- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- e2-906-790/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01003-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, akcinės bendrovės „LTG Infra“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „LTG Kompetencijų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „FIMA“, AŽD PRAHA S
- Ieškovas
- Alstom Baltics SIA, Belam-Riga SIA
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinės bendrovės „LTG Infra“ bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „LTG Kompetencijų centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovių Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinei bendrovei „LTG Infra“ dėl tarptautiniame viešajame pirkime priimto sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LTG kompetencijų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „FIMA“, AŽD PRAHA S.R.O, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti atsakovių 2025 m. liepos 30 d. sprendimą atmesti jungtinės veiklos sutarties partnerių Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA galutinį pasiūlymą neteisėtu bei jį panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –uždrausti akcinei bendrovei (toliau – AB) „LTG Infra“ sudaryti viešojo pirkimo „Ruožo Kaunas – valstybės siena su Lenkija signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas“ (toliau – ir pirkimas) sutartį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, o jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo.
3. Ieškovės nurodė, kad ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu, kadangi jo forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus. Ieškovių reikalavimas dėl 2025 m. liepos 30 d. sprendimo atmesti tiekėjo galutinį pasiūlymą yra grindžiamas kartu su ieškiniu pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais, teisės normomis, aktualia teismų praktika.
4. Ieškovių įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra būtina nedelsiant sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties su laimėjusiu tiekėju. Jei pirkimo sutartis su laimėjusiu tiekėju būtų sudaryta, ieškinys netektų prasmės, kadangi net ir panaikinus 2025 m. liepos 30 d. sprendimą, pirkimo sutartis su ieškovėmis negalėtų būti sudaryta. Tokiu atveju iš esmės taptų nebeįmanomas būsimo galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas.
Šalies argumentai
5. Ieškovės nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra poreikio sparčiai užbaigti pirkimo procedūras, nes pirkimas buvo paskelbtas 2023 m. liepos 21 d., dalyviai į derybas buvo pakviesti 2023 m. gruodžio 21 d., galutiniai pasiūlymai pateikti tik 2024 m. lapkričio 22 d., jie įvertinti priimant 2025 m. vasario 21 d. sprendimą. Apskundus ir panaikinus 2025 m. vasario 21 d. sprendimą, perkančioji organizacija tik po 5 (penkių) mėnesių priėmė naują (ginčijamą) 2025 m. liepos 30 d. sprendimą.
6. Įstatymų leidėjas yra atsižvelgęs į viešųjų pirkimų specifiką ir numatęs aiškią pareigą viešųjų pirkimų bylas nagrinėti efektyviai ir greitai. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis nei atsakovių, nei visuomenės interesų, nes civilinė byla pagal ieškovių ieškinį turėtų būti išnagrinėta ir joje sprendimai dviejų instancijų teismuose priimti itin operatyviai.
7. Remiantis kasacinio teismo praktika, pagrįsta ir racionalu, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovių tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau pirmame teismo procese, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl civilinės atsakomybės. Ieškovės daugiau nei 2 (dvejus) metus dalyvavo pirkimo procedūrose, skyrė reikšmingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius pasiūlymo parengimui. Todėl nesustabdžius pirkimo procedūrų, ieškovėms būtų padaryta žala, o atsakovės už darbų atlikimą permokėtų 9 mln. Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – iki teismo sprendimo priėmimo uždraudė AB „LTG Infra“ sudaryti viešojo pirkimo „Ruožo Kaunas – valstybės siena su Lenkija signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas“, o jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta – sustabdė jos vykdymą.
9. Teismas nurodė, kad siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina nustatyti dvi sąlygas, t. y. ieškinio preliminarų pagrįstumą ir grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visumą, nutarė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
11. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo – grėsmės ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, pagal AB „LTG Infra“ suteiktą įgaliojimą pirkimams organizuoti, vykdo pirkimą, kurio metu perkamos ruožo Kaunas – valstybės siena su Lenkija signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimo paslaugos. Teismas nurodė, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog nurodytas paslaugas būtina įsigyti kuo greičiau, kadangi jų neįsigijimas numatytu terminu padarytų akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga.
