Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Ernesto Rimšelio,

dalyvaujant prokurorėms Jūratei Radišauskienei, Sigutei Malinauskienei, Vidai Ramanauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R., A. K. ir A. Š. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (UAB „A“) 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (UAB „A“) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „A“) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (UAB „B“) 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (UAB „B“) 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „B“) 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „A“ epizodai), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „B“ epizodai), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu subendrintos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „A“ epizodai), ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „B“ epizodai), subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 1 (vienerius) metus, ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

– pagal BK 182 straipsnio 3 dalį– 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

– pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 2 (dviem) metams laisvės atėmimo;

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį - 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant R. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti.

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (UAB „A“) 500 (penkių šimtų) MGL dydžio bauda;

pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (UAB „A“) 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) MGL dydžio bauda;

pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (UAB „B“) 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje (UAB „A“ epizodai), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 500 (penkių šimtų) MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (UAB „B“), prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 100 MGL ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 600 (šeši šimtai) MGL, t. y. 22 590 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimties eurų) dydžio bauda.

pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) MGL dydžio bauda;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 200 (dviejų šimtų) MGL dydžio bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 300 (trijų šimtų) MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) MGL, t. y. 16 942,50 Eur (šešiolikos tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 50 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 6 d. 15.43 val. iki 2017 m. gruodžio 7 d. 14.40 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 448 (keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) MGL, t. y. 16 867,20 Eur (šešiolikos tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 20 ct) dydžio bauda.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, pervedant į pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą, priteista:

solidariai iš A. K. ir R. J. 571 068 Eur (penki šimtai septyniasdešimt vienas tūkstantis šešiasdešimt aštuoni eurai) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM);

solidariai iš A. K., R. J. ir A. Š. 101 520,87 (vienas šimtas vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt eurų 87 ct) Eur pridėtinės vertės ir akcizų mokesčio;

solidariai iš A. K. ir A. R. 831 792,75 Eur (aštuoni šimtai trisdešimt vienas tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimt du eurai 75 ct) PVM;

solidariai iš A. K., A. R. ir A. Š. 30 878,48 Eur (trisdešimt tūkstančių aštuoni šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 48 ct) akcizo mokesčio.

Dėl R. J. apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

R. J., būdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, ir A. K., būdamas faktiniu UAB „A“ vadovu, veikdami bendrininkų grupe 2014 m. vasario 14 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarę daryti sunkų nusikaltimą – įsigyti iš Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu ir juos realizuoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams bei dalį įsigytų naftos produktų realizuoti panaudojant fiktyvius UAB „A“ dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), tyčia apgaulingai bendrininkų grupe tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574 reikalavimus:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ – neišsaugojo, galimai paslėpė ir tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos pirminių ar suvestinių dokumentų, išvardintų 2014 m. spalio 31 d. Bylų (dokumentų) perdavimo akte Nr. 14/2;

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalį, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (Lietuvos Archyvų departamento prie LRV 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės. Vadovaujantis rodykle, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai saugomi 10 metų)“ – neišsaugojo, galimai paslėpė ir tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos pirminių ar suvestinių dokumentų, išvardintų 2014 m. spalio 31 d. Bylų (dokumentų) perdavimo akte Nr. 14/2;

pažeidė 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalį „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ – neišsaugojo, galimai paslėpė ir tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos pirminių ar suvestinių dokumentų, išvardintų 2014 m. spalio 31 d. Bylų (dokumentų) perdavimo akte Nr. 14/2, dėl ko negalima buvo visiškai nustatyti bendrovės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. vasario 14 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

R. J., būdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, A. K., būdamas faktiniu UAB „A“ vadovu ir A. Š., būdamas UAB „C“ direktoriumi, veikdami bendrininkų grupe 2014 m. birželio 18 d. – 2014 m. rugpjūčio 25 d. laikotarpyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarę daryti sunkų nusikaltimą – įsigyti iš Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu PVM tarifu ir juos realizuoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams bei dalį įsigytų naftos produktų realizuoti panaudojant fiktyvius UAB „A“ dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), dokumentuose parodant neva dalis įsigytų naftos produktų yra parduoti Rumunijos įmonei pritaikant nulinį PVM procentą, UAB „A“ vardu pagal sąskaitas faktūras 2014 m. birželio 19 d. Nr. 3462, 2014 m. birželio 19 d. Nr. 3463, 2014 m. birželio 19 d. Nr. 3467, 2014 m. birželio 19 d. Nr. 3468, 2014 m. birželio 19 d. Nr. 3470, 2014 m. birželio 20 d. Nr. 3479, 2014 m. birželio 24 d. Nr. 3505, 2014 m. birželio 24 d. Nr. 3506, 2014 m. birželio 26 d. Nr. 3549, 2014 m. birželio 26 d. Nr. 3560 iš Vokietijos įmonės B. (duomenys neskelbtini) (registruotos adresu: (duomenys neskelbtini) 3) apmokant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais pinigų kilmės grynais pinigais, įsigijo 257,36 tonas naftos produktų (SO85 ir B3814) už (796 515,73 Lt) 230 687 Eur sumą su nuliniu PVM, kuriuos į Lietuvos Respubliką atgabeno A. Š. vadovaujamos UAB „C“ vilkikai, ir vykdant iš anksto aptartą nusikalstamą planą, R. J., kartu su A. K., A. Š. įsigytus naftos produktus 257,36 tonas pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems ūkio subjektams be jokių apskaitos dokumentų už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, bei slepiant naftos produktų pardavimą be apskaitos dokumentų, pateikė UAB „A“ buhalterei E. L. (nežinančiai apie daromą nusikaltimą) fiktyvius UAB „A“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras 2014 m. birželio 20 d. serija STEL Nr. 01036, 2014 m. birželio 20 d. serija STEL Nr. 01037, 2014 m. birželio 20 d. serija STEL Nr. 01038, 2014 m. birželio 20 d. serija STEL Nr. 01039, 2014 m. birželio 20 d. serija STEL Nr. 01040, 2014 m. birželio 23 d. serija STEL Nr. 01041, 2014 m. birželio 25 d. serija STEL Nr. 01042, 2014 m. birželio 25 d. serija STEL Nr. 01043, 2014 m. birželio 27 d. serija STEL Nr. 01044, 2014 m. birželio 27 d. serija STEL Nr. 01045, kuriose nurodyta, kad iš Vokietijos įmonės B. įsigyti naftos produktai 257,36 tonos yra parduoti Rumunijos įmonei „E.“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini), Rumunija, už (799 182 Lt) 231 459 Eur sumą su nuliniu PVM, ir šias fiktyvias pardavimo PVM sąskaitas faktūras A. K. nurodymu buhalterė E. L. (nežinančiai apie daromą nusikaltimą) įtraukė į UAB „A“ apskaitą, ir jų pagrindu 2014 m. rugpjūčio 25 d. per internetinį portalą „Mano VMI“ pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI), adresu: Europos prospektas 122, Kaunas, pateikė 2014 m. birželio 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. PVM deklaraciją, kurios 18 langelyje nurodė žinomai neteisingus duomenis ((799 182 Lt) 231 459 Eur sumai) apie naftos produktų pardavimą Europos Sąjungos PVM mokėtojams su nuliniu PVM, taip apgaule panaikindami UAB „A“ naudai didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėtiną (nuo įsigytos naftos produktų kainos 230 687 Eur) PVM 48 444 Eur sumai.

R. J., būdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, ir A. K., būdamas faktiniu UAB „A“ vadovu, 2014 m. vasario 14 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, siekdami išvengti mokesčių ir žinodami, kad pagal A. K. nurodymą buhalterė E. L. (nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką) teiks Kauno apskrities VMI 2014 m. birželio – rugsėjo mėn. PVM deklaracijas UAB „A“ vardu, kuriose bus įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įmonės prekių įsigijimą iš ES šalių ir jų pardavimą ES PVM mokėtojams su nuliniu procentu, dėl ko buvo surašyta:

2014 m. birželio mėn. PVM deklaracija, kurios 21 laukelyje ,,Iš ES įsigytos prekės“ deklaravo prekių už (796 516 Lt) 230 687 Eur įsigijimą iš ES šalių ir 18 laukelyje ,,ES PVM mokėtojams pateiktos prekės (0 proc.)“ deklaravo (799 182 Lt) 231 459 Eur pardavimą, deklaracijos 34 laukelyje ,,Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo (167 268 Lt) 48 444 Eur PVM ir deklaracijos 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ deklaravo (167 268 Lt) 48 444 Eur PVM, dėl ko bendrovė, įsigijusi 2014 m. birželio mėn. naftos produktų už (112 2051,24 Lt) 324 968,5 Eur, nepateikusi jų pardavimą ES šalies firmoms pateisinančių dokumentų, nepateikusi jokių šių naftos produktų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, įvežusi naftos produktus į Lietuvos Respublikos teritoriją nesumokėjo (235 631 Lt) 68 243 Eur mokėtino PVM;

2014 m. liepos mėn. PVM deklaracija, kurios 21 laukelyje ,,Iš ES įsigytos prekės“ deklaravo prekių už (2 993 955 Lt) 867 109 Eur įsigijimą iš ES šalių, deklaracijos 34 laukelyje ,,Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo (642 100Lt) 185 965 Eur PVM, dėl ko bendrovė 2014 m. liepos mėn. įsigijo naftos produktų viso už (3 704 930,29 Lt) 107 3021,98 Eur ir nepateikė jokių pateisinančių pardavimo dokumentų ES šalies firmoms už (2 534 004,33 Lt) 733 898,38 Eur, ir nepateikusi jokių šių naftos produktų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, įvežusi naftos produktus į Lietuvos Respublikos teritoriją privalėjo paskaičiuoti ir deklaruoti deklaracijos 21 laukelyje ,,Iš ES įsigytos prekės“ (2 534 004 Lt) 733 898,38 Eur prekių vertę, deklaracijos 34 laukelyje ,,Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ privalėjo deklaruoti (532 141 Lt) 154 119 Eur PVM (2 534 004 Lt x 21 proc.) ir neturėdama prekių panaudojimo PVM apmokestinamiems tiekimams įrodymo neturėjo teisės į (532 141 Lt) 154 119 Eur PVM atskaitą, bei privalėjo šią sumą sumokėti į biudžetą;

2014 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracija, kurios 21 laukelyje ,,Iš ES įsigytos prekės“ deklaravo prekių už (2 695 689 Lt) 780 725 Eur įsigijimą iš ES šalių, deklaracijos 34 laukelyje ,,Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo (566 095 Lt) 163 952 Eur PVM ir deklaracijos 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ deklaravo (566 095 Lt) 163 952 Eur PVM, dėl ko bendrovė 2014 m. rugpjūčio mėn. įsigijo naftos produktų už (4 483 206,12 Lt) 1 298 426,24 Eur ir nepateikė jokių naftos produktų pateisinančių pardavimo dokumentų ES šalies firmoms už (4 271 670,33 Lt) 1 237 161,24 Eur, t. y. nepateikusi jokių šių naftos produktų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, įvežusi naftos produktus į Lietuvos Respublikos teritoriją privalėjo paskaičiuoti ir deklaruoti deklaracijoje (4 271 670 Lt × 21 proc.), (897 051 Lt) 259 804 Eur PVM atskaitą bei privalėjo šią sumą sumokėti į biudžetą;

2014 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracija, kurios 21 laukelyje ,,Iš ES įsigytos prekės“ deklaravo prekių už (243 671 Lt) 70 572 Eur įsigijimą iš ES šalių, deklaracijos 34 laukelyje ,,Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ deklaravo (51 171 Lt) 14 820 Eur PVM ir deklaracijos 35 laukelyje ,,Atskaitomas PVM“ deklaravo (51 171Lt) 14 820 Eur PVM, ir 2014 m. rugsėjo mėn. įsigijo naftos produktų už (2 258 241,31 Lt) 654 031,89 Eur, kuriuos įvežė į Lietuvos Respublikos teritoriją, tokiu būdu bendrovė įsigijusi 2014 m. rugsėjo mėn. naftos produktų už (2 258 241,31 Lt) 654 031,89 Eur, nepateikusi jų pardavimą ES šalies firmoms pateisinančių dokumentų, nepateikusi jokių šių naftos produktų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, įvežusi naftos produktus į Lietuvos Respublikos teritoriją privalėjo paskaičiuoti ir deklaruoti (474 231 Lt) 137 346 Eur PVM (2 258 241 Lt × 21 proc.), ir neturėdama prekių panaudojimo PVM apmokestinamiems tiekimams įrodymo neturėjo teisės į (474 231 Lt) 137 346 Eur PVM atskaitą, tai yra privalėjo šią sumą sumokėti į biudžetą.

R. J., būdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) direktoriumi, A. K., būdamas faktiniu UAB „A“ vadovu, ir A. Š., būdamas UAB „C“ direktoriumi, 2014 m. liepos 24 d. – 2014 m. spalio 10 d. laikotarpyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarė daryti sunkų ilgai trunkantį nusikaltimą – pažeidžiant nustatytą tvarką įsigyti iš Vokietijos ribotos atsakomybės bendrovės „B.“ (duomenys neskelbtini) (registruotos adresu: (duomenys neskelbtini) 3) įmonės lengvosios alyvos, kurios vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir kuri yra akcizais apmokestinama prekė, įvežti juos į Lietuvą ir parduoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams nesumokant privalomo akcizo mokesčio. Bendrininkų grupei tęsiant nusikalstamą veiklą, 2014 m. liepos 24 d. – 2014 m. spalio 10 d. laikotarpyje, UAB „A“ vardu iš Vokietijos ribotos atsakomybės bendrovės „B.“ pagal 81 PVM sąskaitą faktūrą įsigijo 2 065 949 kg (2 065,94 t) lengvosios alyvos (prekės kodas – JT 1202) už 1 623 879,03 Eur (5 606 929,51 Lt), kuris bendrojo muito tarifo subpozicijos 27101943 mažai sieros turintis krosnies kuras (skystasis kuras) pagal Energijos mokesčių įstatymo 1 paragrafo 2 pastraipos 2 punktą yra akcizais apmokestinama prekė, ir veikdamas kartu su bendrininkų grupe per 2014 m. liepos – lapkričio mėn. laikotarpį įsigijęs iš Vokietijos įmonės „B.“ už 2 510 463 litrų krosninį kurą (skystą kurą) nedeklaravo ir nesumokėjo 53 076,87 Eur (183 263,80 Lt) (251 463 l × 73 Lt/1000 l) akcizo mokesčio.

Be to, A. K. ir A. R. 2014 m. sausio 30 d. – 2015 m. liepos 24 d. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. K. būdamas faktiniu UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu ir A. R. būdamas UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdami kaip vykdytojai vieninga tyčia bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę daryti sunkų nusikaltimą – įsigyti iš Vokietijos Federacinės Respublikos įmonių naftos produktus su nuliniu PVM tarifu ir juos realizuoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams bei dalį įsigytų naftos produktų realizuoti panaudojant fiktyvius UAB „B“ dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), tyčia apgaulingai bendrininkų grupe tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitą pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ – neišsaugojo, galimai paslėpė ir tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos pirminių ar suvestinių dokumentų, išvardintų 2013 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. perduodamų dokumentų sąrašuose;

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalį, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (Lietuvos Archyvų departamento prie LRV 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, vadovaujantis rodykle, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai saugomi 10 metų)“ – neišsaugojo, galimai paslėpė ir tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos pirminių ar suvestinių dokumentų, išvardintų 2013 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. perduodamų dokumentų sąrašuose;

pažeidė 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalį „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ – neišsaugojo, galimai paslėpė ir tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos pirminių ar suvestinių dokumentų, išvardintų 2014 m. rugsėjo 30 d. perduodamų dokumentų sąraše, dėl ko negalima buvo visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. sausio 30 d. – 2015 m. liepos 24 d. laikotarpį.

Be to, jie 2014 m. gegužės 30 d. – 2015 m. balandžio 2 d. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. K., būdamas faktiniu UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, disponuodamas šios bendrovės antspaudu ir dokumentais, bendrovei neturint licencijos verstis nefasuotų naftos produktų didmenine prekyba, neturint leidimo prekiauti energetiniais produktais, neturint registruotų kuro talpyklų, ir A. R., būdamas UAB „B“ direktoriumi, veikdami vieninga tyčia kaip vykdytojai bendrininkų grupe, iš anksto susitarę UAB „B“ naudai išvengti mokesčių – įsigyjant iš Vokietijos Federacinės Respublikos įmonių naftos produktus su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu ir juos realizuojant be apskaitos dokumentų įvairiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL:

pagal PVM sąskaitas faktūras 2014 m. birželio 18 d. Nr. 2014-061801, 2014 m. liepos 4 d. Nr. 2014070403, 2014 m. liepos 4 d. Nr. 2014070402, 2014 m. liepos 18 d. Nr. 2014071804, 2014 m. rugsėjo 1 d. Nr. 2014090105, 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. 2014090201, 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. 2014090202, 2014 m. rugsėjo 4 d. Nr. 2014090402, 2014 m. rugsėjo 4 d. Nr. 2014090403, 2014 m. rugsėjo 5 d. Nr. 2014090502, 2014 m. rugsėjo 5 d. Nr. 2014090503, 2014 m. rugsėjo 9 d. Nr. 2014090592 iš Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės B. (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), apmokant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais pinigų kilmės grynais pinigais, įsigijo 299,12 tonos naftos produktų (SO85 ir B3814) už 262 625,60 Eur (906 793,67 Lt) sumą su nuliniu PVM;

pagal PVM sąskaitas faktūras 2014 m. birželio 3 d. Nr. 3256, 2014 m. birželio 5 d. Nr. 3290, 2014 m. birželio 12 d. Nr. 3338, 2014 m. birželio 16 d. Nr. 3369, 2014 m .birželio 17 d. Nr. 3415, 2014 m. birželio 17 d. Nr. 3416, 2014 m. birželio 18 d. Nr. 3442, 2014 m. birželio 18 d. Nr. 3443, 2014 m. birželio 19 d. Nr. 3460, 2014 m. birželio 19 d. Nr. 3461, 2014 m. birželio 20 d. Nr. 3478, 2014 m. birželio 20 d. Nr. 3480, 2014 m. birželio 23 d. Nr. 3485, 2014 m. birželio 23 d. Nr. 3486, 2014 m. birželio 23 d. Nr. 3487, 2014 m. birželio 25 d. Nr. 3528, 2014 m. birželio 25 d. Nr. 3531, 2014 m. birželio 25 d. Nr. 3532, 2014 m. birželio 26 d. Nr. 3563, 2014 m. birželio 26 d. Nr. 3564, 2014 m. birželio 26 d. Nr. 3565, 2014 m. birželio 27 d. Nr. 3569, 2014 m. birželio 27 d. Nr. 3570, 2014 m. birželio 27 d. Nr. 3571, 2014 m. birželio 27 d. Nr. 3572, 2014 m. birželio 30 d. Nr. 3596, 2014 m. birželio 30 d. Nr. 3597, 2014 m. birželio 30 d. Nr. 3598, 2014 m. liepos 1 d. Nr. 3608, 2014 m. liepos 1 d. Nr. 3609, 2014 m. liepos 1 d. Nr. 3610, 2014 m. liepos 2 d. Nr. 3631, 2014 m. liepos 2 d. Nr. 3637, 2014 m. liepos 3 d. Nr. 3650, 2014 m. liepos 3 d. Nr. 3651, 2014 m. liepos 3 d. Nr. 3663, 2014 m. liepos 3 d. Nr. 3664, 2014 m. liepos 4 d. Nr. 3679, 2014 m. liepos 7 d. Nr. 3691, 2014 m. liepos 7 d. Nr. 3693, 2014 m. liepos 7 d. Nr. 3694, 2014 m. liepos 7 d. Nr. 3706, 2014 m. liepos 8 d. Nr. 3711, 2014 m. liepos 8 d. Nr. 3713, 2014 m. liepos 8 d. Nr. 3714, 2014 m. liepos 8 d. Nr. 3720, 2014 m. liepos 10 d. Nr. 3760, 2014 m. liepos 10 d. Nr. 3761, 2014 m. liepos 10 d. Nr. 3762, 2014 m. liepos 10 d. Nr. 3763, 2014 m. liepos 10 d. Nr. 3771, 2014 m. liepos 14 d. Nr. 3810, 2014 m. liepos 14 d. Nr. 3811, 2014 m. liepos 15 d. Nr. 3814, 2014 m. liepos 15 d. Nr. 3817, 2014 m. liepos 15 d. Nr. 3818, 2014 m. liepos 16 d. Nr. 3843, 2014 m. liepos 16 d. Nr. 3844, 2014 m. liepos 16 d. Nr. 3846, 2014 m. liepos 17 d. Nr. 3861, 2014 m. liepos 17 d. Nr. 3865, 2014 m. liepos 17 d. Nr. 3866, 2014 m. liepos 18 d. Nr. 3886, 2014 m. liepos 18 d. Nr. 3894, 2014 m. liepos 18 d. Nr. 3898, 2014 m. liepos 18 d. Nr. 3901, 2014 m. liepos 22 d. Nr. 3917, 2014 m. liepos 22 d. Nr. 3918, 2014 m. liepos 22 d. Nr. 3922, 2014 m. liepos 22 d. Nr. 3923, 2014 m. liepos 22 d. Nr. 3924, 2014 m. liepos 24 d. Nr. 3967, 2014 m. liepos 24 d. Nr. 3968, 2014 m. liepos 24 d. Nr. 3969, 2014 m. liepos 25 d. Nr. 3986, 2014 m. liepos 25 d. Nr. 3987, 2014 m. liepos 25 d. Nr. 3996, 2014 m. liepos 28 d. Nr. 4013, 2014 m. liepos 28 d. Nr. 4014, 2014 m. liepos 28 d. Nr. 4015, 2014 m. liepos 29 d. Nr. 4030, 2014 m. liepos 30 d. Nr. 4058, 2014 m. liepos 30 d. Nr. 4059, 2014 m. liepos 31 d. Nr. 4067, 2014 m. liepos 31 d. Nr. 4068, 2014 m. liepos 31 d. Nr. 4071, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 4100, 2014 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 4106, 2014 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 4107, 2014 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 4134, 2014 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 4135, 2014 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 4163, 2014 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 4166, 2014 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 4180, 2014 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 4181, 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 4194, 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 4200, 2014 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 4229, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 4244, 2014 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 4265, 2014 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 4288, 2014 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 4307, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 4321, 2014 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 4324, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 4356, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 4374, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 2014082104, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 20140082103, 2014 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 4396, 2014 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 2014082203, 2014 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 2014082204, 2014 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 2014082205, 2014 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 4421, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 4445, 2014 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 4481, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 2014082602, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 2014082601, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 4514, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 2014082907, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 2014082908, iš Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės B. (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini) apmokant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais pinigų kilmės grynais pinigais, įsigijo 3036,76 tonos naftos produktų (SO85 ir B3814) už 2 817 504,83 Eur (9 728 280,66 Lt) sumą su nuliniu PVM;

pagal PVM sąskaitas faktūras 2014 m. gegužės 30 d. Nr. 1753052014, 2014 m. gegužės 30 d. Nr. 1760052014, 2014 m. birželio 10 d. Nr. 1854062014, 2014 m. birželio 13 d. Nr. 1916062014, 2014 m. birželio 16 d. Nr. 1937062014, 2014 m. birželio 17 d. Nr. 1956062014, 2014 m. birželio 24 d. Nr. 2038062014, 2014 m. liepos 2 d. Nr. 2135072014, 2014 m. liepos 4 d. Nr. 2168072014, 2014 m. liepos 4 d. Nr. 2188072014, 2014 m. liepos 8 d. Nr. 2218072014, 2014 m. liepos 9 d. Nr. 2237072014, 2014 m. liepos 10 d. Nr. 2239072014, 2014 m. liepos 14 d. Nr. 2276072014, 2014 m. liepos 17 d. Nr. 2346072014, 2014 m. liepos 21 d. Nr. 2373072014, 2014 m. liepos 23 d. Nr. 2421072014, 2014 m. liepos 25 d. Nr. 2458072014, 2014 m. liepos 28 d. Nr. 2489072014, 2014 m. liepos 30 d. Nr. 2538072014, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 2580082014, 2014 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 2607082014, 2014 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 2659082014, 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 2714082014, 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 2713082014, 2014 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 2741082014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 2767082014, 2014 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 2789082014, 2014 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 2790082014, 2014 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 2795082014, 2014 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 2815082014, 2014 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 2827082014, 2014 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 2828082014, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 2830082014, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 2831082014, 2014 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 2850082014, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 2871082014, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 2894082014, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 2895082014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 2933082014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 2934082014, 2014 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 2980082014, 2014 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 2981082014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 2998082014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 2999082014, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 3023082014, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 3024082014, 2014 m. rugsėjo 1 d. Nr. 3047092014, 2014 m. rugsėjo 1 d. Nr. 3048092014, iš Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės B. (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini) apmokant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais pinigų kilmės grynais pinigais, įsigijo 1 460,51 tonos dyzelino už 967 307,13 Eur (3 339 918,05 Lt) sumą su nuliniu PVM, kuriuos į Lietuvos Respubliką atgabeno Lenkijos Respublikos vežėjų M. (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), M. (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo vilkikai, ir vykdant iš anksto aptartą nusikalstamą planą, A. K. kartu su A. R. įsigytus už 4 047 437,56 Eur (13 974 992,41 Lt) naftos produktus, 4 796,39 tonos pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems ūkio subjektams be jokių apskaitos dokumentų už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, bei slepiant naftos produktų pardavimą be apskaitos dokumentų, įsigiję iš Vokietijos Federacinės Respublikos įmonių naftos produktus su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu ir juos realizavę be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams, A. K. ir/ar A. R. nurodė buhalterei E. L. (nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką) pateikti Kauno apskrities VMI 2014 m. gegužės – rugsėjo mėn. PVM deklaracijas, kuriose ji įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės prekių įsigijimą iš ES šalių ir jų pardavimą ES PVM mokėtojams su nuliniu procentu, o būtent:

PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2014 m. gegužės mėnesį 11 eil. „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 69 179,22 Eur (238 862 Lt), o turėjo įrašyti 108 605,77 Eur (374 994 Lt), 21 eil. „Iš ES įsigytų prekių vertė“ įrašė 0 Eur (0 Lt), o turėjo įrašyti 39 426,55 Eur (136 132 Lt), 29 eil. įrašė 14 527,62 Eur (50 161 Lt), o turėjo įrašyti 22 807,29 Eur (78 749 Lt), 34 eil. „Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ įrašė 0 Eur (0 Lt), o turėjo įrašyti 8 279,66 Eur (28 588 Lt), 25 eil. „Pirkimo PVM“, 35 eil. „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ įrašė 2 865,21 Eur (9 893 Lt), o turėjo įrašyti 8 279,66 Eur (28 588 Lt), 36 eil. „Mokėtinas / grąžintinas PVM“ įrašė 11 662,42 Eur (40 268 Lt), o turėjo įrašyti 22 807,29 Eur (78 749 Lt) ir šią deklaraciją 2014 m. liepos 25 d. per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Kauno apskrities VMI, adresu: (duomenys neskelbtini), dėl ko bendrovė, įsigijusi 2014 m. gegužės mėn. naftos produktų, nepateikusi jų pardavimą ES šalies firmoms pateisinančių dokumentų, nepateikusi jokių šių naftos produktų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, įvežusi naftos produktus į Lietuvos Respublikos teritoriją, nesumokėjo 11 144,87 Eur (38 481 Lt) mokėtino PVM;

PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2014 m. birželio mėnesį 11 eil. „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 78 149,62 Eur (269 835 Lt), o turėjo įrašyti 905 923,60 Eur (3 127 973 Lt), 21 eil. „Iš ES įsigytų prekių vertė“ įrašė 616 110,98 Eur (2 127 308 Lt), o turėjo įrašyti 827 773,98 Eur (2 858 138 Lt), 29 eil. įrašė 16 411,32 Eur (56 665 Lt), o turėjo įrašyti 190 243,86 Eur (656 874 Lt), 34 eil. „Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“, 25 eil. „Pirkimo PVM“, 35 eil. „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ įrašė 129 383,40 Eur (446 735 Lt), o turėjo įrašyti 173 832,54 Eur (600 209 Lt), 36 eil. „Mokėtinas / grąžintinas PVM“ įrašė 16 411,32 Eur (56 665 Lt), o turėjo įrašyti 190 243,86 (656 874 Lt) ir šią deklaraciją 2015 m. balandžio 2 d. per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Kauno apskrities VMI, adresu: (duomenys neskelbtini), dėl ko bendrovė, įsigijusi 2014 m. birželio mėn. naftos produktų, nepateikusi jų pardavimą ES šalies firmoms pateisinančių dokumentų, nepateikusi jokių šių naftos produktų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, įvežusi naftos produktus į Lietuvos Respublikos teritoriją, nesumokėjo 173 832 Eur (600 209 Lt) mokėtino PVM;

PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2014 m. liepos mėnesį 11 eil. „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 11 857,62 Eur (40 942 Lt), o turėjo įrašyti 1 705 457,89 Eur (5 888 605 Lt), 21 eil. „Iš ES įsigytų prekių vertė“ įrašė 1 347 762,40 Eur (4 653 554 Lt), o turėjo įrašyti 1 602 644,52 Eur (5 533 611 Lt), 29 eil. įrašė 2 490,37 Eur (8 598 Lt), o turėjo įrašyti 358 145,85 (1 236 606 Lt), 34 eil. „Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“, 25 eil. „Pirkimo PVM“, 35 eil. „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ įrašė 283 030,01 Eur (977 246 Lt), o turėjo įrašyti 336 555,26 Eur (1 162 058 Lt), 36 eil. „Mokėtinas / grąžintinas PVM“ įrašė 2 490,15 Eur (8 598 Lt), o turėjo įrašyti 358 145,85 Eur (1 236 606 Lt) ir šią deklaraciją 2014 m. rugsėjo 9 d. per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Kauno apskrities VMI, adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko bendrovė įsigijusi 2014 m. liepos mėn. naftos produktų, nepateikusi jų pardavimą ES šalies firmoms pateisinančių dokumentų, nepateikusi jokių šių naftos produktų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, įvežusi naftos produktus į Lietuvos Respublikos teritoriją, nesumokėjo 355 655,70 Eur (1 228 008 Lt) mokėtino PVM;

PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2014 m. rugpjūčio mėnesį 36 eil. „Mokėtinas / grąžintinas PVM“ įrašė 11 083,47 Eur (38 269 Lt), o turėjo įrašyti 246 440,51 Eur (850 909,79 Lt) ir šią deklaraciją 2014 m. rugsėjo 25 d. per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Kauno apskrities VMI, adresu: (duomenys neskelbtini), dėl ko bendrovė įsigijusi 2014 m. rugpjūčio mėn. naftos produktų, nepateikusi jų pardavimą ES šalies firmoms pateisinančių dokumentų, nepateikusi jokių šių naftos produktų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, įvežusi naftos produktus į Lietuvos Respublikos teritoriją, nesumokėjo 246 440,51 Eur (850 909,79 Lt) mokėtino PVM;

PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2014 m. rugsėjo mėnesį 36 eil. „Mokėtinas / grąžintinas PVM“ įrašė 0 Eur (0 Lt), o turėjo įrašyti 44 719,67 Eur (154 408,08 Lt) ir šią deklaraciją 2014 m. spalio 23 d. per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Kauno apskrities VMI, adresu: (duomenys neskelbtini), dėl ko bendrovė įsigijusi 2014 m. rugsėjo mėn. naftos produktų, nepateikusi jų pardavimą ES šalies firmoms pateisinančių dokumentų, nepateikusi jokių šių naftos produktų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, įvežusi naftos produktus į Lietuvos Respublikos teritoriją, nesumokėjo 44 719,67 Eur (154 408,08 Lt) mokėtino PVM, taip UAB „B“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą viso 831 792,75 Eur (2 872 014 Lt) PVM sumos.

Be to, A. K., A. R. ir A. Š. 2014 m. gegužės 30 d. – 2014 m. rugsėjo 6 d. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. K., būdamas faktiniu UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, neregistravęs bendrovės akcizais apmokestinamų prekių gavėja, neturėdamas teisės gauti akcizais apmokestinamų prekių, gabenamų taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, nustatyta tvarka nepranešęs apie planuojamą akcizais apmokestinamų prekių, už kurias akcizai kitoje valstybėje narėje sumokėti, gavimą, A. R., būdamas UAB „B“ direktoriumi, ir A. Š., veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupe kaip vykdytojai, iš anksto susitarė daryti sunkų ilgai trunkantį nusikaltimą, t. y. įgyti, gabenti bei realizuoti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, tokiu būdu išvengė didelės vertės turtinės (mokestinės) prievolės valstybei, o būtent:

2014 m. gegužės 30 d. – 2014 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu UAB „B“ vardu iš Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės B. (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini) pagal 49 PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. gegužės 30 d. Nr. 1753052014, 2014 m. gegužės 30 d. Nr. 1760052014, 2014 m. birželio 10 d. Nr. 1854062014, 2014 m. birželio 13 d. Nr. 1916062014, 2014 m. birželio 16 d. Nr. 1937062014, 2014 m. birželio 17 d. Nr. 1956062014, 2014 m. birželio 24 d. Nr. 2038062014, 2014 m. birželio 2 d. Nr. 2135072014, 2014 m. birželio 4 d. Nr. 2168072014, 2014 m. liepos 4 d. Nr. 2188072014, 2014 m. liepos 8 d. Nr. 2218072014, 2014 m. liepos 9 d. Nr. 2237072014, 2014 m. liepos 10 d. Nr. 2239072014, 2014 m. liepos 14 d. Nr. 2276072014, 2014 m. liepos 17 d. Nr. 2346072014, 2014 m. liepos 21 d. Nr. 2373072014, 2014 m. liepos 23 d. Nr. 2421072014, 2014 m. liepos 25 d. Nr. 2458072014, 2014 m. liepos 28 d. Nr. 2489072014, 2014 m. liepos 30 d. Nr. 2538072014, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 2580082014, 2014 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 2607082014, 2014 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 2659082014, 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 2714082014, 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 2713082014, 2014 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 2741082014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 2767082014, 2014 m .rugpjūčio 13 d. Nr. 2789082014, 2014 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 2790082014, 2014 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 2795082014, 2014 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 2815082014, 2014 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 2827082014, 2014 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 2828082014, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 2830082014, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 2831082014, 2014 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 2850082014, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 2871082014, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 2894082014, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 2895082014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 2933082014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 2934082014, 2014 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 2980082014, 2014 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 2981082014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 2998082014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 2999082014, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 3023082014, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 3024082014, 2014 m. rugsėjo 1 d. Nr. 3047092014, 2014 m. rugsėjo 1 d. Nr. 3048092014 įsigijo 1 460 510 litrų (150 C) dyzelino (prekės kodas – 2710 19 43) už 967 307,13 Eur (3 339 918,05 Lt), kuris pagal 2001 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymą Nr. IX-569 yra akcizų objektas ir akcizais apmokestinama prekė, šias prekes į Lietuvos Respubliką atgabeno Lenkijos Respublikos vežėjų M. (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), M. (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo vilkikai ir realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims bei nedeklaravo ir nesumokėjo 30 878,48 Eur (106 617,23 Lt) akcizo mokesčio.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dėl nuteistojo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas yra nepagrįstos. A. K., būdamas įkalinimo įstaigoje, paprašė nuteistojo pabūti UAB „B“ direktoriumi, po to supažindino jį su A. Š. ir paprašė nuvažiuoti į Vokietiją, pasirašyti sutartį. Į Vokietiją važiavo su R. J. ir A. Š.. Lenkijoje prie jų prisijungė dar vienas asmuo, kurio vardo nepamena, tačiau jis buvo lietuvis. Persėdo į jo automobilį lenkiškais numeriais ir nuvyko į Berlyną, tikslaus adreso neprisimena. Ten vyko ilgos derybos vokiečių kalba, kurios nuteistasis A. R. nesupranta, jam tai nepatiko, bet A. K. telefonu patikino, kad tai teisėtas sandoris ir jokių teisinių problemų nekils, todėl jis ir pasirašė sutartį. Vokietijoje į jokias įmones nevažiavo, nieko daugiau nepasirašė. Automobiliu lenkiškais numeriais nuvežė juos atgal į Lenkiją ir persėdo į A. Š. automobilį bei grįžo į Lietuvą. Vėliau, kai A. K. paprašydavo, nuvažiuodavo pas buhalterę, pasirašydavo dokumentus. Daugiau į Lenkiją nevažiavo. Pasak apelianto, CMR jis niekada nepasirašė, elektroniniu paštu jokių užsakymų nesiuntė, grynųjų pinigų taip pat niekada niekam nėra vežęs ir perdavęs, tokių grynųjų pinigų sumų apskritai nėra matęs.

Pagrindiniu įrodymu, pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas laikė liudytojų duotus parodymus, nors liudytojų parodymai yra prieštaringi, menamojo pobūdžio, todėl abejotini. Teismas juos turėjo vertinti kritiškai. Kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai plėtėsi, teisiamojo posėdžio metu keitėsi, tai leidžia daryti išvadą, kad pastarieji duodamus parodymus koregavo, juos pritaikydami ikiteisminio tyrimo nustatytoms bylos aplinkybėms. Liudytoja M. W. atpažino ne nuteistąjį A. R., o A. Š., kaip asmenį, kuris susitikinėjo su ja ir pasirašydavo važtaraščius. Liudytojų parodymų pripažinimas įrodymais yra pagrįstas tik prielaidomis, t. y. duomenimis, kurie pagal BPK 205 straipsnio 3 dalies nuostatas negali būti pripažinti įrodymais.

Skunde teigiama, kad nuteistojo versija, kad jis nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Byloje nustatyta, kad užsienyje vykdomas tyrimas dėl tikrojo prekių pirkėjo nusikalstamų veiksmų. Tyrimas dar nebaigtas. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė, kad pirmosios instancijos teismas išreikalautų medžiagą apie šio tyrimo baigtį, tačiau jo prašymą teismas atmetė.

BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicija reikalauja įrodyti tvarkos, kuri reglamentuota akcizais apmokestinamas prekes, pažeidimą. Tačiau, pasak apelianto, tokių argumentų skundžiamame nuosprendyje nėra. Remdamasis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad prekės būtų įvežtos į Lietuvos Respubliką. Aprašant UAB „A“ epizodą, teismas akcentavo, kad tam, jog akcizas nebūtų priskaičiuotas, turi būti įvežimą ir išvežimą patvirtinantys dokumentai. Teismas apie tokių dokumentų buvimą neužsimena, jų neanalizuoja. Skundžiamame nuosprendyje aptariama apie akcizų už 2 510 463 litrų įsigytą krosninį kurą paskaičiavimą, tačiau dokumentų, kurie pagrįstų šios prekės įvežimą į Lietuvos Respubliką, nėra. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme aiškino, kad vyko vadinamoji trikampė prekyba ir deklaruojamas krosninis kuras UAB “A” vardu į Lietuvos teritoriją nebuvo įvežamas. Byloje yra minima, kad šias prekes į Lietuvos teritoriją atgabeno A. Š. vadovaujamos įmonės UAB „C“ vilkikai, tačiau tai nėra patvirtinta bylos duomenimis.

Dėl 1 460 51 litrų dyzelio, įsigyto UAB „B“ vardu, teismas nurodė, kad rašytiniais įrodymais konstatuota, jog kuras buvo įvežtas į Lietuvą ir jis nebuvo išvežtas į Rumuniją. Apelianto nuomone, teismas tendencingai vertino byloje esančius įrodymus, juos analizavo išskirtinai tik kaltinančia prasme. Nepagrįstai nurodyta, kad ekspertės L. B. ekspertizės akte konstatuota, jog kuras buvo įvežtas į Lietuvą. Tuo tarpu 2022 m. lapkričio 22 d. ekspertizės akto Nr. 11-731(21) 7 punkte nurodyta priešingai, kad UAB „B“, Vokietijos naftos produktų tiekimo įmonių, Lenkijos vežėjų, Rumunijos įmonės 2014 m. naftos produktų pirkimo–pardavimo ir gabenimo dokumentai turi įtartinų operacijų požymių ir surašyti tam, kad tikrasis naftos produktų pirkėjas išvengtų energijos akcizų bei PVM mokėjimų į biudžetą. Ekspertizės penktuoju klausimu ekspertė nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad UAB „B“ 2014 m. gegužės 30 d. – 2015 m. balandžio 2 d. laikotarpyje atgabeno naftos produktus į Lietuvos Respubliką ir juos Lietuvos teritorijoje pardavė. UAB „B“ galėjo būti tarpininkas naftos produktų neprekinės pirkimo–pardavimo operacijose, slepiančiose tikrą naftos produktų gavėją bei galutinį naudotoją. Anot apelianto, tokia ekspertizės išvada teismui netiko, vertindamas UAB „B“ vardu padarytos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje aplinkybes (nuosprendžio 59 lapas), be pagrindo abejojo Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės išvadomis.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši ekspertizė buvo paskirta paties teismo iniciatyva, kilus abejonių Kauno apskrities VMI patikrinimo akto, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagrįstumu. Teismas šį patikrinimo aktą prilygino kaip ir ekspertizės aktui, konstatuodamas prieštaringus šių dokumentų vertinimus, nurodė atsižvelgiantis į ekspertų kvalifikaciją, darbo šioje srityje stažą ir kitas galinčias turėti reikšmės išvadų teisingumui aplinkybes, tačiau platesnės šių teiginių analizės nepateikė. Vertinant šią teismo poziciją skunde nurodoma, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus vyriausioji specialistė L. B. turi apskaitos ir finansų teismo eksperto kvalifikaciją ir 44 metų ekspertinio darbo stažą, yra įspėta dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimu davimą. Kauno apskrities VMI patikrinimo aktas yra suinteresuotos institucijos dokumentas, todėl vertinant jį įrodymų leistinumo aspektu, neigdamas vienus faktinius duomenis ir tikėdamas kitais, teismas turi pateikti argumentus. Ekspertizei teismas suformulavo klausimus, remiantis bylos duomenimis, byla buvo pateikta ekspertei.

Pasak apelianto, dar ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme Lenkijos vežėjų atstovai M. W. ir M. S. parodė, kad prekės, skirtos UAB „B“, buvo pakrautos Vokietijoje ir gabenamos pagal CMR dokumentus, transporto priemonės atvykdavo į aikštelę netoli Plocko ar Kolo Lenkijos teritorijoje, kur cisternos būdavo atkabinamos ir kabinamos prie lietuviškų sunkvežimių ir po kelių valandų cisternos grįždavo tuščios. Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos, nesiaiškinta ir kitų vežėjų, kurie nurodyti kaltinamajame akte – UAB „C“, bendrovės N., veikla. Teismas pats bandė įrodyti prekių atvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją galimumą, skaičiavo atstumus nuo Plocko iki Kauno ir buvo mėginta teoriškai pagrįsti tokios galimybės realumą. Dar ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės turėjo būti įrodinėjamos ir surinkti tai patvirtinantys duomenys. Byloje pasitenkinta tik dokumentų analize, prekių gabenimo faktą bandyta pagrįsti tarptautiniais krovinių važtaraščiais (CMR). Teisme A. R., kurio parašai neva yra nurodytuose CMR važtaraščiuose, teigė, kad niekada tokių dokumentų nepasirašinėjo, ar dokumentuose jo parašas, ar ne, ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta. Apelianto teigimu, užteko M. W. paaiškinimų Lenkijos mokesčių administratoriui pagal Kauno apskrities VMI teiktą reikalavimą, kad CMR pasirašė A. R., nors apklausiama teisme, ji A. R. neatpažino. Teismas tai įvertino kaip nuotolinio ryšio problemą, tačiau kvalifikuojant veikas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, tokios aplinkybės turėtų būti įrodytos neginčijamai.

Apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymima, kad viso ikiteisminio tyrimo eigoje, taip pat bylą nagrinėjant teisme, buvo žinoma apie Vokietijos kompetentingų institucijų atliekamą ikiteisminį tyrimą ir teisminį nagrinėjimą dėl šių naftos produktų prekybos teisėtumo. Konkreti informacija, kokie asmenys patraukti atsakomybėn, ar iš viso tai įvykę ir dėl ko konkrečiai tyrimas vyko, nėra gauta. Bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje gautas pranešimas iš Vokietijos kompetentingos institucijos, kad Berlyno-Brandenburgo muitinės inspekcijos tarnyboje Teltow raštinė, bylos Nr. A50135/23-519, vykdomos teisinės procedūros, tačiau kuo jos pasibaigė ir ar pasibaigė, nėra aišku (t. 24, b. l. 118). Dėl to apeliantui kyla klausimas, ar Vokietijos vykdomuose tyrimuose nėra įvardinti asmenys, kurie turėjo mokėti akcizą, ar nėra nustatytas UAB „A“ ir UAB „B“ ir šiuo atveju kaltinamųjų vaidmuo tose prekybos naftos produktais schemose.

Apibendrindamas apeliantas teigia, kad nenustatytas kaltinime nurodytų prekių įvežimas į Lietuvos Respubliką tiek UAB „A“, tiek UAB „B“ vardu, todėl nėra prievolės mokėti akcizo mokesčius už naftos produktus. Veika pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistojo atžvilgiu kvalifikuota neteisingai, šios nusikalstamos veikos jis nepadarė, todėl turi būti išteisintas.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies apeliaciniame skunde nurodoma, kad turtinė prievolė UAB „A“ kildinamas iš naftos produktų įsigijimo Vokietijos įmonėje, jų atvežimu į Lietuvos Respubliką ir pardavimo Europos Sąjungos ūkio subjektams atsiradusios pareigos mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Kaip jau buvo minėta, nuosprendyje deklaruojama prekė – naftos produktai – UAB „A“ vardu į Lietuvą nebuvo įvežti, todėl tokia prievolė ir neatsiranda. Byloje nėra nustatytas būtinas nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – pavojinga veika, turtinės prievolės išvengimas ir panaikinimas, todėl nuteistojo veiksmuose nėra veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Dėl veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje nurodomas vertinimas, jog nuteistasis grupėje su R. J., „žinodami, kad pagal A. K. nurodymą UAB „A“ buhalterė E. L. teiks Kauno apskrities VMI 2014 m. birželio-rugsėjo mėn. PVM deklaracijas UAB „A“ vardu, kuriose bus įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įmonės prekių įsigijimą iš ES šalių ir jų pardavimą ES PVM mokėtojams su nuliniu procentu ...“. Iš teismo vertinimo nėra aišku, kokie sandoriai ir tarp kokių ūkio subjektų yra minimi, nėra nurodyta, kokius veiksmus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, atliko nuteistasis, t. y. kuo pasireiškė nuteistojo aktyvūs veiksmai įrašant duomenis į deklaracijas.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies apeliantas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog nuteistasis, būdamas faktiniu UAB „A“ ir UAB „B“ vadovu, kartu su bendrovių vadovais R. J. ir A. R., apgaulingai tvarkė šių bendrovių buhalterinę apskaitą – 2014 m. vasario 14 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „A“ ir 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. liepos 24 d. Pasak apelianto, šios veikos subjektu gali būti asmuo, apgaulingai tvarkantis įmonės buhalterinę apskaitą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaip už šios veikos padarymą kaip vykdytojas atsako su bendrove darbo santykiais susijęs asmuo. Teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybes, kad nuteistasis A. K. buvo UAB „A“ ir UAB „B“ akcininku. Apelianto teigimu, tai galėjo būti vieninteliai faktiniai duomenys, leidžiantys formaliai jį laikyti susijusiu su šiomis bendrovėmis darbo santykiais. Todėl nuteistasis yra be pagrindo vertinamas kaip faktinis bendrovių vadovas, nes nėra jokių tokį vertinimą pagrindžiančių duomenų. Aplinkybė, kad nuteistasis yra pažįstami su R. J. ir A. R., konsultuoja juos verslo klausimais, nuteistajam neduoda teisės kištis į bendrovių veiklą ir reguliuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo. Dėl tos priežasties apeliantas teigia, kad jis nėra šios nusikalstamos veikos subjektas, todėl turi būti išteisintas.

Dėl UAB „B“ epizodo, remiantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, apeliaciniame skunde nurodoma, kad siekiant pagrįsti A. Š. veiksmuose buvimą nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, požymių, buvo būtina surinkti įrodymus, patvirtinančius, jog akcizais apmokestinamos prekės, o šiuo atveju mažai sieros turintis mazutas, kurio kombinuotoji nomenklatūra 2710 19 43 ir kuris pagal Energijos mokesčių įstatymo 1 paragrafo 2 pastraipos 2 p. yra akcizais apmokestinama prekė, buvo pristatytas gavėjams Lietuvos Respublikoje, t. y. UAB „A“ ir UAB „B“, ir tai, kad šie juridiniai asmenys nesumokėjo akcizų mokesčių.

