- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- II-1381-1108/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01224-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Pažeidėjas
- S. P.
- Advokatai
- Gintarė Demir
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai S. P., jos įgaliotai atstovei advokatei Gintarei Demir,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. P. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės Ligitos Klapavščiuk 2025 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-753-2025 (ROIK: 25282573085).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija; VDI) 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-753-2025 (toliau – ir nutarimas; skundžiamas nutarimas) S. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 1 500 Eur bauda. S. P. nubausta už tai, kad ji, būdama darbdavio – juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) įsakymu paskirtu atsakingu asmeniu įmonėje už darbuotojų priėmimą į darbą (tokių funkcijų, kaip parengimas darbo sutarčių sudarymui, būtinų pranešimų apie įdarbinimą teikimas), nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo H. B. priėmimą į darbą, dėl ko pastarasis nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nelegaliai (taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte), o pranešimas buvo pateiktas tik 2024 m. spalio 3 d. 14.47 val.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos S. P. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriame prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, kad H. B. 2024 m. rugsėjo 2 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš karto pateikė prašymą nemokamų atostogų nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., šis prašymas buvo tenkintas. Nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. spalio 3 d. imtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadybininkė V. P. buvo kasmetinėse atostogose. Nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 18 d. buvo laikiname nedarbingume dėl ligos. 2024 m. rugsėjo 27 d. Bendrovės vadovo įsakymu pavaduoti personalo vadybininkės būtinas darbo funkcijas jos kasmetinių atostogų metu, įskaitant ir pateikti H. B. Sodrai 1-SD pranešimą, buvo pavesta jai, Bendrovės sąmatininkei S. P.. Bendrovės personalo vadybininkė V. P. iki išeinant kasmetinių atostogų jai perdavė būtiną informaciją bei darbus dėl darbuotojų įdarbinimo, įskaitant darbo sutarčių sudarymą, būtinų pranešimų apie įdarbinimą teikimą. Buvo atsakingas asmuo už H. B. Sodrai 1- SD pranešimo pateikimą. Pranešimą pateikė 2024 m. spalio 3 d. Jungėsi per suformuotą Bendrovės darbuotojo M. M. prieigą prie VSDFV, kadangi asmeninė prieiga nebuvo sukurta. 2024 m. rugsėjo 30 d. pildant 1-SD formą dėl H. B., ji liko neišsiųsta dėl techninio neapsižiūrėjimo: tikslinta informacija apie nemokamų atostogų pabaigą su buhalterija, iki tol (ne)teikimo pranešimo aplinkybes, faktinio darbo pradžią su atsakingais asmenims (darbų vadovai), su darbuotoju, sistemoje dirbta ir su kitais pranešimais. Su darbuotoju komunikuota per M. M., kadangi pati nemoka rusų kalbos. Pamačius, kad 1-SD forma dėl H. B. buvo neišsiųsta, 2024 m. spalio 3 d. pateikė 1-SD formą dėl H. B.. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius darbo pradžia laikoma 2024 m. spalio 1 d, o 1-SD pranešimas pateiktas 2024 m. spalio 3 dieną. Skunde remiantis Darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. EV-163, (toliau – Aprašas) nuostatomis įrodinėjama, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas pripažintinas mažareikšmiu. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pranešimas 1-SD pateiktas iki VDI patikrinimo, kad pareiškėja pati pastebėjo ir ėmėsi šalinti pažeidimą, t. y. pateikė pranešimą. Siekio nuslėpti darbo santykius nebuvo: VDI patikrinimo metu pateikta rašytinė darbo sutartis, pranešimas apie socialinio draudimo pradžią, darbuotojas pirmą darbo dieną buvo instruktuotas ir apmokytas teisės aktų nustatyta tvarka, visas faktinis dirbtas laikas pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Taip pat nėra sistemiškumo. Darbuotojas dėl atvejo nenukentėjo, jo teisės nebuvo pažeistos, konfliktų, ginčų nebuvo, jis gavo visą užmokestį už ginčo dienas. Bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo apie tai, kad buvo veikiama sąmoningai, tyčia, piktnaudžiaujant, siekiant nuslėpti darbo santykius, pažeisti darbuotojo teises. Pranešimas pateiktas daugiau nei mėnuo iki Institucijos patikrinimo. Nei pareiškėja, nei V. P. nebuvo baustos už analogišką pažeidimą. Gailisi dėl tokio savo veikimo, tai – didelė pamoka. Vien bylos dėl nelegalaus darbo pradėjimas yra pakankama poveikio priemonė. Bendrovė kreipėsi į Sodrą dėl mokymų ar/ir individualios konsultacijos Bendrovės darbuotojams apie 1-SD formos pildymo, VDI buvo pateiktas prašymas dėl mokymų įdarbinimo tema organizavimo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Aprašas taikomas tik pažeidimams, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, tai yra reguliuoja atsakomybės taikymą arba atleidimą nuo jos tik ūkio subjektams – juridiniams asmenims. Tuo tarpu ANK reglamentuoja atsakomybės taikymo klausimus tik fiziniams asmenims ir turi savo atleidimo nuo atsakomybės institutą, kuris yra aptartas ANK 12 straipsnyje. Kadangi Aprašas nustato atleidimo nuo administracinės atsakomybės mechanizmą ūkio subjektams – juridiniams asmenims, jis negali būti taikomas fizinių asmenų įvykdytiems administraciniams nusižengimams, kai ANK turi savą atleidimo nuo atsakomybės ar jos mažinimo mechanizmą. ANK 12 straipsnyje išvardintų mažai pavojingų veikų sąrašas yra baigtinis ir aptariamas nusižengimas į šį sąrašą nepatenka. Institucija paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą. Administracinės nuobaudos taptų beprasmiškos, jei nedarytų pažeidėjui negatyvių padarinių, jei negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jeigu skundžiamas nutarimas nebus panaikintas, prašo sumažinti baudą arba skirti įspėjimą. Gailisi dėl nusižengimo, bet jis nebuvo padarytas tyčia. Kolegė išėjo atostogų netikėtu metu, įvyko nelaimė, direktoriaus įsakymu skubos tvarka ji buvo paskirta pavaduoti kolegę. Darbų perdavimas (kokius darbus ir ką turėtų padaryti) vyko telefonu, buvo parašyti 1-2 laiškai, kuriuose nurodyta, į ką turėtų kreiptis pagalbos. Nors turėjo galimybę nuslėpti asmens darbą 2024 m. spalio 1-3 dienomis, nurodant vėlesnę asmens darbo pradžią, dėl ko pažeidimas apskritai nebūtų buvęs nustatytas, tačiau pasirinko VSDFV teritoriniam skyriui pranešti teisingą informaciją. Terminus, prieš kiek laiko reikia pranešti apie asmens įdarbinimą, žinojo, susirasdavo atsakymus internete arba galėdavo paklausti Bendrovės teisininkės. Buvo anksčiau teikusi vieną kartą pranešimą apie asmens įdarbinimą, tiesiogiai pati visų skaitmenų galimai nevedė, tačiau yra mačiusi ir žino, kaip tai padaryti. Įsakymu anksčiau nebuvo pavesta funkcija pranešti apie asmens įdarbinimą. Pranešimą pavėlavo pateikti dėl komunikacijos tarp darbuotojų stokos, be to, nekalba rusiškai, turėjo susirasti darbų vadovą, sužinoti informaciją apie asmens darbo pradžią, nelaiku gavo atsakymus. Žinojo, kad darbuotojas Bendrovėje buvo įdarbintas anksčiau, tačiau jis buvo neapmokamose atostogose ir jo darbo pradžia nebuvo tiksliai aiški. Galimai trečiadienį darbo pradžioje visiškai išsiaiškino apie asmens darbo laiką, o 2024 m. spalio 3 d. pateikė pranešimą. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo personalo darbuotoja, tai jai (pareiškėjai) nepavesta. Norėdama išsiaiškinti dėl asmens darbo pradžios kreipėsi į darbų vadovą. Nežino tvarkos, kaip V. P. gauna informaciją apie darbuotojų darbo pradžią analogiškose situacijose. Be V. P. pranešimus apie asmenų įdarbinimą teikia ji (pareiškėja), tačiau retai. Neturėjo prisijungimų prie sistemos, todėl jungėsi per M. M. paskyrą. Kad Bendrovė neliktų be prisijungimo, yra asmuo, kuriam sukurtas prisijungimas, t. y. M. M.. Direktoriui buvo žinoma, kad ji (pareiškėja) neturi prisijungimo prie sistemos, tačiau taip pat žinojo, kad M. M. jai padės.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus. Prašė nutarimą panaikinti arba paskirtą baudą ženkliai sumažinti. Papildomai nurodė, kad pranešimo apie asmens įdarbinimą teikimas nėra tiesioginis pareiškėjos darbas. Pareiškėja buvo skubiai įpareigota perimti kolegės darbus, nebuvo galimybės išsiaiškinti pranešimo apie asmens įdarbinimą teikimo tvarkos. Darbo sutartis su H. B. buvo sudaryta prieš mėnesį iki jo darbo pradžios – asmuo iš karto išėjo nemokamų atostogų, todėl pareiškėjai reikėjo išsiaiškinti, ar asmuo tikrai pradėjo dirbti. Rekvizitai.lt internetiniame puslapyje nurodyta, kad šiuo metu įmonėje dirba 210 darbuotojų, 2024 m. spalio -lapkričio mėn. dirbo apie 250 darbuotojų. Pareiškėja, pamačiusį klaidą, nedelsiant ją ištaisė. Su darbuotoju buvo tinkamai atsiskaityta, jis pretenzijų neturi, mokesčiai sumokėti. Nei darbuotojui, nei valstybei žala nebuvo padaryta. Aprašo 4 punkte numatytas mažareikšmio pažeidimo apibrėžimas ir aptariamoje situacijoje reikėtų juo vadovautis. Įmonėje nebuvo siekio nuslėpti darbuotojo, sutaupyti mokesčių, nebuvo tyčios. VDI patikrinimas buvo atliktas tik po mėnesio. Dėl mokymų organizavimo įmonė kreipėsi į VDI ir Sodrą.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, nutarimą palikti nepakeistą, palaikė Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad pranešimas buvo pateiktas ne laiku dėl neapsižiūrėjimo, aplaidumo, nepatyrimo. 2024 m. lapkričio mėn. buvo atliktas VDI patikrinimas. Institucijos atstovas pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo laikas nelaikytinas reikšminga aplinkybe – administracinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai terminas nėra suėjęs ir kad Institucija neturi ir neturėjo abejonių, jog aptariamu atveju buvo padarytas pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė norma, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius bei darbo įstatymus, kurie buvo pažeisti. ANK 95 straipsnyje nereglamentuojami atvejai, kuriais konstatuojama šio nusižengimo – nelegalaus darbo sudėtis, o nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau – UĮ). Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 1 d., t. y. galiojusi nusižengimo padarymo metu) nuostatas, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 1 d., t. y. galiojusi nusižengimo padarymo metu) numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas– darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. skundžiamu nutarimu buvo nubausta už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir jai buvo paskirta minimali 1 500 Eur bauda.