12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas. Priešingai, teismo įsitikinimu, nesustabdžius pirkimo procedūrų ir atsakovėms sudarius bei pradėjus vykdyti pirkimo sutartį, būtų iš esmės apsunkintos ieškovių galimybės grąžinti situaciją į stadiją, kurioje galimai buvo padarytas pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškiniu gina savo interesą išlaikyti situaciją, buvusią iki skundžiamų atsakovių veiksmų atlikimo, taigi būtent ieškovių prašomos laikinosios apsaugos priemonės sudarytų sąlygas jų galimai pažeisto intereso apsaugai.
13. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad pirkimo procedūrų sustabdymas ir draudimas sudaryti bei vykdyti pirkimo sutartį šioje stadijoje atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovėms būtų užtikrinta galimybė grįžti į aukščiau nurodytą pirkimo stadiją, o atsakovės veiktų atitinkamai, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimu būtų nustatytas jų skundžiamų veiksmų teisėtumas. Taip pat būtų užkirstas kelias galimiems ateityje kilti teisiniams ginčams dėl atsakovių veiksmų, atliktų po skundžiamų sprendimų, priėmimo.
14. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, todėl egzistuoja pagrindas ieškovių prašymą patenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
15. Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“ bei trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LTG Kompetencijų centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai nenustatė susiklosčiusios situacijos išskirtinumo, kuomet pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kiltų grėsmė neįgyvendinti pirkimo objektu siekiamų tikslų, susijusių su valstybės ir visuomenės interesais, kurie šiuo atveju laikytini svarbesniais nei privatūs ieškovių interesai.
15.2. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 pripažino projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu, projekto įgyvendinimas yra numatytas kaip vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 patvirtinto 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano tikslų, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių projektų portfelį. Projekto įgyvendinimas yra suskaidytas į du etapus: I–ąjį etapą ir darbus, kuriuos numatoma įgyvendinti iki 2030 m., ir II–ąjį etapą ir darbus, kuriuos numatoma įgyvendinti vėlesniu laikotarpiu. Vienas iš projekto I–ojo etapo darbų ir tarpinių rezultatų yra Lietuvos teritorijoje šiuo metu jau įrengtos europinio standarto (1 435 mm) geležinkelio linijos, esančios ruože Kaunas – valstybės siena su Lenkija, modernizavimas, šioje linijoje įdiegiant signalizacijos bei susijusias sistemas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė tikslą šiuos projekto įgyvendinimo darbus užbaigti iki 2027 m. pabaigos, siekiant užtikrinti saugią ir funkcionalią europinio standarto geležinkelio jungtį su Lenkija anksčiau, nei visa projekto I–ojo etapo pabaiga (t. y. anksčiau nei iki 2030 m.). Įsigijus ir realizavus pirkimo objektą bus reikšmingai pagerintos tiek civilinio, tiek karinio mobilumo sąlygos, užtikrinta saugi ir funkcionali tarptautinė geležinkelių jungtis su Lenkija, stiprinamas nacionalinis saugumas.
15.3. Projekto svarbą valstybei patvirtina ir paskutinieji Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekonominės infrastruktūros plėtros komisijos sprendimai, kuriais, „atsižvelgus į 1435 mm geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ruože Kaunas – valstybės siena su Lenkija svarbą kariniam mobilumui ir geležinkelių linijų pralaidumo didinimui“, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai buvo pavesta pateikti siūlymus, kaip užtikrinti šio projekto finansavimą nuo 2026 m. Atitinkamai, skubus pirkimo objekto įsigijimas ir realizavimas yra kritiškai svarbūs tiek siekiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės suformuotų uždavinių, tiek užtikrinant visai visuomenei svarbius interesus, todėl tam turėtų būti teikiamas prioritetas prieš kitas saugomas vertybes ar individualius privačius interesus.
