Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-589-589/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01667-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.1.14.8.3; 3.1.14.8.5; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 4 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitėapeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4423-1008/2026 pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio E. Miliauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo – Mažeikių rajono savivaldybės administracija.Apeliacinės instancijos teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmė2. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2026 m. gegužės 13 d. pareiškimu (skundu) dėl antstolės E. Miliauskienės (toliau – ir antstolė) veiksmų prašo pripažinti, kad yra neteisėtai pavogtas ir nusavintas pareiškėjo turtas, įpareigoti antstolę ir akcinę bendrove SEB bankas grąžinti nusavintas ir pavogtas pensijos kaupimo lėšas, sustabdyti neteisėtai vykdomus prievartos ir vagystės veiksmus, užtikrinant, kad pareiškėjui būtų grąžintas jo turtas, sustabdyti palūkanų bei delspinigių skaičiavimą, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant antstolės turtą bei kreiptis į prokuratūrą dėl tyčinės vagystės aplinkybių tyrimo atlikimo. Pareiškėjas kartu su skundu byloje pateikė ir pareiškimą dėl nušalinimo, prašydamas nušalinti teismą dėl tęstinio šališkumo.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti.4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su 2026 m. gegužės 13 d. skundu dėl antstolės E. Miliauskienės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė.5. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, t. y. skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl skundą atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Atsisakius priimti pareiškėjo pateikiamą skundą, su skundu pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nespręstinas.7. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl teismo nušalinimo jau yra išspręstas. 2026 m. gegužės 15 d. Telšių apylinkės teismo teisėjos Audronės Alčauskienės nutartimi pareiškėjo pareiškimas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo atmestas. Šioje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą visiems Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjams, nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti jo bylą nagrinėjančių teisėjų šališkumo regimybę. Todėl pareiškėjo prašymas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo pripažintas nepagrįstu. Atsižvelgus į tai, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo klausimas iš esmės yra išspręstas, pakartotinai šis klausimas nenagrinėtinas.8. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad pareiškėjas, siekdamas gauti profesionalią ir kompetentingą teisinę pagalbą gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, galėtų gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kreipiantis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai9. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. V. prašo išreikalauti iš antstolės vykdomąją bylą; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 –„Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės; panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti ne tam pačiam (teisėjui) teismui; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant antstolės E. Miliauskienės turtą.10. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai netaikė CPK normų, dėl ko nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą dėl netinkamų antstolės veiksmų. Bylą išnagrinėjo teisėjas, kuris privalėjo nusišalinti arba kuriam buvo pareikštas pagrįstas nušalinimas.Apeliacinės instancijos teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo P. V. nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.12. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą (skundą) dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.13. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. spalio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo P. V. pareiškimo dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardų teismų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-589-589/2026 nagrinėjimo. Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo14. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo pareikšimą (skundą) dėl antstolio veiksmų, netinkamai teikė įstatymus, nepagrįstai neišnagrinėjo jo pareiškimo (skundo) dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą).16. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Vienas iš pagrindų atsisakyti priimti ieškinį – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.17. Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio nuostatas, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).19. Taigi, tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.20. Nagrinėjamu apveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas su 2026 m. gegužės 13 d. pareiškimu (skundu) dėl antstolės E. Miliauskienės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas antstolei teikė tokį skundą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino teisę apskųsti antstolės veiksmus. O byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad antstolė neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir dėl to pareiškėjas įgijo teisę skundą dėl antstolės neveikimo pateikti tiesiogiai teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).21. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjui, kad prašant antstolės atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti skundžiamas antstolės patvarkymas, kuriuo atsisakoma atlikti tokius veiksmus, o ne pakartotinai antstolei teikiami panašaus turinio prašymai arba kreipiamasi tiesiogiai į teismą. Teismas savo iniciatyva negali atlikti antstolio veiksmų teisėtumo vertinimo, jeigu dėl jų vykdymo proceso šalys ir suinteresuotieji asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui kreipusis tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu (skundu) dėl antstolio veiksmų, šis, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) dėl antstolio veiksmų.22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).23. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokius prašymus taip pat nagrinėja apeliacinės instancijos teismas, tačiau tik tada, kai jo žinioje yra byla dėl ginčo esmės.24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose, nagrinėjamose pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, tais atvejais, kai skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turi pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis).25. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl vadovaujantis anksčiau nurodytomis CPK nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, kuris buvo suformuluotas pareikštame pareiškime (skunde). Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tuo atveju, jei pageidavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kol antstolis išnagrinės jo skundą, laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos – pateikė skundą antstoliui ir vieną skundo egzempliorių kartu su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė apylinkės teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo ir kaip atskirai nuo skundo pateikto procesinio prašymo.26. Nustatytų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti skundą, o pareiškėjui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti skundą, apeliacinės instancijos teisme nėra bylos dėl ginčo esmės. Todėl, vadovaujantis CPK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atskirajame skunde pateiktas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėtinas.27. Bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jei yra abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jis privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o nušalinimas reiškiamas, jeigu teisėjas nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo savo iniciatyva.28. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl teismo nušalinimo buvo išspręstas 2026 m. gegužės 15 d. Telšių apylinkės teismo teisėjos A. Alčauskienės nutartimi, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo atmestas. Šioje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą visiems Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjams, nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti jo bylą nagrinėjančių teisėjų šališkumo regimybę, todėl pareiškėjo prašymas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo pripažintas nepagrįstu. Atskirajame skunde pareiškėjas (apeliantas) taip pat nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrįstų objektyviais įrodymais dėl teisėjos šališkumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus nors vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų.Dėl procesinės bylos baigties29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad apeliacijos tikslas yra patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro tik teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto atskirajame skunde reiškiami kiti prašymai šiuo atveju nėra susiję su apeliacinės instancijos teismo kompetencija ir teisėmis (CPK 337 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti pareiškimą (skundą), o apeliantui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškimą (skundą), apeliacinės instancijos teisme nėra bylos dėl ginčo esmės, todėl pareiškėjo ginčas su antstoliu apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismasn u t a r i a:Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėja Rita Dambrauskaitė