Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 atstovui advokato padėjėjui Mariui Kaleckui,

nutarimą surašiusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui Daumantui Tamošiūnui ( TRA1 atstovo advokato padėjėjo Mariaus Kalecko ir nutarimą surašiusios institucijos atstovo vyriausiojo darbo inspektoriaus Daumanto Tamošiūno dalyvavimas teismo posėdyje užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinėmis perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 (toliau ir – Pareiškėjas) atstovo advokato padėjėjo Mariaus Kalecko skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas TRA1 (toliau ir – Pareiškėjas) atstovo advokato padėjėjo Mariaus Kalecko skundas, kuriuo prašoma Skundžiamą nutarimą pakeisti ir paskirti (duomenys neskelbtini) mažesnę administracinę nuobaudą – baudą. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, ANK normos ir nurodyti šie esminiai argumentai:

bylą nagrinėjęs Skyriaus specialistas neįsigilino į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes (jų nebuvimą), neindividualizavo skiriamos baudos dydžio ir nesiaiškino jokių teisingos ir proporcingos baudos paskyrimui svarbių aplinkybių. Tai lemia, jog paskirtos baudos dydis laikytinas neteisingu ir turi būti sumažintas;

Motyvuojamoji dalis

egzistuoja tik TRA1 atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai dėl to gailėjosi ir toliau gailisi bei padėjo šį nusižengimą išaiškinti. Pabrėžtina, jog jokių TRA1 atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo;

Pareiškėjas šiuo metu dirba įmonėje, o jo gaunamos pajamos yra minimalios. Nurodomą aplinkybę patvirtina pateikiama Gyventojų pajamų deklaracija už 2025 m. kopija, kurioje nurodoma, jog Pareiškėjas per 2025 m. gavo vos 12342 Eur pajamų. Pareiškėjas kartu su sutuoktine (duomenys neskelbtini) augina du vaikus (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriuos yra būtina išlaikyti. Pareiškėjo gaunamų pajamų užtenka tik minimaliems šeimos poreikiams patenkinti. Tuo tarpu paskirtos piniginės baudos dydis viršija Pareiškėjo vieno mėnesio pajamas, todėl laikytinas ypatingai dideliu. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pareiškėjui TRA1 paskirtos piniginės baudos dydis daro ypatingą žalą jo šeimos interesams ir yra sunkiai pakeliamas;

TRA1 yra vienintelis įmonės akcininkas. Įmonei 2026 m. gegužės 19 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 45621 už tą patį įvykį buvo paskirta 3574,30 Eur dydžio bauda. Pateikiama Pelno (nuostolių) ataskaita už 2025 m. patvirtina, jog įmonės pelnas 2025 m. buvo vos 8643 Eur. Dėl šios priežasties, paskirtos piniginių sankcijos dydis įmonei yra labai didelis bei privestų ją prie bankroto. Tokiu būdu Pareiškėjas netektų ir vienintelio pajamų šaltinio. Tai dar viena aplinkybė į kurią yra būtina atsižvelgti nustatant skirtinos baudos dydį;

Skundžiamą nutarimą priėmęs Skyriaus specialistas visiškai neatsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, o tai nulėmė, jog skiriamos baudos dydis nebuvo tinkamai individualizuotas. Aptarti pažeidimai buvo padaryti nesiekiant pažeisti įstatymų saugomas vertybes ar darbuotojo bei valstybės interesus. Aptariama situacija susiklostė dėl netinkamo situacijos įvertinimo, tarpusavio nesusikalbėjimo ir nepakankamo teisės aktų išmanymo. Buvęs įmonės darbuotojas (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui pateikė 2026 m. vasario 2 d. Prašymą nutraukti darbo sutartį. 2026 m. vasario 11 d. Pareiškėjas šį darbuotojo prašymą perdavė Įmonės samdomai buhalterei (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB „Savas Buhalteris“, kuri ir įformino (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimą bei perdavė informaciją apie tai VSDFV teritoriniam skyriui. Tuo tarpu, pareiškėjas TRA1 neatkreipė dėmesio, jog darbuotojas (duomenys neskelbtini) pateiktame 2026 m. vasario 2 d. prašyme nurodė konkrečią datą nuo kada pageidauja nutraukti darbo santykius (2026 m. vasario 20 d.). Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog darbuotojas turi pareigą dirbti 20 darbo dienų po prašymo apie darbo sutarties nutraukimą pateikimo ir manė, kad darbuotojas gali/turi dirbti iki 2026 m. vasario 27 d. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas išsiuntė darbuotoją (duomenys neskelbtini) į komandiruotę bei suplanavo jo grįžimą į Lietuvą 2026 m. vasario 26 d. Komandiruotės metu buhalterė įformino darbo santykių pasibaigimą;