Nuteistieji A. K., R. J. ir A. Š. viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, nurodydami, kad naftos produktai, kurie buvo įsigyti UAB „A“ ir UAB „B“ vardu, į Lietuvos Respublikos muitų ir akcizų teritoriją nebuvo įvežti bei tai, kad jie nedalyvavo šio prekių transportavimo į Lietuvą procese. Siekiant pagrįsti šią poziciją dar ikiteisminio tyrimo metu, vėliau ir bylą nagrinėjant teisme, gynyba prašė apklausti visus vežėjus, vykdžiusius UAB „A“ ir UAB „B“ vardu įsigytų naftos produktų transportavimą siekiant patvirtinti ar paneigti nuteistųjų poziciją.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „A“ vardu įsigyti naftos produktai iš Vokietijos bendrovės „B.“ buvo transportuojami šių bendrovių transportu (t. 9, b. l. 259, 2017 m. liepos 18 d. specialisto išvados 21 priedas): UAB „C“, G. Sp. zo.o, B. Sp. zo.o, P., „P.“, F.U.H. „S.“, D. s.r.o, R. Tuo tarpu UAB „B“ vardu įsigyti naftos produktai iš Vokietijos bendrovės „B.“ buvo transportuojami šių bendrovių transportu: (duomenys neskelbtini), UAB „C“ M. W., M. S. (duomenys pateikti 2017 m. liepos 18 d. specialisto išvados 19 priede). Taigi byloje surinkti įrodymai, o būtent tarptautiniai krovinio važtaraščiai, leidžia identifikuoti visus vežėjus – jų bendrovių registravimo vietas bei visų šių vežėjų vairuotojų, vykdžiusių pervežimus, vardus ir pavardes. Šie duomenys yra užfiksuoti ir 2017 m. liepos 18 d. specialisto išvadose.

Teismas iš dalies tenkino gynybos prašymą apklausti vežėjus ir 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu buvo apklausta Lenkijos vežėjo įmonės D vadovė M. W. ir 2020 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu Lenkijos vežėjo atstovas M. S.. Byloje yra pateiktas 2016 m. gegužės 13 d. Kauno apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. (13.2) FR0773-2194 (t. 1, b. l. 29-49), kuriame nurodoma, kad Lenkijos mokesčių administratorius pateikė informaciją dėl mokesčių mokėtojo M. W. sandorių su UAB „B“. M. W. teigė, kad „<... gabenimo paslaugą užsakė ir apmokėjo UAB „B“ – A. R. buvo asmuo, kuris pateikė užsakymą ir atliko mokėjimą prekės buvo pakrautos Vokietijos teritorijoje, pagal CMR dokumentus, tada transporto priemonės, gabenančios prekes, atvyko į Plocką (Lenkija), kur priekabos buvo prijungtos prie Lietuvos vilkiko ...>“. M. W. taip pat nurodė, kad ji „<... nežinojo kam priklausė vilkikai, ji taip pat nežinojo kam prekės gabenamos ...>“.

2020 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu apklausiama Lenkijos vežėjo įmonės D vadovė M. W. nurodė, kad pagal UAB „B“ užsakymą „prekės buvo pakrautos Vokietijos teritorijoje ir važiavo iki Plocko. Po to privažiavo vilkikas, kuris priklausė įmonei „B“, priekaba buvo prikabinta prie vilkiko, kuris priklauso Lietuvai. Lietuvos vairuotojai pasakė mano vairuotojams, kad prekė važiuoja į Lietuvą. Priekabą grąžindavo po dviejų dienų“. 2020 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas M. S. nurodė, kad aplinkybių, susijusių su UAB „B“ teikta pervežimo paslauga, šiuo metu neprisimena ir patvirtino, kad apklausiamas pagal Kauno VMI teiktą reikalavimą, davė teisingus paaiškinimus. Akte Nr. (13.2) FR0773-2194 (t. 1, b. l. 29-49) nurodoma, kad M. S. Lenkijos mokesčių administratorių informavo, jog „<... prekės skirtos UAB „B“ buvo pakrautos Vokietijos teritorijoje pagal CMR dokumentus, tada transporto priemonės gabenančios prekes, atvyko į Plocką (Lenkija) ...>“, „<... CMR dokumentuose, 24 laukelyje yra A. R. patvirtinimas (UAB „B“ antspaudas)....>“. M. S. informavo, kad „<... pristatė kuro produktus iš Vokietijos į automobilių stovėjimo aikštelę netoli Kolo arba Plocko, kur cisterna būdavo atkabinama nuo sunkvežimio ir prikabinama prie lietuviško sunkvežimio. Tuo metu A. R. uždėdavo antspaudus ant CMR dokumentų ir sumokėdavo grynais už paslaugą“. M. S. taip pat nurodė, kad „Sunkvežimis su cisterna po kelių valandų grįždavo ir cisterna jau būdavo tuščia“.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, darė išvadą, kad po to, kai cisternos su transportuojamu UAB „B“ kroviniu būdavo Lenkijos miestuose Plock ar Kolo perduodamos vilkikams su lietuviškais numeriais, dviejų dienų laiko pilnai pakakdavo tam, kad šias cisternas transportuotų į Lietuvą ir grąžintų į Plocką. Teismas, darydamas šią išvadą, kuria rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išskirtinį dėmesį teikė M. W. parodymams ir visiškai nevertinio ir nepasisakė dėl M. S. duotų parodymų.

Nekyla ginčo, kad atstumas tarp Lenkijos miesto Plocko ir Kauno (UAB „B“ buveinė) yra 460 km, kelionės trukmė 5 val. 50 min. (google maps duomenys), tuo tarpu liudytojas M. S. nurodė, kad jau tuščios cisternos buvo grąžinamos po 2 val. Pasak apelianto, tai yra akivaizdu, kad per dviejų valandų laikotarpį krovininė transporto priemonė negalėjo nuvykti į Kauną, ten išsikrauti ir grįžti atgal į Plocką. Teismo išvada, kad „viešai prieinamais duomenimis, kelionė iki Plocko nuo Kauno yra apie 6 vai, todėl vilkikai, įvertinus privalomai stovėjimui skirtą laiką, tikrai galėjo nuvykti ir grįžti iki Plocko“, yra prieštaraujanti teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Teismas, konstatuodamas A. Š. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (UAB „B“ epizodas), nurodo, kad iš Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės „B.“ pagal 49 PVM sąskaitas faktūras UAB „B“ įsigytus naftos produktus į Lietuvos Respubliką transportavo vežėjai – M. W., M. S. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo vilkikai.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog vežėjai – M. W. ir M. S. netransportavo UAB „B“ vardu įsigytų prekių – mažai sieros turinčio mazuto, kurio kombinuotoji nomenklatūra 2710 19 43 į Lietuvos Respubliką. Tiek M. W., tiek M. S., apklausiant juos teismo posėdžio metu, patvirtino aplinkybes, nurodytas Kauno apskrities VMI dar 2016 m., nurodydami, kad UAB „B“ vardu įsigytus naftos produktus transportavo į Lenkijos miestą Plocką. Teismas, pripažindamas A. Š. kaltu ir nurodydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, darė priešingą išvadą nei teismo buvo nustatytos faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu. Teismas darė išvadą dėl UAB „B“ vardu iš Vokietijos bendrovės B. įsigyto kuro pristatymą į Lietuvos Respublikos muitų ir akcizų teritoriją, vertindamas tik dviejų vežėjų (M. W., M. S.) parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi su teisinės pagalbos prašymu į Vokietijos teisėsaugos organus dėl UAB „B“ ūkinių finansinių santykių su „B.“. Gautame atsakyme iš vadovaujančio Berlyno prokuroro (t. 41, b. l. 147-148) nurodoma, kad įsigytus UAB „B“ iš „B.“ naftos produktus į (duomenys neskelbtini), Kaune, (UAB „B.“ buveinės adresas) be kaltinamajame akte nurodytų vežėjų transportavo dar dvi Lenkijos bendrovės – F (10 pervežimų) ir W Sp. z.o.o (2 pervežimai). Šie vežėjai teismo nuosprendyje įvardijami kaip nenustatyti vežėjai, transportavę UAB „B“ vardu įsigytus Vokietijos bendrovėje B. naftos produktus į Lietuvos teritoriją. Pateiktame atsakyme į teisinės pagalbos prašymą nurodoma ir šių bendrovių rekvizitai, transporto priemonių valstybiniai numeriai ir vairuotojų vardai bei pavardės. Šie vežėjai nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu teisme, siekiant nustatyti, ar jų transportuojamas UAB „B“ vardu įsigytas mažai sieros turintis mazutas, kurio kombinuotoji nomenklatūra 2710 19 43 buvo pristatytas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kas užsakė paslaugą bei kas apmokėjo už ją. Teismas, priimdamas nuosprendį ir konstatuodamas, kad iš Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės „B.“ pagal 49 PVM sąskaitas faktūras UAB „B“ vardu įsigyti naftos produktai buvo pristatyti į Lietuvos Respubliką, šią išvadą grindė vadovaudamasis prielaida, kad ir Lenkijos bendrovės F ir W Sp./.o.o. turėjo ir galėjo šiuos produktus pristatyti adresatui Lietuvoje.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apklausiami liudytojais 2020 m. vasario 25 d. M. W. ir 2020 m. balandžio 9 d. M. S., pasiūlius jiems iš kaltinamųjų parodyti asmenį, kurį jie nurodė kaip A. R., mokėjusį pinigus už suteiktas paslaugas ir patvirtinusį savo parašu bei UAB „B“ antspaudu prekių gavimą CMR 24 langelyje, neatpažino A. R.. M. W. kaip asmenį, kurį pažinojo kaip A. R., kurio vardą ir pavardę žinojo iš jai pateikto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento vykdant prekybinius sandorius su UAB „B“, nurodė kitą nuteistąjį. Tuo tarpu teismas, vertindamas šį procesinį veiksmą (asmens atpažinimą), nurodė, kad liudytoja galėjo klysti, kadangi buvo apklausiama nuotolinio ryšio priemonėmis. Teismas konstatavo, kad nors ir A. R. neigė dalyvavęs atsiskaitymuose su šiais vežėjais, abejoti šių dviejų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes abu patvirtino, jog būtent A. R. pirko iš jų paslaugas, mokėjo grynais pinigais, nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad kuras būtų vežamas į Rumuniją ar kitas Europos Sąjungos šalis.

Apeliantas pažymi, kad teismo nuomone, tą faktinę aplinkybę, jog iš Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės „B.“ pagal 49 PVM sąskaitas faktūras UAB „B“ vardu įsigyti naftos produktai buvo pristatyti į Lietuvos Respubliką, patvirtina tarptautiniai krovinių pervežimo važtaraščiai (CMR), kurie buvo gauti su atsakymu į teisinės pagalbos prašymą iš Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi su teisinės pagalbos prašymu į Vokietijos teisėsaugos institucijas dėl sandorių, vykusių tarp Lietuvos įmonių UAB „B“, UAB „A“ ir Vokietijos bendrovių „B.“ ir „B.“ iš kitos pusės. Vykdant šiuos teisinės pagalbos prašymus, į bylą buvo pateikti CMR važtaraščiai, kurių pagrindu įvairių rūšių naftos produktai galimai buvo transportuojami iš Vokietijos į Lietuvoje esančias bendroves. Pateiktų į bylą CMR važtaraščių didžioji dalis, kuriuose kaip prekių gavėjas nurodoma UAB „B“, ir kurių pagrindu galimai buvo transportuojamos UAB „B“ vardu įsigytos prekės iš Vokietijos bendrovių „B.“, yra be prekių gavimą patvirtinančių privalomų rekvizitų CMR važtaraščio blanko 24 langelyje. Tai yra, vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, šie dokumentai negali būti vertinami kaip patvirtinantys prekių pristatymą jų gavėjui, šiuo konkrečiu atveju UAB „B“. Be to, anot apelianto, dalyje CMR važtaraščių, pateiktų į bylą, 24 langelyje yra neįskaitomi parašai ir spaudai palikti galimai UAB „B“ antspaudais.

Su atsakymu į teisinės pagalbos prašymą, kuris buvo gautas dar ikiteisminio tyrimo metu, Vokietijos teisėsaugos organai pateikė prekės siuntėjo „B.“ atsakingo asmens surašytus dokumentus, atitinkančius Reglamento 3649/92/EEB reikalavimus. Minėtuose dokumentuose (supaprastintuose lydraščiuose į laisvą apyvartą išleidžiamų prekių bendrijos viduje) skiltyje „B“, grafoje „Gavėjo patvirtinimas“ atskirais atvejais yra rankraštinis tekstas „A. R.“ ir parašas bei UAB „B“ spaudas, kitais atvejais tik parašas ir UAB „B“ spaudas. Kaip nurodoma atsakyme į teisinės pagalbos prašymą, šie dokumentai buvo paimti atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje, vykdomoje Vokietijos Federacinėje Respublikoje iš įmonės „B.“ apskaitos. Tačiau A. R. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad jis, kaip UAB „B“ vadovas, nėra gavęs ar priėmęs naftos produktus iš Vokietijos bedrovės „B.“ ir jokių dokumentų, patvirtinančių tai, nėra pasirašęs, tame tarpe ir supaprastintuose lydraščiuose į laisvą apyvartą išleidžiamų prekių bendrijos viduje ir CMR.

Tuo tarpu teismas darė išvadą, kad A. R. parodymai apie tai, kad jokių dokumentų, patvirtinančių gautų prekių iš Vokietijos bendrovės „B.“ pristatymą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepasirašė, vertintini kritiškai, nesiėmęs jokių procesinių veiksmų patikrinti šiuos parodymus. Teismas tik formaliai konstatavo, kad nesant CMR originalų, negalima patikrinti A. R. parodymų. Tačiau CMR važtaraščiai (jų kopijos) ir supaprastinti administraciniai lydraščiai, kurių pagrindu įvairių rūšių naftos produktai galimai buvo transportuojami iš Vokietijos į Lietuvoje esančias bendroves, buvo gauti iš Vokietijos vykdant teisinės pagalbos pavedimą. Tai yra visų šių dokumentų originalai yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kur nagrinėjama baudžiamoji byla dėl Vokietijos bendrovės „B.“ atsakingų asmenų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės buvo žinomos jau nuo 2016 m., kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau viso proceso metu, trukusio iki 2023 m., nebuvo imtasi priemonių patikrinti A. R. parodymų. Apelianto teigimu, tokiu būdu neištyrus parašų ir spaudų, esančių CMR, negalima neginčijamai teigti, kad šiuos dokumentus pavirtino A. R., tai yra patvirtinti, kad prekės buvo pristatytos į Lietuvą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Aptardamas UAB „A“ epizodą dėl BK 199² straipsnio 1 dalies, apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prievolė mokėti akcizo mokestį už akcizais apmokestinamas prekes atsiranda asmeniui, kuris pirmas jas priima nuosavybėn Lietuvos Respublikoje.

Teismas, skirtingai nei UAB „B“ epizode, konstatuodamas A. Š. kaltę dėl UAB „A“ vardu įsigytų akcizinių prekių, nesiejo to su įvežimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, nurodydamas, kad įsigijęs iš Vokietijos bendrovės „B.“ krosninį kurą (skystą kurą), nedeklaravo ir nesumokėjo 53 076,87 Eur akcizo mokesčio. Kaip jau buvo nurodyta, vien tik įsigijimas naftos produktų Vokietijos Federacinėje Respublikoje, neįvežus jų į Lietuvos Respublikos teritoriją, nesukėlė prievolės UAB „A“ mokėti akcizų mokestį.