S. P. iš esmės pripažįsta padarytą nusižengimą, tik nurodo, kad pažeidimas padarytas dėl žmogiškosios klaidos – 2024 m. rugsėjo 30 d. jai (pareiškėjai) pildant 1-SD formą dėl darbuotojo H. B. 1-SD forma liko neišsiųsta dėl techninio neapsižiūrėjimo: tikslinta informacija apie nemokamų atostogų pabaigą su buhalterija, iki tol (ne)teikimo pranešimo aplinkybes, faktinio darbo pradžią su atsakingais asmenims (darbų vadovai), su darbuotoju, sistemoje dirbta ir su kitais pranešimais. Su darbuotoju komunikuota per M. M., kadangi pati nemoka rusų kalbos. Pamačius, kad 1-SD forma dėl H. B. buvo neišsiųsta, 2024 m. spalio 3 d. pateikė 1-SD formą dėl H. B.. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius darbo pradžia laikoma 2024 m. spalio 1 d, o 1-SD pranešimas pateiktas 2024 m. spalio 3 dieną. Pareiškėja pažymėjo, kad nei ji, nei Bendrovė neketino nuslėpti darbo santykių. Pažeidimas padarytas dėl to, kad personalo vadybininkė V. P. netikėtai turėjo išeiti atostogų laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. spalio 3 d. – V. P. darbai jai (pareiškėjai), neturinčiai patirties su pranešimų teikimu VSDFV, buvo perduoti per labai trumpą laiką. Pareiškėja, pripažindama ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą, remdamasi Aprašo nuostatomis siekė, kad nusižengimas būtų pripažintas mažareikšmiu ir administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu būtų nutraukta.
Aptariamu atveju nustatyta, kad S. P. yra tinkamas subjektas, sprendžiant atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį klausimą. Bendrovės personalo vadybininkė V. P. nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. spalio 3 d. išėjo kasmetinių atostogų (b. l. 68). Bendrovės direktorius 2024 m. rugsėjo 27 d. įsakymu S. P. paskyrė vykdyti darbines funkcijas, susijusias su darbuotojų priėmimu į darbą, tokias kaip darbo sutarčių parengimas ir pranešimų apie įdarbinimą VSDFV teritoriniams skyriams siuntimas (b. l. 67). Taip pat nustatyta objektyvioji ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pusė – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo H. B. priėmimą į darbą, dėl ko šis darbuotojas nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nelegaliai (taip, kaip apibrėžta UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte) – 1-SD pranešimas pateiktas tik 2024 m. spalio 3 d. 14.47 val. Aplinkybės, susijusios su H. B. nelegaliu darbu, nustatytos remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis (b. l. 54–56; 59–64), o taip pat byloje esančiuose H. B. darbo teisinių santykių dokumentuose (darbo sutartyje, darbuotojo prašyme dėl nemokamų atostogų, 2024 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje) užfiksuotais duomenimis (b. l. 72; 75–83) – šių aplinkybių pareiškėja neginčijo. Duomenų apie piktybinį pareiškėjos veikimą ir/ar jos sąmoningą tyčią byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėja administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus bei pareiškėjos atstovės ir Institucijos atstovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog pareiškėja padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo patraukta atsakomybėn bei nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjos ir jos atstovės įsitikinimu, aptariamu atveju yra pagrindas pareiškėjos padarytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pripažinti mažareikšmiu ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde yra remiamasi Aprašo 5.2 punktu, numatančiu, kad pažeidimas, kuomet pranešimas apie socialinio draudimo pradžią (1-SD pranešimas) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateiktas pavėluotai (vėliau kaip pirmąją darbuotojo darbo dieną), tačiau iki institucijos patikrinimo pradžios, kai darbdavys pats pastebėjo pažeidimą bei pats ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti, priskiriamas prie mažareikšmio, jei atitinka visus šiuos kriterijus: 5.2.1. darbuotojo socialinio draudimo pradžia sutampa su jo faktinio darbo pradžios laikotarpiu; 5.2.2. yra objektyvių vėlavimo priežasčių (pavyzdžiui, valstybės informacinių sistemų neveikimas ar trikdžiai, pirminiai (1-SD pranešimas) pranešimai buvo atmesti ar nepriimti), kurias pagrindžiančius įrodymus darbdavys pateikia darbo inspektoriui, atliekančiam patikrinimą; 5.2.3. nebuvo siekio nuslėpti darbo santykius (VDI patikrinimo metu pateikiama rašytinė darbo sutartis, pranešimą apie socialinio draudimo pradžią darbdavys pateikė savo iniciatyva, nekilus konfliktui su darbuotoju, darbuotojas pirmą darbo dieną buvo instruktuotas ir apmokytas teisės aktų nustatyta tvarka, darbą pradėjo pasitikrinęs sveikatą, visas faktinis darbo laikas pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje); 5.2.4. nėra sistemiškumo (kitus pranešimus apie socialinio draudimo pradžią (1-SD pranešimas) darbdavys teikia nustatyta tvarka). Tačiau tokia pareiškėjos ir jos atstovės pozicija vertintina kaip teisiškai nepagrįsta. Visų pirma, kaip teisingai pastebėta Institucijos atsiliepime į skundą, pareiškėjos pažeidimas neatitinka visų Aprašo 5.2.1–5.2.4 papunkčiuose numatytų kriterijų, kadangi nebuvo nustatyta jokių objektyvių vėlavimo pateikti 1-SD pranešimą priežasčių (t. y nenustatytas Aprašo 5.2.2 papunktyje numatyto kriterijaus egzistavimas). Visų antra, pažymėtina, kad ANK nenumato galimybės nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo pagrindu, jog padarytas administracinis nusižengimas galėtų būti pripažintas mažareikšmiu vadovaujantis Apraše išdėstytais kriterijais. ANK 12 straipsnyje yra nustatytas uždaras mažai pavojingų administracinių nusižengimų sąrašas. Asmeniui, padarius vieną iš šiame sąraše numatytų nusižengimų, teisena gali būti nepradedama, o asmeniui pareiškiama žodinė pastaba. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas į šį sąrašą nėra įtrauktas. Atitinkamai, teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti dėl mažareikšmiškumo.
Vertinant pareiškėjai paskirtos baudos dydį, pažymėtina tai, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog ji pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už analogišką nusižengimą pareiškėja praeityje bausta nebuvo. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių teismas nenustatė. Nėra ginčo, jog darbo sutartis tarp Bendrovės ir H. B. buvo sudaryta laiku, jam buvo sumokėtas darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis už visą faktiškai dirbtą laikotarpį, įskaitant ir už darbą nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 3 d., asmenį Bendrovė draudė privalomuoju asmens sveikatos draudimu. Taigi, patys darbo santykiai nebuvo nuslėpti ar užmaskuoti, todėl nagrinėjamu atveju Bendrovė didesnės naudos, nei kad įprasta, negavo, o finansinės žalos darbuotojui ar/ir valstybei padaryta nebuvo ir tai patvirtina byloje esantis VSDFV Vilniaus skyriaus raštas (b. l. 54–56), 2024 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 72). Atitinkamai, pareiškėja, nors ir padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, paneigiančių esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, iškreipiančių padėtį darbo rinkoje bei sudarantį sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, tačiau jos padarytu administraciniu nusižengimu nebuvo pažeistos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Iš bylos medžiagos matyti, kad nelegaliu darbu pareiškėja nesiekė nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį fakto, turėdama tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, priešingai – pastebėjusi pažeidimą pareiškėja pateikė teisingus duomenis apie H. B. darbo Bendrovėje pradžią. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjos neteisėtas neveikimas truko sąlyginai trumpą laiko tarpą, be to, pati pareiškėja nutraukė savo neteisėtą neveikimą 2024 m. spalio 3 d. 14.47 val. pateikdama 1-SD pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui. Kaip matyti iš nutarime nurodytų aplinkybių, Institucijos tyrimas dėl nelegalaus darbo Bendrovėje atliktas 2024 m. lapkričio – 2025 m. vasario mėn., vadinasi, neteisėtą neveikimą Pareiškėja nutraukė savo iniciatyva, o ne dėl Institucijos įsikišimo. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau, administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo – dėl pareiškėjos nepatyrimo teikiant pranešimus apie įdarbinimą VSDFV teritoriniams skyriams, dėl netinkamo darbo organizavimo, dėl rūpestingumo ir atidumo stokos. Patikrinus Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis nustatyta, kad S. P. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė neturėdama galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, manytina, kad šiuo atveju tikslinga švelninti pareiškėjos administracinę atsakomybę, kadangi nustatytos reikšmingos aplinkybės, kurių visuma mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą visuomenei ir rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne pareiškėjai būdingo elgesio modelio dalis.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti apskritai.