15.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovių ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovės ieškinį pateikė tik 2025 m. rugsėjo 4 d., praleidusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytą terminą. Todėl turi būti taikoma ieškinio senatis ir ieškinys atmestas.
15.5. Be to, pirkimo sąlygose buvo nustatyti tikslūs ir aiškūs reikalavimai perkamam objektui, įtvirtintos nuostatos, kad pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas bus atmetamas. Perkančioji organizacija privalo šių sąlygų laikytis, todėl vertindama tiekėjų galutinius pasiūlymus ir nustačiusi, kad ieškovės galutiniame pasiūlyme nenurodė signalizacijos ir susijusių modernizuotų sistemų išplėtimo paslaugų sudedamųjų dalių (programinės, aparatinės bei lauko įrangos, reikalingos paslaugos funkcionalumui užtikrinti) įkainių, jį atmetė.
15.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų ir atsakovėms sudarius bei pradėjus vykdyti pirkimo sutartį būtų iš esmės apsunkintos jų galimybės grąžinti situaciją į stadiją, kurioje galimai buvo padarytas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju prioritetiškai turėtų būti ginamas siekis užtikrinti viešąjį interesą ir nacionalinį saugumą. Neapgynus šios vertybės, reali žala, kurią patirs valstybė ir jos žmonės, bus didesnė už žalą, kurią galėtų patirti ieškovės.
Atsiliepimas
16. Ieškovės Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ieškovės sutinka, kad vykdomas projektas „Rail Baltica“ yra ypatingos svarbos tiek valstybei, tiek visuomenei, turintis ne tik ekonominę, bet ir karinę reikšmę. Tai yra strateginis projektas, kurio įgyvendinimas prisideda prie Lietuvos integracijos į Europos geležinkelių tinklą, užtikrina civilinį ir karinį mobilumą. Tačiau šiuo atveju vien ypatinga projekto reikšmė nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes pačių atsakovių veiksmai, atlikti pirkimo procedūrų metu, atskleidžia, kad nėra tokios skubos sudaryti pirkimo sutartį, kurią atsakovės bando įrodyti atskirajame skunde.
16.2. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovės dvejus metus dalyvavo skelbiamose derybose, detaliai išanalizavo pirkimo sąlygas ir techninius reikalavimus, dėjo maksimalias pastangas parengti geriausią pasiūlymą, tačiau po du metus trukusių derybų ieškovių galutinis pasiūlymas buvo atmestas nesant aiškaus teisinio pagrindo, tai kelia abejonių dėl vertinimo proceso skaidrumo.
Šalies argumentai
16.3. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad ieškovių ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes buvo pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės ieškinį pateikė 2025 m. rugsėjo 1 d., tačiau Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti (civilinės bylos Nr. e2-2857-432/2025). Dėl to ieškovės apskundė nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį ir pateikė ieškinį iš naujo, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-2870-1187/2025.
16.4. Apeliantės nenurodo kitų argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas pripažinti, kad ieškovės neįrodė grėsmės galbūt joms palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantės akcentuoja tik aplinkybę, kad pirkimas yra ypatingos svarbos, tačiau atskirajame skunde nepateikė nė vieno argumento, paneigiančio grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
16.5. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ne tik apsunkintų ieškovių galimybę veiksmingai apginti teises, bet ir sukeltų papildomą riziką atsakovėms, kurios galėtų atsidurti „dvigubo mokėjimo“ situacijoje: vieną kartą pagal neteisėtai sudarytą pirkimo sutartį, kitą kartą kompensuojant ieškovėms nuostolius. Be to, viešieji pirkimai dažnai yra susiję su Europos Sąjungos lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui. Atsakovės nepateikė objektyvių duomenų, kad šiuo metu nesudarius Pirkimo sutarties bus prarastas Europos Sąjungos finansavimas.