TRA1 nesiekė gauti įmonei naudos ar išvengti įsipareigojimų valstybei ar darbuotojui. Pastebėtina, jog nutraukti darbo santykius darbuotojui esant išsiųstam į komandiruotę, kurios trukmė buvo iš anksto suplanuota būtų visiškai nelogiška, ekonomiškai nenaudinga ir beprasmiška. Įmonės darbuotojas (duomenys neskelbtini) nurodė, о pats Pareiškėjas patvirtino, jog darbo santykiai faktiškai tęsėsi komandiruotės metu - darbuotojas atliko darbo funkciją įmonės naudai. Tuo tarpu, Pareiškėjas, būdamas įmonės direktoriumi, davė nurodymus darbuotojui, pirko kelto bilietus ir pan. Toks faktinis Pareiškėjo elgesys aiškiai rodo, jog jis nežinojo, jog darbo santykiai jau yra formaliai nutraukti. Apie tai, jog darbo santykiai formaliai buvo nutraukti nuo 2026 m. vasario 20 d. pareiškėjas TRA1 sužinojo tik gavęs VDI pranešimą;

svarbu akcentuoti, jog darbuotojas į komandiruotę buvo išsiųstas dar oficialiai nenutraukus darbo santykių. Nėra jokios prasmės, naudos ar logikos nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris yra išsiųstas dirbti į užsienį ir atlieka darbo funkcijas įmonės naudai. Oficialiai įforminus darbo santykių pasibaigimą, (duomenys neskelbtini) elgesys nepasikeitė – jis ir toliau davė nurodymus darbuotojui, rūpinosi kelto bilietais ir t. t.. Šios aplinkybės patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) sąmoningai nesiekė pažeisti įstatymu saugomų vertybių ir netgi nesuprato, jog elgiasi neteisėtai;

Skundžiamą nutarimą priėmęs specialistas neatsižvelgė į tai, kad administracinio nusižengimu reali žala darbuotojo (duomenys neskelbtini) interesams šiuo konkrečiu nebuvo padaryta. UAB „Savas buhalteris“ perėmus įmonės buhalterijos tvarkymą buvo nustatyta, jog darbuotojui (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 689,41 Eur daugiau nei priklausė pagal faktiškai išdirbtas darbo valandas/dienas. Šią aplinkybę patvirtina pateikiama Apyvartos žiniaraščio kopija.

Pareiškėjas TRA1 , nei įmonė nėra bausta už panašaus pobūdžio pažeidimus. Apskritai, TRA1 per visą gyvenimą administracine tvarka yra baustas vos kelis kartus (apie 5) kartus. Ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, jog TRA1 yra atsakingas bei teisės aktų besilaikantis asmuo;

Pareiškėjas iš karto pripažino padaręs pažeidimą, nevengė atsakomybės, padėjo nustatyti svarbias aplinkybes, bendradarbiavo su VDI, taigi elgėsi visiškai sąžiningai ir rūpestingai;

administracinių nusižengimų bylų analizė rodo, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra galimas ir įprastas nelegalaus darbo atveju (ANK 95 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bauda sumažinta iki 300 Eur, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bauda sumažinta iki 500 Eur, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bauda sumažinta iki 200 Eur. Manytina, jog mažesnės piniginės baudos paskyrimas TRA1 atveju taip pat būtų visiškai pagrįstas, teisėtas ir atitiktų teisingumo bei protingumo principus.