Bylos medžiagoje yra pateikti duomenys, kad UAB „A“ iš Vokietijos bendrovės prekės buvo transportuojamos vežėjų UAB „C“ , G. Sp. zo.o, B. I. Sp. zo.o, P., P.“, F.U.H. „S.“, D. s.r.o, R., N. transportu. Ikiteisminio tyrimo metu gynyba teikė prašymą dėl vežėjų atstovų apklausos, tačiau nebuvo imtasi priemonių apklausti aukščiau išvardintų vežėjų atstovus, vairuotojus siekiant nustatyti, kur buvo pristatytos (iškrautos) UAB „A“ įsigytos prekės iš Vokietijos bendrovių „B.“ ir „B.“. Prašymas apklausti šių vežėjų atstovus buvo teikiamas ir bylą nagrinėjant teisme, tačiau buvo atmestas. Dėl šios priežasties, apelianto teigimu, byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, kad UAB „A“ vardu įsigyti naftos produktai buvo pristatyti į Lietuvos Respubliką. Nuteistieji viso proceso metu taip pat laikėsi nuoseklios pozicijos, kad UAB „A“ vardu įsigyti naftos produktai nebuvo įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad UAB „A“ vardu įsigyti naftos produktai buvo transportuojami į Lietuvą UAB „C“ transporto priemonėmis. Tačiau A. Š., vadovavęs šiai bendrovei nusikalstamų veikų inkriminuojamu laikotarpiu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso metu, tvirtino, kad jo vadovaujamos bendrovės transporto priemonės, UAB „A“ vardu įsigytų produktų, į Lietuvą netransportavo.

Teismas, darydamas išvadą, kad UAB „A“ įsigytos iš Vokietijos bendrovės prekės vežėjų UAB „C“, G. Sp. zo.o, B. I. Sp. zo.o, P., „T.“, F.U.H. „S.“, D. s.r.o, R., N. buvo pristatytos į Lietuvos Respubliką, vadovavosi Kauno apskrities VMI atlikto UAB „A“ mokestinio patikrinimo medžiaga. Lenkijos mokesčių administratorius, atsakydamas į Kauno apskrities VMI paklausimą, nurodė, kad Lenkijos Respublikos pilietis P. S. teikė krovinio kelių transporto paslaugas. Prekės, gabenamos maršrutu Vokietija-Lietuva, buvo gabenamos iš Berlyno į Kauną. Kaune prekės buvo perkrautos į kitą cisterną. Teismo vertinimu, Lenkijos mokesčių administratoriaus pateikti duomenys apie P. S. iš esmės paneigia kaltinamųjų parodymus apie tai, kad prekės nebuvo įvežtos į Lietuvos Respubliką ir patvirtina, kad visi vežėjai, transportavę UAB „A“ vardu įsigytas prekes, jas pristatė į Lietuvą. Tačiau apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Lenkijos Respublikos pilietis P. S. nebuvo apklaustas liudytoju BPK nustatyta tvarka nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu. Šio asmens paaiškinimai, kurie, tikėtina, buvo duoti Lenkijos mokesčių administratoriui vadovaujantis Lenkijos mokesčių administravimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, negali būti pripažįstami įrodymais, šioje byloje kaip atitinkantys BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „A“ direktorius R. J. nurodė, kad jis nėra patvirtinęs savo parašu ar bendrovės antspaudu CMR, patvirtindamas naftos produktų gavimą Lietuvoje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vokietijos bendrovės pagal 76 sąskaitas pardavė Lietuvos bendrovei „A“ 1820740 kg produkcijos už 1 638 475,4 Eur (5 657 327,86 Lt). Pagal pateiktus dokumentus pirkėjas visais atvejais buvo UAB „A“, pristatymo vieta 7 atvejais lydimuose dokumentuose nurodyta Italijos Respublika, kitais atvejais – Kaunas, pakrovimo vieta nurodyta Vokietijoje. CMR krovinio gavimą patvirtinančiame laukelyje 5 atvejais yra UAB „A“ spaudas ir pasirašyta R. J. vardu, 7 atvejais yra tik parašas, kitais atvejais nėra nei spaudo, nei parašo. Krovinio gabenimo dokumentuose vežėjais nurodytos firmos G., B. Sp.z.o.o., UAB „C“, P., P., V. ir kt. (t. 1, b. 1.32-40).

Pasak apelianto, CMR važtaraščio blanko 24 langelyje yra įrašytas krovinio gavėjo spaudo ir parašo rekvizito reikalavimas. Nesant šių rekvizitų, vežėjas nepripažįstamas tinkamai įvykdžiusiu sutartinius įsipareigojimus. Šiuo konkrečiu atveju iš 71 CMR 59 CMR grafoje, patvirtinančioje prekių gavimą, nėra jokios atžymos, 12 CMR yra žyma (UAB „A“ spaudas ar R. J. vardu išpildytas parašas). Teismas, priimdamas sprendimą, šiuos visus dokumentus (71 CMR) pripažino įrodymais, patvirtinančiais prekių pristatymą į Lietuvą. Šį sprendimą argumentavo jau aptarto Lenkijos Respublikos piliečio P. S. paaiškinimais, pateiktais Lenkijos mokesčių administratoriui Kauno VMI prašymu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo imtasi jokių procesinių priemonių patikrinti R. J. parodymus apie tai, kad parašai, kurie yra išpildyti jo vardu CMR, yra surašyti ne jo ranka. Šis sprendimas iš esmės yra motyvuojamas tuo, kad negalima atlikti rašysenos ekspertizės, kadangi dokumentų originalai yra Vokietijoje.

Apibendrinant, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dėl byloje nustatomų faktinių aplinkybių, sietinų su UAB „B“ ir UAB „A“ vardu įsigytų produktų transportavimo į Lietuvos Respubliką , yra prieštaringos ir netikslios, pagrįstos tik prielaidomis, todėl teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies (UAB „A“ epizodas) apeliaciniame skunde pažymima, kad Bylos nagrinėjimo metu apklausiama specialistė I. Š., tyrusi UAB „A“ ūkinę finansinę veiklą – 2018 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvada Nr. 04/11-2-4-9791 (t. 22, b. 1. 39-41), atsakydama į užduodamus proceso dalyvių klausimus nurodė, kad „Jei prekės neįvežamos, tai nėra PVM objektas Lietuvoje. Jei UAB „A“ prekę realizavo Lenkijoje, tai jie Lenkijoje registruojasi PVM mokėtoju ir moka mokesčius. Lietuvoje PVM už užsienyje parduotas prekes nemokamas“. Pasak apelianto, eksportuojamos su 0 PVM tarifu prekės apmokestinimo momentas sutampa su prekės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jos realizavimo momentu. Siekiant pagrįsti tai, kad A. Š., veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais, apgaule panaikino UAB „A“ naudai prievolę mokėti PVM, yra būtina įrodyti, kad UAB „A“ įvežė naftos produktus įsigytus su 0 PVM tarifu iš Vokietijos įmonės B., juos realizavo Lietuvos Respublikoje.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nuteistasis A. Š., kuris (duomenys neskelbtini) laikotarpyje vadovavo UAB „C“, nurodė, kad jo vadovaujamos įmonės transporto priemonės UAB „A“ vardu įsigytų naftos produktų netransportavo į Lietuvos Respubliką ir nerealizavo šių prekių Lietuvoje. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu UAB „A“ direktorius R. J. nurodė, kad jis nėra priėmęs UAB „A“ vardu įsigyto kuro Lietuvos Respublikoje, nėra tai patvirtinęs CMR ir kituose dokumentuose ir nėra tokių prekių realizavęs Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu teismas, pripažindamas A. Š. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, iš esmės konstatavo, kad ne tik UAB „C“ transporto priemonės įvežė į Lietuvos Respubliką UAB „A“ vardu įsigytus iš Vokietijos įmonės B. naftos produktus, bet tuo pačiu ir kiti vežėjai G., B. Sp.z.o.o., P., P., V. ir kt., kurie transportavo iš Vokietijos įmonės B. įsigytus 257,36 tonas naftos produktų.

Gynybos nuomone, teismas šią išvadą darė remdamasis tik prielaidomis, kadangi nei vienas iš aukščiau nurodytų vežėjų, jų vairuotojų nebuvo apklaustas viso – 8 metus – trukusio proceso metu. Duomenys apie visus vežėjus ir jų vairuotojus buvo surinkti dar mokestinio patikrinimo metu. Tai yra bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta tiesioginių įrodymų neginčijamai patvirtinančių tą aplinkybę, kad visi aukščiau nurodyti vežėjai pristatė UAB „A“ vardu įsigytus iš Vokietijos bendrovės krovinius į Lietuvos Respubliką.

Teismas, pripažindamas A. Š. kaltu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, vadovavosi ir mokestinio tyrimo išvadą, kuriame prievolė sumokėti UAB „A“ PVM yra konstruojama remiantis PVM įstatymo nuostatomis. Nurodoma, kad 49 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, jog taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena, o PVM įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numatė, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos.

Teismas šių išvadų pagrindu konstatavo, kad UAB „A“ nepateikė įrodymų, jog prekės buvo parduotos kitoje ES valstybėje, todėl darytina išvada, kad UAB „A“ prievolė mokėti PVM atsiranda Lietuvos Respublikoje. Gynybos nuomone, šiuo atveju teismas netinkamai taikė įrodinėjimo taisykles baudžiamajame procese, tapatindamas su mokestiniame ginče taikoma įrodinėjimo našta. Mokestinio ginčo išvada daroma vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis, nurodant, kad pareiga tenka mokesčių mokėtojui pateikti įrodymus patvirtinančius prekės išgabenimą ir realizavimą kitoje ES valstybėje. Baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga tenka valstybiniam kaltintojui ir šio proceso metu būtent valstybinis kaltintojas turėjo pateikti įrodymus patvirtinančius, kad prekė buvo įvežta į Lietuvos Respubliką ir tai, kad prekė buvo realizuota Lietuvos Respublikoje. Būtent šios įrodinėtinos aplinkybės patvirtintų prievolės UAB „A“ mokėti PVM Lietuvos Respublikoje kilimą.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Rumunijos bendrovė S., esanti (duomenys neskelbtini) apskrityje, neįsigijo naftos produktų iš UAB „A“, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina prievolės mokėti PVM skirtumą Lietuvoje, neįrodžius šių prekių įvežimą ir realizavimą Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad Rumunijos bendrovė S. neįsigijo iš UAB „A“ naftos produktų, nepaneigia galimybės, kad šios prekės buvo realizuotos Vokietijos federacinėje Respublikoje, kur įvyko teisminis procesas baudžiamojoje byloje dėl Vokietijos įmonės B. ir UAB „A“ sandorių įsigyjant naftos produktus Lenkijos Respublikoje. Jei ir buvo daromos nusikalstamos veikos, žalą apgaule išvengiant mokėtino PVM patyrė ne Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius.

Šiame kontekste pažymima, kad 2015 m. vasario 26 d. Kauno apskrities VMI mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-366, kuria nustatyta, kad 2014 m. UAB „A“ vardu galimai buvo įforminami tik dokumentai, mokėtojas realiai jokios ekonominės veiklos nevykdė, o buvo naudojama tik kaip tarpinė grandis, galimai siekiant sudaryti sąlygas kitiems ES PVM mokėtojams vengti PVM prievolių. Šios aplinkybės nebuvo tirtos, dėl jų teismas nepasisakė.

Apibendrinant daroma išvada, kad šios konkrečios bylos atveju abejonės, kilusios nagrinėjant bylą, nebuvo pašalintos. Išdėstyti argumentai rodo, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas A. Š. kaltės klausimą dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, ne tik esmingai pažeidė BPK nustatytas pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, bet ir padarė faktinių duomenų neatitinkančią išvadą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų A. K. ir A. Š. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, išklausiusi proceso dalyvių ir atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistuosius A. K., R. J. ir A. Š. nepagrįstai pripažino kaltais pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nagrinėjamu atveju nuteistųjų veiksmų pavojingumą visiškai apima finansinio nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnyje, dispozicija, todėl papildomai kvalifikuoti veiką pagal BK 182 straipsnio 3 dalį kaip labai didelės vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule nėra pagrindo. Todėl, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, šie nuteistieji pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikalimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. Š. atžvilgiu sumažinamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys.

Bylos duomenimis nėra įrodyta, kad naftos produktai pasiekė Lietuvą ir buvo realizuoti jos teritorijoje, išvengiant privalomai mokėtinų mokesčių.

Neįrodytas nusikalstamas nuteistųjų dalyvavimas: nuteistasis A. K. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, jog jis manė, kad tarp Vokietijos ir Rumunijos vyko taip vadinama trikampė prekyba, kaip tarpininkes tik formaliai įtraukiant UAB „A“ ir „B“; naftos produktai turėjo keliauti iš Vokietijos tiesiai į Rumunijos įmonę „S.“. Operacijas iš esmės iniciavo ir vykdė A. Š., A. K. leidimu pasitelkdamas jo kontroliuojamas įmones „A“ ir „B“ ir padedant jų oficialiems vadovams R. J. bei A. R.. Nuteistasis A. R. nurodė, kad jis kaip „Bs“ direktorius buvo tik statytinis, apie tikrą sandorių reikšmę jam nieko nebuvo žinoma. Nuteistasis A. Š. teigė, kad jis jokiuose sandoriuose apskritai nedalyvavo, jo vadovaujama UAB „C“ tik nuomojo vilkikus gabenti naftos produktams; nežino, kur važinėjo vilkikai, nes su juo tik būdavo atsiskaitoma pagal nuvažiuotus kilometrus; greičiausiai ne Lietuvoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos nuteistųjų parodymus paneigia iš dalies jų pačių parodymai, taip pat tiek pirmosios instancijos teisme, tiek užsienyje vykdant Europos tyrimo orderį (toliau – ir ETO) apklaustų liudytojų parodymai, mokestinių patikrinimų bei vykdant teisinės pagalbos prašymus iš užsienio valstybių gauta medžiaga.

Dėl naftos produktų gabenimo

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenimis yra patikimai įrodyta, kad bendrovių „A“ ir „B“ iš Vokietijos įmonių įgyti naftos produktai buvo nugabenti į Lietuvą ir ten realizuoti nenustatytiems asmenims, sukuriant regimybę, kad jie iš tiesų buvo parduoti Rumunijos įmonei „S.“, VMI neteisingai deklaruojant (neapmokestinamus) išvežimus.

Pirma, iš Rumunijos institucijų gauta informacija bei „S.“ darbuotojos liudytojos I. G. S. parodymais nustatyta, kad Rumunijos bendrovė „S.“ minėtų naftos produktų nei iš UAB „A“, nei iš UAB „B“ nepirko. Bendrovė gamina augalinį aliejų, ir su naftos produktais nieko bendro neturi, su minėtomis įmonėmis sandorių neturėjo (1 t., b. l. 46-47; 2 t., b. l. 186-198; 9 t., b. l. 95-98). Tyrimo metu gautuose bendrovių apskaitos dokumentuose kaip prekių gavėjas yra nurodoma „S.“. Tačiau būtent šios įmonės sukurtų ir Lietuvos bendrovėms skirtų dokumentų (sutarčių, susirašinėjimų, važtaraščių, prekių gavimo patvirtinimų ir kt.) buhalterinėje apskaitoje nenustatyta, nors vykdant tokios apimties prekybą jų turėjo būti. Pirmosios instancijos teisme A. K. taip pat teigė, kad jie išrašinėjo sąskaitas Rumunijos įmonei ir siuntė elektroniniu paštu, tačiau įmonė nereaguodavo (t. 23, b. l 70). Atsižvelgiant į apyvartos apimtį nėra paaiškinama, kodėl su neva galutiniu prekių gavėju „S.“ visiškai nebuvo bendraujama, juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. dar teigė, kad komisinius turi sumokėti Rumunijos įmonė (t. 5, b. l. 108). Šių duomenų visuma paneigia A. K. parodymus apie tariamai vykdytą trikampę prekybą su Rumunijos įmone. Atmetus šį duomenį, vienintelė nuteistiesiems palanki versija lieka ta, kad naftos produktai buvo realizuoti kitose valstybėse, išskyrus Lietuvą, tačiau konkrečių aplinkybių nė vienas nuteistasis nenurodė, A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme laikėsi versijos, kad gavėjas buvo minėta Rumunijos įmonė.

Antra, tiek užsienio valstybių mokesčių institucijų duomenimis, tiek pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų M. W. bei M. S. parodymais, tiek vykdant apeliacinės instancijos teismo išduotą ETO Lenkijos Respublikoje apklaustų liudytojų parodymais patvirtinta, kad vežėjai naftos prekes gabeno į Lietuvą:

Lenkijos mokesčių administratoriaus duomenimis, P. G. patvirtino, kad teikė gabenimo paslaugas UAB „A“; už paslaugas buvo mokama grynais pinigais (t. 1, b. l. 61).