Atsiliepimas
17. Tretieji asmenys UAB „FIMA“ ir AŽD PRAHA S.R.O atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovių ieškinys yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas, nes pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, taip pat ir turinio prasme. Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai numatytas reikalavimas nurodyti visų išplėtimo elementų kainos sudedamųjų dalių, jeigu jos patenka į paslaugų apimtis, įkainius. Be to, pirkimo sąlygose buvo tiksliai ir aiškiai nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas bus atmetamas. Vertindamas tiekėjų pirkime pateiktus galutinius pasiūlymus, trečiasis asmuo UAB „LTG kompetencijų centras“ nustatė, kad ieškovės pateiktame galutiniame pasiūlyme nenurodė signalizacijos ir susijusių modernizuotų sistemų išplėtimo paslaugų sudedamųjų dalių (programinės, aparatinės bei lauko įrangos, reikalingos paslaugos funkcionalumui užtikrinti) įkainių. Dėl to privalėjo būti priimtas sprendimas atmesti ieškovių pasiūlymą.
17.2. Byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, ieškovės galės pažeistas teises ginti kitais būdais, pavyzdžiui, reikalauti žalos atlyginimo. Byloje taikant laikinąsias apsaugos priemones kiltų reali grėsmė neįgyvendinti pirkimo objektu siekiamų tikslų, susijusių su viešuoju interesu, kuris šiuo atveju turi būti laikomas svarbesniu nei privatus ieškovių interesas.
17.3. Byloje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t. y. draudimas sudaryti ir vykdyti pirkimo sutartį, gali užtrukti apie 6 (šešis) mėnesius ar net 1 (vienerius) metus, jeigu byla būtų nagrinėjama ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Vertinant valstybės iškeltą tikslą pirkimo objektą įsigyti bei realizuoti iki 2027 m. pabaigos, tokios trukmės draudimas sudaryti pirkimo sutartį būtų esminis suplanuotam pirkimo objekto realizavimo tvarkaraščiui ir iš esmės lemtų, kad šis tikslas nustatytu terminu negalėtų būti pasiekiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Kartu su atskiruoju skundu atsakovės ir trečiasis asmuo pateikė naujus įrodymus – 2022 m. lapkričio 21 d. Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis finansuojamo transporto sektoriaus projekto „Karinės/civilinės krovos aikštelės įrengimas Palemone“ Nr. 101079587 įgyvendinimo sutartį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekonominės infrastruktūros plėtros komisijos transporto ir energetikos sektorių infrastruktūros plėtros strateginių projektų ir jų sinergijos aktualiems klausimams koordinuoti posėdžio 2025 m. birželio 18 d. protokolą.
20. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
21. Atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais ir byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl tokių įrodymų priėmimas gali turėti įtakos sprendžiant kilusį ginčą. Be to, iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta apie tai nepranešus atsakovėms ir nesudarius galimybės pateikti įrodymus klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių ir įvertinęs, kad šiuo atveju naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovių ir trečiojo asmens kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui
22. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).
23. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
24. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovių ieškinys yra prima facie pagrįstas. Apeliantės nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamos, kad ieškovės praleido ieškinio senaties terminą apskųsti perkančiosios organizacijos 2025 m. liepos 30 d. sprendimą, be to, ieškovių pasiūlymas buvo atmestas teisėtai ir pagrįstai, o ieškovių pateikti dokumentai buvo įvertinti tinkamai.
25. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024).
26. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovės įrodinėja, jog perkančioji organizacija 2025 m. liepos 30 d. sprendime nurodydama, jog jų pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų pagal Skelbiamų derybų pirkimo sąlygų bendrosios dalies 9.1.1.1 papunktį, nepagrįstai atmetė jų pasiūlymą. Ieškovių vertinimu, perkančioji organizacija pažeidė skelbiamų derybų sąlygas ir skaidrumo principą, nes, atlikusi derybų etapus, pripažino, kad ieškovių pakeistas pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas ir pakvietė jas pateikti galutinį pasiūlymą, tačiau vėliau šį kvietimą atšaukė, inicijavo papildomus pakeitimus, o galiausiai dar kartą pakvietė pateikti galutinį pasiūlymą. Ieškovės tvirtina, kad jos pakeistame pasiūlyme nurodė visų išplėtimo paslaugų elementų įkainius, kai kuriose neaktualiose vietose nenurodant elemento fiksuoto įkainio sudedamųjų dalių kainų, o perkančioji organizacija patvirtino, jog jų pakeistas pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus bei pakvietė jas pateikti galutinį pasiūlymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodė faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jų vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovių pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl nesutikimo su ieškovių pozicija yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovių ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
27. Nėra pagrindo sutikti su apeliančių argumentais, kad ieškinio prima facie pagrįstumą paneigia tai, jog jis pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar ieškinio senaties terminas praleistas, ar yra pagrindas jį atnaujinti bus įvertinta bylą išnagrinėjus iš esmės. Šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinio senaties terminas akivaizdžiai praleistas be svarbių priežasčių. LITEKO esančiais duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovės ieškinį buvo pateikusios kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2857-432/2025, kurį Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė priimti. Susidūrusios su tokia situacija ieškovės, siekdamos apginti savo teises, 2025 m. rugsėjo 4 d. vėl pateikė ieškinį, pagal kurį pradėta nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2870-1187/2025, o 2025 m. rugsėjo 10 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jų ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi sutiko su ieškovių atskiruoju skundu ir panaikino 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį.
28. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, padarė teisingą išvadą apie preliminarų ieškinio pagrįstumą.
29. Nustačius, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir sudarius viešojo pirkimo sutartį bei pradėjus ją vykdyti, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėti. Apeliančių manymu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, nes, jei ieškovių reikalavimai bus patenkinti, jos turės teisę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais (prašyti žalos atlyginimo).
30. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės pareikštu reikalavimu siekia, jog iš naujo būtų sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas pirkimo laimėtojas. Ieškovių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo (esamos padėties) situacija pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir sudarius pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu bei pradėjus ją vykdyti, galimybė ieškovėms tapti pirkimo laimėtojomis būtų apsunkinta ar apskritai paneigta, todėl byloje nepavyktų apginti ieškovių galimai pažeistų teisių ieškinyje nurodytu būdu. Be to, tokiu atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškovių reikalavimai būtų patenkinti, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovių patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovėms būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, joms galėtų būti užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ieškovės turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko bei finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir perkančiajai organizacijai, kuri susidurtų su galima dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoja, tačiau taip pat sumokėti baudą valstybei ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovėms. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįsta ir racionalu apginti ieškovų (tiekėjų) turtinius interesus, įskaitant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 39 punktas).
31. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog egzistuoja grėsmė ieškovėms galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
32. Apeliančių nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka šalių interesų pusiausvyros bei pažeidžia viešąjį interesą, nes ginčijamas pirkimas yra ypatingos valstybinės svarbos projektas. Apeliantės pažymi, kad ruože Kaunas – valstybės siena su Lenkija įrengta europinio standarto (1 435 mm) geležinkelio linija šiuo metu yra vienintelė tarptautinė geležinkelių jungtis, jungianti Lietuvos geležinkelių tinklą su Lenkija ir Vakarų Europa. Dėl šios strateginės svarbos, geležinkelio linija yra priskirta prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių magistralinių geležinkelio linijų. Tačiau ši geležinkelio linija šiuo metu gali būti eksploatuojama tik daliniu pajėgumu ir funkcionalumu, nes neturi įrengtos signalizacijos sistemos, skirtos traukinių eismui valdyti ir geležinkelių transporto eismo saugumui užtikrinti. Norint, kad esama europinio standarto (1 435 mm) geležinkelio linija būtų saugi ir pilnai eksploatuojama, yra būtina ją modernizuoti, įdiegiant signalizacijos bei su tuo susijusias sistemas. Apeliantės taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiai projekto daliai yra nustačiusi ankstesnį įgyvendinimo terminą (t. y. iki 2027 m. pabaigos). Dėl to neapgynus šios vertybės, reali žala, kurią patirs valstybė ir jos žmonės, bus ženkliai didesnė už žalą, kurią galėtų patirti ieškovės.
33. Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
34. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta ir tai, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (šios nutarties 30 punkte jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 38 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirkimo objektas, kuriuo siekiama modernizuoti vieną svarbiausių Lietuvos geležinkelių tinklo magistralinių geležinkelio linijų, yra svarbus visuomenei, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki kol bus įsigytas pirkimo objektas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų padaryta akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga.
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirkimas buvo paskelbtas 2023 m. liepos 21 d. Pirkimo dalyviai į derybas buvo pakviesti 2023 m. gruodžio 21 d., antrasis kvietimas pateikti galutinį pasiūlymą pateiktas 2024 m. lapkričio 18 d., o galutiniai pasiūlymai pateikti 2024 m. lapkričio 22 d., jie įvertinti tik 2025 m. vasario 21 d. sprendimu. Ieškovėms apskundus 2025 m. vasario 21 d. sprendimą, jis buvo panaikintas ir perkančioji organizacija tik 2025 m. liepos 30 d. priėmė ginčijamą sprendimą, t. y. po dar 5 mėnesių. Kaip nurodo pačios apeliantės, projekto įgyvendinimas yra suskaidytas į du etapus: I–ąjį etapą ir darbus numatoma įgyvendinti iki 2030 m.; II–ąjį etapą ir darbus numatoma įgyvendinti vėlesniu laikotarpiu. Vienas iš projekto I–ojo etapo darbų bei tarpinių rezultatų yra Lietuvos teritorijoje šiuo metu jau įrengtos europinio standarto (1 435 mm) geležinkelio linijos, esančios ruože Kaunas – valstybės siena su Lenkija (kitaip dar vadinamos „Rail Baltica 1“ geležinkelio linijos), modernizavimas, šioje linijoje įdiegiant signalizacijos bei susijusias sistemas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė tikslą šiuos projekto įgyvendinimo darbus užbaigti iki 2027 m. pabaigos, t. y. anksčiau nei visa projekto I–ojo etapo pabaiga.
37. Iš šios teismo nutarties 36 punkte aptartų aplinkybių matyti, kad pirkimo procedūros vyksta jau daugiau nei dvejus metus, perkančioji organizacija sprendimus pirkime priima ne itin intensyviai, o sprendimai persvarstomi ir keičiami. Tai sudaro pagrindą abejoti apeliančių nurodytais teiginiais dėl poreikio itin skubiai įsigyti pirkimo objektą. Be to, nors apeliantės teigia apie tik pastaruoju metu padidėjusį poreikį itin skubiai užbaigti pirkimą ir sieja jį su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu tikslu projekto įgyvendinimo darbus užbaigti iki 2027 m. pabaigos, tačiau jos konkrečiais duomenimis ir apskaičiavimais nepagrindžia, kaip laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sukliudytų įgyvendinti šį tikslą, įvertinus itin trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus. Iš apeliančių papildomai pateiktų duomenų taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirkimui skirtos piniginės lėšos pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų prarastos.
38. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, kad susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantės nepagrindė, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik itin skubiai įgyvendinus pirkimo objektą. Byloje nustatyta, kad pirkimas reikšmingas, didelės vertės, todėl yra svarbu užtikrinti skaidrų pirkimo procedūrų vykdymą.
39. Visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, jog viešojo pirkimo metu valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-625-516/2022; 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-912/2023).
40. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti itin skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą.
41. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.