jų teikiamą naudą, nenustatyta. Apeliantė nepateikia įrodymų, jog pirkimo objekto įsigijimo interesas yra tokios skubos klausimas, jog pagrįstai galėtų būti prioritetizuojamas prieš interesą racionaliai naudoti viešuosius finansus ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją viešųjų pirkimų metu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo aktualiais klausimais formuojamos teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.