Teismo vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjai skirtinos nuobaudos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą S. P. padarė pirmą kartą, priimant nutarimą nustatyta viena pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo H. B. priėmimą į darbą įvyko ne siekiant neteisėtų tikslų, materialinės naudos ar nesąžiningai iškreipti darbo rinką ir konkurenciją, o dėl pareiškėjos netinkamo darbo organizavimo ir neapdairumo, tai yra dėl neatsargumo, o ne veikiant tyčia. Taip pat svarbu dar kartą pabrėžti, kad neteisėtą neveikimą pareiškėja nutraukė savo iniciatyva, o ne dėl Institucijos įsikišimo, kad pažeidimas buvo išaiškintas, nes pareiškėja nors ir pavėluotai pateikdama 1-SD pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui jame nurodė teisingus duomenis apie H. B. darbo Bendrovėje pradžią. Atitinkamai, aptariamu atveju tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir S. P. skirti mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-753-2025 (ROIK: 25282573085) pakeistinas ir S. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1 500 Eur dydžio bauda, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, sumažintina. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus visiškai įgyvendinta paskyrus S. P. mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, tai yra 300 Eur baudą.
Byloje nenustatyta, kad Bendrovės direktoriui 2024 m. rugsėjo 27 d. įsakymu paskyrus S. P. vykdyti darbines funkcijas, susijusias su darbuotojų priėmimu į darbą, tokias kaip darbo sutarčių parengimas ir pranešimų apie įdarbinimą VSDFV teritoriniams skyriams siuntimas, pareiškėja būtų informavus Bendrovės direktorių apie tai, kad dėl kompetencijos stokos ar kitokių priežasčių negalės tinkamai atlikti šių pareigų. Pareiškėja pripažįsta, kad vykdydama minėtu įsakymu jai priskirtas pareigas turėjo galimybę bet kada pagalbos kreiptis į Bendrovės darbuotoją M. M., turintį prieigą prie VSDFV – ta pagalba ji ir pasinaudojo 2024 m. spalio 3 d. 14.47 val. pateikdama 1-SD pranešimą. Be to, personalo vadybininkė V. P. išeidama kasmetinių atostogų perdavė pareiškėjai darbus, susijusius su H. B. (prašymas dėl nemokamų atostogų, pagal prašymą numatoma faktinio darbo pradžia) (b. l. 69) – tokiu būdu pareiškėjai buvo pateikti duomenys apie H. B. darbo Bendrovėje pradžią ir akcentuota būtinybė apie tai tinkamai bei laiku pranešti VSDFV teritoriniam skyriui. Turėdama visą reikiamą informaciją ir galimybę 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikti pranešimą VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojo H. B. darbo pradžią, S. P. išimtinai tik dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių ir subjektyvaus pasirinkimo, kokiu eiliškumu atlikti darbus, pranešimą pateikė pavėluotai – 2024 m. spalio 3 d. 14.47 val. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo pareiškėjai paskirtą baudą mažinti dar labiau ar baudos apskritai neskirti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
pareiškėjos S. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės Ligitos Klapavščiuk 2025 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-753-2025 (ROIK: 25282573085) dalyje dėl nuobaudos ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi S. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirtą baudą sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.