Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-11-12 · Civilinė byla Nr. e2S-677-940/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-12
Bylos Nr.
e2S-677-940/2026
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00997-2026-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Ieškovas
„Girtrans“
Atsakovas
DALLBOGG: LIFE AND HEALTH INSURANCE COMPANY, DALLBOGG
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-677-940/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00997-2026-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.13;(S)3.2.6.12.2; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2; 3.3.2.7
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girtrans“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girtrans“ ieškinį atsakovui DALLBOGG: LIFE AND HEALTH INSURANCE COMPANY, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Sabiedriba ar ierobezotu atbildibu „BICM“ atstovybę, dėl draudimo išmokos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Girtrans“ ieškinį atsakovui DALLBOGG: LIFE AND HEALTH INSURANCE COMPANY, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Sabiedriba ar ierobezotu atbildibu „BICM“ atstovybę, dėl draudimo išmokos priteisimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 22 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas visiškai ir ieškovei UAB „Girtrans“ iš atsakovo DALLBOGG: LIFE AND HEALTH INSURANCE COMPANY, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Sabiedriba ar ierobezotu atbildibu „BICM“ atstovybę, priteista 10 224,03 Eur draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 230 Eur bylinėjimosi išlaidos.

2026 m. balandžio 24 d. teisme gautas ieškovės UAB „Girtrans“ prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo ieškovė prašo priimti papildomą sprendimą ir jos naudai priteisti iš atsakovo 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą ir 370,14 Eur bylinėjimosi išlaidas už bylos dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.

Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir todėl teismas priėmė sprendimą už akių, ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė į bylą visų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovės UAB „Girtrans“ atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė ir atsisakė priimti papildomą sprendimą.

Teismas vertino aplinkybes, jog ieškovė ieškinyje nurodė sutinkanti, kad teismas priimtų sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas; ieškovės ieškinys atsakovui įteiktas 2026 m. kovo 26 d. per atsakovo atstovybę Lietuvos Respublikoje; terminas, nustatytas atsakovui atsiliepimui pateikti, baigėsi 2026 m. balandžio 15 d.; atsakovas atsiliepimo nepateikė. Teismas reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad pačios ieškovės valia byla buvo vedama elektronine forma, todėl ieškovės atstovas per elektroninę prieigą gali sekti visus procesinius įvykius byloje. Pažymėjo, jog teismas paskutinę termino priimti sprendimą už akių dieną, t. y. 2026 m. balandžio 22 d., tokį sprendimą priėmė. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, jog iki šios datos, esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, ieškovės atstovas – kvalifikuotas teisininkas – neabejotinai galėjo ir turėjo numatyti, jog byloje gali būti priimtas prašomas sprendimas už akių.

Teismas darė išvadą, kad advokatas turėjo realią galimybę net ir po 2026 m. balandžio 15 d. pateikti duomenis apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, jog duomenys apie bylinėjimosi išlaidas galėjo būti pateikti kartu su ieškiniu, nes PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu prašoma priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, yra išrašytos – 2026 m. vasario 11 d. (už ieškinio parengimą), o vertimo išlaidas – 2025 m. gruodžio 18 d. ir 2026 m. vasario 9 d., t. y. iki ieškinio gavimo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad, pateikdamas ieškinį teismui, ieškovės atstovas advokatas tokiais dokumentais disponavo ir nurodytus duomenis apie patirtas išlaidas pateikti galėjo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Girtrans“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4579-1031/2026 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nėra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) naudotojas, jo buveinė yra ne Lietuvoje, o Bulgarijoje, todėl atsakovas galėjo išsiųsti teismui savo atsiliepimą į ieškinį paštu iš Bulgarijos iki paskutinės termino atsiliepimui į ieškinį pateikti dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių ir tokiu atveju terminas nebūtų laikomas praleistu.

Pažymi, kad teismo priimtas sprendimas už akių ieškovės atstovui buvo įteiktas 2026 m. balandžio 23 d. per EPP ir ieškovės atstovas operatyviai parengė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei sekančią dieną, t. y. 2026 m. balandžio 24 d., jį per EPP išsiuntė teismui.

Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, situaciją įvertino formaliai, neatsižvelgdamas į teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmę, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto teisinį reguliavimą, teismo sprendimo už akių specifiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją. Teismas, priimdamas nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105- 378/2021.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Girtrans“ ieškinį atsakovui DALLBOGG: LIFE AND HEALTH INSURANCE COMPANY, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Sabiedriba ar ierobezotu atbildibu „BICM“ atstovybę, dėl draudimo išmokos priteisimo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 22 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas visiškai. 2026 m. balandžio 24 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą sprendimą ir priteisti jai iš atsakovo 1 822,14 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki teismo sprendimo už akių priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog ieškovės atstovas neabejotinai galėjo ir turėjo numatyti, jog byloje gali būti priimtas prašomas sprendimas už akių, ir turėjo realią galimybę duomenis apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki sprendimo už akių priėmimo, ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.

Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog teismas situaciją įvertino formaliai, neatsižvelgdamas į teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmę, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto teisinį reguliavimą, teismo sprendimo už akių specifiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, turi pagrindo su šiais apeliantės argumentais sutikti.

Teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Pagrindai teismui priimti papildomą sprendimą yra įtvirtinti CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Papildomas sprendimas, kai yra priimamas, tampa sudėtine teismo sprendimo, kurio trūkumai papildomu sprendimu buvo taisomi, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 82 punktas).

Aktualu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateiktu ieškiniu iš atsakovo prašė priteisti, be kita ko, ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė, esant CPK numatytiems pagrindams, priimti teismo sprendimą už akių. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus apie 230 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat išrašą iš 2020 m. kovo 2 d. ieškovės ir Advokatų profesinės bendrijos „Constitus“ Teisinių paslaugų sutarties Nr. CON-121. Pirmosios instancijos teismas, 2026 m. kovo 5 d. priėmęs UAB „Girtrans“ ieškinį, jį kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė atsakovui, nustatydamas 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2026 m. kovo 26 d. per atsakovo atstovybę Lietuvos Respublikoje.

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą už akių, ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus tik apie žyminio mokesčio sumokėjimą (230 Eur), išsprendė šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. 2026 m. balandžio 22 d. sprendimas už akių 2026 m. balandžio 23 d. išsiųstas ieškovei per EPP, o atsakovui – jo buveinės Bulgarijoje ir jo atstovybės Lietuvos Respublikoje adresais. Pažymėtina, jog ieškovės UAB „Girtrans“ atstovas advokatas Darius Butvilavičius jau sekančią dieną po teismo sprendimo už akių ieškovei išsiuntimo – 2026 m. balandžio 24 d. – pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Kartu su prašymu pateiktos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymas ir sąskaitos išrašai, pagrindžiantys iki sprendimo už akių priėmimo ieškovės patirtas 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą ir 370,14 Eur bylinėjimosi išlaidas už bylos dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kai bylos nagrinėjimas baigiamas teismo sprendimu už akių dėl to, kad teismui iki nustatyto termino pabaigos nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, paruošiamasis dokumentas ir dalyvaujantys byloje asmenys iki tokio sprendimo priėmimo nebuvo pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (pvz., trukmę nuo ieškinio pateikimo ir sprendimo už akių priėmimo ir kt.), gali būti pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021). Tokios praktikos laikosi ir kiti aukštesnės instancijos teismai panašiose bylose (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-442-330/2023).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, jog teismas dėl sprendimo už akių priėmimo turi nuspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad sprendimas už akių priimamas šalims apie tai nežinant. Esant nustatytam tokiam teisiniam reguliavimui, galima situacija, kai nepriklausomai nuo vienos iš šalių pasyvaus procesinio elgesio, kita sąžiningai savo procesinėmis teisėmis besinaudojanti šalis, atsižvelgdama į teismo diskrecijos teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių (pvz., teismas gali netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, jeigu nustato CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytus pagrindus), taip pat į CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, gali nespėti pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių įrodymų iki sprendimo už akių priėmimo.

Pažymėtina, jog nors ieškovė ieškiniu prašė, esant CPK nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog ieškovė galėjo žinoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas elgsis pasyviai, nepateiks atsiliepimo ir dėl to bus pagrindas priimti sprendimą už akių. Pažymėtina, jog CPK nėra įtvirtina pareiga šaliai, inicijavusiai procesą, iš karto pateikti įrodymus, pagrindžiančius visas bylinėjimosi išlaidas, priešingai, minėto CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata aiškiai nustato, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė objektyviai iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, o vien tokia civilinės bylos procesinė baigtis, kad buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, savaime negali paneigti ieškovės teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal principą „pralaimėjęs moka“.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog byla buvo vedama elektronine forma, todėl ieškovės atstovas per elektroninę prieigą gali sekti visus procesinius įvykius byloje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas, kasacinio teismo praktika ir šios bylos konkrečios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo yra nepagrįstas. Nors duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laiku iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti, tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes dėl duomenų teismui nepateikimo, tai, kad buvo priimtas sprendimas už akių ir apie ketinimą jį priimti proceso šalims nėra pranešama, ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus dokumentus buvo patirtos iki priimant teismo sprendimą už akių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro teisinį pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti papildomo sprendimo priėmimo institutą (CPK 277 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir papildomo sprendimo priėmimą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti. Dėl nurodytų priežasčių Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutartis naikintina ir UAB „Girtrans“ prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo išspręstinas iš esmės, jį tenkinant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 277 straipsnio 1–3 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir teisėtų lūkesčių principus (CPK 7 straipsnis, 2 straipsnis), taip pat į tai, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėtoje byloje išspręstais klausimais, daro išvadą, jog ieškovės patirtų 1 822,14 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas turi būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai ir ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 822,14 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Girtrans“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Girtrans“, juridinio asmens kodas 304549405, iš atsakovo DALLBOGG: LIFE AND HEALTH INSURANCE COMPANY, juridinio asmens kodas 200299615, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Sabiedriba ar ierobezotu atbildibu „BICM“ atstovybę, juridinio asmens kodas 302896574, 1 822,14 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė