Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo ,,Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo ,,Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Arbor Medical Corporation LT“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas ,,Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – ir Kauno klinikos) 2026 m. liepos 30 d. sprendimą, kuriuo viešojo pirkimo „Kompiuterinis tomografas ir magnetinio rezonanso tomografas“ ID 7354200 (toliau – Pirkimas) 2 dalyje buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arbor Medical Corporation LT“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu; Pirkimo 2 dalies procedūras grąžinti į pasiūlymų vertinimo etapą ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo 2 dalies sutarties su trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o netaikius prašomų priemonių galėtų būti sudaryta neteisėta sutartis, pažeistas viešasis interesas ir taptų neįmanoma įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Ieškovo vertinimu, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų neproporcingos žalos nei atsakovei, nei visuomenei.

Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas, įpareigojo atsakovę nesudaryti Pirkimo 2 dalies sutarties su trečiuoju asmeniu.

Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, o šioje proceso stadijoje teismas neturi pagrindo preliminariai vertinti ieškovo pareikštą ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, su trečiuoju asmeniu galėtų būti sudaryta ir pradėta vykdyti Pirkimo sutartis, todėl, vėliau pripažinus ginčijamą sprendimą neteisėtu, grįžimas į pasiūlymų vertinimo etapą ir šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį galėtų iš esmės pasunkėti arba tapti neįmanomas. Tai apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir pareikalautų papildomų laiko bei finansinių sąnaudų.

Nekvestionuodamas Pirkimo objekto svarbos sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, teismas nenustatė neatidėliotino visuomenės poreikio, konkrečių įsigijimo terminų ar finansavimo sąlygų, pateisinančių skubų sutarties sudarymą neatsižvelgiant į ginčo baigtį. Teismas prioritetą suteikė viešajam interesui užtikrinti Pirkimo teisėtumą ir sąžiningą tiekėjų varžymąsi bei nusprendė, kad laikinas draudimas sudaryti sutartį, atsižvelgiant ir į trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir sukelia mažesnes neigiamas pasekmes negu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai pripažino ieškinį tikėtinai pagrįstu. Trečiojo asmens UAB „Arbor Medical Corporation LT“ pasiūlyto magnetinio rezonanso tomografo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams ir ekonominį naudingumą įvertino atsakovės viešojo pirkimo komisija, dalyvaujant kompetentingiems specialistams ir vadovaujantis Pirkimo dokumentais, tiekėjo pateiktais duomenimis, teisės aktais bei gamintojo techniniais dokumentais. Ieškovas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą preliminariai spręsti, kad šis vertinimas atliktas netinkamai.

Ieškovas neįrodė, kad, neuždraudus sudaryti Pirkimo 2 dalies sutarties, jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Nepateikta duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ar siekį išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Ieškovo ginami interesai yra ekonominio pobūdžio ir galėtų būti apginti kitais įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, todėl draudimas sudaryti sutartį nėra vienintelė veiksminga jo interesų apsaugos priemonė.

Teismas tinkamai neįvertino konkretaus Pirkimo objekto reikšmės ir skubaus poreikio jį įsigyti. Pirkimo 2 dalimi siekiama įsigyti magnetinio rezonanso tomografą, skirtą širdies tyrimams, kuris padidintų šių tyrimų prieinamumą ir sudarytų sąlygas laiku diagnozuoti bei gydyti širdies ir kraujagyslių ligas. Kauno klinikose šie tyrimai šiuo metu atliekami vieninteliu reikiamą programinę įrangą turinčiu aparatu, o pacientų skaičiui didėjant tyrimo tenka laukti ilgiau nei šešis mėnesius. Aparatui sugedus ar atliekant jo techninį aptarnavimą, širdies magnetinio rezonanso tyrimai apskritai neatliekami.

Turimu aparatu atliekama apie 1 000 širdies magnetinio rezonanso tyrimų per metus, nes jis naudojamas ir kitų sričių tyrimams, o širdies tyrimams skiriami tik keturi pusdieniai per savaitę. Įsigijus vien širdies tyrimams skirtą aparatą, per metus būtų galima atlikti apie 2 400–2 900 tyrimų, papildomai ištiriant apie 1 400–1 900 pacientų arba 120–160 pacientų per mėnesį. Taigi, kiekvieną mėnesį atidedant sutarties sudarymą tiek pacientų netenka galimybės būti ištirti laiku. Nauju aparatu daugiau kaip 500 pacientų eilę būtų galima panaikinti per kelis mėnesius, o atlaisvinus turimą aparatą – greičiau atlikti tyrimus ir onkologinėmis bei neurologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Galimybių pacientus nukreipti į kitas gydymo įstaigas nėra, nes širdies magnetinio rezonanso tyrimus Lietuvoje atlieka tik Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ir Klaipėdos universiteto ligoninė, o kiti centrai taip pat dirba visu pajėgumu. Privačiame sektoriuje dėl šių tyrimų sudėtingumo ir nedidelio specialistų skaičiaus jie neatliekami.

Teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę ieškovo ekonominiams interesams, neįvertinęs realiai numatomos žalos pacientų sveikatai ir gyvybei. Net keliems mėnesiams atidėjus sutarties sudarymą, didėja pavėluotos diagnostikos ir gydymo, ligų komplikacijų ar paciento mirties rizika, o tokios žalos negalima lygiaverčiai atlyginti pinigais. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą, pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, proporcingumo ir ekonomiškumo principai, o prioritetas turėtų būti teikiamas visuomenės interesui kuo greičiau įsigyti Pirkimo objektą.

Atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismas išvadą, kad nėra neatidėliotino poreikio įsigyti Pirkimo objektą, padarė neišsiaiškinęs konkrečių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo aplinkybių ir sutarties sudarymo atidėjimo pasekmių pacientams.

Ieškovas ,,Siemens Healthcare Oy“ Lietuvos filialas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

Teismas pagrįstai pripažino ieškinį tikėtinai pagrįstu. Atsakovės nesutikimas su ieškovo pateiktu dokumentų vertinimu nepaneigia ieškinio tikėtino pagrįstumo, o šalių ginčas dėl pasiūlymo atitikties Pirkimo reikalavimams spręstinas nagrinėjant bylą iš esmės.

Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų sudaryti ir pradėti vykdyti sutartį su galimai neteisėtai Pirkimo laimėtoju pripažintu trečiuoju asmeniu. Vėliau patenkinus ieškinį, grįžimas į pasiūlymų vertinimo etapą ir kito laimėtojo nustatymas būtų iš esmės apsunkintas ar taptų neįmanomas. Todėl grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kyla iš galimo sutarties sudarymo ir vykdymo dar neišsprendus ginčo, o ne iš atsakovės nesąžiningumo ar ketinimų pabloginti turtinę padėtį.

Ieškovas iš esmės neginčija Pirkimo objekto svarbos sveikatos priežiūrai ir atsakovės nurodomų tyrimų laukimo eilių, tačiau šios aplinkybės savaime nepagrindžia būtinybės sudaryti sutartį nelaukiant ginčo baigties. Turimų aparatų darbo krūvis ir pacientų eilės egzistavo tiek paskelbiant Pirkimą, tiek pareiškiant ieškinį, todėl nepatvirtina naujai atsiradusios ar ypatingos skubos. Byloje nėra duomenų apie konkretų sutarties sudarymo terminą ar finansavimo sąlygas, dėl kurių Pirkimo objektą būtų būtina įsigyti nedelsiant. Didžioji dalis atsakovės nurodomų aplinkybių apie pacientų srautus, tyrimų skaičių ir laukimo eiles nepagrįsta objektyviais įrodymais, pavyzdžiui, statistiniais duomenimis ar gydymo įstaigos vidaus ataskaitomis.

Viešasis interesas šiuo atveju apima ir Pirkimo teisėtumą bei tiekėjų lygiateisiškumą, kurių užtikrinimas taip pat svarbus sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Jeigu laimėtoju būtų nepagrįstai pripažintas techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas, atsakovė rizikuotų įsigyti jos nustatytų techninių reikalavimų neatitinkančią medicinos įrangą. Todėl vien Pirkimo objekto svarba nesuteikia pagrindo pirmenybę teikti skubiam jo įsigijimui.