Institucijos atstovės (duomenys neskelbtini) atsiliepimu su Skundu nesutinkama. Atsiliepime nurodyta, kad Institucija tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą bei priėmė motyvuotą ir teisingą Skundžiamą nutarimą. ANK 34 straipsnio 6 dalis nustato išimtinę galimybę skirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali bauda. Tačiau šios teisės normos paskirtis nėra suteikti galimybę kiekvienu atveju mažinti įstatymo nustatytą minimalią baudą vien todėl, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą arba dėl jo gailisi. Tokia teisės normos interpretacija paneigtų įstatymų leidėjo nustatytą sankcijų sistemą ir padarytų minimalią sankcijos ribą deklaratyvia. Bylos medžiaga patvirtina, kad nustatytas pažeidimas savo pobūdžiu yra tipiškas nelegalaus darbo atvejis, kuriam būdingi visi įstatyme numatyti požymiai. Pažymėtina, kad nelegalus darbas nėra formalus dokumentacijos trūkumas ar apskaitos netikslumas. Tai vienas iš sunkiausių darbo teisės pažeidimų, kuriuo pažeidžiami tiek darbuotojo, tiek valstybės interesai. Darbo sutarties nesudarymas reiškia, kad darbuotojas netenka teisinių garantijų, susijusių su darbo laiku, darbo užmokesčiu, socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe draudimu, darbo ginčų nagrinėjimu ir kitomis darbo teisės suteikiamomis apsaugos priemonėmis. Nepranešimas VSDFV apie darbuotojo priėmimą į darbą tiesiogiai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti socialinio draudimo sistemos funkcionavimą, tinkamą mokesčių administravimą bei sąžiningą konkurenciją darbo rinkoje. Aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) prisipažino, gailisi ir bendradarbiavo su Institucija savaime nesudaro pagrindo konstatuoti išimtinio atvejo buvimą. Be to, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjas puikiai žinojo apie faktinį darbuotojo darbo tęsimą po jo atleidimo. Darbuotojas vykdė tarptautinius reisus darbdavio transporto priemone, gabeno darbdavio krovinius, naudojosi darbdavio organizuotais kelto bilietais, darbo organizavimo klausimus sprendė su įmonės vadovu, o reisą užbaigė grąžindamas transporto priemonę, dokumentus bei kitą įmonės turtą. Šios aplinkybės paneigia bet kokias prielaidas, kad pažeidimas įvyko atsitiktinai, dėl techninės klaidos ar dėl objektyviai nesuprastos situacijos. Administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kyla ne dėl ketinimo pakenkti, bet dėl paties draudžiamo veiksmo padarymo. Todėl Pareiškėjo subjektyvus vertinimas apie savo ketinimus, jog nebuvo siekiama pakenkti darbuotojui ar valstybei, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuobaudos dydžio. Pažymėtina ir tai, kad skunde nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo išskirtinę turtinę ar socialinę padėtį, kuri galėtų lemti išvadą, jog įstatymo sankcijoje nustatyta minimali bauda būtų neproporcingai sunki. Nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo nedarbingumą, išlaikytinių gausą, ypatingai sunkią finansinę padėtį, bankroto grėsmę ar kitas aplinkybes, kurios teismų praktikoje kartais vertinamos kaip išimtinės. Paskirta bauda yra pati mažiausia ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, jam apie posėdį buvo pranešta tinkamai, jį teismo posėdžio metu atstovavo advokato padėjėjas Marius Kaleckas, kuris skundą palaikė, prašė jį tenkinti bei priteisti (duomenys neskelbtini) naudai jo (duomenys neskelbtini) turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas vyriausiasis darbo inspektorius Daumantas Tamošiūnas su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju skundu nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais savo kaltę pripažino. Skundu taip pat nėra ginčijamos administracinio nusižengimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog darbuotojas (duomenys neskelbtini) 2026 m. vasario 20 d. nutraukus darbo sutartį su UAB „Jastada“ (atleidus jį iš darbo), laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 21 d. iki 2026 m. vasario 26 d. dirbo UAB „Jastada“ naudai ir interesais nesudarius su juo darbo sutarties ir nepateikus pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie minėto asmens įdarbinimą, t. y. dirbo nelegaliai. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydis (1500 Eur) yra neproporcingas jo asmenybei bei padarytam administraciniam nusižengimui. Todėl vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, šiose ribose. Teismas, įvertinęs pateikto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o (duomenys neskelbtini) paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Skundžiamu nutarimu (duomenys neskelbtini) už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, o jos dydis parinktas lygus minimaliam šio straipsnio sankcijoje numatytam dydžiui, t. y. 1500 Eur. Skundžiamame nutarime buvo įvertinta ir (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančia pripažinta aplinkybė, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat Skundžiamame nutarime įvertinti ir paties (duomenys neskelbtini) Institucijai pateikti rašytiniai paaiškinimai, jog pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu darbo organizavimu, įvertintas ir darbuotojo (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbtas laikas (laikotarpis nuo 2026 m. vasario 21 d. iki 2026 m. vasario 26 d.), kad administracinis nusižengimas padarytas netiesiogine tyčia, kadangi (duomenys neskelbtini) suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti teisės aktuose numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Skunde pakartotinai pateikiami argumentai dėl aptariamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, dėl nustatytos vienos (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis savo kaltę pripažino ir nurodė, kad gailisi, kurios jau buvo nurodytos Institucijai pateiktame rašytiniame paaiškinime. Skunde vėlgi nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nesiekė pažeisti įstatymų saugomas vertybes ar darbuotojo bei valstybės interesus, jog aptariama situacija susiklostė dėl netinkamo situacijos įvertinimo, tarpusavio nesusikalbėjimo ir nepakankamo teisės aktų išmanymo. Tačiau teismas neturi pagrindo šių nurodytų aplinkybių vertinti pakartotinai ar pripažinti, jog jos yra išskirtinės bei pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Matyti, jog nagrinėjamu atveju darbo sutarties nutraukimo įforminimas, kaip tai numatyta DK 55 straipsnio 3 dalyje, buvo atliktas paties (duomenys neskelbtini) iniciatyva. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad pačiam (duomenys neskelbtini), kaip UAB „Jastada“ direktoriui, buvo pateiktas darbuotojo (duomenys neskelbtini) 2026 m. vasario 2 d. prašymas nutraukti darbo sutartį, kurį pažeidėjas vėliau pats perdavė įmonės buhalterei įforminti. Administracinio nusižengimo byloje esančiame UAB „Savas Buhalteris“ direktorės ir buhalterės (duomenys neskelbtini) paaiškinime nurodyta, kad gavusi (duomenys neskelbtini) atsiųstą prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2026 m. vasario 20 d., vykdydama šį prašymą 2026 m. vasario 20 d. įformino darbo sutarties pasibaigimą ir apie tai informavo VSDFV teritorinį skyrių. Tai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) neabejotinai buvo žinomas darbuotojo (duomenys neskelbtini) ketinimas išeiti iš darbo, pateikto prašymo išeiti iš darbo turinys ir jame nurodyta darbo įmonėje pabaigos data – nuo 2026 m. vasario 20 d. Pats (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog žinodamas apie darbuotojo (duomenys neskelbtini) pateiktą prašymą išeiti iš darbo bei klaidingai manydamas jog darbuotojas turi pareigą dirbti 20 darbo dienų, po prašymo apie darbo sutarties nutraukimą pateikimo, išsiuntė darbuotoją (duomenys neskelbtini) į komandiruotę į užsienį. Tačiau Skunde nurodyta aplinkybė, jog darbo santykiai su darbuotoju (duomenys neskelbtini) buvo nutraukti šiam būnant komandiruotėje (pats (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad 2026 m. vasario 20 d. jis buvo Šveicarijoje) (duomenys neskelbtini) teisinės padėties nešvelnina. Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina, jog darbuotojas (duomenys neskelbtini) , komandiruotės metu nutraukus su juo darbo sutartį, toliau dirbo UAB „Jastada“ naudai ir interesais, naudojosi įmonei priklausančiu turtu (transporto priemone), vežė krovinius, nuolatos bendravo ir gaudavo tiesioginius nurodymus iš paties (duomenys neskelbtini), kol galiausiai grįžęs į Lietuvą, grąžino įmonei priklausančią transporto priemonę pačiam (duomenys neskelbtini). Skunde nurodyta aplinkybė, jog darbuotojo (duomenys neskelbtini) komandiruotės metu (duomenys neskelbtini), kaip įmonės vadovo, elgesys nepasikeitė, priešingai nei nurodyta skunde, patvirtina ne tai, kad jis sąmoningai nesiekė pažeisti įstatymu saugomų vertybių ar nesuprato, jog elgiasi neteisėtai, tačiau patvirtina administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimą jo veiksmuose.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta žala darbuotojo (duomenys neskelbtini) interesams, nurodant, kad jam buvo sumokėta 689,41 Eur daugiau nei priklausė pagal faktiškai išdirbtas darbo valandas/dienas. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog prieš pradedant atlikti faktinį darbą turi būti informuotas VSDFV teritorinis skyrius, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, nes toko pobūdžio padaryti administraciniai nusižengimai pažeidžia ne tik asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo pat darbo pradžios, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Taip pat, įstatymų nustatyta tvarka neįforminus darbo santykių, nėra užtikrinamas mokesčių į valstybės biudžetą ir įmokų į socialinio draudimo fondus mokėjimas, darbdaviui sudaroma galimybė išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Teismo vertinimu šios aplinkybės nedaro aptariamo (duomenys neskelbtini) padaryto administracinio nusižengimo mažiau pavojingu nei kiti rūšiniai tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Priešingos išvados daryti neleidžia Skunde nurodytos kitų teismų administracinių nusižengimų bylose priimti procesiniai sprendimai, kuriais buvo sprendžiami klausimai dėl asmenims, padariusiems ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirtų administracinių nuobaudų individualizavimo ir atsakomybės švelninimo. Skunde nurodoma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1381-1108/2025, kurioje asmeniui, padariusiam ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydis, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, buvo sumažintas iki 300 Eur. Tačiau susipažinus su administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1381-1108/2025 priimtu galutiniu procesiniu sprendimu (Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis) nustatyta, kad darbo sutartis tarp darbdavio ir darbuotojo buvo sudaryta, tačiau nustatytu laiku apie jos sudarymą ir darbo pradžią nebuvo informuotas VSDFV teritorinis skyrius, įvertinta tai, kad darbuotojui sumokėtas darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis už visą faktiškai dirbtą laikotarpį, darbdavys draudė darbuotoją privalomuoju asmens sveikatos draudimu, darbo santykiai nebuvo nuslėpti ar užmaskuoti, darbdavys didesnės naudos, nei kad įprasta, negavo, o finansinės žalos darbuotojui ar/ir valstybei padaryta nebuvo, neteisėtas neveikimas truko sąlyginai trumpą laiko tarpą, pats darbdavys nutraukė savo neteisėtą neveikimą, kadangi kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių. Matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1381-1108/2025 nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju pats darbuotojas (duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 10 d. pranešimu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją nurodydamas, jog 2026 m. vasario 20 d. buvo atleistas iš darbo, tačiau atliko darbo funkcijas UAB „Jastada“ naudai iki 2026 m. vasario 25 d., o vėliau pateikė paaiškinimus, jog praėjus kuriam laikui jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už dirbtas dienas užsienyje po jo atleidimo. Nors skunde ir nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su Institucija, tačiau matyti, kad tai jis darė ne savo iniciatyva, o tik po to, kuomet dėl nelegalaus darbo ir pažeistų savo teisių (negauto darbo užmokesčio) į Instituciją kreipėsi pats darbuotojas. Skunde taip pat nurodoma ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-14-899/2026, kurioje ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirta administracinė nuobauda – bauda buvo sumažinta iki 500 Eur. Tačiau administracinio nusižengimo byloje Nr. II-14-899/2026 nustatyta, kad darbuotojas nelegaliai dirbo trumpą laiko tarpą (kiek daugiau nei 1,5 val.), pavadavo darbdavį – savo tėvą, kuris dėl pablogėjusios sveikatos būklės trumpam paprašė jį pavaduoti, jog po šio įvykio pats darbuotojas tapo įmonės, kurioje trumpam nelegaliai dirbo, savininku. Taigi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-14-899/2026 nustatytos faktinės aplinkybės taip pat nėra analogiškos nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Skunde nurodoma ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-56-448/2026, kurioje ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirta administracinė nuobauda – bauda buvo sumažinta iki 200 Eur. Tačiau administracinio nusižengimo byloje Nr. II-56-448/2026 nustatyta, kad darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo buvo įforminti tą pačią dieną, pateikus pranešimą VSDFV, o darbuotojas toliau teisėtai dirbo darbdavio įmonėje. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, darbuotojas (duomenys neskelbtini) UAB „Jastada“ naudai, nesudarius su juo darbo sutarties, t. y. nelegaliai, dirbo jau po pranešimo darbdaviui apie darbo sutarties nutraukimą (pateikus rašytinį prašymą) ir apie darbo sutarties nutraukimą pranešus VSDFV teritoriniam darbo skyriui. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad skunde nurodomi kitų teismų priimti procesiniai sprendimai kitose administracinių nusižengimų bylose šiuo atveju nelaikyti precedentais (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kadangi jose nustatytos administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės ir kitos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytų šioje administracinio nusižengimo byloje