Liudytojas P. S. nurodė, kad teikė krovinio kelių transporto paslaugas, prekės gabenamos maršrutu Vokietija-Lietuva, už gabenimą apmokama grynais. Pinigus dažniausiai Varšuvoje grynaisiais perduodavo UAB „A“ atstovas, jo duomenų nežino (t. 1, b. l. 71). Nors apklausiamas pagal ETO apeliacinio proceso metu liudytojas P. S. parodė, kad dėl patirtos smegenų traumos prarado atmintį (t. 29, b. l. 30), šie jo parodymai mokesčių administratoriaus duomenų nepaneigia.

Liudytoja M. W. („D“) pirmosios instancijos teisme parodė, kad žino A. K. kaip „E“ atstovą, A. R. žino kaip UAB „B“ atstovą. 2014 m. vežė krovinius UAB ,,B“, bendradarbiauti pradėjo gegužės arba birželio mėnesį, bendravo su A. R.. Pakraunama buvo Vokietijoje, Berlyne arba Burge, tiksliai nepamena. Negali pasakyti, kad įmonės „B.“ ir ,,B.“ yra žinomos, kadangi niekada nebendradarbiavo su šiomis įmonėmis, tačiau tai buvo vietos, kur pakraunamos prekės ,,B“. Gali būti, kad buvo pervežamas kuro aliejus. Krovinys važiavo iki Plocko, ten privažiuodavo „Bs“ vilkikas ir prisikabindavo atgabentą priekabą. Lietuvos vairuotojai sakė jos vairuotojams, kad prekė važiuoja į Lietuvą. Cisternas po dviejų dienų į Plocką grąžindavo lietuviai. „B“ buvo užsakovas ir mokėjo už paslaugas, visos faktūros buvo išrašytos šios įmonės vardu. Bendravo su A. R., kuris atvykdavo į Plocką. A. R. grynais mokėjo už paslaugas, išrašydavo sąskaitas-faktūras, pasirašydavo važtaraščius. Krovinio važtaraščiai išrašyti teisingai, juose įmonės ,,Bs“ antspaudas. Perduodant krovinį A. R. dalyvaudavo dauguma atveju, o kartais dalyvaudavo tik jos vairuotojai ir Lietuvos vairuotojai. Yra mačiusi A. R. pasą. Žmogus ir žmogaus nuotrauka pase atitiko (t. 23, b. l. 7-9). Šie parodymai atitinka ir liudytojos M. W. anksčiau pateiktą informaciją Lenkijos mokesčių administratoriui (t. 8, b. l. 25, antra pusė).

Liudytojas M. S. („F“) pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykių neprisimena (t. 23, b. l. 33), tačiau patvirtino Lenkijos Respublikos mokesčių inspekcijai suteiktą informaciją, kad gabeno naftos prekes UAB „B“. A. R. užsakė transportą ir už jį sumokėjo grynaisiais. Prekių į Rumuniją ar kitas ES šalis nevežė. M. S. pristatė kuro produktus iš Vokietijos į automobilių aikštelę netoli Kolo arba Plocko, kur cisterna būdavo atkabinama nuo sunkvežimio ir prikabinama prie lietuviško sunkvežimio. Tuo metu A. R. uždėdavo antspaudus ant CMR dokumentų ir sumokėdavo grynais. Sunkvežimis su cisterna po kelių valandų grįždavo ir cisterna jau būdavo tuščia. Kur važiuodavo lietuviškas sunkvežimis, nežino (t. 8, b. l. 134).

Liudytojas R. Ł., apklaustas Lenkijoje pagal ETO, parodė, kad dirbo vairuotoju UAB „C“, ir 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. liepos 1 d. laikotarpiu gabeno naftos produktus į Lietuvą. Degalai buvo pilami Berlyne, tranzitu gabenami per Lenkiją. Pervažiuodavo pasienio punktą už Suvalkų, pilna cisterna pakeičiama tuščia, sunkvežimis likdavo; atrodo, cisternas paimdavo lietuviai (t. 29, b. l. 3-4).

Liudytojas J. M. (pagal P. G. pateiktą informaciją Lenkijos mokesčių administratoriui, gabeno krovinius „P.“ užsakymu), apklaustas Lenkijoje pagal ETO, parodė, kad dirbo lietuviškoje įmonėje vairuotoju, tačiau nepamena, kokioje. Į Lietuvą važinėja labai retai, tačiau yra gabenęs naftos produktus, atrodo, mazutą arba esterius iš Vokietijos į Lietuvą. Taip pat yra į Lietuvą ir iš Lietuvos gabenęs rapsų aliejų. Į Lietuvą važinėjo trumpai, nes draugas jam buvo parūpinęs tą darbą. Laikotarpio nepamena (t. 29, b. l. 16-18). Kaip matyti iš „Sodros“ duomenų, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu šis liudytojas buvo įdarbintas UAB „C“, kuriai vadovavo A. Š..

Liudytojas M. C. (pagal Lenkijos mokesčių administratoriaus duomenis, vykdęs vežimus įmonei „N.“), apklaustas Lenkijoje pagal ETO, parodė, kad yra gabenęs naftos produktus į Lietuvą. Pakraunama buvo Berlyne, tai buvo biokuras, galbūt dyzelinas. Jis buvo gabenamas į Lietuvą, Kauną. Vienas ar du asmenys kurą perpumpuodavo į kitą cisterną. Tai buvo kažkokia nelabai tinkama naudoti aikštelė, paprastai tai vykdavo vakare, kai atvykdavo. Su juo niekas nebendravo. Tuo metu dirbo daugelyje įmonių, todėl pavadinimų neprisimena (t. 28, b. l. 96-97). Lenkijos mokesčių administratoriui liudytojas taip pat nurodė gabenęs biodegalus maršrutu Vilnius – Kaunas. Iškrovimo vieta buvo toli nuo miesto centro, pramoniniame rajone; prekės perpumpuotos į kitą autocisterną. Dalyvavo automobilis latviškais registracijos numeriais (t. 1, b. l. 66). Mokestinio patikrinimo metu „N.“ pateikė sutartį dėl krovinio gabenimo, sudarytą 2014 m. birželio 16 d. tarp UAB „A“, atstovaujamos R. J., ir „N.“ Gabenama buvo iš Berlyno į Kauną; vežė liudytojas M. C. (t. 1, b. l, 66).

Liudytojas K. D. nurodė, kad inkriminuojamu laikotarpiu gabeno naftos produktus, bet nepamena jokių aplinkybių (t. 29, b. l. 119-120). Kaip matyti iš „Sodros“ duomenų, liudytojas (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „C“; tačiau gabenimo būtent į Lietuvą jis nepatvirtino.

Nors kai kurių pagal ETO užklaustų įmonių, galimai gabenusių naftos produktus į Lietuvą, duomenų nepavyko gauti, o dalis įmonių bei liudytoja A. R. (t. 27, b. l. 123-124) nurodė arba reikalų su bendrovėmis „A“ bei „B“ neturėję, arba naftos produktų negabenę, vis dėlto pirmiau aptarti parodymai bei gauta informacija, kartu su kitais bylos duomenimis, patvirtina, kad naftos produktai buvo atgabenti į Lietuvą.

Trečia, vykdant teisinės pagalbos prašymus iš Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus ir muitinės, Vokietijos mokesčių administratoriaus, muitinės bei teisėsaugos institucijų buvo į bylą pateikta Vokietijos bendrovių medžiaga: sutartys, tiekimo, apskaitos dokumentai, CMR važtaraščiai, kurie parodo, kad UAB „A“ ir „B“ iš Vokietijos įmonių įgijo naftos produktus, kaip pristatymo vieta nurodomas Kaunas (dėl „A“ santykių su „B.“ bei „B.“: t. 1, b. l. 32-40, 41-76; t. 3, b. l. 19-25, 46-114; dėl „B.“ santykių su „B.“, „B.“ ir „B.“: t. 6, b. l. 29-49, 72-155, t. 7, b. l. 1-199, 8 t., b. l. 1-151). Pateikta sutartis tarp UAB „A“ ir „B.“, pasirašyta R. J. (t. 3, b. l. 35-38), taip pat sutartys tarp UAB „B“ ir „B.“ bei „B.“, pasirašytos A. R. (t. 6, b. l. 148-149; t. 9, b. l. 160-162). Jose nurodyta, kad pasirašę asmenys save identifikavo asmens dokumentais.

Nuteistasis A. K. nurodė, kad „Bs“ ir „A“ gabenimo dokumentuose nurodytose pristatymo vietose nurodytu adresu Savanorių pr. 286 ir (duomenys neskelbtini), nėra jokių naftos bazių, kuriose galėtų būti iškrauti produktai. Tačiau šis duomuo neparodo, kad naftos produktai turėjo būti pristatyti būtent į šią vietą, bet ne kitur Lietuvos teritorijoje. Nuteistojo A. Š. gynėjo skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dalis CMR dokumentų nėra tvarkingi, trūksta parašų arba gavėjo patvirtinimų. Teisiamajame posėdyje apklausiama ekspertė L. B. taip pat paaiškino, kad tokia forma sudaryti CMR‘ai nepatvirtina, kad kuras buvo atgabentas į Lietuvą. Byloje taip pat buvo pateiktos mokėjimų grynaisiais priėmimo orderių kopijos, tačiau neturint Vokietijos įmonių apskaitos ar kasos dokumentų negalima vienareikšmiškai patvirtinti, kad mokėjimai įvyko (t. 24, b. l. 90-91). Teisėjų kolegija nevertina juridinės tokių dokumentų galios civilinėje bei administracinėje (muitų ar transporto) teisėje, tačiau konstatuoja, kad šie dokumentai, juos sugretinus su kitais pirmiau aptartais bylos duomenimis, patvirtina, jog naftos produktų tiekimo vieta buvo Lietuvos Respublika. Kaip nurodyta pirmiau, liudytoja M. W., kurios įmonė gabeno naftos produktus „B“, apklausiama pirmosios instancijos teisme kategoriškai patvirtino, kad CMR‘uose nurodyti duomenys yra teisingi. Teisėjų kolegija nemato priežasčių, kodėl liudytoja turėtų būti suinteresuota apkalbėti nuteistuosius.

A. K. apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į 2022 m. lapkričio 22 d. ekspertizės aktą Nr. 11-731(21) dėl UAB „B“ ūkinės veiklos, kuriame nurodoma, jog nėra pakankamai duomenų apie tai, kad naftos produktai buvo atgabenti į Lietuvą. Su šiais sandoriais susijusi dokumentacija turi įtartinų operacijų požymių ir galimai buvo surašyta tam, kad tikrasis pirkėjas išvengtų energijos akcizų bei PVM mokėjimų į biudžetą. „B“ galėjo būti tarpininkas pirkimo-pardavimo operacijose, slepiančiose tikrąjį naftos produktų gavėją bei galutinį naudotoją. Iš surinktos medžiagos atsekti naftos produktų judėjimą nėra galimybės: bendrovės apskaitos dokumentai nepateikti, ant gabenimo dokumentų muitinės žymų nėra, Lenkijos vairuotojai nebuvo apklausti, nuteistųjų ir liudytojų parodymai dėl naftos produktų transportavimo prieštaringi (t. 24 b. l. 2-36).

Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, ar UAB „A“ ir „B“ oficialiai disponavo grynaisiais pinigais. Nuteistieji A. K., A. R. ir R. J. tai neigia. Liudytoja E. L. taip pat parodė, kad įmonių kasos dokumentų nėra mačiusi. Taip pat nebuvo nustatyta, kad įmonės būtų turėjusios nuosavą infrastruktūrą iškrauti naftos produktus. 2015 m. vasario 26 d. Kauno apskrities VMI mokestinio patikrinimo ataskaitoje Nr. FR0686-366 taip pat nurodoma, jog 2014 m. UAB „A“ vardu galimai buvo įforminami tik dokumentai. Įmonė ekonominės veiklos nevykdė, kuro talpyklų neturi, nėra registruota akcizais apmokestinamų prekių gavėju. Taigi bendrovė buvo tik tarpinė grandis, galimai siekiant kitiems ES PVM mokėtojams išvengti prievolių (t. 1, b. l. 39-40).

Pagal Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, su „B.“ apmokėjimai už prekes vykdyti tiktai grynaisiais pinigais. Yra tai patvirtinantys grynųjų pinigų priėmimo dokumentai. Tačiau mokėjimo grynaisiais pinigais įrašuose kyla dvejonių dėl faktiško šių mokėjimo vykdymo. Negalima patvirtinti, ar pinigai Wittenberge mieste faktiškai buvo perduoti. Asmuo, kuriam tariamai turėjo būti perduoti pinigai, pagal dokumentus neatpažįstamas. Turimuose grynųjų pinigų priėmimo dokumentuose, kai jie yra, matyti tik įmonė „B.“. Atsižvelgiant į informaciją, kad UAB „B“ neturėjo buveinės, kuro talpyklų, leidimo prekiauti naftos produktais, galima teigti, kad UAB „B“ nebuvo tikrasis pirkėjas. Tokiu atveju galutinis tiektos tepalinės alyvos (SO 85 ir B3814) gavėjas ir tolimesnis jos panaudojimas lieka neaiškus, o „B.“ sudarė sąlygas tikrajam pirkėjui išvengti energijos mokesčio ir PVM (t. 6, b. l. 102; t. 7, b. l. 5-6). Pasak Vokietijos mokesčių administratoriaus, UAB „A“ „B.“ sumokėtos pinigų sumos buvo pernelyg didelės, mokėjęs asmuo neatpažįstamas; įmonė naftos laikymo infrastruktūros neturėjo. Administratoriaus vertinimu, ji nebuvo tikrasis pirkėjas, ir realiam pirkėjui taip pat sudarė sąlygas išvengti energijos ir PVM mokesčio (t. 1, b. l. 55). Analogišką vertinimą dėl „B.” pateikė Berlyno-Brandenburgo muitinės inspekcijos tarnyba (t. 4, b. l. 28-30).

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad prekių atgabenimo į Lietuvos teritoriją aplinkybės byloje įrodinėjamos ne tik įmonių dokumentais, bet ir kitais duomenimis, pvz., Lenkijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija dėl įmonių veiklos (kuri minėtame ekspertizės akte nebuvo vertinta). Be to, dalį asmenų, transportavusių kurą, pavyko apklausti pirmosios instancijos teisme ir (vykdant ETO) apeliacinės instancijos proceso metu Lenkijos teismuose. Dauguma liudytojų nurodė gabenę naftos produktus į Lietuvą, ir iš esmės patvirtino anksčiau Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją. Liudytojai nurodė panašias aplinkybes, kad naftos produktai arba būdavo iškraunami Lietuvoje, arba perkraunami Lenkijoje, priekabą prijungiant prie lietuviško sunkvežimio. Pažymėtina, kad aplinkybę, kad naftos produktai neva nepasiekė Lietuvos, nurodė tik nuteistasis A. K., pateikdamas bylos duomenimis paneigtą versiją, jog kuras keliavo į Rumunijos įmonę „S.“. Kiti nuteistieji teigė šių operacijų aplinkybių nežinantys. Apibendrinant darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šia ekspertizės išvados dalimi, kurioje nurodoma, kad liko nenustatyta, jog prekės buvo atgabentos į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis iš tiesų liko nenustatyta, kokie konkretūs asmenys Lietuvoje įgijo atgabentus naftos produktus. Iš bylos taip pat matyti, kad nei UAB „A“, nei „B“ neturėjo nuosavos kuro perkrovimo ir saugojimo infrastruktūros, kaip nebuvo rasta nei kasos, nei kasos dokumentų, kurie parodytų, kad bendrovės disponuotų grynaisiais pinigais, juo labiau kuro įgijimui reikalingomis didelėmis sumomis. Taigi lieka nepaneigta nuteistojo A. K. parodymų dalis, kad įmonės iš esmės buvo tarpininkai.