Aplinkybė, kad prieš taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti nuomonę, nepaneigia nutarties pagrįstumo. Tokių priemonių taikymas iš anksto nepranešus atsakovei galimas siekiant išvengti veiksmų, kurie paneigtų jų tikslą, šiuo atveju – skubaus Pirkimo sutarties sudarymo. Savo nesutikimo su pritaikytomis priemonėmis argumentus atsakovė galėjo išdėstyti atskirajame skunde.

Atskirasis skundas pateiktas praleidus jo padavimo terminą ir neprašant šio termino atnaujinti. Nutartis atsakovei įteikta 2026 m. rugsėjo 3 d., todėl skundo padavimo terminas baigėsi 2026 m. rugsėjo 9 d., tačiau skundas pateiktas tik 2026 m. rugsėjo 29 d. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) sutrikimų procesinius dokumentus gavo tik 2026 m. rugsėjo 22 d.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl termino atskirajam skundui paduoti, klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimo nepranešus atsakovei ir su atskiruoju skundu pateikto naujo įrodymo (ne)priėmimo

Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nutarė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovei ir neišsiaiškinęs visų klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o apie tokio prašymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša tik tokiu atveju, kai mano, jog tai yra būtina. Nusprendęs, kad nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, teismas neprivalo apie tokį savo sprendimą informuoti atsakovą bei pranešti apie minėto prašymo nagrinėjimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė būti išklausytam tokiam proceso dalyviui suteikiama vėliau, t. y. jam kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir reikiamus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1474/2014).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik nepranešimas atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo esminės įtakos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl tai savaime nesudaro teisinio pagrindo apskųstą nutartį panaikinti. Atsakovė pasinaudojo teise būti išklausyta, realizuodama įstatymo užtikrintą teisę, nesutinkant su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokią nutartį apskųsti. Atsižvelgus į aptartus motyvus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie šio klausimo nagrinėjimą atsakovei, CPK bei atsakovės teisių nepažeidė.

Ieškovas teigia, kad terminas atskirajam skundui dėl pirmosios instancijos teismo nutarties paduoti baigėsi 2026 m. rugsėjo 9 d., tačiau skundas pateiktas 2026 m. rugsėjo 29 d., praleidus įstatyme nustatytą terminą ir nepateikus prašymo jo atnaujinti.

Dalyvaujantys byloje asmenys procesinius veiksmus civiliniame procese atlieka per įstatyme arba teismo nustatytus terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesinių terminų paskirtis yra užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013), o jų praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta ir procesiniai dokumentai, pateikti pasibaigus nustatytam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Kai skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis).

Iš LITEKO duomenų matyti, kad teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo kartu su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, išsiųsti atsakovei per elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2026 m. rugsėjo 2 d. ir pagal bendrąją taisyklę laikomi įteiktais kitą po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną – 2026 m. rugsėjo 3 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Visgi, iš elektroninės bylos kortelės matyti, kad faktiškai atsakovei teismo išsiųstas pranešimas kartu su nutartimi įteikti 2026 m. rugsėjo 22 d. Atskirasis skundas pateiktas 2026 m. rugsėjo 29 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto septynių dienų termino. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs atskirąjį skundą ir nesprendęs termino atnaujinimo klausimo, taip pat pagrįstai laikė šį terminą nepraleistu. Ieškovo teiginys, kad LITEKO sistema tuo metu jau veikė, savaime nepaneigia pavienių jos veikimo sutrikimų ir elektroninėje bylos kortelėje užfiksuotos nutarties įteikimo datos. Kadangi šią datą patvirtina LITEKO sistemos duomenys, nėra pagrindo reikalauti, kad atsakovė papildomai įrodinėtų sistemos veikimo sutrikimus, siekdama pagrįsti atskirojo skundo pateikimą laiku.

Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolą dėl ieškovės 2026 m. rugpjūčio 21 d. pateiktos pretenzijos. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Atsakovė nesuformulavo prašymo priimti su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą ir nepagrindė CPK 314 straipsnyje nustatytų jo priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Be to, pateiktas viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolas susijęs su ginčo esme – trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo teisėtumu, dėl kurio šioje proceso stadijoje nepasisakoma, todėl nėra reikšmingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, šį įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Atsakovė, nesutikdama su šia teismo išvada, teigia, kad trečiojo asmens pasiūlymą įvertino kompetentingi specialistai, vadovaudamiesi Pirkimo sąlygomis ir techniniais dokumentais, o ieškovas nepateikė šio vertinimo neteisėtumą pagrindžiančių įrodymų.

Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

Iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovas ginčija atsakovės sprendimą dėl Pirkimo 2 dalies pasiūlymų eilės sudarymo ir trečiojo asmens UAB „Arbor Medical Corporation LT“ pripažinimo laimėtoju, teigdamas, kad jo pasiūlymui nepagrįstai suteikti papildomi ekonominio naudingumo balai pagal T3 kriterijų, o pasiūlyta įranga neatitinka Techninės specifikacijos 4.2, 4.2.1 ir 4.4.2 papunkčių reikalavimų dėl ritės pavertimo mechanizmo, kanalų arba fizinių elementų skaičiaus ir tiriamosios srities Z ašyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas aiškiai įvardijo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jo vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Atsakovės nurodomos aplinkybės Pirkime atlikto trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo (atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams ir ekonominio naudingumo vertinimo) yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl kurio šioje proceso stadijoje nepasisakoma.

Pirmosios instancijos teismas grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui siejo su tuo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, su trečiuoju asmeniu galėtų būti sudaryta ir pradėta vykdyti Pirkimo sutartis, todėl vėliau, pripažinus ginčijamą sprendimą neteisėtu, grįžimas į pasiūlymų vertinimo etapą ir šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį galėtų iš esmės pasunkėti ar tapti neįmanomas. Atsakovė šią išvadą ginčija teigdama, kad ieškovas nepateikė konkrečių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtinančių įrodymų, neįrodė atsakovės nesąžiningumo ar siekio išvengti tokio sprendimo vykdymo, o jo ekonominiai interesai galėtų būti apginti kitais įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pareikštais reikalavimais siekia, jog iš naujo būtų sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas Pirkimo laimėtojas. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo (esamos padėties) situacija Pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir sudarius viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu bei pradėjus ją vykdyti, galimybė ieškovui tapti Pirkimo laimėtoju būtų paneigta, taigi, byloje nepavyktų apginti ieškovo galimai pažeistų teisių ieškinyje nurodytu būdu. Be to, tokiu atveju, patenkinus ieškovo reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl Pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovo patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovui būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jam galėtų būti užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ieškovas turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko bei finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su galima dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su Pirkimo laimėtoja, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovui. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįsta ir racionalu apginti ieškovų (tiekėjų) turtinius interesus, įskaitant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės. Atsakovės argumentai, kad nenustatytas jos nesąžiningumas ar siekis išvengti teismo sprendimo vykdymo, nepaneigia šios išvados, nes nagrinėjamu atveju grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui siejama su Pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo padariniais ieškovo galimybei apginti savo teises pasirinktu būdu, o ne su nesąžiningais atsakovės veiksmais.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl egzistuoja grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Pirkimo objekto svarbą sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, nenustatė duomenų apie neatidėliotiną visuomenės poreikį, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įsigijus perkamą įrangą, todėl prioritetą suteikė viešajam interesui užtikrinti Pirkimo teisėtumą ir sąžiningą tiekėjų varžymąsi. Atsakovė šią išvadą ginčija nurodydama, kad širdies magnetinio rezonanso tyrimai klinikose atliekami vienu aparatu, pacientų skaičius didėja, tyrimų tenka laukti ilgiau nei šešis mėnesius, o kitų gydymo įstaigų galimybės perimti pacientų srautą yra ribotos. Atsakovės teigimu, naujas aparatas leistų reikšmingai padidinti atliekamų tyrimų skaičių ir sutrumpinti laukimo eiles, todėl sutarties sudarymo atidėjimas kelia grėsmę savalaikei ligų diagnostikai ir gydymui, o dėl to galinti kilti žala pacientų sveikatai ir gyvybei nusveria ieškovo ekonominį interesą.

Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė vykdo Pirkimą, suskirstytą į dvi dalis, iš kurių ginčui aktualia antrąja dalimi siekiama įsigyti magnetinio rezonanso tomografą, skirtą širdies ir stambiųjų kraujagyslių tyrimams. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja Pirkimo objekto – magnetinio rezonanso tomografo, skirto širdies ir stambiųjų kraujagyslių tyrimams atlikti – reikšmės atsakovės teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui. Galimybė didinti atliekamų tyrimų skaičių, sutrumpinti pacientų laukimo laiką ir laiku užtikrinti ligų diagnostiką neabejotinai atitinka visuomenės interesus. Vis dėlto šioje byloje sprendžiama, ar atsakovės nurodytos aplinkybės pagrindžia tokį neatidėliotiną poreikį sudaryti Pirkimo sutartį, dėl kurio jos sudarymo atidėjimas iki ginčo išsprendimo sukeltų didesnę žalą negu galimai neteisėto sprendimo pagrindu sudarytos sutarties vykdymas. Vien Pirkimo objekto paskirtis ir jo teikiama nauda savaime nepatvirtina tokios išvados.

Atsakovė būtinybę nedelsiant įsigyti Pirkimo objektą grindžia ribotais turimos įrangos pajėgumais, didėjančiu pacientų skaičiumi, ilgesnėmis kaip šešių mėnesių laukimo eilėmis ir kitų gydymo įstaigų galimybių perimti pacientų srautą nebuvimu. Pažymima, kad šie atsakovės teiginiai nepagrįsti pacientų registracijos ir laukimo eilių duomenimis, atliekamų tyrimų statistika, turimos įrangos užimtumo rodikliais ar informacija apie kitų gydymo įstaigų pajėgumus. Nurodydama galimą tyrimų nutraukimą sugedus vieninteliam tam pritaikytam aparatui, atsakovė taip pat nepateikė duomenų apie jo techninę būklę, nustatytus gedimus ar numatomą ilgesnį naudojimo sustabdymą. Atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių nepakanka įvertinti nei nurodomo paslaugų trūkumo mastą, nei realią jų teikimo sutrikimo grėsmę ginčo nagrinėjimo laikotarpiu. Atsakovės argumentas, kad ieškovas nepaneigė poreikio skubiai įsigyti įrangą, šio vertinimo nekeičia. Būtent atsakovė, teigianti, kad laikinas sutarties sudarymo atidėjimas sukels neproporcingą žalą pacientams ir visuomenei, turi pagrįsti tokios žalos atsiradimo tikimybę ir ją lemiančias aplinkybes.

Atsakovės skaičiavimas, kad, įsigijus naują aparatą, kas mėnesį būtų galima papildomai ištirti apie 120–160 pacientų, patvirtina numatomą įrangos naudą, tačiau savaime nereiškia, jog kiekvieną sutarties sudarymo atidėjimo mėnesį būtent tokiam pacientų skaičiui tyrimai nebus atlikti laiku ir dėl to kils neigiamų pasekmių. Šį skaičiavimą atsakovė grindžia prognozuojamu naujos įrangos pajėgumu, nepateikdama objektyvių duomenų, leidžiančių įvertinti konkrečias sutarties sudarymo atidėjimo pasekmes. Be to, nenustatyta, kada, sudarius Pirkimo sutartį, naujas aparatas būtų pristatytas, įrengtas ir pradėtas naudoti. Taigi, nėra pakankamo pagrindo kiekvieną sutarties sudarymo atidėjimo mėnesį tiesiogiai sieti su atsakovės nurodomu laiku neištirtų pacientų skaičiumi ir dėl to jiems kylančia žala.

Atsakovės nurodomos aplinkybės apie turimų pajėgumų ribotumą, didėjantį tyrimų poreikį ir pacientų laukimo eiles apibūdina tęstinį poreikį didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tačiau neatskleidžia, kuo situacija tapo išskirtinai skubi būtent ginčo nagrinėjimo laikotarpiu. Nenustatyta staigaus jos pablogėjimo ar kitų konkrečių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima sulaukti ginčo išsprendimo, taip pat konkretaus termino ar finansavimo sąlygų, dėl kurių laikinas sutarties sudarymo atidėjimas lemtų galimybės įsigyti Pirkimo objektą praradimą. Ilgiau egzistuojantis paslaugų trūkumas savaime nepaneigia skubaus įrangos įsigijimo poreikio.

Šiame kontekste aktualu ir tai, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, jog viešojo pirkimo metu valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-813-912/2023 27 punktas).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo 2 dalies objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešojo pirkimo procesą, o aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų nuspręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

Atsižvelgus į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose nagrinėjimo terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo, daroma išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.