Skunde taip pat nurodyti argumentai, kad dėl Skundžiamu nutarimu (duomenys neskelbtini) paskirtos administracinės nuobaudos dydis daro ypatingą žalą jo šeimos interesams ir yra sunkiai pakeliamas ne tik jam, tačiau ir jo vadovaujamai įmonei. Skundu atkreipiamas dėmesys į tai, kad praeityje (duomenys neskelbtini), nei jo vadovaujama įmonė nebuvo bausta už panašaus pobūdžio pažeidimus, kad pats (duomenys neskelbtini) praeityje už administracinių nusižengimų padarymą buvo baustas tik keletą kartų todėl yra laikomas kaip atsakingas ir teisės aktų reikalavimų besilaikantis asmuo. Įvertinus administracinių nusižengimų registro duomenis apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus už 5 metus matyti, kad (duomenys neskelbtini) po aptariamo administracinio nusižengimo padarymo buvo tris kartus nubaustas už ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 4 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, jam paskirtas administracines nuobaudas – baudas yra sumokėjęs. Nors ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 4 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai nėra analogiški nagrinėjamam (duomenys neskelbtini) padarytam administraciniam nusižengimui, kadangi yra susiję su KET reikalavimų nesilaikymu, tačiau įvertinus juos su kitais (duomenys neskelbtini) 5 metų laikotarpyje padarytais administraciniais nusižengimais ((duomenys neskelbtini) buvo 4 kartus baustas už kitų administracinių nusižengimų padarymą dar prieš šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymą) negalima teigti, kad (duomenys neskelbtini) asmenybė yra charakterizuojama išimtinai teigiamai.