Tačiau nė vienas nuteistųjų neginčijo, kad šių bendrovių vardu buvo užsakinėjami naftos produktai. Pirmiau aptarti bylos duomenys taip pat patvirtina, kad minėti produktai buvo atgabenti į Lietuvą. UAB „A“ ir „B“ akivaizdžiai neužsiėmė naftos produktų perdirbimu ar mažmenine prekyba, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad bendrovės šiuos produktus Lietuvoje realizavo tretiesiems asmenims. Taigi bendrovėms atitinkamai kilo ir mokestinės prievolės į Lietuvos biudžetą sumokėti kuro akcizus bei PVM, kurias jos bandė apeiti, mokesčių inspekcijai pateikdamos neteisingus duomenis, jog naftos produktai neva buvo parduoti Europos Sąjungos PVM mokėtojams taikant nulinio tarifo PVM. Todėl teismas atmeta A. Š. gynėjo skundo argumentus, kad nepateikus dokumentų dėl prekių išvežimo pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems neleistinai perkėlė mokestiniame ginče taikomą įrodinėjimo naštą. Aplinkybė, kad nuteistieji, vadovavę įmonėms, didumos buhalterinės apskaitos dokumentų arba nepateikė, arba jų išvis nesurašė, ir dėl to negalima atsekti visos tiekimo grandinės, nepaneigia fakto, kad nafta buvo įvežta į Lietuvos teritoriją ir joje parduota. Kadangi bendrovės nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių prekių išgabenimą ES valstybėms, argumentai dėl galimo išvežimo išlieka deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis. Dar daugiau, tiek „A“ išrašytose PVM-sąskaitose faktūrose, tiek „Bs“ PVM sąskaitų-faktūrų registre kaip prekių gavėjas buvo nurodyta Rumunijos bendrovė „S.“, kas neatitiko tikrovės, o pagal (bylos duomenimis taip pat paneigtą) A. K. versiją naftos produktai Lietuvos teritorijos esą apskritai nepasiekė. Mokestinės prievolės atsiradimui taip pat neturi reikšmės, kas konkrečiai finansavo naftos produktų įsigijimą (pasak liudytojos E. L. parodymų, A. K. jai sakė, kad atsiskaitoma grynaisiais), atsakomybei pakanka, kad bendrovės jas įgijo bei atgabeno savo vardu.

Dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (UAB „A“)

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistuosius A. K., R. J. ir A. Š. nuteisė pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, o A. K. ir R. J. – ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad per buhalterę E. L. mokesčių inspekcijai pateikė 2014 m. birželio 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. pridėtinės vertės deklaraciją, kurios 18 langelyje („ES PVM mokėtojams pateiktos prekės (0 proc.)“) nurodė žinomai neteisingus duomenis (799 182 Lt) 231 459 EUR sumai apie naftos produktų pardavimą Europos Sąjungos PVM mokėtojams su nuliniu PVM ir nurodė 48 444 EUR atskaitomą PVM. Iš „B.“ įgytą kurą „A“ išrašytose sąskaitose faktūrose nuteistieji apgaulingai atvaizdavo kaip parduotą Rumunijos bendrovei „S.“ (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 3-4 psl. ir 4 psl. 3 pastr.). Ši aplinkybė buvo įvertinta tiek Kauno apskrities VMI 2015 m. vasario 26 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. FR0686-366 (t. 1, b. l. 37 antra pusė), tiek FNTT specialisto išvadoje dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos 2017-Nr. 5-2/145 (t. 3, b. l. 183), ir pagal šių dokumentų formuluotes buvo surašyti kaltinimai.

Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad BK 182 straipsnyje ir 220 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų atribojimo klausimas privalo būti sprendžiamas, ir nėra leistina, kad ta pati veika būtų kvalifikuota pagal du minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-387/2023). Toks kvalifikavimas byloje lėmė tai, kad šioje byloje nuteistiesiems A. K., R. J. ir A. Š. melagingų mokesčių deklaracijų pateikimas vienu atveju buvo kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, o kitu atveju A. K. ir R. J. – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nors veiksmų esmė, deklaruojant, kad neva prekėms taikytinas nulinis PVM tarifas, yra ta pati. Taigi šiuo atveju, nepasunkinant nuteistųjų teisinės padėties, yra spręstinas BK 182 ir 220 straipsnių atribojimo klausimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Šiuo atveju svarbus yra dalies turtinės prievolės išvengimo kaip alternatyvaus sukčiavimo požymio aiškinimas. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, Nr. 2K-265/2011, Nr. 2K-7-304-976/2016).‏‏‎ ‏‏‎Mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai). Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

Tuo tarpu BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, Nr. 2K 236 648/2020).

Taigi sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių, taip pat ir pridėtinės vertės, pelno mokesčio, apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Sprendžiant dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) skirtumų, kasacinės instancijos teismo praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-156-788/2016). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje nelaikomi turtiniu sukčiavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-189/2014, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-149-719/2022 ir kt.). Kasacinėje praktikoje taip pat nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. įstatymais reformavus nusikalstamų veikų finansų sistemai turinį, atsirado teisinė galimybė tokius atvejus kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnį kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-788/2025).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji mokesčių administratoriui pateikė klaidingus duomenis dėl ūkinių operacijų turinio, neva prekės buvo eksportuotos taikant 0 procento PVM tarifą, taip išvengdami 21 procento pardavimo PVM mokesčio sumokėjimo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pateikus neteisingus deklaruotinus duomenis iš valstybės biudžeto būtų gautos kokios nors kompensacijos, ar kad UAB „A“ naudai būtų suformuota fiktyvi teisė į mokesčių grąžinimą iš valstybės biudžeto ar panaikinta PVM ar pelno mokesčio sumokėjimo prievolė tarpusavio užskaitų būdu. Taigi šiuo atveju nuteistųjų veiksmų pavojingumą visiškai apima finansinio nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnyje, dispozicija, todėl papildomai kvalifikuoti veiką pagal BK 182 straipsnio 3 dalį kaip labai didelės vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistieji A. K. ir A. Š. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinami, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Nors nuteistasis R. J. apeliacinio skundo nepadavė, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, jis taip pat išteisinamas.

Dėl nuteistojo A. K. dalyvavimo

A. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog bylos duomenimis nėra įrodyta, kad jis buvo UAB „A“ ir „B“ faktinis vadovas. Nuosprendyje nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais jis pateikė mokesčių deklaracijas, kaip numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo teiginiu, jis tik konsultavo R. J. ir A. R. verslo klausimais, tačiau į jų bendrovių veiklą nesikišo. Kadangi jis įmonėms nevadovavo, nebuvo jų akcininkas, jam ir nekilo pareiga mokėti mokesčius.

Teisėjų kolegija su šiais A. K. teiginiais nesutinka. Pirmosios instancijos teisme A. K. parodė, kad per jo valdomą UAB „G“ jis įsigijo abi įmones. Tuomet iš A. Š. gavo pasiūlymą įsigyti kurą iš Vokietijos. Jie pradėjo veiklą, išsiuntė reikiamus dokumentus. Tuomet vokiečių partneriai prašė susitikti, ir į Vokietiją išvyko A. R., R. J. ir A. Š.. Iš Vokietijos įmonių sąskaitas gaudavo kartu su CMR‘ais, jas atveždavo A. Š.. Savo ruožtu išrašydavo sąskaitą ir persiųsdavo ją Rumunijos įmonei. Viskas vyko vienu metu tiek su „As“, tiek su „B“ (t. 23, b. l. 67-73). Taigi nors A. K. pateikė neteisingą įvykių versiją, kad vyko trikampė prekyba su Rumunijos įmone, tačiau iš jo parodymų matyti ir tai, kad jis nebuvo vien tik konsultantas, tačiau faktiškai kontroliavo įmonių veiklą.

Šią nuteistojo parodymų dalį patvirtino ir nuteistieji R. J. bei A. R. (t. 23, b. l. 73-75, 78-83), kurie parodė, kad A. K. prašymu tapo įmonių direktoriais. Pasak A. R., A. K. pasiūlė projektą su Vokietija, A. Š. „garantavo“, ir tuomet jie du kartus vyko į Vokietiją. Pasak A. R., A. Š. buvo tarpininkas. Nuteistasis R. J. nurodė, kad A. Š. buvo Vokietijos bendrovės įmonės atstovas. Pasak nuteistųjų, dėl nesutarimų jie iš Vokietijos skambinosi su A. K.. Tai rodo, kad A. K. sandoriuose su Vokietijos įmonėmis užėmė aktyvų vaidmenį, ir iš esmės elgėsi kaip tikrasis bendrovių vadovas.

UAB „A“ ir „B“ buhalteriją tvarkiusi liudytoja E. L. parodė, kad „A“ apskaitos dokumentus jai teikdavo R. J. ir A. K., abu jai mokėjo atlyginimą. A. K. dažnai prašydavo deklaracijų pildymui pateikti produktų išvežimo dokumentus. A. K. visada minėdavo, kad jie bus pristatyti vėliau ir kad už prekes yra mokama grynais. UAB „B.“ dokumentus pateikinėjo A. R., kartais gal ir A. K., jie kartu atvažiuodavo į įmonę. Su dokumentais problemų buvo (t. 21, b. l. 130-135). Tai rodo, kad A. K. rūpinosi bendrovių dokumentų pateikimu. Šie E. L. parodymai paneigia tiek nuteistojo A. K. parodymus, kad jis su deklaracijų teikimu nėra susijęs, tiek jo teiginį, kad jam apie naftos produktų finansavimą nieko nebuvo žinoma, nes jie trikampėje prekyboje neva buvo „išeliminuoti“ iš mokėjimų.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad A. K. rūpinosi įmonių dokumentais: liudytojas A. K. parodė, kad bendrovę „A” įgijus „G”, jis visus dokumentus, gautus pirkimo metu, 2014 m. perdavė A. K. (t. 21, b. l. 128). 2014 m. spalio 31 d. Bylų (dokumentų) perdavimo aktu Nr. 14/2, UAB „E.“ perdavė UAB „A“ atstovui A. K. dokumentus (1 t., b. l. 78). Dalis įmonės dokumentų taip pat buvo rasta kratos metu A. K. gyvenamojoje vietoje (t. 1, b. l. 151-200; t. 2, b. l. 1-134). Kauno apskrities VMI 2015 m. vasario 26 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. FR0686-366 bei VMI 2016 m. gegužės 13 d. patikrinimo akte dėl UAB „B“ mokestinio patikrinimo Nr. (13.2)FR0680-358 taip pat nurodoma, kad UAB „A“ bei „B“ dokumentus kaip UAB „G“ atstovas pateikė A. K. (t. 1, b. l. 35; t. 6, b. l. 31). Liudytoja E. L. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pateikė jos kompiuteryje išsaugotus duomenis su UAB „A“ susirašinėjimais su „B.“; liudytoja nurodė, kad elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojosi A. K. (t. 2, b. l. 135-170); bylos duomenimis nuteistasis yra apmokėjęs ir buhalterinių paslaugų teikimo sąskaitas (t. 2, b. l. 171-179). Iš kriminalinės žvalgybos tyrimo metu fiksuotame 2015 m. balandžio 16 d. pokalbyje tarp A. K. ir R. J. pastarasis dėl nemalonumų nurodo A. K. persirašyti „A“, nes įmonė faktiškai yra jo, ką A. K. patvirtina (t. 1, b. l. 98).

Iš šių duomenų visumos matyti, kad A. K. veiksmai buvo aktyvūs, jis kontroliavo bendroves ir rūpinosi sandoriais su Vokietijos įmonėmis. Todėl jo atsakomybė padarius nusikalstamas veikas nustatyta pagrįstai.

Dėl nuteistojo A. R. dalyvavimo

Pirmosios instancijos teisme A. R. parodė, kad jis su A. Š. važiavo į Vokietiją ir pasirašė sutartis, o A. K. prašymu pas E. L. veždavo dokumentus ir juos pasirašydavo. Tačiau tikroji sandorių reikšmė jam nebuvo žinoma. Atlyginimo negavo, gavo tik už kelionę į Vokietiją. Ant CMR‘ų parašų nedėjo. Negali paaiškinti, kaip ant Vokietijos įmonei pateiktų „Bs“ kontaktinių duomenų atsirado jo naudojamas telefono numeris ir asmeninis elektroninis paštas, kurio niekam nėra perleidęs; kas yra tariamas kontaktinis asmuo „E.“ (t. 6, b. l. 154), jam nežinoma (t. 23, b. l. 79-83). A. K. pirmosios instancijos teisme taip pat teigė, kad nei A. R., nei R. J. ant CMR važtaraščių nepasirašinėjo (t. 23, b. l. 70). Tačiau, kitaip negu nurodo nuteistasis A. R., surinkti bylos duomenys patvirtina, kad jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme per UAB „B“ buvo aktyvus ir neapsiribojo vien statytinio veiksmais.

Liudytoja E. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus ir nurodė, kad UAB „B“ buhalterinius dokumentus jai atveždavo A. R., jį matė gal 10 kartų, taip pat pateikdavo dokumentus „Bs“ elektroniniu paštu. Gali būti, kad dokumentus veždavo ir A. K., taip pat jie ir kartu atvykdavo į buhalterijos įmonę. Galėjo būti, kad už paslaugas mokėjo tik A. R., taip pat jis prašė keliems mėnesiams pratęsti buhalterinių paslaugų sutartį. Pasak liudytojos, UAB „R.“ vadovavo A. R., jam kaip įmonės direktoriui rašydavo ir skambindavo, matė, kaip jis įmonėje pasirašydavo dokumentus (t. 21, b. l. 134-135). Šie parodymai atitinka liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dokumentus pateikinėjo A. R., taip pat ir elektroniniu paštu; būdavo, kad jis elektroniniu paštu duodavo pavedimus paruošti tam tikrus dokumentus, ir atvykęs į įmonę juos prie liudytojos akių pasirašydavo; kartais rašydavosi įvairiais parašais, kurie skirdavosi nuo ankstesniųjų. Liudytoja dėl „Bs“ reikalų taip pat daug bendravo su A. K.. Už paslaugas mokėjo tik A. R., buvo, kad prašė pratęsti sutartį. Liudytojai susidarė įspūdis, kad realiai bendrovei vadovavo A. K., tačiau A. R. taip pat buvo gerai informuotas apie bendrovės veiklą, veikė kaip A. K. patikėtinis (t. 17, b. l. 35, 39).

Šiuos liudytojos E. L. parodymus netiesiogiai patvirtina ir nuteistojo E. K. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad tariamą trikampę prekybą jis vykdė ne vienas, tačiau kartu su R. J. ir A. R. (išrašydavo ir persiųsdavo sąskaitas tariamai Rumunijos įmonei), tuo tarpu A. Š. buvo Vokietijos partnerių atstovas. A. Š. taip pat buvo atsakingas už komisinių mokėjimą, tačiau už paslaugas jie pinigų negavo (t. 23, b. l. 70, 72). Kadangi A. Š. neatsiskaitė, A. K. nepavyko atsiskaityti su R. J. ir A. R.. Šie nuteistojo A. K. parodymai rodo, kad A. R. (ir R. J.) buvo žinoma sandorių esmė, nors A. K. sandorių turinį ir aiškino savaip.

Kaip nurodyta pirmiau, liudytojai M. W. ir M. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad A. R. dalyvaudavo perduodant krovinį. Jis užsakydavo ir grynaisiais apmokėdavo už transportą; ant CMR‘ų bei kitų dokumentų uždėdavo „Bs“ antspaudą ir juos pasirašydavo. Nuotoliniu būdu apklausiama teismo posėdyje liudytoja M. W. neatpažino A. R., ir vietoje jo nurodė į A. Š. (t. 23, b. l. 8). Tačiau atsakydama į paties A. R. klausimus liudytoja jau kategoriškai nurodė, kad pas ją biure lankydavosi būtent jis. Be to, ji yra mačiusi A. R. pasą; žmogus ir žmogaus nuotrauka pase atitiko (b. l. 9). Nors byloje vykdant teisinės pagalbos prašymus buvo pateiktos tik pervežimo dokumentų kopijos, teisėjų kolegija negali nepastebėti, kad parašai ant sutarčių, kurių A. R. neginčija, vizualiai skiriasi nuo parašų ant CMR važtaraščių, kur skirtingais šriftais arba pasirašoma panašiai kaip „A.“, arba aiškiai, bet su klaida „A. R.“ (t. 7, b. l. 62-197; t. 8, b. l. 1-150; t. 9. b. l. 160). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos M. W. parodymais, kad ji susitikdavo būtent su A. R., galima vadovautis. Pažymėtina, kad po byloje nagrinėjamų įvykių buvo praėję apie 6 metus, teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu, be to, liudytoja duodama parodymus, iš pradžių nurodė A. Š., tačiau tuomet tvirtino susitikusi būtent su teismo salėje taip pat buvusiu A. R.. Iš to matyti, kad ji aiškiai neprisiminė nuteistojo išvaizdos. Ir, svarbiausia, ji nurodė patikrinusi A. R. tapatybę pagal pastarojo pasą (kas didesnės apimties sandoriuose yra įprasta praktika). Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad jei neklysta, A. R. atvykdavo savo automobiliu, baltos spalvos „Mersedesu“ (t. 23, b. l. 9). A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad be automobilio „Audi A8“ turėjo baltos spalvos „MB Sprinter“ (t. 20, b. l. 60). Todėl teisėjų kolegija laiko atmestina versiją, kad liudytoja M. W. dėl gabenimų susitikdavo ne su A. R., tačiau su nuteistuoju A. Š. ar kitu asmeniu.