Skunde pateikiami argumentai ir dėl Skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – baudos galinčių kilti finansinių sunkumų. Nurodyta, kad UAB „Jastada“ 2026 m. gegužės 19 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje už tą patį įvykį buvo paskirta 3574,30 Eur dydžio bauda, įmonės pelnas 2025 m. buvo 8643 Eur, o paties (duomenys neskelbtini) mėnesinės pajamos yra mažesnės už jam paskirtą administracinę nuobaudą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skunde nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) finansinės ir šeimos padėties, nėra išimtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismui (duomenys neskelbtini) atstovas advokato padėjėjas Marius Kaleckas pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašoma (duomenys neskelbtini) naudai priteisti jo turėtų išlaidų atlyginimą – 450 Eur. Kartu su prašymu patekti ir susidariusias bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (sąskaitos už teisines paslaugas ir patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą). ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Taigi, asmeniui iš Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Kadangi Skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį yra atmestinas, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra tenkinamas pateiktas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato padėjėjo M. Kalecko skundas, priteisti (duomenys neskelbtini) jo turėtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir TRA1 atstovo advokato padėjėjo Mariaus Kalecko skundo netenkinti.

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovo advokato padėjėjo Mariaus Kalecko prašymą priteisti TRA1 jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.