Byloje, vykdant teisinės pagalbos prašymus, taip pat buvo pateiktas A. R. susirašinėjimas su „B.“ atstovais (t. 14, b. l. 177-178; t. 15, b. l. 55-56; t. 16, b. l. 101-102). Jis netiesiogiai patvirtina ir liudytojos E. L. parodymus, kad A. R. dalyvavo bendrovės veikloje ir be kita ko tvarkė reikalus elektroniniu paštu.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „E.“, kuriai vadovavo E. L., pateikė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „B“, kurios vardu pasirašė A. R., kasos pajamų orderio kopijas, įgaliojimą atstovauti santykiuose su socialinio draudimo įstaigomis ir naudotis elektroninėmis sistemomis, perduodamų dokumentų sąrašą, kuriuos taip pat pasirašė įmonės direktorius A. R. (t. 9, b. l. 56-65).

Atsižvelgdama į šių duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. R. veiksmai neapsiribojo vien tuo, kad jis kaip statytinis tik pasirašydavo kitų asmenų teikiamus dokumentus, tačiau suvokė sandorių esmę, kad jis kaip įmonės direktorius savo veiksmais prisideda prie mokesčių slėpimo.

Dėl nuteistojo A. Š. dalyvavimo

Nuteistasis A. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad sandoriuose dėl naftos produktų nedalyvavo, į Vokietiją inkriminuojamu laikotarpiu nevyko. UAB „A iš jo vadovaujamos bendrovės „C“ tik nuomojosi vilkikus (t. 23, b. l. 83-85). Tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia kitų nuteistųjų parodymai: nuteistasis R. J., UAB „A“ direktorius ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad su A. Š. vyko į Berlyną, kur pasirašė sutartį, kiek pamena, su „B.“, teisme nurodė, kad įmonės pavadinimą sužinojo iš bylos. Pirmą kartą važiavo su A. R. ir A. Š., kurį A. K. pristatė kaip asmenį, kuris dirba šioje veikloje. Su Vokietijos įmonėmis bendravo A. Š. (t. 5, b. l. 71; t. 23. b. l. 73-75). Nuteistasis A. R. parodė, kad kartu su R. J. ir A. Š. A. K. paliepimu vyko į Berlyną pasirašyti pervežimo sutarčių, kurias jis su R. J. pasirašė (t. 23, b. l. 78-83). A. K. pasiūlė projektą; už jį garantavo A. Š., kuris buvo tarpininkas ir bendravo su vokiečiais. Nuteistojo A. K. parodymais, sandorius Vokietijoje iniciavo A. Š., kuriam A. K. suteikė galimybę pasinaudoti jo valdomomis įmonėmis UAB „A“ ir „B“ (t. 23, b. l. 67-73). Nuteistieji taip pat parodė, kad R. J. bei A. R. sukonfliktavo dėl sutarčių pasirašymo, tačiau A. K. skambučio metu juos įtikino, kad problemų nekils. Taigi iš šių parodymų visumos matyti, kad nuteistieji R. J. ir A. R. A. K. nurodymu vyko į Berlyną, kur veikos padarymo metu buvo įsikūrusi bendrovė „B.“. A. Š. betarpiškai vadovavo kelionei, bendravo su vokiečių partneriais; kilus nesutarimams, juos išsprendė A. K.. Nors nuteistųjų parodymai išsiskyrė ta apimtimi, ar A. Š., ar A. K. buvo projekto su Vokietija iniciatorius, tačiau tai nepaneigia esmės, kad A. Š. vaidmuo buvo aktyvus, jis kartu su A. K. koordinavo kelionę, kurios metu buvo pasirašytos sutartys su „B.“.

Be to, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą 2015 m. balandžio – spalio mėn. buvo užfiksuoti pokalbiai tarp A. R. ir R. J., kuriame nuteistieji kalba apie tai, kad A. K. ir „B.“ (pasak nuteistųjų, tai A. Š. pavardė) jiems yra skolingi pinigų dėl Vokietijos (A. R.: „po 3-5 štukas mažiausiai prikapsėję“; „čia dar tris štukas priskaičiuota kai važiavom į Vokietiją“), kad A. K. garantavo už „B.“, mini sunkvežimius (A. R.: „man kabina fūras tas A., ten tas draugelis su tom firmom, kur mes važiavom“); nuteistieji skundžiasi, kad negali pasiekti A. K., svarsto už skolas paimti A. K. daiktus (R. J.: „kaskart, kai būni kaune arba šiaip užgaudai tu arba aš, ką randi tą ir paimi, telefoną, nesvarbu va atiminėji viską iš jo, viską nach...ui kiekvieną kartą“; A. R.: „K. k...va, aš irgi sakau tą patį, nueit pasiimt tuos telikus nach...i“), kalba, kad reikia „tą B. kažkaip užgaudyt“ (A. R.) ir reikalauti grąžinti skolą (R. J.: „susibėgsim, sakysiu čia man žmonės sakė, kad tu čia atsakingas už tam tikrus dalykus, čia pinigų skoloj mum <...> sakysiu čia A. toks bazarino“; „A. garantavo už B. <...> sakysiu, A. pasakė, kad skoloj B.“); A. R. grasinasi panaudosiąs smurtą A. Š. atžvilgiu („jeigu buksuoja, dar pabombės <...> šausius aš jam į pilvą iš kokio ragelio <...> tas kaušas. B.“), o R. J. – A. K. atžvilgiu (gaus A. į blyšinę, savo, sto procentov duodu, gaus piz...y); rugsėjo 29 d. pokalbyje Nr. 3221 R. J. papasakoja A. R., kad buvo susitikęs A. K., bandė pasiaiškinti dėl pinigų ir jam sudavė (kalbėjom, kalbėjom, man dapi...o klaust nach...i ir rūrin...u aš jam ten žuvį, <...> pis...u pliuchą už tokias nesąmones), A. K. bandė pabėgti automobiliu, R. J. jį sulaikė ir toliau reiškė priekaištus (lipk iš mašinos <...> dėl tavęs gan...e tampo po FNTT) (t. 1, b. l. 101, 106, 107, 108, 109, 110, 112-113). Nors teisiamajame posėdyje nuteistieji neatskleidė šių pokalbių detalių, tačiau nurodė, kad buvo kalbama apie skolas dėl važiavimų į Vokietiją. Iš šių pokalbių matyti ir tai, kad jie laikė A. Š. ir A. K. lygiaverčiai atsakingais dėl susidariusių „skolų“.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Š. nurodė, kad „B.“ jam yra žinoma, 2014-2015 m. kaip tarpininkas bandė sudaryti sandorį su įmone, kurios neprisimena, gal „NT investicijos“, tačiau nieko nepavyko (t. 5, b. l. 7). Tai netiesiogiai patvirtina nuteistųjų parodymus, kad A. Š. žinojo šią įmonę ir turėjo su ja ryšį.

Liudytoja E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nežinomas asmuo 2014 m. vasarą buvo atvykęs pas ją į įmonę, atvežė įmonės dokumentus. Kokios įmonės vardu buvo atvežti dokumentai, neprisimena, ar tai UAB „B“, ar „A“, ar UAB „E“ (t. 4., b. l. 151), iš nuotraukos atpažino A. Š. (t. 4 b. l. 154-156). Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Š. neatpažino, tačiau A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat nurodė, kad A. Š. lankėsi pas E. L. dėl įmonių dokumentų (t. 5, b. l. 109-110; t. 23, b. l. 71).

Taigi šių duomenų visuma rodo, kad A. Š. vaidmuo neapsiribojo transportavimu, tačiau nuteistasis atliko aktyvų vaidmenį sudarant sandorius su „B.“; nuteistieji R. J. ir A. R. A. Š. laikė A. K. partneriu, ką patvirtino ir pastarasis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visi nuteistieji nuosekliai parodė, kad A. Š. kartu vyko į Vokietiją. Sprendžiant iš to, kad A. Š. turėjo tartis su Vokietijos partneriais, pasak nuteistųjų R. J. ir A. R., vadovavo kelionei, o sprendžiant iš byloje fiksuotų pokalbių kartu su A. K. liko „skolingas“, teisėjų kolegija nemato pagrindo nesivadovauti A. K. parodymais, kad „projektą“ su Vokietijos įmonėmis jis sumanė kartu su A. Š.. Taigi nuteistajam tikrasis sandorių pobūdis ir tikslas nuslėpti mokesčius buvo žinomas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo surinkta duomenų, kokiais konkrečiais veiksmais A. Š. galėjo prisidėti prie sandorių su „B.“, įsikūrusia Burge (pirmiau buvo aptarta jo atsakomybė dėl BK 182 straipsnio 3 dalies); nuteistieji parodė, kad su A. Š. vyko į Berlyną, kitų miestų neminėjo. Kaip nurodyta pirmiau, šiame epizode A. Š. išteisinamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, taigi su „B.“ susijusios faktinės aplinkybės jam lieka neinkriminuotos.

A. Š. gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad iš kaltinimo nėra aišku, kokius konkrečius teisės aktus pažeidė jo ginamasis dėl jam inkriminuoto akcizų mokesčio išvengimo. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad nuteistasis kartu su kitais bendrininkais įgijo naftos produktus Vokietijoje, kurie buvo atgabenti į Lietuvą nedeklaravus ir nesumokėjus privalomo akcizo mokesčio. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje iš tiesų nėra aprašyta, kokie konkretūs teisės aktai buvo pažeisti (vieno epizodo aprašomojoje dalyje netgi cituojamas Vokietijos Federacinės Respublikos Energijos mokesčių įstatymas, kuris Lietuvos teritorijoje netaikomas, nuosprendžio 5 psl.; kitame epizode bendrai nurodoma į Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, nuosprendžio 9 psl.). Tačiau tiek 2018 m. rugsėjo 18 d. FNTT Specialisto išvadoje Nr. 04-11-2-4-9791 dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos (t. 4, b. l. 77-97), tiek Kauno VMI patikrinimo akte Nr. (13.2)FR0680-358 (t. 6, b. l. 48-49) ir 2022 m. lapkričio 22 d. ekspertizės akte Nr. 11-731(21) (t. 24, b. l. 8-13) (dėl UAB „B“) buvo detaliai išdėstytos taikytinos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymų nuostatos įvežtiems naftos produktams. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklausti specialistas V. G. (t. 23, b. l. 9-10) ir ekspertė L. B. (t. 24, b. l. 89-90), kurie paaiškino akcizų skaičiavimo tvarką bei metodus. Teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo, kodėl „Bs“ atžvilgiu taikė ekspertizės akte paskaičiuotą nuteistiesiems palankesnį tarifą. Todėl skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis nelaikytina iš esmės neteisinga pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė, su kokiomis konkrečiomis akcizų mokesčių pozicijomis jis nesutinka, ir jeigu taip, kodėl.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl nusikaltimais padarytos žalos pateikė civilinius ieškinius (t. 4, b. l. 132-134; t. 20, b. l. 120-121). Dėl UAB „A“ veiklos solidariai iš A. K., R. J. ir A. Š. prašoma priteisti iš viso 101 520,78 EUR PVM ir akcizo mokesčio (48 444 EUR PVM + 53 076,87 EUR akcizo mokesčio), iš A. K. ir R. J. – 632 278 EUR PVM (t. 4, b. l. 132-134). 48 444 EUR PVM sudaro žala, padaryta nusikaltimu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (už 2014 m. birželio mėn. deklaraciją), 632 278 EUR – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 53 076,87 EUR – pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

A. Š. išteisinus pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, civilinio ieškinio suma jo atžvilgiu mažintina 48 444 EUR, taigi iki 53 076,87 EUR. Tuo tarpu A. K. ir R. J. nepaisant išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, civilinis ieškinys šia suma nemažintinas: apskaičiuojant išvengtą mokestį pagal BK 220 straipsnio 1 dalį tik šių nuteistųjų atžvilgiu (632 278 EUR), tikslu išvengti sumos padvigubinimo, į minėtus 48 444 EUR PVM civiliniame ieškinyje buvo atsižvelgta (680 722 EUR bendra suma pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 48 444 EUR = 632 278 EUR). Kadangi išvengta 48 444 EUR suma A. K. ir R. J. lieka inkriminuota, bendra ieškinio suma jų atžvilgiu nemažintina (pirmosios instancijos teismo A. K. ir R. J. dar buvo papildomai išminusuoti 61 210 EUR už 2014 m. spalio mėn. deklaraciją, nes ji nuteistiesiems nebuvo įkaltinta).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie patirtas gynybos išlaidas apeliacinės instancijos teisme: už nuteistojo A. K. gynėjos J. T. Litvinskienės paslaugas – 1 420,83 EUR (t. 29, b. l. 126), už nuteistojo A. Š. gynėjo K. Ožiūno paslaugas – 168,75 EUR, už A. R. gynėjos A. L. Krukonienės paslaugas – 1 391,07 EUR.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

A. K. apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas išduodamas Europos tyrimo orderius atliko išsamų įrodymų tyrimą, reikalingą teisingai išspręsti bylai, kuris turėjo būti atliktas dar ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija iš A. K. priteisia pusę paskaičiuotų gynybos išlaidų – 710 EUR.

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies. Įrodymų tyrimas ir šio nuteistojo atžvilgiu buvo reikalingas. Be to, valstybės garantuojamas gynėjas nuteistajam buvo suteiktas todėl, kad jo pasirinktas gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas vienašališkai nutraukė sutartį ir tuomet apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepasirodė (t. 29, b. l. 131, 137). Taip pat atsižvelgdama į tai, kad advokatas K. Ožiūnas nuteistąjį A. Š. atstovavo tik vieno posėdžio metu, teisėjų kolegija nutaria šių išlaidų nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl nuteistojo A. R. gynėjos A. L. Krukonienės paslaugų buvo gauta 2026 m. kovo 31 d., taigi sekančią dieną po paskutinio apeliacinės instancijos teismo posėdžio, kai teisėjų kolegija nuėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Kadangi šis prašymas nebegalėjo būti svarstomas teismo posėdyje, jis paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m, lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl A. K., R. J. ir A. Š. pripažinimo kaltais pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir priimti naują nuosprendį:

A. K. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo A. K..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu A. K. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes (UAB „A“) subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir A. K. paskirti 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu A. K. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų ir 6 mėnesių subendrinta bausme (UAB „B“), ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

R. J. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo R. J..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu R. J. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir R. J. paskirti subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais (2015 m, kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant R. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. Š. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo A. Š..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu A. Š. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę (UAB „A“) dalinio sudėjimo būdu subendrini su pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta bausme (UAB „B“), ir A. Š. paskirti subendrintą bausmę – 550 MGL (20 707,50 EUR) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinių ieškinių išsprendimo, kurioje civilinei ieškovei solidariai iš A. K., R. J. ir A. Š. priteista 101 520,87 EUR pridėtinės vertės ir akcizų mokesčio, ir civilinei ieškovei solidariai iš A. K., R. J. ir A. Š. priteisti 53 076,87 EUR akcizo mokesčio, o iš A. K. ir R. J. solidariai priteisti 48 444 EUR pridėtinės vertės mokesčio. Kitos nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo nekeisti.

A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Iš A. K. valstybės naudai priteisti 710 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės paslaugas apeliaciniame teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo, iš A. Š. priteisti 168,75 EUR už advokato Kęstučio Ožiūno paslaugas apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą, iš A. R. priteisti 1391,07 EUR teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Aidos Lilijos Krukonienės paslaugas apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtą.